27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/138

1.1

Jau daug metų EESRK mano, kad Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykiai yra platesnės strateginės sistemos dalis, kuri ne tik apima prekybos santykius, bet ir atspindi Europos siekį įtvirtinti savo, kaip pagrindinės partnerės, vaidmenį kuriant socialinį modelį, grindžiamą teisine santvarka, demokratija, pagarba žmogaus teisėms, taika ir tautų solidarumu (1).

1.2

Be to, istoriniu požiūriu santykiai su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino šalimis nėra vien ekonominio ir geopolitinio partnerio paieškos. Lotynų Amerikos tautos ilgalaikiais kultūriniais, politiniais, socialiniais, kalbiniais ir emociniais ryšiais yra susijusios su Europa ir netgi yra panašios pasaulėžiūros; to ne tik negalima ir pamiršti, o reikėtų netgi dar labiau puoselėti atsižvelgiant į netrukus prasidėsiantį derybų procesą.

1.3

Prasidėjus Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos deryboms dėl šių dviejų regionų asociacijos susitarimo Komitetas ragina sutelkti visas pastangas ir parengti abi šalis tenkinantį susitarimą, kuris šiuo metu vykstančioms ir būsimoms Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių deryboms būtų pavyzdžiu, kokie gali būti abipusiai strateginės partnerystės su Europos Sąjunga privalumai. Šie privalumai turi būti daug didesni nei vien prekyba ir turi būti grindžiami šio regiono pažanga ekonomikos, socialinėje ir tvaraus vystymosi srityse, kartu gerbiant teisinės valstybės principus ir visų žmonių orumą.

1.4

EESRK tikisi, kad šios derybos padės Centrinės Amerikos vyriausybėms suintensyvinti dialogą su savo šalių pilietinės visuomenės organizacijomis. Dialogas turėtų būti skaidrus, remtis demokratiniais principais ir praktiniais pasiūlymais, kuriuos turėtų išklausyti abi šalys. EESRK taip pat ragina konsultacinį Centrinės Amerikos integracijos sistemos komitetą (SICA) dėti visas pastangas a) ieškant sprendimų, kurie kuo geriau atitiktų bendrą sutarimą ir atspindėtų Centrinės Amerikos pilietinės visuomenės nusistatymą derybų proceso atžvilgiu, ir b) užtikrinant įsipareigojimus visą šį procesą stebėti ir prižiūrėti.

1.5

EESRK rekomenduoja, kad derybose būtų atsižvelgiama į šiuos aspektus:

1.5.1

Poreikį stiprinti Centrinės Amerikos organizuotą pilietinę visuomenę, visų pirma suteikiant daugiau institucinių galių integracijos sistemos konsultaciniam organui — SICA konsultaciniam komitetui. Europos Sąjunga turėtų siekti, kad jos derybų partneriai ryžtingiau pripažintų pagrindinį SICA konsultacinio komiteto vaidmenį, kurį jis atliko ir iš tikrųjų turėtų atlikti siekiant tvirtos regioninės integracijos. Tuo pačiu ji taip pat turėtų numatyti finansinės paramos šiam organui priemones vadovaujantis Komisijos priimtu dokumentu dėl regioninio bendradarbiavimo.

1.5.2

Socialinių nuostatų įtraukimą, kad būtų užtikrinta asociacijos susitarimo nauda visai visuomenei ir jis būtų pagrindinis veiksnys stiprinant demokratijos principus, kovojant su skurdu, socialine atskirtimi ir nedarbu bei plėtojant socialinį modelį, kuris užtikrina, kad nelygybė sumažės arba nepadidės. Šis susitarimas turėtų stiprinti socialinę sanglaudą ir puoselėti aplinkos biologinę įvairovę (todėl susitarimas padėtų tūkstančiams smulkių žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurie stengiasi ūkininkauti labiau aplinką tausojančiu būdu). Be to, vykstant deryboms ir po to įgyvendinant asociacijos susitarimą, ypač svarbu, kad vyriausybės laikytųsi visų TDO tarptautinių darbo standartų.

