This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0287
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the implementation of Directive 2009/50/EC on the conditions of entry and residence of third-country nationals for the purpose of highly qualified employment (“EU Blue Card”)
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą įgyvendinimo („ES mėlynoji kortelė“)
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą įgyvendinimo („ES mėlynoji kortelė“)
/* COM/2014/0287 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą įgyvendinimo („ES mėlynoji kortelė“) /* COM/2014/0287 final */
KOMISIJOS
KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl
Direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo
sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą įgyvendinimo („ES mėlynoji kortelė“) Tinkamai
valdomos migracijos politika, kuria siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos
migrantus, gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti
darbo jėgos trūkumą ir kompensuoti dėl demografinio senėjimo patiriamas
išlaidas. ES
mėlynosios kortelės direktyva[1]
priimta siekiant palengvinti aukštos kvalifikacijos migrantų[2] ir jų
šeimos narių atvykimą ir judumą, visoje ES suderinant atvykimo ir apsigyvenimo
sąlygas ir numatant teisėtą statusą bei teises. Didėjant
visuotinei konkurencijai dėl talentingų žmonių ES mėlynąja kortele siekiama
padaryti ES patrauklesnę aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš viso pasaulio
ir stiprinti žinių ekonomiką. Be to, direktyva siekiama kuo labiau sumažinti
protų nutekėjimą besivystančiose ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir skatinti
apykaitinę ir laikiną migraciją. Valstybės
narės turėjo iki 2011 m. birželio 19 d. perkelti direktyvą į nacionalinės
teisės aktus. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš 20
valstybių narių[3], kurios laiku neperkėlė direktyvos į
nacionalinės teisės aktus. Visos procedūros jau yra užbaigtos. Visos
valstybės narės, kurioms direktyva privaloma[4], dabar gali
išduoti ES mėlynąsias korteles. Be to, daugelis valstybių narių turi
nacionalines strategijas, kurių tikslas pritraukti aukštos kvalifikacijos
migrantus[5].
Kai kurios valstybės narės[6]
nustatė priimamų aukštos kvalifikacijos migrantų skaičiaus apribojimus, o kitos[7]
priėmė arba toliau taikė palankesnes nuostatas dėl konkrečių direktyvos
nuostatų. Šiuo komunikatu[8]
Komisija vykdo įsipareigojimą pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai
dėl Mėlynosios kortelės direktyvos[9].
Pirma, jame įvertinami pagrindiniai aspektai, susiję su ES mėlynosios kortelės
patrauklumu, po to trumpai apžvelgiama, kaip priemonės įgyvendintos
nacionalinės teisės aktuose. Kiek įmanoma ypač daug dėmesio skiriama
nacionalinių sistemų poveikiui aukštos kvalifikacijos migrantams (3 straipsnio 4
dalis), leidimo atvykti kriterijams (5 straipsnis) ir apsigyvenimo kitose
valstybėse narėse sąlygoms (18 straipsnis).
1.
ES mėlynosios kortelės patrauklumas
1.1.
Statistiniai duomenys
Kadangi dauguma
valstybių narių[10]
vėlavo perkelti mėlynosios kortelės sistemą į nacionalinę teisę, 2012 m. ji
buvo taikoma tik kelis mėnesius. Nepaisant vėlavimo, 2012 m. išduotos 3 664
mėlynosios kortelės ir leista atvykti 1 107 šeimos nariams[11]. Iš 1
lentelės matyti, kad 2012 m. daugiausia mėlynųjų kortelių išdavė Vokietija
– 2 584 (70,52 proc.), Ispanija – 461 (12,58 proc.) ir
Liuksemburgas – 183 (4,99 proc.). PL, PT ir FI išdavė po dvi mėlynąsias
korteles, NL ir HU – 1, o BE, CY, EL ir MT – nė vienos[12].
Kipre nustatytas nulinis leidimų atvykti skaičius. 2013 m.
išduotų ES mėlynųjų kortelių skaičius išaugo bent iki 15 261[13].
Daugumą ES mėlynųjų kortelių išdavė Vokietija (14 197)[14], Liuksemburgas (306) ir Prancūzija
(304). Iš 2
lentelės matyti, kad 2012 m. dauguma mėlynųjų kortelių buvo išduotos
aukštos kvalifikacijos migrantams iš Azijos (1 886), po to eina migrantai
iš Rytų Europos (463), Šiaurės Amerikos (380), Pietų Amerikos (278), Pietų
Europos (227), Šiaurės Afrikos (174) ir Centrinės Amerikos (118). Tik 78
aukštos kvalifikacijos darbuotojai atvyko iš kitų Afrikos šalių. Migrantams iš
Okeanijos išduotos 38 mėlynosios kortelės. 2012 m.
iš 96 šalių pagrindinės kilmės šalys buvo Indija (699), Kinija (324), Rusija (271),
Jungtinės Amerikos Valstijos (313) ir Ukraina (149). Pirmieji 2013 m.
statistiniai duomenys, regis, patvirtina šį eiliškumą. Žinomos
tik 294 iš 3 664 (8,02 proc.)[15]
mėlynosios kortelės turėtojų profesijos 2012 m., o to nepakanka, kad
duomenys būtų reprezentatyvūs. Vokietijoje
per 2013 m. pirmus šešis mėnesius 6 131 migrantui buvo išduotos
mėlynosios kortelės, iš kurių 4 442 (72,45 proc.) atvyko iki 2013 m.[16], ir tik 1 689 (27,55 proc.)
buvo naujai atvykę[17]. Per
pirmus devynis 2013 m. mėnesius Vokietijoje išduotos 8 888 mėlynosios
kortelės, iš kurių 4 100 (46,13 proc.) trūkstamoms profesijoms[18] ir 4 788 (53,87 proc.)
standartinėms profesijoms[19]. Šiuo laikotarpiu Vokietijoje 6 971
(78,43 proc.) mėlynoji kortelė išduota vyrams ir 1 914 (21,53 proc.)
moterims[20]. Šiuo
laikotarpiu Vokietijoje mėlynosios kortelės išduotos migrantams:
0–25
metų: 183 (2,06 proc.);
25–35
metų: 6 533 (73,50 proc.);
35–45
metų: 1 765 (19,86 proc.);
45–55
metų: 308 (3,47 proc.);
55–65
metų: 95 (1,07 proc.);
65
metų ir vyresniems: 4 (0,05 proc.).
1.2.
Nacionalinės sistemos aukštos kvalifikacijos
migrantams (3 straipsnio 4 dalis)[21]
Daugelis
valstybių narių be ES mėlynosios kortelės turi nacionalinę politiką, skirtą
pritraukti aukštos kvalifikacijos migrantams[22]. Kai
kurios valstybės narės dėmesį sutelkė į tam tikras asmenų grupes[23] arba konkrečias profesines sritis,
kuriose yra konkretus darbo jėgos poreikis ir trūkumas[24].
