9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/34

1.1

Šios papildomos nuomonės tikslas yra pasiūlyti keletą tolesnių veiksmų ir veikimo priemonių, atitinkančių EESRK 2004 m. kovo 31 d. priimtą nuomonę dėl Socialinio kultūros aspekto.

1.2

Ja bandoma patikslinti „socialinio kultūros aspekto“ koncepciją remiantis trim pagrindiniais prasminiais žodžiais. Mūsų Komitetui artimiausi prasminiai žodžiai, kuriais jis nuolat grindžia savo analizes, yra šie: „žinių visuomenė“, „ekonomikos globalizacija“ ir „pilietinė visuomenė“.

1.3

Komitetas nesiekia toliau nagrinėti pirmojoje nuomonėje suformuluotos minties steigti naujas struktūras: „stebėsenos centrus“, „laboratorijas“, „darbo grupes“.

1.4

Tačiau Komitetas prašo Komisijos patikslinti kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kurie jam leistų teigti, kad dabartinių Bendrijos priemonių pakanka įvertinti:

1.5

Nuomonėje Komisijai siūloma, ypač 2008 m. — kultūrų dialogo metų — proga pateikti ypač smulkų pranešimą apie šį reiškinį ir šį tikslą. EESRK yra pasiruošęs labai aktyviai dalyvauti rengiant šį pranešimą.

1.6

Nuomonėje siūloma pradėti iš naujo svarstyti kultūros klausimus. Todėl, kad, atrodo, pernelyg daug diskutuojama apie paveldo, jo išsaugojimo koncepcijas ir per mažai apie kūrybą, vykstančius procesus, naujus vaizduotės kūrinius. Todėl, kad skiriama per mažai dėmesio kultūros skatinimui, būdingiems socialiniams, ekonomikos ir aplinkos klausimams.

1.7

Nuomonėje išreiškiamas pageidavimas, kad šiose srityse būtų taikomi Dublino fondo darbai. Joje taip pat siūloma, kad, EESRK svarstant „kultūros revoliucijų“, „mentaliteto pasikeitimo“, „paveldėtų paradigmų pakeitimo“ būtinybės klausimus, šios sąvokos būtų konkrečiai išanalizuotos, t. y. joms būtų skirta bent jau atskira dalis.

1.8

Nuomonėje pabrėžiama, kad „geros ar geriausios praktikos“ metodas, jei jis nebūtų naudojamas tokiu retoriniu aspektu, kaip dažnai atsitinka, galėtų būti viena pagrindinių priemonių žinių ir kultūrų dialogui, mainams ir perdavimui.

2.1

Nuomonėje iškeliama keletas minčių:

2.2

stiprinti EESRK kultūrinį vaidmenį nepaisant to, kad mūsų institucija šioje srityje iki šiol neturėjo didelių oficialių įgaliojimų;

2.2.1

padėti pamažu kurti Europos kultūrinio bendradarbiavimo stebėsenos centrą, kuris drauge su Europos Parlamentu galėtų pateikti savo metinį pranešimą;

2.2.2

siekti Europos Parlamento ir EESRK glaudaus bendradarbiavimo, kuris padėtų ne tik įsteigti minėtą stebėsenos centrą, bet ir „užsibrėžti tikslą kasmet propaguoti mažiausiai vieną visiems bendrą kultūros vertybę“;

2.2.3

įsteigti kultūros pokyčių laboratoriją, kuri analizuotų socialinius, ekonomikos ir aplinkos klausimus;

2.2.4

įsteigti Europos darbo grupę, kuri galėtų skatinti kultūrinius ir meno mainus konfliktų zonose.

2.3

Ši papildoma nuomonė yra reikalinga todėl, kad ankstesnė nuomonė turėjo būti parengta skubiai. Europos Parlamentas savo kadencijos pabaigoje paprašė mūsų pradėti EESRK ir EP bendradarbiavimo procesą. Mūsų Komitetas labai entuziastingai ėmėsi šio darbo, nes Europos Sąjungos institucijose pati kultūros aspekto koncepcija buvo „dvigubas postūmis“.

