–

FP Passenger Service GmbH, atstovaujamos Rechtsanwältin F. Puschkarski ir Rechtsanwalt B. Passin,

–

Austrian Airlines AG, atstovaujamos Rechtsanwalt G. Gries,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll ir G. Kunnert,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir M. Hellmann,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos W. Mölls ir N. Yerrell,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5–7 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant FP Passenger Service GmbH ir Austrian Airlines AG ginčą dėl kompensacijos pastarosios keleiviui už tai, kad orlaivis, kuriuo jis skrido, pavėlavo atvykti į Vienos Švechato (Austrija) oro uostą.

3

Reglamento Nr. 261/2004 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Bendrijos veiksmais oro transporto srityje, be kita ko, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Be to, turėtų būti visokeriopai atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai.“

4

Šio reglamento 2 straipsnis „Sąvokų apibrėžimai“ suformuluotas taip:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>

5

Minėto reglamento 5 straipsnyje „Skrydžių atšaukimas“ numatyta:

„1.   Atšaukus skrydį:

<…>

<…>

3.   Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

<…>“

6

To paties reglamento 6 straipsnyje „Atidėjimas“ nurodyta:

„1.   Kai skrydį vykdantis oro vežėjas pagrįstai tikisi, kad tvarkaraštyje numatytas skrydžio išvykimo laikas bus atidėtas:

skrydį vykdantis oro vežėjas teikia keleiviams:

2.   Bet kuriuo atveju pagalba teikiama laikantis kiekvienam atstumo intervalui pirmiau nurodytų terminų.“

7

Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje „Teisė į kompensaciją“ nustatyta:

„1.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

<…>

<…>

2.   Kai keleiviams pagal 8 straipsnį siūloma vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu ir kito skrydžio atvykimo laikas yra vėlesnis už keleivio įsigytame biliete nurodytą tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką mažiau kaip[:]

<…>

skrydį vykdantis oro vežėjas gali 50 % sumažinti 1 dalyje numatytą kompensaciją.

<…>

4.   1 ir 2 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą.“

8

Ieškovė pagrindinėje byloje FP Passenger Service perėmė keleivio, kuris buvo rezervavęs vietą skristi Austrian Airlines skrydžiu Nr. OS 2344 iš Hurgados (Egiptas) į Vieną (Austrija), teises; išskristi buvo numatyta 2017 m. rugpjūčio 20 d. 10 val. 50 min., atskristi – tos pačios dienos 15 val. 20 min.

9

Kadangi orlaivis iš Hurgados išskrido tik 14 val. 22 min., jis į Vienos Švechato oro uostą 2017 m. rugpjūčio 20 d. atskrido vėluodamas; vėlavimo laikas gali varijuoti atsižvelgiant į tai, kuris momentas laikytinas atvykimo laiku. Šiuo klausimu nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą paminėti keli skirtingi laikai:

10

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nenustatyta, kad iki orlaivio durų atidarymo būtų praėję neįprastai daug laiko. Tačiau orlaivis buvo pastatytas atokiau, iš ten iki oro uosto terminalo keleiviai buvo atvežti autobusu. Neįmanoma nustatyti, ar tuo atveju, jeigu orlaivis būtų nusileidęs numatytu laiku, jis būtų buvęs nukreiptas į šią stovėjimo vietą, ar kitur. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu nurodo, kad orlaiviai, kurie leidžiasi Vienos Švechato oro uoste, sustoja arba ant tako, tuomet keleiviai iš orlaivio išlipa trapu ir autobusu nuvežami į terminalą, arba prie „rankovės“, kuria oro uosto pastatai pasiekiami tiesiogiai.

11

FP Passenger Service kreipėsi į Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas, Austrija) su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti 400 EUR dydžio kompensaciją už vėlavimą ir palūkanas. Grįsdama savo reikalavimą ji teigė: kadangi atitinkamas skrydis buvo atidėtas, į galutinę paskirties vietą faktiškai buvo atvykta tik 18 val. 22 min. (laikas, kai vėluojantis orlaivis atvyko į stovėjimo vietą).

12

Tačiau FP Passenger Service nurodė, kad nustatant vėlavimą reikia atsižvelgti į durų atidarymo momentą, t. y. momentą, kai keleiviai galėjo palikti orlaivį. Nagrinėjamu atveju durys buvo atidarytos praėjus daugiau nei trims valandoms po tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko.

13

Austrian Airlines teigė, kad aptariamas skrydis vėlavo trumpiau nei tris valandas. Iš tiesų orlaivis į galutinę paskirties vietą atvyko ne 18 val. 22 min., o 18 val. 17 min. Siekiant taikyti teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, tiek dėl tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko, tiek dėl faktinio atvykimo laiko reikia remtis laiku, kada orlaivis nusileido paskirties oro uoste. Šis laikas neapima laiko, reikalingo durims atidaryti.

