19.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/1

(1)

2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (2) nėra taikoma asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (3).

(2)

Ilgalaikio gyventojo statuso gavimo perspektyva valstybėje narėje po tam tikro laiko yra svarbi visiškai integruojant asmenis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

(3)

Ilgalaikio gyventojo statusas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, yra taip pat svarbus skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, kuri yra pagrindinis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytas Sąjungos tikslas.

(4)

Todėl asmenys, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, turėtų turėti galimybę gauti ilgalaikio gyventojo statusą valstybėje narėje, kuri jiems suteikė tarptautinę apsaugą, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti trečiųjų šalių piliečiai.

(5)

Atsižvelgiant į asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisę gyventi kitoje valstybėje narėje nei toje, kuri jiems suteikė tarptautinę apsaugą, būtina užtikrinti, kad tos kitos valstybės narės būtų informuotos apie atitinkamų asmenų apsaugos aplinkybes, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas dėl negrąžinimo principo.

(6)

Asmenys, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, esantys ilgalaikiais gyventojais, laikantis tam tikrų sąlygų, turėtų turėti lygias teises su gyvenamosios valstybės narės piliečiais įvairiais ekonominiais ir socialiniais klausimais, kad ilgalaikio gyventojo statusas būtų tinkama priemonė ilgalaikiams gyventojams integruotis į visuomenę, kurioje jie gyvena.

(7)

Asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, turėtų būti užtikrintos lygios teisės valstybėje narėje, kuri jiems suteikė tarptautinę apsaugą, nedarant poveikio teisėms ir išmokoms, numatytoms Direktyvoje 2004/83/EB, taip pat 1951 m. liepos 28 d. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorke pasirašytu protokolu (toliau – Ženevos konvencija).

(8)

Direktyvoje 2003/109/EB nustatytos sąlygos dėl ilgalaikių gyventojų teisės gyventi kitoje valstybėje narėje ir gauti ilgalaikio gyventojo statusą turėtų būti taikomos vienodai visiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas.

(9)

Atsakomybės už asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, apsaugą perkėlimas nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

(10)

Jei valstybė narė, laikydamasi Direktyvos 2003/109/EB, ketina išsiųsti šioje valstybėje narėje ilgalaikio gyventojo statusą įgijusį asmenį, kuriam buvo suteikta tarptautinė apsauga, tas asmuo turėtų būti apsaugotas nuo grąžinimo vadovaujantis Direktyva 2004/83/EB ir Ženevos konvencijos 33 straipsniu. Tuo tikslu, jei atitinkamam asmeniui tarptautinė apsauga suteikiama vienoje valstybėje narėje, bet jis šiuo metu gyvena įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą kitoje valstybėje narėje, būtina numatyti, kad tas asmuo gali būti išsiųstas tik į tą valstybę narę, kuri suteikė tarptautinę apsaugą, ir kad ta valstybė narė privalo priimti tą asmenį atgal, nebent grąžinimas yra leidžiamas pagal Direktyvą 2004/83/EB. Tokios pačios garantijos turėtų būti taikomos asmeniui, kuriam suteikiama tarptautinė apsauga ir kuris gyvena antrojoje valstybėje narėje, bet dar nėra įgijęs ilgalaikio gyventojo statuso.

(11)

Jei asmens, kuriam suteikiama tarptautinė apsauga, išsiuntimas už Sąjungos teritorijos ribų yra leidžiamas pagal Direktyvą 2004/83/EB, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad iš atitinkamų šaltinių, įskaitant tam tikrais atvejais valstybę narę, kuri suteikė tarptautinę apsaugą, būtų gauta ir atidžiai įvertinta visa informacija, siekiant užtikrinti, kad sprendimas išsiųsti tą asmenį, kuriam suteikiama tarptautinė apsauga, atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnį ir 19 straipsnio 2 dalį.

(12)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 7 straipsnyje.

(13)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (4) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(14)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra joms privaloma ar taikoma.

(15)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra jai privaloma ar taikoma,

1.

