EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62009CJ0031
Judgment of the Court (Grand Chamber) of 17 June 2010.#Nawras Bolbol v Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal.#Reference for a preliminary ruling: Fővárosi Bíróság - Hungary.#Directive 2004/83/EC - Minimum standards for the qualification and status of third country nationals or stateless persons as refugees - Stateless person of Palestinian origin who has not sought protection or assistance from the United Nations Relief and Works Agency for Palestine Refugees in the Near East (UNRWA) - Application for refugee status - Refusal based on a failure to meet the conditions laid down in Article 1A of the Convention relating to the Status of Refugees, signed in Geneva on 28 July 1951 - Right of that stateless person to be recognised as a refugee on the basis of the second sentence of Article 12(1)(a) of Directive 2004/83.#Case C-31/09.
2010 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas.
Nawras Bolbol prieš Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Fővárosi Bíróság - Vengrija.
Direktyva 2004/83/EB - Būtiniausios sąlygos, kurias turi įvykdyti trečiųjų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kad jiems būtų suteiktas pabėgėlio statusas - Iš Palestinos kilęs asmuo be pilietybės, nesikreipęs į Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizaciją (UNRWA) dėl apsaugos ar pagalbos - Prašymas suteikti pabėgėlio statusą - Atmetimas motyvuojant, kad netenkinamos 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnyje numatytos sąlygos - Šio asmens be pilietybės teisė į pabėgėlio statuso pripažinimą pagal Direktyvos 2004/83 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį.
Byla C-31/09.
2010 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas.
Nawras Bolbol prieš Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Fővárosi Bíróság - Vengrija.
Direktyva 2004/83/EB - Būtiniausios sąlygos, kurias turi įvykdyti trečiųjų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kad jiems būtų suteiktas pabėgėlio statusas - Iš Palestinos kilęs asmuo be pilietybės, nesikreipęs į Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizaciją (UNRWA) dėl apsaugos ar pagalbos - Prašymas suteikti pabėgėlio statusą - Atmetimas motyvuojant, kad netenkinamos 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnyje numatytos sąlygos - Šio asmens be pilietybės teisė į pabėgėlio statuso pripažinimą pagal Direktyvos 2004/83 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį.
Byla C-31/09.
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2010:351
Byla C‑31/09
Nawras Bolbol
prieš
Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal
(Fővárosi Bíróság prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 2004/83/EB – Būtiniausios sąlygos, kurias turi įvykdyti trečiųjų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kad jiems būtų suteiktas pabėgėlio statusas – Iš Palestinos kilęs asmuo be pilietybės, nesikreipęs į Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizaciją (UNRWA) dėl apsaugos ar pagalbos – Prašymas suteikti pabėgėlio statusą – Atmetimas motyvuojant, kad netenkinamos 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnyje numatytos sąlygos – Šio asmens be pilietybės teisė į pabėgėlio statuso pripažinimą pagal Direktyvos 2004/83 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį“
Sprendimo santrauka
Vizos, prieglobstis, imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas arba papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83
(Tarybos direktyvos 2004/83 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmas sakinys)
Taikant Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą sakinį, asmuo naudojasi kitų Jungtinių Tautų institucijų, išskyrus Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisariato (UNHCR), apsauga ar pagalba, jeigu šis asmuo iš tikrųjų jomis pasinaudojo.
Iš tikrųjų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio D skirsnyje, į kurį daroma nuoroda direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte, tik numatyta, kad į minėtos konvencijos taikymo sritį neįtraukiami asmenys, kurie šiuo metu naudojasi kitų Jungtinių Tautų institucijų, išskyrus UNHCR, apsauga ar pagalba. Iš aiškios šios Ženevos konvencijos nuostatos formuluotės matyti, kad vien asmenys, kurie iš tikrųjų pasinaudojo Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacijos pagalba, patenka į joje įtvirtintą pabėgėlio statuso netaikymo išlygą, kuri turi būti aiškinama siaurai, ir todėl negali būti taikoma ir asmenims, kurie tiesiog atitinka ar atitiko sąlygas, suteikiančias teisę pasinaudoti šios organizacijos apsauga ar pagalba.
