27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/14

1.1

ES direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje (1) siekiama, kaip numatyta Lisabonos strategijoje, skatinti konkurencingumą, augimą ir užimtumą. Pasiūlymas sukėlė daug diskusijų dėl to, kokia turėtų būti laisvė teikti paslaugas. Iki šiol daug prieštaravimų kelia pasiūlymo poveikis valstybių darbo rinkoms, socialinėms sąlygoms ir vartotojų apsaugos reikalavimams. Išsamią poziciją dėl Komisijos pasiūlymo EESRK pateikė 2005 m. vasario mėn. nuomonėje (2). Šioje nuomonėje nagrinėjamas ne pats Komisijos dokumentas, bet jo poveikis užimtumui ir vartotojų interesams, jeigu paslaugų vidaus rinka bus sukurta taip, kaip yra siūloma.

1.2

Laisvė teikti paslaugas yra viena iš keturių vidaus rinkos laisvių, kurios yra skatinamos ES sutartimi ir kurios jau seniai tapo politine tikrove. ES paslaugų direktyvoje išdėstyta Komisijos strategija siekiama pašalinti visas kliūtis teikti paslaugas. Tam tikra prasme dokumentas nėra tiesiogiai skirtas darbo rinkai ar vartotojų apsaugai. Tačiau kuo plačiau įgyvendinamas laisvės teikti paslaugas principas, tuo labiau išryškėja įvairių valstybių narių sistemų skirtumai. Nepaisant to, priimta santykinai nedaug teisės aktų, kuriais ES lygmeniu būtų ginami darbuotojų ir vartotojų interesai. Šiose srityse viršesni yra nacionaliniai socialinės apsaugos ir užimtumo teisės aktai, kurie įvairiose valstybėse gali pakankamai skirtis. Be to, kaip numatyta paslaugų direktyvoje, lygiagrečiai arba nepriklausomai galioja tam tikros kilmės šalies ir šalies, kurioje paslauga teikiama, nacionalinės priemonės, kurių poveikis paaiškės tik ateityje tas priemones įgyvendinant.

1.3

Socialinis stabilumas ir vartotojų pasitikėjimas yra svarbi Europos integracijos dalis ir būtina sėkmingo paslaugų vidaus rinkos gyvavimo sąlyga. Diskusijos dėl Paslaugų direktyvos turi rimtų trūkumų, nes iš esmės neanalizuojamas direktyvos poveikis nacionalinėms socialinėms sąlygoms, užimtumui ir vartotojų interesams. EESRK, be kita ko, kritikavo tai, kad nebuvo pateikti statistiniai duomenys apie peržengiantį sieną judėjimą, kurį skatina laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė (3). Be to, beveik nėra patikimų duomenų apie galimus valstybių narių darbo rinkų struktūrinius pokyčius. Dėl to yra labai mažai apibendrinančių statistika pagrįstų poveikio įvertinimų ir atskirų dažnai neteisėto ar tik iš dalies teisėto pobūdžio atvejų tyrimų. Objektyviam poveikio vertinimui vienos kurios nors rūšies tyrimų nepakanka.

1.4

Paslaugų vidaus rinkos sukūrimas yra svarbi Lisabonos strategijos dalis. Šio sektoriaus augimo galimybės galėtų paskatinti darbo vietų kūrimą. Didesnė konkurencija, kurią sukelia paslaugų rinkos liberalizavimas, turės teigiamo poveikio, kadangi paslaugų pasiūla bus didesnė, o kainos mažesnės. Turi būti nuolat gerinama samdomųjų darbuotojų socialinė apsauga ir užtikrinama derama vartotojų apsauga. Tas pats pasakytina ir apie šiuo metu valstybių narių taikomus kokybės ir saugos standartus (taip pat ir aplinkos apsaugos srityje). Poveikis užimtumui atskiruose sektoriuose ir valstybėse narėse bus skirtingas. Šiuo požiūriu svarbiausias yra poveikis mažoms ir vidutinėms įmonėms.

1.5

Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas yra atskleisti dabartinės paslaugų vidaus rinkos strategijos poveikį darbo rinkoms, užimtumo sąlygoms ir vartotojų apsaugai ir tuo būdu praktiškai padėti šį poveikį patirsiantiems subjektams bei ES institucijoms. Dviejuose ankstesniuose bendrajai rinkai skirtuose EESRK klausymuose šie du aspektai nebuvo patys svarbiausi (4).

1.5.1

Su „laisve teikti paslaugas“, kuri ES teisės aktuose numatoma kiekvienai paslaugai, kurią vienos valstybės narės ūkio subjektas teikia kitos valstybės narės ūkio subjektui (5), susijusios trys klausimų grupės:

1.6

Šią nuomonę reikėtų vertinti, viena vertus, kaip tolesnių diskusijų pagrindą, o, kita vertus, kaip indėlį į Europos Komisijos galutinę ataskaitą dėl vidaus rinkos peržiūros (6) ir į diskusijas dėl Vidaus rinkos patariamojo komiteto (IMAC) (7). Ji pagrįsta šiuo metu turimais duomenimis ir praktine ekspertų bei su nagrinėjamais klausimais susijusių subjektų patirtimi ir lūkesčiais. Šios žinios buvo sukauptos 2006 m. balandžio mėn. Vienoje vykusio klausymo metu ir pasinaudojus tų pačių metų rudenį beveik 6 000 ekonomikos, profesinių sąjungų, įvairių interesų grupių, mokslo ir ministerijų ekspertams išplatintu klausimynu. Į klausimyną atsakė daugiau nei 150 žmonių. Ši nuomonė jokiu būdu nepretenduoja tapti objektyviu tyrimu ir negali tokio tyrimo pakeisti. Ja labiau siekiama informuoti, kokius šiuo metu svarbius klausimus ir galimus pokyčius ateityje turėtų nuodugniau išnagrinėti Bendrosios rinkos observatorija (BRO); tai savo ruožtu turėtų paskatinti ES institucijas ir kitus subjektus priimti atitinkamus politinius sprendimus ir atlikti analitinius tyrimus.

