30.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 265/15

A.

kadangi Europos Sąjunga pritaria JAV administracijos požiūriui, kuris grindžiamas bendradarbiavimu tarptautinėje srityje ir JAV bei ES ryšių stiprinimu, nes tai ES išorės politikos kertinis akmuo,

B.

kadangi ES ir JAV atlieka strateginį vaidmenį spręsdamos pasaulinius ekonomikos uždavinius, nes jų bendras vidaus produktas (BVP) sudaro daugiau negu pusę viso pasaulio BVP, be to, šios dvi partnerės atstovauja didžiausiai pasaulyje dvišalės prekybos ir investicijų partnerystei, kuri sudaro beveik 40 proc. visos pasaulio prekybos,

C.

kadangi tarptautinėje arenoje ES ir JAV turi bendrų politinių interesų ir dalijasi atsakomybe už taikos palaikymą, pagarbą žmogaus teisėms ir stabilumą, taip pat už įvairių pasaulinių problemų ir uždavinių sprendimą: tai branduolinių ginklų platinimo problema, kova su terorizmu ir klimato kaita, energetikos saugumas ir mažai anglies dioksido išmetančių technologijų ekonomikos vystymas, taip pat kova su skurdu ir kitų Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekis,

D.

kadangi būtina mažinti prekybos kliūtis ir tęsti Transatlantinės ekonomikos tarybos darbą siekiant iki 2015 m. sukurti integruotą transatlantinę rinką: šis pasiekimas suteiktų galimybę atgaivinti ir atkurti ekonomikos augimą,

E.

be to, kadangi būtina jungtinė ES ir JAV lyderystė siekiant sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą,

F.

kadangi svarbu, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikloje būtų tinkamai atspindėtas teisės aktų leidėjų vaidmuo ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento prioritetus,

G.

kadangi ES ir JAV susidurs su didėjančiu energijos vartojimu pasaulyje ir su reikalavimu vykdyti visuotinius kovos su klimato kaita įsipareigojimus, dėl kurių turės būti susitarta Kopenhagoje, ir kadangi taikant naujus patvirtintus veiksmingesnio energijos vartojimo standartus ir priemones neturėtų būti kuriamos naujos transatlantinės prekybos kliūtys ir mažinamas skiliųjų medžiagų saugumas ir sauga,

H.

kadangi pagal Lisabonos sutartį numatytomis naujomis užsienio politikos priemonėmis ES galės atlikti svarbesnį ir nuoseklesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje,

I.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė greitai išsivystė į užimtumo krizę su rimtais socialiniais padariniais ir kadangi transatlantiniai partneriai kartu atsakingi už socialinių ekonomikos krizės sukeltų problemų sprendimą,

J.

kadangi naujausi tyrimai, pvz., organizacijos „German Marshall Funds“ atliktas 2009 m. transatlantinių tendencijų tyrimas, rodo, kad ES piliečiai kaip niekad remia JAV administraciją, ir kadangi tai pagrindas ES ir JAV santykiams atgaivinti,

1.

pakartoja, kad ES ir JAV santykiai yra svarbiausia ES strateginė partnerystė, ir pabrėžia strateginio ES ir JAV administracijos dialogo, bendradarbiavimo ir koordinavimo sprendžiant pasaulinio masto uždavinius ir regioninius konfliktus intensyvinimo svarbą; ragina Komisiją pasibaigus būsimam ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui pateikti komunikatą apie strateginę ES ir JAV partnerystę;

2.

ragina abi partneres kaip svarbiausią jų politikos elementą skatinti pagarbą žmogaus teisėms pasaulyje; pabrėžia, kad būtinas intensyvus prevencinės ir krizių valdymo diplomatijos koordinavimas; ragina JAV administraciją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir prie jo prisijungti; pakartoja savo raginimą panaikinti mirties bausmę; ragina JAV vyriausybę grįžti prie visapusiško vadovavimosi tarptautiniais teisinės valstybės standartais, sustabdyti bet kokių ne teismo nustatytų priemonių taikymą ir užkirsti kelią nebaudžiamumui, kai pažeidžiamos žmogaus teisės;

3.

