Byla C‑63/09

Axel Walz

prieš

Clickair SA

(Juzgado de lo Mercantil nº 4 de Barcelona prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Oro transportas – Monrealio konvencija – Vežėjų atsakomybė už registruotą bagažą – 22 straipsnio 2 dalis – Atsakomybės ribos bagažo sunaikinimo, praradimo, sugadinimo ar vėlavimo atvejais – „Žalos“ sąvoka – Turtinė ir neturtinė žala“

Sprendimo santrauka

Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 2027/97 – Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) – Vežėjų atsakomybė už registruotą bagažą – Ribos bagažo sunaikinimo, praradimo, sugadinimo arba vėlavimo atvejais

(Tarybos reglamento Nr. 2027/97 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 889/2002, 3 straipsnio 1 dalis; 1999 m. Monrealio konvencijos 22 straipsnio 2 dalis)

Žala, apie kurią kalbama 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 22 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje oro vežėjo atsakomybės ribas dėl žalos, atsiradusios, be kita ko, dėl prarasto bagažo, turi būti aiškinama taip, kad ji apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Iš tiesų minėtos konvencijos III skyriuje, taip pat jos 22 straipsnio 2 dalyje numatytos skirtingos žalos atlyginimo ribos turi būti taikomos visai padarytai žalai, nesvarbu, ar ji turtinė, ar neturtinė.

(žr. 37, 39 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. gegužės 6 d.(*)

„Oro transportas – Monrealio konvencija – Vežėjų atsakomybė už registruotą bagažą – 22 straipsnio 2 dalis – Atsakomybės ribos bagažo sunaikinimo, praradimo, sugadinimo ar vėlavimo atvejais – „Žalos“ sąvoka – Turtinė ir neturtinė žala“

Byloje C‑63/09

dėl Juzgado de lo Mercantil nº4 de Barcelona (Ispanija) 2009 m. sausio 20 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. vasario 13 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Axel Walz

prieš

Clickair SA,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai R. Silva de Lapuerta, E. Juhász, J. Malenovský (pranešėjas) ir D. Šváby,

generalinis advokatas J. Mazák,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. gruodžio 10 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        A. Walz, atstovaujamo abogado J.‑P. Mascaray Martí,

–        Clickair SA, atstovaujamos procuradora E. Rodés Casas ir abogado I. Soca Torres,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos L. Lozano Palacios ir K. Simonsson,

susipažinęs su 2010 m. sausio 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau – Monrealio konvencija), kurią Europos Bendrija pasirašė 1999 m. gruodžio 9 d. ir savo vardu patvirtino 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (OL L 194, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491), 22 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp oro transporto bendrovės Clickair SA (toliau – Clickair) keleivio A. Walz ir šios oro bendrovės dėl žalos, atsiradusios dėl prarasto registruoto bagažo pastarajai vykdant vežimą oru, atlyginimo.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisės aktai

3        1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru (OL L 285, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 3 t., p. 489), iš dalies pakeisto 2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002 (OL L 140, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 6 t., p. 246; toliau – Reglamentas Nr. 2027/97), 1 straipsnyje numatyta:

„Šis reglamentas įgyvendina atitinkamas Monrealio konvencijos nuostatas dėl keleivių ir jų bagažo vežimo oru ir nustato tam tikras papildomas nuostatas. <...>“

4        Reglamento Nr. 2027/97 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta

„Bendrijos oro vežėjo atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja visos su tokia atsakomybe susijusios Monrealio konvencijos nuostatos.“

 Monrealio konvencija

5        Pagal Monrealio konvencijos preambulės trečią pastraipą valstybės, šios konvencijos šalys, „pripažįsta būtinybę užtikrinti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą ir teisingos kompensacijos, paremtos restitucijos principu, būtinybę“.