14

Pritardamas Austrian Airlines pozicijai, pirmosios instancijos teismas atmetė FP Passenger Service ieškinį, motyvuodamas tuo, kad siekiant nustatyti faktinį skrydžio vėlavimą reikia palyginti tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką su faktiniu atvykimo laiku. Kadangi nagrinėjamu atveju šio palyginimo rezultatas buvo vėlavimas tik 2 valandomis ir 57 minutėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad FP Passenger Service neturi pagrindo įgyti teisės į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

15

Ieškovė pagrindinėje byloje apskundė tą sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Tas teismas mano, kad reikia taikyti 2014 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimą Germanwings (C‑452/13, EU:C:2014:2141). Todėl, norint apskaičiuoti, kiek buvo pavėluota, reikia nustatyti, kada orlaivio durys būtų buvusios atidarytos, jeigu skrydis būtų buvęs įvykdytas laiku, ir tuomet šis momentas galėtų būti palygintas su faktiniu durų atidarymo momentu. Nors numatomas durų atidarymo laikas skrydžių tvarkaraščiuose neminimas, patirtis rodo, kad laiko tarpas nuo orlaivio atvykimo į stovėjimo vietą iki durų atidarymo visų skrydžių atveju paprastai yra identiškas. Iš to matyti, kad, viena vertus, laiko tarpas nuo faktinio atvykimo laiko iki faktinio durų atidarymo ir, kita vertus, laiko tarpas nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko iki numatyto durų atidarymo yra identiški, todėl apskaičiuojant vėlavimą į šį laiko tarpą neturi būti atsižvelgiama.

16

Tačiau jeigu konkrečiu atveju laiko tarpas tarp faktinio atvykimo laiko ir faktinio durų atidarymo yra neįprastai ilgas ir keleivis pateikia to įrodymų, reikia atsižvelgti į skirtumą tarp faktinio laiko ir durims atidaryti paprastai reikalingo laiko, siekiant jį pridėti prie vėlavimo, apskaičiuoto remiantis prieš tai išdėstytais argumentais. Nagrinėjamu atveju vis dėlto reikia remtis principu, kad laiko tarpas tarp faktinio atvykimo laiko ir faktinio durų atidarymo neviršijo įprasto laiko tarpo, todėl į šį laiko tarpą neturi būti atsižvelgiama.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nacionalinių teismų praktika šiuo klausimu nėra suformuota.

18

Šiomis aplinkybėmis Landesgericht Korneuburg (Kornoiburgo apygardos teismas, Austrija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 261/2004] 5[–]7 straipsnius reikia aiškinti taip, kad apskaičiuojant vėlavimą (atsižvelgiant į 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Germanwings (C‑452/13, EU:C:2014:2141), kuriame buvo pripažinta, kad reikia remtis durų atidarymo momentu) reikia nustatyti skirtumą tarp faktinio durų atidarymo laiko ir tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko, ar skirtumą tarp faktinio durų atidarymo laiko ir planuoto durų atidarymo laiko atvykus tvarkaraštyje numatytu laiku?“

19

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 261/2004, atsižvelgiant į 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Germanwings (C‑452/13, EU:C:2014:2141), turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant nustatyti, kiek skrydžio keleiviai pavėlavo atvykti, reikia apskaičiuoti laiką, praėjusį nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko iki orlaivio durų atidarymo.

20

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi, jeigu klausimas, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, yra tapatus klausimui, dėl kurio Teisingumo Teismas jau yra priėmęs sprendimą, jeigu atsakymą į tokį klausimą galima aiškiai nustatyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos arba jeigu atsakymas į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, nekelia jokių pagrįstų abejonių.

21

Kadangi būtent taip yra nagrinėjamoje byloje, reikia taikyti šią nuostatą.

22

Visų pirma reikia priminti, jog iš Reglamento Nr. 261/2004 teksto aiškiai nematyti, kad į atvykimo vietą pavėlavusių skrydžių keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas moka pagal šio reglamento 7 straipsnį, nes sąvoka „skrydžio atidėjimas“ minėtame reglamente, aiškinant pažodžiui, vartojama tik atsižvelgiant į numatytą išvykimo laiką (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 31, 40 ir 41 punktus).

23

Vis dėlto, vadovaudamasis vienodo požiūrio principu, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tais atvejais, kai labai pavėluota atskristi į atvykimo vietą, t. y. trimis arba daugiau valandų, tokių pavėlavusių skrydžių keleiviai, kaip ir tie, kurių pradinis skrydis buvo atšauktas ir kuriems oro vežėjas negali pasiūlyti vykti kitu maršrutu Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio nustatytomis sąlygomis, turi teisę į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, nes negrįžtamai prarado laiko ir todėl patyrė analogiškų nepatogumų (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 48, 60 ir 61 punktus, taip pat 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 33, 34 ir 40 punktus).

