EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009R1170

2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1170/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 314, 1.12.2009, p. 36–42 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 038 P. 232 - 238

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1170/oj

1.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/36


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1170/2009

2009 m. lapkričio 30 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (1), ypač į jos 4 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis bei tam tikromis kitomis medžiagomis (2), ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,

pasikonsultavusi su Europos maisto saugos tarnyba,

kadangi:

(1)

Direktyvos 2002/46/EB I ir II prieduose pateikti vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, galimų naudoti maisto papildams gaminti, sąrašai. Šių sąrašų pakeitimai priimami laikantis minėtos direktyvos 4 straipsnio reikalavimų ir pagal tos pačios direktyvos 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 I ir II prieduose pateikti vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, sąrašai. Šių sąrašų pakeitimai priimami laikantis minėto reglamento 3 straipsnio reikalavimų ir pagal to paties reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą.

(3)

Naujas vitaminų ir mineralinių medžiagų formas įvertino Europos maisto saugos tarnyba. Medžiagos, dėl kurių mokslinė nuomonė buvo palanki ir kurios atitiko Direktyvoje 2002/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 1925/2006 išdėstytus reikalavimus, turėtų būti įtrauktos į atitinkamus tų teisės aktų sąrašus.

(4)

Buvo konsultuotasi su suinteresuotomis šalimis ir atsižvelgta į jų pateiktas pastabas.

(5)

Atsižvelgiant į mokslinį Europos maisto saugos tarnybos vertinimą, tikslinga nustatyti kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų specifikacijas šioms medžiagoms atpažinti.

(6)

Todėl Direktyva 2002/46/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/46/EB I ir II priedai atitinkamai pakeičiami šio reglamento I ir II priedais.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 iš dalies keičiamas taip:

1)

į I priedo 2 punkte pateiktą sąrašą įrašomas žodis „boras“;

2)

II priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 183, 2002 7 12, p. 51.

(2)  OL L 404, 2006 12 30, p. 26.


I PRIEDAS

„I PRIEDAS

Vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti naudojami maisto papildų gamybai

1.   Vitaminai

Vitaminas A (μg RE)

Vitaminas D (μg)

Vitaminas E (mg α-TE)

Vitaminas K (μg)

Vitaminas B1 (mg)

Vitaminas B2 (mg)

Niacinas (mg NE)

Pantoteno rūgštis (mg)

Vitaminas B6 (mg)

Folio rūgštis (μg) (1)

Vitaminas B12 (μg)

Biotinas (μg)

Vitaminas C (mg)

2.   Mineralinės medžiagos

Kalcis (mg)

Magnis (mg)

Geležis (mg)

Varis (μg)

Jodas (μg)

Cinkas (mg)

Manganas (mg)

Natris (mg)

Kalis (mg)

Selenas (μg)

Chromas (μg)

Molibdenas (μg)

Fluoridas (mg)

Chloridas (mg)

Fosforas (mg)

Boras (mg)

Silicis (mg)


(1)  Folio rūgštis yra terminas, kuris maistingumo ženklinimo tikslais įtrauktas į 2008 m. spalio 28 d. Komisijos direktyvos 2008/100/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo nuostatas dėl rekomenduojamų paros suvartojimo normų, energinės vertės perskaičiavimo koeficientų ir apibrėžčių, I priedą ir kuris apima visų formų foliatus.“


II PRIEDAS

„II PRIEDAS

Vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti naudojami maisto papildų gamybai

A.   Vitaminai

1.   VITAMINAS A

a)

retinolis

b)

retinilo acetatas

c)

retinilo palmitatas

d)

beta-karotenas

2.   VITAMINAS D

a)

cholekalciferolis

b)

ergokalciferolis

3.   VITAMINAS E

a)

D-alfa-tokoferolis

b)

DL-alfa-tokoferolis

c)

D-alfa-tokoferilacetatas

d)

DL-alfa-tokoferilacetatas

e)