6        Remiantis šios preambulės penkta pastraipa:

„<...> bendri valstybių veiksmai, skirti tolesniam tam tikrų tarptautinį vežimą oru reglamentuojančių taisyklių derinimui ir sisteminimui, pasitelkiant naują Konvenciją, yra tinkamiausias būdas reikiamai interesų pusiausvyrai pasiekti <...>“

7        Monrealio konvencijos III skyrius pavadintas „Vežėjo atsakomybė ir žalos atlyginimo dydis“.

8        Šios konvencijos 17 straipsnyje „Keleivio gyvybės atėmimas ir kūno sužalojimas. Bagažui padaryta žala“ nustatyta:

„1.      Vežėjas atsako už keleivio gyvybės atėmimą ar sveikatos sužalojimą, jei nelaimingas atsitikimas, kuris buvo gyvybės atėmimo ar sužalojimo priežastis, įvyko orlaivyje arba įlaipinimo ar išlaipinimo veiksmų metu.

2.      Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus įregistruotą bagažą, jeigu atsitikimas, kuris buvo sunaikinimo, praradimo arba sugadinimo priežastis įvyko orlaivyje arba bet kuriuo kitu laikotarpiu, per kurį vežėjas buvo atsakingas už įregistruotą bagažą. Tačiau vežėjas neatsako, jeigu ir tik dėl tokio bagažo, kuriam padaryta dėl anksčiau turėtų defektų, trūkumų ar kokybės [Tačiau vežėjas neatsako, jeigu ir kiek žala bagažui padaryta dėl šio bagažo defektų, trūkumų ar kokybės]. Neregistruoto bagažo atveju, įskaitant asmens daiktus, vežėjas atsako tik tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl jo ar jo darbuotojų arba atstovų kaltės.

<...>“

9        Minėtos konvencijos 22 straipsnyje numatytos „atsakomybės ribos dėl vėlavimo, bagažo ir krovinio“:

„<...>

2.      Vežant bagažą, vežėjo atsakomybė dėl sunaikinimo, praradimo, [sugadinimo] arba vėlavimo neviršija 1 000 STT kiekvienam keleiviui, nebent keleivis, registruodamas bagažą, pateikė specialią suinteresuotumo savo bagažo pristatymu į paskirties vietą deklaraciją ir sumokėjo papildomą pinigų sumą, jeigu tuo atveju to reikalaujama. Šiuo atveju vežėjas privalo sumokėti sumą, neviršijančią deklaruotos sumos, nebent jis įrodytų, jog ši suma yra didesnė negu keleivio dabartinis suinteresuotumas bagažo pristatymu į paskirties vietą.<...>“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

10      2008 m. balandžio 14 d. A. Walz pareiškė Clickair ieškinį teisme, kuriuo prašo, kad iš oro bendrovės būtų priteistas žalos atlyginimas dėl registruoto bagažo, prarasto šiai bendrovei vykdant vežimą oru iš Barselonos (Ispanija) į Portą (Portugalija).

11      A. Walz prašo atlyginti 3 200 eurų žalą: 2 700 eurų prarasto bagažo vertės, o 500 eurų – dėl šio praradimo patirtos neturtinės žalos.

12      Clickair nesutiko su A. Walz ieškiniu ir, be kita ko, nurodė, kad reikalaujamos atlyginti žalos dydis viršija Monrealio konvencijos 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas atsakomybės už prarastą bagažą ribas, t. y. 1 000 specialiųjų skolinimosi teisių (toliau – SST).

13      Kadangi ginčas kilo dėl vežimo oru, kurį Europos Sąjungos vėžėjas vykdė tarp dviejų skirtingose valstybėse narėse esančių miestų, Juzgado de lo Mercantil nº4 de Barselona, gavęs bylą, taikė Reglamentą Nr. 2027/97.

14      Jis pažymėjo, kad, kalbant apie Sąjungos vežėjų atsakomybę, susijusią su keleivių ir jų bagažo vežimu oru Sąjungos teritorijoje, Reglamentu Nr. 2027/97 tik įgyvendinamos atitinkamos Monrealio konvencijos nuostatos. Todėl jam kyla klausimas, kaip reikia aiškinti kai kurias iš šios konvencijos nuostatų, tarp jų – 22 straipsnio 2 dalį, nustatančią oro vežėjų atsakomybės ribas praradus bagažą.

