52013DC0002

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos vertinimas

1.           Įžanga

Šioje ataskaitoje aptariamos 2007–2013 m. Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIP) ir jos paprogramių vertinimo rezultatai ir rekomendacijos, pateikiamas Komisijos atsakymas į vertinimo rekomendacijas ir išdėstomos tolesnės priemonės.

Taigi Komisija laikosi Sprendimo dėl KIP įsteigimo[1] 8 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti tarpinių ir galutinių bendrosios programos ir specialiųjų programų vertinimo rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

2.           BENDROJI INFORMACIJA

2.1.        Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa

Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa[2] – labai svarbi programa sprendžiant ES pramonės problemas. Jos tikslai atitinka strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas, pagal kurias pažangus, tvarus ir integracinis augimas yra pagrindinė prioritetinė sritis, kurioje ES turi imtis veiksmų ES ekonomikai sustiprinti.

KIP siekiama padėti didinti Sąjungos – pažangios žinių visuomenės, pasižyminčios tvaria plėtra, grindžiama tvirtu ekonomikos augimu ir labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika, kurioje ypač saugoma ir gerinama aplinkos kokybė – konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą.

Šia bendrąja programa remiama inovacijų veikla (įskaitant ekologines inovacijas), sudaromos palankesnės sąlygos gauti finansavimą ir teikiamos paramos verslui paslaugos regionuose. Ja taip pat skatinama plačiau domėtis ir naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), padedama kurti informacinę visuomenę ir skatinama naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.

· KIP suskirstyta į tris veiklos programas. Kiekvienai jų nustatyti konkretūs tikslai, kuriais siekiama padėti didinti įmonių konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą jų veiklos srityje, pvz., IRT ar tvarios energetikos srityje. Tai – Verslumo ir inovacijų programa (VIP)[3], Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programa (IRT–PRP)[4] ir Pažangios energetikos Europai programa (PEE)[5].

2.2.        KIP ir jos paprogramių vertinimas

Sprendime dėl KIP įsteigimo išdėstytos konkrečios KIP ir jos veiklos programų vertinimo nuostatos. Visų pirma jame nustatyta, kad turi būti atliekamas tarpinis ir galutinis bendrosios programos ir jos specialiųjų programų vertinimas, kuriuo nustatomas bendrosios programos ir kiekvienos specialiosios programos poveikis siekiant šių programų tikslų, įskaitant konkurencingumo, inovacijų, verslumo, našumo augimo, užimtumo ir aplinkos srityse. Sprendime taip pat nustatyta, kad tarpinis bendrosios programos vertinimas turėjo būti atliktas iki 2009 m. gruodžio 31 d., o galutinis vertinimas – iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir kad tarpinis ir galutinis specialiųjų programų vertinimas turėtų būti atliktas taip, kad į jo rezultatus būtų galima atsižvelgti atliekant tarpinį ir galutinį bendrosios programos vertinimą.

Atliekant tarpinį ir galutinį vertinimą siekta:

– nustatyti bendrosios programos ir jos specialiųjų programų poveikį siekiant šių programų tikslų;

– įvertinti, kiek bendroji programa ir jos specialiosios programos prisidėjo siekiant šios dalies pradžioje išdėstytų tikslų;

– nustatyti, kiek bendrosios programos ir jos specialiųjų programų tikslai yra susiję su poreikiais, problemomis ir klausimais, kurie turėjo būti sprendžiami pasitelkiant šias programas;

– įvertinti bendrosios programos ir jos specialiųjų programų veiksmingumą ir nustatyti jų veiksmingiausius ir neveiksmingiausius aspektus.

VIP tarpinį vertinimą atliko ir galutinę ataskaitą 2009 m. balandžio 30 d. pateikė GHK Consulting Ltd ir Technopolis.

KIP IRT–PRP tarpinį vertinimą atliko ir galutinę ataskaitą 2009 m. gegužės mėn. pateikė penkių ekspertų grupė[6].

Pažangios energetikos Europai antrosios programos tarpinį vertinimą atliko ir galutinę ataskaitą 2009 m. balandžio 27 d. pateikė Deloitte Consulting.

Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos tarpinį vertinimą atliko ir galutinę ataskaitą 2009 m. kovo 9 d. pateikė GHK Consulting Ltd ir Technopolis.