(žr. 50–51, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. birželio 17 d.(*)
„Direktyva 2004/83/EB – Būtiniausios sąlygos, kurias turi įvykdyti trečiųjų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kad jiems būtų suteiktas pabėgėlio statusas – Iš Palestinos kilęs asmuo be pilietybės, nesikreipęs į Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizaciją (UNRWA) dėl apsaugos ar pagalbos – Prašymas suteikti pabėgėlio statusą – Atmetimas motyvuojant, kad netenkinamos 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnyje numatytos sąlygos – Šio asmens be pilietybės teisė į pabėgėlio statuso pripažinimą pagal Direktyvos 2004/83 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį“
Byloje C‑31/09
dėl Fővárosi Bíróság (Vengrija) 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. sausio 26 d., pagal EB 68 ir 234 straipsnius pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Nawras Bolbol
prieš
Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai A. Tizzano, J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), K. Lenaerts, J.-C. Bonichot, R. Silva de Lapuerta, teisėjai A. Rosas, P. Kūris, J.-J. Kasel, M. Safjan ir D. Šváby,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. spalio 20 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– N. Bolbol, atstovaujamos ügyvéd G. Győző,
– Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos R. Somssich, M. Fehér ir K. Borvölgyi,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pochet ir T. Materne,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma ir N. Graf Vitzthum,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos E. Belliard, G. de Bergues ir B. Beaupère-Manokha,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos I. Rao,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B. Simon ir M. Condou-Durande,
susipažinęs su 2010 m. kovo 4 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, p. 12 ir klaidų ištaisymas OL L 204, 2005, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 96; toliau – direktyva) 12 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp N. Bolbol, iš Palestinos kilusio asmens be pilietybės, ir Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal (Imigracijos ir pilietybės reikalų tarnyba, toliau – IPT) dėl to, kad ši atmetė N. Bolbol prašymą suteikti pabėgėlio statusą.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
Konvencija dėl pabėgėlių statuso
3 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 189 tomas, p. 150, 1954 m., Nr. 2545 (1954)) įsigaliojo 1954 m. balandžio 22 dieną. Ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Protokolu dėl pabėgėlių statuso, kuris įsigaliojo 1967 m. spalio 4 d. (toliau – Ženevos konvencija).
4 Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžiamas asmuo, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.
5 Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnyje numatyta:
„Ši Konvencija netaikoma asmenims, kurie šiuo metu naudojasi kitų Jungtinių Tautų Organizacijos organų ir agentūrų, išskyrus Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, gynyba ar parama.
Jei tokia gynyba ar parama dėl kokios nors priežasties buvo nutraukta galutinai nesureguliavus tokių asmenų padėties pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, šie asmenys ipso facto įgyja šioje Konvencijoje numatytas teises.“
Jungtinių Tautų Palestinos taikinamoji komisija
6 Jungtinių Tautų Palestinos taikinamoji komisija (UNCCP) buvo įsteigta 1948 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 194 (III). Pagal šios rezoliucijos 11 dalį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja:
„Nusprendžia, kad pabėgėliams, jei jie to pageidauja, reikia leisti kuo greičiau grįžti į jų gyventas vietas ir taikiai sugyventi su kaimynais, ir kad tiems, kurie nusprendžia negrįžti į jų gyventas vietas, pagal tarptautinės teisės arba teisingumo principus turi būti išmokamos kompensacijos už jų turtą, taip pat bet kokį prarastą ar sugadintą turtą, ir už šį prarastą ar sugadintą turtą turi atlyginti atsakingos Vyriausybės arba institucijos.
