25.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 162/31

1.1

Komisijai tikrinant, kaip perkelta Direktyva 1999/44/EB, buvo nustatyti dideli nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama ši direktyva, nukrypimai. Kai kurie jų atsirado dėl direktyvos reglamentavimo spragų, tačiau jau dabar galima teigti, kad kiti sunkumai iškilo dėl neteisingo direktyvos perkėlimo. Šiuo metu nėra aišku, kiek tie neatitikimai kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui ir vartotojų pasitikėjimui. EESRK rekomenduoja Komisijai neatidėliotinai ištirti jų poveikį vidaus rinkai vartotojų pasitikėjimui (1).

1.2

Todėl EESRK ragina Europos Komisiją imtis teisės aktų vykdymo priežiūros veiksmų tų valstybių narių atžvilgiu, kurios iki šiol tinkamai neįgyvendino Direktyvos 1999/44/EB.

1.3

Žaliojoje knygoje dėl Vartotojų acquis atskleidžiama daug diskutuotinų kompleksinių klausimų. Persvarstydama vartotojų acquis Komisija nustatė keletą problemų susijusių su Vartojimo prekių pardavimo direktyvos įgyvendinimu, ypač susijusių su tiesioginės gamintojo atsakomybės (TGA) klausimu.

1.4

EESRK yra įsitikinęs, kad Vartojimo prekių pardavimo direktyva taip pat turi trūkumų ir reglamentuojant gamintojų ir mažmenininkų garantijas, pvz., direktyvos 2 straipsnyje numatytus atitikties reikalavimus.

1.5

Nėra visiškai aiškaus pagrindo atskirai keisti Direktyvą 1999/44/EB, kad joje būtų numatyta Tiesioginė gamintojo atsakomybė (TGA). Žalioji knyga dėl vartotojų acquis persvarstymo (2) sukėlė viešas diskusijas šiuo ir kitais klausimais, kuriuos iškėlė Europos Komisija, peržiūrėdama ES vartotojų teisių apsaugos teisės aktus (t. y. aštuonias vartotojų direktyvas (3)). Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai apsvarstyti pageidavimą įtraukti TGA į galimus vėlesnius, su Žaliąja knyga susijusius teisės aktus (pvz. į „horizontaliąją“ direktyvą), kuriai pritaria tokie organai kaip UGAL (4) ir BEUC. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šios iniciatyvos rezultatais nebūtų užkraunama nepagrįsta našta verslo sektoriui, kaip kad reikalauja ir EuroCommerce.

1.6

EESRK yra įsitikinęs, jog prieš Komisijai priimant horizontaliąją direktyvą, būtina atlikti poveikio įvertinimą.

1.6.1.

Tai liečia direktyvos taikymo sritį. EESRK pritaria, kad direktyva būtų taikoma papildomoms sutarčių, pagal kurias prekės yra tiekiamos vartotojams, rūšims (pvz., automobilių nuoma) ir sutartims, pagal kurias vartotojams teikiamos skaitmeninio turinio paslaugos (pvz., muzika internetu). Tai taikoma ir viešajame aukcione parduodamoms padėvėtoms prekėms, kai vartotojai turi galimybę patys dalyvauti pardavime. Tokie aspektai kaip prekių pristatymo apibrėžtis, rizikos perdavimas, prekių atitikties terminų pratęsimas ir sąvoka, pasikartojančių gedimų išlaidų padengimas, įrodymo pareigos procedūra ir netgi kai kurios teisės gynimo priemonės turėtų būti laikomos horizontaliosios priemonės dalimi taikant mišrųjį vartotojų acquis persvarstymo metodą. Išsamiai šie klausimai turėtų būti aptariami tada, kai pasiūlymas dėl tokios priemonės bus pateiktas konsultacijoms ir viešoms diskusijoms.

1.7

Rinkos dalyviai ir valstybės narės turi skirtingas nuomones dėl TGA poveikio vartotojų apsaugos lygiui ir vidaus rinkai. Dauguma valstybių narių ir kai kurie rinkos dalyviai laikosi nuomonės, kad TGA iš tikrųjų didina vartotojų apsaugą. Kai kurie laikosi nuomonės, kad gamintojas turi daugiau galimybių užtikrinti prekių atitiktį sutarčiai nei pardavėjas. Kitos valstybės narės mano, jog TGA ne pagerintų vartotojų apsaugą, bet, greičiau, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir būtų didelė našta verslui. EESRK yra įsitikinęs, kad šiais klausimais reikėtų informacijos (5).