2.3.1

Pirmose Komisijos pirmininko J.M. Barroso deklaracijose išsakyti teiginiai, kad dabar atėjo „kultūros metas“, kad vertybių skalėje kultūros vertybės yra aukščiau už ekonomines vertybes (1), atrodė labai drąsinantys ir reiškė esminį posūkį. Mums tai buvo pirmas postūmis.

2.3.2

Antras postūmis — tai pačiame EESRK vieningai priimta pirmininkės Anne-Marie Sigmund pristatyta programa, kurioje kultūra pateikta kaip pagrindinis jos kadencijos prioritetas.

2.3.3

Tačiau tenka konstatuoti, kad šios pastangos dar netvirtos. Iš tiesų, naujosios Europos Komisijos pateiktoje programoje toks posūkis nėra konkrečiai įvardytas. Joje net aiškiai nenurodoma, kad naujoje vertybių skalėje akcentuojama kultūra! Mūsų institucijos nebuvo paprašyta pagal galiojančią procedūrą pateikti nuomonę dėl Komisijos pristatytos Kultūros programos 2007–2013 m. Todėl mums nedera šioje nuomonėje jos komentuoti. Tačiau toje programoje neatsižvelgiama į socialinį kultūros aspektą. Ir jos biudžete toli gražu nėra tiek lėšų, kiek, Europos Parlamento pageidavimu, turėjo būti skirta programai. Tačiau, net kalbant apie EESRK programoje teikiamą prioritetą kultūrai, būtų per drąsu tvirtinti, kad jau imtasi konkrečių ir reikšmingų veiksmų.

2.3.4

Be to, Prancūzijai ir Nyderlandams atmetus Sutartį dėl Konstitucijos Europai projekto (sutartį, kuri iškelia kultūrą kaip vieną Europos Sąjungos tikslų (I-3.3 str.) ir iš dalies pakeičia sprendimų kultūros srityje priėmimo mechanizmą ir dažnai leidžia išvengti paralyžuojančios vienbalsiškumo taisyklės (I-17 ir III-280 str.), Tarybos nustatytas apmąstymų laikotarpis, kompromiso dėl Sąjungos finansinių perspektyvų ribotos galimybės palieka nežinioje kultūros vietą, o juo labiau — socialinį kultūros aspektą atkuriant Europos Sąjungą.

3.1

Mūsų Komiteto priimtoje nuomonėje dėl socialinio kultūros aspekto išskirtos trys pagrindinės apmąstymų temos:

3.2

Šia papildoma nuomone norima prisidėti prie pagrindinių gairių, „prasminių žodžių“, leisiančių kuo paprasčiau išreikšti šiuos pirmuosius apmąstymus dabartinėje Bendrijos politikoje, paieškų.

3.3.1

Kaip patikslinama mūsų nuomonėje dėl socialinio kultūros aspekto, jaučiama universali tendencija „suintelektualinti“ visas darbo sritis, įskaitant ir vartojimo „darbą“, o išaugęs ryšių, stilistikos ir kūrybinių kriterijų vaidmuo jau yra ir ateityje vis labiau bus konkurencingumo, patrauklumo, tarpusavio pagarbos ir verslumo skirtumų centre įvairiose pasaulio geologinės kultūros zonose. Europa turi ir gali remtis „kūrybine ekonomika“.

3.3.2

Todėl EESRK pageidauja, kad darbo, užimtumo kultūros ir meno srityse, kultūros ekonomikos klausimams, kurie nuomonėje pabrėžiami, būtų taikomi Dublino fondo darbai. Būtų naudinga paanalizuoti, kokią įtaką kultūros ir meno darbų formoms turi kūrybiškesnis viso darbo vertinimas ir kaip jis prisideda prie žinių visuomenės.

