9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/85

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo sukuriama aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir kultūrų tarpusavio supratimo skatinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programa (Erasmus Mundus) (2009–2013 m.). Šia programa išplečiama ir tobulinama šiuo metu įgyvendinama Erasmus Mundus veiksmų programa, kuriai EESRK jau yra pareiškęs pritarimą.

1.2

Komiteto nuomone, ypač svarbu, kad Europos universitetai taptų viso pasaulio studentams patraukliais kompetencijos centrais, o tai padėtų atskleisti ES aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų aukštą kokybę. Jis taip pat mano, kad įgyvendinant programą neturi būti skatinamas trečiųjų šalių „protų nutekėjimas“. Todėl EESRK ragina Komisiją bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis ir universitetais ir pagalvoti, kokios strategijos paskatintų studentus ir dėstytojus pasinaudojus Erasmus Mundus programos teikiamomis galimybėmis grįžti į savo gimtąsias šalis ir prisidėti prie jų tvaraus vystymosi. Komitetas pabrėžia, kad siekiant minėto tikslo labai svarbu glaudžiai susieti bendradarbiavimo vystymosi labui politiką ir tokias programas, kaip Erasmus Mundus.

1.3

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje naujoje veiksmų programoje numatyta didinti dėstytojų judumą, kuriam skatinti programoje skiriama 40 proc. visų stipendijų, tuo tarpu šiuo metu įgyvendinamoje programoje tam skirta 16,6 proc. stipendijų. Judumas sudaro sąlygas mainams, kurie savo ruožtu praturtina ne tik mokslo, bet ir švietimo bei kultūros požiūriu. Todėl Komitetas pabrėžia, kad dėstytojų ir studentų judumas neturi toliau būti tik asmeninis kiekvieno pasirinkimas, kaip dabar dažnai atsitinka, o tapti viena iš svarbiausių institucinės atsakomybės sričių.

1.4

Siekiant nesudaryti sunkumų norintiems dalyvauti šioje programoje, Komitetas primygtinai prašo valstybių narių ir Komisijos kuo greičiau ir veiksmingiau įveikti dėl nacionalinių teisės aktų kylančias kliūtis dėstytojų ir studentų judumui, t. y. kliūtis, kurios neleidžia persikelti į įvairias ES valstybes ar pripažinti bei patvirtinti įgytą kvalifikaciją.

1.5

Komitetas mano, kad vykdant atranką turi būti numatyti kompensavimo mechanizmai Europos mastu siekiant išvengti ryškių neatitikimų įvairiose studijų srityse bei tarp studentų ir mokslininkų kilmės regionų ir paskirties valstybių narių. Be to, Komitetas pritaria Erasmus Mundus programą sukuriančio Sprendimo Nr. 2317/2003 priede pateiktoms nuostatoms ir rekomenduoja Europos Parlamentui ir Tarybai įtraukti šį mechanizmą į nagrinėjamą pasiūlymą.

2.1

Pagrindinis pasiūlymo tikslas — gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę ir skatinti dialogą bei tautų ir kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, taip pat siekti ES išorės politikos tikslų ir tvaraus trečiųjų šalių vystymosi aukštojo mokslo srityje. Ši programa skirta penkerių metų laikotarpiui (2009–2013 m.).

2.2

Pasiūlymu siekiama šių konkrečių tikslų:

2.3

Priemonės, padėsiančios įgyvendinti iniciatyvą:

2.4

Šia programa ketinama tęsti Erasmus Mundus programos pirmojo etapo (2004–2008 m.) veiksmus, kartu siekiama dar aukštesnių tikslų, kadangi į ją tiesiogiai įtrauktas „Išorės bendradarbiavimo langas“, ji pradedama taikyti visuose aukštojo mokslo lygmenyse, gerinamos Europos studentų finansavimo sąlygos ir sudaroma daugiau galimybių bendradarbiauti su trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis.

3.1

Kaip ir 2004–2008 m. Erasmus World programos atveju (1), Komitetas palankiai vertina pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą ir jau patvirtintas ar šiuo metu tvirtinamas iniciatyvas, kuriomis siekiama kelti ES mokslo kokybę ir skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis vadovaujantis EB sutarties 149 straipsniu.

3.2

Nuomonėje dėl pirmiau minėtos programos Komitetas džiaugėsi konkrečiomis iniciatyvomis, kurios, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, visų pirma su geriausiomis aukštojo mokslo įstaigomis, kviečiant stipriausius mokslininkus ir pažangiausius studentus ir iš trečiųjų šalių, kelia aukštojo mokslo kokybę. Tokia sinergija, naudinga tiek pakviestiesiems, tiek ir priimantiesiems dalyviams, padės užmegzti ryšius, ateityje gerins tarpusavio supratimą bei ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą (2).

