EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01998L0070-20151005
Directive 98/70/EC of the European Parliament and of the Council of 13 October 1998 relating to the quality of petrol and diesel fuels and amending Council Directive 93/12/EEC
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/70/EB 1998 m. spalio 13 d. dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/70/EB 1998 m. spalio 13 d. dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB
1998L0070 — LT — 05.10.2015 — 007.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/70/EB 1998 m. spalio 13 d. dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350 1998.12.28, p. 58) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 2000/71/EB tekstas svarbus EEE 2000 m. lapkričio 7 d. |
L 287 |
46 |
14.11.2000 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2003/17/EB tekstas svarbus EEE 2003 m. kovo 3 d. |
L 76 |
10 |
22.3.2003 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2003 2003 m. rugsėjo 29 d. |
L 284 |
1 |
31.10.2003 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/30/EB, Tekstas svarbus EEE 2009 m. balandžio 23 d. |
L 140 |
88 |
5.6.2009 |
|
|
L 147 |
15 |
2.6.2011 |
||
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 2014/77/ES Tekstas svarbus EEE 2014 m. birželio 10 d. |
L 170 |
62 |
11.6.2014 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/1513 Tekstas svarbus EEE 2015 m. rugsėjo 9 d. |
L 239 |
1 |
15.9.2015 |
|
pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/70/EB
1998 m. spalio 13 d.
dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
laikydamiesi Steigimo sutarties 189b straipsnyje ( 3 ) nustatytos tvarkos ir atsižvelgdami į 1998 m. birželio 29 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,
|
(1) |
kadangi skirtumai tarp valstybių narių priimtų įstatymų ar administracinių priemonių dėl tradicinių ir alternatyvių degalų, naudojamų transporto priemonėse su kibirkštinio ir slėginio uždegimo varikliais, kokybės rodiklių trukdo prekiauti Bendrijoje ir todėl gali daryti tiesioginę įtaką vidaus rinkos kūrimui ir veikimui bei Europos transporto priemonių ir naftos perdirbimo pramonės tarptautiniam konkurencingumui; kadangi laikantis Steigimo sutarties 3b straipsnio nuostatų būtina suderinti šios srities įstatymus; |
|
(2) |
kadangi Steigimo sutarties 100a straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija savo pasiūlymuose dėl vidaus rinkos kūrimo ir veikimo ir, inter alia, dėl sveikatos ir aplinkos apsaugos, remiasi aukšto lygio apsauga; |
|
(3) |
kadangi pirminiai oro teršalai, kaip azoto oksidai, nesudegę angliavandeniliai, kietosios dalelės, anglies monoksidas, benzenas ir kitos toksiškos išmetamosios dujos, dėl kurių susidaro antriniai teršalai, kaip ozonas, yra dideliais kiekiais išmetami su transporto priemonių išmetamais deginiais ir dėl to kelia didelę tiesioginę ir netiesioginę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai; |
|
(4) |
kadangi, nepaisant griežtėjančių transporto priemonių išmetamųjų dujų ribinių verčių, kurios buvo nustatytos Tarybos direktyva 70/220/EEB ( 4 ) ir Tarybos direktyva 88/77/EEB ( 5 ), reikalinga papildomų priemonių atmosferos taršai, kurią sukelia transporto priemonės ir kiti šaltiniai, mažinti ir patenkinamai oro kokybei pasiekti; |
|
(5) |
kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/12/EB 4 straipsnyje ( 6 ) buvo išdėstytas naujas požiūris į išmetamų teršalų mažinimo 2000 metais ir vėliau politiką ir buvo pareikalauta, kad Komisija išnagrinėtų, inter alia, kaip benzino, dyzelinių degalų ir kitų kuro rūšių kokybės gerinimas sumažintų oro taršą; |
|
(6) |
kadangi, nustačius degalų kokybės rodiklių taikymo pradinį etapą, kuris prasidės 2000 m., būtina priimti nuostatas dėl antro etapo, kuris prasidėtų 2005 m., kad pramonė galėtų padaryti reikalingas investicijas savo gamybos planams suderinti; |
|
(7) |
kadangi Europos bendrijos rinkoje jau yra benzino ir dyzelinių degalų, kurie atitinka I, II, III ir IV prieduose nurodytus kokybės rodiklius; |
|
(8) |
kadangi Europos naftos programa, apie kurią informacija pateikta Komisijos pranešime apie ateities strategiją dėl kelių transporto priemonių į atmosferą išmetamų teršalų kontrolės, padeda moksliškai, techniškai ir ekonomiškai pagrįstai rekomenduoti Bendrijos lygiu nustatyti naujus aplinkosauginius rodiklius benzinui ir dyzeliniams degalams; |
|
(9) |
kadangi aplinkosauginių rodiklių benzinui ir dyzeliniams degalams nustatymas yra svarbi ekonomiškai veiksmingo Europos ir nacionalinių (regioninių, vietos) priemonių, kurios turėtų būti įgyvendintos atsižvelgiant į bet kurių veiksmų kaštus ir naudą, paketo dalis; |
|
(10) |
kadangi suderintų Europos ir nacionalinių (regioninių, vietos) priemonių, skirtų transporto priemonių išmetamosioms dujoms mažinti, įgyvendinimas yra Komisijos bendros strategijos, skirtos proporcingai ir pagal ekonomiškumo kriterijus sumažinti mobilių ir stacionarių šaltinių į orą išmetamus teršalus, dalis; |
|
(11) |
kadangi per trumpą laiką reikia sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, ypač miesto teritorijose, pirmiausia — pirminių teršalų, pvz., nesudegusių angliavandenilių ir anglies monoksido, bei antrinių teršalų, pvz., ozono, be to, toksiškų išmetamų teršalų, kaip benzeno ir nuodingųjų dalelių; kadangi transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis miesto teritorijose gali būti nedelsiant sumažintas pakeitus transporto priemonių degalų sudėtį; |
|
(12) |
kadangi, įmaišius deguonies ir smarkiai sumažinus aromatinių medžiagų, alkeno, benzeno ir sieros kiekį, pagerėtų degalų ir oro kokybė; |
|
(13) |
kadangi 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizų, taikomų mineralinėms alyvoms, struktūrų suderinimo ( 7 ) nuostatos ir ypač jos 8 straipsnio 4 dalis neskatina ir gali trukdyti valstybėms narėms naudoti akcizo mokesčių diferenciaciją, skirtą sparčiau gerinti degalų kokybę, kad ši viršytų visoje Bendrijoje nustatytus degalų kokybės rodiklius; |
|
(14) |
kadangi valstybių narių taikomas apmokestinimas diferencijuotu akcizu gali skatinti įvesti geresnius degalus, kurie atitiktų nacionalinius prioritetus, pajėgumus ir reikalavimus; |
|
(15) |
kadangi Komisija pasiūlė parengti energetikos produktus reglamentuojančią direktyvą; kadangi šiuo pasiūlymu, inter alia, siekiama leisti valstybėms narėms per apmokestinimą diferencijuotu akcizu aktyviau naudotis fiskalinėmis paskatomis, tuo palengvinant geresnės kokybės degalų tiekimą į rinką; |
|
(16) |
kadangi aplamai trūksta degalų kokybės rodiklių, kuriais siekiama sumažinti išmetamųjų dujų ir dūmų kiekius; |
|
(17) |
kadangi atmosferos tarša švinu, išsiskiriančiu deginant benziną su švinu, kelia riziką žmonių sveikatai ir aplinkai; kadangi tai, kad iki 2000 m. iš esmės visos benzinu varomos kelių transporto priemonės naudos bešvinį benziną, yra didelis žingsnis į priekį ir todėl reikėtų griežtai riboti benzino su švinu tiekimą į rinką; |
|
(18) |
kadangi būtinybė sumažinti išmetamųjų dujų kiekius ir galimybė naudotis reikalinga naftos perdirbimo technologija pateisina aplinkosauginių rodiklių nustatymą prekiaujant rinkoje bešviniu benzinu ir dyzeliniais degalais; |
|
(19) |
kadangi reikėtų numatyti dviejų rūšių dyzelinius ir benzino degalus: viena jų būtų geresnės kokybės dyzeliniai degalai, kita – geresnės kokybės benzinas; kadangi reikėtų, kad šie geresnės kokybės dyzeliniai degalai ar benzinas iki 2005 m. pakeistų blogesnės kokybės dyzelinius degalus ar benziną; kadangi vis tik reikėtų numatyti, kad būtų galima atidėti šį pakeitimą, jeigu tokios nuostatos taikymas nuo 2005 m. valstybės narės pramonės įmonėms sukeltų didelių sunkumų, privalomai keičiant gamybos įrenginius; |
|
(20) |
kadangi, norint apsaugoti žmonių sveikatą ir (arba) aplinką konkrečiose aglomeracijose arba tam tikrose ekologiškai pažeidžiamose teritorijose, kur esama ypatingų orokokybės problemų, valstybėms narėms reikėtų leisti šioje direktyvoje nustatyta tvarka reikalauti, kad degalai būtų tiekiami į rinką tik tada, jeigu jie atitinka griežtesnius negu šioje direktyvoje nustatytus aplinkosauginius rodiklius; kadangi ši tvarka leistų netaikyti informacijos teikimo tvarkos, nustatytos 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką ( 8 ); |
|
(21) |
kadangi užtikrinant, kad būtų laikomasi degalų kokybės standartų pagal šią direktyvą, valstybės narės turėtų taikyti kontrolės sistemas; kadangi tokios kontrolės sistemos turėtų remtis bendrąja bandinių ėmimo ir tyrimo tvarka ir kadangi informacija apie degalų kokybę, kurią kaupia valstybės narės, turėtų būti pateikta Komisijai nustatyta forma; |
|
(22) |
kadangi, remiantis išsamiu vertinimu, Komisija turi pateikti pasiūlymą, papildantį III ir IV prieduose nurodytus privalomuosius benzino ir dyzelinių degalų kokybės rodiklius, kurie turi būti taikomi nuo 2005 m. sausio 1 d.; kadangi Komisijos pasiūlyme, kaip dera, gali būti nustatyti aplinkosauginiai rodikliai ir kitoms degalų rūšims, pvz., suskystintoms naftos dujoms, gamtinėms dujoms ir biokurui; kadangi yra tokių transporto priemonių parkų (autobusų, taksi, komercinių transporto priemonių ir kt.), kurių išmetami teršalai sudaro didelę miestų taršos dalį ir būtų naudingiau jų naudojamiems degalams nustatyti atskirus kokybės rodiklius; |