1.5.3

Turi būti sukurta bendroji lengvatų sistema (BLS) — vienašalė ES priemonė, kuria siekiama padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Todėl susitarimo skyrius dėl prekybos Centrinės Amerikos šalims turėtų būti palankesnis nei numatyta šioje sistemoje, kuri, kaip nurodyta anksčiau, pati savaime yra gana gera.

1.5.4

Organizuotai pilietinei visuomenei turi būti reguliariai ir laiku pateikiama atitinkama informacija, kad ji galėtų stebėti derybas instituciniu lygmeniu. Taip pat reikėtų numatyti a) galimybę konsultuotis prieš derybų raundus, kad būtų atsižvelgta į pilietinės visuomenės pareikštas nuomones, ir b) rengti forumus, įtraukiant kuo daugiau dalyvių ir užtikrinant, kad visa visuomenė galėtų betarpiškai sekti šių derybų eigą. Todėl vienas iš svarbiausių pilietinės visuomenės dalyvavimo aspektų turėtų būti jungtinio stebėsenos komiteto, kuris prižiūrėtų derybas, sukūrimas; ši institucija prižiūrėtų derybas ir būtų derybininkus ir visą pilietinę visuomenę jungiantis tiltas.

1.5.5

Galiausiai, siekiant užtikrinti tikrą organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą visose ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo srityse, EESRK rekomenduoja, kad institucinis patariamasis organas — jungtinis konsultacinis komitetas (JKK), kurį sudarys EESRK ir SICA konsultacinio komiteto nariai, kaip numatyta abiejų regionų politinio susitarimo 52 straipsnio 4 dalyje, pradėtų veikti nedelsiant po susitarimo pasirašymo, kad būtų toliau laikomasi susitarimo nuostatų.

2.1

Apskritai, Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos santykiai iki šiol nebuvo itin intensyvūs nepaisant didelio Europos Sąjungos indėlio į taikos ir demokratijos sustiprinimo regione procesą ir inicijuojant ministerijų dialogą — 1984 m. San Chosė ministrų dialogą, kurio poveikis regione jaučiamas net iki šiol.

2.2

2003 m. buvo pasirašytas ES ir Centrinės Amerikos susitarimas siekiant sustiprinti politinį dialogą ir bendradarbiavimą. Neseniai, 2006 m. gegužės mėn. įvyko ketvirtasis Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame buvo išreikštas noras toliau siekti, kad kuo greičiau būtų sudarytas asociacijos susitarimas (2).

2.3

2006 m. balandžio mėn. įvykusiame ketvirtajame ES, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių pilietinės visuomenės organizacijų susitikime priimtoje Vienos deklaracijoje teigiama, kad ES ir LAK (Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių) asociacijos susitarimuose neturėtų būti apsiribojama prekyba ir ekonomika, o reikėtų atsižvelgti ir į politinius, kultūrinius bei socialinius veiksnius, kad būtų didinama socialinė sanglauda.

2.4

Analogiškai, EESRK ir SICA konsultacinio komiteto pasirašytame bendradarbiavimo protokole nustatytos abiejų institucijų veiklos gairės — įtraukti socialinį aspektą į būsimą ES ir SICA asociacijos susitarimą ir remti iniciatyvą įsteigti abiejų regionų pilietinės visuomenės organizacijų jungtinį konsultacinį komitetą, kuris būtų būsimo asociacijos susitarimo institucinės struktūros dalis. Asociacijos susitarimo sudarymo sėkmė labai priklausys nuo to, ar abiejų regionų organizuota pilietinė visuomenė galės iš tikrųjų stebėti derybas ir ar informuos visuomenę apie jų pažangą, problemas ir pasiekimus.