2.1

2007 m. balandžio 24 d. Europos Komisijos komunikate buvo numatyta priimti 1999/44/EB direktyvą dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų įgyvendinimo, įskaitant ir direktyvos 12 straipsnyje numatytą tiesioginės gamintojo atsakomybės priskyrimo klausimo nagrinėjimą.

2.2

2007 m. vasario 8 d. Europos Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl vartotojų acquis persvarstymo. Direktyva 1999/44/EB yra viena iš aštuonių vartotojų direktyvų, pateikiamų Žaliosios knygos II priede.

2.2.1

Tačiau Žaliosios knygos I priedas taip pat kelia tam tikrą skaičių klausimų, susijusių su vartojimo prekių pardavimu. Šios nuomonės tikslas – pateikti Komisijai rekomendacijas atsižvelgiant į Komunikatą COM(2007) 210 galutinis „Dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų įgyvendinimo, įskaitant tiesioginės gamintojo atsakomybės priskyrimo klausimo nagrinėjimą“. EESRK nuomonę dėl Žaliosios knygos (6) priėmė plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2007 m. liepos 11–12 d. ir nusprendė tuo metu nepareikšti nuomonės atskirais klausimais, t. y. Komisijos iškeltais klausimais dėl Vartojimo prekių pardavimo direktyvos, kurie bus nagrinėjami Komisijos pasiūlyme dėl Pagrindų direktyvos dėl vartotojų sutartinių teisių.

2.2.2

Žaliojoje knygoje Komisija viešai diskusijai pateikia įvairius kompleksinius klausimus. Tarp jų yra klausimai, susiję su spragomis ir reglamentavimo trūkumais, kuriuos Komisija nustatė persvarstydama vartotojų acquis, įskaitant su Direktyva 1999/44/EB susijusias spragas ir trūkumus.

2.3

Šią Direktyvą perkėlė visos valstybės narės (7). Komunikato tikslas yra išsiaiškinti, kaip valstybės narės įgyvendino jos nuostatas. Komunikatas sudaro vartotojų acquis persvarstymo proceso dalį ir atitinka pagrindinius Komisijos, Europos Parlamento ir EESRK reguliavimo aplinkos gerinimo ir jos supaprastinamo tikslus.

2.4

Šia Direktyva siekiama suderinti tas nuostatas, kurios apima vartotojų interesus sutarčių teisėje, užtikrinančias teisines garantijas ir mažesniu mastu komercines garantijas.

2.5

Iki 2002 m. sausio 1 d. visos valstybės narės turėjo perkelti Direktyvos nuostatas į valstybių narių teisę ir tuo pačiu įtraukti griežtesnes nuostatas dėl vartotojų apsaugos.

2.6

Europos Komisija atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių direktyvos įgyvendinimo trūkumus.

3.1

Komunikatas skirtas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (Vartojimo prekių pardavimo direktyva) įgyvendinimui valstybėse narėse. Jame taip pat nagrinėjamas tiesioginės gamintojo atsakomybės priskyrimo Bendrijos lygmeniu klausimas, kaip numatyta direktyvos 12 straipsnyje.

3.2

Komisijos komunikate pabrėžiami valstybių narių sunkumai patiriami įgyvendinant direktyvą. Problemos daugiausia kyla dėl skirtingų „vartotojo“ ir „pardavėjo“ apibrėžčių, kurios skiriasi nuo pateiktų kituose Bendrijos vartotojų apsaugos srities teisės aktuose.

3.3

Panašiai „vartojimo prekių“ apibrėžtis direktyvos 1 straipsnio 2 dalies b punkte nustato jos taikymo sritį. Valstybės narės perkėlė šią apibrėžtį skirtingais būdais. Kai kuriose valstybėse narėse vartotojams parduodant nekilnojamąjį turtą taip pat taikomi atitinkami teisės aktai.