|
(23) |
kadangi atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą gali būti pageidautina tolesnė šioje direktyvoje nurodytų kokybės rodiklių pamatinių matavimo metodų raida; kadangi dėl to reikėtų parengti nuostatas šios direktyvos priedams derinti su technikos pažanga; |
|
(24) |
kadangi 1985 m. kovo 20 d. Tarybos direktyva 85/210/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių švino kiekį benzine, derinimo ( 9 ), 1985 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 85/536/EEB dėl žalios naftos taupymo naudojant degalų komponentų pakaitalus benzine ( 10 ), taip pat 1993 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvos 93/12/EEB dėl sieros kiekio tam tikrų rūšių skystajame kure ( 11 ) 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai panaikinti; |
|
(25) |
kadangi 1994 m. Stojimo akto 69 straipsnyje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos Austrijai, aprėpia Direktyvos 85/210/EEB 7 straipsnį; kadangi šios pereinamojo laikotarpio priemonės taikymas dėl konkrečių priežasčių, susijusių su aplinkos apsauga, turėtų būti pratęstas iki 2000 m. sausio 1 d.; |
|
(26) |
kadangi 1994 m. gruodžio 20 d. buvo sudarytas modus vivendi tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl Sutarties 189b straipsnyje ( 12 ) nustatyta tvarka priimtų teisės aktų įgyvendinimo priemonių, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šioje direktyvoje kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų (įskaitant vidaus vandens kelių laivus, jei jie ne jūroje), žemės ir miškų ūkio traktorių ir pramoginių laivų, jei jie ne jūroje, atžvilgiu nustatomi:
a) degalų, kurie naudojami kibirkštinio ir slėginio uždegimo varikliuose, techniniai kokybės rodikliai, grindžiami sveikatos ir aplinkos apsaugos reikmėmis, atsižvelgiant į šiems varikliams keliamus techninius reikalavimus; ir
b) tikslas sumažinti kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
2 straipsnis
Sąvokos
Šioje direktyvoje:
1. „Benzinas“ – tai bet kuri laki alyva, skirta naudoti transporto priemonėse su kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliais, įtraukta į Kombinuotosios nomenklatūros kodus 2710 11 41 , 2710 11 45 , 2710 11 49 , 2710 11 51 ir 2710 11 59 ( 13 ).
2. „Dyzeliniai degalai“ – tai gazoliai, įtraukti į Kombinuotosios nomenklatūros kodą 2710 19 41 (13) ir naudojami savaeigėse transporto priemonėse, kaip nurodoma Direktyvose 70/220/EEB ir 88/77/EEB.
3. „Gazoliai, skirti naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus), žemės ir miškų ūkio traktoriuose ir pramoginiuose laivuose“ – tai bet koks naftos produktas, įtrauktas į KN kodus 2710 19 41 ir 2710 19 45 ( 14 ), skirtas naudoti slėginio uždegimo varikliuose, nurodytuose Direktyvose 94/25/EB ( 15 ), 97/68/EB ( 16 ) ir 2000/25/EB ( 17 ).
4. „Atokiausi regionai“ – tai Prancūzija, kai kalbama apie Prancūzijos užjūrio departamentus, Portugalija, kai kalbama apie Azorus ir Maderą, ir Ispanija, kai kalbama apie Kanarų salas.
5. Valstybės narės, kurioms būdinga žema aplinkos temperatūra vasarą – Danija, Estija, Suomija, Airija, Latvija, Lietuva, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
6. Kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – visas išmetamo CO2, CH4 ir N2O kiekis (neto), kuris gali būti priskirtas patiektiems degalams (įskaitant visas mišinių sudedamąsias dalis) ar energijai. Tai apima visus atitinkamus etapus – išgavimą arba auginimą, įskaitant žemės naudojimo paskirties pakeitimus, transportavimą ir platinimą, perdirbimą ir deginimą – neatsižvelgiant į tai, kuriame etape įvyksta tas išmetimas.
7. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis energijos vienetui – visas su patiektais degalais ar energija susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas CO2 ekvivalentu, padalintas iš bendros patiektų degalų ar energijos energetinės vertės (degalų atveju išreiškiamas žemutine šilumine verte).
8. Tiekėjas – subjektas, atsakingas už degalų ar energijos pereigą per akcizo mokesčių punktą, arba, jei akcizas nemokamas, bet kuris kitas atitinkamas valstybės narės paskirtas subjektas.
9. „Biodegalai“ reiškia tą patį kaip ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ( 18 ).
10. Iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologinės kilmės skystieji ir dujiniai transporto degalai – skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte.
11. Krakmolingi augalai – augalai, prie kurių priskiriami daugiausia javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas, kaip yra žaliųjų kukurūzų atveju), gumbavaisiai bei šakniavaisiai (pavyzdžiui, bulvės, bulvinės saulėgrąžos, valgomieji batatai, valgomieji maniokai ir dioskorėjos) ir gumbasvogūniai (pavyzdžiui, valgomosios kolokazijos ir ksantosomos).
12. Nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai – biodegalai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 7b straipsnyje išdėstytų biodegalų tvarumo kriterijų.
13. Perdirbimo liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.
14. Žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanos – liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės; jos neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo.
▼M4 —————
3 straipsnis
Benzinas
1. Ne vėliau kaip 2000 m. sausio 1 d. valstybės narės uždraudžia prekiauti benzinu su švinu savo teritorijos rinkoje.
2. Valstybės narės užtikrina, kad benzinas gali būti tiekiamas į jų teritorijos rinką tik tuo atveju, jeigu jis atitinka I priede nustatytus aplinkosauginius rodiklius.
Tačiau valstybės narės gali numatyti specialias benzino, kuriame didžiausias sieros kiekis – 10 mg/kg, tiekimo atokiausiems regionams nuostatas. Valstybės narės, kurios taiko šią nuostatą, atitinkamai praneša Komisijai.
3. Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai užtikrintų, jog iki 2013 m. į rinką būtų tiekiamas benzinas, turintis daugiausia 2,7 % deguonies bei daugiausia 5 % etanolio, ir jos gali reikalauti, kad toks benzinas būtų tiekiamas į rinką ilgiau, jei mano, kad to reikia. Jos užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų dalį benzine ir ypač apie tai, kaip tinkamai naudoti įvarius benzino mišinius.
4. Valstybės narės, kurioms būdinga žema aplinkos temperatūra vasarą, 5 dalyje nustatyta tvarka gali leisti vasarą tiekti į rinką benziną, kurio didžiausias garų slėgis – 70 kPa.
Valstybės narės, kuriose netaikoma pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, vasarą 5 dalyje nustatyta tvarka gali leisti tiekti į rinką etanolio turintį benziną, kurio didžiausias garų slėgis – 60 kPa ir kurio leistinas garų slėgio nuokrypis apibrėžtas III priede, su sąlyga, kad naudojamas etanolis yra biodegalai.
5. Jeigu valstybės narės nori taikyti vieną iš 4 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų, jos informuoja apie tai Komisiją ir pateikia visą susijusią informaciją. Komisija įvertina nukrypti leidžiančios nuostatos poreikį ir trukmę, atsižvelgdama į:
a) tai, kad išvengiama socialinių ir ekonominių problemų dėl aukštesnio garų slėgio, įskaitant laikinus techninės adaptacijos poreikius; ir
b) aukštesnio garų slėgio poveikį aplinkai ar sveikatai ir visų pirma į poveikį Bendrijos teisės aktų dėl oro kokybės laikymuisi tiek atitinkamoje valstybėje narėje, tiek ir kitose valstybėse narėse.
Jeigu iš Komisijos vertinimo matyti, kad taikant nukrypti leidžiančią nuostatą nebus visiškai laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl oro kokybės arba oro taršos, įskaitant atitinkamas ribines vertes ir didžiausius leistinus išmetamųjų teršalų kiekius, paraiška atmetama. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į atitinkamas siektinas vertes.
Jeigu Komisija per šešis mėnesius nuo visos susijusios informacijos gavimo dienos nepareiškia jokių prieštaravimų, atitinkama valstybė narė gali taikyti prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą.
6. Nepaisant 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali ir toliau leisti prekiauti nedideliais kiekiais benzino, kuriame švino kiekis neviršija 0,15 g/l, skirto naudoti senose tam tikro tipo kolekcinėse transporto priemonėse, pateikiant jį per specialias suinteresuotas grupes, jeigu tokio benzino kiekis sudaro daugiausia 0,03 % bendro parduodamo benzino kiekio.
▼M4 —————
4 straipsnis
Dyzelinas
1. Valstybės narės užtikrina, kad dyzelinas į jų teritorijos rinką gali būti tiekiamas tik tuo atveju, jei jis atitinka II priede nustatytus rodiklius.
Nepaisant II priedo reikalavimų, valstybės narės gali leisti tiekti į rinką dyzeliną, kuriame riebalų rūgščių metilesterio (RRME) kiekis viršija 7 %.
Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline.
2. Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d. gazoliai, skirti naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus) ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose bei pramoginiuose laivuose, gali būti tiekiami į jų teritorijos rinką tik tuo atveju, jei sieros kiekis šiuose gazoliuose neviršija 1 000 mg/kg. Nuo 2011 m. sausio 1 d. didžiausias leistinas sieros kiekis šiuose gazoliuose yra 10 mg/kg. Valstybės narės užtikrina, kad skystieji degalai, išskyrus šiuos gazolius, galėtų būti naudojami vidaus vandens kelių laivuose ir pramoginiuose laivuose, tik jei sieros kiekis šiuose skystuosiuose degaluose neviršija šiuose gazoliuose leidžiamo didžiausio kiekio.
Vis dėlto, siekdamos mažiausio tiekimo grandinės užterštumo, valstybės narės nuo 2011 m. sausio 1 d. gali leisti, kad sieros kiekis gazolyje, skirtame naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus) ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose, pardavimo galutiniams vartotojams metu siektų iki 20 mg/kg. Valstybės narės taip pat gali leisti ir toliau iki 2011 m. gruodžio 31 d. tiekti į rinką gazolį, kuriame sieros kiekis neviršija 1 000 mg/kg, skirtą naudoti geležinkelių transporto priemonėse ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose, jeigu jos gali užtikrinti, kad nebus trukdoma tinkamai veikti išmetamų teršalų kontrolės sistemai.
3. Valstybės narės gali numatyti specialią dyzelino ir gazolių, kuriuose didžiausias sieros kiekis – 10 mg/kg, tiekimo atokiausiems regionams nuostatą. Valstybės narės, kurios taiko šią nuostatą, atitinkamai praneša Komisijai.
4. Valstybėse narėse, kuriose būna atšiaurios žiemos sąlygos, didžiausias 65 % distiliacijos taškas 250 °C temperatūroje dyzelinui ir gazoliams gali būti pakeistas didžiausiu 10 % (tūris/tūris) distiliacijos tašku 180 °C temperatūroje.
5 straipsnis
Laisva apyvarta
Nė viena valstybė negali drausti, riboti ar trukdyti pateikti į rinką degalus, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus.
6 straipsnis
Prekyba rinkoje degalais, kuriems nustatyti griežtesni aplinkosauginiai rodikliai
1. Nukrypdama nuo 3, 4 ir 5 straipsnių ir laikydamasi Sutarties 95 straipsnio 10 dalies, valstybė narė gali imtis priemonių reikalaudama, kad konkrečiose jos teritorijos zonose degalais būtų prekiaujama tik tuo atveju, jeigu jie atitinka griežtesnius negu šioje direktyvoje nustatytus aplinkosauginius rodiklius, taikomus visam transporto priemonių parkui ar jo daliai, saugant gyventojų sveikatą konkrečioje tos valstybės narės aglomeracijoje arba saugant aplinką tam tikroje tos valstybės narės ekologiškai ar aplinkosaugos požiūriu jautrioje zonoje, jeigu dėl atmosferos ar požeminio vandens taršos atsiranda arba gali pagrįstai atsirasti didelių ir nuolat pasikartojančių problemų, susijusių su žmonių sveikata arba aplinka.
2. Valstybė narė, norėdama pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, iš anksto pateikia Komisijai prašymą, įskaitant jį pagrindžiantį dokumentą. Pagrindimo dokumente pateikiami įrodymai, kad taikant leidžiančią nukrypti nuostatą bus laikomasi proporcingumo principo ir nebus trikdomas laisvas asmenų bei prekių judėjimas.
3. Suinteresuotos valstybės narės pateikia Komisijai svarbius atitinkamos aglomeracijos ar zonos aplinkos apsaugos duomenis ir pasiūlytų priemonių numatomą poveikį aplinkai.
4. Komisija nedelsdama pateikia šią informaciją kitoms valstybėms narėms.
5. Valstybės narės, jų paprašius, gali pateikti savo pastabas ir pagrindimo dokumentą per du mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija pateikė informaciją.
6. Sprendimą dėl valstybių narių prašymo Komisija priima per tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybės narės pateikė savo pastabas. Komisija atsižvelgia į valstybių narių pastabas ir praneša joms savo sprendimą, kartu informuodamos Europos Parlamentą ir Tarybą.
▼M2 —————
7 straipsnis
Tiekiamos žalios naftos kiekio pasikeitimas
Jeigu dėl išskirtinių įvykių staiga pasikeitus tiekiamos žalios naftos ar naftos produktų kiekiui, valstybės narės naftos perdirbimo įmonėms sunku laikytis 3 ir 4 straipsniuose nustatytų degalų kokybės reikalavimų, tokia valstybė narė informuoja apie tai Komisiją. Komisija, informavusi kitas valstybes nares, gali leisti tai valstybei narei ne ilgiau kaip šešis mėnesius taikyti didesnes vieno ar kelių degalų komponentų ribines vertes.
Komisija praneša valstybėms narėms ir informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo sprendimą.
Bet kuri valstybė narė gali perduoti Komisijos sprendimą Tarybai per mėnesį nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.
Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitą sprendimą per mėnesį nuo tos dienos, kai jai buvo perduotas klausimas.
7a straipsnis
Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas
1. Valstybės narės paskiria tiekėją arba tiekėjus, atsakingus už patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui stebėseną ir ataskaitų teikimą. Valstybės narės užtikrina, kad kelių transporto priemonėse naudoti skirtos elektros energijos tiekėjai galėtų prisidėti prie 2 dalyje nustatyto mažinimo įpareigojimo, jeigu jie gali įrodyti, jog gali tinkamai matuoti ir stebėti toms transporto priemonėms patiektą elektros energiją.
Valstybės narės gali leisti aviacijoje naudojamų biodegalų tiekėjams prisidėti siekiant šio straipsnio 2 dalyje nustatyto mažinimo tikslo, jeigu tie biodegalai atitinka 7b straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus.
Nuo 2011 m. sausio 1 d. tiekėjai kasmet teikia ataskaitas valstybės narės paskirtai valdžios institucijai, kuriose nurodomas kiekvienoje valstybėje narėje naudojant patiektus degalus ir energiją išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas, ir pateikia bent šią informaciją:
a) bendrą patiektų kiekvienos rūšies degalų ar energijos kiekį, pirkimo ir kilmės vietą; ir
b) kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui.
Valstybės narės užtikrina, kad ataskaitos būtų tikrinamos.
Jei reikia, Komisija parengia šios dalies įgyvendinimo gaires.
2. Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai kuo laipsniškiau mažintų patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui iki 10 % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., palyginti su 5 dalies b punkte nurodytomis pagrindinėmis degalų normomis. Mažinama taip:
a) 6 % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Siekdamos šio sumažinimo, valstybės narės gali reikalauti, kad tiekėjai įvykdytų šiuos tarpinius tikslus: 2 % ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. ir 4 % ne vėliau kaip 2017 m gruodžio 31 d.;
b) papildomas orientacinis tikslas – 2 % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pagal 9 straipsnio 1 dalies h punktą turi būti pasiekas taikant vieną arba abu šiuos būdus:
i) tiekiant energiją bet kokios rūšies kelių transporto priemonėms, ne keliais judančioms mašinoms (įskaitant vidaus vandens kelių laivus), žemės ar miškų ūkio traktorius arba pramoginius laivus;
ii) naudojant visas technologijas (įskaitant anglies sugavimą ir saugojimą), kurios gali padėti sumažinti patiektų kuro arba energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui;
c) papildomas orientacinis tikslas – 2 % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pagal 9 straipsnio 1 dalies i punktą, turi būti pasiekas naudojant kreditus, pirktus pagal Kioto protokolo švarios plėtros mechanizmą ir taikant 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, kurioje nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema Bendrijoje ( 19 ), sąlygas siekiant sumažinti kuro tiekimo sektoriaus išmetamą kiekį.
Valstybės narės gali nustatyti, kad didžiausia biodegalų, pagamintų iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, dalis, siekiant laikytis šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto planinio rodiklio, negali viršyti didžiausio leistino kiekio, nustatyto Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies antros pastraipos d punkte.
3. Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas pagal 7d straipsnį. Kito kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytą metodiką.
4. Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjų grupė galėtų nuspręsti kartu vykdyti 2 dalyje nurodytą mažinimo įpareigojimą. Tokiu atveju siekiant 2 dalies tikslų jie laikomi vienu tiekėju.
5. Komisija laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, pagal kurias užtikrinama, kad valstybės narės vienodai įgyvendintų šio straipsnio 4 dalį.
6. Komisijai suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytosios vertės tais atvejais, kai jos dar nėra nustatytos iki 2015 m. spalio 5 d., susijusios su:
a) atsinaujinančiais nebiologinės kilmės skystaisiais ir dujiniais transporto degalais;
b) anglies dioksido surinkimu ir panaudojimu transporto tikslais.
7. Teikdamos ataskaitas pagal 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad degalų tiekėjai kiekvienais metais informuotų valstybės narės paskirtą instituciją apie biodegalų gamybos būdus, biodegalų, gautų iš žaliavų, kurių kategorijos nurodytos V priedo A dalyje, kiekius ir būvio ciklo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, įskaitant su biodegalų naudojimu susijusio numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes. Valstybės narės tuos duomenis perduoda Komisijai.
7b straipsnis
Biodegalų tvarumo kriterijai
1. Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Bendrijos teritorijoje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų 7a straipsnio tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus.
Tačiau tam, kad 7a straipsnyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo kriterijus.
2. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, naudojimo turi būti bent 60 % biodegalų, pagamintų įrenginiuose, kuriuos eksploatuoti pradedama po 2015 m. spalio 5 d., naudojimo atveju. Laikoma, kad įrenginys yra „eksploatuojamas“, jeigu jame jau vykdyta faktinė biodegalų gamyba.
Įrenginių, kurie buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau, atveju, 1 dalyje nurodytais tikslais, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dėl biodegalų naudojimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinamas bent 35 %, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – bent 50 %.