Nurodo (UNCCP) padėti pabėgėliams grįžti, įsikurti ir stabilizuoti jų ekonominę ir socialinę padėtį bei išmokėti kompensacijas, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų pagalbos Palestinos pabėgėliams direktoriumi ir, jam tarpininkaujant, su kitais atitinkamais Jungtinių Tautų Organizacijos organais ir agentūromis.“
Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacija
7 1949 m. gruodžio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 302 (IV) buvo įsteigta Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacija (UNRWA). Jos mandatas reguliariai atnaujinamas, o dabartinis mandatas baigsis 2011 m. birželio 30 dieną. UNRWA veikla apima Libaną, Sirijos Arabų Respubliką, Jordaniją, Vakarų Krantą (įskaitant Rytų Jeruzalę) ir Gazos ruožą.
8 Pagal Rezoliucijos Nr. 302 (IV) 20 dalį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja:
„Nurodo (UNRWA) susitarti su (UNCCP) taip, kad abi galėtų kuo geriau vykdyti savo užduotis, pirmiausia susijusias su 1948 m. gruodžio 11 d. priimtos Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 194 (III) 11 dalimi.“
9 Pagal 1967 m. liepos 4 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 2252 (ES-V) 6 straipsnį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja:
„Remia <...> (UNRWA) Generalinio komisaro pastangas kiek įmanoma nenumatytais atvejais teikti humanitarinę pagalbą kaip laikiną priemonę kitiems šioje teritorijoje esantiems asmenims, kurie šiuo metu yra perkelti ir kuriems labai reikalinga neatidėliotina pagalba dėl neseniai vykdytų karo veiksmų.“
10 Pagal 2008 m. gruodžio 5 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 63/91 1–3 dalis ši asamblėja:
„1. Apgailestauja, kad pabėgėliai dar nesugrįžo ir jiems nebuvo atlyginta žala, kaip numatyta Rezoliucijos Nr. 194 (III) 11 dalyje, ir todėl pabėgėlių iš Palestinos padėtis lieka sudėtinga ir jiems vis dar reikalinga pagalba pagrindiniams sveikatos, švietimo ir pragyvenimo poreikiams užtikrinti.
2. Taip pat apgailestaudama pažymi, kad (UNCCP) nesurado būdo, kaip taikyti Rezoliucijos Nr. 194 (III) 11 dalį, ir vėl prašo (UNCCP) toliau stengtis šioje srityje ir pateikti ataskaitą šiuo klausimu, kai tai būtina, tačiau ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 dienos.
3. Patvirtina būtinybę, kad būtų tęsiama (UNRWA) veikla ir jos operacijų, kurios turi būti vykdomos sklandžiai, bei jos tarnybų svarbą pabėgėlių iš Palestinos gerovei ir asmenybės vystymuisi bei regiono stabilumui, kol bus pasiektas teisingas Palestinos pabėgėlių problemos sprendimas.“
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras
11 Pagal 1950 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 428 (V) priedo dėl Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisariato (UNHCR) statuto 7 straipsnio c punktą Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro kompetencija „neapima klausimų dėl <...> asmenų, toliau besinaudojančių kitų Jungtinių Tautų agentūrų ar organų apsauga ar pagalba“.
Sąjungos teisės aktai
12 Direktyvos 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„2) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. savo specialiajame posėdyje Tamperėje Europos Taryba susitarė kurti Bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, grindžiamą visišku ir visaapimančiu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija), papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (Protokolas), taikymu, taip patvirtindama pabėgėlių negrąžinimo principą ir užtikrindama, kad nė vienas asmuo nebus išsiųstas atgal, kur yra persekiojamas.
3) Ženevos konvencija <...> sudaro tarptautinio teisinio pabėgėlių apsaugos režimo pamatus.“
13 Pagal direktyvos 6 konstatuojamąją dalį:
„Pagrindinis šios direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, nustatymo kriterijus, ir garantuoti, kad tokiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteikta bent reikalingiausia pagalba.“
14 Remiantis direktyvos 10 konstatuojamąja dalimi:
„Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, patvirtintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma ši direktyva siekia užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį.“
15 Direktyvos 16 ir 17 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„16) Turėtų būti nustatyti būtiniausi pabėgėlio statuso apibrėžimo ir apibūdinimo turinio standartai, padėsiantys valstybių narių kompetentingoms institucijoms taikyti Ženevos konvenciją.
