27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/62

1.1

EESRK sutinka su pasiūlymu panaikinti Reglamentą Nr. 954/79, nes tai neišvengiamas žingsnis panaikinus Reglamentą Nr. 4056/86, numatantį bendrąją išimtį linijinėms konferencijoms. EESRK pažymi, kad šie du reglamentai sudaro teisinių dokumentų paketą.

1.2

Reglamentas Nr. 954/79 apibrėžia Jungtinių Tautų Konvencijos dėl linijinių konferencijų elgesio kodekso ratifikavimą valstybėse narėse arba jų prisijungimą prie konvencijos (toliau — Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (JTPPK) linijinių konferencijų elgesio kodeksas arba Kodeksas). Reikėtų pažymėti, kad JTPPK linijinių konferencijų kodeksą ratifikavo 81 valstybė, tarp jų naujosios pasaulinės prekybos lyderės (Kinija, Indija, Rusija ir Brazilija), taip pat Australija, Kanada, Japonija, Nigerija, Meksika, Indonezija, Saudo Arabija ir Singapūras. Kodeksą ratifikavo ir šešiolika ES valstybių narių. Be to, linijiniais laivais (daugiausia konteineriais) pervežama 60 proc. visų tarptautiniais maršrutais vežamų krovinių. Taigi, Reglamento Nr. 954/79 (ir Reglamento 4056/86) panaikinimas neabejotinai turės pasekmių, kurių nederėtų nuvertinti.

1.3

EESRK visų pirma prašo Komisijos išaiškinti, koks bus ES linijinių vežėjų tarptautinis juridinis statusas panaikinus Reglamentą Nr. 954/79. Kadangi ES vaidmeniui pasaulio ekonomikoje užtikrinti labai reikalinga kompleksinė ES jūrų politika ir turint omenyje laivybos, taip pat ES laivybos, reikšmę ES ir pasaulio prekybai, EESRK mano, kad panaikinti reglamentą reikia ypač atsargiai, itin kruopščiai apgalvojus tokio veiksmo padarinius Europai ir visam pasauliui. Dėl pagrindinio Komisijos pasiūlymo panaikinti Reglamentą Nr. 954/79 EESRK laikosi nuomonės, kad jame neatsižvelgta į du aspektus: a) galimą ES linijinių vežėjų diskriminaciją, kuri gali atsirasti panaikinus reglamentą, o jos reikėtų vengti (atsižvelgiant į EB sutarties 12 str.), ir b) ES linijinių vežėjų (tarp jų pakrantės subjektų) konkurencingumą, kurį reikėtų užtikrinti (atsižvelgiant į atnaujintą Lisabonos strategiją).

1.4

Atsižvelgdamas į ankstesnes savo paties ir Europos Parlamento nuomones EESRK ragina Komisiją apsvarstyti galimas reglamentų Nr. 4056/86 ir Nr. 954/79 panaikinimo pasekmes (politines, teisines ir praktines), kad būtų išvengta neigiamų padarinių Europos laivybos interesams pasaulyje.

1.5

Suprantama, kad gairės, aiškinančios, kaip EB konkurencijos taisykles taikyti jūrų transportui (šios taisyklės bus taikomos linijinės laivybos paslaugoms nuo 2008 m. spalio 18 d., uždraudus linijines konferencijas į ES ir iš jos), iš esmės suteiktų galimybę linijinės laivybos subjektams patiems įvertinti savo susitarimus atsižvelgiant į EB konkurencijos teisę. Todėl EESRK mano, kad šios gairės vargu ar padės išspręsti su reglamentų Nr. 4056/86 ir Nr. 954/79 panaikinimu susijusių tarptautinių (politinių, teisinių ir praktinių) pasekmių klausimą. Nepaisant to, EESRK ir Europos Parlamentas savo ankstesnėse nuomonėse ne kartą prašė Komisijos išanalizuoti šias pasekmes ir į jas atsižvelgti ateityje nustatant naują tvarką. Taigi EESRK pageidauja, kad su juo būtų tinkamai konsultuojamasi rengiant EB konkurencijos taisyklių taikymo jūrų transportui gairių projektą ir jam būtų suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu.