3.1

Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos politinį dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat prekybos santykius šiuo metu reglamentuoja Bendroji lengvatų sistema (BLS), kurią ES pradėjo taikyti XX a. aštuntajame dešimtmetyje ir kuri buvo papildyta specialia sistema, skirta skatinti tvarų vystymąsi ir gerą valdymą (BLS+).

3.2

ES yra antra pagal svarbą Centrinės Amerikos prekybos partnerė, su kuria bendra prekyba sudaro 12 proc. Ją lenkia JAV, su kuria prekyba siekia 46 proc. Bendradarbiavimo ir vystymosi pagalbos srityje ES tebėra didžiausias Centrinės Amerikos donoras, 2002-2006 m. suteikęs 563,2 milijono eurų, prie kurių reikėtų pridėti 74,5 milijono eurų, skirtų pagal Komisijos ir SICA generalinio sekretoriato pasirašytą memorandumą. Be to, ES taip pat suteikė pagalbos už 279 milijonus eurų po regioną nuniokojusių stichinių nelaimių, visų pirma po uragano Mitch ir vėliau Salvadore įvykusio žemės drebėjimo. 2007-2013 m. ES pažadėjo padidinti pagalbą vystymuisi iki 840 milijonų eurų. Be to, padidės ir Vidurio Europai skirtos Europos tiesioginių investicijų apimtys.

3.3

Tačiau Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos santykiai apima ne vien prekybą ir bendradarbiavimą. Jie taip pat grindžiami platesne strategine vizija, į kurią patenka tokie šiuo metu opūs aspektai kaip saugumas ir kova su terorizmu, aplinkosauga ir tvaraus vystymosi modelio kūrimas, migracija ir poreikis stebėti šį reiškinį, kad jis būtų naudingas abiems — ir darbuotojus eksportuojančioms, ir juos priimančioms šalims, bei naujos pasaulio ekonominės tvarkos, kuri remtųsi gera valdymo praktika, gerbiančia žmogaus, ekonomines ir socialines teises, kūrimas.

3.4

2006 m. gegužės mėn. Vienoje priimtas sprendimas pradėti derybas su Centrine Amerika dėl asociacijos susitarimo sudarymo jau pats savaime yra iššūkis ir galimybė, kurios nereikėtų praleisti.

3.5

Kadangi Europos strategija sudarant asociacijos susitarimus grindžiama regionų tarpusavio dialogu, svarbu išanalizuoti šiuo metu Centrinėje Amerikoje susidariusią integracijos padėtį.

3.5.1

Centrinės Amerikos integracija — tai jau kurį laiką vykdomas projektas, kurio pagrindą sudaro pati šio regiono šalių nepriklausomybė. 1991 m. priimtas Tegucigalpa protokolas ir 1993 m. Centrinės Amerikos ekonominės integracijos bendroji sutartis atgaivino šį projektą.

3.5.2

Nepaisant to, kad yra bendras sutarimas dėl regioninės integracijos, ją įgyvendinant nebuvo pasiekta didelės pažangos — arba dėl to, kad esant didelėms ekonominėms problemoms buvo sunku praktiškai įgyvendinti politiniu lygiu priimtus sprendimus, arba netgi dėl solidarumo regione stokos. Vis dėlto galima teigti, kad nuo 2002 m. integracija atrodo sutvirtėjusi (3).

3.5.3

Tačiau didesnė kliūtis integracijos proceso pažangai yra regioninių institucijų silpnumas, trukdantis priimti sprendimus viršnacionaliniu lygiu, regiono valstybių ekonominio išsivystimo skirtumas ir tai, kad socialiniai sektoriai beveik nedalyvauja priimant sprendimus ir informuojant apie regioninės integracijos privalumus.