mano, jog ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu abi partnerės turi imtis vadovaujamojo vaidmens siekdamos, kad būtų įgyvendinti Didžiojo dvidešimtuko valstybių susitikimo metu prisiimti įsipareigojimai; todėl ragina koordinuoti JAV parengtą finansų sektoriaus reformos paketą ir dabartines ES teisėkūros reformas, įskaitant finansų priežiūros sistemą, taip pat ragina abi partneres aktyviau bendradarbiauti modernizuojant Tarptautinį valiutos fondą (TVF);

4.

pabrėžia ES ir JAV bendradarbiavimo svarbą sudarant tarptautinį susitarimą 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje vyksiančioje JT konferencijoje klimato kaitos klausimais, kuris turėtų būti grindžiamas moksliniais įrodymais ir atitinkama tarptautine pagalba, reikalinga klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams besivystančiose šalyse finansuoti; ragina ES pirmininkaujančią valstybę siekti, kad ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo metu JAV prisiimtų ambicingą įsipareigojimą dėl tolesnės veiklos nustojus galioti Kioto protokolui ir kad būtų užtikrintas JAV bendradarbiavimas susiejant ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų sistemą ir JAV regionines ar federalines prekybos sistemas;

5.

pabrėžia, kad pagal Lisabonos sutartį turės būti stiprinamos institucinės ES ir JAV santykių priemonės, kaip nustatyta pirmiau minėtoje 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje;

6.

ragina ES ir JAV būsimajame aukščiausiojo lygio susitikime susitarti dėl glaudesnės transatlantinės partnerystės siekiant spręsti bendrus pasaulinius uždavinius, ypač susijusius su branduolinių ginklų neplatinimu ir nusiginklavimu, kova su terorizmu, klimato kaita, pagarba žmogaus teisėms, priemonėmis pandemijų atveju ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekiu; pabrėžia, kad besivystančios šalys nesukėlė pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, tačiau minėtosios krizės poveikis šioms šalims neproporcingai didelis;

7.

pabrėžia NATO – transatlantinio saugumo garanto – svarbą; mano, kad susiję šios didesnės saugumo sistemos pokyčiai turėtų būti nagrinėjami palaikant dialogą su Rusija ir ES nepriklausančiomis ESBO valstybėmis narėmis, siekiant atnaujinti transatlantinį susitarimą dėl saugumo; pabrėžia Europos saugumo ir gynybos politikos svarbą ir didesnių Europos gynybos pajėgumų vertę stiprinant transatlantinį saugumą;

8.

atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Rusijos Federacijos ir JAV sprendimą pradėti derybas siekiant sudaryti naują išsamų teisiškai įpareigojantį susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. gruodžio mėn. nustosianti galioti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (angl. START), taip pat palankiai vertina Prezidento Baracko Obamos ir Prezidento Dmitrijaus Medvedevo 2009 m. liepos 6 d. pasirašytą Bendrą sutarimą dėl susitarimo po START-1;

9.

palankiai vertina tai, kad JAV Prezidentas paskelbė paspartinsiąs Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą; ragina Tarybą konstruktyviai ir iniciatyviai prisidėti prie pasirengimo ateinančiai 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijai glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir Rusija;

10.

pabrėžia, kad neaiškumai, susiję su Irano branduolinės programos pobūdžiu, kelia pavojų branduolinių ginklų neplatinimo sistemai ir stabilumui regione bei pasaulyje; remia siekį rasti sprendimą derybose su Iranu pasitelkiant dvilypę dialogo ir sankcijų strategiją ir koordinuojant ją su kitomis Saugumo Tarybos narėmis ir Tarptautine atominės energijos agentūra;

11.

reiškia susirūpinimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atlikto branduolinio bandymo ir dėl to, kad ji atmetė 2009 m. rugsėjo 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1887 (2009); tačiau pritaria JAV požiūriui, jog šešių šalių derybų metu būtinas dvišalis dialogas, kad būtų visiškai atsisakyta branduolinio ginklo Korėjos pusiasalyje;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad JAV atsisako ankstesnių planų dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Europoje ir atkreipia dėmesį į JAV naujus planus; ragina parengti naują pasaulinę saugumo sistemą, ypač įtraukiant ES, JAV, Rusiją ir Kiniją;