1.6

EESRK sutinka, kad Reglamentą Nr. 954/79 reikia panaikinti, tačiau nesupranta, kodėl taip skubama tai padaryti, nes iki šiol tinkamai neišnagrinėti ir neįvertinti neseniai priimtos, su Europos linijine laivyba susijusios politikos tarptautiniai padariniai.

2.1

Linijinė konteinerių laivyba yra nepaprastai svarbi Europos ekonomikai. Vertės požiūriu vežimo konteineriais paslaugos sudaro apie 40 proc. ES-25 užsienio prekybos jūra. Trys didžiausi pasaulio linijinės laivybos subjektai priklauso Europai, o keliai, jungiantys Aziją ir Europą bei Aziją ir JAV yra patys svarbiausi prekybos keliai (1). Pasaulyje yra apie 150 tarptautinių linijinių konferencijų, iš kurių 28 naudojamos maršrutams į ES ir iš jos. Iš valstybių narių, teikiančių reguliarias linijinės laivybos paslaugas, paminėtinos Danija, Vokietija, Prancūzija, Italija, JK, Baltijos valstybės ir Kipras. Naujausiais duomenimis (2), 60 proc. visos tarptautinės jūrų prekybos vykdoma ir 25 proc. iš 5,9 milijardo tonų jūra plukdomų krovinių pervežama naudojantis reguliariomis linijinės laivybos paslaugomis, taip pat linijinėmis konferencijomis.

2.2

Pasiūlymu siekiama panaikinti 1979 m. gegužės 15 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 954/79 dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl linijinių konferencijų elgesio kodekso ratifikavimo valstybėse narėse arba jų prisijungimo prie Konvencijos. Šis pasiūlymas teikiamas panaikinus Reglamentą (EEB) Nr. 4056/86, numatantį bendrąją išimtį linijinės laivybos konferencijoms pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1419/2006. Pastaruoju reglamentu taip pat iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 ir išplečiama jo taikymo sritis, įtraukiant į ją kabotažą ir tarptautines trampines paslaugas.

2.3

JT Konvencija dėl linijinių konferencijų elgesio kodekso (1974 m. balandžio 6 d., Ženeva) parengta remiant Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai (JTPPK), norint sukurti suderintą tarptautinę laivybos konferencijų veikimo sistemą. JTPPK linijinių konferencijų kodeksas priimtas siekiant patenkinti teisėtą besivystančių šalių norą, kad jų vežėjai galėtų aktyviau dalyvauti linijinio krovinių vežimo transporto sistemoje. Kodeksas — tai ilgų daugiašalių išsivysčiusių ir besivystančių šalių derybų rezultatas (3). Protekcionizmo tendencijoms panaikinti jame numatyta galimybė skirtingose prekybos maršruto pusėse esančių šalių ir trečiųjų šalių vežėjams dalytis kroviniais. Reglamentu Nr. 954/79 buvo siekiama Kodekso mechanizmus suderinti su EB sutarties principais.

2.4

JTPPK linijinių konferencijų kodeksą ratifikavo arba prie jo prisijungė šios valstybės narės: Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Prie Kodekso yra prisijungusi ir EEE narė Norvegija.

