20.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 66/29

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Biomasės naudojimo veiksmų planas“ (COM(2005)0628),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių planas. Atsinaujinančių išteklių energija 21 amžiuje: tvaresnės ateities kūrimas“ (COM(2006)0848),

—

atsižvelgdamas į 1997 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Ateities energija – atsinaujinantys energijos ištekliai. Bendrijos strategijos ir veiksmų plano baltoji knyga“ (COM(1997)0599),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Atsinaujinančios energijos dalis ES – Komisijos pranešimas pagal Direktyvos 2001/77/EB 3 straipsnį, teisinių priemonių ir kitos Bendrijos politikos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių dalies ES vystymo poveikio vertinimas ir pasiūlymai dėl konkrečių veiksmų“ (COM(2004)0366),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1230/2003/EB, patvirtinantį daugiametę veiksmų programą energetikos srityje „Pažangi energetika Europai“ (2003–2006 m.) (2) ir į 2006 m. vasario 8 d. Komisijos komunikatą dėl ES biodegalų strategijos (COM(2006)0034),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (3),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (4) ir 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (5),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančios energijos dalies ES ir konkrečių veiksmų pasiūlymų (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ne maistui skirtų augalinių kultūrų auginimo skatinimo (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetų nuomones (A6-0034/2008),

A.

kadangi pirmiau minėtame 1997 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikate nustatytas tikslas padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį – nuo 6 proc. 1995 m. iki 12 proc. 2010 m.,

B.

kadangi Komisija savo pirmiau minėtame 2005 m. gruodžio 7 d. komunikate pažymėjo, kad, norint pasiekti šį tikslą, iš biomasės gaminamos energijos dalis turi būti daugiau nei du kartus didesnė,

C.

kadangi veiksmais ES žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose daug prisidėta prie klimato kaitos poveikio mažinimo (žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 1990–2004 m. 15 ES valstybių narių sumažėjo 10 proc., o 25 ES valstybėse narėse – 14 proc.); kadangi tikimasi, kad 2010 m. ES žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus 16 proc. mažesnis nei 1990 m.,

D.

kadangi yra didelių galimybių gerokai padidinti biodujų gamybą, ypač įvertinant gyvulių produktų (gyvulių mėšlo), dumblo, atliekų ir netinkamų maisto bei pašarų gamybai augalų, kaip svarbiausių biodujų žaliavų, svarbą, tačiau reikia atsižvelgti į mėšlo naudojimo energetikos reikmėms poveikį dirvos struktūrai ir dirvos mikroorganizmams,

E.

kadangi iki šiol naudojant gyvulių mėšlą, energetinius augalus, dumblą ir organines atliekas kasmet pagaminama tik 50 petadžaulių (PJ) vertės biodujų, o vien iš mėšlo galima pagaminti 827 PJ vertės biodujų,

F.

kadangi biodujų gamyba ir biodujų gamybos įrenginiai ES paskirstyti nevienodai, ir tai taip pat rodo, kad neišnaudojamos visos galimybės,

G.

kadangi biodujos gali būti naudojamos įvairiai ir naudingai, pvz., elektros gamybai, šildymui, aušinimui, kaip automobilių degalai ir kt.,

H.

kadangi biomasės naudojimas elektros energijai gaminti gali padėti sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir biodujos laikomos vienu iš pigiausių šildymui skirtų energijos šaltinių,

I.

kadangi biodujų gamybos iš energetinių augalų įrenginių plėtra labai sulėtėjo dėl greitai kylančių javų kainų ir nuogąstavimų dėl maisto tiekimo bei aplinkos,

J.

kadangi nuogąstavimai dėl ryšio tarp bioenergijos (daugiausia bioetanolio ir biodyzelino) gamybos ir kylančių javų bei maisto kainų pasaulio rinkoje nėra aktualūs biodujų gamybos iš gyvulių mėšlo, dumblo, organinių atliekų ir augalinių šalutinių produktų (netinkamų maisto ir pašarų gamybai) atveju, o saugiai perdirbti šias medžiagas būtina bet kuriuo atveju,