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo apskaičiuojamas pagal 7d straipsnio 1 dalį.
3. Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš labai didelės biologinės įvairovės žemės, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. ar vėliau taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar toks apibūdinimas žemei vis dar taikomas):
a) neliestas miškas ir kitos miškingos vietovės, t. y. miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
b) vietovės, nustatytos:
i) pagal įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais; arba
ii) kaip apsaugos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, jeigu jos pripažįstamos pagal 7c straipsnio 4 dalies antrą pastraipą;
nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
c) labai didelės biologinės įvairovės pievos:
i) labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, būtent pievos, kurios liktų pievos be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė ir kurios ekologinės savybės ir procesai nepakitę; arba
ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą pievos apibūdinimą.
▼M7 —————
4. Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, būtent žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:
a) šlapžemės, būtent žemė, nuolat arba didelę metų dalį padengta arba permirkusi vandeniu;
b) ištisai mišku apaugusios vietovės, būtent žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;
c) žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima nuo 10 % iki 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikti įrodymai, kad ploto anglies atsargos iki ir po paskirties keitimo yra tokios, kad taikant IV priedo C dalyje nustatytą metodiką būtų įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
Šios dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pats apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėn.
5. Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.
6. Biodegalų, į kuriuos atsižvelgiama 7a straipsnyje nurodytais tikslais, gamybai naudojamos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų bei standartų, nurodytų 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams ( 20 ), II priedo A dalies skirsnio „Aplinka“ bei 9 punkto nuostatose, ir pagal to reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.
7. Kas dvejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kokių nacionalinių priemonių, vykdydamos 2–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir siekdamos apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios šalys bei valstybės narės, kurios yra svarbus biodegalų šaltinis arba kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.
Komisija kas dvejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl didesnės biodegalų paklausos poveikio socialiniam tvarumui Bendrijoje bei trečiosiose šalyse, dėl Bendrijos biodegalų politikos poveikio galimybei, visų pirma besivystančių šalių gyventojams, įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis, ir dėl platesnių vystymosi klausimų. Ataskaitose aptariamas žemės naudojimo teisių laikymasis. Ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi kiekvieną iš toliau išvardytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų:
— Konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29),
— Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87),
— Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98),
— Konvenciją dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100),
— Konvenciją dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105),
— Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111),
— Konvenciją dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138),
— Konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Nr. 182).
Tose ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi:
— Kartachenos protokolą dėl biologinės saugos;
— Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją.
Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m. Prireikus Komisija siūlo ištaisomuosius veiksmus, ypač jei yra įrodymų, kad biodegalų gamyba turi didelį poveikį maisto produktų kainoms.
8. Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės 1 dalyje nurodytais tikslais neatsisako atsižvelgti į biodegalus, gautus laikantis šio straipsnio.
7c straipsnis
Atitikties biodegalų tvarumo kriterijams patikrinimas
1. Jeigu į biodegalus reikia atsižvelgti 7a straipsnio tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, kuri:
a) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų siuntas;
b) reikalauja, kad informacija apie a punkte nurodytų siuntų tvarumo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui; ir
c) numato, kad visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam jų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.
2. 2010 ir 2012 m. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 1 dalyje aprašyto masės balanso patikros metodo taikymo ir dėl galimybės leisti taikyti kitus patikros metodus kai kurių arba visų rūšių žaliavoms ar biodegalams. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į tuos patikros metodus, pagal kuriuos nereikia, kad informacija apie tvarumo charakteristikas ir toliau būtų fiziškai priskiriama konkrečioms siuntoms ar mišiniams. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į poreikį išlaikyti patikros sistemos vientisumą ir veiksmingumą, kartu vengiant nustatyti nepagrįstą naštą pramonei. Kartu su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kitų patikros metodų taikymo.
3. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima visų pirma informaciją apie 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, atkurti nualintą žemę, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai, ir tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus.
Komisija pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Komisija visų pirma užtikrina, kad tokios informacijos teikimas nebūtų pernelyg didelė administracinė našta ūkio subjektams apskritai ar smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams konkrečiai.
Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai gaminami Bendrijoje ar importuojami.
Valstybės narės pateikia pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos suvestinę Komisijai. Komisija tos informacijos santrauką paskelbia Direktyvos 2009/28/EB 24 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje, išsaugodama komercinės neskelbtinos informacijos konfidencialumą.
4. Bendrija siekia sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose būtų nuostatų dėl tvarumo kriterijų, atitinkančių šios direktyvos nuostatas. Kai Bendrija sudaro susitarimus, kuriose yra nuostatų dėl aspektų, kuriems taikomi 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai, Komisija gali nuspręsti, kad tais susitarimais įrodoma, jog iš tose šalyse išaugintų žaliavų pagaminti biodegalai atitinka atitinkamus tvarumo kriterijus. Sudarant tuos susitarimus tinkamas dėmesys skiriamas priemonėms, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, netiesioginiams žemės paskirties pokyčiams ir nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai ir 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytiems aspektams.
Komisija gali nuspręsti, kad 7b straipsnio 2 dalies tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių schemų duomenys yra tikslūs arba kad jais remiantis biodegalų siuntos atitinka 7b straipsnio 3–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus. Komisija gali nuspręsti, kad tų schemų duomenys yra tikslūs siekiant pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai ir apie 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus. 7b straipsnio 3 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija taip pat gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos vietoves, pripažintas pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktas į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus.
Komisija gali nuspręsti, kad 7b straipsnio 2 dalies tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių schemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, duomenys yra tikslūs.
Komisija gali nuspręsti, kad žemė, kuriai taikoma nacionalinė ar regioninė atkūrimo programa, skirta labai nualintai ar labai užterštai žemei pagerinti, atitinka IV priedo C dalies 9 punkte nurodytus kriterijus.
5. Komisija priima sprendimus pagal 4 dalį tik tuo atveju, jei atitinkamas susitarimas ar schema atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus. Schemos, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat turi atitikti IV priede pateiktus metodikos reikalavimus. 7b straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktyje nurodytų labai didelės biologinės įvairovės vertės vietovių sąrašai turi atitikti tinkamus objektyvumo standartus ir būti suderinami su tarptautiniu mastu pripažintais standartais; turi būti numatytos tinkamos skundų pateikimo procedūros.
Savanoriškos schemos, nurodytos 4 dalyje (toliau – savanoriškos schemos), reguliariai ir bent kartą per metus, skelbia jų nepriklausomam auditui naudojamų sertifikavimo įstaigų sąrašą, kiekvienos sertifikavimo įstaigos atveju nurodydamos, kurio subjekto ar nacionalinės valdžios institucijos ji yra pripažinta ir kuris subjektas ar nacionalinė valdžios institucija vykdo jos stebėseną.
Visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija, remdamasi rizikos analize arba šio straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis, gali išsamiai išdėstyti nepriklausomo audito standartus ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.
6. Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.
Komisija reikalauja, kad kiekviena savanoriška schema, dėl kurios priimtas sprendimas pagal 4 dalį, ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d. ir po to kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisijai pateiktų ataskaitą dėl kiekvieno iš šios dalies trečioje pastraipoje nurodytų punktų. Paprastai ataskaita teikiama už praėjusius kalendorinius metus. Pirmoji ataskaita apima bent šešių mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimas teikti ataskaitą taikomas tik toms savanoriškoms schemoms, kurios veikia jau bent 12 mėnesių.
Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nagrinėjamos šios dalies antroje pastraipoje nurodytos ataskaitos, apžvelgiama, kaip veikia 4 dalyje nurodyti susitarimai arba savanoriškos schemos, dėl kurių yra priimtas sprendimas pagal šį straipsnį, ir nustatomi geriausios praktikos pavyzdžiai. Rengiant ataskaitą remiamasi geriausia turima informacija, įskaitant informaciją, gautą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, ir praktine atitinkamų susitarimų arba schemų taikymo patirtimi. Ataskaitoje analizuojama:
bendrai:
a) auditų nepriklausomumas, sąlygos ir dažnumas, tiek atsižvelgiant į tai, kas nurodyta schemos dokumentuose tuo metu, kai Komisija atitinkamą schemą patvirtino, tiek palyginti su pramonės šakos geriausia praktika;
b) prieinamumas, patirtis ir skaidrumas taikant metodus, pagal kuriuos nustatomi ir sprendžiami reikalavimų nesilaikymo atvejai, ypač kaip sprendžiami tie atvejai, kai schemos dalyviai padaro rimtus pažeidimus arba yra įtariami padarę rimtus pažeidimus;
c) skaidrumas, ypač atsižvelgiant į schemos prieinamumą, vertimų į taikytinas šalių ir regionų, kurie yra žaliavų kilmės šalys ir regionai, kalbas prieinamumas, galimybė susipažinti su sertifikuotų operatorių ir atitinkamų sertifikatų sąrašu ir audito ataskaitomis;
d) suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ypač konsultavimasis su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis prieš priimant sprendimus kai rengiamos ir persvarstomos schemos, taip pat atliekant auditus, ir reagavimas, susijęs su jų įnašu;
e) bendras schemos patikimumas, ypač atsižvelgiant į taisykles dėl auditorių ir atitinkamų schemos institucijų akreditavimo, kvalifikacijos ir nepriklausomumo;
f) schemos atnaujinimas atsižvelgiant į rinką, žaliavų ir sertifikuotų biodegalų kiekis pagal kilmės šalį ir rūšį, dalyvių skaičius;
g) tai, ar sistemą, pagal kurią atsekami atitikties tvarumo kriterijams, kurie numatomi dalyviui (-iams) pagal schemą, įrodymai, yra patogu naudoti ir ar ji yra veiksmingai įgyvendinama atsižvelgiant į sistemos paskirtį užkirsti kelią sukčiavimui, visų pirma nustatyti įtariamus sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejus, imtis su jais susijusių veiksmų bei tolesnių priemonių ir, atitinkamais atvejais, nustatytų sukčiavimo ar pažeidimų atvejų skaičius;
ir konkrečiai:
h) subjektų galimybės gauti leidimą pripažinti ir stebėti sertifikavimo įstaigas;
i) sertifikavimo įstaigų pripažinimo arba akreditavimo kriterijai;
j) sertifikavimo įstaigų stebėsenos vykdymo taisyklės;
k) būdai, kaip supaprastinti arba pagerinti geriausios praktikos skatinimą.
