Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (tęstinė programa)

[COM(2018) 337 final]

(2019/C 110/18)

Pranešėjas:

Mindaugas MACIULEVIČIUS

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 7 2 Taryba, 2018 6 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2017 9 19
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 11 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	140/1/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Ši Europos Komisijos iniciatyva pateikta pačiu laiku ir yra vertinama labai palankiai. Siūlomas reglamentas gerokai paskatins saugių papildomų vandens išteklių žemės ūkio drėkinimo reikmėms plėtojimą. Šį vandenį galima išvalyti, kad jis būtų saugus naudoti žemės ūkio reikmėms, be to, kai tinkama, jis išlaiko vertingą naudingųjų maistinių medžiagų, pvz., azoto ir fosforo, kiekį, taip pat atitinkamas ir dirvą praturtinančias organines medžiagas.

1.2.

Tokios nuostatos pridėtinė vertė visų pirma sumažins spaudimą geriamojo vandens atsargoms, taip pat sudarys palankesnes sąlygas viešosioms ir privačiosioms investicijoms, kuriomis siekiama sukaupti šiuos papildomus vandens išteklius. Ši atskira ir speciali valymo ir tiekimo infrastruktūra žemės ūkio reikmėms papildys esamus šaltinius ir tiekimo infrastruktūrą, kuri, priklausomai nuo valstybės narės, yra esminė paslauga, teikiama valstybės, savivaldybės ar privataus subjekto atsakomybe.

1.3.

EESRK palankiai vertina šį siūlomą reglamentą kaip naudingą papildomą priemonę, skirtą Vandens pagrindų direktyvoje numatytiems ketinimams įgyvendinti ir prisidedančią prie žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimo. Tai paskatins tvariau naudoti dabartinius vandens išteklius ir padidins vartotojų pasitikėjimą atitinkamų žemės ūkio produktų sauga.

1.4.

Dabar vartotojai nėra informuoti apie skirtingus pakartotiniam vandens naudojimui taikomus standartus, kurie galioja įvairiose valstybėse narėse, o dauguma nežino, kad regeneruotas vanduo yra plačiai naudojamas drėkinimui. Šiame reglamente pateikiamas nuoseklus, patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas požiūris, todėl jis gali būti vertinamas kaip būtinas maisto saugos politikos pamatas.

1.5.

Priešingai įspūdžiui, kurį galima susidaryti dėl reglamento bendro pavadinimo, faktinė pasiūlymo esmė yra tvirtai susieta su pakartotiniu miesto nuotekų panaudojimu drėkinimui. Nors apie tai užsimenama reglamento aiškinamajame memorandume, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti šiam aspektui, siekiant sumažinti susirūpinimą, kad pakartotinio panaudojimo pramonėje ir buityje galimybių nėra paisoma.

1.6.

Nors tai nėra reglamento tikslas, tebėra svarbus pakartotinio vandens naudojimo vandeningajam sluoksniui papildyti potencialas, taip pat reikėtų atlikti papildomą techninę analizę poveikio vertinimo metu nustatytoms kompleksinėms problemoms spręsti.

1.7.

Komitetas primygtinai rekomenduoja, siekiant kuo didesnio numatyto šio reglamento poveikio, visose valstybėse narėse vadovautis veiksminga vandens išteklių politika ir laikytis aktyvios atskaitomybės ir vykdymą užtikrinančios tvarkos. Visų pirma, draudimų dėl neteisėtos vandens gavybos vykdymo užtikrinimas turėtų būti nuoseklesnis.

1.8.

Esama rimtų ekonominių argumentų, kad būtinos kapitalo investicijos reikalingai pakartotinio vandens naudojimo infrastruktūrai sukurti, tačiau tokios infrastruktūros statybai bus galima tam tikru mastu panaudoti struktūrinių fondų, pirmiausia kaimo plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, lėšas.

1.9.