2.5

Svarstydamas linijinių konferencijų sistemos panaikinimo ES klausimą, Europos Parlamentas dviejose savo nuomonėse (2005 ir 2006 m.) pabrėžė: „kadangi dėl šio reglamento (4) (panaikinančio Reglamentą Nr. 4056/86) taikymo rasis teisės aktų prieštaravimų dėl kai kurių valstybių narių prisijungimo prie Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos lainerių konferencijų elgesio kodekso, šioms šalims rekomenduojama išstoti iš Elgesio kodekso valstybių grupės, nors jų negalima priversti to padaryti. Atsižvelgiant į šią situaciją, reikia sukurti aiškiai apibrėžtą tvarką, pagal kurią būtų nagrinėjami tokie galintys kilti tarptautinės teisės prieštaravimai“ (…). „Kartu su gairėmis Komisija Europos Parlamentui pateiks aiškią apžvalgą apie trečiųjų šalių (Kinijos, JAV, Japonijos, Singapūro ir Indijos) poziciją dėl naujosios ES linijinės laivybos paslaugų politikos (priimtinumas, priderinamumas, pasipriešinimas, neigiamas poveikis ir t. t.) ir jų ketinimus pritaikyti savas sistemas“ (…). „Komisija turi nuodugniai ištirti Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos lainerių konferencijų elgesio kodekso denonsavimo komercinę ir politinę reikšmę“. Komisija turėtų apsvarstyti, ar nereikia iš dalies pakeisti arba panaikinti kitų EB teisės aktų, pavyzdžiui, 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (5). Be to, Europos Parlamentas „ragina Komisiją (6) nespartinti pasiūlymo panaikinti Reglamento (EEB) 4056/86 9 straipsnį, numatantį derybas, kilus prieštaravimams tarp Bendrijos teisės ir trečiųjų šalių teisės, ypač atsižvelgiant į Komisijos ketinimą peržiūrėti jūrų transporto konkurencijos įstatymus“. Nepaisant Europos Parlamento rekomendacijų, 9 straipsnis vis dėlto buvo panaikintas kartu su Reglamentu Nr. 4056/86, nors iki šiol lyg ir nebuvo atliktas pageidautas nuodugnus teisinis ir politinis linijinių konferencijų sistemos panaikinimo ES poveikio įvertinimas.

2.6

EESRK taip pat svarstė Reglamento Nr. 4056/86 panaikinimo klausimą ir 2004 bei 2006 m. priėmė dvi nuomones šia tema. 2006 m. EESRK neišsakė savo pozicijos, norėdamas įsitikinti, ar pasiūlymo panaikinti Reglamentą Nr. 4056/86 poveikis bus ilgalaikis. Pasak Komiteto, „konferencijų sistemai vis dar taikomi ES valstybių narių ir Bendrijos pasirašyti daugiašaliai ir dvišaliai susitarimai“. EESKR taip pat nurodė, kad „Komisija pripažįsta, jog dėl šių susitarimų Reglamento Nr. 4056/86 nuostatų (t.y. 1 straipsnio 3 dalies b ir c punktų, 3-8 ir 26 straipsnių) panaikinimo datą reikėtų atidėti dvejiems metams, kad būtų galima denonsuoti arba peržiūrėti šias sutartis su trečiosiomis šalimis. EESRK mano, kad Komisija, panaikindama Reglamentą Nr. 4056/86, taip pat turėtų atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių interesus. Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro ES ekonomikos stuburą ir atlieka svarbų vaidmenį ir pertvarkytos Lisabonos strategijos kontekste. Rinkos ir toliau turi likti atviros dabartinei ir galimai konkurencijai, įskaitant mažus ir vidutinius laivybos operatorius“. Galiausiai, EESRK teigė, kad „konsolidacija gali turėti teigiamą poveikį ES pramonei (produktyvumui, masto ekonomijai, išlaidų mažinimui), tačiau reikėtų elgtis apdairiai, kad dėl konsolidacijos (kuri galima panaikinus Reglamentą Nr. 4056/86) atitinkamose rinkose nesumažėtų dalyvių, t.y. nesusilpnėtų konkurencija“.

3.1

Siūlomame reglamente tėra du straipsniai: 1 straipsnis, panaikinantis Reglamentą Nr. 954/79, ir 2 straipsnis, nustatantis naujojo Reglamento įsigaliojimo datą — 2008 m. spalio 18 d.