Valstybė narė apie savo nacionalinę schemą gali pranešti Komisijai. Komisija tokią schemą vertina pirmumo tvarka. Sprendimas dėl tokios nacionalinės schemos atitikties šioje direktyvoje nustatytoms sąlygoms priimamas laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitikties biodegalų tvarumo kriterijams patikrinimo schemų savitarpio dvišaliam ir daugiašaliam pripažinimui. Jei sprendimas yra teigiamas, pagal šį straipsnį nustatytomis schemomis negali būti atsisakyta taikyti tos valstybės narės schemos savitarpio pripažinimą, atsižvelgiant į atitikties 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams tikrinimą.
7. Jei ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal susitarimą ar schemą, dėl kurios pagal 4 dalį buvo priimtas sprendimas, tiek, kiek tas sprendimas taikomas, valstybė narė nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.
8. Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 7b straipsnio taikymą biodegalų šaltiniui ir pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 7a straipsnio tikslais gali atsižvelgti į biodegalus iš to šaltinio.
9. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai:
a) dėl sistemos, kuri yra nustatyta siekiant teikti informaciją apie tvarumo kriterijus, veiksmingumo; ir
b) ar yra pagrįsta bei tikslinga, atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus bei Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, nustatyti privalomus reikalavimus oro, dirvožemio ar vandens apsaugai.
Prireikus Komisija siūlo ištaisomuosius veiksmus.
7d straipsnis
Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimas
1. 7a straipsnio ir 7b straipsnio 2 dalies tikslais, biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:
a) kai biodegalų gamybos būdui taikoma numatytoji sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra nustatyta IV priedo A arba B dalyje, o šių biodegalų el vertė, apskaičiuota pagal IV priedo C dalies 7 punktą, yra lygi nuliui arba mažesnė už nulį, naudojant tą numatytąją vertę;
b) naudojant faktinę vertę, apskaičiuotą pagal IV priedo C dalyje nustatytą metodiką; arba
c) naudojant vertę, apskaičiuotą kaip IV priedo C dalies 1 punkte nurodytos formulės veiksnių, kai IV priedo D arba E dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems veiksniams, ir faktinių verčių, apskaičiuotų pagal IV priedo C dalyje nustatytą metodiką visiems kitiems veiksniams, suma.
2. Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą, į kurią įtraukiamas sąrašas tų vietovių jų teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo ( 21 ) klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai, kai tikėtina, kad tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos IV priedo D dalies antraštinę dalį „Numatytosios išskaidytos auginimo vertės“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tą sąrašą, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.
3. Komisijai gali būti pranešama apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidaro auginant žemės ūkio žaliavas, pateiktą 2 dalyje nurodytose ataskaitose valstybių narių atveju, o teritorijų, esančių už Sąjungos ribų atveju – pranešama kompetentingų subjektų parengtose ataskaitose, lygiavertėse nurodytosioms 2 dalyje, kurias parengia kompetentingos įstaigos.
4. Komisija pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose ataskaitose turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys, siekiant, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su biodegalų žaliavų, kurios paprastai tose vietovėse auginamos 7b straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, auginimu, kiekį.
5. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. ir po to kas dvejus metus Komisija parengia ir paskelbia ataskaitą dėl IV priedo B ir E dalyse nustatytų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Jei pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose nurodoma, kad remiantis naujausiais moksliniais įrodymais IV priedo B ir E dalyse nustatytas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes reikia patikslinti, Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
▼M7 —————
7. Komisija nuolat peržiūri IV priedą, kad jis, jei tai pateisinama, būtų papildytas kitiems biodegalų gamybos būdams, naudojant tas pačias arba kitas žaliavas, apskaičiuotomis vertėmis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti IV priedo C dalyje nustatytos metodikos, visų pirma dėl:
— atliekų ir liekanų apskaitos metodo;
— šalutinių produktų apskaitos metodo;
— kogeneracijos apskaitos metodo; ir
— žemės ūkio produktų liekanų priskyrimo šalutiniams produktams.
Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau. Tuo atveju, jei Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad reikėtų papildyti IV priedą, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais įrašomos, bet ne išbraukiamos ar ne iš dalies pakeičiamos, IV priedo A, B, D ir E dalyse nurodytos apskaičiuotos tipinės ir numatytosios biodegalų gamybos būdų, kurių konkrečios vertės dar neįtrauktos į tą priedą, vertės.
Tikslinant ar papildant IV priede pateiktą numatytųjų verčių sąrašą laikomasi tokių taisyklių:
a) jeigu veiksnio indėlis į bendrą išmetamą kiekį yra mažas, jeigu pokytis nedidelis ar jeigu faktinių verčių nustatymo kaina yra didelė arba jas nustatyti labai sunku, numatytosios vertės turi būti įprastų gamybos procesų tipinės vertės;
b) visais kitais atvejais numatytosios vertės turi būti nuosaikios, palyginti su įprastais gamybos procesais.
8. Kai to reikia siekiant užtikrinti vienodą IV priedo C dalies 9 punkto taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos išsamios techninės specifikacijos ir apibrėžtys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
7e straipsnis
Su biodegalų tvarumu susijusios įgyvendinimo priemonės ir ataskaitos
1. Nustatant 7b straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 7c straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, 7c straipsnio 6 dalyje, 7c straipsnio 8 dalyje, 7d straipsnio 5 dalyje, 7d straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje ir 7d straipsnio 8 dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones, visokeriopai atsižvelgiama į Direktyvos 2009/28/EB tikslus.
2. Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodytos 7b straipsnio 7 dalyje, 7c straipsnio 2 dalyje, 7c straipsnio 9 dalyje ir 7d straipsnio 4 ir 5 dalyse, taip pat ataskaitos ir informacija, pateikta pagal 7c straipsnio 3 dalies pirmą bei penktą pastraipas ir 7d straipsnio 2 dalį, ruošiamos ir pateikiamos siekiant Direktyvos 2009/28/EB ir šios direktyvos tikslų.
8 straipsnis
Atitikties kontrolė ir ataskaitos
1. Valstybės narės, remdamosi atitinkamai I ir II prieduose nurodytais analizės metodais, stebi, kaip laikomasi 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų benzino ir dyzelino atžvilgiu.
2. Valstybės narės, laikydamosi atitinkamo Europos standarto reikalavimų įveda degalų kokybės kontrolės sistemą. Gali būti leista naudoti ir alternatyvią degalų kokybės kontrolės sistemą, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina lygiaverčio patikimumo rezultatus.
3. Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. pateikia praėjusių kalendorinių metų nacionalinių degalų kokybės duomenų ataskaitą. Laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato nacionalinių degalų kokybės duomenų santraukos pateikimo bendrą formą. Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2002 m. birželio 30 d. Nuo 2004 m. sausio 1 d. šios ataskaitos forma turi atitikti aprašytąją atitinkamame Europos standarte. Be to, valstybės narės praneša apie visą benzino ir dyzelino, kuriuo prekiaujama jų teritorijoje, kiekį ir apie bešvinio benzino ir dyzelino, kuriais yra prekiaujama ir kurių didžiausia sieros dalis – 10 mg/kg, kiekį. Valstybės narės kasmet informuoja ir apie tai, ar jų teritorijoje benzinu ir dyzelinu, kurių didžiausia sieros dalis – 10 mg/kg, yra prekiaujama išlaikant tinkamą pusiausvyrą geografiniu pagrindu.
4. Komisija užtikrina, kad pagal šio straipsnio 3 dalį pateikta informacija nedelsiant, tinkamu būdu būtų prieinama. Komisija kasmet, o pirmą kartą – iki 2003 m. gruodžio 31 d., skelbia ataskaitą apie faktinę degalų kokybę įvairiose valstybėse narėse ir geografinį degalų, kuriuose didžiausias sieros kiekis neviršija 10 mg/kg, paplitimą, siekdama pateikti degalų kokybės duomenų įvairiose valstybėse narėse apžvalgą.
8a straipsnis
Metalų priedai
1. Komisija atlieka rizikos sveikatai ir aplinkai, galinčios kilti naudojant metalų priedus degaluose, vertinimą ir šiuo tikslu parengia testavimo metodiką. Savo išvadas ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.
2. Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, nuo 2011 m. sausio 1 d. metilciklopentadienilmangano trikarbonilo (MMT) metalo priedų kiekis degaluose negali viršyti 6 mg mangano/l. Nuo 2014 m. sausio 1 d. galioja 2 mg mangano/l riba.
3. Atsižvelgdami į įvertinimo, atlikto taikant 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, rezultatus, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, gali patikslinti 2 dalyje MMT kiekiui degaluose nustatytą ribą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad visose vietose, kuriose vartotojai gali įsigyti degalų su metalų priedais, būtų ženklas, kuriame būtų nurodoma, kad degaluose yra metalų priedų.
5. Ženkle pateikiamas šis tekstas: „Turi metalų priedų“.
6. Ženklas tvirtinamas ten, kur pateikiama informacija apie degalų rūšį, ir turi būti aiškiai matomas. Ženklo dydis ir šriftas turi būti tokie, kad būtų aiškiai matomi ir lengvai įskaitomi.