3.4

Kai kurios valstybės narės numato, kad vartojimo prekių apibrėžtis netaikoma „viešajame aukcione parduodamoms padėvėtoms prekėms, kai vartotojai turi galimybę patys dalyvauti pardavime“. Kai kurios pasinaudojo šia galimybe. Kitos valstybės narės įtvirtino ribotą pardavėjo atsakomybę už tokias prekes.

3.5

Visos valstybės narės jau perkėlė direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Direktyvos 12 straipsnis numato, jog Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks (per nustatytą laiką) ataskaitą, kaip ši direktyva taikoma valstybėse narėse, kurioje ypatingas dėmesys būtų skiriamas, tiesioginės gamintojo atsakomybės priskyrimo klausimui, bei prireikus, būtų pateikti pasiūlymai. Priėmus Komunikatą šis įsipareigojimas yra įvykdytas.

3.6

Komunikato I-oje dalyje pateikiama informacija, kaip Vartojimo prekių pardavimo direktyva įgyvendinama valstybėse narėse, o II-oje dalyje nagrinėjamas tiesioginės gamintojo atsakomybės vartotojui numatymas ES teisės aktuose klausimas.

3.7

Direktyvos perkėlimas sukėlė tam tikrų sunkumų. Dauguma jų gali atsirasti dėl direktyvos reglamentavimo spragų, tačiau jau dabar galima teigti, kad kiti sunkumai atsiranda dėl neteisingo direktyvos perkėlimo. Komisijai tikrinant, kaip perkelta direktyva, buvo nustatyti dideli nacionalinės teisės aktų nukrypimai dėl būtiniausio suderinimo nuostatos taikymo ir įvairių direktyvoje numatytų reglamentavimo galimybių. Šiuo metu nėra aišku, kiek tie neatitikimai kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui ir vartotojų pasitikėjimui.

3.7.1

Žalioji knyga, kurioje Komisija, viešai diskusijai pateikia įvairius kompleksinius klausimus, susijusius su spragomis ir reglamentavimo trūkumais, kuriuos nustatė persvarstydama vartotojų acquis, įskaitant trūkumus, susijusius su Direktyvos įgyvendinimu. Todėl Komisija šiame etape nusprendė neteikti jokio pasiūlymo dėl direktyvos.

3.7.2

Tiesioginės gamintojo atsakomybės (TGA) klausimu Komisija priėjo prie išvados, kad nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti, ar ES taisyklių nebuvimas daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui vidaus rinka. Šis klausimas toliau nagrinėjamas atsižvelgiant į Žaliąją knygą.

3.8

Savo nuomonėje dėl Žaliosios knygos dėl vartotojų acquis persvarstymo (8) EESRK padaro išvadą, jog abejoja, ar joje pateikti pasiūlymai visoje Europos Sąjungoje užtikrins aukštą ir vienodą vartotojų apsaugos lygį. Reikia tikrai demokratiškai įteisinti persvarstytą vartotojų acquis ir paruošti aiškų teisinį bei idėjinį pagrindą. EESRK ypatingą dėmesį skiria menkai reglamentuojamai skaitmeninei aplinkai. Visi pasiūlymai derinti taisykles šioje srityje turėtų būti pagrįsti gerai parengtu poveikio įvertinimu ir siekti galiojančių taisyklių paprastumo ir aiškumo. Pirmiausiai reikėtų didinti priverstinio vykdymo priemonių veiksmingumą bei ieškoti būdų, kuriais būtų siekiama didesnio teisinio aiškumo ir paprastumo, užtikrinant gynybos priemonių efektyvumą. Derinant vartotojų teisės aktus ES reikia vadovautis geriausios ir aukščiausio lygio vartotojų apsaugos, kokia tik randama valstybėse narėse, perėmimo principu.

4.1

Komisijai tikrinant, kaip perkelta Direktyva 1999/44/EB, buvo nustatyti dideli nacionalinės teisės aktų nukrypimai. Dauguma jų gali atsirasti dėl direktyvos reglamentavimo spragų, tačiau jau dabar galima teigti, kad kiti sunkumai atsiranda dėl neteisingo direktyvos perkėlimo. Šiuo metu nėra aišku, kiek tie neatitikimai kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui ir vartotojų pasitikėjimui. EESRK pataria Komisijai kuo skubiau išnagrinėti šių neatitikimų padarinius vidaus rinkos veikimui ir vartotojų pasitikėjimui bei imtis priverstinio vykdymo priemonių tų valstybių narių atžvilgiu, kurios neteisingai perkėlė šią direktyvą (9).

