20.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/1

1.1

Šiuo metu Europos Sąjungoje nėra harmonizuotos perdraudimo įmonių priežiūros struktūros. Valstybėse narėse egzistuoja labai dideli perdraudimo veiklos priežiūros sistemų skirtumai.

1.2

Dėl šios priežasties Komisija 2004 m. balandžio 2 d. pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl perdraudimo ir direktyvų 73/239/EEB, 92/49/EEB bei direktyvų 98/78/EB ir 2002/83/EB pakeitimo. Pasiūlyme dėl direktyvų yra šie esminiai bruožai:

2.1

Direktyva turi sukurti harmonizuotą perdraudimo įmonių ir savidraudos įmonių Captives  (1)priežiūros sistemą Europos Sąjungoje.

2.2

Pasiūlymas dėl direktyvos nustato minimalias sąlygas, kurių reikia oficialiam leidimui gauti. Prie jų priklauso įmonei keliamas reikalavimas nurodyti savo teisinę formą, pateikti veiklos planą ir turėti minimalų garantinį fondą. Veikla apsiriboja perdraudimo sandoriais ir su jais susijusiais veiksmais. Papildomai yra vykdoma kvalifikuotų akcijų savininkų ir įmonės vadybos kontrolė. Suteiktas leidimas galioja visoje Europos Bendrijoje.

2.3

Direktyva yra siekiama neleisti perdraudikams kaupti depozitų pirminiams draudikams, jeigu tai privalomai nustatyta valstybių narių nacionaliniais įstatymais. Ši nuostata netaikoma depozitams pagal sutartį. Šalia veikiančios vidaus rinkos sukūrimo Komisija ketina įvesti neutralų mato vienetą - lyginamąjį indeksą (Benchmark), kad sumažintų Europos perdraudikų apsunkinimą depozitais.

2.4

Pagal įmonių mokumo atsargos nuostatas žalos perdraudimo sutartis turi remtis reikalavimu, pagal kurį būtina sąlyga - pirminio žalos draudimo įmonės mokumas. Komitologijos procedūroje mokumo atsarga gali būti padidinama iki 50 %. Nuostatos dėl gyvybės perdraudimo įmonių turi remtis gyvybės draudimo įmonių nuostatomis. Jeigu perdraudimo įmonė kartu vykdo gyvybės ir žalos perdraudimo veiklą, tai veiklai turi pakakti bendros nuosavų lėšų sumos. Kaip ir pirminio draudimo įmonės, taip ir perdraudimo įmonės privalo turėti ne mažesnį kaip 3 mln. EUR garantinį fondą. Savidraudos įmonėms (Captives) suma gali būti sumažinta iki 1 mln. EUR.

2.5

Tokiems atvejams, kuomet pablogėja įmonės finansinė padėtis, nėra pakankami draudimo techniniai atidėjiniai (atidėjimai), arba įmonė nepakankamai moki, pasiūlyme dėl direktyvos yra konkretizuojamos jų teisės, taikant priežiūros priemones. Šios teisės atitinka teises, suteikiamas pirminio draudimo sektoriui, ir apima sveikų finansinių santykių atstatymo plano, finansų plano ir finansinio sanavimo projekto pateikimą bei leidimo veiklai vykdyti atėmimą.

2.6

Perdraudimo įmonės, kurioms iki direktyvos įgyvendinimo buvo suteikta teisė ir leista užsiimti perdraudimo veikla, gali tęsti savo veiklą toliau, nepateikdamos prašymo dėl leidimo (licencijos) suteikimo. Jos privalo laikytis nurodytų direktyvos nuostatų. Tačiau valstybės narės gali suteikti joms papildomą dviejų metų pereinamąjį laikotarpį.

2.7

Pasiūlyme dėl direktyvos įgaliojimai yra perduodami Komisijai, kad ši atliktų praktinį direktyvos derinimą (taikydama „komitologijos“ procedūrą).