9 straipsnis
Atskaitomybė
1. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą, kartu, prireikus, pateikdama ir pasiūlymus iš dalies keisti šią direktyvą. Toje ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į:
a) automobilių technologijų naudojimą bei raidą ir visų pirma galimybę padidinti didžiausią leistiną biodegalų kiekį benzine ir dyzeline, ir į būtinybę peržiūrėti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą datą;
b) Bendrijos politiką dėl kelių transporto priemonių išmetamo CO2;
c) galimybę ne keliais judančioms mašinoms (įskaitant vidaus vandens kelių laivus), žemės ir miškų ūkio traktoriams bei pramoginiams laivams taikyti II priedo reikalavimus, visų pirma policiklinių aromatinių angliavandenilių ribinę vertę;
d) didesnio detergentų kiekio naudojimą degaluose;
e) metalų priedų, išskyrus MMT, naudojimą degaluose;
f) bendrą benzine ir dyzeline naudojamų sudedamųjų dalių kiekį, atsižvelgiant į Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktus, įskaitant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ( 22 ), ir jos pagalbinių direktyvų tikslus;
g) 7a straipsnio 2 dalyje nustatyto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo pasekmes prekybos taršos leidimais schemai;
h) galimą poreikį keisti 2 straipsnio 6 dalį, 2 straipsnio 7 dalį ir 7a straipsnio 2 dalies b punktą, kad būtų galima nustatyti galimus įnašus, skirtus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui – iki 10 % ne vėliau kaip 2020 m. – pasiekti. Šie svarstymai yra grindžiami kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo Bendrijoje potencialu, ypač atsižvelgiant į aplinkai nekenkiančių anglies sugavimo ir saugojimo technologijų, elektrinių kelių transporto priemonių raidą ir į šių išmetamų dujų kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, kaip nurodyta 7a straipsnio 2 dalies b punkte;
i) galimybę taikyti tiekėjams papildomas priemones siekiant 2 % sumažinti kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, palyginti su 7a straipsnio 5 dalies b punkte nurodytomis pagrindinėmis degalų normomis, naudojant kreditus, pirktus pagal Kioto protokolo Švarios plėtros mechanizmą, ir laikantis sąlygų, nustatytų Direktyvoje 2003/87/EB, siekiant įvertinti, kaip dar būtų galima prisidėti siekiant tikslo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 10 % ne vėliau kaip 2020 m., kaip nurodyta šios direktyvos 7a straipsnio 2 dalies c punkte;
j) sumažinus didžiausią leistiną benzino garų slėgį vasarą (mažiau už 60 kPa) gautos sąnaudų bei naudos ir poveikio analizę;
k) Sąjungoje suvartojamų biodegalų gamybos būdus, kiekius ir būvio ciklo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, įskaitant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes ir susijusį intervalą, nustatytą remiantis jautrumo analize, kaip nustatyta V priede. Komisija padaro viešai prieinamais duomenis, susijusius su numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminariomis vidutinėmis vertėmis ir susijusiu intervalu, nustatytu remiantis jautrumo analize.
2. Vėliausiai 2014 m. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 7a straipsnyje nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2020 m. pažangos ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kad šis tikslas turi derėti su Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu, susijusiu su atsinaujinančių išteklių energijos dalimi transporto sektoriuje, atsižvelgiant į tos direktyvos 23 straipsnio 8 dalyje ir 23 straipsnio 9 dalyje nurodytas ataskaitas.
Prireikus Komisija kartu su ataskaita pateikia pasiūlymą pakeisti tikslą.
9a straipsnis
Nuobaudos
Valstybės narės nustato nuobaudas, taikytinas pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas vadovaujantis šia direktyva. Šios nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
10 straipsnis
Leidžiamų analitinių metodų ir leidžiamų garų slėgio nuokrypių patikslinimo procedūra
1. Tiek, kiek tai būtina siekiant patikslinti leidžiamus analizės metodus, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrintas suderinamumas su patikslintais I ar II prieduose nurodytais Europos standartais. Komisijai taip pat pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslinti III priede nustatyti leidžiami garų slėgio nuokrypiai (kPa), taikomi į benzino sudėtį įeinančiam etanolio kiekiui, neviršijant 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos ribos. Tokie deleguotieji aktai nedaro poveikio nuokrypiams, leistiniems pagal 3 straipsnio 4 dalį.
2. Derinant negalima tiesiogiai ar netiesiogiai keisti šioje direktyvoje nustatytų ribinių verčių arba keisti jų taikymo pradžios terminų.
10a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 7a straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 5 d.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7a straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 7a straipsnio 6 dalį, 7d straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
11 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Degalų kokybės komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 23 ).
2. Klausimais, susijusiais su biodegalų tvarumu pagal 7b, 7c ir 7d straipsnius, Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas, nurodytas Direktyvos 2009/28/EB 25 straipsnio 2 dalyje. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Jei komitetai nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
12 straipsnis
Direktyvų, reglamentuojančių benzino ir dyzelinių degalų kokybę, panaikinimas ir keitimas
1. Direktyvos 85/210/EEB, 85/536/EEB ir 87/441/EEB panaikinamos nuo 2000 m. sausio 1 d.
2. 2000 m. sausio 1 dieną Direktyva 93/12/EEB iš dalies pakeičiama, išbraukiant 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio 1 dalį.
13 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 1999 m. liepos 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės taiko šias priemones nuo 2000 m. sausio 1 d.
Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų vidaus teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
▼M4 —————
15 straipsnis
Direktyvos įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
16 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
TIEKIAMŲ Į RINKĄ DEGALŲ, NAUDOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE SU KIBIRKŠTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, APLINKOSAUGINIAI RODIKLIAI
Rūšis: benzinas
|
Rodiklis (1) |
Vienetas |
Ribinės vertės (2) |
|
|
Mažiausios |
Didžiausios |
||
|
Tiriamasis oktaninis skaičius |
|
95 (3) |
— |
|
Variklinis oktaninis skaičius |
|
85 |
— |
|
Garų slėgis vasaros laikotarpiui (4) |
kPa |
— |
60,0 (5) |
|
Distiliacijos charakteristikos: |
|
|
|
|
— distiliato kiekis esant 100 °C |
% v/v |
46,0 |
— |
|
— distiliato kiekis esant 150 °C |
% v/v |
75,0 |
— |
|
Angliavandenilių kiekis: |
|
|
|
|
— alkenai |
% v/v |
— |
18,0 |
|
— aromatinės medžiagos (arenai) |
% v/v |
— |
35,0 |
|
— benzenas |
% v/v |
— |
1,0 |
|
Deguonies kiekis |
% m/m |
|
3,7 |
|
Organiniai deguoniniai junginiai (oksigenatai) |
|
|
|
|
— Metanolis |
% v/v |
|
3,0 |
|
— Etanolis (gali prireikti stabilizatorių) |
% v/v |
|
10,0 |
|
— Izopropilo alkoholis |
% v/v |
— |
12,0 |
|
— Trebutilo alkoholis |
% v/v |
— |
15,0 |
|
— Izobutilo alkoholis |
% v/v |
— |
15,0 |
|
— Eteriai, kurių vienoje molekulėje penki ar daugiau anglies atomų |
% v/v |
— |
22,0 |
|
— Kiti organiniai deguoniniai junginiai (oksigenatai) (6) |
% v/v |
— |
15,0 |
|
Sieros kiekis |
mg/kg |
— |
10,0 |
|
Švino kiekis |
g/l |
— |
0,005 |
|
(2) Rodikliuose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos EN ISO 4259:2006 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis EN ISO 4259:2006 aprašytais kriterijais. (3) Valstybės narės gali nuspręsti ir toliau leisti tiekti į rinką įprastą bešvinį benziną, kurio mažiausias varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius (MON) – 81 ir mažiausias tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius (RON) – 91. (4) Vasaros laikotarpis prasideda ne vėliau kaip gegužės 1 d. ir baigiasi ne anksčiau kaip rugsėjo 30 d. Valstybėse narėse, kurioms būdinga žema aplinkos temperatūra vasarą, vasaros laikotarpis prasideda ne vėliau kaip birželio 1 d. ir baigiasi ne anksčiau kaip rugpjūčio 31 d. (5) 4 ir 5 dalyse nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, atveju didžiausias garų slėgis turi būti 70 kPa. Valstybių narių, kurioms taikoma 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl etanolio turinčio benzino, atveju didžiausias garų slėgis turi būti 60 kPa, prie jo pridedamas III priede nustatytas garų slėgio nuokrypis. |
|||
II PRIEDAS
TIEKIAMŲ Į RINKĄ DEGALŲ, NAUDOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE SU SLĖGINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, APLINKOSAUGINIAI RODIKLIAI
Rūšis: dyzelinas
|
Rodiklis (1) |
Vienetas |
Ribinės vertės (2) |
|
|
Mažiausios |
Didžiausios |
||
|
Cetaninis skaičius |
|
51,0 |
— |
|
Tankis, esant 15 °C |
Kg/m (3) |
— |
845,0 |
|
Distiliacijos charakteristikos: |
|
|
|
|
— 95 % v/v distiliato kiekis, esant: |
°C |
— |
360,0 |
|
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai |
% m/m |
— |
8,0 |
|
Sieros kiekis |
mg/kg |
— |
10,0 |
|
RRME kiekis pagal EN 14078 |
% v/v |
— |
7,0 (3) |
|
(2) Rodikliuose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos EN ISO 4259:2006 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis EN ISO 4259:2006 aprašytais kriterijais. (3) RRME turi atitikti EN 14214. |
|||
III PRIEDAS
BENZINO, KURIAME YRA BIOETANOLIO, LEIDŽIAMAS GARŲ SLĖGIO NUOKRYPIS
|
Bioetanolio kiekis (% v/v) |
Leidžiamas garų slėgio nuokrypis (kPa) (1) |
|
0 |
0 |
|
1 |
3,7 |
|
2 |
6,0 |
|
3 |
7,2 |
|
4 |
7,8 |
|
5 |
8,0 |
|
6 |
8,0 |
|
7 |
7,9 |
|
8 |
7,9 |
|
9 |
7,8 |
|
10 |
7,8 |
|
(1) Specifikacijoje nurodytos „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos standarto EN ISO 4259:2006 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis standarte EN ISO 4259:2006 aprašytais kriterijais. |
|
Tarpinio tarp nurodytų verčių bioetanolio kiekio leidžiamas garų slėgio nuokrypis nustatomas tiesiogiai interpoliuojant tarp bioetanolio kiekio gretimų (gretimos didesnės ir gretimos mažesnės) verčių.