Dauguma jų save pristato paskirties šalimis aukštos kvalifikacijos darbuotojams
ir sudaro lengvesnes sąlygas jiems atvykti, pavyzdžiui, užtikrina leidimų ir
vizų išdavimą skubos tvarka, taiko bendrų imigracijos reikalavimų ir darbo
rinkos tyrimų išimtis, rengia informacines kampanijas ir kitas iniciatyvas.
Valstybės narės taiko įvairias sistemas – nuo balais grindžiamų sistemų iki
darbdavių valdomų, paklausa grindžiamų sistemų. Kai
kurių tokią nacionalinę politiką vykdančių valstybių narių migrantų
bendruomenėse yra daugiau aukštos kvalifikacijos migrantų[25],
palyginti su kai kuriomis tokios politikos neturinčiomis valstybėmis narėmis[26]. 3
lentelėje matyti, kad kai kuriose valstybėse narėse aukštos kvalifikacijos
darbuotojams skirtos nacionalinės sistemos gali turėti įtakos ES mėlynųjų
kortelių išdavimui. 2012 m. Nyderlanduose išduoti 5 514 nacionaliniai
leidimai ir tik viena mėlynoji kortelė; Prancūzijoje – 3 030 nacionalinių
leidimų ir 77 mėlynosios kortelės; Austrijoje – 1 158 nacionaliniai
leidimai ir 124 mėlynosios kortelės; Estijoje – 1 136 nacionaliniai
leidimai ir 461 mėlynoji kortelė; Suomijoje – 1 748 nacionaliniai leidimai
ir 2 mėlynosios kortelės. Priešingos
tendencijos pastebimos Vokietijoje – 210 nacionalinių leidimų ir 2 584
mėlynosios kortelės; Liuksemburge – 21 nacionalinis leidimas ir 183 mėlynosios
kortelės; Rumunijoje – nė vieno nacionalinio leidimo ir 46 mėlynosios kortelės.
1.3.
Leidimų atvykti skaičius (6 straipsnis)
Nors dauguma
valstybių narių nenustatė leidimų atvykti aukštos kvalifikacijos darbuotojams
skaičiaus, kai kurios valstybės narės[27]
numatė šią galimybę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio
5 dalį. Leidimų atvykti skaičius nustačiusios valstybės narės tai padarė
skirtingais būdais. Valstybės narės privalo pranešti apie priimtas priemones,
kuriomis nustatomas leidimų atvykti skaičius[28]. Kai kuriose
valstybėse narėse[29]
leidimų atvykti skaičius apskaičiuojamas kaip nacionalinės darbo jėgos ar
gyventojų procentinė dalis arba atsižvelgiant į nedarbo lygį ar darbo rinkos
reikalavimus, taip pat kartais pagal regioną ar specializaciją. Keliose
valstybėse narėse[30]
leidimų atvykti skaičių kas vienus ar dvejus metus nustato atitinkami
ministrai. Tik dvi
valstybės narės informavo Komisiją apie leidimų atvykti skaičių[31].
1.4.
Etiškas įdarbinimas (3
straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 4 dalis)
Nė viena
valstybė narė su trečiąja šalimi nėra sudariusi susitarimo, kuriame būtų
išvardijamos profesijoms, kurioms šis susitarimas neturėtų būti taikomas,
siekiant užtikrinti etišką įdarbinimą sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų
besivystančiose šalyse. BE, CY, DE[32],
EL, LU ir MT į nacionalinę teisę perkėlė galimybę atmesti prašymą, siekiant
užtikrinti etišką įdarbinimą tokiuose sektoriuose. Šią nuostatą taikančios
valstybės narės privalo pranešti savo sprendimus[33].
Nepranešta apie prašymus, atmestus dėl šių priežasčių. Kadangi šiuo
metu ES mėlynųjų kortelių aukštos kvalifikacijos migrantams iš mažiausiai
išsivysčiusių šalių išduodama nedaug, protų nutekėjimo rizika šiose šalyse
tebėra nedidelė. Tačiau vidutines pajamas gaunančiose besivystančiose šalyse
rizika gali būti didesnė. Kai kurios valstybės narės[34]
protų nutekėjimo ir protų apykaitos problemą sprendžia nacionaliniais teisės
aktais, dvišaliais susitarimais ir (arba) bendradarbiaudamos su kilmės
šalimis.
2.
Perkėlimas į valstybių narių nacionalinę teisę
2.1.
Sąvokos (2 straipsnis)
Dauguma
valstybių narių yra numatę „aukštos kvalifikacijos darbo“, „aukštos profesinės
kvalifikacijos“, „aukštojo mokslo kvalifikacijos“, „profesinės patirties“ ir
„reglamentuojamos profesinės veiklos“ sąvokas, tačiau yra terminologijos ir
taikymo apimties skirtumų, taip pat yra skirtumų valstybėse narėse, turinčiose
federalinę struktūrą. DE[35], EE,
EL, ES, FR, LT, LU, MT, PL, PT, SE ir SK nusprendė taikyti nukrypti leidžiančią
nuostatą, pagal kurią aukštai profesinei kvalifikacijai patvirtinti užtenka
penkerių metų atitinkamos profesinės patirties, kurios lygis atitinka aukštojo
mokslo kvalifikaciją[36].
2.2.
Leidimo atvykti kriterijai ir darbo užmokesčio riba
(5 straipsnis)
Visos valstybės
narės reikalauja turėti galiojančią darbo sutartį arba įpareigojantį darbo
pasiūlymą, tačiau Vokietijoje ir Latvijoje nėra aiškaus reikalavimo dėl
minimalios vienų metų trukmės[37].
Visos valstybės
narės reikalauja turėti galiojantį kelionės dokumentą, tačiau tik CY, EL, FI,
LT, MT, PT ir SE pasinaudojo galimybe reikalauti, kad kelionės dokumentų
galiojimo laikotarpis apimtų bent pradinę leidimo gyventi galiojimo trukmę.
Kaip nustatyta direktyvoje, visos valstybės narės, išskyrus Ispaniją, kur nėra
atitinkamos nuostatos, reikalauja turėti sveikatos draudimą. Dauguma valstybių
narių[38]
reikalauja, kad pareiškėjas nekeltų grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės
saugumui ar sveikatai. Dauguma
valstybių narių nusprendė pasinaudoti 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe
reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų savo adresą valstybėje narėje[39].