2.8

Perdraudimo įmonių priežiūros taisyklėse turi būti suderintos gyvybės, žalos ir draudimo grupių draudimo direktyvų nuostatos. Būtent,

3.1

Komitetas sutinka su Komisijos pasiūlymu, kuris prisidės stiprinant Europos finansinį sektorių, ir užtikrins, kad perdraudimo įmonės ir savidraudos įmonės (captives) turėtų pakankamai kapitalo prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Tokiu būdu yra nuolat stiprinama Europos perdraudimo įmonių pozicija tarptautinėje draudimo rinkoje.

3.2

Komitetas pabrėžia perdraudimo ūkinės veiklos reikšmę Europos finansų sektoriui. 2002 m. bendra keturiasdešimties (40) didžiausių perdraudikų draudimo įmokų (premijų) suma siekė 138.601.200.000 USD, iš kurių 58.544.000.000 USD teko ES perdraudikams.

3.3

Perdraudimo sutartis visų pirma yra pirminio draudiko ir perdraudiko tarpusavio santykiai. Vieno ar kelių draudikų pasišalinimas iš veiklos gali turėti neigiamų pasekmių vartotojui, jeigu dėl to pirminis draudikas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl Komitetas pripažįsta, kad pasiūlymas dėl direktyvos netiesiogiai padidina vartotojų saugumo lygį. Kartu Komitetas pažymi, kad pakankamas perdraudimo saugumas gina ir vartotojo interesus. Tai sudaro prielaidas tam, kad Europos rinkoje būtų pakankamai perdraudimo pajėgumų su deramais draudimo įnašais.

3.4

Komitetas pritaria greitam Komisijos užmojui „Fast-Track“ remiantis dabartinėmis pirminio draudimo priežiūros taisyklėmis išleisti perdraudimo priežiūros taisyklės. Tai ypač teisingas žingsnis jau vykdomo Solvency II projekto kontekste.

3.5

Didžiausią reikšmę turi ta aplinkybė, kad perdraudimo rinka pasižymi savo globalizacija. Todėl Komitetas prašo Parlamento ypatingą dėmesį tolesnėse konsultacijose dėl direktyvos skirti Europos perdraudimo sektoriaus tarptautiniam konkurencingumui.

3.6

Komitetas pripažįsta, kad būtent Europos perdraudimo sektorius po 2001 m rugsėjo 11 d. teroro išpuolių įrodė savo finansinį patikimumą. Dėl to esant bet kokiam naujam Europos perdraudimo sektoriaus apsunkinimui turėtų būti atlikta tiksli kaštų ir naudos analizė.

3.7

Komitetas pripažįsta, kad iki šiol Europos Sąjungoje egzistavo įvairios priežiūros sistemos. Jos pasižymėjo mokumo atsargos, kapitalo įdėjimo ir depozito deriniu. Remiantis Komisijos pasiūlymu nebus taikomos iki šiol buvę nuostatos depozito srityje. Šiuo atveju reikia užtikrinti, kad suinteresuotos priežiūros institucijos pakankamai įneštų pasitikėjimo į būsimąją priežiūros instrumentų sistemą ir jos vieningą taikymą Europos Sąjungoje.

4.1

Remiantis pasiūlymu dėl direktyvos nuostatos, skirtos gyvybės pirminio draudimo įmonių mokumo atsargai (ribai) apskaičiuoti turi būti perkeltos į gyvybės perdraudimo veiklos sritį. Komisija siūlo gyvybės perdraudimo sektoriui perimti nepakeistas mokumo atsargos nustatymo taisykles iš pirminio draudimo veiklos sektoriaus. Šis mokumo atsargos apskaičiavimas susideda iš 2 komponentų – būtent, 3 ‰ rizikos sumos (sum at risk) ir 4 % matematinių rezervų. Komiteto nuomone šitaip Europos gyvybės perdraudimo įmonės yra neadekvačiai apsunkinamos. Tačiau Komisijos pasiūlymas

4.2

Gyvybės pirminio draudimo įmonės ir gyvybės perdraudikai Europoje žymiai skiriasi vieni nuo kitų savo rizikos perėmimo struktūra. Gyvybės perdraudime kapitalo įdėjimo rizika paprastai tenka pirminiam draudikui. Jau vien tik šis skirtumas parodo, kad mokumo atsargos apskaičiavimo formulė, skirta pirminiam gyvybės draudimui, negali pilnai atspindėti rizikos struktūros gyvybės perdraudime.

