KOMISIJOS PRANEŠIMAS

ES keleivių teisių reglamentų aiškinamosios gairės dėl kintančios epideminės COVID-19 situacijos

(2020/C 89 I/01)

Keleiviai ir Europos transporto sektorius labai kenčia nuo COVID-19 protrūkio. Dėl valdžios institucijų taikomų protrūkio suvaldymo priemonių, pavyzdžiui, kelionių apribojimų, izoliavimosi ir karantino zonų, transportas gali būti vienas iš labiausiai šios pandemijos paveiktų sektorių. Padėtis kelia stresą daugeliui keleivių: jų kelionės buvo atšauktos ir (arba) jie nebenori keliauti arba jiems to padaryti nebeleidžiama.

Europos Sąjunga (ES) yra vienintelė pasaulio teritorija, kurioje saugomos visų rūšių transportu – lėktuvais, traukiniais, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais arba laivais – keliaujančių asmenų teisės.

Atsižvelgdama į precedento neturinčią padėtį Europoje, susidariusią dėl COVID-19 protrūkio, Europos Komisija mano, kad šiomis aplinkybėmis būtų naudinga išaiškinti lėktuvais, traukiniais, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais arba laivais keliaujančių asmenų teises ir atitinkamas vežėjų pareigas.

1.   TIKSLAS

Šiomis aiškinamosiomis gairėmis siekiama patikslinti, kaip taikomos tam tikros ES keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatos atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, visų pirma, kai kelionės atšaukiamos ar atidedamos.

Gairės papildo anksčiau Komisijos paskelbtas gaires (1) ir nedaro poveikio Teisingumo Teismo aiškinimui.

Gairės taikomos šiems keleivių teises reglamentuojantiems teisės aktams:

—	2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 261/2004, nustatančiam bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiam Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (2);

—	2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (3);

—	2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (4);

—	2011 m vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (5).

Šios gairės netaikomos Direktyvai 2015/2302/ES dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių. (6)

2.   VISOMS TRANSPORTO RŪŠIMS BENDROS GAIRĖS

2.1.   Teisė atgauti sumokėtą sumą ar vykti kitu maršrutu

Keturiuose minimuose reglamentuose šiai teisei atšaukimo arba tam tikro atidėjimo atveju skirtos specialios nuostatos.

Kalbant apie nukreipimą kitu maršrutu (7), COVID-19 protrūkio sąlygos gali turėti įtakos teisei „kuo greičiau“ pasirinkti nukreipimą kitu maršrutu (8). Gali būti neįmanoma vežėjams per trumpą laiką nukreipti keleivį į numatytą paskirties vietą. Be to, kurį laiką gali būti neaišku, kada nukreipimas kitu maršrutu bus įmanomas. Tokia padėtis gali susidaryti, pavyzdžiui, kai valstybė narė sustabdo skrydžius arba sustabdo traukinius, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusus ar laivus, atvykstančius iš tam tikrų šalių. Todėl, atsižvelgiant į konkretų atvejį, galimybė „kuo greičiau“ vykti kitu maršrutu gali būti gerokai atidėta ir (arba) ją temdo daug neaiškumų. Todėl keleiviui priimtinesnis sprendimas galėtų būti galimybė atgauti sumokėtą bilieto kainą arba vykti kitu maršrutu vėlesniu jam patogiu laiku. Išsamesnė informacija apie kiekvieną transporto rūšį pateikiama toliau.

2.2.   Atvejai, kai keleiviai negali keliauti arba nori atšaukti kelionę

ES keleivių teisių reglamentuose neaptariami atvejai, kai keleiviai negali keliauti arba nori atšaukti kelionę savo iniciatyva. Ar keleivis tokiais atvejais gali atgauti sumokėtą sumą, priklauso nuo bilieto rūšies (grąžinamas bilietas, galimybė užsisakyti naują bilietą), kaip nurodyta vežėjo sąlygose.