AT, BE ir NL reikalauja pranešti apie bet kokį adreso pasikeitimą. IT ir LU
reikalauja pateikti įrodymą, kad būstas yra tinkamas. Pagal 5
straipsnio 3 dalį dauguma valstybių narių darbo užmokesčio ribą nustato
nominaliai 1,5 didesnę už vidutinį metinį bruto darbo užmokestį, tačiau kai
kurios pasinaudojo galimybe pagal direktyvą nustatyti aukštesnes ribas[40].
Dauguma valstybių narių apskaičiavimo metodą nustatė savo teisės aktuose[41].
LV, EE, HU, SK ir LT apskaičiuoja ribą pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo
užmokestį. Kai kurios valstybės narės riboms apskaičiuoti naudoja kitas
formules ar kriterijus, o ne vidutinį metinį bruto darbo užmokestį[42].
Dauguma valstybių narių, regis, naudoja nacionalinius duomenis darbo užmokesčio
ribai nustatyti. Valstybės narės raginamos naudoti Eurostato duomenis[43]
bent kaip atskaitos tašką[44].
Valstybės narės
privalo nustatyti ir paskelbti atitinkamas darbo užmokesčio ribas. Tačiau iš
Komisijos atliktos ES migracijos portale[45] ir
nacionalinėse svetainėse paskelbtos informacijos peržiūros rezultatų matyti,
kad daugelyje valstybių narių darbo užmokesčio ribos nėra skelbiamos ar
atnaujinamos, jas sudėtinga rasti arba jos skelbiamos tik nacionaline kalba[46].
Valstybės narės nepranešė Komisijai apie darbo užmokesčio ribas ar metinius
atnaujinimus. Direktyvoje Komisija raginama įvertinti darbo užmokesčio ribų
tinkamumą[47],
o tai ji gali padaryti, tik jei apie tas ribas kasmet pranešama. Palyginus
turimas minimalaus darbo užmokesčio ribas su Eurostato ir EBPO vidutinio
metinio bruto darbo užmokesčio duomenimis matyti, kad kai kuriose valstybėse
narėse riba gali neatitikti minimalaus 1,5 didesnio už vidutinį metinį bruto
darbo užmokestį lygio (4 lentelė). CY, DE, EE, EL,
ES, HU, LU, MT ir PT į nacionalinę teisę perkėlė galimybę taikyti darbo
užmokesčio ribą, kuri būtų bent 1,2 karto didesnė už vidutinį metinį bruto
darbo užmokestį profesijoms, kurias turinčių migrantų darbuotojų ypač trūksta
ir kurios priklauso ISCO pagrindinėms 1 ir 2 grupėms. Kaip žinoma, tik DE, EE,
HU ir LU veiksmingai pasinaudojo šia nukrypti leidžiančia nuostata, pagal kurią
galima nustatyti žemesnę darbo užmokesčio ribą, tačiau nė viena iš jų neperdavė
Komisijai būtino metinio profesijų, kurioms nuspręsta taikyti nukrypti
leidžiančią nuostatą, sąrašo.
2.3.
ES mėlynosios kortelės galiojimo laikotarpis (7
straipsnio 2 dalis)
Valstybės narės savo teisės aktuose turi nustatyti
standartinį ES mėlynosios kortelės galiojimo laikotarpį, kuris gali būti nuo
vienų iki ketverių metų ir kuris iš esmės taikomas visiems prašymams ir
galiojimo pratęsimams atitinkamoje valstybėje narėje. Išimtiniais
atvejais jei darbo sutartis sudaryta trumpesniam laikotarpiui nei šis, ES
mėlynoji kortelė išduodama arba jos galiojimas pratęsiamas darbo sutarties
laikotarpiui ir dar trims mėnesiams. Mažiausia ES mėlynosios kortelės galiojimo
trukmė – vieni metai, nes tai yra mažiausia privalomos darbo sutarties arba
darbo pasiūlymo trukmė[48].
Galimybė pratęsti ES mėlynosios kortelės galiojimą direktyvoje numanoma ir nėra
apribojimų tol, kol tenkinamos sąlygos[49]. Standartinis
vienų metų ES mėlynosios kortelės galiojimo laikotarpis[50]
taikomas BG, CY, ES, LT, MT ir PT, o 13 mėnesių laikotarpis – BE. AT, CZ, EL,
FI, IT, LU, PL, RO, SE ir SI nustatė dvejų metų laikotarpį, o EE – dvejų metų
ir trijų mėnesių. FR ir SK nustatė trejų metų, o DE, HU ir NL – ketverių metų
laikotarpį. Latvijoje numatytas penkerių metų laikotarpis. Beveik visose
valstybėse narėse[51],
jei darbo sutartis ar įpareigojantis darbo pasiūlymas sudaryti trumpesniam
laikotarpiui nei standartinis galiojimo laikotarpis, ES mėlynoji kortelė
išduodama arba jos galiojimas pratęsiamas darbo sutarties laikotarpiui ir dar
trims mėnesiams. Galiojimo pratęsimo atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta
trumpiau nei metams, tai galėtų reikšti, kad ES mėlynoji kortelė išduota
trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui. Pradinė trumpesnė nei vienų metų darbo
sutartis ar darbo pasiūlymas privalo būti atmesti[52].
Italija atskyrė neribotos trukmės darbo sutartis, kurių atveju nustatytas
kortelės galiojimo laikotarpis dveji metai, nuo visų kitų sutarčių, kurių
atveju galiojimo laikotarpis yra darbo sutarties galiojimo laikotarpis ir dar
trys mėnesiai. Visos valstybės
narės[53]
regis leidžia pratęsti galiojimo laikotarpį, tačiau kai kurios yra nustačiusios
skirtingą (ilgesnį) galiojimo pratęsimo laikotarpį, nei pradinis ES mėlynosios
kortelės galiojimo laikotarpis, ir netaiko vieno standartinio galiojimo
laikotarpio. Švedija nustatė, kad bendras pradinis mėlynosios kortelės
laikotarpį ir pratęsimas neturi viršyti ketverių metų.
2.4.
Darbo rinkos tyrimas (8 straipsnio 2 dalis)[54]
AT, BE, BG, CY,
ES, HU, IT, LU, MT, PL, SK ir SI į nacionalinę teisę perkėlė galimybę atlikti
darbo rinkos tyrimą. Dauguma valstybių narių[55] nusprendė
taikyti galimybę patikrinti, ar atitinkamos laisvos darbo vietos negalėtų
užimti tos valstybės ar ES darbuotojai.
2.5.
