27.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/25

1.1

EESRK norėtų, kad toliau nurodytos priemonės taptų Komisijos bendrosios rinkos prioritetų dalimi.

1.1.1

Siekiant įveikti likusias kliūtis ir sukurti bendrąją rinką, reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonomikos dinamikos, socialinio matmens ir tvaraus vystymosi. Sukurti bendrąją rinką bus įmanoma tik tada, kai visi piliečiai — darbdaviai, darbuotojai, vartotojai ir kt. — bus tuo suinteresuoti. Bendroji rinka turėtų būti naudinga kiek galima daugiau asmenų, o pralaimėjusiems turi būti numatytos kompensacinės priemonės. Visuomenės abejojimą Europa galima įveikti tik jei politikai spręs skubius piliečių reikalus. Vien bendravimo nepakaks.

1.1.2

Kad būtų įveikti globalizacijos iššūkiai — pasaulinė konkurencija, augimo ir užimtumo užtikrinimas, būtinos infrastruktūros sukūrimas, klimato kaita, energijos tiekimo užtikrinimas, didėjantis finansinių rinkų poveikis bendrai ekonomikai — ir pasinaudota jos teikiamomis galimybėmis, būtina išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą. Todėl liberalizavimą ir konkurenciją skatinančios priemonės turi būti papildomos gretutinėmis, į augimą ir užimtumą orientuotomis makroekonomikos politikos priemonėmis bei priemonėmis, skirtomis sukurti žiniomis grindžiamą visuomenę, kadangi bendras Europos Sąjungos tikslas yra gerinti jos tautų gyvenimo ir darbo sąlygas (Romos sutarties preambulėje nurodytas tikslas, kuris kartojamas visuose vėlesniuose dokumentuose). Tai labai padės kuriant bendrąją rinką.

1.1.3

Europa turi daugiau investuoti į švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus nacionaliniu ir Europos lygiu. Investicijos į švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus yra būtinybė, o ne prabanga Europai. Todėl prioritetas — Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas ir mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimas.

1.1.4

Pasitikėjimas ES mokslinių tyrimų politika sumažėjo dėl pakartotinių nesėkmių įvedant Bendrijos patentą. Atsižvelgiant į tai, kad per priimtiną terminą nebuvo galima pasiekti susitarimo dėl šios priemonės nustatymo, kuri yra labai svarbi žiniomis grindžiamai ekonomikai, kurios ES atkakliai siekia, mes dabar turėtume rimtai apsvarstyti, ar tikslinga šią priemonę nuo pat pradžių taikyti visoms ES valstybėms narėms, jei vis nepavyks rasti vieningo sutarimo (1).

1.1.5

Be patentų svarbos ir su intelektine nuosavybe susijusių klausimų, EESRK mano, kad ekonominės žvalgybos klausimas taip pat turėtų būti nagrinėjamas ES lygiu. Šiuo požiūriu, EESRK nori žinoti, ar neturėtų būti imamasi veiksmų tarp ekonominių subjektų sustiprinti Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ETIAA) (2) vaidmenį ir pabrėžti jos svarbą, siekiant padėti išsaugoti ES įmonių konkurencingumą ir užkirsti kelią slaptų duomenų, susijusių su gamybos procesais, moksliniais tyrimais ir naujovėmis, „nutekėjimui “konkurentams už ES ribų.

1.1.6

Kalbant apie transatlantinius santykius, Komisija ir Taryba turėtų griežčiau reikalauti Jungtinių Valstijų laikytis nediskriminavimo principo. Abi institucijos turėtų pasisakyti už tai, kad būtų panaikintas JAV užsienio investicijų komitetas (angl. CFIUS), įkurtas prieš daugiau kaip 30 metų, siekiant analizuoti ir, prireikus, uždrausti užsienio investicijas į Amerikos įmones remiantis vieninteliu niekur kitur neapibrėžtu „nacionalinio saugumo “kriterijumi. Be to, komercinės bylos, kuriose sprendžiamos užsienio ir Amerikos įmonių ginčai, visuomet baigiasi pastarųjų naudai.