Panašu, kad įvairūs vežėjai siūlo kuponus keleiviams, kurie dėl COVID-19 protrūkio daugiau nenori (arba neturi leidimo) keliauti. Keleiviai gali šiuos kuponus panaudoti kitai kelionei, kurią vykdo tas pats vežėjas, per vežėjo nustatytą laikotarpį.

Šią padėtį reikia atskirti nuo padėties, kai vežėjas atšaukia kelionę ir pasiūlo tik kuponą, užuot leidęs pasirinkti, ar atgauti sumokėtą sumą ar būti nukreiptam kitu maršrutu. Jei vežėjas pasiūlo kuponą, toks pasiūlymas negali daryti poveikio keleivio teisei vietoj kupono pasirinkti atgauti sumokėtą sumą.

2.3.   Specialios nacionalinės taisyklės atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį

Tačiau kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, priimtos specialios nacionalinės taisyklės, pagal kurias vežėjai įpareigojami keleiviams grąžinti pinigus arba išduoti kuponą, jei keleivis negalėjo išskristi, nors skrydis įvyko.

Tokios nacionalinės priemonės nepatenka į ES keleivių teisių reglamentų taikymo sritį. Jos šiose gairėse nenagrinėjamos: jose nagrinėjamas tik Sąjungos priimtų keleivių teisių taisyklių aiškinimas.

3.   ORO TRANSPORTO KELEIVIŲ TEISĖS (REGLAMENTAS (EB) Nr. 261/2004)

3.1.   Informacija keleiviams

Be taisyklių dėl informacijos apie turimas teises, Reglamente (EB) Nr. 261/2004 nėra specialių nuostatų dėl informacijos apie kelionių trikdžius. Tačiau teisė į kompensaciją, kai kelionė atšaukiama, yra susijusi su tuo, kad vežėjas apie tai nepranešė pakankamai iš anksto. Todėl šis aspektas toliau aptariamas skirsnyje apie teises į kompensaciją.

3.2.   Teisė atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu

5 straipsniu nustatoma, kad, oro transporto bendrovėms atšaukus skrydį (nesvarbu dėl kokios priežasties), skrydį vykdantis oro vežėjas privalo pasiūlyti keleiviams pasirinkti:

a)	atgauti (susigrąžinti) sumokėtą sumą;

b)	kuo greičiau vykti kitu maršrutu arba

c)	vykti kitu maršrutu vėliau keleiviui patogiu laiku.

Dėl sumokėtos sumos atgavimo pasakytina, kad, jei keleivis išvykstamąjį skrydį ir grįžtamąjį skrydį rezervuoja atskirai ir išvykstamasis skrydis atšaukiamas, keleivis turi teisę atgauti tik už atšauktą, t. y. išvykstamąjį, skrydį sumokėtą sumą.

Tačiau, jei išvykstamasis ir grįžtamasis skrydžiai rezervuojami kartu ir išvykstamasis skrydis atšaukiamas, keleiviams turėtų būti pasiūlytos dvi galimybės, net jei skrydžius vykdo skirtingi oro vežėjai: atgauti visą už bilietą sumokėtą sumą(t. y. už abu skrydžius) arba vykti kitu išvykstamuoju skrydžiu (Aiškinamųjų gairių 4.2 punktas)

Dėl vykimo kitu maršrutu pasakytina, kad, kaip paaiškinta pirmiau, frazė „kuo greičiau“ COVID-19 protrūkio atveju gali reikšti didelį vėlavimą ir, atsižvelgiant į poveikį oro eismui darantį didelį neapibrėžtumą, tas pats pasakytina ir apie konkrečios informacijos apie tokią galimybę suteikimą.

Į šias aplinkybes gali tekti atsižvelgti taikant Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnį. Tačiau bet kuriuo atveju:

pirma, keleiviai, pasirinkę ne atgauti sumokėtą sumą, o vykti kitu maršrutu, turėtų būti informuojami apie vėlavimą ir (arba) su juo susijusį neapibrėžtumą;

antra, jei keleivis, nepaisant visko, pasirenka kuo greičiau vykti kitu maršrutu, turėtų būti laikoma, kad oro vežėjas savo pareigą informuoti keleivį įvykdė, jei jis savo iniciatyva kuo greičiau ir tinkamu laiku pranešė apie skrydį, kuriuo gali vykti kitu maršrutu nukreiptas keleivis.

