3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/90

1.

EESRK įsitikinęs, kad sėkminga Honkongo ministrų konferencija būtų aiškus ženklas, kad valstybės narės pasitiki stipria daugiašale prekybos sistema. Tai kartu sustiprintų pasitikėjimą pasauline ekonomika susidūrus su pavojais, kylančiais dėl naftos šoko, visuotinės grėsmės pasaulio saugumui ir nuolat didėjančio protekcionizmo spaudimo.

2.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl vangios derybų eigos rengiantis Honkongo ministrų konferencijai. Per artimiausias savaites būtina visose srityse pasiekti esminės pažangos, kad būtų susitarta dėl keleto ginčytinų klausimų ir būtų laikomasi numatyto derybų termino.

3.

EESRK reikalauja tiksliau apibrėžti besivystančias šalis. Jis nurodo, kad atskiro ir diferencijuoto požiūrio nuostatos yra neatskiriama PPO susitarimų dalis ir derybose jos turėtų išlikti. Reikėtų ypač atsižvelgti į mažiausiai išsivysčiusių šalių reikalus. Reikėtų paremti menkas pajamas turinčias šalis, suteikiant joms su prekyba susijusią techninę pagalbą ir gerinant jų gebėjimus, kad jos galėtų aktyviau dalyvauti pasaulinėje prekyboje.

4.

EESRK nuomone, iki prasidedant Honkongo ministrų konferencijai valstybių narių pozicijos turėtų sutapti dėl privalomų nuostatų sudarymo visai pagalbai eksportui, prekybą iškraipančių žemės ūkio dotacijų mažinimo nagrinėjimo ir masto bei muito mokesčių sumažinimo formulės, kuri leistų pagerinti patekimą į rinką ir paliktų valstybėms būtino lankstumo išsaugant strateginius žemės ūkio sektorius.

5.

EESRK pabrėžia, kad Europos Sąjunga šių derybų metu jau padarė daug nuolaidų žemės ūkio srityje: 2001 m. pateikė iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, 2003 m. BŽŪP atsiejo nuo gamybos apimčių, 2004 m. įsipareigojo panaikinti eksporto dotacijas. Dabar kitos šalys turėtų dėti reikiamų pastangų, kad būtų priimtas bendras susitarimas.

6.

EESK atkreipia dėmesį, kad valstybės narės turėtų susitarti dėl muitų mažinimo formulės ir dėl kitų svarbių NAMA (patekimo į ne žemės ūkio rinkas) paketo sudėtinių dalių bei pateikti atitinkamus skaičius Honkongo ministrų konferencijai.

7.

EESRK apgailestauja, kad nuvylė derybų dėl paslaugų rezultatai, ir remia papildomų metodų bei būdų paiešką deryboms dėl paslaugų per artimiausius mėnesius iki prasidedant Honkongo ministrų konferencijai.

8.

EESRK laikosi požiūrio, kad tokiais klausimais kaip antidempingo priemonės ir dotacijos, valstybės narės turėtų iš esmės susitarti, kokias temas aptardami ministrai galėtų pradėti derybas remdamiesi teisiniais tekstais.

9.

EESRK ragina kuo greičiau pašalinti prekybos kliūtis prekiaujant ekologiškais produktais bei paslaugomis ir iki Honkongo ministrų konferencijos sudaryti ekologiškų produktų bei paslaugų sąrašą.

10.

EESRK laiko svarbiu, kad tarptautiniu mastu pripažinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindiniai darbo standartai būtų įtraukti į tarptautinę prekybos sistemą ir ragina suteikti TDO nuolatinio Pasaulio prekybos organizacijos stebėtojo statusą. EESRK mano, jog yra būtina suteikti naują postūmį pasauliniu mastu vykstančioms diskusijoms apie socialines teises.

11.

EESRK ragina pilietinės visuomenės organizacijas aktyviai dalyvauti informacinėse kampanijose Dohos darbotvarkės klausimais ir savo vertinimais bei pasiūlymais prisidėti prie tvaraus vystymosi sėkmės. Jis pasisako už PPO ir pilietinės visuomenės institucinį dialogą ir už organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą ginčų sprendimo procedūrose.

12.

Reikėtų labiau sustiprinti PPO demokratinį pobūdį bei skaidrumą. EESRK anksčiau jau siūlė PPO suteikti parlamentinę dimensiją.