2.1

Europos Komisija pažymėjo, kad vidaus rinkos strategiją kūrė paskatinta nepakankamos peržengiančių sieną paslaugų plėtros ES. Tikimasi, kad dinamiškesnė paslaugų vidaus rinka paskatins užimtumą ir bus naudinga vartotojams ir įmonėms. Kaip šį dinamiškumą apibrėžti konkrečiai?

2.2

Dar reikia išspręsti problemą, kaip statistiniais duomenimis atspindėti peržengiančių sieną paslaugų ūkį. Iki šiol Eurostatas ir valstybių narių statistikos tarnybos rėmėsi „mokėjimų srautų“ statistika, t. y. paslauga laikoma eksportuojama ar importuojama, jeigu įvyksta su ja susijęs tarptautinis atsiskaitymas. Nors, viena vertus, paslaugų ūkiui būdingas intensyvus bendradarbiavimas: žinias perduoda, paslaugomis keičiasi, didelius tarpuskaitos sandorius atitinkamose šalyse atlieka įmonių padaliniai, tinklo partneriai ir teisiškai nepriklausomi ūkio subjektai, kurių bendradarbiavimas yra tik ilgalaikis. Tokiose tinklinėse struktūrose partneriai žinių, darbo laiko ir paslaugų perdavimą savo įsisteigimo šalyse laiko klientui teikiama paslauga, net jei nėra tarptautinio mokėjimo sandorio.

2.3

EESRK požiūriu, su paslaugų ūkiu yra susiję daug daugiau mainų, todėl jo poveikis vidaus rinkai daug didesnis, nei galima manyti remiantis dabartine oficialiąja statistika. Todėl EESRK mano, kad ES turėtų užsakyti moksliniais principais pagrįstą bazinį tyrimą, kuriuo būtų nustatyta, kaip ES valstybėse narėse tam tikrų paslaugų ūkio šakų įmonės organizuoja bendradarbiavimą su įmonėmis kitose šalyse. Remiantis tokiu tyrimu ir naudojantis ekstrapoliacijos metodu ateičiai turėtų būti nustatytas tikrasis ES paslaugų rinkos dydis. Įgyvendinant šį projektą turėtų dalyvauti ir Europos statistikos tarnybos — jos turėtų parengti visų paslaugų kainų indeksus ir supažindinti su jais visas ES valstybes nares.

2.4

Pavyzdžiui, remdamasi šiuo metu turima informacija, Komisija nustatė, kad paslaugų sektoriuje sukuriama 56 proc. ES BVP, jame dirba 70 proc. visų darbuotojų, tačiau šiame sektoriuje vykdoma prekyba sudaro tik 20 proc. visos ES vykdomos prekybos. Paslaugų ūkio našumas ES didėja daug lėčiau nei JAV (8).

2.5

Pasaulio rinkoje šis trūkumas nėra akivaizdus, kadangi ES yra prekybos paslaugomis lyderė ir ši pozicija linkusi stiprėti pakankamu greičiu. 2003 m. ES dalis pasaulio paslaugų rinkoje buvo 26 proc., JAV dalis — tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. Nepaisant spartaus Indijos ir Kinijos, kurios tampa vis svarbesnės prekybos partnerės, vystymosi, šių šalių bendra dalis pasaulio paslaugų rinkoje yra tik šiek tiek didesnė kaip 5 proc. 1997-2003 m. ES dalis šioje rinkoje išaugo 1,8 proc.; tai buvo didžiausias padidėjimas tarp visų pirmaujančių šalių.

2.6

Dėmesys atkreipiamas į tai, kad ES prekybos trūkumai pirmiausia yra susiję su prekyba Europos Sąjungos viduje. Šioje srityje išvados taip pat nėra visiškai pagrįstos skaičiais. 2000-2003 m. ES vidaus prekyba paslaugomis padidėjo 10,8 proc., o prekyba su ne ES prekybos partneriais per šį laikotarpį išaugo tik 6,4 proc. Taigi vidaus rinkos lyginamasis vystymasis yra labai akivaizdus, ypač atsižvelgiant į faktą, kad visais 2003 m. ekonomika patyrė nuosmukį. Be to, buvo atsižvelgta į kainų mažėjimą paslaugų sektoriuje.

2.7

EESRK ragina Komisiją paskubėti rengti su tolesniu paslaugų vidaus rinkos kūrimu susijusį poveikio įvertinimą. Šiuo požiūriu būtų naudinga atlikti privalumų, trūkumų, galimybių ir grėsmės analizę (angl. SWOT).

3.1

Poveikio užimtumui vertinimas yra susijęs su augimo prognozėmis. Vieną pirmųjų ES paslaugų direktyvos poveikio analizių 2004 m. spalio mėn. paskelbė Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuras (9). Analizėje vadovaujamasi įprasta EBPO prielaida, kad atsisakius reguliavimo, sustiprėja augimas, o kartu ir didėja ir užimtumas. Šioje analizėje pateikiama įdomi išvada, kad kliūtis yra ne pats reguliavimas, bet reguliavimo įvairiarūšiškumas. Šios analizės autoriai tikisi, kad taikant Paslaugų direktyvą prekybos paslaugomis apimtis gali padidėti 15-30 proc., o tiesioginės užsienio investicijos į šį prekybos sektorių gali pasiekti 20-35 proc.