4.3

Reitingo agentūrų atliekamas apskaičiavimo metodų palyginimas rodo, kad ES pasiūlyme keliami reikalavimai yra per dideli. Tuo tarpu mokumo reikalavimai JAV taip pat remiasi ta rizikos suma, bet čia panaudojamas kintamasis faktorius, kuris laikosi atitinkamo portfelio dydžio (0,8‰ esant virš 25 mlrd. EUR įdėto kapitalo) Kanados priežiūros institucijų ir reitingo agentūrų bazinis pagrindas yra taip pat panašios struktūros.

4.4

Tuo tarpu, kai pirminio draudimo sandoriai tarp draudiko ir kliento, kaip anksčiau taip ir dabar, yra nacionalinio pobūdžio, tai perdraudimas jau seniai yra tarptautinis sandoris. Šitai yra reikalavimo diversifikuoti riziką tarptautinėje plotmėje rezultatas. Todėl reikia nustatyti „žaidimo lauko kartelę“ (Level-Playing-Field) tarp siūlytojų Europos Sąjungos viduje ir tarptautinių konkurentų JAV, Bermuduose ir Šveicarijoje.

4.5

Europos perdraudikai, kurie dirba pasaulinės konkurencijos sąlygomis, turėtų baimintis rimtų trūkumų, kurių, beje, nepatiria jų konkurentai už Europos ribų, nes jiems keliami mažesni reikalavimai nuosavo kapitalo atžvilgiu. Perdraudimo veikla tikriausiai dideliu mastu galėtų persikelti į perdraudimo centrus, esančius ne Europoje, o pvz., Bermuduose arba JAV. Perdraudimo pajėgumų perkėlimas žymiai susilpnintų finansų sektorių Europoje. Per daug dideli reikalavimai priverstų mažinti perdraudimo pajėgumus, ir dėl to kartu padidėtų perdraudimo kainos. Toks perdraudimo kainų padidėjimas būtinai atsilieptų pirminių draudikų gamybos kaštams, o tuo pačiu ir vartotojams. Padidėję kainos neišvengiamai turėtų neigiamą poveikį būtinajai nuosavu kapitalu padengtai aprūpinimo senatvėje sistemai.

4.6

Komiteto nuomone visa tai neskatins Europos vidaus rinkos. Būtent ir naujosios ES valstybės narės yra suinteresuotos veikiančia Europos perdraudimo rinka, o joms ypatingai neigiamą poveikį turėtų siūlomi netinkami perdraudimo struktūros pakeitimai.

4.7

Todėl Komitetas daro išvadą, kad direktyvos pasiūlymas dėl mokumo atsargos (ribos) apskaičiavimo gyvybės perdraudimo veiklos sektoriuje pakenktų Europos perdraudikų konkurencingumui. Dėl šių priežasčių Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlymą dėl gyvybės perdraudimo įmonių mokumo atsargos nuostatų reikia žymiai pakeisti.

4.8

Tai pagrįsdamas, Komitetas siūlo gyvybės perdraudimo srityje vadovautis žalos perdraudikų taikomu mokumo atsargos apskaičiavimu.

4.8.1

Rizikos ir konkurencijos požiūriu perdraudikų taikomas mokumo atsargos apskaičiavimo metodas yra visiškai tinkamas. Žalos perdraudikų naudojama mokumo atsargos apskaičiavimo formulė visiškai atitiktų mokumo reikalavimus tarptautiniame lygmenyje ir tokiu būdu būtų pilnai išvengta konkurencingumo trūkumų, kuriuos patiria Europos perdraudimo veiklos sektorius.