ES mėlynosios kortelės panaikinimas arba jos
galiojimo nepratęsimas (9 straipsnis)
Galimybę[56]
panaikinti ES mėlynąją kortelę arba nepratęsti jos galiojimo dėl viešosios
tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos priežasčių yra numačiusios
beveik visos valstybės narės[57]. AT,
BE, ES, FI, FR ir IT tai reglamentuojama bendrosiomis nuostatomis arba atvykimo
sąlygomis. AT, BE, BG, DE, EE, IT, NL, PL ir SK pakeitė viešosios tvarkos
terminą (angl. iš „public policy“ į „public order“), o AT, BE, BG, EL, FR, IT
ir PL nemini termino „visuomenės sveikata“. Dauguma
valstybių narių[58] taiko
galimybę panaikinti ES mėlynąją kortelę arba nepratęsti jos galiojimo, kai ES
mėlynosios kortelės turėtojas neturi pakankamai lėšų, kad išlaikytų save ir
savo šeimos narius, nesinaudodamas atitinkamos valstybės narės socialinės
paramos sistema[59]. BE, BG, CY, EE,
ES, HU, MT ir PL taiko galimybę panaikinti ES mėlynąją kortelę arba nepratęsti
jos galiojimo, jei atitinkamas asmuo nėra pranešęs savo adreso[60]. CY,
CZ, EE, EL, MT, RO ir SK taiko galimybę panaikinti ES mėlynąją kortelę arba
nepratęsti jos galiojimo, kai ES mėlynosios kortelės turėtojas kreipiasi dėl
socialinės paramos, jei iš anksto buvo pateikta atitinkama rašytinė informacija
šiuo klausimu[61].
2.6.
Prašymai dėl leidimo atvykti (10 straipsnis)
Dauguma
valstybių narių reikalauja, kad migrantas pateiktų prašymą išduoti ES mėlynąją
kortelę. CY, ES, FR, IT ir MT reikalauja, kad tai padarytų darbdavys. BE ir LV
prašymus turi pateikti ir migrantas, ir darbdavys, o NL, AT, PT ir SI – arba
migrantas, arba darbdavys. AT ir NL prašymą gali pateikti advokatas. Dauguma
valstybių narių[62]
numato, kad prašymai gali būti svarstomi ir nagrinėjami, kai pareiškėjas arba
dar negyvena valstybės narės teritorijoje, arba joje jau gyvena, turėdamas
galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę ilgalaikę vizą[63].
Dauguma valstybių narių[64]
taikė nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią prašymus galima pateikti, kai
prašytojas neturi galiojančio leidimo gyventi, tačiau valstybės narės
teritorijoje yra teisėtai (10 straipsnio 3 dalis). Liuksemburgas ir Švedija
taiko 10 straipsnio 4 dalyje numatytą nukrypti leidžiančios nuostatos
sustabdymą ir numatė, kad prašymą galima pateikti tik esant už teritorijos ribų[65].
2.7.
Procedūrinės apsaugos priemonės (11 straipsnis)
Dauguma
valstybių narių nustatė 90 dienų sprendimo dėl visiškai užpildytų prašymų
priėmimo ir rašytinio pranešimo prašytojui pateikimo terminą[66],
o kai kurios nustatė trumpesnius terminus: 60 dienų (EE, LT ir PT; SK ir PL –
sudėtingiems atvejams), 56 (AT), 45 (ES), 30 (LV, RO ir SI; SK ir PL
nesudėtingiems atvejams) ir 7 (BG). Dauguma valstybių narių nustatė pasekmes,
jei sprendimas nepriimamas iki šio laikotarpio pabaigos[67],
o BE, EL, IT ir PL numatė galimybę pratęsti terminą. Jei pateikiamas
ne visiškai užpildytas prašymas, dauguma valstybių narių yra nustačiusios
terminą, per kurį reikia pateikti papildomą informaciją, ir sustabdo prašymo
nagrinėjimo laikotarpį. Visos valstybės narės numatyto rašytinį pranešimą,
jeigu priimamas sprendimas atmesti, nepratęsti galiojimo laikotarpio arba
panaikinti, ir nurodo teisių gynimo procedūrų terminus.
2.8.
Teisės
Galimybė patekti
į darbo rinką (12 straipsnis) Dauguma
valstybių narių[68]
pasirinko galimybę, pagal kurią praėjus pirmiesiems dvejiems metams, per
kuriuos buvo ribojama galimybė patekti į darbo rinką, asmeniui, siekiančiam
gauti aukštos kvalifikacijos darbą, taikomos tokias pat sąlygas kaip ir
valstybės narės piliečiams. Beveik visos
valstybės narės[69]
reikalauja, kad kompetentingos institucijos suteiktų leidimą, jeigu per pirmus
dvejus metus pasikeičia darbdavys. Daugelis valstybių narių[70]
reikalauja pranešti apie pasikeitimus, kurie turi įtakos atvykimo sąlygoms,
arba pateikti išankstinį leidimą šiems pasikeitimams. Laikinas
nedarbas (13 straipsnis) Šias nuostatos į
nacionalinę teisę perkėlė dauguma valstybių narių. Kai kurios valstybės narės
taiko palankesnes teisės aktų nuostatas arba jas taiko tik priverstiniam
nedarbui. Vienodų sąlygų
taikymas (14 straipsnis) Nuostatas dėl
vienodų sąlygų taiko dauguma valstybių narių, nors skiriasi taikymo sritis, kai
kuriose valstybėse narės nuostatos nėra aiškiai perkeltos į nacionalinę teisę
ir kai kurios valstybės narės taiko palankesnes teisės aktų nuostatas[71]. CY, DE, EL, ES,
FI, LU, MT, PL ir RO pasirinko galimybę taikyti galimus apribojimus švietimui
ir profesiniam mokymui, taip pat galimybei naudotis prekėmis ir paslaugomis.
AT, BE, CY, CZ, DE, EL, FI, LT, LU, MT, NL, PL ir RO pasirinko galimybę
nustatyti būtinas konkrečias sąlygas galimybei įstoti į universitetą arba
aukštojo mokslo įstaigą. Dauguma
valstybių narių[72]
nepasirinko galimybės apriboti vienodų sąlygų taikymo, kai ES mėlynosios
kortelės turėtojas persikelia į antrą valstybę narę ir teigiamas sprendimas dėl
ES mėlynosios kortelės išdavimo dar nepriimtas. Šeimos nariai (15 straipsnis) 2012 m.
mėlynosios kortelės turėtojų šeimos nariams išduoti 1 107 leidimai. 2013 m. Vokietijoje prie ES mėlynosios kortelės
turėtojų prisijungė mažiausiai 1 421 sutuoktinis ir 899 vaikai[73]. Tačiau
dauguma mėlynosios kortelės turėtojų yra jaunesni nei 35 metų ir daugelis dar
nėra sukūrę šeimos[74].
Komisija tai toliau nagrinės. ES ilgalaikio
gyventojo statusas (16 ir 17 straipsniai) AT,
BG, CY, DE, EE, ES, EL, LT, MT, LV, NL ir RO nusprendė taikyti 16 straipsnio 5
dalyje numatytą galimybę apriboti nuo Direktyvos 2003/109/EB nukrypti
leidžiančias nuostatas dėl buvimo už Bendrijos teritorijos ribų laikotarpių.