1.1.6.1

Jei neįmanoma užtikrinti nediskriminavimo vykstant įmonių susijungimui, jas įsigyjant ar vykdant komercinę veiklą, JAV turėtų rimtai apsvarstyti galimybę tokias bylas perduoti PPO ginčų sprendimo sistemai arba sukurti į JAV užsienio investicijų komitetą panašų mechanizmą. Šių principų turėtų būti laikomasi ir palaikant ryšius su kitais JAV partneriais.

1.1.7

Geresnis reglamentavimas gali sukurti paprastesnes sąlygas verslui ir didesnį skaidrumą piliečiams ir vartotojams. Tačiau rengiant mažiau norminių teisės aktų nebūtinai atsiras geresnė reguliavimo sistema. EESRK taip pat pritaria teisinėms priemonėms svarbiose srityse, tokiose, kurioms taikomi būtiniausių sveikatos apsaugos ir saugos standartų teisės aktai tais atvejais, kai nacionalinių teisės aktų nepakanka.

1.1.8

Kolektyvinės sutartys tarp socialinių partnerių, kurie yra ypač svarbūs priimant politinius sprendimus daugelyje valstybių narių, taip pat gali padėti formuoti politiką ir Europos lygiu užtikrinti pritarimą priemonėms. Tačiau, kad taip atsitiktų, abi socialinio dialogo šalys turi būti tam pasirengusios.

1.1.9

Europos Komisija ir valstybės narės įsipareigojo iki 2012 m. sumažinti administracinę bendrovių naštą 25 proc. Tačiau EESRK mano, kad šis pažadas yra pernelyg bendro pobūdžio ir turi būti patikslintas. Kol nebus priimtas geriau apgalvotas metodas, nesugebėjimas įvykdyti duotą pažadą tik dar labiau sumenkins pasitikėjimą.

1.1.10

Norminių teisės aktų taikymas tam tikrais atvejais gali sukurti aiškesnę teisinę aplinką ir padėti siekiant suderinamumo.

1.1.11

Bendroji rinka remiasi profesinės kvalifikacijos ir diplomų abipusiu pripažinimu, pavyzdžiui, akušerių, kurios, nepaisant Europos direktyvų, šia nuostata pasinaudoti negalėjo.

1.1.12

EESRK primena, kad 27 valstybių narių didesnis teisės aktų suderinimas, kad ir koks sunkus būtų šis procesas, yra svarbi bendrosios rinkos dalis.

1.1.13

Su socialiniais partneriais turėtų būti tariamasi visais etapais, kad per protingą laikotarpį būtų užtikrintas reikalaujamas administracinio supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo lygis. Svarbu pasiekti apčiuopiamus rezultatus šioje srityje, jeigu Europa nenori toliau prarasti savo piliečių pasitikėjimo.

1.1.14

EESRK norėtų spartesnės pažangos gerinant bendrąją paslaugų rinką. Priešingu atveju nebus galima teigti, kad vidaus rinka sukurta. Komitetas pritaria Europos Parlamento pateiktiems Paslaugų direktyvos pakeitimams, kurie didžiąja dalimi sutampa su jo pasiūlymais. Keletą punktų dar reikėtų paaiškinti ir patobulinti, pavyzdžiui, visuotinės svarbos paslaugų srityje. Europos Parlamentui priėmus Paslaugų direktyvą, įmonės gali tikėtis realios naudos iš įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas per sieną.

1.1.15

Finansinių paslaugų srityje (3) EESRK ragino energingai imtis konsolidavimo, tačiau vengti perteklinio reglamentavimo; tačiau, jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tai turi vykti Lisabonos strategijos dvasioje atsižvelgiant į konkrečius Europos socialinio modelio ypatumus. Tai taip pat taikoma ir tokių paslaugų teikimui kitose šalyse (pvz., akcijų prekyba ir papildomos teisės gauti pensiją) bei pagrindinėms finansinėms paslaugoms, tokioms, kaip visiems žmonėms suteikta galimybė turėti sąskaitą banke. Atsižvelgiant į didėjantį finansinių operacijų poveikį ekonomikai, dinamiškoms ir kūrybiškoms naujovėms šioje srityje (tokioms kaip rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai), reglamentuojant šį sektorių turi būti atsižvelgta į iš to kylančią sisteminę riziką ir pasekmes tikrajai ekonomikai, ir sukurtos sąlygos, leidžiančios išvengti priešingų rezultatų. EESRK primygtinai ragina Komisiją kaip galima anksčiau pateikti teisės aktų nuostatų, skirtų skatinti institucinius investuotojus teikti informaciją apie jų investicijų ir balsavimo politiką, projektą. Toks teisės aktų projektas atitiktų Komisijos veiksmų planą, skirtą atnaujinti įmonių teisę ir valdymą.