3.3.   Teisė į rūpinimąsi

Remiantis reglamento 9 straipsniu, kuriame pateikiama visa susijusi išsami informacija, skrydį vykdantis oro vežėjas keleiviais, kurių skrydis atšaukiamas, taip pat privalo nemokamai pasirūpinti. Pareiga pasirūpinti apima maisto ir gaivinamųjų gėrimų tiekimą, pagrįstai atsižvelgiant į laukimo laiką; jei reikia, apgyvendinimą viešbutyje ir transportą į apgyvendinimo vietą. Be to, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 (9) oro uostai turi suteikti pagalbą neįgaliems ir riboto judumo keleiviams.

Verta priminti, kad keleivis, pasirinkęs atgauti visą bilieto kainą atitinkančią sumą, teisę į rūpinimąsi praranda. Tas pats atsitinka, kai keleivis pasirenka vykti kitu maršrutu vėliau jam patogiu laiku (5 straipsnio 1 dalies b punktas kartu su 8 straipsnio 1 dalies c punktu).

Teise į rūpinimąsi gali pasinaudoti tik keleiviai, laukiantys, kol galės kuo greičiau vykti kitu maršrutu (5 straipsnio 1 dalies b punktas kartu su 8 straipsnio 1 dalies b punktu).

Reglamentas grindžiamas siekiu užtikrinti tinkamą keleivių, laukiančių grįžtamojo skrydžio arba vykti kitu maršrutu, poreikių patenkinimą. Pasirūpinimo tinkamumas turės būti įvertintas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į keleivių poreikius konkrečiomis aplinkybėmis ir proporcingumo principą (pvz., remiantis laukimo laiku). Teisei į rūpinimąsi neturėtų daryti poveikio už bilietą sumokėta kaina arba patirto nepatogumo trukmė (Aiškinamųjų gairių 4.3.2 punktas).

Pagal reglamentą oro vežėjas privalo vykdyti pareigą pasirūpinti keleiviais, net jei skrydis atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių, t. y. tokių aplinkybių, kurių net imantis visų pagrįstų priemonių nebūtų buvę galima išvengti.

Pagal reglamento nuostatas neišskiriama atskira labai ypatingų įvykių kategorija, išskyrus reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytas ypatingas aplinkybes. Todėl oro vežėjas net ilgu laikotarpiu neatleidžiamas nuo visų savo pareigų, įskaitant nustatytąsias reglamento 9 straipsnyje. Tokiomis aplinkybėmis ir atvejais keleiviai yra itin pažeidžiami (10). Reglamentu siekiama užtikrinti, kad išskirtiniais atvejais būtų tinkamai pasirūpinta visų pirma keleiviais, pagal reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą laukiančiais vykti kitu maršrutu.

3.4.   Teisė gauti kompensaciją

Reglamente (EB) Nr. 261/2004 taip pat numatytos tam tikromis aplinkybėmis skirtinos fiksuoto dydžio kompensacijos. Tai netaikoma tuo atveju, kai skrydis atšaukiamas likus daugiau nei 14 dienų arba susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurių net imantis visų pagrįstų priemonių nebūtų buvę galima išvengti. Šis klausimas išsamiau aptartas reglamento 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnyje.

Komisija mano, kad, jei valdžios institucijos imasi priemonių COVID-19 pandemijai suvaldyti, šios priemonės dėl savo pobūdžio ir kilmės nėra būdingos įprastai oro vežėjų veiklai ir jų jie faktiškai negali kontroliuoti.

Pagal 5 straipsnio 3 dalį teisė gauti kompensaciją prarandama su sąlyga, kad konkretus skrydis atšaukiamas susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurių net imantis visų pagrįstų priemonių nebūtų buvę galima išvengti.