17) Būtina įvesti bendrus prieglobsčio prašytojų pripažinimo pabėgėliais pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnį kriterijus.“
16 Pagal direktyvos 2 straipsnio c–e punktus šioje direktyvoje:
„c) „pabėgėlis“ – trečiosios šalies pilietis, kuris dėl pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei baimės yra ne savo pilietybės šalyje ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja atsiduoti tos šalies globai, arba asmuo be pilietybės, kuris būdamas ne savo gyventoje šalyje dėl pirmiau minėtų priežasčių negali ar dėl tokios baimės nenori į ją grįžti, ir kuriam netaikomas 12 straipsnis;
d) „pabėgėlio statusas“ – tai valstybės narės suteikiamas trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pripažinimas pabėgėliu;
e) „papildomą apsaugą galintis gauti asmuo“ – tai trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis arba ji būtų grąžintas (-a) į savo kilmės šalį, arba asmens be pilietybės atveju – į jo arba jos gyventą šalį, jam arba jai iškiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurtinius veiksmus, kuriam arba kuriai netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris arba kuri negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga.“
17 Direktyvos 13 ir 18 straipsniuose nurodyta, kad valstybės narės suteikia pabėgėlio statusą arba papildomos apsaugos statusą trečiosios šalies piliečiams, kurie atitinka jos atitinkamai II ir III arba II ir V skyriuose numatytas sąlygas.
18 Direktyvos 12 straipsnyje „Pabėgėlio statuso nesuteikimas“, esančiame direktyvos III skyriuje, susijusiame su pabėgėlio statuso reikalavimais, nustatyta:
„Trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jei:
a) jis arba ji patenka į Ženevos konvencijos 1D straipsnio, susijusio su apsauga ar pagalba iš Jungtinių Tautų organų ar agentūrų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiąjį komisarą pabėgėlių reikalams, taikymo sritį. Jei dėl bet kokios priežasties tokia apsauga ar pagalba nutrūktų, o tokių asmenų padėtis nebūtų galutinai išspręsta pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, tokie asmenys ipso facto turi teisę pasinaudoti šios direktyvos teikiamomis lengvatomis.“
19 Pagal direktyvos 13 straipsnį:
„Valstybės narės suteikia pabėgėlio statusą trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės, kuris priskiriamas pabėgėliams remiantis II ir III skyriais.“
20 Direktyvos 21 straipsnio, esančio jos VII skyriuje „Tarptautinės apsaugos pobūdis“, 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės laikosi negrąžinimo principo pagal savo tarptautinius įsipareigojimus.“
21 Remiantis direktyvos 38 ir 39 straipsniais, ji įsigaliojo 2004 m. spalio 20 d. ir turėjo būti perkelta vėliausiai iki 2006 m. spalio 10 dienos.
Nacionalinės teisės aktai
22 1997 m. Įstatymo Nr. CXXXIX dėl teisės į prieglobstį (Magyar Közlöny 1997/112 (XII.15.); toliau – Įstatymas dėl teisės į prieglobstį) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Išskyrus 4 straipsnyje numatytą išimtį, gavusi prašymą Pabėgėlių reikalų institucija suteikia pabėgėlio statusą užsieniečiui, kuris įrodo arba pateikia įtikinamą patvirtinimą, kad pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį ir B skirsnio 1 dalies b punktą bei Protokolo 1 straipsnio 2 ir 3 dalis jam taikytinos šios konvencijos nuostatos.“
23 Remiantis Įstatymo dėl teisės į prieglobstį 38 straipsnio 2 dalimi, kompetentinga institucija savo sprendime atmesti prieglobsčio prašymą nurodo, ar taikytinas draudimas grąžinti arba išsiųsti.