Nors tikimasi, kad poveikis konkurencijai, atsižvelgiant į importą iš trečiųjų šalių, bus neutralus, EESRK primygtinai ragina Komisiją nepraleisti šios progos pasinaudoti standartų kūrimu ES lygmeniu, kartu su Europos maisto saugos tarnyba, siekiant sustiprinti padėtį diskusijose dėl tarptautinių standartų nustatymo pakartotiniam vandens naudojimui, kad importas iš trečiųjų šalių taip pat atitiktų reikalavimus. EESRK nuolat pasisako už nuoseklius tarptautinius žemės ūkio standartus, o šiuo reglamentu gali būti nustatyti pasauliniai pakartotinio vandens naudojimo lyginamieji rodikliai (1).

2.   Įžanga

2.1.

Dėl klimato kaitos ir didėjančios paklausos daugumoje ES šalių jau patiriamas vandens stygius (2), o su vandens trūkumo ir kokybės problemomis ištisus metus jau susiduria trečdalis ES teritorijos (3). Ankstesnėse Komiteto nuomonėse buvo atkreiptas dėmesys į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, primygtinai raginta daugiau investuoti į vandens atliekų tvarkymą pakartotinio panaudojimo tikslais ir nurodyta, kad uždaras vandens ciklas jau nebeatrodo neįmanomas (4). Didelė dalis vandens išteklių naudojama žemės ūkyje drėkinimui, visų pirma pietinėse valstybėse narėse, kuriose žemės ūkio gamyba sudaro didžiąją ekonominio indėlio dalį. Šiuo reglamentu ketinama ne išplėsti jau drėkinamą teritoriją, bet saugiau ir efektyviau panaudoti esamus vandens išteklius.

2.2.

Vartotojų pasitikėjimo maisto produktų tiekimu išlaikymas ir reguliavimo bei tikrinimo sistema, kuria užtikrinama jų sauga, savaime suprantama, yra vienas didžiausių Sąjungos prioritetų. Šis reglamentas padidins tikrumą šioje srityje, kurioje dabar standartai įvairiose valstybėse narėse smarkiai skiriasi. Dėl šio reglamento drėkinimui prieinamo vandens kiekis galėtų būti kasmet padidintas 4,9 mlrd. m3, o vandens stygius apskritai galėtų būti sumažintas daugiau nei 5 % Tai padės garantuoti regeneruoto vandens saugą ir užtikrinti aukštą žmogaus ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugą.

2.3.

Šis reglamentas gali būti laikomas priemone, kuria stiprinama žiedinė ekonomika, didinamas ES apsirūpinimas maistu ir prisidedama prie visuomenės sveikatos. Juo tiesiogiai sprendžiamas klausimas dėl būtinybės nustatyti suderintus minimaliuosius reikalavimus dėl regeneruoto vandens, kurio didžioji dalis yra panaudojama žemės ūkyje, kokybės. Didesnis viešas skaidrumas užtikrinamas reikalaujant internete pateikti tinkamą ir naujausią informaciją apie pakartotinį vandens naudojimą. Be to, siūlomu reglamentu prisidedama prie ES darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo, ypač 6-ojo DVT dėl švaraus vandens ir sanitarijos. Juo papildomas Komisijos pasiūlymas dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, prisidedant prie geresnės vandentvarkos žemės ūkyje, o ūkininkams suteikiama galimybė naudotis tvaresniu vandens tiekimu.

2.4.

Reikėtų pažymėti, kad šis reglamentas pateikiamas kaip tęstinės programos dalis, o ilgainiui ketinama išnagrinėti kitas pakartotinio vandens naudojimo sritis. Tačiau šis konkretus reglamentas yra labai aiškiai orientuotas ir susijęs beveik išimtinai su jau išvalytų miesto nuotekų apdorojimu, siekiant sudaryti sąlygas jį panaudoti įvairiomis drėkinimo žemės ūkyje formomis. Pakartotinis panaudojimas pramonėje ir buityje nepatenka į dabartinio pasiūlymo taikymo sritį ir tam tikra apimtimi jau yra aptartas, pavyzdžiui, Miesto nuotekų valymo direktyvoje, kuri dabar yra peržiūrima (5).