3.2

2005 m. pavasarį konsultavimo įmonė „Copenhagen Economics“ paskelbė tyrimą (10), kurį užsakė Europos Komisija. Šiame tyrime pateikiami keli iškalbingi pastebėjimai dėl poveikio užimtumui. Jame teigiama, kad dėl prognozuojamo vartojimo padidėjimo 0,6 proc. ES BVP bendras darbo vietų skaičius 25 ES valstybėse narėse išaugtų maždaug 600 000. Taip pat tikimasi, kad augs gamybos lygis, o darbo užmokestis vidutiniškai padidės 0,4 proc.

3.3

„Copenhagen Economics“ išvados sukėlė prieštaravimų pirmiausia todėl, kad jos buvo parengtos žvelgiant daugiau iš pasiūlos taško ir buvo susietos tik su prielaida, kad panaikinus bet kokį reguliavimą didėja paklausa ir mažėja kainos. Šiame tyrime neatsižvelgiama į veiksnius, kurie galėtų kliudyti paklausos augimui, pvz., perkamosios galios sumažėjimą ar kitus vartotojų elgesio pasikeitimus. Be to, ginčytinas sektorių pasirinkimas. Dėl kitų poveikio užimtumui vertinimų — tokių vertinimų nėra arba jie yra pagrįsti bendrovės „Copenhagen Economics“ tyrimu, taigi juose pateikiamos tos pačios išvados (11). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią įtaką siekiant veiksmingesnės vidaus rinkos daro moksliniai tyrimai ir naujovės, kvalifikacijos kėlimas ir ryšių technologijų naudojimas.

3.4

Papildomų 600 000 darbo vietų sukūrimas, be abejo, būtų teigiamas rezultatas, tačiau, atsižvelgiant į didelius lūkesčius, toks rodiklis labiau atrodo kuklus (12). Vis dėlto daug svarbiau yra tai, kad tokio darbo vietų padidėjimo poveikis skirtingiems sektoriams, valstybėms ir darbuotojų grupėms gali būti gana skirtingas. Tačiau apie tai kol kas nėra jokios informacijos. Padedamas Bendrosios rinkos observatorijos ir atsižvelgdamas į šioje nuomonėje savo iniciatyva pateiktus argumentus EESRK norėtų aiškiau apibūdinti darbo rinkai įtakos turinčius struktūrinius pokyčius.

3.5

Pateikus EESRK klausimyną, paaiškėjo, kad tokia informacija labai domimasi. Paaiškėjo 90 proc. respondentų manant, kad informacijos apie poveikį užimtumui paslaugų vidaus rinkoje nepakanka. Mūsų klausimai pirmiausia buvo susiję su sektoriais, kuriuos darbo vietų sumažėjimas ar padidėjimas ypač paveiktų. 60 proc. respondentų tikėjosi bendro pagerėjimo ar pagerėjimo konkrečiuose sektoriuose. Šiuo požiūriu dažniausiai buvo minimos verslo ir teisinio konsultavimo paslaugos. Kitos paminėtos paslaugos: prekybos, amatų ir (arba) MVĮ, transporto, sveikatos, žemės ūkio ir miškininkystės, pramonės, švietimo, turizmo, konkrečiam asmeniui pritaikytos paslaugos, taip pat statybos ir turto valdymo paslaugos. 44 proc. respondentų teigė manantys, kad darbo vietų sumažės. Jie manė, kad darbo vietų skaičius labiausiai mažės pramonės sektoriuje, po to — viešųjų paslaugų, statybos ir turto valdymo, žemės ūkio ir miškininkystės, verslo paslaugų, pagrindinių ir aukščiausios kokybės maisto produktų, konkrečiam asmeniui pritaikytų paslaugų, prekybos ir (arba) mažmeninio pardavimo, turizmo ir tekstilės pramonės sektoriuose.

3.6

Atsakymuose į klausimą, kuo šis procesas bus naudingas, buvo įdomių kontrastų. Galima daryti prielaidą, kad svarbiausia bus prisitaikyti prie rinkos ir kad nukentės tie, kuriems nepavyks prisitaikyti prie naujų liberalių sąlygų ir valstybių sienas peržengiančios rinkos. Kvalifikuoti darbuotojai turės daugiau galimybių už nekvalifikuotus, o jauni ir judūs specialistai — už vyresnius ir mažiau lanksčius. Darbo vietos, kurioms galioja aukšti socialiniai standartai, nukentės labiau nei socialiniu požiūriu neapsaugotos darbo vietos ar savisamda, kurie ateityje taps vis svarbesni. Dėl kainos nukentės kokybė, mažiau svarbūs bus aukšti profesiniai standartai, nepalankioje padėtyje atsidurs daug socialinei apsaugai išleidžiančios valstybės. Daugiausia naudos turėtų tikėtis naujosios valstybės narės, o mažiausiai — senosios. Vietos ir maži paslaugų teikėjai susidurs su didelių daugianacionalinių kompanijų spaudimu. Dėl vartotojų vienareikšmiškos išvados padaryta nebuvo.