24 2007 m. Įstatymo Nr. II dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo (a harmadik országbeli állampolgárok beutazásáról és tartózkodásáról szóló 2007 évi II. törvény, Magyar Közlöny 2007/1 (I.5.)) 51 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Trečiųjų šalių piliečiai neturi būti grąžinami ar išsiunčiami nei į šalies, kuri suinteresuotiesiems asmenims nepripažįstama saugia kilmės šalimi, teritoriją, konkrečiai kalbant, jeigu joje jiems kiltų pavojus būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, nei į šalies, kurioje pagrįsta manyti, kad šie trečiosios šalies piliečiai gali būti kankinami, su jais gali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi arba jie taip baudžiami, teritoriją ar prie jos sienos.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
25 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad N. Bolbol, lydima savo vyro, išvyko iš Gazos ruožo ir 2007 m. sausio 10 d. pateikusi vizą atvyko į Vengriją, kur Imigracijos reikalų tarnyba jai išdavė leidimą gyventi.
26 2007 m. birželio 21 d. N. Bolbol, remdamasi dėl kasdienių susidūrimų tarp Fatah ir Hamas susidariusia nesaugia situacija, pateikė IPT prieglobsčio prašymą tuo atveju, jeigu ši tarnyba nepratęs jos leidimo gyventi. N. Bolbol šiame prašyme rėmėsi Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antruoju sakiniu, nurodydama savo, ne UNRWA veiklos zonoje gyvenančios palestinietės, situaciją. Iš jos šeimos narių vien tėvas liko Gazos ruože.
27 Pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą N. Bolbol nebuvo teikiama UNRWA apsauga ir pagalba. Tačiau ji teigia, kad turėjo į jas teisę remdamasi UNRWA registracijos kortele, išduota jos tėvo pusbrolių šeimai. Atsakovė pagrindinėje byloje abejoja N. Bolbol nurodytais šeimos ryšiais, kuriems pagrįsti nebuvo pateiktas joks rašytinis įrodymas. Be to, nors ir kreipėsi į UNRWA, ši negalėjo patvirtinti jos teisės būti įregistruota remiantis šeiminiais ryšiais.
28 2007 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu atsakovė pagrindinėje byloje atmetė N. Bolbol prieglobsčio prašymą, tačiau nusprendė, kad ji negali būti išsiųsta.
29 Sprendimas atmesti prieglobsčio prašymą paremtas Įstatymo dėl teisės į prieglobstį 3 straipsnio 1 dalimi. Pagal sprendimo atmesti prieglobsčio prašymą motyvuojamąją dalį Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antrajame sakinyje ne numatyta pareiga besąlygiškai pripažinti pabėgėlio statusą, o nustatoma asmenų, kuriems taikytinos minėtos konvencijos nuostatos, kategorija. Tai reiškia, kad palestiniečiai turi turėti galimybę pasinaudoti procedūra pabėgėlio statusui gauti ir kad reikia patikrinti, ar jie atitinka „pabėgėlio“ sąvoką minėtos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio prasme. Pagal šį sprendimą pabėgėlio statusas N. Bolbol neturėtų būti pripažintas, nes jai netaikytinos Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio nuostatos, kadangi iš savo kilmės šalies ji išvyko ne dėl persekiojimų dėl rasės, religijos, pilietybės ar politinių įsitikinimų.
30 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog draudimas išsiųsti N. Bolbol taikytas remiantis Įstatymo dėl teisės į prieglobstį 38 straipsniu ir 2007 m. Įstatymo Nr. II dėl atvykimo ir apsigyvenimo 51 straipsnio 1 dalimi todėl, kad palestiniečių grįžimas priklauso nuo Izraelio valdžios institucijų valios ir kad dėl kritiškos situacijos Gazos ruože N. Bolbol grėstų kankinimas arba nežmoniškas ir žeminamas elgesys.