3.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

3.1.

Siūlomas reglamentas priskiriamas integruotam vandens išteklių valdymui, kuriuo siekiama spręsti rimtą ir didėjančią vandens stygiaus ES problemą. Kartu su vandens taupymo ir efektyvaus vandens naudojimo priemonėmis, miesto nuotekų valymo įrenginiuose išvalytos nuotekos gali tapti patikima vandentiekos alternatyva.

3.2.

Pakartotinis vandens naudojimas paprastai daro mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su kitomis vandentiekos alternatyvomis, ir gali teikti įvairią naudą aplinkai, taip pat ekonominę ir socialinę naudą. Reglamente daugiausia dėmesio skiriama pakartotiniam vandens naudojimui žemės ūkyje drėkinimo reikmėms, kuris dabar sudaro apie ketvirtadalį viso ES paimamo gėlo vandens kiekio.

3.3.

Reglamentas bus tiesiogiai taikomas ūkio subjektams (kartu su valstybėmis narėmis), taip galimai skatins aplinkosaugos technologijų plėtojimą ir įdiegimą. Pasiūlyme nustatyti minimalieji regeneruoto vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimai, nustatomos pagrindinės rizikos valdymo užduotys ir siūlomas suderintas požiūris į pakartotinį vandens naudojimą drėkinimo reikmėms visoje ES. Konkrečiai, pasiūlyme nustatyti:

3.3.1.

minimalieji regeneruoto vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimai, apimantys mikrobiologinius elementus (pavyzdžiui, E. coli bakterijų kiekis), ir įprastos bei patvirtinamosios stebėsenos reikalavimai. Šiais reikalavimais bus užtikrinta, kad pagal siūlomą reglamentą pagamintas regeneruotas vanduo būtų saugus naudoti drėkinimo reikmėms;

3.3.2.

pagrindinės rizikos valdymo užduotys, kuriomis, be minimaliųjų reikalavimų, sukuriamas papildomas apsaugos lygis, t. y. bet kokio papildomo pavojaus, kurį reikia pašalinti tam, kad pakartotinis vandens naudojimas būtų saugus, nustatymas. Tai visų pirma susiję su vandens regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojo pareiga parengti pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą, kuris yra būtinas tam, kad kompetentinga institucija išduotų leidimą, ir kuris peržiūrimas ne rečiau kaip kas penkerius metus;

3.3.3.

didesnis skaidrumas. Pagal naujas skaidrumo taisykles reikalaujama, kad visuomenė vartotojams patogiu būdu internete gautų informaciją apie pakartotinio vandens naudojimo praktiką jų valstybėse narėse. Siekiant nustatyti išsamias taisykles, susijusias su pateiktinos informacijos pateikimo forma, reikės priimti įgyvendinimo aktą.

3.4.

Numatyta, kad valstybės narės, padedant Europos aplinkos agentūrai, kuri reguliariai teiks reglamento įgyvendinimo Sąjungos lygmeniu apžvalgas, parengs duomenų rinkinius, į kuriuos bus įtraukta informacija apie pakartotinį vandens naudojimą. Pirmąjį vertinimą numatyta atlikti praėjus šešeriems metams nuo reglamento įsigaliojimo.

3.5.

Reikėtų pažymėti, kad pagal siūlomą reglamentą nereikalaujama, kad valstybės narės imtųsi valyti nuotekas drėkinimui. Pagrindinis reglamento tikslas – įtikinti pačius įvairiausius suinteresuotuosius subjektus, t. y. vandens priežiūros institucijas, ūkininkus, investuotojus ir vartotojus, kad teikiant vandenį drėkinimo reikmėms buvo nuosekliai taikomi aukščiausi saugos standartai. Tai bus didelė dabartinės praktikos pažanga.

3.6.