Turėtų būti laikoma, kad ši sąlyga yra tenkinama, jei valdžios institucijos visiškai uždraudžia vykdyti tam tikrus skrydžius arba uždraudžia asmenų judėjimą taip, kad konkretus skrydis de facto negali būti vykdomas.

Ši sąlyga taip pat gali būti tenkinama, jei skrydis atšaukiamas tokiomis aplinkybėmis, kai atitinkamas asmenų judėjimas nėra visiškai draudžiamas, bet tokia teise gali naudotis tik asmenys, kuriems taikomos išimtys (pavyzdžiui, atitinkamos valstybės piliečiai arba rezidentai).

Jei nė vienas iš tokių asmenų konkrečiu orlaiviu neskristų ir skrydis nebūtų atšauktas, orlaivis liktų tuščias. Tokiomis situacijomis oro vežėjas teisėtai gali nelaukti iki paskutinės minutės ir skrydį tinkamu laiku atšaukti (net nebūdamas tikras dėl įvairių keleivių teisių apskritai keliauti), kad galėtų imtis atitinkamų organizacinių priemonių, įskaitant susijusias su oro vežėjo pareiga pasirūpinti keleiviais. Tokiais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, vis tiek gali būti laikoma, kad skrydis atšaukiamas dėl valdžios institucijų priimtų priemonių. Be to, priklausomai nuo aplinkybių, tai būtų galima pasakyti ir apie skrydžius priešinga kryptimi nei skrydžiai, tiesiogiai susiję su asmenų judėjimo draudimu.

Jei oro transporto bendrovė nusprendžia atšaukti skrydį ir įrodo, kad šis sprendimas buvo pagrįstas siekiu apsaugoti įgulos sveikatą, turėtų būti laikoma, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių.

Pirmiau išdėstyti svarstymai nėra ir negali būti išsamūs, nes 5 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma ir kitoms su COVID-19 susijusioms konkrečioms aplinkybėms.

4.   GELEŽINKELIŲ KELEIVIŲ TEISĖS (REGLAMENTAS (EB) Nr. 1371/2007)

4.1.   Teisė būti informuotam

Prieš parduodami bilietą, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai keleivių prašymu turi pateikti jiems informaciją prieš kelionę, įskaitant informaciją apie bet kokius veiksmus, dėl kurių kelionė galėtų sutrikti ar vėluoti. Geležinkelio įmonės taip pat turi teikti keleiviams informaciją ir kelionės metu, įskaitant informaciją apie vėlavimą ir saugos bei saugumo klausimus. Be to, tais atvejais, kai geležinkelio įmonės ir kompetentingos institucijos, atsakingos už geležinkelių viešųjų paslaugų sutartis, nusprendžia nutraukti geležinkelių paslaugos teikimą, tokį sprendimą jos turi paskelbti viešai dar iki jį įgyvendindamos. Teisė į kelionės informaciją išsamiau reglamentuojama Reglamento (EB) Nr. 1371/2011 8 straipsnyje ir II priede.

4.2.   Teisė susigrąžinti bilieto kainą arba tęsti kelionę ar vykti kitu maršrutu

Su šiuo klausimu susijusios teisės nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 16 straipsnyje. Apibendrinant galima nurodyti pagrindinius aspektus. Tuo atveju, kai galima pagrįstai tikėtis, kad atvykti į galutinę atvykimo vietą bus vėluojama daugiau nei 60 minučių, keleivis gali pasirinkti susigrąžinti visą bilieto kainą arba tęsti kelionę ar vykti kitu maršrutu. Visų pirma:

a)	teisė susigrąžinti bilieto kainą yra taikoma bilieto kainai už neįvykusią kelionės dalį (‐is) ir už jau įvykusias kelionės dalis, jei kelionė nebeatitinka keleivio pradinių kelionės planų, prireikus kartu su grįžimo į pradinę išvykimo vietą paslauga;

b)	kelionė turi būti tęsiama arba kitu maršrutu turi būti vykstama panašiomis vežimo sąlygomis. Keleivio pasirinkimu kelionė turi būti tęsiama arba kitu maršrutu turi būti vykstama esant anksčiausiai galimybei arba kitu jam patogiu metu.