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo ankstesnėse nuomonėse yra išdėstęs požiūrį į PPO ministrų konferencijas — 4-ąją Dohos/Kataro, vykusią 2001 m. (1) ir 5-ąją, vykusią 2003 m. Kankune (2). Šios nuomonės aktualios ir šiandien. Naujoji nuomonė, skirta 6-ajai PPO ministrų konferencijai Honkonge, svarbiausią dėmesį skiria atnaujintoms deryboms, kurios šiuo metu vyksta kaip Dohos raundas, oficialiai vadinamas „Dohos vystymosi darbotvarkė (DDA)“, rengiantis 2005 m. gruodžio mėn. Honkonge įvyksiančiai PPO konferencijai.

1.2

Komiteto nuomonė dėl PPO derybų proceso atsispindi ir kitose nuomonėse, kurios savo ruožtu irgi daro įtaką, pvz., Komiteto (3) nuomonei dėl pranešimo „Socialinė globalizacijos dimensija“ (4) kurį parengė Komisija. Vykdant šiuo metu veiklą, susijusią su bendradarbiavimu su AKR valstybėmis, taip pat nagrinėjami klausimai, turintys tiesioginį ryšį su PPO derybomis, kadangi susitarimai dėl ekonominės partnerystės, kurie turės būti parengti kaip Kotonu susitarimo dalis iki 2007 metų, privalės atitikti PPO reikalavimus. Be to, EESRK pateikė nuomonę tema „Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis (GATS) — 4-asis derybų būdas (fizinių asmenų judėjimas)“ (5).

1.3

Doha raundas prasidėjo 2001 metais, vykstant 4-ajai ministrų konferencijai Dohoje. Nors oficialiuose dokumentuose rašoma „Dohos darbo programa“, tačiau nuo tada jau kalbama apie „Dohos vystymosi darbotvarkę (DDA)“. Šis derybų raundas turėjo baigtis 2005 m. sausio mėnesį. 5-ojoje ministrų konferencijoje Kankune buvo atlikta vidurio laikotarpio peržiūra, tačiau šios konferencijos derybos sužlugo, baigiamoji ministrų deklaracija nebuvo priimta. Vis dėlto buvo tam tikrų pasiekimų dalykinėje sferoje. 2004 m. liepos mėnesį darbas buvo dar kartą atnaujintas ir rugpjūčio 1 d. PPO Generalinė taryba priėmė vadinamąjį „Liepos paketą“. Taigi derybos buvo vėl pradėtos turint tikslą ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio mėn. pasiekti sutarimą. Buvo surengtos kelios ministrų konferencijos siaurame rate, kurios suteikė deryboms, daugiausia dėmesio skiriančioms techniniams klausimams, politinį atspalvį. Šiuo metu visos viltys pasiekti reikiamą pažangą sutelktos į 6-ąją ministrų konferenciją Honkonge, kad būtų galima užbaigti derybas 2006 metais.

1.4

Iki 6-osios ministrų konferencijos Honkonge, įvyksiančios 2005 m. gruodžio mėnesį, liko vos kelios savaitės, tačiau visose derybų srityse dar reikia nemažai nuveikti. Mažai tikėtina, kad Dohos derybų raundas baigsis 2005 m. gruodžio pabaigoje. Jei sužlugtų Hongkongo ministrų konferencija, būtų skaudžių pasekmių:

2.1

Dohos vystymosi darbotvarkė didžiausią dėmesį skiria besivystančių šalių poreikiams. Dabar vyks derybos šiose srityse, bus siekiama susitarti dėl prekybos liberalizavimo:

3.1

EESRK taip pat pabrėžia, kad derybose dėl žemės ūkio ES vaidina svarbiausią vaidmenį. ES jau įgyvendino didžiules bendrosios žemės ūkio politikos reformas ir pareiškė esanti pasirengusi laipsniškai mažinti eksporto dotacijas su dviguba sąlyga. Kitos šalys privalo pritarti visų tiesioginių ir netiesioginių eksporto dotacijų mažinimui, įskaitant ir pagalbą maisto produktais, padedančią joms reguliuoti rinką. Ir, kaip apie tai priminė bendrame 2004 m. gegužės mėn. rašte Europos Komisijos nariai Pascal Lamy, atsakingas už prekybą ir Franz Fischler, atsakingas už žemės ūkį, toks eksporto dotacijų panaikinimas įmanomas tik sudarius žemės ūkio susitarimus, subalansuotus visose trijose sektoriaus dalyse.