13.

ragina abi partneres skatinti trišalį dialogą su Lotynų Amerika – regionu, kuriame taip pat siekiama vadovautis demokratijos, žmogaus teisių ir daugiašališkumo principais;

14.

primena, kad svarbu, jog abi partnerės skaidriai ir viena kita pasitikėdamos skatintų savo politikos Irano, Irako, Afganistano ir Pakistano atžvilgiu koordinavimą; ragina ES, JAV, NATO ir JT parengti naują bendrą strateginę koncepciją, į kurią būtų visapusiškai integruoti tarptautiniai įsipareigojimai ir pagal kurią visos kaimyninės valstybės būtų raginamos dalyvauti ir dėti pastangas užtikrinant regioninį stabilumą;

15.

mano, kad pirmasis 2009 m. rugsėjo 23 d. Prezidento B. Obamos surengtas Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu ir Palestinos vadovo Mahmoudo Abbaso susitikimas nepatenkino turėtų lūkesčių; pakartoja, kad taikos proceso Artimuosiuose Rytuose sėkmė – vienas iš svarbiausių ES ir JAV prioritetų, ir ragina ES ir JAV kartu skatinti aktyvų Ketverto įsikišimą kuriant bendrą pagrindą taikiam sutarimui, kurio tikslas – dvi valstybės, tai reiškia nepriklausomos ir perspektyvios Palestinos valstybės sukūrimą; ragina aukščiausiojo lygio susitikimo metu įvertinti galimas priemones, kurias taikant būtų užmegztas ryšys su arabų šalimis; ragina nutraukti itin sunkią humanitarinę padėtį Gazos ruože; apgailestauja, kad organizacija „Hamas“ riboja asmens laisvę ir pažeidžia žmogaus teises;

16.

tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys sutars, jog norint sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą būtina imtis priemonių ir jas taikant užkirsti kelią žemės ūkio kainų svyravimui ir maisto stygiui; ragina vadovus nepamiršti, kad pagrindinis šio raundo tikslas yra vystymasis, ir laikytis pažado skirti 0,7 proc. savo BVP vystomajam bendradarbiavimui; pabrėžia būtinybę atsižvelgti į pastarojo meto bendrosios žemės ūkio politikos reformas ir tikisi, kad panašiai bus pakoreguotas ir JAV ūkių įstatymas; primena apie naujausias anksčiau nagrinėtų prieštaringų klausimų, pvz., atvejų dėl hormonų jautienoje, chlorido vištienoje ir kai kurių genetiškai modifikuotų gaminių įteisinimo, aplinkybes; yra įsitikinęs, kad tęsiant dialogą galima išspręsti klausimus, dėl kurių varžoma dvišalė žemės ūkio produktų prekyba, dar prieš kreipiantis į PPO ginčų sprendimo organus;

17.

atkreipia dėmesį į mintį sukurti Transatlantinę ekonomikos tarybą; primygtinai pabrėžia, kad jos veikla turėtų būti siejama tik su aspektais, susijusiais su užsienio ir saugumo politika, ir kad ateityje ji turėtų būti integruota į Transatlantinę politikos tarybą, taip pat kad bendrosios energetikos politikos klausimus turėtų spręsti Transatlantinė ekonomikos taryba;

18.

teigiamai vertina neseniai pradėtą taikyti bevizį režimą dar septynioms ES valstybėms narėms; tačiau ragina JAV panaikinti vizų tvarkos reikalavimus visai ES ir visiems ES piliečiams sudaryti vienodas sąlygas remiantis visiško abipusiškumo principu; kritiškai vertina numatytą administracinių rinkliavų įvedimą už leidimą, kuris ES piliečiams suteikiamas pagal Elektroninio kelionės leidimo sistemą (angl. ESTA), mano, kad tai žingsnis atgal, ir ragina Komisiją pirmenybine tvarka spręsti šį klausimą, įskaitant galimybę taikyti abipusiškumo principą, kartu su JAV administracija;

19.