3.5.4

Vis dėlto, nepaisant sunkumų, yra pagrindo į regioninės integracijos procesą žvelgti optimistiškai, visų pirma dėl skirtingas šalis vienijančių tradicijų ir kultūros, gana stabilios ir atsakingos teisinės ir institucinės struktūros ir jaučiamo bei išsakomo poreikio reformuoti tam tikras institucijas, pavyzdžiui, PARLACEN (4), kad būtų užtikrintas didesnis regioninės politikos strategijų veiksmingumas. Optimizmą ir tikėjimą skatina ir didėjantis pilietinės visuomenės sąmoningumas bei dalyvavimas.

3.5.5

2007 m. balandžio mėn. vyko ES ir Centrinės Amerikos jungtinio komiteto posėdis, kurio metu Centrinės Amerikos vyriausybės pažadėjo iki derybų dėl asociacijos susitarimo pabaigos pateikti teisės aktų, būtinų Centrinės Amerikos muitų sąjungai sukurti, sistemą ir jos įgyvendinimo grafiką. Tai yra svarbus ir ryžtingas žingsnis Centrinės Amerikos integracijos link, rodantis, kad šie du regionai gal ir galės pasiekti sutarimą.

3.6

Šiuo metu vykstantis pasirengimo deryboms procesas yra išskirtinė, abipusių privalumų įvairiose srityse teikianti galimybė, kuria galima ir turėtų būti tinkamai pasinaudota. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos pateikiamų pavyzdžių aspektus:

3.6.1

Plėtojant ir stiprinant muitų sąjungą ir šalinant ekonomines ir muitų kliūtis skirtingose šio regiono šalyse, Europos Sąjungos remiama politika galėtų gerokai pagelbėti Centrinės Amerikos šalims vystyti savo ekonomiką didinant konkurencingumą jų dabartinių ir galimų ekonominių partnerių atžvilgiu. Tai taip pat sustiprintų investicijas į šį regioną ir netgi vystomąjį bendradarbiavimą.

3.6.2

Didesnė, labiau suderinta socialinė sanglauda padės stiprinti jauną Centrinės Amerikos demokratiją sumažinant galimų konfliktų skaičių ir stiprinant teisinį apibrėžtumą, kartu sudarant galimybes šiems dviem regionams prekiauti laikantis aiškių, bendru sutarimu nustatytų taisyklių. Jungtinių Tautų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono ekonomikos komisijos (ECLAC) atliktų nuoseklių tyrimų duomenimis, šalies politinį, ekonominį ir socialinį vystymąsi daugiausia lemia socialinės sanglaudos, kurią ji sugeba pasiekti, lygis. Dėl to organizuota pilietinė visuomenė turi dalyvauti visame derybų procese.

3.6.3

Kita abu regionus dominanti sritis yra stichinių nelaimių Centrinėje Amerikoje prevencija, kuri padėtų sumažinti šių šalių pažeidžiamumą. Šis regionas dažnai nukenčia dėl tokio pobūdžio reiškinių, kurių kaina — prarastos žmonių gyvybės ir tūkstančiai netekusių gyvenimo bei darbo sąlygų. Derybų metu į tai turėtų būti atsižvelgta, kad būtų numatytos prevencinės priemonės ir veiksmai tokiems reiškiniams valdyti. Turint priemones būtų lengviau teikti skubią pagalbą ir taip sumažėtų solidarios tarptautinės pagalbos sąnaudos.

3.6.4

Galiausiai, o ir neturint pretenzijų aprėpti visų šio klausimo aspektų, reikėtų priminti apie bendrą ES ir Centrinės Amerikos interesą kuo skubiau imtis priemonių aplinkai ir įvairovei apsaugoti įgyvendinant konkrečią politiką, programas ir veiksmus. Derybomis jau skatinama racionaliai naudoti gamtos išteklius, atsisakyti gamtai žalingų gamybos būdų ir produktų, paisyti žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų ir darbo teisių ir pripažinti, kad iš tikrųjų yra saugotinų sričių. Asociacijos susitarimas taip pat būtų didelis indėlis — jo vertę patirtų ne tik šie du regionai, tai būtų pirmoji naujo pobūdžio asociacija, galinti būti pavyzdžiu kitoms deryboms.