3.2

EESRK nuomone, būtina pasiekti subalansuotos derybinės pažangos visuose trijuose derybų dėl žemės ūkio temų kompleksuose: rinkos prieinamumas, nacionalinės subsidijos ir eksporto konkurencingumas. Nepriėmus visose trijose srityse sprendimų, negalima nieko nuspręsti.

3.3

Komiteto nuomone, yra be galo svarbu, kad kitos eksportuojančios valstybės pasektų ES pavyzdžiu ir prisiimtų panašius svarbius įsipareigojimus. EESRK mano, kad ypač svarbu, jog tos šalys, kuriose yra valstybinės prekybos firmos (State Trading Enterprises), teikiančios eksporto dotacijas, taip pat šalys, naudojančios pagalbą maisto produktais komerciniams tikslams, turi imtis priemonių, kad derybose būtų pasiekta pažangos.

3.4

Bendrosios žemės ūkio politikos reformos buvo įgyvendinamos turint tikslą parengti dirvą būsimam PPO susitarimui. EESRK nuomone yra svarbu, kad būtų laikomasi visų reformų dalių. Iš kai kurių valstybių narių retkarčiais pasigirsta balsų, reikalaujančių užimti griežtesnę poziciją Bendrojoje žemės ūkio politikoje, apriboti nacionaliniu lygmeniu arba tiesiog visiškai atsisakyti bendrosios žemės ūkio politikos. Neretai tai daroma apeliuojant į PPO derybas ir besivystančių šalių poreikius. Komiteto nuomone, tai prieštarauja ES bendrosios vidaus rinkos idėjai. Be to, reformos įgyvendintos dar ne visa apimtimi, o jų rezultatų dar negalima apžvelgti. Todėl Dohos raundo rezultatai šiuo požiūriu negalėtų siekti toliau nei įgyvendintos bendrosios žemės ūkio politikos reformos.

3.5

Ypač svarbus klausimas — kaip derybose nagrinėjamos tam tikros temos, kurios tiesiogiai nesusijusios su prekyba: multifunkcionalumas, gyvūnų apsauga, maisto produktų kokybė ir sauga. Laikantis žemės ūkio susitarimo, būtina atkreipti dėmesį į šiuos su prekyba nesusijusius interesus. Tačiau kaip tą reikėtų padaryti — atsakymo į šį klausimą nėra. Sunku atkreipti dėmesį į šiuos svarbius klausimus ir į fitosanitarines bei kitas problemas, kad jie protekcionistinėmis priemonėmis nebūtų panaudoti konkurencijai žlugdyti. Tačiau jei norime, kad PPO ir jos pasirašytos sutartys būtų priimtinos piliečiams ir visuomenė jas įteisintų, būtina atkreipti dėmesį į šiuos klausimus dabar ir ateityje vedant derybas dėl laisvos prekybos.

3.6

Šiame kontekste dar reikia pabrėžti, kad įvairūs rinkos dalyviai remia ir proteguoja savo programas ir standartus. Pavyzdžiui, stambių Europos prekybinių firmų grupė EUREPGAP konferencijoje, kurioje dalyvavo beveik visų kontinentų atstovai, neseniai nutarė išplėsti savo geros žemės ūkio praktikos standartą. Nepaisant to, kad šis standartas iš dalies yra gan žemo lygio ir kartais netgi atsilieka nuo kai kurių šalių privalomų reikalavimų, EESRK nuomone tai parodo, kad rinkos dalyviams reikia globalios tendencijos, jie yra pasirengę jos laikytis, nes ji skatintų vartotojus labiau pasitikėti prekiaujamais produktais.

3.7

Nuo 2005 m. gegužės mėnesio jau taikomas tarptautinis Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) standartas, tai galėtų būti pirmas žingsnis tarptautinių taisyklių taikymo PPO link.

4.1

Pasauliniu mastu ES yra viena iš prekybos dalyvių, taikančių mažiausius pramoninių prekių muitus. Be to, į Europos Sąjungos rinką importuojamos prekės iš daugelio šalių remiantis dvišaliais ar kitokiais susitarimais, laikantis vienašalių įsipareigojimų, suteikiančių kai kurioms šalims lengvatų ar palankesnę padėtį pagal Sanitarijos ir fitosanitarijos susitarimą ir prekybos programą „Viskas, išskyrus ginklus“. EESRK anksčiau yra pasisakęs už didesnes nuolaidas, kurias būtų galima numatyti daugiašaliuose susitarimuose, ypač dėl ekologiškų produktų ir besivystančias šalis dominančių produktų.