ragina JAV sudaryti sąlygas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti pirmojo etapo ES ir JAV aviacijos susitarimą, taip pat ES ir JAV aviacinės saugos susitarimą; primena Komisijai ir JAV valdžios institucijoms, kad nesudarius antrojo etapo susitarimo kai kurios valstybės narės galėtų atšaukti pirmojo etapo susitarimą; ragina JAV vengti bet kokių priemonių, pvz., susijusių su užsienio techninio aptarnavimo įmonėmis, antimonopolio teisės aktų išimtimis ir oro vežėjų pilietybe, kurios išvardytos Atstovų Rūmų rezoliucijoje Nr. 915 ir kurias taikant būtų sudaromos kliūtys skatinti bendradarbiavimą;

20.

pabrėžia, kad glaudesnė transatlantinė partnerystė siekiant iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką remiantis socialinės rinkos ekonomikos principu yra svarbi globalizacijos valdymo ir visuotinių ekonomikos ir socialinių krizių reguliavimo priemonė; primena, kad įvairios netarifinės prekybos ir investicijų kliūtys, kurias Transatlantinė ekonomikos taryba raginama pašalinti, atsiranda dėl sąmoningų teisės aktų leidėjų veiksmų, kai siekiama socialinių, su sveikata, kultūra ar aplinka susijusių tikslų, taigi šios kliūtys turi būti šalinamos priimant atitinkamą teisės aktą;

21.

kreipiasi į Komisiją su prašymu parengti išsamų esamų kliūčių, dėl kurių trukdoma siekti šio tikslo, pašalinimo planą; primena tyrimą, kuris atliktas Parlamento įgaliojimu ir finansuotas iš jo 2007 m. biudžeto; stebisi, kodėl Komisija iki šiol neparengė nė vieno iš šių dokumentų, nors Parlamentas ne kartą ragino tai atlikti; nurodo, kad galutinė jų pateikimo paskelbti data yra 2009 m. lapkričio 15 d.

22.

mano, kad transatlantinio bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo, technologijų (įskaitant ekologišką energiją) ir energetikos reguliavimo srityse klausimus gali spręsti Transatlantinė ekonomikos taryba; pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas saugios energetikos srityje būtų vienas iš svarbiausių Transatlantinės politikos tarybos, kurią savo pirmiau minėtoje 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje siūlė įsteigti Europos Parlamentas, nuolat nagrinėjamų klausimų;

23.

yra įsitikinęs, kad transatlantinis ekonominis bendradarbiavimas turi vykti atskaitingiau, skaidriau ir būti labiau nuspėjamas, o posėdžių tvarkaraščiai, darbotvarkės, planai ir pažangos ataskaitos turėtų būti rengiami nuolat ir nedelsiant skelbiami interneto svetainėje; siūlo rengti metines diskusijas, kurių metu būtų aptarta Transatlantinėje ekonomikos taryboje svarstytų klausimų pažanga ir jos struktūra;

24.

vis dėlto mano, kad šiuo atveju Transatlantinė ekonomikos taryba negali nekreipti dėmesio į veiksmų, kurių vyriausybės imasi, pvz., privatumo ir duomenų apsaugos standartų, biometrinių specifikacijų, aviacijos saugumo, kelionės dokumentų ir keitimosi duomenimis apie keleivius, poveikį komercinei veiklai;

25.

ragina JAV valdžios institucijas ir Komisiją toliau intensyvinti derybas siekiant rasti darnius sprendimus, be kita ko, susijusius su oro saugos reikmėmis ir duomenų apsauga keleivių duomenų įrašų srityje, su saugumo patikrinimo oro uostuose tvarkos persvarstymu ir veiksmingesniu priemonių, kurias taikant būtų mažinamas transatlantinės ir tarptautinės aviacijos poveikis klimatui, įtraukimu į Kopenhagos derybas ir į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos susitarimus;

26.

siekdamas, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikla būtų sėkminga, pakartoja savo raginimą ES ir JAV vadovams ir Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams atsižvelgti į lemiamą teisės aktų leidėjų vaidmenį; ragina juos į Transatlantinę ekonomikos tarybą visiškai ir tiesiogiai įtraukti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, nes teisės aktų leidėjai kartu su jų vykdomąja valdžia dalijasi atsakomybe tvirtinti ir tikrinti daugelį Transatlantinės ekonomikos tarybos sprendimų;