K.

kadangi naujosiose valstybėse narėse gyvulių mėšle būna 20 proc. ar daugiau šiaudų ir nuo mėšlo gamybos ir mėšlo, kuris netinkamas jokiai fermentacijai, pašalinimo gali praeiti daug laiko,

1.

pripažįsta, kad biodujos yra gyvybiškai svarbus energijos išteklius, kurį naudojant prisidedama prie tvarios ekonomikos, žemės ūkio ir kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos;

2.

pabrėžia naudą, kurią gali duoti biodujos mažinant ES energetinę priklausomybę;

3.

pabrėžia, kad biodujų gamyba iš gyvulių mėšlo, dumblo ir komunalinių, gyvūninių ir organinių atliekų prisideda prie energijos šaltinių įvairinimo ir taip ne tik vis labiau užtikrinamas Europos energijos tiekimo saugumas, konkurencingumas ir tvarumas, bet ir suteikiama naujų pajamų galimybių ūkininkams;

4.

mano, kad naudojant biodujas, ypač šilumai ir elektros energijai gaminti, galima veiksmingiau siekti privalomo tikslo iki 2020 m. 20 proc. visos ES energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių;

5.

5 pabrėžia, kad naudojant tam tikrus atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., biodujas ir biokurą, kartu su saulės ir vėjo energija, taip pat toliau dedant didesnes pastangas mokslinių tyrimų srityje, ilgainiui būtų galima pasiekti didesnę nepriklausomybę nuo iškastinių energijos šaltinių;

6.

ragina ES ir valstybes nares išnaudoti dideles su biodujomis susijusias galimybes – sukurti palankią aplinką ir išlaikyti bei plėtoti pagalbos sistemas, skirtas skatinti investicijas į biodujų įrenginius ir į jų išlaikymą;

7.

pabrėžia, kad biodujų gamyba iš gyvulių mėšlo yra naudinga daugeliu aplinkos apsaugos aspektų, pvz., išmetama mažiau metano, CO2, kietųjų dalelių ir azoto suboksidų, ne toks bjaurus kvapas, valomos srutos ir užtikrinamas didesnis perdirbtame mėšle esančio azoto trąšumas (tai reiškia, kad norint pasiekti tokį patį trąšumą reikia mažiau azoto);

8.

pabrėžia, kad agrokuro gamyba iš atliekų neturėtų tapti savitikslė; pažymi, kad atliekų kiekio mažinimas turėtų ir toliau būti ES ir jos valstybių narių aplinkos politikos prioritetas;

9.

ragina labiau naudoti srutas kaip biodujų šaltinį, nes yra daug galimybių, kad jų naudojimas didės, ir taip pat skatina decentralizuoti energiją gaminančius biodujų įrenginius; pažymi, kad, šiuo tikslu naudojant daugiau srutų, galima labai sumažinti metano išsiskyrimą srutų saugyklose;

10.

pabrėžia, kad gyvulių mėšle, komunalinėse nuotekose ir žemės ūkio pramonės atliekose gali būti medžiagų (bakterijų, virusų, parazitų, sunkiųjų metalų, žalingų organinių medžiagų), galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai ar aplinkai; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų atsargos priemonių siekiant išvengti taršos ir šių medžiagų pasklidimo ir bet kokių jų sukeliamų ligų plitimo;

11.

pabrėžia, kad naudojant dumblą ir gyvulių ar organines atliekas pagerėtų biodujų įmonių našumas; pabrėžia, kad su gyvulių atliekomis susijusios higienos problemos daugeliu atveju gali būti gana lengvai sprendžiamos;

12.

taip pat ragina biodujų įrenginiuose kaip biomasę naudoti pirminio perdirbimo produktus, pvz., bulvių lupenas ir vaisių minkštimą;

13.

pabrėžia, kad netrukus techninėje ir valdymo srityse gali įvykti pokyčių, dėl kurių dar labiau padidės biodujų įmonių, kuriuose naudojamas gyvulių mėšlas, dumblas ir organinės atliekos, nauda aplinkos ir sveikatos požiūriu;