4.2

Mažesni muitai padeda neturtingoms besivystančioms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims patekti į išsivysčiusių šalių rinkas. Galbūt dar svarbiau yra tai, kad jie turėtų skatinti Pietų-Pietų krypties prekybą. EESRK nuomone, tokios šalys, kaip Argentina, Brazilija ir Indija pasiekė didelės pažangos. Jos turėtų dalyvauti derybose ir joms teikiami pasiūlymai turėtų atitinkti jų ekonominio išsivystymo lygį. Vargu ar joms galima taikyti tokį pat lankstumą, kaip ir besivystančioms šalims. Laikantis vadinamojo „Liepos paketo“, mažiausiai išsivysčiusios šalys neprivalo mažinti muitų.

4.3

Komitetas laikosi nuomonės, kad reikia susitarti dėl muitų ribojimų, kaip per derybas dėl žemės ūkio, siekiant prekybinių sandorių skaidrumo ir saugumo. Laisvi muitai atneštų žalą muitus apribojusioms besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims.

4.4

Netarifines prekybos kliūtis (NTB), tokias, kaip techninio ir administracinio pobūdžio taisykles, taip pat nekoordinuotas procedūras būtina, pasak EESRK, aiškiai įvardyti ir, jei galima, jų atsisakyti. Tokiose srityse būtina pasiekti susitarimų dėl techninių prekybos kliūčių stengiantis bendrai reglamentuoti etiketavimą ir sertifikavimą. Vykstant PPO deryboms reikėtų sparčiau harmonizuoti esamus tarptautinius standartus.

4.5

Remiantis GATT susitarimu ir PPO taisyklėmis, prekybos apribojimai leistini tik tada, kai jie taikomi saugant žmonių, gyvūnų, augalų sveikatą arba siekiant išsaugoti neatsinaujinančius gamtos išteklius, tačiau su išlyga, kad bus ribojama vietinė gamyba arba vartojimas. Pavyzdžiui, SPS susitarimas (Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių sutartis) turi viršenybę, jei GATT ir SPS prieštarauja vienas kitam. Ši apsauga, EESRK nuomone, turi būti taikoma visa apimtimi sudarant būsimus susitarimus.

4.6

Komitetas remia Komisijos pasiūlymą taikyti vadinamąją paprastą šveicarišką formulę: visoms išsivysčiusioms šalims taikyti vieną koeficientą ir skirtingus koeficientus besivystančioms šalims priklausomai nuo to, kaip jos taiko 8 punkte nurodytas lankstumo priemones (t. y., jei mažai naudoja lankstumo priemones — taikyti didesnį koeficientą ir priklausomai nuo to pagal formulę apskaičiuojamas mažesnis muito sumažinimas). Svarbu, kad PPO priklausančios valstybės narės per kelias likusias savaites iki Hongkongo ministrų susitikimo susitartų dėl muitų mažinimo struktūros ir formos, taip pat dėl kitų svarbių NAMA paketo sudedamųjų dalių.

4.7

Komitetas remia derybų grupės susitarimą taikyti NAMA derybų rezultatus visiems produktams, kurie neįtraukti į žemės ūkio susitarimo 1 priedą. Be to, EESRK pasisako už aktyvų ES dalyvavimą derybose dėl NAMA sektorinių muitų komponentų, kurios vyksta vadovaujantis kritinės masės principu. EESRK pastebi, kad kitos svarbios temos, tokios kaip ad valorem ekvivalentų konversija ir nesusietų muitų linijos turi būti išgvildentos kuo greičiau, ne vėliau kaip iki gruodžio mėn.

4.8

Ligšiol derybos vyko nepatenkinamai, tad vargu ar galima tikėtis rezultatų iki Honkongo ministrų susitikimo 2005 m. gruodžio mėn.