1.1.16

Mokesčių politikos priemonės — jei jas galima priimti Europos lygiu — turi padėti kurti bendrąją rinką, atsižvelgiant į pirmiau minėtą pusiausvyrą tarp ekonomikos dinamikos, socialinio matmens ir tvaraus vystymosi. Tai taip pat apima mokesčių pagrindo įmonių apmokestinimui suderinimą ir dvigubo apmokestinimo vengimą. Bendrojoje rinkoje neturi būti dvigubo apmokestinimo.

1.1.17

EESRK taip pat prašo Komisijos išanalizuoti bendrajai rinkai nustatytus apribojimus, kuriems pritaria valstybės narės, valstybės įstaigos ir profesinės grupės (4).

1.1.18

Svarbiausias klausimas yra susijęs su gaminio, pavyzdžiui, draudimo produktų, koncepcija, kuriai itin didelį poveikį daro vietos teisiniai ir mokesčių ypatumai. Taip būna privalomojo draudimo, o taip pat daugelio kitų esminių draudimo produktų atvejais, pavyzdžiui, siūlant sprendimus tokiems klausimams spręsti: draudimą nuo gamtinių nelaimių įtraukti į draudimą nuo gaisro arba draudimą nuo teroro aktų į bendrą draudimą.

1.1.19

Viena iš kliūčių, trukdančių kurti bendrąją rinką, yra nemenki apribojimai, taikomi laisvam darbuotojų judėjimui. EESRK ragina valstybes nares, kurios trukdo laisvai judėti, pašalinti darbuotojų judumo kliūtis. Laisvas asmenų judėjimas yra vienas svarbiausių bendrosios rinkos aspektų, o judumas taip pat labai domina darbuotojus.

1.1.20

Nepanašu, kad MVĮ gavo didelę naudą iš bendrosios rinkos, palyginti su ta, kurią jos galėjo gauti. Didelės kliūtys, trukdančios prekybai paslaugomis ES, nulėmė, kad prekyba paslaugomis sudaro tik 20 proc. visos prekybos Europoje. Paslaugų direktyva turėtų gerokai padidinti verslo ir užimtumo galimybes, pirmiausia taikant siūlomą patikrinimo mechanizmą ir vieną kontaktinę instituciją užsienio paslaugų teikėjams.

1.1.21

Viešųjų pirkimų skaidrumas ir atvirumas yra gyvybiškai svarbus vidaus rinkos veikimui. Kalbant apie priemones, kurių buvo imtasi, 2004 m. priėmus viešųjų pirkimų teisės aktų paketą, svarbiausia, kad vadinamų „žalos atlyginimo “direktyvų dabartinė peržiūra vyksta skubiai. Neturėtų būti leista sumenkinti Komisijos pasiūlymų dėl reformos, ypač kalbant apie pakankamai ilgą laikotarpį nuo sprendimo sudaryti sutartį iki sutarties pasirašymo ir kalbant apie pasekmes, kai sutartis tampa negaliojanti, jeigu nepatenkinami tam tikri skelbimo kriterijai.

1.1.22

Šiuo metu su valstybės ir privataus sektoriaus suinteresuotais subjektais vyksta aktyvios konsultacijos dėl rinkos atvėrimo viešųjų pirkimų srityje, ir dėl pasirinktino metodo išsakoma labai skirtingų nuomonių. Atveriant viešųjų užsakymų rinką privaloma atsižvelgti į įvairius svarbius aspektus, pavyzdžiui, užimtumas, svarstymai socialinių reikalų ir aplinkos srityse, kurie šiame procese yra tokie pat svarbūs.