3.3.3

Mūsų Komitetas nesutiks, kad „aukštosios kultūros“ ir kultūrinio aspekto technikos, ekonomikos, socialinės, sveikatos, aplinkos sritys būtų pernelyg viena nuo kitos nutolusios. Komitetas, nuolat siekiantis įgyvendinti mokymąsi visą gyvenimą, formuoti „besimokančią“ visuomenę, ryžtingai prisideda prie šių dviejų aspektų artinimo.

3.3.4

Didžiulis praktikos, saugaus ir kartu lankstaus darbo poreikis ryšių, žiniasklaidos, meno ir jo atstovavimo įvairiausiomis formomis, žinių apie žinias srityse susiduria su įdarbinimo modeliais, kurie paradoksaliai yra nelankstūs ir nesaugūs.

3.3.5

Paveldėtos hierarchijos nelankstumas profesinio pripažinimo srityje taip pat gali būti kliūtis naujų profesijų atsiradimui. Apskritai reikia pažymėti, kad tikras nematerialus turtas nevirsta ekonominiais rezultatais, menininkai ir kultūros specialistai bei jų darbai ir kūriniai mažai juda Europoje. Taip pat reikia pažymėti, kad mažai kaupiama ir skleidžiama kultūros naujovių, kurios leistų neeksperimentuoti jau žinomoje srityje.

3.3.6

Programų ERASMUS ir Televizija be sienų sėkmė, Europos indėlis atstatant nusiaubtas sritis, dinamiškumo suteikimas dideliems urbanistiniams centrams meninės veiklos dėka, ilgalaikės pajamos, kuriomis naudojasi Europos kultūros sostinės, jau parodo, ką reikia vadinti „socialiniu kultūros aspektu“. Tai, kad Europos Sąjunga, kurios įgaliojimais siekiama tik prisidėti prie nacionalinių politikos sričių, dažnai būna lemiamas veikėjas daugeliui kultūros ir meno įvykių, dar kartą parodo, kad ES atlieka „sverto“ vaidmenį. Nuolatinis žinių apie žinias „banko“ pildymas galėtų turėti didžiulį daugiafunkcinį poveikį.

3.3.7

Kita vertus, dideli pajamų, ryšių vystymo nuostoliai, kurie ekonomikoje ir socialinėje sferoje susidaro net trumpam nustojus rengti festivalius, kultūros renginius, rodo holistinio našumo įtaką darniam vystymuisi, užimtumui ir praktikai meno, kultūros ir žiniasklaidos srityse, jų laisvam judėjimui bei visapusiškam puoselėjimui.

3.4.1

EESRK nuomone, Lisabonos strategijos rezultatai, palyginti su aukštais tikslais, vidutiniški yra todėl, kad buvo neįvertintas žmogiškasis, kultūrinis, dalyvaujamasis faktorius. „Globalizuotoje ekonomikoje“ vien tik europietiškos kultūros propagavimas nebeskiriant, nebeskirstant pagal hierarchiją ekonominių, socialinių ir aplinkos faktorių Europoje gali sustabdyti ar net apversti vystymosi skirtumą, kuris didėja palyginti su kitais pasaulio regionais.

3.4.2

Ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse kultūros pramonės ir kūrybos ekonominė reikšmė yra neginčijama ir įrodyta daugeliu pranešimų, tyrimų ir skaičiais pagrįstų vertinimų. Šiose srityse pastaraisiais metais buvo įsteigta daug įmonių, vadinasi, sukurta ir darbo vietų. Negalima paneigti, kad šiuo požiūriu ryškiausia yra mažų įmonių, mikroįmonių ir vieno asmens įmonių kūrimosi tendencija ir kad šios tendencijos socialinės pasekmės yra sudėtingos.

Pavyzdžiui, būtina kurti tinklus, nes dėl mažos įmonių apimties dažnai tenka dalintis darbu. Todėl reikia, kad susiję dalyviai būtų kompetentingi komunikacijos technologijų, derybų, pristatymo srityse, išmanytų sutarčių teisę ir licencijų išdavimo tvarką ir t.t.