Verslumo ir inovacijų programos galutinį vertinimą atliko ir galutinę ataskaitą 2011 m. balandžio mėn. pateikė Centre for Strategy & Evaluation Services (CSES) (Strategijos ir vertinimo paslaugų centras).

Pažangios energetikos Europai antrosios programos galutinį vertinimą 2011 m. birželio 8 d. atliko ir galutinę ataskaitą pateikė Deloitte.

KIP IRT–PRP galutinį (antrą tarpinį) vertinimą 2011 m. liepos 20 d. atliko ekspertų grupė[7].

KIP bendrosios programos galutinį vertinimą 2011 m. gruodžio mėn. atliko Centre for Strategy & Evaluation Services (CSES) (Strategijos ir vertinimo paslaugų centras), atsižvelgdamas į ankstesnių vertinimų tyrimų rezultatus.

Visas vertinimo ataskaitas galima rasti internete[8].

3.           Pagrindiniai vertinimo rezultatai

Atlikus vertinimą iš esmės patvirtintas bendrosios programos ir jos trijų specialiųjų programų aktualumas, veiksmingumas ir efektyvumas.

3.1.        KIP tarpinis vertinimas

Atlikus KIP tarpinį vertinimą[9] nustatyta, kad „ribotas KIP skirtas biudžetas reiškia, kad ši programa nėra orientuota į išlaidas, kaip, pvz., sanglaudos politikos fondai ar Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa (7 BP), o didžiulius ir plataus užmojo šios programos tikslus siekiama įgyvendinti jos idėjomis, produktais ir partneryste darant sverto poveikį kitoms politikos sritims ir programoms.“

Ataskaitoje teigiama, kad tiek vidaus, tiek išorės suinteresuotosios šalys labai pritarė veiksmams Bendrijos lygmeniu inovacijų ir konkurencingumo srityse įgyvendinant tokią pavyzdinę programą kaip KIP, ir pasiūlyta KIP veiksmus sutelkti srityse, kuriose matoma didžiausia Europos pridėtinė vertė ir poveikis.

Nustatyta, kad suinteresuotosios šalys paprastai labiau atpažino programos dalis, o ne visą KIP – vertintojai manė, kad KIP kaip bendroji programa nėra gerai suprantama dar ir todėl, kad tai buvo nauja, riboto biudžeto bendroji programa, pagal kurią buvo remiamos įvairiausios skirtingai auditorijai skirtos priemonės. Tačiau jie manė, kad jau veikiančios informacijos priemonės (Nacionaliniai informacijos centrai ir Europos įmonių tinklas) buvo labai svarbios gerinant su KIP susijusią informacinę ir komunikacinę veiklą.

Atlikus vertinimą nustatyta, kad planuotas daugelio sričių efektyvumas buvo pagrįstas įrodymais, susijusiais su KIP valdymu ir įgyvendinimu. Labai efektyviomis priemonėmis, specialiai skirtomis padėti MVĮ, visų pirma laikytos KIP finansinės priemonės. Tačiau finansų tarpininkai skundėsi dėl pernelyg didelių ataskaitų teikimo reikalavimų, dėl kurių padidėja dalyvavimo išlaidos, ir siūlė sumažinti administracinę naštą.

Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad veiklos sąveika pagerėjo į programą įtraukus Konkurencingumo ir inovacijų vykdomąją įstaigą (KIVĮ) ir Europos įmonių tinklą. Ypač VIP kontekste buvo pabrėžtas vieno tinklo, kuris apimtų visos Europos MVĮ, vaidmuo. Laikyta, kad KIVĮ vaidmuo buvo sėkmingas siekiant efektyvesnio išteklių naudojimo atskiriant administracines funkcijas ir politikos formavimą.

