27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/39

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Bendrijos geležinkelių sistemos sąveikos (kodifikuota redakcija)

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose

1.1

Pasiūlymai:

sutampa su siekiu supaprastinti operatorių patekimą į Europos geležinkelių sistemą.

Šie pasiūlymai:

1.2

EESRK pritaria tikslui supaprastinti procedūrą, skirtą pradėti eksploatuoti riedmenis.

1.3

EESRK mano, kad toks supaprastinimas paskatins Bendrijos geležinkelių sistemos naudojimą ir leis jai perimti dalį kitų vežimo rūšių poreikio. Tokiu būdu bus gerinama aplinkos kokybė ir naudojami Europos Sąjungos energetikos planuose numatyti energijos šaltiniai.

1.4

EESRK rekomenduoja, kad būsimo Europos sąveikos standartų taikymo procesas ir sertifikavimo kontrolės paskirstymas tarp nacionalinių ir Bendrijos institucijų nesukeltų rizikos saugai.

1.5

EESRK rekomenduoja itin atidžiai padalyti įgaliojimus naujojoje sistemoje sukurtoms institucijoms.

1.6

EESRK mano, kad pradedant eksploatuoti prekinius ir keleivinius vagonus šiai direktyvai įsigaliojus turi pakakti vienos Bendrijos valstybės narės išduoto leidimo pradėti eksploatuoti. Naujas Europos geležinkelio agentūrą įsteigiantis reglamentas leis geležinkelio operatoriams, infrastruktūrų valdytojams ir ypač nacionalinėms sertifikavimo įstaigoms:

1.7

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad po numatytų veiksmų Agentūra, koordinuodama ir išplėsdama Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (EGEVS), skelbdama nacionalinių standartų palyginimo sistemą ir teikdama techninę paramą nacionalinėms sertifikavimo įstaigoms, taps Europos geležinkelių sistemos (kurią sudarys GG (greitųjų geležinkelių) tinklas, transeuropinių tinklų koridoriai ir ateityje visi kiti nacionaliniai tinklai) kūrimo valdymo įstaiga.

1.8

Palaipsniui stiprėjant Europos agentūros kaip geležinkelių sąveikos ir technologijų raidos proceso orientavimo ir kontrolės įstaigos vaidmeniui, iš dalies keisis nacionalinių sertifikavimo įstaigų vaidmuo.

1.9

Europos Komisijos prašoma apsvarstyti bendro Europos eismo saugos kliūčių registro, kurį sudarant dalyvautų vasltybės narės, galimybę siekiant sukurti bendrų parametrų duomenų bazę.

1.10

Siekiama sukurti Europos riedmenų, geležinkelio sistemų ir riedmenų priežiūros ir transporto paslaugų valdymo žmogiškųjų išteklių rinką.

1.11

Tai suteiks Europos riedmenų gamintojams unikalią galimybę, ypač jeigu TSS techninis pasirinkimas leis išsaugoti atitinkamą gamintojų skaičių siekiant užtikrinti konkurencingą Europos riedmenų (ir techninės priežiūros) rinką.

1.12

EESRK rekomenduoja, kad tuo atveju, kai riedmenys pradėti eksploatuoti prieš įsigaliojant svarstomai direktyvai ir neturi EB patikros deklaracijos, direktyvos dėl geležinkelių saugos taikymas nedarytų administracinės žalos geležinkelių operatoriams.

1.13

EESRK mano, kad reikia numatyti nacionalinių sertifikavimo įstaigų sukūrimą Europos statistikos sistemai (ESS) priklausančiose šalyse.

1.14

Reikia numatyti, kad svarstant išlygas, taikomas TSS, būtų tiksliai įvertintas, atsižvelgiant į projekto ekonominę pusiausvyrą, Bendrijos bendro finansavimo poveikis tokio projekto ekonominiam pagrįstumui.

1.15

EESRK nemano, kad kiekvienai TSS galima atlikti atskirą išlygų analizę, tačiau laikosi nuomonės, kad tokią analizę reikia atlikti visų TSS sistemai apskritai.

1.16

EESRK rekomenduoja Agentūrai taikyti skelbiamoms TSS šiuo metu galiojantį kalbų režimą.