4.1

Centrinės Amerikos šalys yra vienos skurdžiausių Lotynų Amerikos šalių, jos turi rimtų ekonominio vystymosi problemų ir socialiai yra labai pažeidžiamos. Visa tai kelia pavojų kiekvienos šių šalių bei viso regiono socialinei sanglaudai. Pažeidžiamumą didina didelis skurdas ir labai nevienodas turto pasiskirstymas.

4.2

Nors tai yra regionas, kuriame demokratija gyvuoja palyginti neseniai ir kuriame yra buvę ilgų diktatūros laikotarpių bei ginkluotų kovų, turėjusių ilgalaikių pasekmių (vienintelė išimtis — Kosta Rika), vis dėlto galima išskirti kai kurias pagrindines jo vystymosi kliūtis:

4.3

Ekonominiu požiūriu Centrinės Amerikos regione buvo pastebimas ekonomikos augimas, tačiau jo vis tik nepakako regiono patiriamiems socialiniams sunkumams nugalėti. Pastaraisiais metais regiono ekonomikos augimo vidutinė metinė norma sudarė 3,2-3,5 proc Nepaisant to, dėl nedidelio Centrinės Amerikos šalių ekonomikos konkurencingumo (išimtimis galima laikyti gal tik Kosta Riką ir Salvadorą) Pasaulio ekonomikos forumo 2006 m. konkurencingumo sąraše, parengtame pagal 125 šalių duomenis, regiono šalys užima žemas vietas: 53-ąją (Kosta Rika), 61-ąją (Salvadoras), 75-ąją (Gvatemala), 93-ąją (Hondūras) ir 95-ąją (Nikaragva).

4.4

Socialiniu požiūriu reikėtų pažymėti, kad Centrinės Amerikos visuomenė labai sudėtinga ir įvairi, joje yra vietos bendruomenių ir nemaža afrikiečių kilmės bendruomenė, kuri iš esmės buvo ignoruojama ar net marginalizuojama.

4.5

Vietos bendruomenės daugiausia siejamos su neturtingomis kaimo vietovėmis, bet taip ignoruojamas vis didesnio kaimo ekonomikos smukimo sukeliamas svarbus reiškinys — migracija į miestus ir didmiesčius, dėl kurios išsiplėtė aplink svarbiausius miestus atsiradę skurdūs rajonai.

4.6

Visose Centrinės Amerikos šalyse, išskyrus Salvadorą, paplitusioms afrikiečių kilmės bendruomenėms nebuvo skiriama pakankamai politinio ir socialinio dėmesio, todėl jos nukentėjo nuo rasinės, socialinės ir profesinės diskriminacijos.

4.7

Pagal visus socialinius ir ekonominius rodiklius pasireiškianti lyčių nelygybė yra taip plačiai paplitęs reiškinys, kad į jį neįmanoma nekreipti dėmesio. Nedarbas, darbas neturint garantijų, darbo sąlygos, gaunamas uždarbis, mokyklos nebaigimas (su šia problema daugiausia susiduria mergaitės) rodo, kad Centrinėje Amerikoje moterų padėtis yra ypač nepalanki ir pasiekė beveik stulbinantį mastą, visų pirma dėl to, kad didelė dalis šių moterų dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar yra tapusios šeimos galva.

4.8

Trūksta naujausių, patikimų ir lyginamųjų duomenų apie mergaičių ir moterų padėtį, o tai rodo, kad šiam klausimui skiriama pernelyg mažai dėmesio nepaisant to, kad regiono vyriausybės yra pasirašiusios ir ratifikavusios tarptautines šiems klausimams skirtas konvencijas — TDO konvencijas ir Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Smurtas prieš moteris (įvairių formų, pradedant šeiminiu ir baigiant smurtu darbo vietoje) tebėra didelė nerimą kelianti problema, nepaisant moterų judėjimų dedamų pastangų.