2.9.
Apsigyvenimas kitose valstybėse narėse (18 ir 19
straipsniai)
ES mėlynosios
kortelės turėtojas, norintis persikelti į kitą valstybę narę, praėjus
aštuoniolikai mėnesių teisėto gyvenimo pirmojoje valstybėje, privalo pateikti
prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę antrojoje valstybėje narėje. Praktiškai tai
reiškia, kad reikia iš naujo įvertinti, ar mėlynosios kortelės turėtojas
atitinka antrojoje valstybėje narėje taikomas sąlygas. Leidimo atvykti
sąlygos valstybėse narėse šiek tiek skiriasi, o darbo užmokesčio ribos labai
skiriasi. Kol
kas neįmanoma įvertinti ES mėlynosios kortelės aspekto, susijusio su judumu
Sąjungos viduje, poveikio, nes dauguma ES mėlynosios kortelės turėtojų dar
neišbuvo privalomo 18 mėnesių laikotarpio.
3.
Išvados ir tolesni veiksmai
Valstybėse
narėse išduodamų ES mėlynųjų kortelių skaičius labai skiriasi. Valstybės narės
dydis ir jos ekonominė padėtis gali turėti įtakos jos patrauklumui, tačiau tai
iki galo nepaaiškina didelių skirtumų. Atsakymą taip pat galima rasti
išnagrinėjus valstybių narių, labai skirtingai taikančių ir skatinančių išduoti
mėlynąją kortelę, priimtus politikos sprendimus. Dėl ES
mėlynosios kortelės direktyvos buvo sutarta ir ji buvo priimta prieš
įsigaliojant Lisabonos sutarčiai. Pagal ankstesnę sistemą reikėjo vienbalsio
pritarimo Taryboje, o ne kvalifikuotos balsų daugumos kaip šiuo metu, taip pat
Europos Parlamentas nebuvo vienas iš teisės aktų leidėjų. Todėl derybos dėl
Komisijos pasiūlymo buvo ilgos ir sudėtingos. Taigi direktyvoje nustatyti tik
būtiniausi standartai, o neprivalomomis nuostatomis ir nuorodomis į
nacionalinės teisės aktus valstybėms narėms paliekama didelė veikimo laisvė. Daugelyje
valstybių narių aukštos kvalifikacijos migrantams pritraukti skirtos
nacionalinės sistemos konkuruoja su ES mėlynąją kortele ir tarpusavyje. Vis
dėlto, kai kurios valstybės narės jau priėmė ES mėlynajai kortelei palankų
politinį sprendimą ir rezultatai matyti iš išduotų mėlynųjų kortelių skaičiaus.
Kai kurios valstybės narės pirmenybę teikia nacionalinėms sistemoms. Nors 2012–2013 m.
daugumoje valstybių narių mėlynųjų kortelių skaičius išaugo, dar per anksti
daryti išvadas dėl ES mėlynosios kortelės poveikio pritraukiant kvalifikacijos
migrantus į ES. Komisija susirūpinusi dėl perkėlimo į nacionalinę teisę
trūkumų, mažos darnos, ribotų teisių ir judumo ES viduje kliūčių. Šioje
ataskaitoje parodoma, kad valstybės narės paprastai perduoda per mažai duomenų
ir nepakankamai praneša apie priemones, kurių ėmėsi taikydamos šią direktyvą,
pvz., apie leidimų atvykti skaičių, darbo rinkos tyrimus, etikos reikalavimus,
darbo užmokesčio ribas[75].
Kad ES mėlynosios kortelės sistema veiktų, pavyzdžiui, judumo ES viduje
srityje, ir kad būtų galima įvertinti jos patrauklumą, būtina turėti patikimus,
išsamius ir naujausius duomenis. Nustatyta
nemažai direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumų. Komisija dės daugiau
pastangų, siekdama užtikrinti, kad direktyva visoje ES būtų teisingai perkelta
į nacionalinę teisę ir įgyvendinta. Praėjus trejiems metams nuo direktyvos
perkėlimo į nacionalinę teisę galutinio termino pats laikas užtikrinti, kad ji
būtų kuo veiksmingesnė. Siekdama šio tikslo, Komisija rengs susitikimus su
valstybėmis narėmis ir, jei reikia, pasinaudos savo galiomis pagal Sutartį. Galiausiai,
potencialūs aukštos kvalifikacijos migrantai ir darbdaviai turėtų būti geriau
informuojami apie ES mėlynąją kortelę. Komisija kuo geriau išnaudos esamas
interneto svetaines, pavyzdžiui, ES imigracijos portalą, ji skatina valstybes
nares geriau teikti informaciją ir tinkamais būdais didinti informuotumą. Remiantis turima
informacija ir atsižvelgiant į tai, kad direktyva taikoma trumpą laiką, šiuo
metu pakeitimų nesiūloma. 1 lentelė. ES
mėlynosios kortelės 2012 ir 2013 m. ES mėlynosios kortelės pagal sprendimo rūšį || || Priimti ES mėlynosios kortelės turėtojų šeimos nariai pagal sprendimo rūšį || Išduotos || Pratęstas galiojimo laikotarpis || Panaikintos || || Išduotos || Pratęstas galiojimo laikotarpis || Panaikintos || 2012 m. || 2013 m. || 2012 m. || 2013 m. || 2012 m. || 2013 m. || || 2012 m. || 2013 m. || 2012 m. || 2013 m. || 2012 m. || 2013 m. Iš viso || 3 664 || 15 261 || 146 || 170 || 1 || 0 || || 1 107 || 2 || 108 || 0 || 0 || 0 BE || 0 || 5 || : || || : || || || 0 || || 0 || || 0 || BG || 15 || 25 || 0 || || 0 || || || 5 || || 0 || || 0 || CZ || 62 || 74 || 1 || 25 || 0 || || || 35 || || 0 || || 0 || DE || 2 584 || 14 197 || 0 || || : || || || 270 || || 0 || || : || EE || 16 || 12 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 18 || 2 || 0 || 0 || 0 || 0 EL || 0 || 0 || || || || || || : || || : || || : || ES || 461 || d. n. || 91 || || 0 || || || 385 || || 82 || || 0 || FR || 126 || 304 || 49 || 133 || || || || : || || : || || : || IT || 6 || 112 || : || || : || || || : || || : || || : || CY || 0 || 0 || 0 || || 0 || || || 0 || || 0 || || 0 || LV || 17 || 13 || 0 || 12 || 0 || || || 8 || || 0 || || 0 || LT || Galioja: 2013 m. || 40 || || || || || || || || || || || LU || 183 || 306 || 0 || || 0 || || || 223 || || 0 || || 0 || HU || 1 || 3 || 0 || || 0 || || || 0 || || 0 || || 0 || MT || 0 || d. n. || 0 || || 0 || || || 0 || || 0 || || 0 || NL || 1 || d. n. || 0 || || 0 || || || 0 || || 0 || || 0 || AT || 124 || d. n. || 5 || || 0 || || || 155 || || 25 || || 0 || PL || 2 || 27 || 0 || || 0 || || || 0 || || 0 || || 0 || PT || 2 || d. n. || 0 || || 0 || || || 0 || || : || || : || RO || 46 || 119 || 0 || || 0 || || || : || || : || || : || SI || 9 || d. n. || 0 || || 1 || || || 3 || || 1 || || 0 || SK || 7 || 8 || 0 || || 0 || || || 5 || || 0 || || 0 || FI || 2 || 5 || 0 || || 0 || || || 0 || || 0 || || 0 || SE || Galioja: 2013 m. || 2 || || 0 || || 0 || || || 0 || || 0 || || 0 HR || Galioja: 2013 m. || 9 || || || || || || || || || || || Šaltiniai: Eurostatas, ES mėlynosios kortelės pagal sprendimo
rūšį, profesiją ir pilietybę [migr_resbc1]; priimti ES mėlynosios kortelės
turėtojų šeimos nariai pagal sprendimo rūšį ir pilietybę [migr_resbc2];
duomenys gauti 2014 m. balandžio 16 d. 2013 m.