D-alfa-tokoferilo rūgšties sukcinatas

f)

tokoferolių mišiniai (1)

g)

tokotrienolis, tokoferolis (2)

4.   VITAMINAS K

a)

filochinonas (fitomenadionas)

b)

menachinonas (3)

5.   VITAMINAS B1

a)

tiamino hidrochloridas

b)

tiamino mononitratas

c)

tiamino monofosfato chloridas

d)

tiamino pirofosfato chloridas

6.   VITAMINAS B2

a)

riboflavinas

b)

natrio riboflavin-5′-fosfatas

7.   NIACINAS

a)

nikotino rūgštis

b)

nikotinamidas

c)

inozitolio heksanikotinatas (inozitolio heksaniacinatas)

8.   PANTOTENO RŪGŠTIS

a)

kalcio D-pantotenatas

b)

natrio D-pantotenatas

c)

deksapantenolis

d)

pantetinas

9.   VITAMINAS B6

a)

piridoksino hidrochloridas

b)

piridoksin-5′-fosfatas

c)

piridoksal-5′-fosfatas

10.   FOLIATAS

a)

pteroilmonoglutamo rūgštis

b)

kalcio-L-metilfoliatas

11.   VITAMINAS B12

a)

cianokobalaminas

b)

hidroksokobalaminas

c)

5′-deoksiadenozilkobalaminas

d)

metilkobalaminas

12.   BIOTINAS

a)

D-biotinas

13.   VITAMINAS C

a)

L-askorbo rūgštis

b)

natrio L-askorbatas

c)

kalcio L-askorbatas (4)

d)

kalio L-askorbatas

e)

L-askorbil-6-palmitatas

f)

magnio L-askorbatas

g)

cinko L-askorbatas

B.   Mineralinės medžiagos

kalcio acetatas

kalcio L-askorbatas

kalcio bisglicinatas

kalcio karbonatas

kalcio chloridas

kalcio citrato malatas

citrinų rūgšties kalcio druskos

kalcio gliukonatas

kalcio glicerofosfatas

kalcio laktatas

kalcio piruvatas

ortofosforo rūgšties kalcio druskos

kalcio sukcinatas

kalcio hidroksidas

kalcio L-lizinatas

kalcio malatas

kalcio oksidas

kalcio L-pidolatas

kalcio L-treonatas

kalcio sulfatas

magnio acetatas

magnio L-askorbatas

magnio bisglicinatas

magnio karbonatas

magnio chloridas

citrinų rūgšties magnio druskos

magnio gliukonatas

magnio glicerofosfatas

ortofosforo rūgšties magnio druskos

magnio laktatas

magnio L-lizinatas

magnio hidroksidas

magnio malatas

magnio oksidas

magnio L-pidolatas

magnio kalio citratas

magnio piruvatas

magnio sukcinatas

magnio sulfatas

magnio tauratas

magnio acetiltauratas

geležies karbonatas

geležies citratas

geležies amonio citratas

geležies gliukonatas

geležies fumaratas

natrio geležies difosfatas

geležies laktatas

geležies sulfatas

geležies difosfatas (geležies pirofosfatas)

geležies sacharatas

elementinė geležis (karbonilas + elektrolitas + redukuotasis vandenilis)