2 straipsnio f punktas pakeičiamas taip:

„f)   „tarptautinė apsauga“– tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (5) 2 straipsnio a dalyje;

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

8 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4.   Jei valstybė narė išduoda ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES trečiosios šalies gyventojui, kuriam ji suteikė tarptautinę apsaugą, ji to ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi ES eilutėje „Pastabos“ įrašo tokią pastabą: „(data) tarptautinę apsaugą suteikė (valstybės narės pavadinimas).“

5.   Jei ilgalaikio gyventojo leidime gyventi ES, išduotame antrosios valstybės narės trečiosios šalies piliečiui, kuris jau turi kitoje valstybėje narėje išduotą ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, kuriame yra 4 dalyje nurodyta pastaba, antroji valstybė narė įrašo tą pačią pastabą ilgalaikio gyventojo leidime gyventi ES.

Prieš įrašydama 4 dalyje nurodytą pastabą, antroji valstybė narė prašo toje pastaboje nurodytos valstybės narės pateikti informaciją, ar ilgalaikis gyventojas vis dar naudojasi tarptautine apsauga. Pastaboje nurodyta valstybė narė atsako į prašymą suteikti informaciją per vieną mėnesį nuo šio prašymo iš antrosios valstybės narės gavimo dienos. Jei, priėmus galutinį sprendimą, tarptautinė apsauga buvo panaikinta, antroji valstybė narė neįrašo tos pastabos.

6.   Tais atvejais, kai laikantis atitinkamų tarptautinių dokumentų ar nacionalinės teisės aktų atsakomybė už ilgalaikio gyventojo tarptautinę apsaugą buvo perkelta antrajai valstybei narei po to, kai buvo išduotas 5 dalyje nurodytas ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi ES, antroji valstybė narė per tris mėnesius nuo tokio perkėlimo atitinkamai iš dalies pakeičia 4 dalyje nurodytą pastabą.“

5.

9 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3a.   Panaikinus, nutraukus arba atsisakius pratęsti tarptautinę apsaugą, laikantis Direktyvos 2004/83/EB 14 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 3 dalies, valstybės narės gali panaikinti ilgalaikio gyventojo statusą, jeigu ilgalaikio gyventojo statusas buvo suteiktas tarptautinės apsaugos pagrindu.“

6.

11 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„4a.   Valstybės narės, kuri suteikė tarptautinę apsaugą, atžvilgiu 3 ir 4 dalys nepažeidžia Direktyvos 2004/83/EB.“

7.

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8.

Įterpiamas šis straipsnis:

„19a straipsnis

Ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi ES daliniai pakeitimai

1.   Kai ilgalaikio gyventojo leidime gyventi ES yra 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta pastaba ir kai laikantis atitinkamų tarptautinių dokumentų ar nacionalinės teisės aktų atsakomybė už ilgalaikio gyventojo tarptautinę apsaugą perkeliama antrajai valstybei narei prieš išduodant 8 straipsnio 5 dalyje nurodytą ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, antroji valstybė narė paprašo ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES išdavusios valstybės narės atitinkamai iš dalies pakeisti tą pastabą.

2.   Kai ilgalaikiam gyventojui suteikiama tarptautinė apsauga antrojoje valstybėje narėje prieš tai valstybei narei išduodant 8 straipsnio 5 dalyje nurodytą ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, ta valstybė narė paprašo valstybės narės, kuri išdavė ilgalaikį gyventojo leidimą gyventi ES, jį iš dalies pakeisti, kad būtų įrašyta 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta pastaba.

3.   Gavusi 1 ir 2 dalyse nurodytą prašymą, ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES išdavusi valstybė narė išduoda iš dalies pakeistą ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo tos antrosios valstybės narės prašymo gavimo.“

9.

22 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3a.   Jei per tą laiką tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta arba asmuo nepriskiriamas vienai iš Direktyvos 2004/83/EB 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų, šio straipsnio 3 dalis nėra taikoma trečiosios šalies piliečiams, kurių ilgalaikio gyventojo leidime gyventi ES, išduotame pirmojoje valstybėje narėje, yra šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta pastaba.

Ši dalis nepažeidžia Direktyvos 2004/83/EB 21 straipsnio 1 dalies.“

10.

25 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės paskiria punktus ryšiams palaikyti, kurie bus atsakingi už 8, 12, 19, 19a, 22 ir 23 straipsniuose nurodytos informacijos ir dokumentacijos priėmimą ir perdavimą.“