Poveikio vertinime ir pagrindžiančiuose mokslinių tyrimų dokumentuose pateikta išsami techninių klausimų, visų pirma nustatymo, saugos standartų ir ribinių parametrų, analizė.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Komitetas palankiai vertina šį reglamentą, nes jis padeda mažinti klimato kaitos poveikį ir yra naudinga Vandens pagrindų direktyvos (VPD) įgyvendinimą ir apskritai žiedinę ekonomiką papildanti priemonė. Pastebime teigiamų plataus pakartotinio vandens naudojimo žemės ūkio gamyboje pavyzdžių, visų pirma Kipre ir Izraelyje, kuriuose beveik 90 % išvalytų nuotekų yra panaudojama pakartotinai. Komitetas kelia klausimą, kad Pakartotinio vandens naudojimo reglamente galbūt vertėjo atsižvelgti į šilumos regeneravimą iš vandens prieš jį nukreipiant į nuotekų valymo įrenginius. Tokia įranga turėtų būti diegiama vienai šeimai skirtuose ar daugiabučiuose namuose, baseinuose ir viešbučiuose.

4.2.

Siūlomame reglamente pripažįstama vandens taupymo ir naudojimo efektyvumo priemonių pirmenybė vandentvarkos hierarchijoje. Savanoriško pakartotinio naudojimo galimybė bus pasirinkta tik tais atvejais, kai ji bus tinkama, saugi ir ekonomiškai efektyvi. Galimybė pakartotinai naudoti vandenį drėkinimo reikmėms gali būti taikoma gana plačiu mastu, visų pirma tam tikrose pietinėse ES valstybėse narėse, kuriose paprastai vyrauja nedidelis pakartotinio vandens naudojimo lygis; pavyzdžiui, Italijoje ir Graikijoje pakartotinis panaudojimas siekia tik 5 %, o Ispanijoje – 12 % Džiugina tai, kad pakartotinio vandens panaudojimo tempas nuolat didėja.

4.3.

Komitetas pažymi, kad reglamentas parengtas taip, kad juo būtų nustatytas vienodas požiūris į pakartotinio vandens naudojimo kokybės standartus. Kol kas taip nėra. Vartotojai paprastai nežino apie didelius valstybių narių skirtumus, susijusius su drėkinimo reikmėms pakartotinai naudojamo vandens kokybe. Bendras minimalusis standartas paskatins įsisavinimą ir investicijas bei užtikrins vartotojams didesnį saugumą sveikatos klausimais.

4.4.

Komitetas taip pat pažymi, kad nerimas dėl patogenų, susirūpinimą keliančių teršalų, šalutinių dezinfekcijos produktų ir atsparumo antibiotikams dabar išsklaidytas (2 priedas), remiantis Jungtinio tyrimų centro technine ataskaita, kurioje išsamiai nagrinėjamas drėkinimui žemės ūkyje pakartotinai panaudojamo vandens rizikos sveikatai ir aplinkai valdymas (6). Tai turėtų užtikrinti, kad kiekviename projekte būtų vykdoma dirvos, požeminio vandens, geriamojo vandens ir maisto produktų apsauga.

4.5.

Yra daugybė atvejų, kai tradiciniai vandens ištekliai paprastai būna labai pigūs ir neatspindi su aplinkosauga ir ištekliais susijusių sąnaudų. Be to, ir toliau nemažai vandens neteisėtai išgaunama iš upių ir privačių gręžinių. Siekiant kuo didesnio šio reglamento numatyto poveikio, visose valstybėse narėse reikia vadovautis veiksminga vandens išteklių politika ir aktyvios atskaitomybės ir vykdymą užtikrinančia tvarka.

4.6.

Siūlomu reglamentu nustatoma apibrėžta leidimų pakartotinio vandens naudojimo projektams išdavimo procedūra. Tai turėtų prisidėti prie aiškaus pareigų pasiskirstymo tarp įvairių vandens ciklo dalyvių, kurie pakartotinai naudoja vandenį.