15      Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo Audiencia Provincial de Barselona praktiką. 2008 m. liepos 2 d. priimtame sprendime šis teismas išaiškino, kad, pirma, minėta didžiausia riba netaikoma bendrai turtinės ir neturtinės žalos sumai ir, antra, turtinei žalai nustatyta riba yra 1 000 SST, o neturtinei žalai taikoma atskira 1 000 SST riba, todėl didžiausia bendra suma, sudėjus turtinę ir neturtinę žalą, sudaro 2 000 SST.

16      Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nesutinka su šiuo aiškinimu, jis nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Monrealio] konvencijos <...> 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos atsakomybės ribos apima dėl prarasto bagažo patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą?“

 Dėl prejudicinio klausimo

17      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar terminas „žala“, kuriuo grindžiama Monrealio konvencijos 22 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatatomos oro vežėjo atsakomybės ribos dėl žalos, be kita ko, atsiradusios dėl prarasto bagažo, turi būti aiškinamas taip, kad jis apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

18      Pirmiausia reikia priminti, kad, kalbant apie Sąjungos vežėjų atsakomybę, susijusią su keleivių ir jų bagažo vežimu oru Sąjungos teritorijoje, Reglamentu Nr. 2027/97, taikytinu šioje byloje, įgyvendinamos atitinkamos Monrealio konvencijos nuostatos. Konkrečiai kalbant, iš šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad Sąjungos oro vežėjų atsakomybę, susijusią su keleiviais ir jų bagažu, reglamentuoja Monrealio konvencijos nuostatos dėl šios atsakomybės. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti atitinkamas šios konvencijos nuostatas.

19      Monrealio konvencija, kurią EB 300 straipsnio 2 dalies pagrindu Bendrija pasirašė 1999 m. gruodžio 9 d., jos vardu buvo patvirtinta 2001 m. balandžio 5 d. Sprendimu 2001/539 ir Bendrijoje įsigaliojo 2004 m. birželio 28 d.

20      Kadangi nuo šios konvencijos įsigaliojimo datos jos nuostatos yra sudėtinė Bendrijos teisės sistemos dalis, Teisingumo Teismas yra kompetentingas dėl jų išaiškinimo priimti prejudicinį sprendimą (pagal analogiją žr. 1974 m. balandžio 30 d. Sprendimo Haegeman, 181/73, Rink. p. 449, 2, 4 ir 5 punktus bei dėl Monrealio konvencijos žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, Rink. p. I‑403, 36 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, Rink. p. I‑11061, 28 punktą).

21      Kadangi Monrealio konvencijoje nepateikiama jokia termino „žala“ apibrėžtis, reikia pažymėti, atsižvelgiant į šios konvencijos tikslą, t. y. suvienodinti tarptautinio vežimo oru taisykles, kad šį terminą reiškia aiškinti vienodai ir savarankiškai, nesvarbu, kad valstybės šios konvencijos šalys savo nacionalinėje teisėje šią sąvoką aiškina įvairiai.

22      Tokiomis aplinkybėmis tarptautinėje konvencijos esantį terminą „žala“ reikia aiškinti pagal bendrosios tarptautinės teisės aiškinimo taisykles, kurios privalomos ir Sąjungai.

23      Šiuo atžvilgiu 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje pasirašytos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės, kuria kodifikuojamos bendrosios tarptautinės teisės taisyklės, 31 straipsnyje nurodyta, kad sutartis aiškintina laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastą reikšmę sutarties kontekste ir į sutarties objektą bei jos tikslą (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1991 m. gruodžio 14 d. Nuomonės 1/91, Rink. p. I‑6079, 14 punktą; 1993 m. liepos 1 d. Sprendimo Metalsa, C‑312/91, Rink. p. I‑3751, 12 punktą; 1999 m. kovo 2 d. Sprendimo Eddline El-Yassini, C‑416/96, Rink. p. I‑1209, 47 punktą ir 2001 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Jany ir kt., C‑268/99, Rink. p. I‑8615, 35 punktą).