4.1

EESRK jau daugiau nei du dešimtmečius gilinasi į jūrų transportui taikomas konkurencijos taisykles ir konkrečiai į linijinių konferencijų klausimą; dėl būtinybės linijinėms konferencijoms panaikinti bendrąją išimtį buvo išsakyta prieštaringų nuomonių. Tačiau Reglamentu Nr. 1419/2006 panaikinus Reglamentą Nr. 4056/86, nuo 2008 m. spalio 18 d. linijinės konferencijos į ES ir iš jos bus uždraustos.

4.2

Reglamentai Nr. 4056/86 ir Nr. 954/79 sudaro teisinių dokumentų paketą; pastarasis priimtas kai kurioms ES valstybėms narėms ratifikavus JTPPK linijinių konferencijų kodeksą. Taigi, panaikinus Reglamentą Nr. 4056/86, reikėjo panaikinti ir Reglamentą Nr. 954/79. Todėl EESRK (iš pradžių prieštaravęs tam, kad būtų panaikintas Reglamentas Nr. 4056/86, bet vėliau priverstas su tuo sutikti, nors ir įspėjo apie šio veiksmo padarinius) gali tik pritarti pasiūlymui panaikinti Reglamentą Nr. 954/79, nes taip būtų supaprastinti ES teisės aktai. Vis dėlto, EESRK norėtų dar kartą pabrėžti, kad panaikinus Reglamentą Nr. 4056/86 reikėtų rimtai apsvarstyti galimus teisinius ir (arba) politinius Reglamento Nr. 954/79 panaikinimo padarinius (ir galimą neigiamą poveikį). Tačiau EESRK vėl atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme panaikinti Reglamentą Nr. 954/79 lyg ir neįvertintos su panaikinimu susijusios galimos politinės, teisinės ir praktinės problemos. Reglamentą panaikinti būtina, kadangi jau panaikintas Reglamentas Nr. 4056/86, tačiau EESRK laikosi savo nuomonės ir dar kartą kartoja, kad ES turėtų tinkamai išanalizuoti galimus politinius, teisinius ir praktinius šio veiksmo padarinius.

4.3

JTPPK linijinių konferencijų kodeksas ir linijinių konferencijų sąvoka minimi Bendrijos teisyne ir kituose ES priimtuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, jie sudaro reglamentų Nr. 4055/86, Nr. 4056/86 (7) ir Nr. 823/2000 dėl linijinės laivybos konsorciumų teisinį pagrindą. Kodeksas minimas ir kai kuriuose dvišaliuose susitarimuose, pavyzdžiui, ES ir Rusijos susitarime (39 str. 1 dalies a punktas) ir 2005 m. ES ir Alžyro asociacijos sutartyje (34 str. 3 dalis).

4.4

Panaikindama Reglamentą Nr. 4056/86, Europos Komisija nurodė išleisianti gaires, kuriose bus aiškinama, kaip EB konkurencijos taisyklės bus taikomos jūrų transportui ir linijinės laivybos paslaugoms. Šių paslaugų gairės turėtų padėti linijinės laivybos subjektams nuo 2008 m. spalio 18 d. (nuo tada, kai linijinės konferencijos bus uždraustos vežant krovinius į ES ir iš jos) patiems įvertinti savo susitarimus pagal ES konkurencijos taisykles (t.y. pagal EB sutarties 81-82 straipsnius). Vis dėlto dar neaišku, ar šiose gairėse bus numatyta, kaip spręsti tarptautines teisines problemas, galinčias iškilti panaikinus Reglamentą Nr. 954/79. Kol kas EESRK gairių projektą vertina kaip labai bendro pobūdžio dokumentą, neteikiantį laivybos pramonės subjektams teisinio aiškumo, kaip tokį savarankišką įvertinimą reikėtų atlikti. Be to, akivaizdu, kad gairių projekte nenagrinėjamos tarptautinės Reglamento Nr. 4056/86 ar Nr. 954/79 panaikinimo pasekmės. Todėl EESRK pageidauja, kad su juo būtų tinkamai konsultuojamasi ir jis galėtų atidžiai stebėti tolesnę įvykių raidą ir prireikus padėtų ir (arba) patartų, kaip parengti galutinį gairių variantą.