5.1

Didžiausias ateities potencialas slypi susitarime dėl prekybos paslaugomis GATS. Matyt, tai yra toji derybų sritis, kurioje pasiekta mažiausiai pažangos. Valstybės narės prisiėmė nedaug ir nelabai plačių įsipareigojimų. ES tai nepaprastai svarbi sritis. Turtingose šalyse paslaugos sukuria apie 65 % BVP, ir netgi neturtingose valstybėse paslaugų lygis yra palyginti aukštas, jei BVP struktūroje paslaugų sektoriui tenka 40 %. Tačiau pasaulinėje prekyboje tarptautinė prekyba paslaugomis sudaro tik 20 %.

5.2

Veiksmingi paslaugų sektoriai turi didžiulę reikšmę bet kokios ekonomikos augimui. Sunku įsivaizduoti šalį, pasižyminčią sparčiu, tvariu vystymusi, didėjančia tarptautine prekyba, tačiau neturinčią šiuolaikinės paslaugų infrastruktūros tokiose srityse kaip finansinės, teisinės ir kitokios laisvųjų profesijų atstovų teikiamos paslaugos, telekomunikacijos ir transporto paslaugos. Kita vertus, paslaugos (komunikacija, pardavimai, bankininkystė ir kt.) prekių gamybai taip pat suteikia svarbių postūmių.

5.3

EESRK apgailestauja, kad ir pradiniai, ir vėliau pakeisti derybiniai pasiūlymai buvo gan kuklūs ir nepadėjo toliau liberalizuoti paslaugų sektoriaus. Didelės besivystančios šalys (pavyzdžiui, Pietų Afrika, Brazilija, Venesuela) ir kai kurios išsivysčiusios šalys (pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos) turėtų padaryti daugiau nuolaidų tokiose srityse kaip rinkos atvėrimas, siekdamos sukurti naujas prekybos, investicijų ir užimtumo galimybes pasauliniu mastu veikiantiems paslaugų teikėjams. Vienas iš padrąsinančių pavyzdžių — konstruktyvus Indijos vaidmuo vykstant deryboms dėl paslaugų.

5.4

Komitetas pasisako už tai, kad reikėtų atsižvelgti į besivystančių šalių pasiektą išvystymo laipsnį ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikyti tik nedaugelį reikalavimų. Tačiau ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, jų pačių ekonominiam labui, patartina ir toliau dalyvauti derybose dėl paslaugų teikimo.

5.5

Savo nuomonėje tema „GATS — 4-asis režimas“ komitetas sveikina ES iniciatyvą dėl supaprastinto laikino paslaugų teikimo. Komitetas laiko ypač svarbiomis tas priemones, kurios gina asmenis, atvykstančius į šalį laikinai teikti paslaugas ir neleidžia jų diskriminuoti, taip pat tinkamų kontrolės mechanizmų įgyvendinimą. Komitetas iš esmės teigiamai vertina Europos paslaugų forumo (ESF) pasiūlymą sukurti GATS leidimą. Jis palengvintų paslaugų teikėjams įvažiavimą į ES ir trečiąsias šalis, taip pat užtikrintų 4-jo režimo taikymo kontrolės skaidrumą. Be to, EESRK ragina ES šiuo metu nepritarti 4-jo režimo taikymo išplėtimui nekvalifikuotiems arba apmokytiems darbuotojams.

5.6

EESRK primena būtinybę socialiniais ir vystymosi sumetimais palikti šalims teisę pačioms reguliuoti viešąsias paslaugas. Jis pasisako už tai, kad nebūtų deramasi dėl tokių viešųjų paslaugų, kaip švietimas, apsirūpinimas vandeniu, sveikatos apsauga ir energetika.

5.7

EESRK pabrėžia, kad derybose dėl paslaugų, kurios vyksta daugiau kaip penkerius metus laikantis „prašymo/pasiūlymo“ principo, buvo pasiekta labai nedaug teigiamų rezultatų liberalizuojant paslaugų rinką. Nemažai derybų šalių suabejojo šio principo veiksmingumu. EESRK remia papildomų derybinių procedūrų ir būdų, skirtų paslaugų sričiai, paieškas per artimiausius mėnesius iki Honkongo ministrų konferencijos, kuri PPO nariams pateiks griežtesnių įsipareigojimų (pavyzdžiui, formulės principai, taikomi daugiašaliu lygiu, sektoriniai principai ir pan.).

5.8

EESRK yra pasirengęs išnagrinėti ES pasiūlymą prisiimti bendrų įsipareigojimų dėl paslaugų prekybos ir formule grindžiamo požiūrio. Tačiau tas pasiūlymas prieštarauja esminiam Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis principui, kuris užtikrinta tam tikrą lankstumą liberalizavimo įsipareigojimų pasirinkimo ir apimties atžvilgiu. Kai kurios besivystančios šalys taip pat paprieštaravo šiam pasiūlymui.