24      Visų pirma reikia patikslinti, kad „žala“ (pranc. k. „préjudice“), apie kurią kalbama Monrealio konvencijos III skyriaus pavadinime ir 17 straipsnio 1 dalyje, šios konvencijos aiškinimo tikslais turi būti laikoma „žalos“ (pranc. k. „dommage“), apie kurią kalbama šios konvencijos 17 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio 2 dalyje, sinonimu. Iš kitų Monrealio konvencijos autentiško teksto kalbinių versijų išplaukia, kad tas pats terminas (redakcijoje ispanų k. „daño“, anglų k. „damage“) vartojamas nedarant jokio skirtumo tarp „préjudice“ ir „dommage“ minėtos konvencijos teksto prancūzų kalba prasme. Be to, nors šios konvencijos teksto versijoje rusų kalba, kaip ir prancūzų kalba, vartojami du terminai, t. y. „вред“ (žala) ir „повреждение“ (sugadinimas), šie du terminai, rusų kalboje turintys tą pačią šaknį ir vartojami nedarant tarp jų skirtumo, šios konvencijos aiškinimo tikslais taip pat turi būti laikomi sinonimais.

25      Pagaliau kalbant apie kontekstą, kuriam esant vartojamas Monrealio konvencijos 17 straipsnio terminas žala („préjudice“), reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta ankstesniame šio sprendimo punkte, šis terminas taip pat pavartotas šios konvencijos III skyriaus, kurio sudėtinė dalis yra minėta nuostata, pavadinime. Todėl šioje konvencijoje nesant priešingų nuorodų jis turi turėti tą pačią prasmę visame šiame skyriuje.

26      Be to, Monrealio konvencijos 22 straipsnis, kuris taip pat yra sudėtinė III skyriaus, taigi ir konteksto dalis, riboja vežėjo atsakomybę bagažo sunaikinimo, praradimo, sugadinimo arba vėlavimo atvejais, o tai reiškia, kad keleivio patirtos žalos pobūdis šiuo atžvilgiu yra nesvarbus.

27      Galiausiai patikslinant terminą žalą išreiškiančių žodžių „préjudice“ ir „dommage“ įprastą prasmę pagal šio sprendimo 23 punkte nurodytą aiškinimo taisyklę, reikia priminti, kad egzistuoja visoms tarptautinės teisės posistemėms bendra, ne konvencijose nustatyta, žalos sąvoka. Taigi remiantis Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus straipsnių, parengtų Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijos (TTK), 31 straipsnio 2 dalimi, į kurią šios organizacijos Generalinė Asamblėja atsižvelgė savo 2001 m. rugpjūčio 9 d. Rezoliucijoje 56/83, „žala (pranc. k. „préjudice“) apima bet kokią žalą (pranc. k. „dommage“), tiek turtinę, tiek neturtinę <...>“.

28      Du sąvokos žala aspektai, išplaukiantys iš minėtos nuostatos, kuria siekiama šiuo atžvilgiu kodifikuoti šiuo metu galiojančią bendrąją tarptautinę teisę, dėl šios priežasties gali būti laikomi bendrai išreiškiančiais įprastą šios sąvokos prasmę tarptautinėje teisėje. Be to, reikia pažymėti, kad nė vienoje Monrealio konvencijos nuostatoje nenurodyta, jog suderintoje tarptautinės privatinės oro teisės atsakomybės sistemoje susitariančios valstybės siekė žalos (pranc. k. „dommage“) sąvokai suteikti specialią prasmę, nukrypstančią nuo įprastos jos reikšmės. Taigi ši iš bendrosios tarptautinės teisės išplaukianti apibrėžtis, remiantis minėtos Konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31 straipsnio 3 dalies c punktu, taikytina Monrealio konvencijos šalių santykiams.