3.2.        Verslumo ir inovacijų programos (VIP) galutinis vertinimas

Atlikus VIP vertinimą[10] padarytos penkios pagrindinės išvados: pirma, programos veiklos rezultatai buvo geri, ir buvo sėkmingai siekiama planuoto poveikio; antra, daugeliu atveju programa buvo įgyvendinama vis sėkmingiau, kadangi buvo remiamasi pasiektais rezultatais; be to, iš tyrimo duomenų akivaizdžiai matoma programos nauda, o tai patvirtina, kad programa tiesiogiai atitinka MVĮ poreikius. Vertintojai taip pat nustatė, kad iš apklausų ir kitų įrodymų matyti aiški Europos pridėtinė vertė. Galiausiai nustatyta, kad parengta stebėsenos sistema yra vertingas įnašas nuolat vertinant programos veiklą, tačiau kai kuriose srityse ši sistema dar tik buvo kuriama ir duomenys apie rodiklius turėjo būti pateikiami nuosekliau.

Patvirtinta, kad VIP tikslai itin gerai atitiko įmonių poreikius. Be to, nustatyta, kad „programa tikrai suteikia naudos galutiniams vartotojams, visų pirma MVĮ (mažosioms ir vidutinėms įmonėms)“. Didžiausias VIP pranašumas yra tai, kad joje daugiausia dėmesio skiriama tiesiogiam ir praktiškam esminių MVĮ klausimų sprendimui. VIP veiksmais, ypač finansinėmis priemonėmis ir ekologinėmis inovacijomis, buvo veiksmingai sudarytos sąlygos tikram pateikimui rinkai.

Finansinių priemonių atžvilgiu patvirtinta, kad jų tikslai – sudaryti palankesnes galimybes MVĮ gauti finansavimą jų steigimo ir augimo etapu – buvo pasiekti. Konkrečiai kalbant, nustatyta, kad MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonės (AIP) ir MVĮ paskolų ir mikrokreditų garantijų priemonės (MVĮG) atitinka Europos MVĮ poreikius, kadangi jomis tenkinami finansavimo, kuris kitaip nebūtų teikiamas, poreikiai ir skatinamas MVĮ steigimas ir augimas. Kaip nurodyta ataskaitoje, vienas iš akivaizdžiausių priemonių poveikių yra sverto poveikis.

Dėl Europos įmonių tinklo vertintojai nustatė, kad tinklo veikloje daugiausiai dėmesio skiriama pagrindiniams jo tikslams – skatinti inovacijas, įmonių bendradarbiavimą ir tarpvalstybinę prekybą, ir pridūrė, kad klientai labai patenkinti tinklo paslaugomis. Visų pirma teigiama, kad „tinklas yra labai svarbi ES santykių su įmonėmis politikos dalis, jis gali gerokai paskatinti MVĮ dalyvavimą siekiant VIP tikslų ir vykdant VIP veiklą“.

Nustatyta, kad įgyvendinant programą su ekologinėmis inovacijomis susijusioje VIP veikloje naudotas metodas taikytas nuosekliai, įtraukiant tinkamus elementus, ir laikytas tinkamu šalinti sektorių apribojančius esamus rinkos trūkumus, skiriant dėmesio tiek rinkos paklausai, tiek pasiūlai, bei gerinant veiklos sąlygas. Vertintojai taip pat nustatė, kad programai greičiausiai buvo skirta anaiptol nepakankamai lėšų.

3.3.        Pažangios energetikos Europai antrosios programos (PEE II) galutinis vertinimas

Atlikus PEE vertinimą[11] nustatyta, kad jos veiksmais pasiekiami konkretūs ir strateginiai tikslai ir prisidedama prie bendro programos poveikio ir rezultatų.

PEE programa laikyta „aktualia ir naudinga, kadangi ja reaguojama į kintančius poreikius, problemas ir kliūtis, susijusias su tvarios energetikos klausimais, su kuriais susiduria Europa. Įvairius prioritetus aprėpiantys veiksmai kartu su skirtingų subjektų, galinčių daryti aiškią įtaką tvarios energetikos sprendimų įgyvendinimui, dalyvavimu, ypač su rinkos sprendimais susijusių projektų ir projektų, skirtų politikos pritaikymui, derinys bei PEE II veiksmai skirtingu rinkos ciklo momentu didina programos veiksmingumą.“

Vis dar išlieka netechnologinių kliūčių, stabdančių tvarios energetikos technologijų naudojimą. Pagal PEEII remiama veikla, susijusi su politikos rėmimo, gebėjimų stiprinimo, sklaidos ir propagavimo sritimis bei pateikimo rinkai projektais, taigi padedama šalinti šias kliūtis.