Kaip paaiškinta pirmiau, esant COVID-19 protrūkiui „anksčiausia galimybė“ tęsti kelionę ar vykti kitu maršrutu gali atsirasti gerokai vėliau, ir atsižvelgiant į didelį netikrumą, kuris daro poveikį geležinkelių eismui, tas pats pasakytina apie konkrečios informacijos apie tokią galimybę prieinamumą.

Pirma, kai keleiviams siūloma pasirinkti iš šių dviejų galimybių, jie turėtų būti informuojami apie vėlavimą ir (arba) nenuspėjamumą.

Antra, jei keleivis vis dėlto nusprendžia tęsti kelionę arba vykti kitu maršrutu esant anksčiausiai galimybei, turėtų būti laikoma, kad vežėjas įvykdė pareigą informuoti keleivį, jei jis savo iniciatyva kuo greičiau ir laiku pranešė apie traukinį, kuriuo galima tęsti kelionę arba vykti kitu maršrutu.

4.3.   Teisė gauti pagalbą

Vėlavimo atvykti arba išvykti atveju keleiviai turi teisę gauti informaciją apie padėtį ir numatomą išvykimo ir atvykimo laiką, kai tik tokia informacija tampa žinoma. Tais atvejais, kai vėlavimas viršija 60 minučių, jie taip pat turi teisę gauti maisto ir gaiviųjų gėrimų, neviršijant pagrįstų ribų; kai būtina pasilikti vieną ar kelias naktis, esant fizinei galimybei, būti apgyvendinti; jei traukinys sustabdytas kelyje, esant fizinei galimybei, gauti transportą nuvykti į geležinkelio stotį, alternatyvią išvykimo vietą arba į galutinę atvykimo vietą. Šios nuostatos išsamiau reglamentuojamos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnio 2 dalyje.

Pagal reglamentą geležinkelio įmonė privalo vykdyti minėtus įsipareigojimus net tuo atveju, kai traukinys buvo atšauktas dėl tokių aplinkybių, kaip epideminė COVID-19 situacija. Reglamente nėra nuostatų, kurios leistų daryti išvadą, kad tam tikromis aplinkybėmis geležinkelio įmonė atleidžiama nuo pareigos suteikti pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnio 2 dalį, kurios gali būti reikėti net ir ilgą laiką. Reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų teikiama tinkama pagalba, visų pirma keleiviams, laukiantiems 16 straipsnyje nurodyto nukreipimo kitu maršrutu esant anksčiausiai galimybei. Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 nustatyta, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba turi būti pritaikoma prie tų keleivių poreikių, be kita ko, kiek tai susiję su pirmiau nurodyta informacija.

4.4.   Teisė į kompensaciją

Jei keleivis nusprendė nereikalauti grąžinti bilieto kainos, tačiau pageidauja tęsti kelionę ar vykti kitu maršrutu, jis taip pat turi teisę į kompensaciją. Kai vėluojama 60–119 minučių, kompensuojama 25 % bilieto kainos, o kai vėluojama 120 minučių ir daugiau – 50 % bilieto kainos. Šios nuostatos išsamiau reglamentuojamos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 17 straipsnyje.

Kitaip nei kitų rūšių transporto atveju, ypatingos aplinkybės, jei tokių yra, nedaro poveikio teisei į kompensaciją vėlavimo atveju (įskaitant vėlavimo dėl atšaukimo atvejus). (11)

5.   AUTOBUSŲ KELEIVIŲ TEISĖS (REGLAMENTAS (ES) Nr. 181/2011) (12)

5.1.   Teisė būti informuotam

Remiantis reglamento 24 straipsniu, vežėjai ir stotis valdančios įstaigos privalo pagal savo kompetenciją per visą kelionę teikti keleiviams tinkamą informaciją. Reglamento 20 straipsnyje išdėstytos išsamios nuostatos dėl informacijos, kuri turi būti pateikta kelionės atšaukimo arba vėlavimo išvykti atveju.