Dėl visoms šiuolaikinėms įmonėms būtinos kompetencijos stokos mažos įmonės kartais susiduria su didelėmis problemomis, nes kartais neturi patirties arba turi jos labai mažai, o profesinės užduotys dažnai yra per sunkios įmonės finansinėms galimybėms, net jei kai kurios mažos ir vidutinės įmonės šiose srityse yra pasiekusios puikių rezultatų.

Socialinė politika savo ruožtu turi ieškoti atsakymų į socialinės apsaugos klausimus (pavyzdžiui, sveikatos draudimas, pensijų draudimas ir nedarbo draudimas ), kurie kyla kuriantis naujos struktūros įmonėms, atsirandant naujoms darbo formoms ir t.t.

3.4.3

Kitas socialinis aspektas pasireiškia todėl, kad naujuose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, kūrybos pramonėje, dirbančios įmonės dažnai būna izoliuotos, nes dirba tose srityse, kuriose visai nėra arba trūksta pamatinės vertės, sutarčių modelių, sektorių rodiklių ir t.t. Šis aspektas taip pat svarbus kūrybos pramonės vystymuisi ateityje ir į jį turėtų būti deramai atsižvelgta, nes, didėjant globalizacijai ir esant būtinybei atsispirti tarptautinei konkurencijai, ši esminė informacija turi lemiamos reikšmės ekonomikos pažangai.

3.4.4

Europos Sąjunga gali suprasti, kaip ekonominė globalizacija daro ir darys įtaką naujų pasaulio kultūros vertybių formavimui, nes pati ES turi iš naujo apmąstyti savo tikslus. Ji nėra ir nebegali būti klubas, nedidelė ekonomine, kultūros ir dvasine prasme „pažengusių“, sąlyginai vienalyčių valstybių federacija. Dabar ji visiškai atvira protestantams, stačiatikiams ir islamą išpažįstančioms tautoms; ji pradeda derybas dėl Turkijos stojimo, kurios integracijos procesas, jei baigsis sėkmingai, labai skirsis nuo ankstesnių. Ir visa tai dabar, kai ji metodiškai mezga ryšius su artimiausiomis kaimynėmis ir turi apgalvoti iš naujo savo vietą, savo ypatingą pareigą globalizacijos procese, kur žaidimo taisyklės taip pat labai greitai pasikeitė (2).

3.4.5

„Kultūros Europa“, gimusi iš valstybių nacijų, kurios istorijoje buvo karų, kolonizacijos ir imperijų kūrimo lyderės, šiandien yra galbūt tinkamiausia „galingos Europos“ forma, galinti eksportuoti, skleisti, tobulinti „taikos, tarpusavio pagarbos ir kokybės kultūrą“. Tai grįžimas prie pačios pirmosios idėjos, kilusios prieš Europos kūrimą. Tai noras remti taiką, ryšius ir vertybių mainus bei technikos globalizavimą, o ne dominavimą ir hierarchiją.

3.5.1

Tai, kad EESRK, kurio formalūs įgaliojimai kultūros srityje nėra išplėsti, priėmė pirmininkės pateiktą bendrą veiksmų planą, prioritetą teikiantį kultūrai  (3), yra tikras politinis manifestas.

3.5.2

Tai gali būti vertinama kaip tam tikras kultūros stiprinimas nepaisant mąstymo hegemonijos, pagrįstos vien tik ekonomikos, gamybos ar net tik socialiniais ir aplinkos kriterijais. Šis teiginys labai taiklus, nes jį iškėlė Europos Sąjungos ekonomikos ir socialiniai veikėjai, organizuota pilietinė visuomenė, visi gamybos, vartojimo ir tiekimo sektoriai.

3.5.3

Ši besivystanti Europos kultūra, naujai besivienijanti vykdydama istorinius plėtros procesus, yra niekam kitam (4) neprilygstantis ypatingas istorinis vaisius. Ji reikalinga tam, kad nugalėtume tai, ko negalime paslėpti ar neįvertinti: „valstybių narių gyventojai rodo mažai susidomėjimo ir smalsumo ar yra net abejingi kitoms Sąjungos šalims (5)“. Skatinimo politika (Europos Sąjungos kultūros programos) iš tikrųjų gali daryti nemažą poveikį, tačiau problemai išspręsti pakaktų holistinės kultūros vizijos, visiško socialinio kultūros aspekto pripažinimo.