4.5

EESRK nuomone, svarbiausia yra išsiaiškinti, ar panaikinus Reglamentą Nr. 954/79, kaip siūloma, neatsiras teisinė prievolė denonsuoti JTPPK linijinių konferencijų kodeksą. EESRK pažymi, kad Europos Komisija pasiūlymo panaikinti Reglamentą Nr. 954/79 aiškinamajame memorandume šio klausimo nenagrinėja. Tačiau iš Komisijos pozicijos galima suprasti, kad Kodeksą ratifikavusios valstybės narės teisiškai neprivalo denonsuoti Kodeksą. Tokiu atveju panaikinus Reglamentą Nr. 954/79 teisinė padėtis būtų tokia: ES valstybės narės neprivalės denonsuoti Kodekso, bet nebegalės jo taikyti prekiaudamos maršrutais į ES ir iš jos. Tačiau Kodeksas bus toliau taikomas kituose žemynuose. Kodekso iki šiol neratifikavusios ES valstybės narės nuo 2008 m. spalio 18 d. nebegalės to padaryti, kaip aiškinama pasiūlymo panaikinti Reglamentą Nr. 954/79 aiškinamajame memorandume ir penktojoje konstatuojamojoje dalyje. Taigi, JTPPK linijinių konferencijų kodekso nepasirašiusios valstybės narės, pageidaujančios prie jo prisijungti, norėdamos apsaugoti savo linijinių vežėjų, plaukiojančių už ES ribų, interesus, nebegalės to padaryti.

4.6

Turint omenyje šią padėtį, nuo 2008 m. spalio 18 d. gali susidaryti toks teisinis paradoksas: Linijinių konferencijų kodeksą pasirašiusios ir jo nedenonsuosiančios valstybės narės galės ir toliau naudotis jo nuostatomis, susijusiomis su trečiųjų šalių ir jūrų konferencijoms nepriklausančių subjektų teisėmis, numatytomis 2 rezoliucijos 2 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose. Kita vertus, Kodekso nepasirašiusių valstybių narių vežėjai, nuo 2008 m. spalio 18 d. nebeturėsiantys teisės prie jo prisijungti, negalės naudotis jo nuostatomis. Taigi, kyla klausimas, ar galima priimti pasiūlymą, numatantį ES vežėjų diskriminaciją ir prieštaraujantį EB sutarties 12 straipsniui? Ar tokia padėtis neturės įtakos ES įmonių konkurencingumui Europoje ir (arba) pasaulyje ir neprieštaraus atnaujintos Lisabonos strategijos principams? Ar susidariusi padėtis nereiškia, kad ES politiką (visų pirma transporto ir konkurencijos politiką jūrų transporto atžvilgiu) reikėtų taikyti horizontaliai, kaip numatyta Būsimosios vandenynų politikos žaliojoje knygoje?

4.7

EESRK primygtinai rekomenduoja Europos Sąjungai nenuvertinti tarptautinių linijinių konferencijų sistemos panaikinimo padarinių. EESRK atkreipia dėmesį, kad kitose teisinėse sistemose išlieka antimonopolinio imuniteto sistemos. Kai kurios trečiosios šalys išreiškė susirūpinimą dėl linijinių konferencijų sistemos panaikinimo ES. Būtų galima pacituoti neseniai paskelbtą Azijos laivų savininkų forumo pareiškimą (2007 m. gegužės 29 d., Bussan, Korėja):