5.2.   Teisė tęsti kelionę ar vykti kitu maršrutu arba susigrąžinti sumokėtą sumą

Reguliariųjų autobusų paslaugų, kai suplanuotas maršrutas yra 250 km arba ilgesnis, atveju Reglamente (ES) Nr. 181/2011 numatyta galimybė tam tikrais 19 straipsnyje nurodytais atvejais vykti kitu maršrutu arba susigrąžinti sumokėtą sumą. Taigi, visų pirma tais atvejais, kai vežėjas pagrįstai tikisi, kad reguliarioji paslauga bus atšaukta arba iš stoties bus vėluojama išvykti daugiau kaip 120 minučių, keleiviai turi teisę pasirinkti tęsti kelionę ar, esant anksčiausiai galimybei, panašiomis sąlygomis be papildomų išlaidų vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu arba susigrąžinti visą už bilietą sumokėtą sumą. Prireikus taip pat gali būti sudarytos sąlygos pasinaudoti nemokama grįžimo į vežimo sutartyje nustatytą pradinę išvykimo vietą paslauga esant anksčiausiai galimybei. Keleivis gali pasirinkti vieną iš šių galimybių ir tuo atveju, jei kelionė atšaukiama arba vėluojama išvykti iš autobusų stotelės.

Kaip paaiškinta pirmiau, esant COVID-19 protrūkiui „anksčiausia galimybė“ tęsti kelionę ar vykti kitu maršrutu gali atsirasti gerokai vėliau, ir atsižvelgiant į didelį netikrumą, kuris daro poveikį miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų eismui, tas pats pasakytina apie galimybę gauti konkrečią informaciją apie tokią galimybę.

Pirma, kai keleiviams siūloma pasirinkti tęsti kelionę ar vykti kitu maršrutu arba susigrąžinti sumokėtą sumą, jie turėtų būti informuojami apie vėlavimą ir (arba) nenuspėjamumą.

Antra, jei keleivis vis dėlto nusprendžia vykti kitu maršrutu esant anksčiausiai galimybei, turėtų būti laikoma, kad vežėjas įvykdė pareigą informuoti keleivį, jei jis savo iniciatyva kuo greičiau ir laiku pranešė apie autobusą, kuriuo galima tęsti kelionę arba vykti kitu maršrutu.

5.3.   Teisė gauti pagalbą

Teisės gauti pagalbą išdėstytos Reglamento (ES) Nr. 181/2011 21 straipsnyje. Toliau pateikiamas jų apibendrinimas. Jeigu tolimojo susisiekimo paslaugos, kurios numatyta trukmė viršija tris valandas, vykdymas yra atšaukiamas arba išvykti vėluojama ilgiau negu 90 minučių, keleiviai turi gauti užkandžius, patiekalus arba gaiviuosius gėrimus atsižvelgiant į pagrįstą laukimo laiką, jei jų yra autobuse ar stotyje, arba jie pagrįstai gali būti pateikti. Keleiviai turi būti apgyvendinami, jei tenka apsistoti nakčiai – ne daugiau kaip dvi naktis iki 80 EUR už naktį – ir nuvežti iki apgyvendinimo vietos ir atgal į stotį.

Reglamente nėra jokių nuostatų, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad vežėjas yra atleidžiamas nuo visų savo pareigų, įskaitant pagalbos teikimą. Reglamento tikslas – užtikrinti, kad tinkama pagalba būtų teikiama visų pirma keleiviams, laukiantiems kelionės kitu maršrutu pagal 21 straipsnį.

5.4.   Teisė į kompensaciją

Jeigu teikiamos kelionių autobusu paslaugos, keleiviai turi teisę gauti kompensaciją Reglamento (ES) Nr. 181/2011 19 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis. Jeigu paslauga buvo atšaukta, ši kompensacija siekia 50 % bilieto kainos, tačiau ji mokama tik tada, jeigu vežėjas nepasiūlo keleiviui galimybės pasirinkti susigrąžinti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu.