4.8.2

Žalos perdraudikų naudojama mokumo atsargos apskaičiavimo formulė (žalos formulė) adekvačiai atspindi gyvybės perdraudimo veiklą. Prisiimdamas nemažą mirties riziką, gyvybės perdraudimo sektorius savo veikla labiau atitinka žalos pirminių draudikų ir žalos perdraudikų veiklą negu, kad gyvybės pirminių draudikų veiklą.

4.8.3

Atskiras rizikas, į kurias pagal žalos formulę neatsižvelgiama, galima lengvai įtraukti pagal Solvency II projektą.

4.8.4

Žalos formulę paprasta įtraukti ir teisiniu techniniu požiūriu, kadangi Komisija pasiūlymo dėl direktyvos projekte (3-oji redakcija) pateikė beveik jau parengtą direktyvos tekstą.

4.8.5

Žalos formulė suteikia galimybę gyvybės perdraudimo įmonėms nustatyti pagal laiką savo būtinąją mokumo atsargą, kadangi jau šiandien įmonėje yra reikalingi duomenys ir jų nereikia surinkti iš naujo. Ypač naudinga žalos formulė ir tuo atžvilgiu, kuomet tarptautinėje veikloje trūksta informacijos.

4.8.6

Žalos perdraudimo mokumo atsargos apskaičiavimo formulę galima pritaikyti ypač greitai (Fast Track Approach). Praktiškai ja lengva naudotis, nes formulei nereikalingi jokie papildomi palyginamieji nustatinėjimai ir tiems atvejams, kuriais, pvz., pagal sutartis yra taikomi depozitai.

5.1

Pasiūlyme dėl direktyvos yra numatoma mokumo atsargos (ribos) pirminio žalos draudimo veiklai taisykles perkelti į perdraudimo veiklą. Tai susiejus galima padaryti, kad pagal Lamfalussy metodą būtų padidinta būtinoji mokumo atsarga žalos perdraudimui iki 50 %.

5.2

Komitetas laiko pirminių žalos draudikų taikomų mokumo atsargos taisyklių perkėlimą į žalos perdraudimo veiklos sektorių tinkamu. Tačiau Komitetas labai abejoja dėl Lamfalussy metodo taikymo būtinosios mokumo atsargos reikalavimų srityje.

5.3

Ši direktyvos koncepcija buvo rengiama siekiant greitai įgyvendinti projektą Fast-Track, o ne kaip tipinė direktyva pagal Lamfalussy metodą. Mokumo atsargos reikalavimai turėtų būti priderinami tik pagal perspektyvų Solvency II projektą.

5.4

Juk Lamfalussy metodo taikymas nepasiteisina ir šiais atvejais. Perdraudimo įmonių nuosavo kapitalo reikalavimai jokiu būdu nėra įgyvendinimo priemonės, kurioms būtų numatytas specialiai Lamfalussy metodas. Kaip lengvai matosi iš ilgų bankininkystės srities derybų Bazelyje II, kalbant apie nuosavo kapitalo reikalavimus, yra pabrėžiama apie būsimos priežiūros sistemos „šerdį“, bet jokiu būdu ne apie nusistovėjusį detalų sureguliavimą.

5.5

Komiteto nuomone konkretūs nuosavo kapitalo reikalavimai turėtų matytis jau iš pačios direktyvos, bet ne iš nusistovėjusių Bendrijos įstatymų. Šis klausimo atsiejimas yra remiamas ir dabartinėje Konvento redakcijoje, kur reikalaujama, kad esmines nuostatas būtų galima rasti pačioje direktyvoje. Komisijos nurodymas dėl išsamesnių konsultacijų su suinteresuotomis grupėmis vis tik yra per trumpas.