Jis mano, kad Agentūros vertinimai ir nuomonės turi būti naudojamos visiems statybų ir renovacijų darbams, net jeigu Europos Bendrija jų nefinansuoja, siekiant nukreipti tiek nacionaliniu, tiek ir Bendrijos lygiu atliekamą veiklą Europos saugos sistemos link.

1.17

EESRK mano, kad visiems suinteresuotiems subjektams reikia suteikti galimybę konsultuotis su Europos agentūra, net jei Agentūros nuomonės prieštarauja nacionalinių sertifikavimo įstaigų vertinimams. Komitetas mano, jog ypač svarbu, kad šia galimybe galėtų pasinaudoti geležinkelių transporto įmonės ir šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų organizacijos.

2.1.1

Siekiant palaipsniui kurti Europos geležinkelių erdvę be sienų, būtina techniškai reglamentuoti saugumo, valdymo ir prieigos prie sistemos tvarkos aspektus.

2.1.2

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB, 1995 birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros numato palaipsniui leisti naudotis Bendrijos infrastruktūra visoms Bendrijos geležinkelių įmonėms, turinčioms kurios nors valstybės narės išduotą licenciją ir norinčioms teikti krovinių transporto paslaugas naujomis sąlygomis.

2.1.3

Tuo pačiu metu siekiant saugos ir sąveikos tikslų, reikia atlikti techninį darbą, kuriam vadovautų specializuota įstaiga. Todėl ir buvo sukurta Europos geležinkelių saugos ir sąveikos agentūra.

2.1.4

Pagrindiniai Europos geležinkelių agentūros tikslai:

2.1.5

Nacionalinės lokomotyvų patvirtinimo procedūros šiuo metu yra laikomos viena didžiausių kliūčių naujų geležinkelio įmonių kūrimui krovinių gabenimo srityje; tai labai stabdo Europos geležinkelių sistemos sąveiką.

2.1.6

Atsižvelgiant į tai, kad nė viena valstybė narė negali viena pati priimti sprendimo, kad jos išduotas leidimas pradėti eksploatuoti riedmenis galiotų kitų valstybių narių teritorijoje, reikia Bendrijos iniciatyvos siekiant suderinti bei supaprastinti nacionalines procedūras ir dažniau remtis abipusio pripažinimo principu.

2.1.7

Be to, vykdydama teisės aktų supaprastinimo programą, Komisija siūlo konsoliduoti ir sujungti geležinkelių sąveikos direktyvas, kad būtų sukurta vieninga Europos geležinkelių sistemos taisyklių sistema.

2.1.8

Šios iniciatyvos, sumažindamos geležinkelių transporto išlaidas, suteiks galimybę padidinti geležinkelių transporto konkurencingumą.

2.2.1

Agentūra palengvina turimų riedmenų sertifikavimo procedūrą parengdama katalogą, leidžiantį nustatyti atitikmenį galiojančiose nacionalinėse taisyklėse.

2.2.2

Agentūra svarsto paraiškas dėl Bendrijos finansavimo suteikimo infrastruktūros ir riedmenų projektams, kad patikrintų, ar jiems būdinga „sąveika“.

2.2.3

Agentūra vertina geležinkelio įmonių ir vagonų valdytojų santykius (buvęs RIV susitarimas (Geležinkelių įmonių susitarimas dėl vagonų mainų ir naudojimo) ypač techninės priežiūros srityje, ir pateikia Komisijai rekomendacijas dėl jų reglamentavimo.

2.2.4

Agentūra rengia rekomendacijas dėl bendrųjų profesinės kompetencijos bei geležinkelių sistemą eksploatuojančio ir valdančio personalo įvertinimo kriterijų nustatymo.

2.2.5

EGEVS projekte Agentūra atlieka sistemą valdančios įstaigos vaidmenį.

2.3.1

Šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti ir modernizuoti Europos reglamentavimo aplinką. Todėl Komisija dar kartą siūlo šiuo metu galiojančias geležinkelių sąveikos direktyvas išdėstyti nauja redakcija ir sujungti.