3.3

Kadangi ši nagrinėjama programa yra tokio paties pobūdžio, kaip ir jo pirmtakė, o joje padaryti tik nedideli, nors ir svarbūs pakeitimai, EESRK pakartoja tuo metu išsakytą nuomonę ją papildydamas šiomis pastabomis:

3.3.1

Erasmus Mundus programa sutampa su svarbiausių Bolonijos proceso tikslu — iki 2010 m. sukurti aukštos kokybės Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvę įgyvendinant nacionalines aukštojo mokslo sistemas suderinančias reformas.

3.3.2

Ši programa sutampa ir su kitu išorės politikos tikslu — siekti, kad pasaulio mastu Europa taptų aukštos kokybės aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvė. Taigi pagrindinis Bolonijos proceso sėkmės veiksnys — pasiekti, kad visi Europos universitetai, o ne keletas jų, taptų patrauklūs trečiųjų šalių jauniesiems studentams.

3.3.3

Komisija tai patvirtino ir pripažino, kad Bolonijos procesas yra viena švietimo ir mokymo politikos sudedamųjų dalių ir turi tokį patį statusą, kaip ir Europos Sąjungos moksliniai tyrimai.

3.3.4

Tikslas sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę skatina siekti kito tikslo — pritraukti trečiųjų šalių studentus ir dėstytojus. Kadangi stiprinant Europos pozicijas pasaulyje tai yra vienas svarbiausių, ar netgi esminių tikslų, EESRK pabrėžia, kaip jau ne kartą yra daręs, kad būtina sustabdyti „protų nutekėjimą“ iš besivystančių šalių (3).

3.3.5

Šiuo požiūriu veikla „Erasmus Mundus partnerystės“ yra geras pavyzdys, kadangi ją įgyvendinant atsižvelgiama ne tik į konkrečius trečiosios (-ųjų) šalies (-ių) poreikius vystymosi srityje, bet ir numatomos tam tikros trukmės ar trumpalaikės stažuotės. EESRK nuomone, visais siūlomais veiksmais turi būti sudaromos galimybės trečiųjų šalių dėstytojams ir studentams turiningai ir mokslo požiūriu naudingai praleisti jiems skirtą laiką Europos universitetuose, tačiau jie turi būti ypač skatinami grįžti į savo kilmės šalį, kad sugrįžę galėtų prisidėti prie šalies tvaraus vystymosi ir socialinės sanglaudos ir skleistų informaciją apie Europos universitetus užsienyje.

3.3.6

Grėsmė, kad sustiprės „protų nutekėjimas“ pirmiausia iš tų šalių, kur jų labiausiai reikia, kyla visų pirma todėl, kad šalies rinka jiems nesuteikia galimybių ar paprasčiausiai nesudaro sąlygų tęsti mokslinį darbą. Šią grėsmę sumažinti galima trečiose šalyse sukuriant magistrantūros ir doktorantūros studijų programas, į kurias būtų įtrauktos stažuotės ir paskaitų ciklai Europos universitetuose, trunkantys tokį laikotarpį, per kurį pernelyg neatitolstama nuo savo gimtosios šalies.

3.3.7

Minėtą grėsmę galima sušvelninti taikant priemones, pagal kurias universitetai į visus sudaromus susitarimus įtrauktų kompensavimo priemones numatančias „grįžimo strategijas“.

3.3.8

Be to, įgyvendinant Erasmus Mundus programą (ji yra viena Europos Sąjungos politikos sudėtinių dalių ir glaudžiai siejasi su Lisabonos strategija, kuria siekiama, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje), būtina „protų nutekėjimo“ klausimą svarstyti kaip vieną svarbiausių problemų, trukdančių darniai vystytis šalims, su kuriomis ES bendradarbiauja (4), ar ji būtų jau pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus, ar plėtotų platesnę bendradarbiavimo strategiją su trečiosiomis šalimis.

3.3.9

Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šia programa siekiama ir kito tikslo — skatinti kultūrinius mainus teikiant aukštos kokybės mokymą ir keliant aukštesnius mokslinius reikalavimus (5). Todėl labai svarbu, kad ši programa netaptų paskata pasipelnyti iš aukštojo mokslo, o veikiau padėtų skatinti siekti aukštesnio švietimo lygio, atlikti nepriklausomus mokslinius tyrimus, gerbti akademinę laisvę ir, kaip teigiama pasiūlyme, stiprinti kovą su visų formų socialine atskirtimi.