31 N. Bolbol prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašo pakeisti IPT sprendimą ir remiantis Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antruoju sakiniu, kuris, jos nuomone, yra atskiras pabėgėlio statuso pripažinimo pagrindas, suteikti jai pabėgėlio statusą. Iš tikrųjų, kadangi šioje nuostatoje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ji turi teisę, kad jai būtų pripažintas pabėgėlio statusas, neatsižvelgiant į tai, ar ji taip pat turi būti pripažinta pabėgėle to paties straipsnio A skirsnio prasme. N. Bolbol nuomone, šiuo 1 straipsnio D skirsniu siekiama patikslinti, kad jei UNRWA įregistruotas arba turintis teisę būti įregistruotas asmuo dėl kokios nors priežasties gyvena ne šio organo veiklos zonoje ir dėl rimtų priežasčių negalima tikėtis, kad jis į ją sugrįš, valstybės, Ženevos konvencijos šalys, turėtų jam automatiškai pripažinti pabėgėlio statusą. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis giminystės ryšiais pagal tėvo liniją, N. Bolbol turėtų būti UNRWA įregistruota, tačiau ji gyvena Vengrijoje, t. y. ne šio organo veiklos zonoje, pabėgėlio statusas jai turi būti pripažintas nesvarstant.
32 Atsakovė prašo atmesti ieškinį, remdamasi tuo, kad N. Bolbol pateiktas prašymas suteikti pabėgėlio statusą yra nepagrįstas, nes ji iš savo šalies išvyko ne dėl vienos iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnyje nurodytų priežasčių, ir kad to paties straipsnio D skirsnis yra ne automatiškas pagrindas pabėgėlio statusui pripažinti, o tik šios konvencijos taikymo asmenims srities nuostata. Tai reiškia, kad palestiniečiai gali šį statusą gauti tik tada, jeigu jie atitinka „pabėgėlio“ sąvoką, apibrėžtą minėtos konvencijos 1 straipsnio A skirsnyje, o šis klausimas turi būti nagrinėjamas kiekvienu atskiru atveju.
33 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagrindinėje byloje pateiktas teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punktą. Kadangi prašymas pagrindinėje byloje buvo pateiktas 2007 m. birželio 21 d., kai minėtas straipsnis dar nebuvo perkeltas į Vengrijos teisės sistemą, Sąjungos teisės nuostatos šiuo atveju turėtų būti taikomos tiesiogiai.
34 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnį galima aiškinti įvairiai. 2002 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras išleido „Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio taikymo palestiniečiams pabėgėliams“ gaires. Tačiau jose nepateikiama aiškių ir nedviprasmiškų nuorodų, kurios užtikrintų vienodą šios nuostatos taikymą palestiniečiams. Turint omeny, kad direktyvoje daroma nuoroda į Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnį, Teisingumo Teismas turi kompetenciją išaiškinti šios nuostatos prasmę.
35 Tokiomis aplinkybėmis Fővárosi Bíróság (Budapešto teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„Ar pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 12 straipsnio 1 dalies a punktą:
1. Reikia manyti, kad asmuo naudojasi Jungtinių Tautų organo apsauga ar pagalba vien todėl, jog šis asmuo turi teisę į tokią apsaugą ar pagalbą, ar būtina, kad šis asmuo iš tikrųjų būtų pasinaudojęs šia apsauga arba pagalba?
2. Ar organo apsaugos arba pagalbos nutrūkimas reiškia, kad apsigyvenama ne jo veiklos zonoje, organas nutraukė savo veiklą, nebėra galimybės pasinaudoti šio organo teikiama apsauga ar pagalba arba kad, galimas dalykas, turintis teisę į apsaugą ar pagalbą asmuo nebegali ja pasinaudoti dėl objektyvių kliūčių?
3. Ar galimybė pasinaudoti šios direktyvos teikiamomis lengvatomis reiškia pabėgėlio statuso arba vienos iš dviejų apsaugos formų, kurias apima direktyvos taikymo sritis (pabėgėlio statusas ir papildomos apsaugos suteikimas), pripažinimą valstybės narės pasirinkimu, ar galbūt reiškia, kad nė viena iš jų nepripažįstama automatiškai, o tik parodo, kad suinteresuotasis asmuo priklauso direktyvos taikymo asmenims sričiai?“
Dėl prejudicinių klausimų
Pirminės pastabos
36 Direktyva buvo priimta remiantis, be kita ko, EB 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkto c papunkčiu, kuriuo Europos Sąjungos Tarybai buvo pavesta pagal Ženevos konvenciją ir kitas atitinkamas sutartis nustatyti prieglobsčio klausimams skirtas priemones dėl būtiniausių reikalavimų, pagal kuriuos trečiųjų šalių piliečiai laikomi pabėgėliais.