5.9

EESRK remia pasiūlymą susieti išplėstinę prieigą per 4-ąjį režimą su apribojimų panaikinimu užsieniečiams, turintiems paslaugų teikimo firmas pagal 3-jį režimą (pvz., verslo atstovybė). Šis „mainų sandoris“ turėtų paskatinti kai kurias besivystančias šalis dalyvauti derybose dėl paslaugų teikimo.

6.1

Prekybos palengvinimo tema yra vienintelė „išgyvenusi“ Singapūro konferencijos tema. Bet kokios šalies ekonomikos augimui prekybos palengvinimas turi milžinišką reikšmę, ypač neturtingoms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nes jos galėtų išbristi iš skurdo aktyviau dalyvaudamos pasaulinėje prekyboje. Modernizavimas ir supaprastinimas tokiose srityse, kaip eksportas ir importas, tarptautiniai atsiskaitymai, transportas, logistika ir muitinės procedūros bei išaugęs informacinių technologijų naudojimas, geresnė platinimo kanalų prieiga galėtų labiau prisidėti mažinant gamintojų transporto išlaidas tiekiant prekes vartotojams, didinant tarptautinės prekybos srautus ir vykdant naujas investicijas besivystančiose šalyse. EESRK ne kartą yra išreiškęs savo paramą daugiašališkumo principu grindžiamoms taisyklėms šių klausimų sprendimui.

6.2

Muitinės ir transporto procedūrų bei infrastruktūros modernizavimas neturtingoms šalims gali labai daug kainuoti, todėl išsivysčiusios šalys turėtų suteikti techninę pagalbą ir paramą kuriant gebėjimus šiose srityse. Tačiau pagalbą gaunančios šalys turi imtis reikalingų prevencijos priemonių, kad gauti ištekliai būtų panaudoti skaidriai ir veiksmingai. Nors mažiausiai išsivysčiusioms šalims paprastai nekeliami reikalavimai palengvinti prekybą, EESRK pažymi, kad sparčiau modernizuoti prekybines procedūras būtų naudingiau, nei laipsniškai, pamažu prisiimant įsipareigojimus.

6.3

Per artimiausias iki ministrų susitikimo likusias savaites derybinė grupė „Prekybos palengvinimas“ įvertins pasiūlymus, kuriuos pateikė daugiau nei 30 įvairių PPO narių dėl prekybos palengvinimo ir reikiamos techninės pagalbos. EESRK tikisi, kad besivystančios šalys galų gale turės naudos įgyvendinus prekybą lengvinančias priemones ir įsipareigojimai bus prisiiti įvertinus jų įgyvendinimo galimybes.

7.1

Visiškai akivaizdu, kad geresnis pramoninių prekių, paslaugų ir žemės ūkio produktų patekimas į rinką, supaprastintos muitinės procedūros, aiškesni sanitarijos ir fitosanitarijos standartai, veiksmingesnės PPO taisyklės ir pan. vystymuisi gali atnešti daugiausiai naudos. Tą akivaizdžiai parodo Pasaulio banko vertinimas, rodantis, kad Dohos derybų raundo apčiuopiamas rezultatas galėtų padidinti pasaulines pajamas 100 milijardų JAV dolerių per metus, didžioji šios sumos dalis tektų neturtingoms valstybėms ir besivystančioms šalims.

7.2

EESRK kviečia Europos Komisiją pasirūpinti, kad vykstant deryboms rengiantis Honkongo ministrų konferencijai bei kitoms po to įvyksiančioms deryboms didžiulis dėmesys būtų skiriamas šiems klausimams:

7.3

Kitos pramoninės šalys taip pat turėtų atverti savo rinkas netaikydamos kvotų ir muitų silpniausiai išsivysčiusių valstybių prekėms, kaip tai padarė ES paskelbdama iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“. JAV, Kanada ir Japonija neįgyvendino šio pasiūlymo, nors 2001 m. Tūkstantmečio konferencijoje buvo tai pažadėjusios.