4.9

Norint suprasti, kodėl Centrinėje Amerikoje taip trūksta socialinės sanglaudos, reikia atsižvelgti į tai, kad šis regionas yra skurdus — skurdo poveikį praktiškai patiria pusė ar dar daugiau gyventojų, išskyrus Kosta Riką, jame paplitęs nedeklaruotas darbas, siekiantis maždaug 40 proc. ir visiškai nepakanka biudžeto, skiriamo socialinės reikšmės sektoriams (sveikatos apsaugai, švietimui ir kovai su nedarbu).

4.10

Reikėtų pabrėžti, kad politiniu lygiu čia plačiai paplitęs pagarbos žmogaus teisėms trūkumas. Visų pirma, visiškai negerbiamos darbo ir profesinių sąjungų teisės nepaisant to, kad kai kurios Centrinės Amerikos šalys yra ratifikavusios daugumą TDO konvencijų, vadinasi, jų vyriausybėms derėtų imtis didesnės atsakomybės dėl jų laikymosi. Asmenys savo pilietinėmis ir profesinių sąjungų teisėmis dažnai naudojasi rizikuodami, o tai netgi gali baigtis mirtimi.

5.1

Būsimo asociacijos susitarimo įtvirtinimo proceso metu turi būti akcentuojami tam tikri kriterijai, kurie, EESRK nuomone, turėtų iš esmės nulemti ne tik šio susitarimo, bet ir platesnio pobūdžio strategijos visos Lotynų Amerikos klausimais sėkmę:

5.2

Skirtumai. Vienas svarbiausių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra didžiuliai abiejų regionų skirtumai daugelio sričių atžvilgiu, įskaitant teritorijų plotą, gyventojus, BVP, prekybos santykius ir socialinį bei ekonominį vystymąsi.

5.2.1

Esant tokiems dideliems abiejų regionų skirtumams ir norint, kad asociacijos susitarimas būtų sėkmingas, turi būti įgyvendintos kompensavimo priemonės. Todėl susitarimas turėtų padėti užtikrinti prekybos ir bendradarbiavimo politikos priemonių darnumą, kad jomis nebūtų siekiama skirtingų tikslų.

5.3

Socialinės sanglaudos skatinimas. Tai turėtų būti vienas pagrindinių būsimo susitarimo kriterijų — ne tik todėl, kad socialinė sanglauda Europos Sąjungos požiūriu yra svarbus santykių su trečiosiomis šalimis strategijos aspektas, bet ir todėl, kad ji yra vystymosi pagrindas visame Centrinės Amerikos regione, kuriame kovojama su didžiulėmis skurdo ir socialinės atskirties problemomis.

5.3.1

Siekiant šio tikslo, reikia imtis būtinų ir tinkamų socialinės politikos priemonių, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse, taip pat ir mokesčių srityje, kad ekonominis vystymasis ir asociacijos susitarimo teikiamos galimybės būtų naudingos visai visuomenei.

5.4

Demokratijos stiprinimas ir institucijos. Centrinės Amerikos visuomenei, kuri yra įvairialypė ir gerokai nualinta skurdo, ilgų diktatūros laikotarpių bei civilinių karų, toks susitarimas turėtų būti viena galimybių demokratijai, visų pirma dalyvaujamajai, ir atitinkamoms institucijoms sustiprinti.

5.4.1

Įvairiausios institucijos, kovojančios už žmogaus teisių apsaugą, vietinių tautų arba afrikiečių kilmės žmonių teises, moterų ir darbuotojų teises arba aplinkosaugos teises, reikalauja, kad būtų labiau įtraukiamos į sprendimų priėmimo politiniais, ekonominiais ir socialiniais klausimais procesus, nepaisant sunkumų, kuriuos joms tenka patirti, kad būtų išklausytos kaip lygias teises turintys partneriai. Susitarimas turi padėti pripažinti jų dalyvavimą.