IV PRIEDAS
BIODEGALŲ BŪVIO CIKLO METU IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
A. Tipinės ir numatytosios biodegalų vertės, jei jie gaminami neišmetant anglies (neto) dėl žemės paskirties pakeitimo
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinė sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis |
Numatytoji sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis |
|
etanolis iš cukrinių runkelių |
61 % |
52 % |
|
etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas) |
32 % |
16 % |
|
etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
32 % |
16 % |
|
etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudojant standartinį katilą) |
45 % |
34 % |
|
etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
53 % |
47 % |
|
etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
69 % |
69 % |
|
etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
56 % |
49 % |
|
etanolis iš cukranendrių |
71 % |
71 % |
|
etil-tret-butileterio (ETBE) dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygi naudojamo etanolio gamybos būdo sumažintai daliai |
|
|
tret-amiletileterio (TAEE) dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygi naudojamo etanolio gamybos būdo sumažintai daliai |
|
|
biodyzelinas iš rapsų grūdų |
45 % |
38 % |
|
biodyzelinas iš saulėgrąžų |
58 % |
51 % |
|
biodyzelinas iš sojos pupelių |
40 % |
31 % |
|
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas) |
36 % |
19 % |
|
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje) |
62 % |
56 % |
|
biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės (1) aliejų atliekų |
88 % |
83 % |
|
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus |
51 % |
47 % |
|
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus |
65 % |
62 % |
|
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurodytas) |
40 % |
26 % |
|
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje) |
68 % |
65 % |
|
grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus |
58 % |
57 % |
|
biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
80 % |
73 % |
|
biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
84 % |
81 % |
|
biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
86 % |
82 % |
|
(1) Neįskaitant gyvūninės kilmės aliejų, pagamintų iš gyvūnų šalutinių produktų, klasifikuojamų kaip 3 kategorijos medžiagos pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (2) (2) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. |
||
B. Ateities biodegalų, kurių 2008 m. sausio mėn. nebuvo rinkoje arba rinkoje buvo tik maži jų kiekiai, įvertintos tipinės ir numatytosios vertės, jei pakeitus žemės paskirtį biodegalai gaminami neišmetant anglies (neto).
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinė sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis |
Numatytoji sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis |
|
etanolis iš kviečių šiaudų |
87 % |
85 % |
|
etanolis iš medienos atliekų |
80 % |
74 % |
|
etanolis iš auginamo miško medienos |
76 % |
70 % |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų |
95 % |
95 % |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos |
93 % |
93 % |
|
dimetileteris (DME) iš medienos atliekų |
95 % |
95 % |
|
DME iš auginamo miško medienos |
92 % |
92 % |
|
metanolis iš medienos atliekų |
94 % |
94 % |
|
metanolis iš auginamo miško medienos |
91 % |
91 % |
|
metil-tret-butileterio (MTBE) dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygi naudojamo metanolio gamybos būdo sumažintai daliai |
|
C. Metodika
|
1. |
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biodegalus, kiekis apskaičiuojamas taip: E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccr – eee kai
Į kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą, neatsižvelgiama. |
|
2. |
Naudojant kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis E išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kuro energijos MJ, g CO2eq/MJ. |
|
3. |
Nukrypstant nuo 2 punkto, g CO2eq/MJ apskaičiuotas vertes galima pataisyti, siekiant atsižvelgti į kuro skirtumus, susijusius su naudingu darbu, išreikštu km/MJ. Tokie pataisymai daromi tik tokiu atveju, jei įrodomi naudingo darbo skirtumai. |
|
4. |
Naudojant biodegalus sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis apskaičiuojama taip: SUMAŽINTA DALIS = (EF – EB)/EF kai
|
|
5. |
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti tos dujos įvertinamos taip:
|
|
6. |
Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, kiekis, išmetamas renkant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 sugavimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Išskaičiuojami patvirtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo dėl fakelinio deginimo visose pasaulio naftos gavybos vietose kiekiai. Kiekio, kuris išmetamas auginant, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vidurkius, apskaičiuotus geografinėms vietovėms, kurie būtų mažesni palyginti su tais, kurie naudojami numatytosioms vertėms apskaičiuoti. |
|
7. |
Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Tam išmetamam kiekiui apskaičiuoti taikoma tokia taisyklė: el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, ( 24 ) kai
|
|
8. |
Suteikiamas 29 g CO2eq/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė: a) 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar bet kuriai kitai veiklai; ir b) priskiriama vienai iš šių kategorijų: i) labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė; ii) labai užteršta žemė. 29 g CO2eq/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 10 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat žymiai sumažinamas erozijos pasireiškimas i papunktyje nurodytoje žemėje, ir jei sumažinamas ii papunktyje nurodytos žemės užterštumas. |
|
9. |
8 punkto b papunktyje minėtos kategorijos apibrėžiamos taip: a) labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos; b) labai užteršta žemė – žemė, kuri dėl dirvožemio užterštumo netinkama maisto produktų ir pašarų auginimui. Tokia žemė apima žemę, dėl kurios Komisija priima sprendimą pagal 7c straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. |
|
10. |
Pagal Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 10 punktą priimtu vadovu remiamasi šios direktyvos tikslais apskaičiuojant žemėje esančias anglies atsargas. |
|
11. |
Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep ), turi būti įtrauktas su pačiu perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos ne kuro gamybos gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumas laikomas lygiu elektros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmetimo intensyvumui apibrėžtame regione. Kaip šios taisyklės išimtį gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą. |
|
12. |
Į kiekį, išmetamą transportuojant ir skirstant (etd ), turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant bei saugant žaliavas bei pusgaminius ir saugant bei skirstant gatavas medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 6 punktą, šis punktas netaikomas. |
|
13. |
Naudojant kurą išmetamas kiekis (eu ) biodegalams turi būti prilygintas nuliui. |
|
14. |
Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir geologiškai saugant anglį (eccs ), į kurį dar neatsižvelgta apskaičiuojant ep , yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant ir izoliuojant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu. |
|
15. |
Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį (eccr ), yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškastinio kuro CO2. |
|
16. |
Į sumažintą išmetamo kiekio dalį dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos (eee ) atsižvelgiama jį siejant su elektros energijos pertekliumi, gautu kuro gamybos sistemose, kuriose naudojama kogeneracija, išskyrus atvejus, kai kogeneracijai naudojamas kuras yra šalutinis produktas, o ne žemės ūkio produktų derliaus liekana. Apskaičiuojant tą perteklinę elektros energiją daroma prielaida, kad kogeneracijos įrenginio dydis yra mažiausias dydis, kurio reikia norint tiekti šilumos kiekį, reikalingą kurui gaminti. Sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su ta pertekline elektros energija, prilyginama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris susidarytų, kai toks pats elektros energijos kiekis būtų pagamintas elektros energijos gamybos įrenginyje, naudojančiame tą patį kurą, kuris naudojamas ir kogeneracijos įrenginyje. |
|
17. |
Kai kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (šalutiniai produktai), išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir šalutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energetinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija šalutinių produktų atveju). |
|
18. |
Norint atlikti 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el , + tos ep , etd ir eee dalys, kurios išmetamos prieš šalutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie šalutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, šiam tikslui vietoj bendro šio išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape. Atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 16 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus liekanas, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energetinės vertės šalutinių produktų energetinė vertė lygi nuliui. Laikoma, kad atliekų, žemės ūkio produktų derliaus liekanų, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus bei riešutų kevalus, ir perdirbimo liekanų, įskaitant neapdorotą gliceriną (nerafinuotą gliceriną), kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų medžiagų surinkimo proceso yra lygus nuliui. Jei kuras gaminamas naftos perdirbimo gamykloje, atliekant 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, analizės vienetas yra gamykla. |
|
19. |
Atliekant 4 punkte nurodytą apskaičiavimą, kaip lygintino iškastinio kuro vertės EF, naudojamos naujausios turimos vidutinės faktinės kiekio, išmetamo Bendrijoje naudojant benzino ir dyzelino iškastines dalis, vertės, nurodytos šioje direktyvoje. Jei tokių duomenų nėra, naudojama vertė turi būti 83,8 g CO2eq/MJ. |
D. Numatytosios išskaidytos biodegalų vertės
Numatytosios išskaidytos auginimo vertės: eec , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
|
etanolis iš cukrinių runkelių |
12 |
12 |
|
etanolis iš kviečių |
23 |
23 |
|
etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje |
20 |
20 |
|
etanolis iš cukranendrių |
14 |
14 |
|
ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui |
|
|
TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui |
|
|
biodyzelinas iš rapsų grūdų |
29 |
29 |
|
biodyzelinas iš saulėgrąžų |
18 |
18 |
|
biodyzelinas iš sojos pupelių |
19 |
19 |
|
biodyzelinas iš palmių aliejaus |
14 |
14 |
|
biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės (1) aliejų atliekų |
0 |
0 |
|
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus |
30 |
30 |
|
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus |
18 |
18 |
|
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus |
15 |
15 |
|
grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus |
30 |
30 |
|
biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
0 |
0 |
|
biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
0 |
0 |
|
biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
0 |
0 |
|