geležies bisglicinatas

geležies L-pidolatas

geležies fosfatas

geležies (II) tauratas

vario karbonatas

vario citratas

vario gliukonatas

vario sulfatas

vario L-aspartatas

vario bisglicinatas

vario ir lizino kompleksas

vario (II) oksidas

natrio jodidas

natrio jodatas

kalio jodidas

kalio jodatas

cinko acetatas

cinko L-askorbatas

cinko L-aspartatas

cinko bisglicinatas

cinko chloridas

cinko citratas

cinko gliukonatas

cinko laktatas

cinko L-lizinatas

cinko malatas

cinko mono-L-metionino sulfatas

cinko oksidas

cinko karbonatas

cinko L-pidolatas

cinko pikolinatas

cinko sulfatas

mangano askorbatas

mangano L-aspartatas

mangano bisglicinatas

mangano karbonatas

mangano chloridas

mangano citratas

mangano gliukonatas

mangano glicerofosfatas

mangano pidolatas

mangano sulfatas

natrio bikarbonatas

natrio karbonatas

natrio chloridas

natrio citratas

natrio gliukonatas

natrio laktatas

natrio hidroksidas

ortofosforo rūgšties natrio druskos

kalio bikarbonatas

kalio karbonatas

kalio chloridas

kalio citratas

kalio gliukonatas

kalio glicerofosfatas

kalio laktatas

kalio hidroksidas

kalio L-pidolatas

kalio malatas

ortofosforo rūgšties kalio druskos

L-selenometioninas

selenu papildytos mielės (5)

selenito rūgštis

natrio selenatas

natrio vandenilio selenitas

natrio selenitas

chromo (III) chloridas

chromo (III) laktato trihidratas

chromo nitratas

chromo pikolinatas

chromo (III) sulfatas

amonio molibdatas (molibdenas (VI))

kalio molibdatas (molibdenas (VI))

natrio molibdatas (molibdenas (VI))

kalcio fluoridas

kalio fluoridas

natrio fluoridas

natrio monofluorfosfatas

boro rūgštis

natrio boratas

cholinu stabilizuota ortosilicio rūgštis

silicio dioksidas

silicio rūgštis (6)


(1)  ALFA-tokoferolis < 20 %, beta-tokoferolis < 10 %, gama-tokoferolis 50–70 % ir delta-tokoferolis 10–30 %.

(2)  Tipiškas atskirų tokoferolių ir tokotrienolių kiekis:

115 mg/g alfa-tokoferolio (101 mg/g mažiausiai)

5 mg/g beta-tokoferolio (< 1 mg/g mažiausiai)

45 mg/g gama-tokoferolio (25 mg/g mažiausiai)

12 mg/g delta-tokoferolio (3 mg/g mažiausiai)

67 mg/g alfa-tokotrienolio (30 mg/g mažiausiai)

< 1 mg/g beta-tokotrienolio (< 1 mg/g mažiausiai)

82 mg/g gama-tokotrienolio (45 mg/g mažiausiai)

5 mg/g delta-tokotrienolio (< 1 mg/g mažiausiai).

(3)  Menachinonas dažniausiai būna menachinonas-7, retais atvejais – menachinonas-6.

(4)  Kuriame gali būti ne daugiau kaip 2 % treonato.

(5)  Selenu papildytos mielės, paruoštos iš mielių kultūros naudojant natrio selenitą (seleno šaltinį) ir kuriose yra (sausos formos mielėse, kuriomis prekiaujama) ne daugiau kaip 2,5 mg Se/g. Mielėse vyraujanti organinė seleno rūšis – selenometioninas (60–85 % viso ekstrahuoto seleno kiekio produkte). Kitų organinių seleno junginių, įskaitant selenocisteiną, kiekis neturi viršyti 10 % viso ekstrahuoto seleno kiekio. Neorganinio seleno kiekis paprastai neturi viršyti 1 % viso ekstrahuoto seleno kiekio.

(6)  Gelio pavidalo.“


III PRIEDAS

„II PRIEDAS

Vitaminų formulės ir mineralinės medžiagos, kuriomis galima papildyti maisto produktus

1.   Vitaminų formulės

VITAMINAS A

retinolis

retinilo acetatas

retinilo palmitatas

beta-karotenas

VITAMINAS D

cholekalciferolis

ergokalciferolis

VITAMINAS E

D-alfa-tokoferolis

DL-alfa-tokoferolis

D-alfa-tokoferilacetatas

DL-alfa-tokoferilacetatas

D-alfa-tokoferilo rūgšties sukcinatas

VITAMINAS K

filochinonas (fitomenadionas)

menachinonas (1)