27.

laikosi nuomonės, kad itin svarbu užtikrinti tinkamiausių Kongreso ir Europos Parlamento narių dalyvavimą Teisės aktų leidėjų dialoge ir Transatlantinės ekonomikos tarybos veikloje, kad nebūtų priimami teisės aktai, galintys daryti nenorimą poveikį transatlantinei prekybai ir investicijoms; tikisi, kad pagal naująjį susitarimą dabartinis Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas taps transatlantine tarpparlamentine asamblėja, kaip rekomenduojama pirmiau minėtoje Parlamento 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje;

28.

palankiai vertina tai, kad Transatlantinei ekonomikos tarybai pataria įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant verslo atstovus, ir ragina panašų vaidmenį suteikti abipus Atlanto veikiančių profesinių sąjungų judėjimo atstovams, kad būtų visapusiškai įtrauktas socialinis aspektas; ragina įtraukti Transatlantinio darbuotojų dialogo ir būsimo Transatlantinio dialogo energetikos klausimais vadovus į patarėjų grupę; tačiau laikosi nuomonės, kad jų konsultacinio pobūdžio vaidmuo turėtų būti atskirtas nuo JAV Kongreso ir Europos Parlamento atliekamo teisėkūros vaidmens;

29.

pabrėžia Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmenį skatinant ir užtikrinant koordinuotą JAV ir ES reguliavimo priemonių taikymą ištikus krizei, ypač atsižvelgiant į alternatyvius investicijų fondus, finansų rinkos infrastruktūrą (ypač susijusią su nebiržinių išvestinių finansinių priemonių rinkomis), kapitalo reikalavimus, šalis, kuriose maži mokesčiai, ir tarptautinį nemokumo problemų sprendimą; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą įvertinti koordinavimą ir pažangiąją finansinių institucijų atlyginimų politikos patirtį ir užtikrinti, kad atlyginimas būtų grindžiamas ilgalaikiais rezultatais ir taip sumažinta rizikos tikimybė;

30.

pabrėžia, kad paskolų rinkos krizė dar nepasibaigė; šiuo požiūriu pažymi, kad suderinta makroekonomikos politika gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti tvarų pasaulinės ekonomikos atsigavimą ir sprendžiant didėjančio nedarbo problemą;

31.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą primygtinai reikalauti, kad JAV valdžios institucijos, įgyvendindamos pagal susitarimą „Bazelis II“ numatytą sistemą, atsižvelgtų į ES kapitalo reikalavimų direktyvų pakeitimus; palankiai vertina JAV vyriausybės pasiūlymą reguliuoti visas nebiržines išvestines finansines priemones, taip pat jos darbą su sudėtingų struktūrizuotų produktų centriniais kliringo rūmais ir ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą išnagrinėti galimybes taikyti koordinuotą turto kategorijų ir įmonių bei infrastruktūros lygiavertiškumo traktavimo metodą;

32.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad JAV valdžios institucijos savo veiklą derintų su siūloma ES direktyva dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva), kad būtų išvengta reguliuojamojo arbitražo;

33.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą spręsti vadinamąjį institucijų, kurios yra pernelyg didelės, kad joms būtų galima leisti žlugti, klausimą ir remia Didžiojo dvidešimtuko pasiūlymą dėl nenumatytų atvejų planų, skirtų sistemiškai svarbioms tarptautinėms institucijoms išsaugoti; mano, kad sistemiškai svarbioms finansų institucijoms turėtų būti taikomi griežtesni informacijos atskleidimo reikalavimai, pvz., komercinio konfidencialumo apribojimai, kaip tai galima daryti rinkoje dominuojančių įmonių atveju vykdant ES konkurencijos politiką;

34.

pritaria Didžiojo dvidešimtuko raginimui paspartinti apskaitos standartų konvergenciją; primygtinai reikalauja, kad Transatlantinė ekonomikos taryba ragintų Finansų apskaitos standartų valdybą ir Tarptautinę apskaitos standartų valdybą sukurti bendrus visuotinius aukšto lygio apskaitos standartus ir pabaigti konvergencijos procesą ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio mėn.; pabrėžia, kad Tarptautinė apskaitos standartų valdyba turėtų toliau tęsti savo valdymo reformas;

