22.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/59

1)

Informacinės ir komunikacinės technologijos vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategijos ekonominius, socialinius ir tvarios plėtros tikslus.

2)

Pačiu svarbiausiu tikslu reikia laikyti socialiniu ir regioniniu požiūriu harmoningos Europos žinių visuomenės sukūrimą.

1.1

pritaria eEuropos veiksmų plano pusės laikotarpio peržiūroje išreikštu susirūpinimu dėl skaitmeninės išskirties atsiradusių problemų ir džiaugiasi, kad Komisija savo Komunikate, kuris yra šios nuomonės pagrindas, elektroninę integraciją ir socialinę sanglaudą, kai kalbama apie regionų pusiausvyros sutrikimus ir epaslaugų teikimo galimybes sudarant sąlygas pasinaudoti jomis visiems, paskelbė naujos veiksmų plano redakcijos prioritetu;.

1.2

mano, kad dabartiniai regioniniai plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumo ir kainodaros skirtumai tapo pagrindine prieigos ir dalyvavimo žinių visuomenėje kliūtimi, ir mano, jog yra labai svarbu, kad savo darbą greitai pradės „Skaitmeninės išskirties forumas“ (Digital Divide Forum).

1.3

pastebi, kad Komisijos siūlomos priemonės, skirtos skaitmeninei integracijai, yra tikslingos, tačiau abejoja jų efektyvumu per trumpą laiką. Komitetas mano, kad norint išvengti skaitmeninės išskirties, reikia pasirūpinti, kad būtinos paslaugos piliečiams nors laikinai būtų prieinamos tradicine forma.

1.4

sutinka su Komisijos nuomone, kad informacinių ir komunikacinių technologijų pagalba galima padidinti produktyvumą ir dalyvavimo galimybes, tačiau atkreipia dėmesį, kad pavyzdžiui viešojo administravimo institucijos tik iš dalies išnaudojo šį potencialą; ne tik kai kalbama apie epasalugų teikimą konkrečiose srityse, bet ir apie investicijas, laikantis Bendrijos teisinės struktūros konkurencijai, tose srityse, kuriose paklausa negali būti pakankama, kad būtų pritraukti komerciniai investuotojai.

1.5

mano, kad tiek ankstesnio eEuropa veiksmų plano priemonės, tiek atnaujintoje versijoje siūlomos priemonės pabrėžia internetinių paslaugų vystymą. Tačiau informacinių ir komunikacinių technologijų pagalba siekiamo institucijų efektyvumo padidinimo nebus galima pasiekti be jų darbo reorganizavimo bei tarpusavio bendradarbiavimo.

1.6

remia Komisijos požiūrį, kad nuo 2005 m. ES žinių visuomenės politika būtų tampriau susieta su įvairiomis Lisabonos strategijos sritimis, kad būtų labiau nei anksčiau atsižvelgiama ne tik į ekonominius ir visuomeninius tikslus, bet ir į santykį tarp IKT ir tvarios plėtros.

1.7

džiaugiasi, kad Komisija greitai reagavo į dėl plėtros atsiradusius poreikius ir pateikė atnaujintą eEuropa veiksmų planą.

1.8

pastebi, kad dėl ES plėtros atsiradę skirtumai tarp valstybių narių, o ypač tarp regionų, išaugo, kaip buvo nustatyta pagal lyginamosios analizės kriterijus. Komitetas džiaugiasi Komisijos pasiūlytomis priemonėmis, skirtomis informacinių paslaugų rezultatams lyginti.

1.9

tikisi, kad regionų ir vietos valdžios institucijų tinklai, kurie apima ir naująsias valstybes nares, bus ypač naudingi geros patirties pasikeitimui.

1.10

pabrėžia reikšmingą ir dažnai nepriklausomą Europos regionų ir vietos valdžios institucijų poziciją įgyvendinant elektronines paslaugas administravimo, sveikatos apsaugos, kultūros, turizmo bei švietimo srityse. Valdžios institucijos dalyvauja vietos ir regionų duomenų perdavimo paslaugų ir elektroninio verslo projektuose.

1.11

mano, kad be Europos regionų ir vietos valdžios institucijų aktyvaus dalyvavimo, pasiūlytų atviro koordinavimo taikymo procesų, kurie turi skatinti laisvanorišką ir daugiašalį įsipareigojimą įvesti prioritetines elektronines paslaugas, nebus galima įgyvendinti.

2.1

tikisi, kad Komisija, savo politikos dėl informacinės politikos išaiškinimui, paskelbs ankstesnio eEuropa 2005 veiksmų plano ir jo naujos redakcijos sintezę.