Vertintojams pateikta teigiamų atsiliepimų apie remiamų veiksmų veiksmingumą tiek įgyvendinant tų veiksmų tikslus, tiek prisidedant prie programos tikslų įgyvendinimo. Be to, laikoma, kad remiama veikla yra tinkamiausia siekiant nustatytų tikslų.

Kalbant apie programos efektyvumą, vertintojai pasiūlė įgyvendinti daugiau priemonių, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos svarbiausiems programos tikslams pasiekti, ypač atsižvelgiant į ribotą laiką (tikslus reikia pasiekti iki 2020 m.) ir tai, kad vėluojama įgyvendinti tam tikrus tvarios energetikos plėtros tikslus.

Įrodyta, kad vykdant programą pavyko pasinaudoti sąveika su kitomis ES finansavimo programomis, pvz., 7 BP ir struktūriniais fondais.

3.4.        Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politikos rėmimo programos (IRT–PRP) galutinis vertinimas

IRT–PRP galutiniame vertinime[12] buvo pabrėžtas programos išskirtinumas ir jos novatoriškas vaidmuo, kadangi jos projektais kuriamos naujos novatoriškų tarpvalstybinių paslaugų platformos visuomenei svarbiose srityse, ypač tose, kuriose nuolat yra sisteminė ir organizacinė rizika.

Kai kurios programos savybės laikomos labai teigiamomis: „išskirtinė ir novatoriška inovacijų priemonė, tiesiogiai su politika susijusių papildomų priemonių rinkinys, įvairių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas“. Ekspertų grupė rekomendavo dar išplėsti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir pašalinti kliūtis MVĮ dalyvavimui. Taip pat rekomenduota pagerinti informacijos srautus ir sąsajas su kitomis ES programomis, pvz., susijusiomis su regionų politika.

Ekspertų grupė pasiūlė tęsti IRT–PRP kaip inovacijų diegimo politikos priemonę ir vykdant bet kokią tolesnę veiklą išlaikyti IRT–PRP skiriamą dėmesį IRT inovacijų diegimui ir sisteminės bei organizacinės rizikos mažinimui.

Jie rekomendavo didelio masto projektuose (Bandomoji priemonė A) toliau taikyti politiniais tikslais grindžiamą principą „iš viršaus į apačią“, kadangi tai yra darbo modelis, iš kurio matyti, kaip paskatinti platesnį naujų novatoriškų paslaugų ES lygmeniu diegimą. Vertintojai taip pat nustatė, kad vykdant principu „iš apačios į viršų“ pagrįstus į paklausą orientuotus projektus (Bandomoji priemonė B) galima teikti naujas ir novatoriškas tarpvalstybines paslaugas naujose su valdžios paslaugomis susijusiose srityse (e. turinys, e. sveikata ir senėjimas, e. valdžia ir e. energetika ir (arba) e. transportas) ir skatinti sąveikumą ir platesnių rinkų atvėrimą novatoriškoms viešosioms paslaugoms.

3.5.        KIP galutinis vertinimas

KIP galutinio vertinimo[13] ataskaitoje patvirtinta programos sėkmė.

Ataskaitoje teigiama, kad „galutinių vertinimų ir kitų šaltinių duomenys patvirtina, kad visos Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos ir atskirų jos specialiųjų programų veiklos rezultatai buvo geri ir atitinka programos pradžioje turėtus lūkesčius“[14].

Be to, nustatyta, kad „visa KIP tapo pagrindine inovacijų skatinimo priemone, ypač, jei ji suvokiama, kaip sąlyginai atviras procesas, kuriuo siekiama daugiau, nei tik paprasčiausiai sutelkti dėmesį į technologijų plėtrą – tai buvo būdinga ankstesniems projektams, kuriais buvo siekiama labiau subalansuotos perspektyvos, aprėpiančios tiek paslaugų, tiek gamybos sektorių plėtrą ir susijusios su procesais, verslo modeliais ir produktais. Todėl tai yra nepaprastai svarbus įnašas į Europos ekonomikos konkurencingumą.“

KIP tikslų apibrėžtis laikoma nuoseklia ir atitinkančia spręstinus poreikius, problemas ir klausimus; pavyko daug dėmesio skirti sritims, kuriose ES veiksmai gali turėti didelį poveikį. Atliekant vertinimą teigiamai įvertintas KIP lankstumas ir manyta, kad gauti paramą pagal KIP yra lengviau, nei pagal kitas palyginamas programas.