35.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą primygtinai reikalauti, kad JAV valdžios institucijos laikytųsi savo veiksmų plano, pagal kurį reikalaujama, kad JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus; primena savo raginimą, kad iki JAV priims tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir iki to laiko, kai bus priimtas sprendimas reikalauti, kad JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija turėtų pripažinti ES priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus kaip lygiaverčius JAV taikomiems visuotinai pripažintų apskaitos standartų principams (angl. US GAAP); ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti, kad tarptautinių koncernų ataskaitos būtų skirstomos pagal šalis;

36.

tikisi, kad Transatlantinė ekonomikos taryba ragins vykdyti pokyčius JAV draudimo priežiūros sektoriuje, kad ES pagal direktyvos „Mokumas II“ sąlygas galėtų pripažinti JAV draudimo priežiūros sistemos lygiavertiškumą; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant nacionalinio draudimo biuro steigimo iniciatyvą būtų stiprinamas ES ir JAV bendradarbiavimas; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad JAV valdžios institucijos padarytų federalinio lygmens draudimo priežiūros pažangą ir, jei reikia, atskirtų mokesčių ir kitus klausimus nuo vien tik priežiūros aspektų;

37.

palankiai vertina Pasaulinio forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais išplėtimą ir mano, kad daug vilčių teikia tai, jog visos 87 Pasauliniam forumui skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais priklausančios šalys susitarė priimti EBPO standartą dėl keitimosi mokestine informacija; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad ES ir JAV pademonstruotų savo bendrą lyderystę pasaulyje ir garantuotų, jog iki 2010 m. kovo mėn. būtų parengtos būtinos paskatos, įskaitant sankcijas, ir nedelsiant su visomis šalimis įgyvendinti tarpusavio peržiūrų programą siekiant įvertinti pažangą, tačiau mano, kad ši sistema turi būti sustiprinta, kad būtų kovojama su vengimu mokėti mokesčius ir polinkiu juos perskaičiuoti; pabrėžia, kad savaiminis informacijos teikimas turėtų būti privalomas sprendžiant visus tarptautinius mokesčių klausimus;

38.

yra įsitikinęs, kad JAV ir ES keičiantis geriausia įmonių socialinės atsakomybės praktika bus daromas didžiulis poveikis įmonių požiūriui į šią atsakomybę ir jų teigiamam dalyvavimui sprendžiant socialinius ir aplinkos klausimus; mano, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turėtų būti atkreiptas dėmesys į ES norminio pagrindo, susijusio su Kapitalo reikalavimų direktyva, stiprinimą, ypač į finansinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimų politiką;

39.

palankiai vertina Didžiojo dvidešimtuko valstybių vadovų susitikimo išvadas;

40.

ragina per būsimąjį Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimą skatinti strateginį transatlantinį bendradarbiavimą intelektinės nuosavybės apsaugos srityje visapusiškai paisant piliečių pagrindinių ir pilietinių teisių; pabrėžia, kad technologijų platinimas neturi iškreipti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos, pagal kurią užtikrinama galimybė imtis finansinės ir verslo rizikos, kuri neatsiejama nuo naujovių proceso;

41.

primena Transatlantinei ekonomikos tarybai, kad žinių visuomenė – esminis transatlantinės ekonomikos erdvės, grindžiamos prieiga prie informacijos ir nauju skaitmeninio turinio apsaugos ir platinimo modeliu, išlaikant proporcingumo principą, elementas;

42.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti vykdyti bendrus veiksmus, skirtus užtikrinti, kad trečiosios šalys, ypač Kinija, vadovautųsi aukštesniais gamybos standartais, atitinkančiais ES ir JAV saugos reikalavimus, ypač tuos, kurie taikomi žaislams, ir garantuoti, kad abipus Atlanto būtų griežtai laikomasi produktų, ypač žaislų, saugos įstatymų ir kad būtų vykdomi griežtesni patikrinimai nacionaliniu lygmeniu;

43.