37 Iš direktyvos 3, 16 ir 17 konstatuojamųjų dalių išplaukia, kad Ženevos konvencija sudaro tarptautinio teisinio pabėgėlių apsaugos režimo pagrindus ir kad direktyvos nuostatos dėl pabėgėlių statuso suteikimo sąlygų ir dėl jo turinio buvo priimtos siekiant padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms taikyti šią konvenciją remiantis bendromis sąvokomis ir kriterijais (žr. 2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Salahadin Abdulla ir kt., C–175/08, C‑176/08, C‑178/08 ir C‑179/08, Rink. p. I‑0000, 52 punktą).
38 Todėl direktyvos nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendrą jos sistemą ir tikslą, laikantis Ženevos konvencijos ir kitų reikšmingų sutarčių, nurodytų EB 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkte. Kaip matyti iš direktyvos 10 konstatuojamosios dalies, aiškinant taip pat turi būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir principus, visų pirma pripažintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (minėto Sprendimo Salahadin Abdulla ir kt. 53 ir 54 punktai).
Dėl pirmojo klausimo
39 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmojo sakinio taikymo tikslais asmuo naudojasi ne UNHCR, o kitų Jungtinių Tautų agentūrų apsauga ar pagalba vien remiantis aplinkybe, kad šis asmuo turi teisę į šią apsaugą ar pagalbą, ar būtina, kad jis iš tikrųjų būtų pasinaudojęs šia apsauga ar pagalba.
40 Visų pirma reikia priminti, kad pagal prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrą būtent nacionalinis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes.
41 Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 27 punkte, N. Bolbol nesikreipė dėl UNRWA apsaugos ir pagalbos.
42 Pagal direktyvos III skyriuje, susijusiame su pabėgėlio statuso reikalavimais, esančio 12 straipsnio 1 dalies a punktą trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jeigu „jis arba ji patenka į Ženevos konvencijos 1D straipsnio, susijusio su apsauga ar pagalba iš Jungtinių Tautų organų ar agentūrų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiąjį komisarą pabėgėlių reikalams, taikymo sritį“.
43 Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnyje numatyta, kad ji netaikoma „asmenims, kurie šiuo metu naudojasi kitų Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, gynyba ar parama“.
44 Aišku, kad UNRWA yra ne Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras, bet viena iš Jungtinių Tautų organų ir agentūrų, nurodytų direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnyje, kuri buvo specialiai sukurta atsižvelgiant į ypatingą iš UNRWA pagalbą ir apsaugą gaunančių Palestinos pabėgėlių situaciją, kaip matyti iš 2001 m. rugsėjo 12 d. Komisijos Tarybai pateikto direktyvos pasiūlymo (COM(2001) 510, galutinis).
45 Kaip nurodė generalinė advokatė savo išvados 12 ir 13 punktuose, iš UNRWA Suvestinių teisės įgijimo ir registracijos nurodymų (Consolidated Eligibility and Registration Instructions; toliau – CERI), kurių šiuo metu galiojanti versija buvo priimta 2009 metais, matyti, kad nors UNRWA veiklos tikslais „Palestinos pabėgėliais“ laikomi visi „asmenys, kurių įprasta gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 1946 m. birželio 1 d. iki 1948 m. gegužės 15 d. buvo Palestina ir kurie prarado ir namus, ir pragyvenimo šaltinį dėl 1948 m. konflikto“ (CERI III.A.1 punktas), kiti asmenys taip pat gali kreiptis į UNRWA dėl pagalbos ar apsaugos, kaip, antai „neregistruoti asmenys, perkelti dėl 1967 m. ir vėlesnių karo veiksmų“ (CERI III.B punktas; taip pat žr., konkrečiai kalbant, 1967 m. liepos 4 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 2252 (ES-V) 6 dalį).