Nustatyta, kad atliekant KIP inovacijų rėmimo darbą sukaupta labai daug žinių, kurias būtų galima panaudoti kitose politikos srityse.

Vertinime pabrėžta, kad perdavus didelių KIP dalių valdymą KIVĮ pagerėjo programos valdymo efektyvumas, turint omenyje tiek Komisijai tenkančias išlaidas, tiek teikiamų paslaugų efektyvumą, išreikštą pasirašytų sutarčių skaičiumi, derybų dėl sutarties trukme ir laikotarpiu, per kurį atliekamas mokėjimas.

Dabartinės ekonomikos krizės metu išryškėjo pagrindinių KIP tikslų svarba ir daugumos problemų, kurios turėjo būti sprendžiamos pasitelkiant KIP, aktualumas, todėl reikia skubiau pasinaudoti sėkmingomis idėjomis, kurių veiksmingumas įrodytas, pvz., finansinėmis priemonėmis.

4.           Pagrindinės rekomendacijos ir planuojami tolesni veiksmai

Atlikus vertinimus pateikta rekomendacijų, kaip toliau gerinti KIP įgyvendinimą ir parengti galimą vėlesnę programą, į kurias tinkamai atsižvelgta įgyvendinant šią programą ir rengiant Komisijos pasiūlymus dėl KIP pakeisiančių programų (COSME[15] ir „Horizontas 2020“[16] dalių).

KIP galutinio vertinimo ataskaitoje teigiama, kad tolesnę trijų paprogramių sąveiką būtų galima sukurti numatant naujas pozicijas pagrindiniais bendrosios programos klausimais, pvz., dėl inovacijų politikos.

Vienu iš pagrindinių KIP trūkumų įvardyta bendra jos matomumo stoka. Tačiau taip pat pabrėžta, kad gerai žinomų pavadinimų, pvz., Europos įmonių tinklas, Pažangi energetika Europai ir MVĮ savaitė, keisti nereikėtų. Be to, rekomenduota geriau skleisti informaciją apie sėkmingą programa remiamą veiklą. Komisija aktyviai naudojasi KIP finansuojamu Europos įmonių tinklu skleisdama informaciją apie ES politiką ir paslaugas pagal visas programas, pvz., 7 BP ar struktūrinius fondus. Siekiant įtraukti kuo daugiau potencialių dalyvių imtasi įvairių veiksmų. Ekologinių inovacijų pateikimo rinkai srityje Europos įmonių tinklas dažnai veikia kaip regioninis ar nacionalinis informacijos centras – teikia informaciją apie kvietimus teikti paraiškas, rengia specialius ryšių mezgimo renginius ar sektoriaus grupių susitikimus. Dotacijų gavėjai taip pat gali kreiptis į KIP įsteigtą INT pagalbos tarnybą, kuri padeda spręsti intelektinės nuosavybės klausimus, kylančius dalyvaujant kitose ES programose, pvz., 7 BP. Inovacijų srities veikla skatinama priemone TAKE IT UP (iniciatyva „Europe INNOVA“) ir INNO partnerystės forumu (iniciatyva „PRO INNO Europe®“). Su informavimu susijusi projektų veikla, be tiesioginių projektų dalyvių, vykdoma kuriant į socialinius tinklus panašias interneto svetaines, kuriose gali aktyviai dalyvauti kitos organizacijos. Vėlesnėse programose bus dedama daugiau pastangų ryšiams palaikyti.

Be to, rekomenduota nustatyti pastovius našumo, rezultatų ir poveikio rodiklius, taikomus stebint programos veiksmingumą ir jos tikslų įgyvendinimą. Europos Komisijos pasiūlymuose dėl KIP pakeisiančių programų (COSME[17] ir „Horizontas 2020“[18] dalių) atsižvelgta į daugumą šių rekomendacijų – visų pirma sustiprinta programų intervencijos eiga (pvz., pagal programą „Horizontas 2020“ užtikrinama sklandi mokslinių tyrimų ir inovacijų jungtis, atsižvelgiant į svarbiausias visuomenės problemas, pvz., energetiką ir gamtinius išteklius, ir esmines technologijas, pvz., IRT), ją susiejant su ES strateginiais prioritetais, ir į teisinį tekstą įtraukti bendri ir konkretūs tikslai, susieti su rezultatų ir poveikio rodikliais.