„Nariai susipažino su pastarojo meto įvykiais Australijoje, Kinijoje, Honkonge, Japonijoje ir Singapūre ir išreiškė susirūpinimą įvertinę ES sprendimą panaikinti bendrąją išimtį linijinėms konferencijoms. Atstovai patvirtino seną ALSF nuostatą, kad antimonopolinio imuniteto sistema būtina, kad laivybos pramonė galėtų gerai funkcionuoti ir skatinti reikiamas investicijas, padedančias patenkinti didėjančią tarptautinės prekybos paklausą; be to ji yra naudinga visai prekybos pramonei. Sutarta, kad vežėjai turėtų nuolat dėti pastangas, kad susijusios šalys, pavyzdžiui, siuntėjai ir valdžios institucijos, suprastų, kad vežėjų susitarimai yra labai svarbūs prekybai. ALSF atkreipė dėmesį, kad ALSF priklausančios asociacijos, pavyzdžiui, KSA, JSA ir SSA, pateikė Europos Komisijai ir kitoms atsakingoms institucijoms rašytinius pareiškimus, kuriuose išdėstė savo nepritarimą antimonopolinės teisės imuniteto sistemos panaikinimui. KSA gavo Europos Komisijos atsakymą, kad Reglamentas Nr. 4056/86 bus panaikintas, tačiau ji planuoja parengti alternatyvų dokumentą, nekeičiant konsorciumų reglamento, sudarančio vieną iš dviejų antimonopolinės imuniteto sistemos polių“. EESRK nuomone, Azijos laivų savininkų forumo pareiškimas reiškia, kad reikia įvertinti (arba bent deramai apsvarstyti) ES tarptautinį linijinių konferencijų sistemos panaikinimo poveikį ir šio veiksmo pasekmes pasaulio ekonomikai, kaip to jau ne kartą prašė EESRK ir Europos Parlamentas.

4.8

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad šio klausimo negalima nagrinėti tik iš konkurencijos teisės perspektyvos. Panaikinant linijinių konferencijų sistemą ES ir Reglamentą Nr. 954/79 negalima nuvertinti politinių ir jūrų transporto politikos aspektų. Todėl EESRK nesupranta, kodėl Komisija taip skubiai siūlo panaikinti Reglamentą Nr. 954/79, nes dar tinkamai neišnagrinėti tarptautiniai padariniai, galimi įgyvendinus ES konkurencijos politiką jūrų transporto srityje ir visų pirma panaikinus linijinių konferencijų sistemą, nors tai padaryti ne kartą prašyta, to yra prašęs ir EESRK.

5.1

Kalbant apie dabartinę Linijinių konferencijų kodekso ratifikavimo padėtį, EESRK atkreipia dėmesį, kad Komisijos pasiūlymo panaikinti Reglamentą Nr. 954/79 aiškinamajame memorandume nurodoma, jog JTPPK linijinių konferencijų kodeksą yra pasirašiusios trylika ES valstybių narių, nors iš tikrųjų jų yra šešiolika, nes Kodeksą yra ratifikavusios Rumunija, Bulgarija ir Malta.

Reglamente Nr. 954/79 buvo numatytos tam tikros išlygos dėl, pavyzdžiui, trečiųjų šalių laivybos linijų apsaugos. Tačiau pasiūlyme panaikinti reglamentą tokios apsaugos priemonės nenumatytos. Todėl nederėtų nuvertinti ES linijinės laivybos veiklos vykdytojų, plaukiojančių tarp kitų žemynų (kur Linijinių konferencijų kodeksas yra taikomas), interesų. Reikėtų pažymėti, kad JTPPK linijinių konferencijų kodeksą ratifikavo 81 valstybė, tarp jų naujosios pasaulinės prekybos lyderės (Kinija, Indija, Rusija ir Brazilija), tai pat Indonezija, Meksika, Nigerija, Saudo Arabija, Australija, Kanada, Japonija ir Singapūras.