14.

mano, kad biodujų įmonės, kaip ir gyvulių ūkiai, turi užtikrinti tvarumą ir jų dydis turi atitikti regiono poreikius, kad nauda aplinkos požiūriu taip pat paskatintų palankesnį gyvulių ūkių, kuriems kyla daug problemų dėl padidėjusio kaimynų ir visuomenės skundų skaičiaus, vertinimą;

15.

pažymi, kad dėl biodujų įmonių, kuriuose naudojamas mėšlas, dumblas ar organinės atliekos, į aplinką gali būti išleidžiama daugiau amoniako; tačiau pabrėžia, kad šio šalutinio poveikio gali būti gana lengvai išvengta, o į valstybių narių įstatymus, reglamentuojančius biodujų įrenginių veiklą ir pagalbos biodujų įmonėms nuostatas, turi būti įtrauktos prevencinės priemonės;

16.

ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad biodujų įmonės neišmestų metano, nes jo išmetimas gali sumažinti jų teigiamą poveikį, susijusį su visuotiniu atšilimu;

17.

pakartoja, kad bet kokia finansinė pagalba biodujų įmonėms turi būti pagrįsta efektyvumu, technine pažanga ir teigiama išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyra, naudos gyvulių ūkiams ir kaimo regionams užtikrinimu, taip pat kita biodujų įmonių teikiama nauda ekonomikos ir aplinkos požiūriu; mano, kad negalima kelti pavojaus gyventojų aprūpinimui maistu;

18.

su dideliu nerimu pažymi, kad daugelyje valstybių narių didėja konkurencija dėl kai kurių žemės ūkio produktų, pvz., kukurūzų, naudojimo energijai ir maistui gaminti; atkreipia dėmesį į tai, kad šios konkurencijos sąlygomis labai pakilo pašarų kainos;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares ateityje teikiant pasiūlymus dėl biodujų sektoriaus reglamentavimo nagrinėti ne tik su aplinka susijusius aspektus, bet ir poveikį kokybiškai ir tvariai maisto produktų gamybai;

20.

pabrėžia, kad biodujų gamybai iš gyvulių mėšlo, dumblo ir gyvulių ir organinių atliekų turi būti teikiama pirmenybė, nes šių būdų tvarumas ir nauda aplinkai neabejotini;

21.

pažymi, kad optimalus biodujų įmonės dydis priklauso nuo įvairių aplinkybių, kurios lemia masto ekonomiją ir turi būti nuodugniai ištirtos; mano, kad būtina įvertinti ne tik ekonominį aspektą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą, bet visų pirma būtina nustatyti, kaip įmonės dydis paveiks aplinkinę vietovę, jei bus didinami tam tikrų monokultūrinių pasėlių plotai;

22.

pabrėžia, kad ir aplinkos, ir ekonominiu požiūriu būtų užtikrinta didžiausia nauda, jei biodujų įmonių operatoriai naudotų visas galimas organines medžiagas;

23.

mano, nors naujam ir naujoviškam biodujų sektoriui reikia pradinės paramos, tačiau pasiekus rinkos brandą tokios paramos sistemos nebeturėtų būti taikomos;

24.

pabrėžia, kad biodujų įrenginiai, kuriuose perdirbami tik augalai, turi būti ir toliau finansuojami ir atidžiai stebimi, daugiausia dėmesio skiriant pažangiausioms ir našiausioms įmonėms ar sistemoms, siekiant užtikrinti ekonominę ir techninę ES pažangą šioje srityje ir ištirti būsimas galimybes;

25.

ragina Komisiją pateikti ataskaitą, kaip energetiniams augalams būtų galima nustatyti efektyvumo ir tvarumo ekonominiu ir aplinkos požiūriu kriterijus, dėl kurių šis naujas gamybos būdas taptų ekologiškesnis ir būtų užtikrintas tinkamas maisto produktų gamybos ir tiekimo problemų sprendimas;

26.