1.1.23

SOLVIT ginčų sprendimo tinklas veikia patenkinamai ir galėtų tobulai padėti įveikti teisines kliūtis (dažnai dėl to, kad neteisingai taikomos nuostatos, nes trūksta informacijos, pareigūnai nepakankamai parengti ir dėl protekcionizmo), tačiau akivaizdu, kad šalių sostinėse reikia daugiau išteklių ir darbuotojų. Turėtų būti surengta struktūruota informavimo kampanija, kad MVĮ daugiau sužinotų apie šį mechanizmą ir jo galimybes.

1.1.24

EESRK parengė išsamų bendrosios rinkos kliūčių katalogą (5), kad būtų realistiškai suvoktos reguliavimo problemos, kurios vis dar trukdo baigti kurti Europos vidaus rinką. Kliūtys ne visuomet būna sukurtos valdžios.

1.1.25

EESRK, kartu su Europos Komisija, atsižvelgdami į 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą rengia duomenų bazę (PRISM II), kad nustatytų ES bendro reguliavimo ir savireguliavimo iniciatyvas (6). Komisija ir valstybės narės kviečiamos pasinaudoti EESRK, ypač Bendrosios rinkos observatorijos (BRO) narių, žiniomis. BRO kiekvienais metais įvairiose valstybėse narėse rengia viešuosius klausymus, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas užimtumo klausimams naujose valstybėse narėse.

1.1.26

Atsižvelgdamas į savo sukauptą patirtį ir atstovaujamąjį pobūdį, EESRK mano, kad jis galėtų dalyvauti rengiant poveikio įvertinimus, kuriuos Komisija ketina rengti sistemingai. Labai svarbu, kad teisės akto projektas atspindėtų nuomonių įvairovę ir būtų kaip galima nuodugniau ir objektyviau pagrįstas. Pateikiant poveikio įvertinimus visų pirma EESRK ir suteikiant jam galimybę pareikšti pastabas dėl šių įvertinimų prieš juos išsiunčiant Europos institucijoms, būtų įmanoma, vadovaujantis „Partnerystės Europos atnaujinimo vardan “dvasia, užtikrinti daug tvirtesnį pritarimą ES teisėkūros iniciatyvoms (7).

1.1.27

Galiausiai, kuriant vidaus rinką pirmenybė turėtų būti teikiama bendrosios rinkos naudos vartotojams propagavimui ir raginimui ja pasinaudoti.

2.1

Ši nuomonė rengiama remiantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Margot Wallström 2006 m. spalio 5 d. prašymu, pateiktu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui parengti tiriamąją nuomonę.

2.2

Komiteto buvo paprašyta apsvarstyti Europos Komisijos nustatytus prioritetus, siekiant prisidėti prie 2007 m. pavasario Vadovų Tarybos susitikimui teiktino pranešimo ir pagaliau prie galutinio pranešimo.

2.3

Atsižvelgiant į įtemptą Komiteto darbotvarkę, buvo nuspręsta dėmesį skirti keletui pagrindinių temų ir nustatyti keletą svarbiausių sričių, kuriose, Komiteto nuomone, tolesnė pažanga yra pageidaujama.

3.1

Pradinė mintis, susijusi su bendrąja rinka, buvo siekis įvairiausius nacionalinius norminius aktus pakeisti vienu ES norminių teisės aktų paketu ir sudaryti vienodas sąlygas, kurios leistų Europos ekonomikai realizuoti visas savo galimybes. Iš tikrųjų, EB norminiai teisės aktai pernelyg dažnai suvokiami kaip nacionalinių norminių teisės aktų priedas, o ne jų pakaitalas.

3.2

Veiksnys, kurio svarba išaugo, yra globalizacija, kuri kartu yra ir problema, ir galimybė. Problemas galima įveikti tik panaudojus visą bendrosios rinkos potencialą.

3.3

Atsižvelgdamas į tai, EESRK pritaria Europos Komisijos ketinimui parengti naują politikos darbotvarkę, pagrįstą nauja partneryste, kurioje institucijos kartu dirbs veiksmingiau. Pagal šią bendrą darbotvarkę nacionalinė, regioninė ir vietos valdžia taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už rezultatų siekimą ir Europos priartinimą prie savo piliečių.