3.7

MVĮ ateitis — savaime kylantis klausimas: ar dėl peržengiančių sieną paslaugų plėtros bus sukurta daugiau darbo vietų, ar dėl kainų ir konkurencinio spaudimo MVĮ bus stumiamos iš rinkos ir dėl to sumažės darbo vietų? Du trečdaliai (66 proc.) respondentų optimistiškai vertino darbo vietų būklę ateityje. Tačiau 55 proc. manė, kad dėl konkurencijos kai kurios įmonės turės nutraukti verslą. Tačiau dauguma (69 proc.) manė, kad paslaugų rinkos liberalizavimas ateityje neturės esminio poveikio MVĮ, nes jų veikla labiau priklauso nuo kitų veiksnių. Apibendrinant galima pasakyti, kad tikimasi teigiamų rezultatų, nors jie turėtų būti gana kuklūs. Tačiau buvo nurodyta, kad pagrindiniai sėkmės ar išlikimo rinkoje veiksniai turėtų būti darbuotojų gebėjimai, jų sugebėjimas taikyti naujoves ir teikiamos paslaugos kokybė. Manoma, kad padidės suderinimo poreikis (mokslinių ir profesinių kvalifikacijų, valdymo reikalavimų, kainų ir darbo užmokesčio, socialinių įmokų, įmonių pelno mokesčių ir ES, ir bendrų tarptautinių standartų). Manoma, kad gerovės standartai ir vartotojų bei aplinkos apsauga pablogės. Buvo pareikštas susirūpinimas, kad dideliems paslaugų teikėjams monopolizavus rinką ims nykti vietos kultūrinės ypatybės.

3.8

84 proc. respondentų manė, kad savarankiškai dirbantys asmenys ateityje turės daugiau galimybių dirbti tarpvalstybinėje rinkoje.

4.1

Beveik visais atvejais peržengiančios sieną paslaugos susijusios su darbuotojų judumu. Kadangi šiuo požiūriu sąlygos ES mažai suderintos, socialinės sąlygos konkrečios šalies rinkoje ar įmonėje gali skirtis. ES direktyva dėl darbuotojų komandiravimo buvo nustatyti minimalūs pagrindiniai reikalavimai dėl vienodų sąlygų taikymo komandiruojamiems ir vietiniams darbuotojams. Be to, su darbo ir socialine teise susiję klausimai nebuvo įtraukti į ES paslaugų direktyvos taikymo sritį. Tai nereiškia, kad auganti peržengiančių sieną paslaugų rinka šiuo požiūriu neturės poveikio. Kolektyvinių sutarčių taisyklės tebėra nesuderintos (išskyrus aspektus, kurie yra reguliuojami Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo). Kadangi darbo teisė neįtraukta į ES Paslaugų direktyvos taikymo sritį, darbuotojams netaikomas „darbo vietos“ principas; pasirinktoms teisinėms formuluotėms buvo smarkiai prieštaraujama ir jos nėra nedviprasmiškos. Tai paaiškės tik perkeliant direktyvos nuostatas į valstybių narių teisę. Galų gale, darant prielaidą, kad paslaugų vidaus rinka bus sėkmingai vystoma, atsiras naujas reiškinys — dažnesnis ir galbūt ilgiau trunkantis darbuotojų komandiravimas.

4.2

Deja, šioje nuomonėje savo iniciatyva nepateikiamos aplinkybės, kuriomis remiantis galėtų ir turėtų vykti svarstymai dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos. Svarbiausias klausimas yra toks: kokių naujų problemų atsiras arba kaip keisis dabartinės problemos, kai paslaugų teikimo sektoriaus darbuotojai iš daugiau kaip vienos valstybės narės dažniau (ir galbūt ilgesnį laiką) dirbs toje pačioje darbo vietoje, tačiau jiems bus taikomos iš dalies kitokios darbo sąlygos. Tiesa, šia padėtimi būtų galima ir pasinaudoti, atsižvelgiant, pvz., į bendrovės „Copenhagen Study“ prognozę dėl darbo užmokesčio didėjimo. Tikrai nesiekiama įteigti, kad rinkos dalyviai ir politikai siekia socialinio dempingo — siekiama tik pateikti tikrąjį įvykių vaizdą.

4.3

82 proc. respondentų sakė, jog tikisi, kad dėl padidėjusios peržengiančių sieną paslaugų apimties (ir didesnio į kitas valstybes komandiruojamų darbuotojų skaičiaus) jų kilmės šalyse pasikeis įdarbinimo sąlygos. 20 proc. respondentų tikėjosi, kad įdarbinimo sąlygos pagerės, 17 proc. — kad pablogės. Tik 7 proc. respondentų manė, kad darbo vietos taps saugesnės. 56 proc. respondentų tikėjosi, kad atsiras daugiau darbo vietų, kuriose bus taikomas lankstus darbo grafikas, ir trumpalaikio darbo vietų.

4.4

Atsakymuose į atvirus klausimus išryškėjo perėjimo prie lankstaus darbo grafiko aspektas. Daugelis respondentų tikėjosi, kad visu etatu dirbančių darbuotojų sumažės ir padaugės dalį darbo laiko, pagal sutartis ir tariamos savisamdos principu dirbančių darbuotojų. Taip pat buvo nurodyti galimi privalumai: kalbų mokymasis, naujos perspektyvos ir paskatos įgyti naujų gebėjimų, taip pat didėjantis darbo užmokestis ir darbo vietų skaičius. Nepaisant to, vyravo nuogąstavimai, kad išaugs konkurencija, pablogės darbo sąlygos, darbo laikas taps ilgesnis ir lankstesnis, padaugės socialinės nesantaikos, neteisėtos veiklos ir darbo užmokestis sumažės. Socialinės gerovės sistema turėtų susidurti su problemomis. Mažiau judiems darbuotojams, ypač moterims, ateityje turėtų būti sunkiau, ir dėl didėjančio judumo šeimos turėtų patirti problemų. Į klausimą, ar dėl paslaugų vidaus rinkos liberalizavimo sumažės darbo užmokestis, 50 proc. respondentų atsakė teigiamai, 43 proc. — neigiamai, o 7 proc. manė, kad didesnio poveikio nebus, arba kad tai priklauso nuo sektoriaus.