46 Šiomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad tokiam UNRWA neregistruotam asmeniui, kaip antai N. Bolbol, negali būti taikomas bent Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnis, o todėl ir direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmasis sakinys.
47 Prieštaraujant tam, kad dėl 1967 m. karo veiksmų perkelti asmenys patenka į Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio taikymo sritį, negalima teigti, kaip antai tvirtina Jungtinės Karalystės vyriausybė, kad Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnis ir direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punktas taikytini vien pabėgėliams iš Palestinos dėl 1948 m. konflikto, kurie buvo pasinaudoję UNRWA pagalba ar apsauga, kai 1951 m. buvo sudaryta Ženevos konvencijos pradinė versija.
48 Iš tikrųjų 1951 m. Ženevos konvencijos pradinė versija buvo iš dalies pakeista 1967 m. sausio 31 d. Protokolu dėl pabėgėlių statuso, būtent siekiant leisti šią konvenciją aiškinti atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją ir įtraukti naujas pabėgėlių grupes šalia asmenų, kurie pabėgėliais tapo dėl „įvykių iki 1951 m. sausio 1 d.“.
49 Todėl, kad įvertintume, ar toks asmuo, kaip antai N. Bolbol, patenka į direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmojo sakinio taikymo sritį, reikia patikrinti, kaip to prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ar pakanka pripažinti, kad toks asmuo gali pasinaudoti UNRWA teikiama pagalba, ar turi būti įrodyta, kad jis iš tikrųjų pasinaudojo šia pagalba.
50 Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnyje, į kurį daroma nuoroda direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte, tik numatyta, kad į minėtos konvencijos taikymo sritį neįtraukiami asmenys, „kurie šiuo metu naudojasi“ kitų Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus UNHCR, gynyba ar pagalba.
51 Iš aiškios Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio formuluotės matyti, kad vien asmenys, kurie iš tikrųjų pasinaudojo UNRWA pagalba, patenka į joje įtvirtintą pabėgėlio statuso netaikymo išlygą, dėl ko ji turi būti aiškinama siaurai ir todėl negali būti taikoma ir asmenims, kurie atitinka ar atitiko sąlygas, suteikiančias teisę pasinaudoti šios agentūros apsauga ar pagalba.
52 Nors UNRWA registracija yra pakankamas įrodymas, kad iš tikrųjų pasinaudota jos pagalba, kaip tai buvo išdėstyta šio sprendimo 45 punkte, tokia pagalba gali būti suteikta ir neįsiregistravus, tačiau tokiu atveju ją gavusiam asmeniui turi būti leista tai įrodyti kitais būdais.
53 Šiomis aplinkybėmis į pateiktą pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2004/83 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmo sakinio prasme asmuo naudojasi kitų Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus UNHCR, apsauga ar pagalba, jeigu šis asmuo iš tikrųjų jomis pasinaudojo.
54 Pažymėtina, kad asmenys, kurie iš tikrųjų nepasinaudojo UNRWA apsauga ar pagalba, prieš pateikdami prašymą pripažinti pabėgėlio statusą gali bet kuriuo atveju kreiptis dėl šio prašymo nagrinėjimo vadovaudamiesi direktyvos 2 straipsnio c punktu.
Dėl antrojo ir trečiojo klausimų
55 Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 41 punkte, N. Bolbol nepasinaudojo UNRWA apsauga ar pagalba.
56 Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į pirmojo klausimo atsakymą, nereikia atsakyti į kitus klausimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmojo sakinio prasme asmuo naudojasi kitų Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisariato, apsauga ar pagalba, jeigu šis asmuo iš tikrųjų jomis pasinaudojo.
Parašai.
* Proceso kalba: vengrų.