3.4

Reikia pasipriešinti požiūriui, kad daugiau teisės aktų reiškia „daugiau Europos“. Ar tai veiksmingiausios priemonės norimam galutiniam tikslui pasiekti? Alternatyvų teisės aktams, pavyzdžiui, geriausia bendro ir savireguliavimo iniciatyvų praktika arba kolektyvinės sutartys, skatinimui turėtų būti teikiama svarba ir raginama plačiau tokią praktiką taikyti, tuo pačiu metu nepamirštant socialinio dialogo — kurį Sutartis ragina Komisiją skatinti, — tęsimo siekiant pasirašyti kolektyvines sutartis.

3.5

Tačiau veiksmingas poveikio vertinimo, vertinimų ir viešų konsultacijų taikymas ir jų kokybė turėtų būti geriau užtikrinta teisėkūros ir politikos formavimo metu (ar teisės aktai pateikiami tokie, kaip planuota? Jeigu ne, tai kodėl?). Šioje srityje Komitetas taip pat parengs tiriamąją nuomonę „Kokybės standartai socialinio poveikio įvertinimo turiniui, procedūroms ir metodams socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės dalyvių požiūriu “(vert. pastaba — pavadinimo vertimas neoficialus).

3.6

Bendroji rinka kai kuriose srityse buvo sėkmingai sukurta ir turėjo poveikį daugeliui vartotojų (pvz., produktų sauga arba pardavimo garantijos), nors pažanga kitose srityse buvo lėta arba galutiniai vartotojai jos nepajuto iš viso (pvz., finansinių paslaugų arba Bendrijos patento srityse).

3.7

Darbo vietų kūrimas ir darbuotojų judumas yra vieni svarbiausių bendrosios rinkos tikslų, o mokymo ir švietimo programos turėtų būti labiau orientuotos sąlygų „žiniomis pagrįstai ekonomikai “sudarymo link. Tačiau bendrosios rinkos sukūrimas pats savaime neišspręs Europos darbo rinkos problemų: reikės papildomų iniciatyvių priemonių.

3.8

Pasiūlymai dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų turėtų būti lengvai suprantami ne tik įstatymų leidybos institucijoms, bet ir galimiems galutiniams naudotojams. Tokios pačios nuostatos turėtų būti laikomasi ir norminių teisės aktų atvejais.

3.9

Didesnis prioritetas turėtų būti teikiamas geresniam reglamentavimui. EESRK jau ne vienoje nuomonėje užsiminė apie tai (8). Yra nemažai įrodymų tiek iš pačios Komisijos konsultavimosi, tiek iš valstybių narių, kad nacionalinės administracijos, įgyvendindamos direktyvas nacionalinėje teisėje, dažnai jas padaro pernelyg sunkiai įgyvendinamas (t. y. perteklinis reguliavimas). Dėl tokios padėties labiau kenčia MVĮ nei didelės bendrovės. MVĮ savininkai dažnai turi vykdyti visas užduotis, kurias didelės bendrovės gali pavesti atlikti specialistams.

3.10

Geresnis įgyvendinimas ir vykdymas sudaro bendrosios rinkos veikimo prielaidą. EESRK nuomonėje dėl ES ir nacionalinių administracijų praktikos ir sąsajos (9) atkreipiamas dėmesys į dabartinius trūkumus:

3.11

Geresnis įgyvendinimas ir vykdymas užtikrina, kad bus išvengta bendrosios rinkos suskaldymo.

3.12

Akivaizdu, kad darnos trūksta nacionalinėse administracijose, o Europos Sąjungai efektyviai veikti trukdo pačių valstybių narių priimtų sprendimų nevykdymas. Kai kurių valstybių narių komunikacijos ir informavimo politika bendrosios rinkos klausimais yra neišsami, trūksta ir sėkmingo įgyvendinimo pavyzdžių nacionaliniu lygiu. Vyriausybės, nacionaliniai parlamentai ir žiniasklaida nemano, kad privalo vykdyti savo funkcijas. Socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų aktyviau dalyvauti, kad Europos piliečiai galėtų tikrai pasijusti neatsiejama Sąjungos raidos, įskaitant ir įstrigusią Konstituciją, dalimi. Tačiau nereikėtų sutelkti dėmesio vien tik į komunikacijos problemas. Pirmasis žingsnis siekiant susigrąžinti ES piliečių pasitikėjimą — toliau ieškoti sprendimų skubiai spręstinoms Sąjungos problemoms.