7.4

Valstybės, atverdamos savo rinkas neturtingiausių šalių prekėms, turi skirti nemažus finansinius išteklius remti gebėjimų ir infrastruktūros vystymą, siekiant padėti šioms šalims gaminti prekes ir jas gabenti į pasaulines rinkas. Todėl EESRK dar kartą sveikina ES pažadą, duotą Gleneagleso G8 viršūnių susitikime, padidinti su prekyba susijusią vystymosi pagalbą iki 1 mlrd. eurų per metus. Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat turėtų pasekti Europos ir tarptautinių finansų institucijų pavyzdžiu ir kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas daugiau lėšų skirti reikiamam prekybos vystymui.

8.1

Po Urugvajaus raundo daugelyje besivystančių ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių drastiškai padaugėjo antidempingo atvejų. Smarkiai sumažinus muitų tarifus, antidempingo taisyklės vis dažniau taikomos siekiant protekcionistinių tikslų, tą parodė antidempingo atvejai JAV ir kitose šalyse. Dažnai piktnaudžiaujama procedūrų subtilybėmis ir antidempingo kontrolės metodais (pvz., žalos įvertinimais), siekiant neįsileisti į savo rinkas užsienio firmų. Iš esmės tai naudinga tik keleto tam tikrų įmonių interesams visuomenės sąskaita.

8.2

EESRK pasisako už PPO antidempingo susitarimo nuostatų peržiūrėjimą, siekiant sumažinti antidempingo priemonių naudojimą protekcionistiniams ir politiniams tikslams. Keletas iš pasiūlytų priemonių, pavyzdžiui, prekybinių centrų ieškinių draudimas — „mažesnio muito taisyklė“, visuomenės intereso ištyrimas, tyrimo terminų ir antidempingo priemonių trukmės apribojimas būtų kliūtis protekcionizmui ir apsunkintų antidempingo taisyklių taikymą ne pagal paskirtį.

8.3

EESRK, kaip ir Komisija, kritiškai žiūri į derybų dėl antidempingo taisyklių pažangą. Kadangi Honkongo ministrų konferencija lėtai, bet užtikrintai artėja, reikėtų susitarti iš esmės bent jau dėl temų, kurias nagrinėdami ministrai galėtų pradėti derybas remdamiesi teisiniais tekstais.

9.1

Ypač įdomus Doha ministrų deklaracijos 8-asis punktas: „Mes patvirtiname Singapūro ministrų konferencijoje priimtą deklaraciją apie tarptautiniu mastu pripažintus pagrindinius darbo standartus. Mes atkreipiame dėmesį į darbo apie globalizavimo socialinę dimensiją pažangą Tarptautinėje darbo organizacijoje“.

9.2

EESRK nuomone, labai svarbu TDO pagrindines darbo normas įtraukti į pasaulinės prekybos sistemą. Ir nors šių klausimų nėra Dohos derybų darbotvarkėje, vis dėlto Komitetas sveikina TDO iniciatyvas šioje srityje ir pasisako už tai, kad TDO būtų suteiktas nuolatinio PPO stebėtojo statusas. Būtų nelengva gauti pritarimą tokiai pasaulinės prekybos sistemai, kurioje darbuotojai netenka darbo, nes jų įmonė turi konkuruoti su firmomis, kuriose nežmoniškos darbo sąlygos, o profsąjungų teisės yra paminamos bet kokia forma. Be to, aštuonios pagrindinės TDO konvencijos turi būti įtvirtintos PPO tarptautinėje prekybos sistemoje. Kadangi Bendrajam susitarimui dėl prekybos paslaugomis, reglamentuojančiam laikiną tarpvalstybinę fizinių asmenų laisvę teikti paslaugas (4 režimas), reikalinga socialinė apsauga.

9.3

EESRK sveikina Europos Komisijos rekomendacijas įgyvendinti TDO pasaulinės komisijos ataskaitą apie globalizacijos socialinę dimensiją. Jis remia Europos Komisijos iškeltą ketinimą įtraukti pagrindinius darbo standartus į tarptautinę prekybos ir investicijų sistemą, prieš tai pradėjus taikyti juos dvišaliuose ir regioniniuose prekybiniuose susitarimuose. EESRK pasisako už tai, kad į vykstančias ES ir Mercosur šalių derybas būtų įtrauktas socialinių klausimų skyrius.

9.4

EESRK pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų įgyvendinti ketinimą įsteigti nuolatinį institucinį forumą, kuriame PPO, TDO, UNCTAD, Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas bei kitos tarptautinės organizacijos, susėdusios už vieno stalo, galėtų veikti išvien siekiant tų pačių tarptautinės politikos tikslų.