Kalbant apie rekomendaciją „vykdyti aktyvią veiklos sąveikos skatinimo politiką taikant sistemingą požiūrį į įvairių programos dalių sąsajų valdymo gerinimą“, Komisija aktyviai naudojasi Europos įmonių tinklu informacijai skleisti. Siekiant įtraukti kuo daugiau potencialių dalyvių imtasi įvairių veiksmų. Ekologinių inovacijų srityje Europos įmonių tinklas dažnai veikia kaip regioninis ar nacionalinis informacijos centras – teikia informaciją apie kvietimus teikti paraiškas, rengia specialius ryšių mezgimo renginius ar grupių susitikimus. Dotacijų gavėjai taip pat gali kreiptis į INT pagalbos tarnybą, padedančią spręsti intelektinės nuosavybės klausimus. Kalbant apie inovacijas, siekiant pasidalinti patirtimi, įgyta vykdant susijusią veiklą, surengti seminarai apie viešąjį pirkimą inovacijų srityje, kuriuose dalyvavo tinklo nariai. Kitas pavyzdys – Europos įmonių tinklo ir projekto „IMP3rove“[19] ryšiai, sukurti Europos įmonių tinklo partneriams rengiant inovacijų valdymo mokymus.

Atlikus VIP galutinį vertinimą galiausiai rekomenduota „grįsti tolesnę Verslumo ir inovacijų programos raidą dabartiniais pasiekimais, siekiant padidinti įvairios veiklos srityse jau įgytą pagreitį ir, jei įmanoma, išvengti bet kokioms naujovėms būdingų nesklandumų“. 2013 m. VIP metinėje darbo programoje Komisija iš esmės pasiūlys tęsti sėkmingą ankstesnių metų veiklą arba naują veiklą grįsti turima patirtimi, užtikrinant darną su politiniais prioritetais ir ekonominiais pokyčiais.

Rengdama naujos kartos finansines priemones Komisija atsižvelgė į rekomendaciją stebėti, kiek taikant finansines priemones matoma Europos pridėtinė vertė. Europos pridėtinė vertė bus esminis naujų skolos ir nuosavo kapitalo platformų, kurių principais bus grindžiamos visos būsimos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) finansinės priemonės, elementas. Finansinės priemonės ypač priklauso nuo naudos, gaunamos stiprinant bendrąją rinką ir šalinant rinkos susiskaldymą rizikos kapitalo investicijų, labai rizikingo skolinimo, kompensuojamo ES ištekliais, bei kredito vertės didinimo srityse. Komisijos pasiūlytos programos COSME finansinių priemonių pagrindinis tikslas bus sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą tuose rinkos sektoriuose, kuriuose netaikomos valstybių narių priemonės ir kuriuose vyravo investicijos ir atskirų šalių parama. Didžiausias dėmesys bus skiriamas į augimą orientuotų įmonių, kurių tikslas – patekti į tarptautines rinkas, finansavimo didinimui ir tarpvalstybinės MVĮ finansavimo rinkos plėtrai. Visa tai galima įgyvendinti tik ES lygmens programa. Taip pat Komisijos pasiūlyme dėl programos „Horizontas 2020“ nustatyta moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta nuosavo kapitalo priemonė papildys nacionalines sistemas, neapimančias tarpvalstybinių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pirminiame etape sudaryti susitarimai taip pat turės parodomąjį poveikį, kuris gali būti naudingas viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams visoje Europoje. Skolos priemonė padės pašalinti rinkos trūkumus, kurie kliudo privačiajam sektoriui tinkamiausiu lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ją įgyvendinant bus suteikta galimybė sutelkti būtiną kiekį išteklių iš Sąjungos biudžeto ir, atsižvelgiant į rizikos pasidalijimą, iš finansų įstaigos (-ų), kuriai (-ioms) patikėtas jos įgyvendinimas. Ji skatins įmones į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti daugiau savų lėšų nei jos būtų investavusios. Be to, skolos priemonė padės viešojo ir privačiojo sektorių organizacijoms sumažinti riziką, susijusią su ikiprekybiniu viešuoju pirkimu arba novatoriškų produktų ir paslaugų viešuoju pirkimu.