4.5

Į klausimą, ar Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo pakankamai užtikrinama socialinė apsauga, 48 proc. respondentų atsakė teigiamai, 52 proc. — neigiamai. Jei reikėtų naujų priemonių, dauguma respondentų (65 proc.) norėjo ES lygmeniu taikomų priemonių, trečdalis — šalies lygmeniu taikomų priemonių, 2 proc. manė, kad reikia priemonių abiem lygmenimis. Atsakymuose į atvirą klausimą, kurias problemas reikėtų labiausiai išskirti, dažniausiai minėtos šios problemos: suderinimo socialinėje srityje trūkumas (įskaitant profesinių kvalifikacijų pripažinimą) ir dėl to atsirandančios nevienodos sąlygos. Kai kurie respondentai ragino Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo taikymą išplėsti ir sektorių, ir teisės akto dalyko požiūriu. Taip pat išskirtos šios problemos: netinkamas komandiravimo taisyklių taikymas, teisinis neapibrėžtumas, neteisėtos veiklos plitimas, taip pat stebėsenos ir baudžiamojo persekiojimo trūkumai. Paminėtos ir saugos bei sveikatos apsaugos darbo vietoje, socialinės apsaugos sistemos ir kovos su tariama savisamda problemos. Taip pat buvo kritikuotos nereikalingos biurokratinės procedūros, kliūtys šalies lygmeniu ir šalies izoliavimosi tendencijos. Buvo teigiama, kad iškils sunkumų, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio kalbiniams ir kultūriniams skirtumams.

4.6

Koks bus poveikis bendrovių lygmeniu, jei remiantis paslaugų teikimo sutartimis bus įdarbinami darbuotojai iš skirtingų šalių (kai kada — remiantis skirtingomis šalių teisės aktuose numatytomis sąlygomis)? 6 proc. respondentų manė, kad ypatingo poveikio nebus, 23 proc. — kad dar anksti spręsti. 24 proc. respondentų manė, kad darbo sąlygų skirtumai įmonėse padidės, 34 proc. — kad bus sunkiau laikytis socialinių ir įdarbinimo nuostatų, 13 proc. — kad šalių teisės aktuose numatyta teisė dalyvauti priimant sprendimus ne visiškai taikytina komandiruojamiems darbuotojams. Šio klausimo komentaruose paminėti nauji aspektai. Atsiranda naujų su darbo užmokesčiu ir socialinėmis sąlygomis susijusių sunkumų, pavyzdžiui, už tą patį darbą mokant skirtingą darbo užmokestį ar sumažinant įmonės savanoriškai teikiamas socialines lengvatas. Taip pat dažnai buvo reiškiama viltis, kad darbo sąlygas ir kokybę galima pagerinti perimant geriausią patirtį. Šiuo požiūriu, norint vykdyti socialinį dialogą įmonių lygmeniu, reikia daugiau žinių. Darbo kokybei, komandiniam darbui ir komandos solidarumui gali pakenkti bendravimo problemos. Tam tikromis aplinkybėmis kai kuriems darbuotojams gali būti sunku sužinoti savo teises. Sėkmingam verslui taip pat gali kliudyti per dideli skirtumai (konfliktai, biurokratinės procedūros, darbo kokybė), o teisinių nuostatų laikymasis gali paskatinti nepagrįstus reikalavimus ir didesnį piktnaudžiavimą. Paslaugų liberalizavimas taip pat vertinamas kaip galimybė lengviau rasti kvalifikuotų darbuotojų.

4.7

Atsakymus į klausimą dėl konkrečių praktinių pavyzdžių sunku apibendrinti, nes juose, siekiant geriau suprasti problemą, buvo pateikta daug informacijos. Kadangi tokių atsakymų daugiausia, galima paminėti tik kelis pavyzdžius, atskleidžiančius iki tol neįvardytas problemas. Pavyzdžiui, nurodoma, kad su nelaimingais atsitikimais pramonėje susiję teisės aktai ir procedūros yra neaiškūs, įvardijamos problemos, susijusios su komandiravimu toje pačioje įmonėje, skirtingų darbo sutarčių taikymu, kitų šalių kolektyvinių sutarčių taikymu, požiūriu į darbuotojus migrantus.

5.1

Paslaugų vidaus rinka turėtų būti naudinga ir vartotojams. Ši nauda yra susijusi su galimybe gauti paslaugą (kaina, prieiga, pasiūla), kokybe, skaidrumu (informacija ir pasitikėjimu), taip pat teisinėmis garantijomis (atsakomybe ir vartotojų apsauga). Ar šiuo metu tinkamai įgyvendinami šie aspektai? Ar jie bus skatinami pasiūlymais dėl paslaugų vidaus rinkos įgyvendinimo, ar, vartotojo požiūriu, yra problemiškų tendencijų? Taip pat reikėtų vartotojo požiūriu įvertinti praktinius peržengiančių sieną paslaugų vartojimo pavyzdžius.