2.3.2

Remdamasi dešimties metų geležinkelių sąveikos direktyvų taikymo patirtimi, Komisija taip pat siūlo pagerinti techninius reglamentavimo sistemos aspektus.

2.4.1

Saugos geležinkeliuose direktyvos 14 straipsnio dalinis pakeitimas leidžia patikslinti leidimo dalį, kuriai turi būti taikomas abipusio pripažinimo principas, ir dalį, kuri yra griežtai susijusi su atitinkamo geležinkelių riedmens suderinamumu su reikalinga infrastruktūra.

2.4.2

Iš dalies pakeitus teisės aktą:

3.1.1

Geležinkelių sistema pasižymi tuo, kad visos jos sudedamosios dalys prisideda prie sistemos saugos.

3.1.2

Jeigu Agentūros įgaliojimų sritis nuo sąveikios sistemos išsiplės ir apims saugą, laikui bėgant šie įgaliojimai bus taikomi visoms sistemos sudedamosioms dalims.

3.1.3

Galima manyti, jog šiam procesui pasibaigus liks tik viena Bendrijos sistema ir viena Geležinkelio agentūra.

3.1.4

Teisės aktų palyginimo etapas turi būti suvokiamas kaip vienas būtinų žingsnių šia linkme.

3.1.5

Būtina įvertinti įvairių TSS variantų pasirinkimo ir naujų sertifikavimo procedūrų poveikį kiekvienai valstybei narei, infrastruktūros valdytojams, geležinkelių įmonėms, vagonų valdytojams ir galutiniams klientams.

3.1.6

Reikia atsižvelgti į įvairių nacionalinių tinklų ir rinkos dalyvių ekonominės pusiausvyros išsaugojimą, ypač techninių normų suderinimo ir sertifikavimo procedūrų etapuose.

3.1.7

Šiuo metu ir ateityje Agentūros užduotis — orientuoti technologijų pasirinkimą sąveikai atviro tinklo link, net jeigu netaikomos finansinės paskatos.

3.1.8

Reikia turėti omenyje, kad Agentūros įgaliojimai išsiplės ir apims visą Bendrijos geležinkelių tinklą, kaip numatyta Sąveikos direktyvos pasiūlyme.

3.2.1

Pasiūlymas priimti šią direktyvą numato supaprastinti su greitųjų geležinkelių sistema ir paprastųjų geležinkelių sistema susijusias TSS, kai jas galima palyginti.

3.2.2

Pasiūlyme priimti šią direktyvą numatoma išplėsti TSS taikymo sritį ir taikyti jas ne tik greitųjų geležinkelių tinklui ir transeuropinių tinklų (TEN) koridoriams, bet ir visiems nacionaliniams tinklams su tam tikromis išimtimis.

3.2.3

Šis išplėtimas reiškia esminį Europos geležinkelių sistemos technologinės raidos politikos posūkį vieningo europinio tinklo link. Jo lemiamas ekonominis ir strateginis poveikis yra didesnis negu nurodoma pasiūlymo priimti šią direktyvą įžangoje.

3.2.4

Atsakomybė už sprendimus dėl TSS modelių taikymo naujiems projektams ir esamų infrastruktūrų atnaujinimo projektams daugiausiai atiteks ES.

3.2.5

Bendrijos sprendimai dėl TSS nustatymo ir jų raidos palyginti su dabartine padėtimi kiekvienoje valstybėje narėje turės didelį ekonominį poveikį įvairių valstybių narių investicijų į technologijas ir infrastruktūras planavimui.

3.2.6

Būtina įvertinti ekonominį naujųjų TSS poveikį kiekvienoje valstybėje narėje; šiuo įvertinimu bus remiamasi svarstant galimybę jas priimti.

3.2.7

Turi būti atskirai įvertintos valstybių narių viešosioms investicijoms poveikį darančios TSS ir geležinkelių įstaigų ir privačių operatorių investicijoms poveikį darančios TSS.

3.2.8

TSS taikymo srities išplėtimas aprėpiant visą Europos geležinkelių tinklą, išskyrus tam tikras išimtis, suponuoja naują Europos geležinkelio agentūros ir kiekvienos valstybės narės sertifikavimo įstaigų santykių sistemą.