ragina Komisiją pasitelkiant Transatlantinę ekonomikos tarybą kurti stipresnes ir veiksmingesnes tarpvalstybines bendradarbiavimo vykdymo priežiūros srityje priemones siekiant susieti ES įspėjimo apie vartojimo prekes, keliančias rimtą pavojų vartotojams, sistemą RAPEX ir JAV vartojimo prekių saugos komisijos įspėjimo sistemą ir integruoti ES bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo veiklą į JAV institucijų veiklą;

44.

siūlo Transatlantinei ekonomikos tarybai pritarti, kad būtų patvirtinta įpareigojanti bendradarbiavimo priemonė, pagal kurią būtų nustatytas ir palengvintas keitimasis informacija apie gaminių saugą, taip pat kad būtų sukurta bendra bendradarbiavimo veiksmų programa;

45.

atsižvelgdamas į būsimą Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimą ir ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, ragina Komisiją sparčiau dirbti siekiant priimti gerokai uždelstą dvišalį bendradarbiavimo vykdymo priežiūros srityje susitarimą, pagal kurį JAV būtų išplėsta minėtajame susitarime numatyta vykdymo priežiūros veikla atsižvelgiant į ES reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (6) ir JAV saugaus tinklo akto nuostatas;

46.

ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV partneriais siekiant Transatlantinei ekonomikos tarybai suteikti galimybę įvertinti, kaip būtų galima stiprinti vartotojų apsaugą tinkamai atsižvelgiant į vartotojų teises, susijusias su skaitmeniniu turiniu, ir bendradarbiauti rengiant taisykles, pagal kurias būtų reglamentuojamos prekės su trūkumais;

47.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą stiprinti ES ir JAV muitinių ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, kad vartotojų nepasiektų pavojingi gaminiai, ypač pavojingi žaislai;

48.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą išreikšti ES susirūpinimą dėl JAV Kongreso priimtos vienašalės JAV teisinės priemonės dėl visų be išimties į JAV jūra įvežamų konteinerių skenavimo; yra įsitikinęs, kad Transatlantinė ekonomikos taryba galėtų Briuselyje ir Vašingtone sėkmingai organizuoti seminarus šimtaprocentinio skenavimo klausimu siekdama skatinti didesnį JAV ir ES teisės aktų leidėjų savitarpio supratimą ir pasiūlyti greitą abiem šalims priimtiną šios problemos sprendimą; ragina Komisiją prieš būsimą Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdį įvertinti galimas su šia priemone susijusias verslo ir ES ekonomikos išlaidas;

49.

pasiryžęs toliau raginti JAV teisės aktų leidėją (ir ragina Komisiją pasitelkus Transatlantinę ekonomikos tarybą daryti tą patį) persvarstyti įpareigojimą skenuoti visus be išimties į JAV jūra įvežamus konteinerius ir vystyti rizikos valdymu grindžiamą bendradarbiavimą su JAV, įskaitant abipusį ES ir JAV prekybos partnerystės programų pripažinimą, pagal Pasaulio muitinių organizacijos SAFE normomis nustatytą tvarką;

50.

atsižvelgdamas į tai, kad rengiamas Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimas, ragina Komisiją oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšio technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abipusio pripažinimo procedūras, primygtinai paraginti abi šalis pripažinti įteisintus matavimo vienetus, visų pirma, kad JAV būtų pripažintas ES produktų ženklinimas tik metrinės sistemos vienetais, aptarti standartizacijos klausimą su JAV institucijomis ir koordinuoti veiksmus tarptautiniu lygmeniu;

51.

mano, kad itin svarbu Transatlantinėje ekonomikos taryboje inicijuoti dialogą naujų maisto produktų ir naujų technologijų taikymo maisto produktų gamyboje klausimais; pabrėžia savo susirūpinimą dėl klonavimo metodų taikymo veisiant gyvūnus;

52.

teigiamai vertina tai, kad JAV vyriausybė pripažino, jog būtina reformuoti jos priimtą Toksinių medžiagų kontrolės aktą; ragina ES ir JAV bendradarbiauti siekiant, kad JAV būtų sukurta reguliavimo sistema, pagal kurią būtų užtikrinta apsauga, atitinkanti pagal reglamentą REACH garantuojamą apsaugos lygį;

53.