29      Iš to galima padaryti išvadą, kad Monrealio konvencijos III skyriuje vartojami žalą reiškiantys terminai „préjudice“ ir „dommage“ turi būti suprantami kaip apimantys tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

30      Šią išvadą patvirtina Monrealio konvencijos priėmimo tikslai.

31      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad remiantis Monrealio konvencijos preambulės trečia pastraipa valstybės šios konvencijos šalys, suprasdamos „būtinybę užtikrinti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą ir teisingos kompensacijos, paremtos restitucijos principu, būtinybę“, nusprendė nustatyti griežtą oro vežėju atsakomybės sistemą.

32      Taigi kalbant apie žalą, atsiradusią dėl registruoto bagažo sunaikinimo, praradimo arba sugadinimo, pagal Monrealio konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas laikomas už ją atsakingu, „jeigu atsitikimas, kuris buvo sunaikinimo, praradimo arba sugadinimo priežastis, įvyko orlaivyje arba bet kuriuo kitu laikotarpiu, per kurį vežėjas buvo atsakingas už įregistruotą bagažą“.

33      Vis dėlto tokia griežta atsakomybės sistema reiškia, kaip matyti iš Monrealio konvencijos preambulės penktos pastraipos, kad turi būti išlaikyta „reikiama interesų pusiausvyra“, ypač kiek tai susiję su oro vežėjų ir keleivių interesais.

34      Siekiant išlaikyti tokią pusiausvyrą, valstybės konvencijos šalys susitarė kai kuriais atvejais, be kita ko, Monrealio konvencijos 22 straipsnio 2 dalyje numatytais bagažo sunaikinimo, praradimo, sugadinimo arba vėlavimo atvejais, apriboti oro vežėjų atsakomybę. Iš to išplaukiančios žalos atlyginimo ribos turi būti taikomos „kiekvienam keleiviui“.

35      Iš to galima daryti išvadą, kad nurodyta „reikiama interesų pusiausvyra“ reikalaujama, jog skirtingais atvejais, kai vežėjas yra laikomas atsakingu pagal Monrealio konvencijos III skyrių, turi egzistuoti aiškios žalos atlyginimo ribos, kiekvienu nurodytu atveju taikomos visai kiekvieno keleivio patirtai žalai, nesvarbu, kokią žalą jis patyrė.

36      Taip suprantamos žalos atlyginimo ribos leidžia, kad keleiviams kompensacija būtų suteikta lengvai ir greitai, o kartu oro vežėjams nėra numatyta labai sunki, sunkiai nustatytina ir apskaičiuotina žalos atlyginimo našta, kuri galėtų sudaryti kliūčių ar net visiškai sustabdyti jų ekonominę veiklą.

37      Iš to išplaukia, kad Monrealio konvencijos III skyriuje, taip pat šios konvencijos 22 straipsnio 2 dalyje numatytos skirtingos žalos atlyginimo ribos turi būti taikomos visai padarytai žalai, nesvarbu, ar ji turtinė, ar neturtinė.

38      Be to, Monrealio konvencijos 22 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė keleiviui, kai jis perduoda vežėjui registruotą bagažą, pateikti specialią suinteresuotumo deklaraciją. Ši galimybė patvirtina, kad šiame straipsnyje numatytos oro vežėjo atsakomybės ribos už žalą, atsiradusią praradus bagažą, nesant jokios deklaracijos, yra absoliučios, apimančios tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

39      Atsižvelgiant į tai, kad pasakyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog „žala“, apie kurią kalbama Monrealio konvencijos 22 straipsnio 2 dalyje nustatant oro vežėjo atsakomybės ribas dėl žalos, atsiradusios, be kita ko, dėl prarasto bagažo, turi būti aiškinama taip, kad ji apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

40      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

„Žala“, apie kurią kalbama 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 22 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje oro vežėjo atsakomybės ribas dėl žalos, atsiradusios, be kita ko, dėl prarasto bagažo, turi būti aiškinama taip, kad ji apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Parašai.

---

* Proceso kalba: ispanų.