5.2

Vartotojų apsaugos požiūriu ES direktyva dėl darbuotojų komandiravimo vertintina nevienareikšmiškai. EESRK 2006 m. balandžio mėn. klausyme buvo išsakytos nuomonės, kad vartotojų apsaugos nuostatos yra tiesiog nusikalstamai nepakankamos. Buvo ir palankių nuomonių, daugiausia dėl pažangos pasiūlos srityje. Vertinant apskritai, vartotojų apsaugai nėra skiriamas tinkamas dėmesys ir tikriausiai tai paaiškės tik įvertinus direktyvos poveikį įvairiose valstybėse narėse. Vis dėlto vartotojų pasitikėjimas yra svarbus ES paslaugų vidaus rinkos sėkmės veiksnys.

5.3

Klausimyne respondentų buvo prašoma iš eilės pagal svarbą surikiuoti 5.1 punkte paminėtus vartotojams palankios paslaugų vidaus rinkos požymius (galimybė gauti paslaugą, kokybė, skaidrumas ir teisinis aiškumas), pirmiausia, jų pačių nuomone, po to — atsižvelgiant į tai, kaip šie aspektai reglamentuoti ES paslaugų direktyvoje. Nors kokybė ir teisinis aiškumas respondentams buvo asmeniškai svarbūs (1 ir 2 vieta), jų nuomone, kalbant apie ES paslaugų direktyvą svarbiausias aspektas buvo galimybė pasinaudoti paslaugomis, mažiausiai svarbus buvo teisinis aiškumas. Tik 23 proc. respondentų buvo patenkinti šio aspekto įgyvendinimu, 77 proc. manė, kad šią sritį reikia tobulinti.

5.4

Nors pagal ES paslaugų direktyvą iš esmės nepanaikinamos teisinės vartotojų apsaugos priemonės, galiojančios šalyje, kurioje paslauga teikiama, buvo ne kartą pareikšta, kad tos priemonės turi trūkumų. Į klausimą, ar šalių vartotojų apsaugos teisės aktams ateityje iškils grėsmė, 52 proc. respondentų atsakė teigiamai. Dažniausiai minėta, kad blogėja teisių įgyvendinimas, ypač skundų ir reikalavimų sumokėti kompensaciją požiūriu. Tai galima sieti su atsakymais į kitą klausimą, kai 76 proc. respondentų teigė, kad administracinio darbo ir atsakomybės srityse yra problemų. 51 proc. respondentų būgštavo dėl bendro vartotojų apsaugos lygio sumažėjimo. Manyta, kad didžiausias pavojus iškilo tiems nacionaliniams standartams, kurie yra aukštesni nei minimalūs ES reikalavimai. Respondentai manė, kad pavojus taip pat kyla profesinei veiklai taikomoms administracinėms nuostatoms, pvz., apsaugai nuo piktnaudžiavimo bei reikalavimų sumokėti kompensaciją pagrindą nustatančioms taisyklėms, kurios vartotojams yra ypač svarbios, nes ateityje jos bus nustatomos remiantis kilmės šalies principu. Nuogąstaujama, kad bus sumažintas garantijų teikimas ir pablogės paslaugų kokybė. Daug respondentų taip pat bijojo netekti teisės į informaciją, pvz., informaciją apie produktą (žala aplinkai, atsakomybė, bendrosios nuostatos dėl skaidrumo), kainas, paslaugos teikėją (subjekto sąžiningumas, teikėjo kvalifikacijos lygis, reikalingos garantijos ir apsaugos mechanizmai), garantijos sąlygas, atsakomybę ir kt.

5.5

Kitas klausimas buvo dėl pageidautinos ir būtinos vartotojui skirtos informacijos apie peržengiančias sieną paslaugas. Šiuo požiūriu respondentams svarbiausia informacija apie teisines garantijas, kompensacijas ir teisę skųstis. Po to — duomenys apie paslaugos teikėją ir (arba) kilmę, kainų skaidrumas ir tiksli informacija apie paslaugos kokybę ir produkto ir (arba) garantijos patikimumą. Daugelį respondentų jautėsi sutrikdyti diskusijos dėl kilmės šalies principo, todėl jie prašė informacijos apie tai, koks įstatymas taikomas ir į kokią priežiūros instituciją ar skundų nagrinėjimo tarnybą kreiptis.

5.6

Tik 25 proc. respondentų buvo susidūrę su Europos vartotojų konsultavimo tarnybomis ar ES bendradarbiavimu vartotojų apsaugos srityje. Jų požiūris dažniausiai buvo teigiamas, nors buvo nurodyti ir trūkumai, pvz., tarpvalstybinė pagalba užtikrinant teises ar surandant atitinkamą instituciją nacionaliniu lygmeniu. Kritikuotos procedūros — kaip per daug biurokratiškos ir brangios, o bendradarbiavimas vartotojų apsaugos srityje buvo įvertintas kaip pernelyg menkas ir nepakankamai veiksmingas, ypač sudėtingais atvejais. Susidarė įspūdis, kad informacija apie Europos vartotojų konsultavimo tarnybas ar bendradarbiavimo galimybes platinama nepakankamai gerai.