6.   JŪRŲ IR VIDAUS VANDENŲ KELIAIS VYKSTANČIŲ KELEIVIŲ TEISĖS (REGLAMENTAS (ES) Nr. 1177/2010)

6.1.   Teisė į informaciją

Kaip toliau išsamiai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 16 straipsnyje, keleiviai kaip įmanoma greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus 30 minučių po numatyto išvykimo laiko turi būti informuojami apie numatomą išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik ši informacija žinoma.

6.2.   Teisė į maršruto pakeitimą ir sumokėtos sumos grąžinimą

Jeigu vežėjas pagrįstai tikisi, kad keleivių vežimo paslauga bus atšaukta arba išvykti iš uosto terminalo bus vėluojama ilgiau negu 90 minučių, vežėjas turi pasiūlyti keleiviams rinktis iš dviejų galimybių:

—	vykti į galutinę atvykimo vietą, kaip nustatyta vežimo sutartyje, kitu maršrutu, panašiomis kelionės sąlygomis esant anksčiausiai galimybei be papildomo mokesčio arba

—	susigrąžinti už bilietą sumokėtą sumą ir atitinkamais atvejais gauti nemokamą grįžimo į pradinę išvykimo vietą, kaip nustatyta vežimo sutartyje, paslaugą, esant anksčiausiai galimybei.

Išsamiau nuostatos išdėstytos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 18 straipsnyje.

Kalbant apie kelionės tęsimą / vykimą kitu maršrutu, kaip pirmiau paaiškinta, formuluotė „esant anksčiausiai galimybei“ dabartinėmis COVID-19 protrūkio aplinkybėmis gali reikšti labai ilgą vėlavimą. Tas pats gali būti taikoma konkrečios informacijos apie tokią galimybę teikimui, nes netikrumo, darančio poveikį jūrų ir vidaus vandenų eismui, lygis yra labai aukštas.

Pirma, keleiviai turėtų būti informuojami apie vėlavimus ir (arba) netikrumą tada, kai jiems siūloma rinktis vykti kitu maršrutu arba atgauti sumokėtą sumą.

Antra, jeigu keleivis vis dėlto renkasi vykti kitu maršrutu esant anksčiausiai galimybei, turėtų būti laikoma, kad vežėjas įvykdė informacijos teikimo keleiviui pareigą, jeigu jis savo iniciatyva nedelsdamas per tinkamą laiką pranešė apie galimybę vykti kitu maršrutu.

Nuostatos dėl vykimo kitu maršrutu, sumokėtos sumos grąžinimo ir kompensacijos netaikomos kruiziniams laivams (2 straipsnio 1 dalies c punktas)

6.3.   Teisė gauti pagalbą

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 17 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, keleiviai turi teisę: 1) atsižvelgiant į laukimo laiką, nemokamai gauti užkandžių, patiekalų ar gaiviųjų gėrimų, jei jų yra arba jei jų įmanoma pristatyti dedant protingas pastangas; 2) jei keleiviui tampa būtina pasilikti vieną ar daugiau naktų arba ilgiau nei jis ketino, gauti apgyvendinimą ne daugiau kaip trims naktims iki 80 EUR už naktį; 3) gauti transportą tarp uosto terminalo ir apsistojimo vietos.

6.4.   Teisė į kompensaciją

Neprarasdami teisės būti vežami, keleiviai iš vežėjo gali reikalauti kompensacijos, jei į galutinę atvykimo vietą jie atvyksta vėliau, nei nustatyta vežimo sutartyje. Minimali kompensacijos suma yra 25 % bilieto kainos už įvairius vėlavimus, atsižvelgiant į numatytą kelionės trukmę. Jeigu vėlavimas du kartus viršija tą trukmę, kompensacija turi būti 50 % bilieto kainos. Išsamesnės nuostatos išdėstytos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 19 straipsnyje.

Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 20 straipsnio 4 dalyje nustatyti tam tikri atvejai, kai teisė į kompensaciją netaikoma, be kita ko, dėl ypatingų aplinkybių.

Komisija mano, kad jei valdžios institucijos imasi priemonių, kuriomis ketinama stabdyti COVID-19 pandemiją, tokios priemonės dėl savo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių nesusijusios su įprastu vežėjų veiklos vykdymu ir jie negali jų kontroliuoti.