ragina dėti daugiau pastangų tiriant ir skatinant naujas biodujų technologijas, ypač aplinkai naudingiausias technologijas, kurias taikant biomasė (antros kartos biodujos) naudojama biokurui gaminti ir didinamas biodujų įmonių pelningumas, kadangi tik taikant pažangias technologijas (pvz., dujų regeneravimo technologijas) galima labai padidinti biodujų įrenginių veiksmingumą;

27.

primena valstybėms narėms ir Komisijai, kad pažanga biodujų sektoriuje neįmanoma be papildomo finansavimo; primena, kad lėšos turi būti skiriamos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, informavimui apie konkrečių projektų rezultatus, įrenginiams, taip pat užtikrinti didesnę paramą ekologiškai elektros energijai ir ekologiškoms dujoms;

28.

primena, kad tos valstybės narės, kurios taiko papildomas skatinamąsias priemones, susijusias su ekologiška energija (nustato tinkamas kainų subsidijas ar taiko kitas priemones), pasiekia geriausių rezultatų skatinant biologines dujas;

29.

mano, kad ekologiškų dujų gamyba turi būti subsidijuojama taip pat, kaip ir ekologiškos elektros energijos gamyba;

30.

ragina, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų, jog lėšos pagal ES ir nacionalines programas būtų skiriamos našiausiems ir tvariausiems įrenginiams, ypač įrenginiams, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, arba infrastruktūrai ir tinklams, skirtiems biodujų sistemai tobulinti ir biodujoms tiekti į gamtinių dujų tinklą;

31.

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad elektros energija, šiluma ir gamtinės dujos turi būti tiekiamos į tinklus nediskriminuojant, ir ragina taikyti biodujoms tas pačias sąlygas kaip ir gamtinėms dujoms, siekiant, kad, biodujoms patekus į gamtinių dujų tinklus, būtų galima pasinaudoti visomis biodujų teikiamomis galimybėmis;

32.

mano, kad supaprastinus prekybos taršos CO2 dujomis leidimais tvarką būtų labai prisidėta prie biodujų įmonių ekonominio perspektyvumo ir tvarumo;

33.

pabrėžia, kad biodujų įrenginiai gali būti naudingi ūkininkams, kurie dar neturi pakankamų gyvulių mėšlo laikymo pajėgumų, ir gali padėti spręsti šią problemą ekonomiškai perspektyviu būdu;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad biodujų įmonių steigimui ir leidimų naudoti organines atliekas ir dumblą išdavimui netrukdytų pernelyg ilgai trunkančios administracinės procedūros ir taisyklės;

35.

atkreipia dėmesį į didelius procedūrų, susijusių su leidimų biodujų įmonėms suteikimu, trukmės ir turinio skirtumus atskirose valstybėse ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad su teritorijos planavimu, leidimais ir patvirtinimu susiję reikalavimai netaptų nereikalinga kliūtimi;

36.

ragina biodujų įrenginių statybai pradėti taikyti supaprastintą statybos leidimų išdavimo tvarką;

37.

ragina Komisiją sudaryti bendrą produktų, kuriuos būtų leidžiama naudoti biodujų įmonėse, sąrašą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įvairių valstybių narių ūkininkams;

38.

ragina ūkininkus bendradarbiauti steigiant ir eksploatuojant biodujų įmones;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti nuoseklią biodujų politiką; ragina Komisiją pateikti specialią ataskaitą biodujų ir jų naudojimo skatinimo ES tema ir joje nurodyti, kokie Bendrijos ir valstybių narių teisės aktų pakeitimai būtini siekiant skatinti tolesnę biodujų sektoriaus plėtrą, taip pat nurodyti efektyviausius ES fondų ir programų naudojimo būdus bei pateikti gerosios patirties pavyzdžių; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina įvertinti įvairių rūšių biodujų gamybos poveikį klimatui, vietos aplinkai, kaimo regionų pajamoms ir aprūpinimui maistu pasauliniu mastu;

40.

siūlo, kad biodujų skatinimas būtų visapusiškai įtrauktas į siūlomą Direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM(2008)0019), ypatingą dėmesį skiriant:

41.

ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl biologinių atliekų direktyvos, kurioje būtų numatyti kokybės standartai; ragina Komisiją ištirti galimybę pateikti pasiūlymą dėl bendros biodujų ir biologinių atliekų direktyvos;

42.

ragina Komisija pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų dėl biodujų įmonių likučių naudojimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad biodujų įmonėse būtų leidžiama naudoti tik tokias organines medžiagas, kurių likučius būtų galima naudoti nekeliant pavojaus aplinkai; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę uždrausti naudoti gyvulių pašaruose esančias augimą skatinančias medžiagas, kuriose yra sunkiųjų metalų, jei bus įrodyta, kad tai ES masto problema, kuri kliudys vėliau naudoti biodujų įmonių likučius laukuose;

43.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse ir regionuose būtų veiksmingai įgyvendinama 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (10), Nitratų direktyva (11), Nuotekų dumblo direktyva (12), Vandens pagrindų direktyva (13), Paukščių direktyva (14), Natūralių buveinių direktyva (15) ir teisės aktai dėl sunkiųjų metalų, ir taip užtikrinti didesnį biodujų įmonių, kuriose naudojamas mėšlas ir dumblas, patrauklumą;

44.

reikalauja, kad Komisija kuo greičiau paskelbtų strategiją, pagal kurią biodujų įrenginiai būtų įtraukti į Kioto mechanizmą, pvz., elektros energijos ir šilumos gamybos iš biodujų įrenginiams būtų taikomi ekologiniai sertifikatai, specialios išmokos, mokesčių lengvatos ar kitos priemonės; pažymi, kad tai padidintų biodujų įrenginių rentabilumą, taip pat užtikrintų didesnį žemės ūkio sektoriaus veiksmų, kuriais kovojama su klimato kaita, skaidrumą;

45.

prašo įvertinti, ar Nitratų direktyva netaps nereikalinga visiškai įgyvendinus Požeminio vandens direktyvą;

46.

dar kartą pabrėžia, kad ES teisės aktuose dirbtinių trąšų naudojimui neturėtų būti teikiama pirmenybė gyvulių mėšlo ir biodujų įmonių šalutinių produktų naudojimo atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai, visų pirma ragina nedelsiant dar kartą apsvarstyti gyvulių mėšlo apibrėžimą pagal Nitratų direktyvą;

47.

ragina Komisiją rekomendacijos ar direktyvos būdu skatinti biodujų tiekimą į gamtinių dujų tinklus;

48.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymų dėl tolesnio gyvulių ir žemės ūkio pasėlių šalutinių produktų naudojimo biodujų gamybai skatinimo, kaip numatyta anksčiau minėtame 2005 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate;

49.

reikalauja, kad valstybės narės, kurios esamose nacionalinėse plėtros programose nenumatė jokių priemonių arba numatė nepakankamai priemonių, įtrauktų biodujas į tarpinį esamų kaimo ir regionų plėtros programų vertinimą ir pasiūlytų tolesnius veiksmus;

50.

ragina Komisiją užtikrinti valstybių narių (taip pat tų valstybių narių, kuriose šiuo metu nėra biodujų įmonių arba veikia tik kelios biodujų įmonės), bendradarbiavimą ir jų veiksmų koordinavimą, kad perduodamos žinias ir technologijas jos galėtų dalytis savo geriausia patirtimi biodujų įrenginių eksploatavimo srityje;

51.

ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 15 d. pateikti Europos Parlamentui nuoseklią ES biodujų gamybos ir jos ateities perspektyvų, įskaitant poveikio įvertinimą, ataskaitą, kurioje būtų atsižvelgta į Europos Parlamento pasiūlymus ir padarytą pažangą;

52.

ragina šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ir pirmininkavimą perimsiančią valstybę narę skatinti tolesnes diskusijas tausios biodujų gamybos skatinimo klausimu; be to, siekiant skatinti tausią biodujų infrastruktūrą, turėtų būti taip pat atsižvelgiama į šilumos ir elektros energijos gamybą tuo pat metu;

*

**

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.