5.7

ES paslaugų direktyvoje patariama naudoti neprivalomus standartus ir sertifikavimą, kurie turėtų pagerinti paslaugų kokybę. 54 proc. respondentų teigiamai įvertino siūlymą, 46 proc. jis pasirodė abejotinas. Neprivalomiems kokybės standartams pritariantys respondentai manė, kad tai — veiksminga priemonė, kuri pasiteisins rinkos ir vartotojų atžvilgiu. Kritikai vieningai manė, kad nėra jokių garantijų, kad šie standartai bus išlaikyti be valstybės priežiūros. Todėl pirmenybė teikiama aiškioms teisinėms nuostatoms. Nors garbingi verslininkai neprivalomų standartų laikosi, tokie standartai nesąžiningiems verslininkams nėra svarbūs. O tai labai svarbu peržengiančių sieną paslaugų judėjimo atžvilgiu.

5.8

ES paslaugų direktyva taip pat nustatoma kilmės šalies ir paskirties šalies institucijų vykdomos bendros priežiūros sistema. Mes norėjome žinoti, ar tokia sistema padidino vartotojų pasitikėjimą. 82 proc. respondentų atsakė teigiamai, 18 proc. — abejojo. Akivaizdu, kad buvo rimtų abejonių, kaip ši sistema bus iš tikrųjų įgyvendinama.

5.9

Galiausiai, buvo dar viena galimybė atkreipti dėmesį į neišspręstus klausimus dėl vartotojų apsaugos būsimoje paslaugų vidaus rinkoje. Taigi respondentai teigia, kad pagrindinė su garantijomis, atsakomybe (pvz., nemokumo atveju), garantiniais reikalavimais (netinkamas suderinimas, įrodinėjimo pareiga) ir reikalavimų išmokėti kompensaciją vykdymu (per lėta eiga, procedūros per sudėtingos, reikia geresnio suderinimo) susijusi problema yra nepakankamas teisinis aiškumas ir apsauga. Antroje vietoje nurodyta pakankamos informacijos apie paslaugą ir jos teikėją užtikrinimo problema. Bendrų kokybės standartų ir galimybės palyginti gebėjimus ir kvalifikaciją nebuvimas taip pat paminėtas kaip trūkumas. Respondentų nuomone, vartotojų apsaugos priemonės buvo dažnai netinkamai įgyvendinamos arba tam tikrose srityse jų trūko (pvz., privačių pensijų ir sveikatos apsaugos paslaugų srityse). Svarbūs ir socialiniai klausimai (minimalaus darbo užmokesčio atsisakymas, darbas „šešėlinėje ekonomikoje“, migracija), taip pat aplinkos apsaugos ir saugos standartų mažėjimas. Respondentai manė, kad reikėtų nustatyti minimalų visiems prieinamų viešųjų paslaugų lygį, kuris užtikrintų socialinę integraciją. Respondentai taip pat būgštavo dėl konkurencijos iškreipimo vietinių paslaugų teikėjų atžvilgiu (pvz., dėl skirtingų socialinių išlaidų) ir su valiutų skirtumais susijusių problemų.

6.1

Atsakymai į klausimyne pateiktus klausimus leidžia manyti, kad tikrai norima spręsti naujas su darbo rinka, užimtumu ir vartotojų apsauga susijusias paslaugų vidaus rinkos problemas. Buvo nurodyta daug galimų problemų, tačiau taip pat daug ir būsimų galimybių. Vertinant apskritai, abiem aspektams turi būti skiriama daugiau dėmesio ir informuojama apie ES paslaugų direktyvos, kuri netrukus bus patvirtinta, įgyvendinimą.

6.2

Viena akivaizdi problema yra statistinių duomenų apie peržengiančių sieną ES paslaugų ūkį analizė. Siekiant nustatyti galimą užimtumo dinamiką, būtini tikslūs duomenys. Todėl EESRK dar kartą ragina atlikti specialų visuomenės nuomonės tyrimą, kuris yra vienintelis problemos sprendimo būdas.

6.3

90 proc. respondentų teigė, kad nepakanka informacijos apie galimą naujosios vidaus rinkos strategijos poveikį užimtumui. 60 proc. respondentų tikėjosi teigiamo poveikio užimtumui, 44 proc. manė, kad sumažės darbo vietų. Vertinant apskritai, žmonės tikėjosi darbo vietų perkėlimo. Būtų naudinga, kad BRO, stebėdama paslaugų vidaus rinką, vykdytų diferencijuotą atskirų sektorių stebėseną ir daugiausia dėmesio skirtų su pramone susijusioms paslaugoms, švietimui, tam tikroms liberalizuotoms viešosioms paslaugoms, konkrečiam asmeniui pritaikytoms paslaugoms ir amatams. Šiuo požiūriu svarbu nurodyti, kas gaus daugiausia naudos. Būtų naudinga nuodugniai išnagrinėti kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo santykį bei kvalifikuotų judžių ir mažiau judžių darbuotojų galimybes. Pirmasis klausimas svarbus valstybėms narėms ir tam tikrų sektorių požiūriu. Pastarasis klausimas yra ypatingas uždavinys darbo rinkoms ir socialinės apsaugos sistemoms.

6.4

Dauguma respondentų prognozavo, kad MVĮ dirbs sėkmingai ir kad bus sukuriama vis daugiau darbo vietų, tačiau manė, kad ES paslaugų direktyva šį procesą veiks nedaug. Respondentai manė, kad iškils naujų sunkumų, kuriuos reikės spręsti geresne darbo kokybe, darbuotojų kvalifikacijos gerinimu ir naujovėmis. Kai kurie respondentai teigė, kad siekiant spręsti konkurencijos problemas, turi būti toliau derinamos bendrosios sąlygos. Buvo pareikštas susirūpinimas, kad dideliems paslaugų teikėjams monopolizavus rinką išnyks vietos ir kultūrinės ypatybės.