10.1

Ankstesniame GATT susitarime apskritai nėra žodžio „aplinka“. Nors PPO tikslai apima prekybos sritį, vis dėlto kartais ir aplinkosaugos aspektai būna įtraukiami į PPO susitarimus. Dohos ministrų deklaracija suteikė derybų įgaliojimus grupei „Prekyba ir aplinkosauga“ ir nurodė atskleisti tarptautiniuose aplinkosaugos susitarimuose ir PPO taisyklėse pasitaikančius, su tarpininkavimo prekyba susijusius nuostatų prieštaravimus.

10.2

EESRK nuomone, Prekybos ir aplinkosaugos komitetas turėtų ir toliau tęsti derybas dėl PPO taisyklių ir daugiašalių aplinkos susitarimų santykio, net jei ligšioliniai pasiekimai nėra padrąsinantys. Be to, EESRK pasisako už tai, kad daugiašalių aplinkosaugos susitarimų sekretoriatams ir UNEP būtų suteiktas PPO stebėtojo statusas.

10.3

EESRK laikosi nuomonės, kad kuo greičiau turi būti pašalintos prekybos ekologiškais produktais ir paslaugomis kliūtys (pvz., sanitarijos ir higienos tikslams, nuotekų šalinimui, atsinaujinantiems energijos šaltiniams). Jis tikisi, kad bus galima laiku, prieš prasidedant Honkongo ministrų konferencijai, sudaryti ekologiškų produktų ir paslaugų sąrašą.

11.1

EESRK kviečia visus pilietinės visuomenės dalyvius (verslininkus, profesines šakines organizacijas, socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas)

11.2

Šalia institucinio dialogo tarp PPO ir pilietinės visuomenės reikėtų skubiai apsvarstyti, kaip organizuota pilietinė visuomenė ir kiti socialiniai partneriai pagal 1-ą ir 2-ą JT kategoriją, kurios reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių įtraukimą, galėtų dalyvauti procedūrose sprendžiant nesutarimus.

11.3

Komitetas dalyvaus tokiose iniciatyvose. Iki Honkongo ministrų konferencijos EESRK, kaip ir 2004 m., surengs konferenciją, kurioje bus svarstomi pasiūlymai, kaip pagerinti dalyvaujamąją demokratiją įtraukiant organizuotą pilietinę visuomenę į PPO veiklą.

11.4

EESRK siekia intensyviau plėtoti dialogą apie pasaulinės prekybos klausimus su kitų ekonominių ir socialinių tarybų atstovais, tiek iš ES valstybių narių, tiek ir trečiųjų šalių, pvz., AKR šalių, mažiausiai išsivysčiusių šalių bei Amerikos žemyno regioninių prekybinių blokų (pvz., Mercosur, Andų bendrijos), iš Azijos (ASEAN, SARC) ir Afrikos (ECOWAS ir SADC), taip pat kitomis besivystančiomis šalimis.

11.5

2003 metais komiteto parengtoje nuomonėje „Suteikti PPO žmogiškąjį veidą“ taip pat galima rasti specifinių pasiūlymų, kaip labiau įtraukti besivystančias šalis ir pilietinę visuomenę į PPO veiklą. Komiteto pateiktieji pasiūlymai susiję su PPO parlamentinės dimensijos sukūrimu, PPO ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvių institucinio dialogo, nuolatinės pagalbos, teikiamos mažiausiai išsivysčiusioms šalims perduodant joms išteklius ir technologijas bei įgyvendinant PPO ir kitų tarptautinių organizacijų (JT, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, ESBO, TDO ir kt.) institucinį dialogą.

11.6

EESRK mano, kad prieš įsigaliojant naujajam prekybiniam susitarimui reikėtų tiksliai įvertinti poveikį maisto saugumui, užimtumui, socialiniams standartams ir lyčių lygybei, ypač besivystančiose šalyse. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria įvairiems „Poveikio tvarumui įvertinimams (SIA)“, kuriuos iniciavo Komisija ir kurie nurodo, ką reikėtų daryti, kad derybų dėl prekybos ciklas baigtųsi laukiamais rezultatais. EESRK taip pat norėtų, kad dėl šių tyrimų įgyvendinimo būtų konsultuojamasi su pilietinės visuomenės veikėjais.