3.5.4

Daugybę iškylančių tikslų reikėtų nagrinėti ne tik institucijose, bet ir drauge su socialiniu judėjimu, kultūros tinklais, socialiniais partneriais, kad būtų tikra socialinė ir kultūrinė demokratija. Visų partnerių bendradarbiavimo etikos ir technologijos įgyvendinimas, be abejo, yra vienas pagrindinių iššūkių, kad būtų veikiama konstruktyviai siekiant pereiti prie pasaulio kultūros visumos, pagrįstos ne smurtu.

3.5.5

Mūsų visuomenė nebegali neįtraukti ir nepripažinti visų veikėjų ir jų aplinkos. Kaip tai parodė „Europos žmonių su negalia metai“ ir EESRK nuomonės bei iniciatyvos šia tema ir visais su diskriminacija ir dideliu skurdu susijusiais klausimais, visuomenė bus vertinama pagal vietą ir vaidmenį, kuriuos skirs labiausiai skurstantiems ir atskirtiems. Turi atsirasti vietos visiems, o kovos su skurdu kultūrinis įnašas turi daryti poveikį žmonijai ir leisti atnaujinti modernųjį humanizmą. Ar nereikėtų šiandien tokioms klasikinėms hierarchizuoto įsakymo ir „padedamosios priklausomybės“ formoms (įvairios gerovės valstybės formos) duoti kelią kiekvieno žmogaus aktyviam dalyvavimui įtraukiant ekonomikos, socialinės, šeimos ir kultūros sričių veikėjus? Tai reiškia, kad „pilietinė visuomenė“, nors ir neturi tiesioginio pašaukimo eiti į valdžią, nebegali būti pristatoma kaip šalutinė ar kaip paprasčiausia besipriešinanti jėga naujoje demokratijos sampratoje, kurios reikia globalizuotai ekonomikai. Geresnės ateities vardan ji turi saugotis sauvalės, propaguoti savo solidarumo vertybes ir išsaugoti „kolektyvinio mąstymo“ gebėjimą ir garantijas.

4.1

EESRK atkreipia dėmesį, kad jo instituciniams partneriams (Komisijai, Parlamentui) ir iš dalies jam pačiam, bent jau šiuo metu, naujų struktūrų („stebėsenos centrų“, „laboratorijų“, „darbo grupių“) kūrimas atrodo arba nereikalingas, arba pirmalaikis, arba neįmanomas.

4.2

Europos Komisijos, ir, atrodo, Parlamento nuomone, struktūrų, ypač jau egzistuojančių įvairių tipų stebėsenos centrų tinklų, kūrimas gali duoti įtikinamų rezultatų Europos kultūrinio bendradarbiavimo srityje ir nereikalautų kitų priemonių.

4.3

Tačiau EESRK prašo Komisijos pateikti kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir paaiškinti jau esančius rodiklius, kurie leistų argumentuoti, įvertinti ir vadovauti kultūrų dialogo pažangos, menininkų ir kūrinių judėjimo, žinių ir koncepcijų perkėlimo į kitas, iki šiol nepaprastai uždaras sritis, tikslams.

4.4

EESRK svarbu ne tik šių tikslų kiekybinės raidos vertinimas ex post. Gali tik daugėti kontaktų ir kultūrinių renginių išsiplėtusioje Europoje, labiau išvystytoje vienoje rinkoje, ypač paslaugų srityje.

Svarbu žinoti, ar ekonomiškai pamatuojamas kultūrinio vartojimo, turizmo skatinamas mainų augimas reiškia pasisekimą žinių, dėmesio kitam, kultūros srityse. Daugėja atskirties, rasizmo (net tokiose šalyse, kaip Nyderlandai ar Prancūzija, kur atrodė, kad ilgalaikė integracijos ir (arba) daugiakultūriškumo politika leido sukurti stabilių modelių), individualių ir bendrų interesų išsiskyrimo, susiskaldymo, o ne panašumų ieškojimo reiškinių, kurie turi būti ne tik įvertinti kiekybiškai ir kokybiškai, bet ir suprasti.