Ekologinių inovacijų atžvilgiu vertinime teigiama, kad „dėl mažos ekologinių inovacijų programos apimties, galimas poveikis, ko gero, bus atitinkamai ribotas, nepaisant to, kad tikimasi daug žadančių rezultatų, be to programai greičiausiai buvo skirta anaiptol nepakankamai lėšų. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kokią reikšmę tai turės finansavimui ateityje.“ Komisija pasiūlė rengiant naujos kartos programas įtraukti ekologines inovacijas kaip vieną iš Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ prioritetų ir išplėsti ES veiklą biudžeto ir priemonių atžvilgiu.

Komisija naudojasi patirtimi, įgyta atlikus vertinimus, ir siekia nuolat gerinti dabartinės bendrosios programos ir jos specialiųjų programų įgyvendinimą. Šie vertinimai taip pat buvo svarbūs orientyrai rengiant naujos kartos programas (COSME ir „Horizontas 2020“). Todėl Komisija ragina Tarybą ir Parlamentą visapusiškai naudotis šiomis rekomendacijomis iš dalies keičiant Komisijos pasiūlymus, siekiant galutinai priimti programas.

[1]               2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.), (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

[2]               Žr. http://ec.europa.eu/cip/.

[3]               http://ec.europa.eu/cip/eip/index_en.htm.

[4]               http://ec.europa.eu/cip/ict-psp/index_en.htm.

[5]               http://ec.europa.eu/cip/iee/index_en.htm.

[6]               Prof. Gerard Pogorel (pirmininkas), ekonomikos ir vadybos profesorius, Ecole Nationale Supérieure des Télécommunications, (ENST-Telecom ParisTech), Prancūzija; Dana Berova, Gartner, Čekija; Prof. Slavo Radosevic, pramonės ir inovacijų studijų profesorius, University College London; Eppie Eloranta, TIEKE (Suomijos informacinės visuomenės centro) direktorė; Jeremy Harrison (pranešėjas), abdi ltd. (ROI Institute partneris Jungtinėje Karalystėje) direktorius.

[7]               Graham Vickery, Terttu Luukkonen, Slavo Radosevic, Robbert Fisher (pranešėjas).

[8]               http://ec.europa.eu/cip/documents/implementation-reports/index_en.htm.

[9]               http://ec.europa.eu/cip/files/docs/interim_evaluation_report_march2010_en.pdf.

[10]             http://ec.europa.eu/cip/files/docs/final-evaluation-of-eip_en.pdf.

[11]             http://ec.europa.eu/cip/files/docs/2011_iee2_programme_en.pdf.

[12]             http://ec.europa.eu/cip/files/cip/docs/cip_ict_psp_interim_evaluation_report_2011_en.pdf.

[13]             http://ec.europa.eu/cip/files/cip/cip_final_evaluation_final_report_en.pdf.

[14]             CSES vykdomoji ataskaita. Konkurencingumo ir inovacijų programos galutinis vertinimas, 2011 m. gruodžio mėn., p. 8. Ataskaita pateikta http://ec.europa.eu/cip/files/cip/executive_summary_cip_final_report_en.pdf.

[15]             COM(2011) 834 galutinis.

[16]             COM(2011) 808 galutinis, COM(2011) 809 galutinis, COM(2011) 810 galutinis, COM(2011) 811 galutinis, COM(2011) 812 galutinis.

[17]             COM(2011) 834 galutinis.

[18]             COM(2011) 808 galutinis, COM(2011) 809 galutinis, COM(2011) 810 galutinis, COM(2011) 811 galutinis, COM(2011) 812 galutinis.

[19]             Įgyvendinant „IMP³rove“ projektą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) suteikiama vertinga galimybė palyginti savo inovacijų valdymo rezultatus su kitomis to paties pramonės sektoriaus, šalies, dydžio ir tiek pat laiko veiklą vykdančiomis įmonėmis. Šis palyginimas – patikimas pagrindas veiksmingai paramai, kurią teikia inovacijų valdymo paramos teikėjas.