5.1

Kai kurios valstybės narės įdiegė TGA skirtingomis formomis. Jų sąlygos ir pobūdis labai skiriasi. 1999 m. Direktyvoje reikalaujama, kad Komisija išnagrinėtų tiesioginės gamintojo atsakomybės (TGA) įdiegimą ir, prireikus, pateiktų pasiūlymą dėl teisės akto. Iš septyniolikos atsakymus į klausimyne nurodytus klausimus pateikusių valstybių narių, tik septynios įgyvendino tam tikras TGA nuostatas, tačiau sąlygos, kuriomis galima pateikti tiesioginius reikalavimus gamintojui labai skiriasi. Kai kurios valstybės narės ir kai kurie rinkos dalyviai pasisako prieš šią koncepciją, ir kai kurie jų mano, jog dar yra per anksti spręsti, ar dėl to būtina iš dalies atskirai keisti 1999/44/EB direktyvą (10).

5.2

Rinkos dalyviai ir valstybės narės turi skirtingas nuomones dėl TGA poveikio vartotojų apsaugos lygiui ir vidaus rinkai. Dauguma valstybių narių ir kai kurie rinkos dalyviai laikosi nuomonės, kad TGA iš tikrųjų didina vartotojų apsaugą. Kai kurie laikosi nuomonės, kad gamintojas turi daugiau galimybių užtikrinti prekių atitiktį sutarčiai nei pardavėjas. Kitos valstybės narės mano, jog TGA ne pagerintų vartotojų apsaugą, bet, greičiau, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir būtų didelė našta verslui. EESRK yra įsitikinęs, kad šiais klausimais reikėtų informacijos.

5.3

Nemažai rinkos dalyvių ir kai kurios valstybės narės laikosi nuomonės, kad TGA įmonėms būtų didelė našta, nes gamintojai turėtų parengti skundų nagrinėjimo sistemas ir skirti finansinius išteklius šiai prievolei vykdyti. Šiuo atžvilgiu, deja, nėra vieningos nuomonės: kiti rinkos dalyviai ir valstybės narės su tuo nesutinka.

5.4

Skirtingų tiesioginės gamintojo atsakomybės sistemų buvimas gali sukelti sunkumų vidaus rinkai. Komisija šiuo etapu negalėjo padaryti galutinių išvadų. Nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti, ar ES taisyklių dėl tiesioginės gamintojo atsakomybės nebuvimas daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui vidaus rinka.

5.5

Argumentai dėl visose valstybėse narėse privalomos TGA įdiegimo dar toli gražu nėra akivaizdūs. Įtvirtinus TGA būtų sukurta išplėsta atsakomybės grandinė, teikianti daugiau galimybių nei reikalavimai pardavėjui. TGA būtų taikoma priklausomai nuo produktų ar paslaugų pobūdžio. Kitoje valstybėje įsigijus didelės apimties prekę, pvz., automobilį, galima kreiptis tiesiogiai į gamintoją. Europos bendrijų teisės aktai numato, kad prekybos agentai arba automobilių pardavėjai privalo atsižvelgti į gamintojo suteiktą garantiją, nepriklausomai nuo automobilio įsigijimo vietos. Vyno arba spiritinių gėrimų pirkimas kitose šalyse tampa vis stiprėjančiu reiškiniu bendrojoje rinkoje. Tačiau šiuo atveju gali būti sudėtinga priversti pardavėją arba „gamintoją“ vykdyti savo įsipareigojimus, nebent pirkėjas dažnai vyktų į šalį, kurioje prekės buvo įsigytos. Įtvirtinus TGA kasdieninio vartojimo prekėms, labai sustiprėtų vartotojų apsauga ir jų pasitikėjimas bendrąja rinka.

5.6

TGA klausimu būtina atlikti nuodugnesnį tyrimą ir išsamų poveikio įvertinimą.