duomenys: EMT Ad Hoc užklausa (atsakymų pateikimo terminas – 2014 m.
vasario 20 d.); tiesioginiai ryšiai su kai kuriomis valstybėmis narėmis. Pastabos dėl 2013 m. duomenų: LT, RO: negalutiniai duomenys d. n. – dar nepateikta 2 lentelė. ES
mėlynosios kortelės pagal pilietybę, 2012 m. Iš viso || 3 664 || || || Azija || 1 886 || || || || || || Pietų Azija[76] || 869 || || || Rytų Azija[77] || 489 || || || Vakarų Azija[78] || 410 || || || Pietryčių Azija[79] || 99 || || || Vidurinė Azija[80] || 19 Šiaurės ir Pietų Amerika || 783 || || || || || || Šiaurės Amerika[81] || 380 || || || Pietų Amerika[82] || 278 || || || Centrinė Amerika[83] || 118 || || || Karibų valstybės[84] || 7 Europa || 690 || || || || || || Rytų Europa[85] || 463 || || || Pietų Europa[86] || 227 Afrika || 252 || || || || || || Šiaurės Afrika[87] || 174 || || || Vidurio Afrika[88] || 35 || || || Pietų Afrika[89] || 18 || || || Vakarų Afrika[90] || 15 || || || Rytų Afrika[91] || 10 Okeanija[92] || 38 || || || Likusi pasaulio dalis || 15 || || || || || || Nežinoma || 9 || || || Be pilietybės || 6 Šaltinis:
Eurostatas, ES mėlynosios kortelės pagal sprendimo rūšį, profesiją ir pilietybę
[migr_resbc1].
3 lentelė.
Palyginimas su nacionalinėmis aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo
sistemomis || Pirmieji leidimai pagal nacionalines sistemas || || Mėlynosios kortelės || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. || 2011 m. || 2012 m. || || 2012 m. || 2013 m. Iš viso || 16 157 || 14 980 || 16 999 || 19 604 || 19 988 || || 3 664 || 15 261 BE || 3 577 || 1 202 || 106 || 119 || 98 || || 0 || 5 BG || || || || 0 || 0 || || 15 || 25 CZ || || 18 || 0 || 0 || 69 || || 62 || 74 DE || 96 || 119 || 122 || 177 || 210 || || 2 584 || 14 197 EE || || || 0 || 0 || 0 || || 16 || 12 EL || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 0 || 0 ES || 2 884 || 2 071 || 1 244 || 1 650 || 1 136 || || 461 || d. n. FR || 1 681 || 2 366 || 2 554 || 3 148 || 3 030 || || 126 || 304 IT || || || 1 984 || 1 563 || 1 695 || || 6 || 112 CY || 393 || 436 || 634 || 551 || 600 || || 0 || 0 LV || || 85 || 114 || 97 || 106 || || 17 || 13 LT || || || 138 || 186 || 225 || || Galioja: 2013 m. || 40 LU || || 96 || 74 || 102 || 21 || || 183 || 306 HU || || || || 0 || 0 || || 1 || 3 MT || 0 || 0 || || 0 || 0 || || 0 || d.n. NL || 6 411 || 4 895 || 5 531 || 5 594 || 5 514 || || 1 || d. n. AT || 827 || 575 || 668 || 868 || 1 158 || || 124 || d. n. PL || || || 12 || || 314 || || 2 || 27 PT || 288 || 307 || 342 || 282 || 313 || || 2 || d. n. RO || || || || 0 || 0 || || 46 || 119 SI || 0 || 0 || || 0 || 0 || || 9 || d. n. SK || || 0 || || 0 || 0 || || 7 || 8 FI || || || || 861 || 748 || || 2 || 5 SE || || 2 810 || 3 476 || 4 406 || 4 751 || || Galioja: 2013 m. || 2 HR || || || || || || || Galioja: 2013 m. || 9 Šaltiniai: Eurostatas, ES mėlynosios kortelės pagal sprendimo
rūšį, profesiją ir pilietybę [migr_resbc1]; duomenys gauti 2014 m.
balandžio 16 d. 2013 m.
duomenys: EMT Ad Hoc užklausa (atsakymų pateikimo terminas – 2014 m.
vasario 20 d.); tiesioginiai ryšiai su kai kuriomis valstybėmis narėmis. Duomenys apie
nacionalines sistemas. Eurostatas, Atlyginamos veiklos priežastys – aukštos
kvalifikacijos darbuotojai. Pirmi leidimai, išduoti užsiimti atlyginama veikla
pagal priežastį, galiojimo trukmę ir pilietybę [migr_resocc]; duomenys gauti 2014 m.