2.2

deda visas pastangas, kad plačiajuosčio ryšio buvimo stebėsena būtų pagerinta, kad labiau būtų atsižvelgiama į skirtingas vartotojų reikmes, kadangi mažiausio pajėgumo plačiajuosčio ryšio paslaugos negali pasiekti veiksmų plano numatytų viešųjų elektroninių paslaugų tikslų, ypač atokiausiuose regionuose.

2.3

pabrėžia, kad visuomenei svarbių IKT paslaugų prieinamumas negali priklausyti vien nuo to, ar privatus sektorius yra suinteresuotas šias paslaugas vystyti tam tikrame regione. Valstybinis sektorius, jei reikia, turi imtis priemonių, kad užtikrintų atitinkančią poreikius šių paslaugų prieigą.

2.4

tikisi, kad ypač platinant gerąją praktiką be internetinių paslaugų yra taip pat parodoma, kad naudojant informacines ir komunikacines technologijas gali būti pagerinama tradicinių paslaugų kokybė ir našumas, bei sumažinta nereikalinga biurokratija.

2.5

remia paneuropinių metmenų integravimą į viešąsias internetines paslaugas, tačiau pabrėžia, kad ir kitose valstybėse narėse už viešųjų paslaugų, kurios įmonėms ir piliečiams reikalingos kiekvieną dieną, tiekimą iš esmės atsakingos regionų ir vietos valdžios institucijos. Todėl yra sunkiai įsivaizduojama, kaip efektyviai galima kurti paneuropinius metmenis neįtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijų.

2.6

siūlo tiksliai ištirti, kodėl Europoje naudojimasis internetinėmis paslaugomis atsilieka nuo pasiūlos.

2.7

pabrėžia, kad rengiant nacionalinius ir regioninius elektroninių sveikatos paslaugų („ehealth“) įgyvendinimo planus turi būti garantuota, jog kuriant šias paslaugas galės dalyvauti visos suinteresuotos pusės.

2.8

išreiškia viltį, kad veiksmų plane numatytą sąveiką elektroninio mokymosi srityje galima padidinti, pvz. sukuriant Europos elektroninio mokymosi kriterijus įvairioms bendrojo ir profesinio mokymo rūšims.

2.9

mano, kad yra svarbu, jog Komisija kuo skubiau išanalizuotų elektroninių parašų sąveikos rinką bei pačią elektroninių parašų, skirtų kvalifikuotiems sertifikatams, sąveiką, ypač atsižvelgiant į paneuropinius metmenis.

2.10

reikalauja, kad Komisija pasirūpintų, jog neatsitiktų, kad techniškai supaprastinus elektroninio parašo naudojimą, ypač valdžios institucijose, bus privaloma jį naudoti, nors tai, atsižvelgiant į paslaugų kokybę ir saugumą, nėra nei būtina, nei taikytina.

2.11

atkreipia dėmesį, kad be tam tikrų elektroninio parašo naudojimo būdų, skirtų paslaugos vartotojui, taip pat yra labai svarbu plėsti elektroninio parašo naudojimą,, kuris piliečiui visiškai garantuos, jog valdžios institucijos ar įmonės žinutę tikrai atsiuntė nurodytas siuntėjas;

2.12

remia Komisijos pasiūlytas priemones, skirtas mokėjimų mobiliuoju telefonu vystymui, ir atkreipia dėmesį, kad aukštas Europos mokėjimų mobiliuoju telefonu rinkos išsivystymo lygis suteikia viltį, jog mokėjimai mobiliuoju telefonu per ateinančius metus galėtų būti Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo varomoji jėga.

2.13

pastebi, kad Komisijos įnašas kuriant skaitmeninio teisių valdymo pagrindus bei kviečiant suinteresuotas šalis bendroms diskusijoms yra būtinas. Tačiau Komitetas laikosi požiūrio, kad bendrovėms taip pat turėtų būti leista lanksčiai naudotis tokiomis teisėmis kaip konkurencine priemone.

2.14

labai remia Komisijos planus sukurti MVĮ geros praktikos elektroninio verslo srityje duomenų bazę ir tikisi, kad ir Europos regionų bei vietos valdžios institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su MVĮ, galės aktyviai prisidėti kuriant šią duomenų bazę ir ja naudojantis.

2.15

reikalauja, kad, norint įveikti dėl skaitmeninės išskirties atsiradusias problemas, Komisijos rekomendacijos dėl nepriklausymo platformai turėtų būti skirtos ne tik įvairioms elektroninėms paslaugoms, bet ir tradiciniams paslaugų kanalams.

2.16

mano, kad eEuropos informacinių paslaugų lyginamosios analizės kriterijai turėtų būti taikomi ne tik lyginant valstybes nares, bet ir regionus, kadangi akivaizdūs skirtumai pirmiausiai egzistuoja tarp regionų. Žinant regiono trūkumus galima pakreipti sprendimo priėmimo procesą ta linkme, kad tokie trūkumai būtų pašalinti.