3.2.9

Kalbant apie minėtas sertifikavimo įstaigas, galima numatyti, kad ateityje jų veikla bus labiau sutelkta įmonių ir operatorių sertifikavimo srityje, o ne technologijos standartų raidos valdyme.

3.2.10

Saugos direktyvos dalinis pakeitimas yra vienas techninių pakeitimų, skirtų sąveikių riedmenų eismui supaprastinti.

3.2.11

Be to, įvedama nauja „vagonų valdytojo“ sąvoka.

3.2.12

Riedmenų sertifikavimo tvarka numato, kad, priklausomai nuo techninių parametrų, juos vertins skirtingos įstaigos.

3.2.13

TSS nurodytus parametrus sertifikuos bet kuri nacionalinė sertifikavimo įstaiga.

3.2.14

Papildomus nacionalinius parametrus kontroliuos atitinkamo tinklo nacionalinė sertifikavimo įstaiga. Nacionalinė sertifikavimo įstaiga susipažįsta su Bendrijos sertifikavimu, patikrina konkrečius nacionalinius sertifikatus ir išduoda saugos sertifikatą. Ji turi teisę atmesti sertifikavimo prašymą ir todėl yra atsakinga už visų sertifikuotų elementų nuoseklumą.

3.2.15

Prašymo sertifikuoti svarstymui pasibaigus, Europos geležinkelio agentūra veikia kaip nepriklausoma apeliacinė institucija.

3.2.16

Be pirmiau (Sąveikos ir Europos geležinkelio agentūros skirsniuose) išdėstytų bendrųjų pastabų, EESRK neketina teikti jokių kitų pastabų.

4.1.1

8 a straipsnis. Agentūra rengia ir atnaujina dokumentą, kuriame lyginami kiekvienam parametrui taikomi nacionaliniai standartai ir nustatoma jų koreliacija (2 punktas), bei pateikia vien techninio pobūdžio išvadas dėl:

Agentūros veikla būtų efektyvesnė, jeigu jos nuomonė būtų privaloma ir jeigu su ja galėtų konsultuotis ir suinteresuoti subjektai: infrastruktūros valdytojai, geležinkelių įstaigos, riedmenų valdytojai.

4.1.2

15 straipsnis. Į Agentūros įgaliojimus reikėtų įtraukti visus atnaujinimo, rekonstrukcijos ar statybos projektus, susijusius su infrastruktūros dalimis, kurioms taikomos šiuo metu galiojančios arba būsimos TSS.

4.1.3

16 a straipsnis. Agentūrai reikia suteikti vertinimo kriterijus, kad ji galėtų pasirinkti „savanorišką“ arba „privalomą“ sertifikavimo sistemą, remdamasi šiais aspektais:

Reikia pabrėžti, kokį poveikį sertifikavimo sistema padarys geležinkelių įmonėms — vagonų valdytojoms.

4.1.4

18 straipsnis. Reikia pabrėžti, kad, rengdama registracijos paraiškos formą, Agentūra turi kuo rečiau naudoti bendrojoje dalyje nepaminėtas specifikacijas.

4.1.5

21 b straipsnis. Atrodo, kad įgaliojimai atitinka Agentūros siekiamus tikslus. Subsidiarumo principo nesilaikoma.

4.2.1

1 straipsnis. Kadangi numatoma taikyti TSS visoje Europos ekonominėje erdvėje, tuo pačiu metu reikia numatyti nacionalinių sertifikavimo įstaigų pripažinimą.

4.2.2

6 straipsnis. Kadangi Agentūra gali laisvai rinktis kalbų režimą skelbdama TSS techninius priedus, Bendrijos teisės aktai dėl sąveikos netampa paprasčiau prieinami visuomenei.

4.2.3

7 straipsnis. Išlygos sąvoka, ypač kalbant apie ekonomines priežastis, atrodo itin plati kadangi joje neatsižvelgiama į Bendrijos finansavimo poveikį ekonominio pagrįstumo tyrimui. Išlygų sistemą būtų geriau taikyti visoms su svarstomu projektu susijusioms TSS negu kaip atskirai svarstomai TSS taikomą išlygą.