24

Taip Teisingumo Teismas nustatė laiko ribą, nuo kurios pagal Reglamentą Nr. 261/2004 už šį laiko praradimą gali būti mokama nustatyto dydžio kompensacija.

25

Be to, Teisingumo Teismas paaiškino: kadangi minėti nepatogumai, pasireiškiantys laiko praradimu, paaiškėja užbaigus skrydį, vėlavimo mastas, nustatant Reglamente Nr. 261/2004 numatytą kompensaciją, turi būti vertinamas atsižvelgiant į „tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką“ (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 61 punktą; 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 40 punktą ir 2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Folkerts, C‑11/11, EU:C:2013:106, 33 punktą); pažymėtina, kad tai yra laikas, nustatytas tvarkaraštyje ir nurodytas atitinkamo keleivio turimame biliete.

26

Taigi ankstesniame punkte nurodytas tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas rodo momentą, kada skrydis paprastai bus baigtas. Vis dėlto gali būti, kad praėjus šiam laikui keleiviai vis dar bus lėktuve dėl įvairių incidentų, galinčių pavėlinti orlaivio atvykimą, nesvarbu, ar tai būtų prieš pakilimą, ar skrydžio metu įvykusios komplikacijos, ar komplikacijos nusileidus paskirties vietoje.

27

Kaip matyti iš šios nutarties 23 ir 24 punktų, pavėlavusio skrydžio keleivių prarastas laikas, palyginti su tvarkaraštyje numatytu atvykimo laiku, dėl Reglamente Nr. 261/2004 numatytos teisės į kompensaciją yra reikšmingas, tik jeigu tai yra mažiausiai trys valandos.

28

Patikrinimas, ar ši laiko riba buvo pasiekta konkrečiu atveju, turi būti atliekamas atsižvelgiant į laiką, kada orlaivis faktiškai atvyko į paskirties vietą. Kadangi Reglamente Nr. 261/2004 šis faktinis atvykimo laikas neapibrėžtas, Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Germanwings (C‑452/13, EU:C:2014:2141) 17 punkte nusprendė, jog sąvoka „faktinis atvykimo laikas“ turi būti aiškinama taip, kad ji vienodai būtų taikoma Sąjungoje.

29

To sprendimo 25 punkte Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, jog sąvoka „faktinis atvykimo laikas“ turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia bent vienų orlaivio durų atidarymo momentą, nes tuo momentu keleiviams leidžiama palikti orlaivį.

30

Būtent šiuo momentu pasibaigia situacija, kai keleiviai yra apriboti uždaros erdvės, kurioje galioja oro transporto vežėjo instrukcijos ir kurią šis kontroliuoja, o joje dėl techninių ir saugumo priežasčių keleiviai turi tik labai ribotas bendravimo su išoriniu pasauliu galimybes ir negali tvarkyti asmeninių, šeimos, socialinio gyvenimo ir darbinių reikalų (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑452/13, EU:C:2014:2141, 20, 24, 22 ir 25 punktus).

31

Galiausiai reikia pažymėti, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendime Germanwings (C‑452/13, EU:C:2014:2141) Teisingumo Teismas tik apibrėžė sąvokos „faktinis atvykimo laikas“ apimtį, tačiau nekvestionavo sąvokos „tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas“, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 261/2004, visų pirma jo 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį, į kurį daroma nuoroda šios nutarties 23 punkte nurodytoje jurisprudencijoje. Atvirkščiai, sąvoka „tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas“, kaip ji apibrėžta šios nutarties 25 punkte, atrodo būtina siekiant nustatyti bet kokio skrydžio vėlavimo atvykti mastą.

32

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Reglamentas Nr. 261/2004, atsižvelgiant į 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Germanwings (C‑452/13, EU:C:2014:2141), turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant nustatyti, kiek skrydžio keleiviai pavėlavo atvykti, reikia apskaičiuoti laiką, praėjusį nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko iki faktinio atvykimo laiko, t. y. momento, kai atidaromos bent vienos orlaivio durys, nes tuo momentu keleiviams leidžiama palikti orlaivį.

33

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, atsižvelgiant į 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Germanwings (C‑452/13, EU:C:2014:2141), turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant nustatyti, kiek skrydžio keleiviai pavėlavo atvykti, reikia apskaičiuoti laiką, praėjusį nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko iki faktinio atvykimo laiko, t. y. momento, kai atidaromos bent vienos orlaivio durys, nes tuo momentu keleiviams leidžiama palikti orlaivį.