vasario 17 d. LT – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos. Pastabos dėl 2013 m. duomenų: LT, RO: negalutiniai duomenys d. n. – dar nepateikta 4
lentelė. Darbo užmokesčio ribos (jei yra) ir santykiai, palyginti su kiekvienos
valstybės narės metiniu bruto darbo užmokesčiu [1] 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB, OL L 155,
2009 6 18, p. 17–19. [2] Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva netaikoma trečiųjų šalių
piliečiams, kurie atvyksta į valstybę narę pagal įsipareigojimus, nustatytus
tarptautiniame susitarime, sudarančiame palankesnes atvykimo ir laikino buvimo
sąlygas tam tikrų kategorijų su prekyba ir investicijomis susijusiems fiziniams
asmenims [3 straipsnio 2 dalies g punktas], ši ataskaita neapima 4 lygio
aukštos kvalifikacijos paslaugų teikėjų kategorijų. [3] AT, BE, BG, DE, EL, FR, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, PL, PT, RO, SI,
SK, FI ir SE. [4] Visos valstybės narės, išskyrus DK, IE ir UK. Direktyvos įgyvendinimą
Kroatijoje po jos įstojimo vis dar reikia įvertinti, tačiau direktyva
įsigaliojo laiku 2013 m. liepos 1 d. [5] AT, BE, CZ, DE, EE, EL, ES, FI, FR, NL, LT, LU, SK, SI ir SE. [6] BG, CY, EE, EL ir RO. [7] AT, BE, CZ, DE, EL, FI, FR, HU, IT, LU, LV, NL, PT, SE ir SI. [8] Komunikatas grindžiamas Komisijos užsakymu atliktu tyrimu. [9] 21 straipsnis. [10] 4 valstybės narės direktyvą perkėlė laiku, 5 – iki 2011 m.
pabaigos, 8 – 2012 m. pirmą pusmetį, 5 – 2012 m. antrą pusmetį ir 2
– tik 2013 m. [11] http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/population/data/database [12] HR, LT, SE įsigaliojo 2013 m. [13] Negalutiniai ir neišsamūs 15 valstybių narių duomenys, gauti iš EMT Ad
Hoc užklausos (atsakymų pateikimo terminas – 2014 m. vasario 20 d.),
ir palaikant tiesioginius ryšius su kelių valstybių narių migracijos
institucijomis. [14] Negalutiniai DE duomenys. [15] Duomenis pateikė tik BG, CZ, EE, FI, HU, IT, LV, PL, RO ir SI. [16] Pastarieji mokėsi ar atliko praktiką Vokietijoje arba anksčiau turėjo
kitą darbo leidimą ir vėliau pakeitė statusą. [17] Šaltinis: Wanderungsmonitoring: Migration nach Deutschland, 1.
Halbjahr 2013. http://www.bamf.de/SharedDocs/Anlagen/DE/Publikationen/Broschueren/wanderungsmonitoring-I-halbjahr-2013.html [18] „Mangelberufe“ – tai profesijos, kurių, kaip nustatyta, labai trūksta
Vokietijoje. [19] „Regelberufe“ – visos kitos profesijos. [20] Trijų lytis nežinoma. [21] Daugiau informacijos: EMT tyrimas Attracting Highly Qualified and
Qualified Third-Country Nationals, Synthesis Report, 2013 m., p. 16–21.
http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/networks/european_migration_network/reports/docs/emn-studies/attracting/emnsr_attractinghqworkers_finalversion_23oct2013_publication.pdf [22] BE, EE, FI, EL, IT, LT, LU, SK, SI ir SE turi konkrečias nuostatas
platesnio masto migracijos politikos teisės aktuose. AT, CZ, DE, ES, FR, NL ir
PT turi atskirą aukštos kvalifikacijos migrantams skirtą politikos sritį. [23] Pvz., vyriausieji vadovai ir vadovaujantys
darbuotojai, tyrėjai ir mokslininkai arba bendrovės viduje perkeliami
darbuotojai. [24] Pvz., informacinės ir ryšių technologijos, sveikatos priežiūra,
universitetai, finansinės paslaugos arba inžinerija. [25] 2012 m. 47 proc. Švedijos migrantų pagal UNESCO Tarptautinį
standartizuotą švietimo klasifikatorių (ISCED) buvo priskirti 5–6 lygiams
(universitetinis išsilavinimas ir (arba) daktaro laipsnis) ir 35 proc.
turėjo ISCO 1–3 grupėms priskiriamą darbą (vadovai, specialistai, technikai ir
jaunesnieji specialistai). Liuksemburge atitinkamai 54 proc. ir 53 proc.
mėlynųjų kortelių išduota ISCED 5–6 lygiams ir ISCO 1–3 grupėms priskiriamų
migrantų. [26] CY, IT, LV, MT ir PL nepritraukia daug aukštos kvalifikacijos
migrantų, išskyrus CY, kuriame 2012 m. 28 proc. migrantų buvo
priskirti ISCED 5–6 lygiams. [27] BG, CY, EE, EL, HU, MT, RO ir SI. [28] 20 straipsnio 1 dalis. [29] BG, EE, EL, HU, MT. [30] EE, EL, HU, MT ir RO. Kipras draudžia atvykti aukštos kvalifikacijos
darbuotojams, tačiau Ministrų taryba išimtiniais atvejais gali leisti jiems
atvykti pagal sektorių, profesiją, specializaciją ir (arba) kilmės šalį
(peržiūra galima po vienų metų). [31] Kipre šiuo metu nustatytas skaičius lygus nuliui. Graikijoje nėra
paklausos, todėl ji kol kas nepradėjo taikyti sistemos, kuria ministro
sprendimu nustatomas didžiausias darbo vietų skaičius aukštos kvalifikacijos
darbuotojams iš trečiųjų šalių. [32] Vokietijoje numatyta galimybė pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia
nuostata priimant reglamentą (šiuo metu šia galimybe nesinaudojama). [33] 20 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 4 dalis. [34] Šaltinis: EMT tyrimas Attracting Highly Qualified and Qualified
Third-Country Nationals, Synthesis Report, 2013 m., p. 23. [35] Vokietijoje numatyta galimybė pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia
nuostata priimant reglamentą (šiuo metu šia galimybe nesinaudojama). [36]Maltoje – ne mažiau kaip dešimties metų profesinė patirtis. [37] Italijoje reikalaujama, kad specialistai būtų nacionalinio ISTAT CP2011
profesijų klasifikacijos 1, 2 ir 3 lygmens. [38] Išskyrus Liuksemburgą (nekelia grėsmės tarptautiniam saugumui) ir
Rumuniją (nebuvo teistas ir tinkamos sveikatos būklės atlikti konkretų darbą). [39] Išskyrus EL, FI, PT ir SE. [40] RO (4 kartus didesnė), LT (2 kartus didesnė). [41] Išskyrus NL ir PL – tiksli suma, kuri indeksuojama ir paskelbiama
kasmet. [42] Pvz., Vokietijoje darbo užmokestis sudaro 2/3 metinei įmokai į
valstybinės pensijos fondą apskaičiuoti naudojamos ribos (susietos su vidutiniu