3.4

Galiausiai, sekant Bolonijos proceso pavyzdžiu, būtina, kad išorinė ir vidinė universitetų vertinimo sistema būtų paremta kriterijais, nustatytais atsižvelgiant į akademinio pasaulio realijas. Kartu ji turi skatinti universitetus siekti aukštos kokybės, kadangi tai yra būtina sąlyga norint pritraukti trečiųjų šalių studentus ir dėstytojus bei išsaugoti savitą tapatumą.

4.1

Vienas pagrindinių Erasmus Mundus programos aspektų — studentų ir dėstytojų judumas. Bolonijos patirtis rodo, kad daugiau dėmesio buvo skirta studentų judumui, negu dėstytojų, nors deklaracijose buvo pabrėžta pastarųjų judumo reikšmė siekiant sėkmingai įgyvendinti Bolonijos strategiją. Beje, Europos Vadovų Taryba 2006 m. pareiškė, kad strategija neišsami ir nenuosekli.

4.1.1

Todėl svarbu, kad Erasmus Mundus skatintų dėstytojų judumą ir, kaip numatyta viename iš šešių pagrindinių Bolonijos proceso tikslų dėl dėstytojų ir mokslininkų, padėtų šalinti kliūtis veiksmingai įgyvendinti judumą, ypatingą dėmesį skiriant tiriamojo, pedagoginio darbo metu ir per mokymus kitoje, nei įprastoje pedagogo darbo vietoje įgytų gebėjimų pripažinimui ir patvirtinimui.

4.1.2

Būtina atsižvelgti į įvairius veiksnius, kurių negalima sumenkinti, konkrečiai į:

4.1.3

Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis reikia rūpintis, kad dėstytojų mainai būtų naudingi visoms šalims: ir toms, kurios juos priima, ir toms, kurios juos siunčia. Tas pats pasakytina ir apie studentus bei pačius universitetus. Sudarytos sąlygos trečiųjų šalių piliečiams kelti kvalifikaciją ir įgyti žinių stažuotėse Europoje gali paskatinti „protų judėjimą“, kuris gali būti naudingas tiek siunčiančioms, tiek priimančioms šalims. Yra įvairių mainų formų: viešnagės, trumpalaikės stažuotės, akademinės atostogos, konkrečios mokslinių tyrimų programos. Tai populiariausios, bet ne vienintelės galimybės.

4.2

Komunikate paminimi kai kurie aspektai, kuriems EESRK visiškai pritaria ir kuriuos reikėtų pabrėžti, kadangi jie yra labai svarbūs:

4.2.1

Europos kalbinės įvairovės tikslas, kurį iškelia ši problematika ir kuris turi būti vertinamas kaip papildoma galimybė tiems, kurie paskirties vieta renkasi Europą. Pripažįstant, kad tam tikra kalba gali tapti „mokslo darbo kalba“ nereiškia, kad ignoruojama kitų kalbų mokymosi svarba švietimui ir tyrimams globalizuotame pasaulyje; kalbų mokymasis suteikia lingvistinį turtą ir daugiau galimybių visiems, įskaitant ir Europos Sąjungos piliečius bei gyventojus, kalbančius tik savo gimtąja kalba.

4.2.2

Sudėtingi ir dažnai keičiami bei vis griežtesni teisės aktai, susiję su imigracija, sudaro kitą problemą, į kurią būtina atsižvelgti kalbant apie trečiųjų šalių dėstytojus ir studentus. Tai jokiu būdu neturėtų būti motyvas kliudyti dėstytojų, mokslininkų ir studentų judumui. Visų pirma reikia įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos rezoliuciją dėl vizų išdavimo tokio pobūdžio programose dalyvaujantiems studentams ir dėstytojams.

4.2.3

Erasmus Mundus taip pat turi padėti visiškai įgyvendinti vieną šių jam iškeltų tikslų: būti priemone kovojant su bet kokios formos atskirtimi, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją, bei taip padėti šalinti vyrų ir moterų nelygybę.

4.3

2004–2005 m. Komisijos prašymu Academic Cooperation Association atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad būtina parengti Europos strategiją, kuri padėtų įtvirtinti Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvę, siekiant paneigti nuostatą, kad kokybišką išsilavinimą teikiančių universitetų Europoje yra tik labiausiai išsivysčiusiose ar giliausias universitetines tradicijas turinčiose šalyse.

4.3.1

Ši strategija pagrįsta reikalavimu, kuris įtrauktas į dabartinę Erasmus Mundus programą: norint pateikti savo kandidatūrą, privaloma užmegzti partnerystę ne mažiau kaip su trim universitetais ne mažiau kaip trijose šalyse. 2009–2013 m. programoje šis reikalavimas, kuriam EESRK visiškai pritaria (6), paliekamas.