6.5

Dauguma respondentų (82 proc.) tikėjosi, kad dėl vidaus paslaugų rinkos plėtros pasikeis valstybių darbo ir įdarbinimo sąlygos. Tai įvyks ne dėl nežinojimo apie ES paslaugų direktyvą, bet dėl nepakankamo derinimo ir naujų rinkos veiksnių. Dauguma respondentų tikėjosi, kad atsiras daugiau darbo vietų, kuriose bus taikomas lankstusis darbo grafikas, ir trumpalaikio darbo vietų. Galima nauda — geresnės galimybės įsidarbinti, kalbų mokymasis ir apskritai profesinis ugdymas.

6.6

Šiuo požiūriu svarbios šiuo metu galiojančios komandiravimo nuostatos. Nepakankamas šių nuostatų įgyvendinimas dažnai buvo laikomas problema. Tačiau pusė respondentų manė, kad, atsižvelgiant į naujus uždavinius, šiuo metu galiojančių teisės aktų nepakanka socialinei apsaugai užtikrinti. Tai paaiškėjo nuodugniai išnagrinėjus padėtį įmonių lygmeniu. Kuo nesuderinta sritis didesnė, tuo dažniau nevienodai vertinamas tas pats darbas. Iš dalies ši padėtis buvo vertinama ir kaip galimybė, jei gera praktika paskatintų pagerinti darbo sąlygas kilmės šalyje. Apibendrinant galima pasakyti, kad nevienodos darbo sąlygos ar teisinės nuostatos įmonėje ar darbo vietoje yra problema, kurią bendrovės turi spręsti. Šioje nuomonėje Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo nesvarstoma. Šiuo požiūriu svarbu pastebėti, kad, respondentų nuomone, nelygybė didės, taip pat daugės ir dėl jos kylančių prieštaravimų. Šią problemą turi spręsti ES ir valstybių narių teisėkūros institucijos (ypač atsižvelgdamos į artėjantį ES paslaugų direktyvos įgyvendinimą); tai taps iššūkiu ir ES socialinio dialogo dalyviams.

6.7

Dėl didėjančio darbuotojų judumo teikiant peržengiančias sieną paslaugas ir mažėjančio savo teisių žinojimo padidės konsultavimo paslaugų paklausa. Tokios paslaugos turi būti teikiamos visoje ES. Svarbus informacijos šaltinis galėtų būti Europos informacijos centrai ir darbuotojų klausimų duomenų bazė, kuria ypač domisi EESRK.

6.8

ES paslaugų direktyvą vartotojai vertina skirtingai. Kai kurie teigiamai, kai kurie — neigiamai. Iš atsakymų matyti, kad didelė reikšmė teikiama kokybei ir teisiniam aiškumui, tačiau, respondentų nuomone, šie aspektai ES paslaugų direktyvoje skatinami nepakankamai. Tik 23 proc. respondentų buvo patenkinti dabartine vartotojų apsaugos padėtimi.

6.9

Pagrindinės problemos: teisinis aiškumas ir teisių įgyvendinimas. Nors ES paslaugų direktyva nacionalinės vartotojų apsaugos nuostatos nekeičiamos, 52 proc. respondentų manė, kad nacionaliniai teisės aktai ateityje gali būti pakeisti. Respondentai norėjo, kad garantijų užtikrinimą, atsakomybę ir greitą reikalavimų išmokėti kompensaciją sprendimą reglamentuojantys teisės aktai būtų aiškūs. Respondentai manė, kad šią sritį reglamentuojantys teisės aktai yra nepakankami; taip pat išreikšta nuomonė, kad būsima konkurencija neigiamai paveiks aukštus šalių standartus. Ne mažiau svarbia laikyta galimybė gauti pakankamai informacijos apie paslaugą ir jos teikėją. Kitas respondentų nurodytas trūkumas — bendrų kokybės standartų stygius (požiūris į savanorišką pažymėjimų sistemą buvo nevienareikšmis) ir galimybės palyginti gebėjimus ir kvalifikaciją nebuvimas. Respondentų nuomone, vartotojų apsaugos priemonės dažnai netinkamai taikomos ar kai kuriose srityse (privačių pensijų ir sveikatos apsaugos paslaugų) jų trūksta.

6.10

Nedaug respondentų buvo susidūrę su Europos vartotojų konsultavimo tarnybomis ar tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Iš esmės buvo pritariama dabartinei praktikai, tačiau buvo pastebima, kad ji yra nepakankama, nes esamos priemonės nėra pakankamai veiksmingos ir nelabai naudingos įgyvendinat teises ar sudėtingais atvejais.

6.11

Vartotojų apsaugos aspektams paslaugų vidaus rinkoje turėtų būti teikiama daugiau reikšmės. Akivaizdus teisinis neaiškumas peržengiančių sieną paslaugų srityje turėtų būti sprendžiamas parengiant informavimo nacionaliniu ir ES lygiu strategiją. Turi būti atsižvelgta į tikslios informacijos apie paslaugą ir jos teikėją poreikį. Į tai taip pat reikia atsižvelgti įgyvendinant ES paslaugų direktyvą.

6.12

EESRK Bendrosios rinkos observatorija kartu su Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriumi toliau stebės, kaip paslaugų vidaus rinka veikia valstybių narių tapusavio prekybos paslaugomis plėtotę, užimtumą ir vartotojų apsaugą. Atsižvelgiant į šioje nuomonėje pateikiamas išvadas galima pasakyti, kad reikėtų atidžiau stebėti tam tikrus sektorius ir proceso metu pasinaudoti klausimyno rezultatais.