20 straipsnio 4 dalyje teisė į kompensaciją panaikinama su sąlyga, kad tokio atšaukimo priežastis yra ypatingos aplinkybės, trukdančios teikti keleivių vežimo paslaugą, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

Laikoma, kad ši sąlyga įvykdyta, jeigu valdžios institucijos arba tiesiogiai uždraudžia tam tikras vežimo paslaugas, arba uždraudžia vežti žmones tokiu būdu, kuriuo faktiškai uždraudžiama teikti atitinkamą vežimo paslaugą.

Ši sąlyga taip pat gali būti įvykdyta, jeigu kelionė atšaukiama, kai atitinkamas žmonių vežimas yra ne visiškai uždraudžiamas, bet apribojamas taikant nukrypti leidžiančias nuostatas dėl asmenų (pavyzdžiui, atitinkamos valstybės piliečių arba gyventojų).

Jeigu tokie asmenys nekeliautų ir paslauga nebūtų atšaukta, laivas būtų tuščias. Esant tokiai padėčiai vežėjas galėtų teisėtai labai ilgai nelaukti ir atšaukti vežimo paslaugą tinkamu laiku (ir netgi nebūdamas tikras apskritai dėl skirtingų keleivių teisės keliauti), kad būtų galima imtis tinkamų organizacinių priemonių, įskaitant vežėjo pareigą teikti pagalbą keleiviams. Tokiais atvejais ir priklausomai nuo aplinkybių, atšaukimas gali vis tiek būti vertinamas kaip įvykdytas dėl priemonių, kurių ėmėsi valdžios institucijos. Be to, priklausomai nuo aplinkybių, tai taip pat gali būti atvejis, susijęs su vežimo paslaugomis, kurios yra priešingos paslaugoms, tiesiogiai susijusioms su draudimu vežti žmones.

Jeigu vežėjas nusprendžia atšaukti vežimo paslaugą ir įrodo, kad šis sprendimas buvo pagrįstas įgulos sveikatos apsauga, toks atšaukimas taip pat turėtų būti vertinamas kaip atšaukimas dėl ypatingų aplinkybių.

Pirmiau išdėstytos aplinkybės nėra ir negali būti išsamios, nes kitoms su COVID-19 susijusioms ypatingoms aplinkybėms taip pat gali būti taikoma 20 straipsnio 4 dalis.

---

(1)  Komisijos pranešimas „Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002, aiškinamosios gairės“ (OL C 214, 2016 6 15, p 5);

Komisijos komunikatas „Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų aiškinamosios gairės“ (OL C 220, 2015 7 4, p. 1).

(2)  OL L 46, 2004 2 17, p. 1.

(3)  OL L 315, 2007 12 3, p. 14.

(4)  OL L 334, 2010 12 17, p. 1.

(5)  OL L 55, 2011 2 28, p. 1.

(6)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).

(7)  Kai kuriose aktuose taip pat kalbama apie kelionės tęstinumą.

(8)  Reglamento (EB) Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai; Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 16 straipsnio a ir b punktai; Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktai; Reglamento (ES) Nr. 181/2011 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktai.

(9)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1).

(10)  Bylos McDonagh, C-12/11, ECLI:EU:C:2013:43, 30 punktas ir Aiškinamųjų gairių 4.3.3 punktas.

(11)  Žr. Sprendimą ÖBB Personenverkehr, C-509/11, ECLI:EU:C:2013:613.

(12)  Teisė į nukreipimą kitu maršrutu arba sumokėtos sumos grąžinimą (4.2 punktas), teisė į pagalbą (4.3 punktas) ir teisė į kompensaciją (4.4 punktas) netaikomos vidaus paslaugoms Kroatijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, o Kroatijos, Estijos, Graikijos, Suomijos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos ir Slovėnijos atvejais – paslaugoms, kurių didelė dalis (įskaitant bent vieną numatytą sustojimą) teikiama už Europos Sąjungos ribų.