4.7.

Komitetas palankiai vertina reglamente pasiūlytą galimybę, kuria skatinama pakartotinio naudojimo valymo įrenginius pritaikyti arba suprojektuoti taip, kad būtų palengvintas tręšiamasis drėkinimas. Tai yra, deramai atsižvelgiant į saugą, regeneruotame vandenyje išlaikomos tirpios trąšos, pavyzdžiui, azotas ir fosforas, ir naudingos dirvą praturtinančios organinės medžiagos, kurios naudojimo pramonėje ir buityje metu pateko į vandens ciklą. Ši papildoma nauda yra laikoma šalutine pagrindinei naudai – naujų vandens išteklių užtikrinimui per pakartotinį panaudojimą.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Reikėtų pažymėti, kad sąvoka „pakartotinis vandens naudojimas“ reiškia iš nuotekų (visų pirma miesto) išgauto vandens, kuris po valymo yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, naudojimą.

5.2.

Šis reglamentas visų pirma skirtas pakartotinio vandens, išgauto iš nuotekų valymo įrenginių, kokybei ir saugai užtikrinti. Jis nėra susijęs su geriamojo vandens reglamentavimu arba tiesioginėmis efektyvaus vandens naudojimo priemonėmis. Tačiau Komitetas pažymi, kad efektyvus nuotekų valymas ir jų pakartotinis naudojimas yra labai naudingas aplinkai, palyginti su kitomis alternatyvomis. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad po 2017 m. sausros Italijos žemės ūkis patyrė 2 mlrd. EUR nuostolių, o dėl daugelio valstybių narių patirtų 2018 m. vasaros ekstremalių oro sąlygų šie nuostoliai dar labiau padidės visoje ES. Pakartotinis vandens naudojimas galėtų patenkinti 47 % visos drėkinimo paklausos Italijoje, tačiau dabar toks panaudojimas yra labai ribotas.

5.3.

Nors regeneruoto vandens pakartotinis naudojimas žemės ūkio drėkinimo reikmėms yra plačiai paplitęs pietinėse valstybėse narėse, šiuo reglamentu sukuriamos techninės ir veiklos paskatos ateityje bus naudingos visoje ES.

5.4.

Atsakomybė užtikrinti maisto saugos standartus, kuriuos iš esmės nustato ES, remdamasi Bendrųjų maisto teisės aktų reglamentu, kai tinkama, tenka valstybėms narėms. Siūlomas reglamentas padės užtikrinti, kad tais atvejais, kai vanduo pakartotinai naudojamas maistinių kultūrų drėkinimui, vartotojų sauga būtų ypatingai svarbi. Būtina, kad iš trečiųjų šalių importuojami žemės ūkio produktai atitiktų ES maisto saugos teisės aktus, nors dabar negalioja jokie konkretūs reikalavimai, susiję su drėkinimo praktika trečiosiose šalyse. Teigiama, kad bendri ES standartai galėtų būti pavyzdys trečiosioms šalims, visų pirma mūsų dvišalės prekybos partneriams, nors dėl to bus deramasi tarptautiniu lygmeniu. Pasaulyje drėkinimui jau plačiai naudojamos neišvalytos ir išvalytos nuotekos, įskaitant ir daugelį šalių, iš kurių ES importuoja žemės ūkio produkciją.

---

(1)  EESRK nuomonė dėl žemės ūkio vaidmens prekybos derybose, 4.3 punktas (OL C 173, 2017 5 31, p. 20).

(2)  Vandens stygius atsiranda tuomet, kai vandens poreikis viršija turimą vandens kiekį tam tikru laikotarpiu arba kai dėl prastos kokybės ribojamas jo naudojimas.

(3)  COM(2012) 672 final.

(4)  EESRK nuomonė „Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenys“ (OL C 327, 2013 11 12, p. 93).

(5)  1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(6)  Jungtinio tyrimų centro (JRC) leidinys Towards a legal instrument on water reuse at EU level.