5.4.2

Konkrečiu jungtinio komiteto SICA atveju, Tegucigalpa protokolo 12 straipsnyje apibrėžtas Centrinės Amerikos integracijos sistemos konsultacinis komitetas ir jo, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovo, vaidmuo turi būti pripažinti ir remiami, jam turėtų būti skiriami logistikos ir biudžeto ištekliai pareigoms atlikti.

5.4.3

EESRK pripažįsta SICA konsultacinį komitetą kaip savo institucinį partnerį: 2006 m. balandžio mėn. buvo sudarytas susitarimas, pagrįstas bendru įsipareigojimu remti demokratijos, žmogaus teisių ir ekonominių bei socialinių teisių principus bei noru dalyvauti dialoge ir procese kuriant glaudesnius ekonominio bendradarbiavimo ryšius tarp Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos integracijos sistemos.

5.5

Regioninės integracijos stiprinimas. Regioninės integracijos nereikėtų tapatinti vien su Europos reikalavimu sudaryti prekybos susitarimą, o žiūrėti kaip į galimybę Centrinės Amerikos šalims išspręsti savo ekonomines problemas ir pasinaudoti sinergijos teikiamais privalumais.

5.5.1

Vis dėlto šiuo klausimu nereikėtų imtis pernelyg ryžtingų priemonių. Regioninė integracija yra procesas, kuriam reikia laiko, paramos ir nuolatinių pastangų. Todėl susitarime turėtų būti numatyti tam tikri mechanizmai (įskaitant kompensacijų už muitų tarifus ir ekonominės bei socialinės sanglaudos fondų įsteigimą) regioninės Centrinės Amerikos integracijos procesui skatinti, remti ir lengvinti.

5.6

Socialinio aspekto užtikrinimas asociacijos susitarime. Asociacijos susitarimą sudaro trys glaudžiai susijusio ir vienodai svarbios dalys politikos, prekybos ir bendradarbiavimo klausimais. Derybose nė viena jų neturėtų būti pernelyg išskirta kaip itin sudėtinga ir sunki sritis.

5.6.1

Politiniu lygmeniu asociacijos susitarime turės būti numatytos praktinės priemonės geram valdymui paremti, atsižvelgta į socialinį aspektą siekiant didesnės socialinės sanglaudos, įtrauktos nuostatos dėl moterų vaidmens ir darbo, aplinkos apsaugos teisių bei vietinių tautų ir afrikiečių kilmės asmenų teisių.

5.6.2

Susitarime taip pat bus sprendžiamas emigracijos iš Centrinės Amerikos klausimas, kuris gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių šio regiono šalims (perlaidos, protų ir darbo jėgos nutekėjimas). Atitinkamas požiūris taip pat turėtų užtikrinti tinkamą pagarbą Europos Sąjungoje gyvenančių ir dirbančių imigrantų orumui ir teisėms.

5.6.3

Bendradarbiavimo srityje susitarime turės būti numatyta tolesnė ir net didėjanti Bendrijos pagalba regiono vystymuisi ir jo politinių, ekonominių bei aplinkos apsaugos problemų sprendimui. EESRK nuomone, susitarime galėtų ir turėtų būti numatyta parama tam tikrose srityse patirtį turinčioms institucijoms, pavyzdžiui, TDO, UNESCO arba PSO, kad šios galėtų analizuoti pažangą sprendžiant opesnes problemas.

5.6.4

Iš tiesų, norint pateisinti Centrinės Amerikos šalių, kurios jau yra sudariusios kitų tarptautinių susitarimų (visų pirma CAFTA, pasirašytą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis) lūkesčius, Europa turi įrodyti, kad šiuo susitarimu siekiama platesnių, pasaulinę socialinę viziją atitinkančių tikslų, kurie remiasi pačios Europos Sąjungos steigimo principais, nepamirštant ekonominio modelio, kuris regione užtikrintų tvarų vystymąsi.