VITAMINAS B1

tiamino hidrochloridas

tiamino mononitratas

VITAMINAS B2

riboflavinas

natrio riboflavin-5′-fosfatas

NIACINAS

nikotino rūgštis

nikotinamidas

PANTOTENO RŪGŠTIS

kalcio D-pantotenatas

natrio D-pantotenatas

deksapantenolis

VITAMINAS B6

piridoksino hidrochloridas

piridoksin-5′-fosfatas

piridoksino dipalmitatas

FOLIO RŪGŠTIS

pteroilmonoglutamo rūgštis

kalcio-L-metilfoliatas

VITAMINAS B12

cianokobalaminas

hidroksokobalaminas

BIOTINAS

D-biotinas

VITAMINAS C

L-askorbo rūgštis

natrio L-askorbatas

kalcio L-askorbatas

kalio L-askorbatas

L-askorbil-6-palmitatas

2.   Mineralinės medžiagos

kalcio karbonatas

kalcio chloridas

kalcio citrato malatas

citrinų rūgšties kalcio druskos

kalcio gliukonatas

kalcio glicerofosfatas

kalcio laktatas

ortofosforo rūgšties kalcio druskos

kalcio hidroksidas

kalcio malatas

kalcio oksidas

kalcio sulfatas

magnio acetatas

magnio karbonatas

magnio chloridas

citrinų rūgšties magnio druskos

magnio gliukonatas

magnio glicerofosfatas

ortofosforo rūgšties magnio druskos

magnio laktatas

magnio hidroksidas

magnio oksidas

magnio kalio citratas

magnio sulfatas

geležies bisglicinatas

geležies karbonatas

geležies citratas

geležies amonio citratas

geležies gliukonatas

geležies fumaratas

geležies natrio difosfatas

geležies laktatas

geležies sulfatas

geležies difosfatas (geležies pirofosfatas)

geležies sacharatas

elementinė geležis (karbonilas + elektrolitas + redukuotasis vandenilis)

vario karbonatas

vario citratas

vario gliukonatas

vario sulfatas

vario ir lizino kompleksas

natrio jodidas

natrio jodatas

kalio jodidas

kalio jodatas

cinko acetatas

cinko bisglicinatas

cinko chloridas

cinko citratas

cinko gliukonatas

cinko laktatas

cinko oksidas

cinko karbonatas

cinko sulfatas

mangano karbonatas

mangano chloridas

mangano citratas

mangano gliukonatas

mangano glicerofosfatas

mangano sulfatas

natrio bikarbonatas

natrio karbonatas

natrio citratas

natrio gliukonatas

natrio laktatas

natrio hidroksidas

ortofosforo rūgšties natrio druskos

selenu papildytos mielės (2)

natrio selenatas

natrio vandenilio selenitas

natrio selenitas

natrio fluoridas

kalio fluoridas

kalio bikarbonatas

kalio karbonatas

kalio chloridas

kalio citratas

kalio gliukonatas

kalio glicerofosfatas

kalio laktatas

kalio hidroksidas

ortofosforo rūgšties kalio druskos

chromo (III) chloridas ir jo heksahidratas

chromo (III) sulfatas ir jo heksahidratas

amonio molibdatas (molibdenas (VI))

natrio molibdatas (molibdenas (VI))

boro rūgštis

natrio boratas


(1)  Menachinonas dažniausiai būna menachinonas-7, retais atvejais – menachinonas-6.

(2)  Selenu papildytos mielės, paruoštos iš mielių kultūros naudojant natrio selenitą (seleno šaltinį) ir kuriose yra (sausos formos mielėse, kuriomis prekiaujama) ne daugiau kaip 2,5 mg Se/g. Mielėse vyraujanti organinė seleno rūšis – selenometioninas (60–85 % viso ekstrahuoto seleno kiekio produkte). Kitų organinių seleno junginių, įskaitant selenocisteiną, kiekis neturi viršyti 10 % viso ekstrahuoto seleno kiekio. Neorganinio seleno kiekis paprastai neturi viršyti 1 % viso ekstrahuoto seleno kiekio.“


Top