ragina pasitelkiant Transatlantinę ekonomikos tarybą bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su įmonių reguliavimo aplinka, ir svarstant teisės aktus, turinčius transatlantinį poveikį, vadovautis ES „Smulkiojo verslo akte“ nustatytu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

54.

siekdamas pagerinti tiekimo saugumą, ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą plėtoti bendradarbiavimą, susijusį su bendra energetikos strategija, pagal kurią būtų remiamas įvairinimas ir skatinama ekologiniu požiūriu veiksminga ekonomika, taip pat ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą padėti nustatant konvergencinius tvarumo kriterijus biokurui;

55.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, kad būtų geriau išnaudojamos papildyto ES ir JAV mokslo ir technologijų susitarimo potencialas;

56.

mano, kad prieiga prie trečiųjų šalių rinkų yra bendras ES ir JAV rūpestis ir interesas; yra įsitikinęs, kad Transatlantinė ekonomikos taryba gali atlikti svarbų vaidmenį formuodama bendrą ES ir JAV požiūrį į jų prekybos santykius su trečiosiomis šalimis; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą siekti nustatyti bendresnį JAV ir ES požiūrį į naujus laisvosios prekybos susitarimus, kad šie susitarimai, įskaitant socialinius ir aplinkos standartus, būtų suderinti;

57.

ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą aptarti teisinį pagrindą ir techninius standartus, patikslinti neaiškias teisines sąlygas ir kartu aptarti sutarčių, prievolių ar teisinio saugumo JAV klausimus;

58.

tikisi, kad per 2009 m. spalio 28 d. Vašingtone numatytą ES ir JAV ministrų susitikimą bus priimtas bendras pareiškimas dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo, į kurį pirmiausia bus įtrauktas kibernetinis saugumas;

59.

primena apie savo pasiryžimą kovoti su terorizmu ir apie savo tvirtą įsitikinimą, kad būtina tinkamai derinti saugumo priemones ir pilietinių laisvių bei pagrindinių teisių apsaugą, ir taip pat užtikrinti, kad būtų kuo labiau paisoma privatumo ir duomenų apsaugos principų; pakartoja, kad būtinybė ir proporcingumas yra esminiai principai, be kurių kova su terorizmu niekada nebus veiksminga;

60.

yra įsitikinęs, kad stabilus teisinis ir politinis pagrindas būtinas siekiant užtikrinti tvirtą ES ir JAV bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse ir kad tvirtesnė parlamentinė ir demokratinė partnerystė labai svarbi norint veiksmingai išspręsti bendrus uždavinius, pvz., kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu nepažeidžiant pagarbos pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principų, teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo, migracijos kontrolės ir teisės prašyti prieglobsčio apsaugos, bevizio visų sąžiningų (bona fide) piliečių judėjimo iš vieno regiono į kitą tvarkos užtikrinimo srityse;

61.

taigi primena, kad Europos Sąjunga grindžiama teisinės valstybės principu ir kad saugumo sumetimais perduodant Europos asmens duomenis trečiosioms šalims negali būti pažeistos procedūrinės garantijos ir gynybos teisės, be to, turi būti laikomasi nacionalinių ir Europos teisės aktų dėl duomenų apsaugos;

62.

primena, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio transatlantinio ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos 4 straipsnyje numatyta galimybė pateikus prašymą per valstybines valdžios institucijas susipažinti su atitinkamais finansiniais duomenimis ir kad tai galėtų būti tvirtesnis teisinis pagrindas SWIFT duomenų perdavimui negu pasiūlytas laikinasis susitarimas;

63.

pažymi, kad ES ir JAV derasi dėl minėtojo laikinojo susitarimo dėl tokių duomenų perdavimo ir kad numatyta, jog susitarimas būtų laikinas remiantis įtraukta nuostata dėl galiojimo pabaigos praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių, o pagal naująjį susitarimą, dėl kurio deramasi nepažeidžiant Lisabonos sutartyje numatytos procedūros, į procesą bus visapusiškai įtraukti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, taip pat užtikrinta, jog būtų laikomasi pirmiau minėtos Parlamento 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijos 3 dalyje nustatytų sąlygų;

64.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo pirmininkams, Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams ir jos sekretoriatui.