4.3.2

Tačiau, siekiant didesnio Europos universitetų patrauklumo, svarbūs ir kiti veiksniai: tarptautinis prestižas, dėstytojų darbo kokybė, studijų kaina, skiriamų stipendijų dydis, diplomų prestižas, galimybės integruotis į darbo rinką, žinios apie įvairius ES universitetus trečiosiose šalyse ir, žinoma, pragyvenimo išlaidos ir galimybės ar sunkumai gauti vizą. Skiriant stipendijas reikia atsižvelgti į visus šiuos veiksnius, ypač į pragyvenimo išlaidas ir mokesčius už mokslą.

4.3.3

Todėl šis naujas Erasmus Mundus programos etapas suteiks progą universitetų atstovams, dėstytojams ir studentams padiskutuoti, kokiomis priemonėmis atkreipti dėmesį į kitų Europos Sąjungos šalių universitetus ir padidinti trečiųjų šalių studentų ir dėstytojų susidomėjimą.

4.3.4

Vienas būdų šiam tikslui pasiekti (geru pavyzdžiu laikykime Bolonijos procesą) — apskritai stiprinti Europos universitetų erdvės įvaizdį informacijos šaltiniuose, prieinamuose tiems, kurie nori mokytis už savo kilmės šalies ribų (internetas, interneto svetainės, ES atstovybės).

4.3.5

Pavyzdžiui, būtų galima, valstybių narių institucijoms, Komisijai ir universitetų administracijoms glaudžiai bendradarbiaujant tarpusavyje, sukurti kokybišką, lengvai prieinamą universitetinį portalą, kuriame informacija būtų nuolat atnaujinama ir kurio turinys būtų patrauklus ir plačiai reklamuojamas. Šis portalas padėtų patekti į įvairių Europos universitetų portalus. Taip pat reikėtų įsteigti tarnybas, kurios teiktų informaciją apie Europos universitetų erdvę ES atstovybėse.

4.4

Kad Europos universitetų erdvė būtų patraukli, būtina užtikrinti puikią dėstytojų kvalifikaciją, gerus atlyginimus ir profesinį pripažinimą.

4.5

EESRK dar kartą išreiškia įsitikinimą, kad Erasmus Mundus programa yra puiki galimybė rasti perspektyviausių jaunų studentų, dėstytojų ir mokslininkų iš trečiųjų šalių, kurie neabejotinai labai padės plėtoti pačią Europos universitetų erdvę. Tačiau negalima užmiršti to, kad daugeliui jaunų Europos specialistų labai sunku rasti orumo nežeminantį ir išsilavinimą atitinkantį darbą savo šalyje. Ši pastaba skirta ne tik Erasmus Mundus programai, ji turėtų paskatinti pradėti svarstymus šiuo klausimu.

4.6

Svarbu pabrėžti, kad daugelyje besivystančių šalių demokratiškas, diskriminaciją ir nelygybę šalinantis (vienas iš Erasmus Mundus programoje skelbiamų tikslų) aukštasis išsilavinimas gali būti teikiamas tik valstybiniame universitete. Todėl, ir visiškai neatsižvelgiant į tai, kad programoje neturėtų būti daromas skirtumas tarp viešojo ir privataus sektorių, programa turėtų stiprinti ir remti trečiųjų šalių valstybinius universitetus ir, gerbiant akademinę laisvę, padėti jiems siekti kokybiško švietimo ir mokslinių tyrimų tikslų.

4.7

Pasiūlymo teksto 5 straipsnio f dalyje reikėtų paminėti socialinius partnerius (darbuotojų ir darbdavių atstovus), kurie supranta padėtį vietoje ir žino, kokių specialistų iš tiesų reikia darbo rinkoje. Taip pat rengiant magistrantūros ir doktorantūros programas reikėtų atsižvelgti į trečiųjų šalių ekonominio ir socialinio vystymo poreikius.

4.8

Erasmus Mundus programą sukuriančio Sprendimo Nr. 2317/2003 priede kalbama apie atrankos procedūrą, konkrečiai b) punkte teigiama, kad: „Vykdant atranką turi būti Europos mastu numatyti kompensavimo mechanizmai siekiant išvengti ryškių neatitikimų įvairiose studijų srityse bei tarp studentų ir mokslininkų kilmės regionų ir paskirties valstybių narių“. Ši nuoroda buvo išbraukta pasiūlymo dėl naujos Erasmus Mundus programos priede. Tačiau, nors vienas programos prioritetų yra atkreipti dėmesį į Europos universitetus ir paskatinti šiose programose dalyvauti valstybių narių universitetus, šį principą būtina taikyti vykdant dalyvių atranką, kad pagal programą teikiama parama nesinaudotų pačios valstybės narės ir universitetai.