6.1

Atsižvelgiant į regioninės ES veiklos su kitais Lotynų Amerikos partneriais strategines galimybes, ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimas turėtų būti Sąjungos politinis prioritetas.

6.2

Šiame susitarime vienodą dėmesį reikėtų skirti visiems susitarimo aspektams — politikai, prekybai ir bendradarbiavimui.

6.3

Jame reikėtų atsižvelgti į tai, kad ES derybų partnerės — skurdžiausios Lotynų Amerikos šalys ir kad dėl labai didelių šių dviejų regionų skirtumų būtina sustiprinti bendradarbiavimo programas, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio. Taip pat turėtų būti užtikrintas tam tikras prekybos atvirumas.

6.4

Susitarime turi būti numatytos priemonės verslo konkurencingumui skatinti ir investicijų teisiniam stabilumui užtikrinti bei priemonės, numatančios kompensacijas neišvengiamų sunkumų atvejais, kurie susidaro kuriant bendrą Centrinės Amerikos rinką dėl ekonominių to paties regiono skirtumų.

6.5

Kad susitarimo vertė būtų akivaizdi visiems, ne tik tam tikrą naudą gaunantiems sektoriams, jis turėtų iš esmės prisidėti prie socialinės sanglaudos regione stiprinimo.

6.6

Į susitarimą turėtų būti įtraukti visų pirma TDO taisykles atitinkantys socialiniai ir profesiniai aspektai. Asociacijos susitarimas turėtų skatinti jį pasirašiusias šalis laikytis TDO įstatuose ir jo pagrindiniuose socialiniuose dokumentuose, pavyzdžiui Deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe (1998 m.), Trišalėje deklaracijoje dėl tarptautinių įmonių ir socialinės politikos (1977 m., iš dalies pakeista 2000 m.) ir Tarptautinės darbo konferencijos rezoliucijoje dėl profesinių sąjungų teisių ir jų santykio su pilietinėmis laisvėmis (1970 m.), nurodytų principų ir vertybių.

6.7

Jame turi būti pateiktas aiškus socialinis aspektas, siekiant akcentuoti ne tik prefesinius, bet ir aplinkosaugos klausimus bei puoselėti bendros regiono ir jo gyventojų pažangos tikslą.

6.8

Susitarime turėtų būti atsižvelgta į labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių, pavyzdžiui, moterų, vietinių tautų ir afrikiečių kilmės žmonių interesus.

6.9

Susitarime turėtų būti nustatyti mechanizmai, būtini užtikrinti realų pilietinės visuomenės dalyvavimą derybose nuo jų pradžios iki rezultatų įgyvendinimo.

6.10

Todėl reikėtų labiau remti organizuotos pilietinės visuomenės konsultacinius organus, visų pirma Centrinės Amerikos integracijos proceso institucinį organą — SICA konsultacinį komitetą, kad jis turėtų pakankamai žmogiškųjų, logistinių ir finansinių išteklių savo pareigoms vykdyti.

6.11

Būsimoms deryboms stebėti nedelsiant turėtų būti įsteigtas jungtinis stebėsenos komitetas, sudarytas iš EESRK ir SICA konsultacinio komiteto narių, prie kurių bendru šalių susitarimu galėtų prisijungti kitų organizacijų atstovai, jei manoma, kad tai yra būtina ir naudinga derybų procesui analizuoti.

6.12

Galiausiai, diskusijos tarp SICA konsultacinio komiteto ir EESRK turėtų prasidėti kuo skubiau, kad būtų galima aptarti būsimo jungtinio konsultacinio komiteto — institucinio patariamojo organo, stebėsiančio būsimą asociacijos susitarimą — sudėties, pareigų ir darbo metodų klausimus.