bruto darbo užmokesčiu); Italijoje – 3 kartus didesnė už minimalų lygį, kurio
atveju atleidžiama nuo sveikatos priežiūros sistemos išlaidų; Portugalijoje – 1,5
kartus didesnė už nacionalinį vidutinį metinį bruto darbo užmokestį arba 3
kartus didesnė už indeksuotą socialinę paramą. [43] Eurostato paskelbti 10 ar daugiau darbuotojų turinčių įmonių metinio
bruto darbo užmokesčio duomenys (vienam darbuotojui) [earn_ses 10_an]. Šie
duomenys renkami kas ketverius metus atliekant darbo užmokesčio struktūros
tyrimą, jie yra palyginami visoje ES. [44] 20 straipsnio 3 dalis ir 11 konstatuojamoji dalis. [45] http://ec.europa.eu/immigration/ [46] Patikrinimai atlikti 2014 m. vasario mėn. [47] 21 straipsnis. [48] 5 straipsnio 1 dalies a punktas. [49] 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 1–3 dalys, 11
straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 3 dalis ir 20 straipsnio 2 dalis. [50] Kelios valstybės narės susiejo ES mėlynosios kortelės galiojimo
laikotarpį su darbo sutarties trukme ir trim mėnesiais ir nustatė ilgiausią
(1–4 metai; 5 metai Latvijoje), o ne standartinį laikotarpį. Šiuo atveju
nėra aiškiai nustatytas būtinas standartinis galiojimo laikotarpis. [51] Išskyrus BE, FR ir ES. [52] Pagal 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas leidimo atvykti
sąlygas trumpiausia trukmė – vieni metai. AT, BG, CY, DE, HU, LT ir LV savo
aktuose, regis, nėra nustačiusios mažiausio darbo sutarties arba darbo
pasiūlymo galiojimo laikotarpio. [53] Portugalijoje pradinis laikotarpis – vieni metai, galiojimo pratęsimas
– dveji metai; Ispanijoje pradinis laikotarpis – vieni metai, galiojimo
pratęsimas – dveji metai; Belgijoje pradinis laikotarpis – 13 metų, galiojimo
pratęsimas – treji metai; Graikijoje pradinis laikotarpis – dveji metai,
galiojimo pratęsimas – treji metai; Estijoje pradinis laikotarpis – dveji
metai ir trys mėnesiai, galiojimo pratęsimas – ketveri metai ir trys mėnesiai. [54] Daugiau informacijos apie darbo rinkos tyrimus: EMT informacinis
leidinys Approaches and tools used by Member States to identify labour
market needs, 2013 m. gruodžio mėn. http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/networks/european_migration_network/reports/docs/emn-studies/emn-informs/emn_inform_on_labour_market_tests_5dec2013_final.pdf;
ir EMT tyrimas Intra-EU Mobility of third-country nationals, 2013 m.,
p. 35–37. http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/networks/european_migration_network/reports/docs/emn-studies/intra-eu-mobility/emn-synthesis_report_intra_eu_mobility_final_august_2013.pdf [55] Išskyrus CZ, DE, ES, FI, FR, LV, NL ir PT. [56] 9 straipsnio 3 dalies a punktas. [57] Išskyrus LV ir SI. [58] BE, BG, CY, EE, EL, ES, FI, HU, IT, LT, LU, MT, NL, PT, RO ir SI. [59] 9 straipsnio 3 dalies b punktas. [60] 9 straipsnio 3 dalies c punktas. [61] 9 straipsnio 3 dalies d punktas. [62] Išskyrus Bulgariją, kur prašymus galima pateikti tik esant jos
teritorijoje. [63] Graikijoje reikalaujama pateikti išankstinį prašymą išduoti vizą
nesant jos teritorijoje ir vėliau oficialų prašymą esant jos teritorijoje kartu
su viza mėlynajai kortelei išduoti. [64] Išskyrus BG, EL, ES, FR, IT, LV, PL ir RO. [65] Atrodo, kad Liuksemburge ir Švedijoje atitinkamos nacionalinės
nuostatos buvo taikomos prieš priimant direktyvą. [66] BE, CY, CZ, DE, EL, FI, FR, IT, HU, LU, MT, NL ir SE. [67] Kipre galima kreiptis tik į Aukščiausiąjį Teismą dėl institucijos
neveikimo, Konstitucijos 146 straipsnis; Vengrijoje taikoma tik bendroji
administracinė teisė: priežiūros institucija tiria ir duoda nurodymą žemesnės
instancijos institucijai priimti sprendimą per 8 dienas, ir grąžinami
mokesčiai, jeigu vėluojama ne dėl pareiškėjo kaltės. [68] Išskyrus BE, BG, CY, CZ, EL, LV, MT, PL ir SE. [69] Išskyrus FI ir FR. [70] Išskyrus DE, EE, ES, FI, FR, HU, IT, LT ir SK. [71] Komisija toliau nagrinėja duomenis ir paprašė valstybių narių juos paaiškinti. [72] Išskyrus CY, EL, FR, MT ir SK. . [73] 2013 m. pirmų 9 mėnesių negalutiniai duomenys (EMT Ad Hoc
užklausa, atsakymo pateikimo terminas – 2014 m. vasario 20 d.). [74] Vokietijoje 2013 m. buvo 6 716 (75,56 proc.) jaunesni nei 35
metų asmenys. [75] 5 straipsnio 5 dalis ir 20 straipsnio 1 dalis (dėl 6 straipsnio, 8
straipsnio 2 ir 4 dalių ir 18 straipsnio 6 dalies) ir 22 straipsnis (dėl 16, 18
ir 20 straipsnių). [76] Afganistanas, Bangladešas, Indija, Iranas, Nepalas, Pakistanas, Šri
Lanka. [77] Kinija (įskaitant Honkongą), Japonija, Mongolija, Šiaurės Korėja,
Pietų Korėja, Taivanas. [78] Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Irakas, Izraelis, Jordanija,
Libanas, Saudo Arabija, Sirija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas. [79] Kambodža, Indonezija, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas,
Vietnamas. [80] Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas. [81] Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos. [82] Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Ekvadoras, Gajana,
Paragvajus, Peru, Urugvajus, Venesuela. [83] Kosta Rika, Salvadoras, Gvatemala, Meksika, Panama. [84] Kuba, Dominikos Respublika, Haitis, Trinidadas ir Tobagas. [85] Baltarusija, Moldova, Rusija, Ukraina. [86] Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, buvusioji Jugoslavijos
Respublika Makedonija, Kosovas (pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99),
Juodkalnija, Serbija. [87] Alžyras, Egiptas, Libija, Marokas, Tunisas [88] Angola, Kamerūnas, Gabonas. [89] Pietų Afrika. [90] Beninas, Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Mauritanija,
Nigerija, Senegalas. [91] Etiopija, Madagaskaras, Mauricijus, Tanzanija, Zambija, Zimbabvė. [92] Australija, Naujoji Zelandija.