4.5

Be to, visiems aišku, kad daugelio nacionalinių kultūrų politika, net labai geranoriška, net panašiai vykdoma keletą dešimtmečių, į Europos Sąjungą įstojusiose šalyse beveik nepakeitė paveldėtos socialinės struktūros.

4.6

Štai kodėl EESRK pasisako už tai, kad Europos Sąjunga virstų forumu, kuris mąstytų ir diskutuotų apie kultūros politiką kiekvienoje valstybėje narėje, kad ES būtų palanki erdvė naujiems kultūriniams apmąstymams apie kultūrą. Rengimasis kultūrų dialogo metams (2008 m.) turėtų būti proga Komisijai pateikti labai išsamų pranešimą apie tikrą šio dialogo mastą, tebeesančias senas ar sutinkamas naujas kliūtis, naujas hipotezes, kurios galėtų būti suformuluotos siekiant realiai vystyti dialogą. EESRK pasirengęs padėti rengti tokį pranešimą, ypač socialinio kultūros aspekto klausimais, ir nagrinėti „socialinių reikalų kultūros aspektą“, ypač „kartų santykių“ atžvilgiu.

4.7

Šia papildoma nuomone be kita ko siūloma:

4.7.1

nuolatinė „kultūros higiena“ mūsų Komitete: kai nuomonėje nagrinėjamas klausimas, kuriame kultūros aspektas yra pagrindinė tema, nuomonę rengiantis skyrius turi išsamiai išnagrinėti šį aspektą. Nebegalima pasitenkinti abstrakčiai užsimenant apie būtinas „kultūros revoliucijas“, reikalingus „mentaliteto pasikeitimus“, neišvengiamus paveldėtų ir jau pasenusių paradigmų pakeitimus. Reikia kuo konkrečiau išnagrinėti, kokių sąlygų reikia siekiant tokių kultūros pokyčių.

4.7.2

daugiau dėmesio skirti atviram koordinavimo metodui ir „pažangios praktikos“ naudojimui.

Ar nereikėtų „sugriežtinti“ šių koncepcijų ir procedūrų, kad jomis būtų galima pasiekti konkretesnės veiklos? Tai padėtų užtikrinti, kad žinių nustatymas ir perkėlimas bei kultūros pokyčiai paskatins veiksmingesnes, ekonomiškesnes ir labiau konvergentiškas reformas, kurias bus galima suprantamai išaiškinti, priderinti ir kurioms bus galima prieštarauti.

4.7.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kuris yra ideali susitikimų vieta nacionalinėms, profesinėms ir socialinėms bei visuomeninėms kultūros apraiškoms, pradėti ieškoti konkrečiuose sektoriuose, ką galima perkelti iš vienos praktikos srities į kitą. Pavyzdžiui, sveikatos ir švietimo sektoriuose, kurie yra susiję su vykstančiais ir pageidautinais kultūros pokyčiais, iš naujo sureguliuoti šias sudėtingas sistemas, kad būtų daugiau sugretinimų, daugiau mainų ir dalijimosi. Pavyzdžiui, daugiadisciplininio komandinio darbo skatinimas padėtų sukurti bendrą įvairių profesijų, kurios paprastai viena nuo kitos atskirtos, pagrindą. Tai turėtų padėti sumažinti disciplinos kliūtis ir beatodairiškus poelgius. Tokia pažanga kurioje nors srityje greičiau ir daugiau negu paprastai galėtų naudotis ir kiti. Tada sisteminė kultūra neatskirtų ekonominio, socialinio ir aplinkos aspektų ir stiprėtų, nes kultūrinė Europos vienybė yra įvairovėje ir vis gerėjančiose jos tautų gyvenimo sąlygose.