(1) Neįskaitant gyvūninės kilmės aliejų, pagamintų iš gyvūnų šalutinių produktų, klasifikuojamų kaip 3 kategorijos medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002. |
||
Numatytosios išskaidytos perdirbimo (įskaitant perteklinę elektros energiją) vertės: ep – eee , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
|
etanolis iš cukrinių runkelių |
19 |
26 |
|
etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas) |
32 |
45 |
|
etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
32 |
45 |
|
etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudojant standartinį katilą) |
21 |
30 |
|
etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
14 |
19 |
|
etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
1 |
1 |
|
etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
15 |
21 |
|
etanolis iš cukranendrių |
1 |
1 |
|
ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui |
|
|
TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui |
|
|
biodyzelinas iš rapsų grūdų |
16 |
22 |
|
biodyzelinas iš saulėgrąžų |
16 |
22 |
|
biodyzelinas iš sojos pupelių |
18 |
26 |
|
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas) |
35 |
49 |
|
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje) |
13 |
18 |
|
biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų |
9 |
13 |
|
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus |
10 |
13 |
|
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus |
10 |
13 |
|
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurodytas) |
30 |
42 |
|
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje) |
7 |
9 |
|
grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus |
4 |
5 |
|
biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
14 |
20 |
|
biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
8 |
11 |
|
biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
8 |
11 |
Numatytosios išskaidytos transportavimo ir skirstymo vertės: etd , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
|
etanolis iš cukrinių runkelių |
2 |
2 |
|
etanolis iš kviečių |
2 |
2 |
|
etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje |
2 |
2 |
|
etanolis iš cukranendrių |
9 |
9 |
|
ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui |
|
|
TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui |
|
|
biodyzelinas iš rapsų grūdų |
1 |
1 |
|
biodyzelinas iš saulėgrąžų |
1 |
1 |
|
biodyzelinas iš sojos pupelių |
13 |
13 |
|
biodyzelinas iš palmių aliejaus |
5 |
5 |
|
biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų |
1 |
1 |
|
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus |
1 |
1 |
|
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus |
1 |
1 |
|
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus |
5 |
5 |
|
grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus |
1 |
1 |
|
biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
3 |
3 |
|
biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
5 |
5 |
|
biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
4 |
4 |
Bendros auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo vertės
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
|
etanolis iš cukrinių runkelių |
33 |
40 |
|
etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas) |
57 |
70 |
|
etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
57 |
70 |
|
etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudojant standartinį katilą) |
46 |
55 |
|
etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
39 |
44 |
|
etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
26 |
26 |
|
etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje) |
37 |
43 |
|
etanolis iš cukranendrių |
24 |
24 |
|
ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui |
|
|
TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui |
|
|
biodyzelinas iš rapsų grūdų |
46 |
52 |
|
biodyzelinas iš saulėgrąžų |
35 |
41 |
|
biodyzelinas iš sojos pupelių |
50 |
58 |
|
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas) |
54 |
68 |
|
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje) |
32 |
37 |
|
biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų |
10 |
14 |
|
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus |
41 |
44 |
|
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus |
29 |
32 |
|
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurodytas) |
50 |
62 |
|
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje) |
27 |
29 |
|
Grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus |
35 |
36 |
|
biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
17 |
23 |
|
biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
13 |
16 |
|
biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos |
12 |
15 |
E. Ateities biodegalų, kurių 2008 m. sausio mėn. nebuvo rinkoje arba rinkoje buvo tik maži jų kiekiai, įvertintos išskaidytos numatytosios vertės
Išskaidytos auginimo vertės: eec , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/M) |
Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
|
etanolis iš kviečių šiaudų |
3 |
3 |
|
etanolis iš medienos atliekų |
1 |
1 |
|
etanolis iš auginamo miško medienos |
6 |
6 |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų |
1 |
1 |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos |
4 |
4 |
|
DME iš medienos atliekų |
1 |
1 |
|
DME iš auginamo miško medienos |
5 |
5 |
|
metanolis iš medienos atliekų |
1 |
1 |
|
metanolis iš auginamo miško medienos |
5 |
5 |
|
MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui |
|
Išskaidytos perdirbimo vertės (įskaitant perteklinę elektros energiją): ep – eee , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
|
etanolis iš kviečių šiaudų |
5 |
7 |
|
etanolis iš medienos |
12 |
17 |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas |
0 |
0 |
|
DME iš medienos |
0 |
0 |
|
metanolis iš medienos |
0 |
0 |
|
MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui |
|
Išskaidytos transportavimo ir skirstymo vertės: etd , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
|
etanolis iš kviečių šiaudų |
2 |
2 |
|
etanolis iš medienos atliekų |
4 |
4 |
|
etanolis iš auginamo miško medienos |
2 |
2 |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų |
3 |
3 |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos |
2 |
2 |
|
DME iš medienos atliekų |
4 |
4 |
|
DME iš auginamo miško medienos |
2 |
2 |
|
metanolis iš medienos atliekų |
4 |
4 |
|
metanolis iš auginamo miško medienos |
2 |
2 |
|
MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui |
|
Bendros auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo vertės
|
Biodegalų gamybos būdas |
Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (g CO2eq/MJ) |
|
etanolis iš kviečių šiaudų |
11 |
13 |
|
etanolis iš medienos atliekų |
17 |
22 |
|
etanolis iš auginamo miško medienos |
20 |
25 |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų |
4 |
4 |
|
Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos |
6 |
6 |
|
DME iš medienos atliekų |
5 |
5 |
|
DME iš auginamo miško medienos |
7 |
7 |
|
metanolis iš medienos atliekų |
5 |
5 |
|
metanolis iš auginamo miško medienos |
7 |
7 |
|
MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių |
Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui |
|
V PRIEDAS
A dalis. Su biodegalų naudojimu susijęs preliminarus numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (gCO2eq/MJ) ( 27 )
|
Žaliavų grupė |
Vidurkis (1) |
Procentilių intervalas, gautas atlikus jautrumo analizę (2) |
|
Javai ir kiti krakmolingi augalai |
12 |
8–16 |
|
Cukrūs |
13 |
4–17 |
|
Aliejiniai augalai |
55 |
33–66 |
|
(1) Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį. (2) Čia pateikiamas intervalas atspindi 90 % rezultatų naudojant penktojo ir devyniasdešimt penktojo procentilio vertes, gautas atlikus analizę. Penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 5 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo mažesni nei 8, 4 ir 33 gCO2eq/MJ). Devyniasdešimt penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 95 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo didesni nei 16, 17 ir 66 gCO2eq/MJ). |
||
B dalis. Biodegalai, kuriuos naudojant laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, yra lygus nuliui
Bus laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, bus lygus nuliui, kai naudojami biodegalai, pagaminti iš toliau nurodytų kategorijų žaliavų:
1. iš žaliavų, kurios neįtrauktos į šio priedo A dalį;
2. iš žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius ( 28 ). Tokiu atveju kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės paskirties keitimo, vertė (el) turėtų būti apskaičiuota pagal IV priedo C dalies 7 dalį.
( 1 ) OL C 77, 1997 3 11, p. 1 ir OL C 209, 1997 7 10, p. 25.
( 2 ) OL C 206, 1997 7 7, p. 113.
( 3 ) 1997 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 132, 1997 4 28, p. 170), 1997 m. spalio 7 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 351, 1997 11 19, p. 1) ir 1998 m. vasario 18 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 80, 1998 3 16, p. 92). 1998 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 313, 1998 10 12). 1998 m. rugsėjo 17 d. Tarybos sprendimas.
( 4 ) OL L 76, 1970 4 6, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/69/EB (OL L 350, 1998 12 28, p. 1).
( 5 ) OL L 36, 1988 2 9, p. 33. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/1/EB (OL L 40, 1996 2 17, p. 1).
( 6 ) OL L 100, 1994 4 19, p. 42.
( 7 ) OL L 316, 1992 10 31, p. 12. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/74/EB (OL L 365, 1994 12 31, p. 46).
( 8 ) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998 8 5, p. 18).
( 9 ) OL L 96, 1985 4 3, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.
( 10 ) OL L 334, 1985 12 12, p. 20. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 87/441/EEB (OL L 238, 1987 8 21, p. 40).
( 11 ) OL L 74, 1993 3 27, p. 81.
( 12 ) OL C 102, 1996 4 4, p. 1.
( 13 ) Šių KN kodų numeracija tokia, kaip nurodyta BMT, su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2031/2001 (OL L 279, 2001 10 23, p.1).
( 14 ) Šie KN kodai pateikiami Bendrajame muitų tarife (OL L 256, 1987 6 7, p. 1).
( 15 ) OL L 164, 1994 6 30, p. 15.
( 16 ) OL L 59, 1998 2 27, p. 1.
( 17 ) OL L 173, 2000 7 12, p. 1.
( 18 ) OL L 140, 5.6.2009, p. 16
( 19 ) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
( 20 ) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.
( 21 ) OL L 154, 2003 6 21, p. 1.
( 22 ) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
( 23 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
( 24 ) Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), yra lygus 3,664.
( 25 ) Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį.
( 26 ) Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.
( 27 )
(+) Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį. Priede pateikiamų verčių dydį lemia įvairios jų kiekiui apskaičiuoti parengtuose ekonominiuose modeliuose naudojamos prielaidos (pavyzdžiui, šalutinių produktų apdorojimas, derliaus pokyčiai, anglies atsargos ir kitų produktų išstūmimas). Nors dėl šios priežasties neįmanoma iki galo apibūdinti su tokiais skaičiavimais susijusio neapibrėžtumo intervalo, buvo atlikta pagrindinių parametrų atsitiktiniu kintamumu grindžiama rezultatų jautrumo analizė – vadinamoji Monte Karlo analizė.
( 28 )
(++) Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.