6.1

Direktyvos projekte numatyta, į retrocesijas - prisiimto perdraudimo perduotus perdraudimus - kitiems perdraudikams, apskaičiuojant mokumo atsargą, reikia atsižvelgti tik iki 50 % bruto žalos draudimo. Tai atitinka galiojančias taisykles, skirtas pirminiams draudikams gyvybės ir žalos draudimo srityse. Pateikta direktyva, skirta pardraudimo įmonių priežiūrai, turėtų žymiai sustiprinti perdraudimo sektoriaus finansinį patikimumą Europos Sąjungoje. Remdamasis šia nuostata, Komitetas laiko pateisinamomis pirminių draudikų cesijas (pirminį perdraudimą) ir retrocesijas (antrinį perdraudimą), jeigu cesionierius ir retrocesionierius priklauso priežiūros institucijoms Europos Sąjungos viduje.

6.2

Perdraudimo ir retrocesijos faktorių (tarifų) padidinimas, Komisijos nuomone, yra rekomenduojamas taip pat ir dėl padidėjusių reikalavimų draudimo sektoriui, sprendžiant bendras visuomenei iškilusias problemas. Ypač po 2001 m rugsėjo 11 d. teroro išpuolių, kai pasklido raginimai pramonei ir aviacijai apsidrausti nuo teroro rizikos, iš dalies nebuvo galimybės pasiūlyti palankesnių sprendimų dėl žemo perdraudimo ir retrocesijos faktoriaus (tarifo). Atskirose valstybėse narėse dėl žemo retrocesijos faktoriaus nėra sukurta dar jokių draudimo sprendimų teroro rizikai.

7.1

Komitetas priima 34 straipsnyje nustatytą kokybiškų priežiūros taisyklių prioritetą (Prudent-Person-Principle). Remiantis perdraudimo veiklos ypatybėmis, o ypač jos tarptautiniu pobūdžiu, šis prioritetas daug labiau tinka negu, kad sustabarėjęs kiekybinis prioritetas. Tokiu būdu Europos Sąjunga įtraukia šiuolaikišką prioritetą, kurį rekomenduoja ir Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija (IAIS). Kartu Komitetas pripažįsta, kad kokybės prioritetas nėra vienkartinis užsakymas, bet yra nuolatinė įmonių kontrolė ir kapitalo įdėjimo proceso gerinimas.

7.2

Kadangi šia Direktyva iki šiol egzistuojančios priežiūros taisyklės (pvz. depozitas) apribojamos ar pakeičiamos, siūloma į šią Direktyvą įtraukti pasirinkimo teisę šalims narėms, jų teritorijose veikiantiems perdraudikams taikyti papildomas kiekybines priežiūros taisykles. Su sąlyga, kad šios taisyklės pagrįstos Prudent-Person-Principle bei prisiimtais įsipareigojimais.

9.1

Komitetas pagal išsakytas išlygas remia Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl perdraudimo ir dėl direktyvų 73/239/EEB, 92/49/EEB bei direktyvų 98/78/EB ir 2002/83/EB pakeitimo. Jo nuomone pasiūlymas apima beveik visas perdraudimo įmonių sritis. Pilnai įgyvendinus direktyvą, bus įdėtas esminis indėlis į perdraudimo rinkų stabilumą Europos Sąjungoje, kas atitinka Komisijos keliamus tikslus.

9.2

Pasižiūrėjęs į Komisijos pasiūlymą, Komitetas pasirinko Pasiūlymo dėl direktyvos aspektus, siekdamas pateikti Komisijai konkrečius nurodymus ir pasiūlymus tolesniems apmąstymams bei analizei. Komitetas siūlo taip pat ir gyvybės perdraudimo srityje mokumo atsargos apskaičiavimo pagrindu laikyti žalos draudikų taikomą mokumo atsargos apskaičiavimą. Toliau nederėtų taikyti Lamfalussy metodo būtinosios mokumo atsargos srityje. Komitetas, laikydamas direktyvos projektą svarbiu, pritaria sklandžiai įstatymų leidybos procedūrai.