52013DC0542

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas

„Pasauliui reikia Europos, galinčios vykdyti karines misijas, kad stabilizuotų padėtį krizės apimtuose regionuose… Mums būtina sustiprinti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir bendrą požiūrį į gynybos klausimus, reikaluose vadovautis bendru požiūriu, nes drauge mes esame pakankamai dideli ir stiprūs, kad padarytume pasaulį teisingesnį, tokį, kuriame galioja taisyklės ir paisoma žmogaus teisių.“

Komisijos pirmininko J. M. Barroso 2012 m. rugsėjo mėn. kalba apie Sąjungos padėtį

„Taryba pakartoja raginanti išlaikyti karinius pajėgumus ir toliau juos plėtoti, kad jais būtų remiama ir stiprinama BSGP. Laikantis platesnio išsamaus požiūrio jais grindžiamas ES gebėjimas būti saugumo užtikrintoja (ir tai, kad) siekiant palaikyti ir stiprinti Europos karinius pajėgumus ir ES gebėjimą imtis savarankiškų veiksmų reikia sukurti tvirtą ir mažiau susiskaidžiusią Europos gynybos pramonę.“

Užsienio reikalų tarybos 2012 m. lapkričio 19 d. išvados

1.           Europos Komisijos vaidmuo stiprinant Europos gynybos ir saugumo sektorių

Šis komunikatas grindžiamas Komisijos gynybos reikalų darbo grupės, įkurtos 2011 m. siekiant sutelkti visų susijusių sričių ES politiką ir taip sustiprinti gynybos sektorių, atliktu darbu. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Europos gynybos agentūra (EGA) visapusiškai dalyvavo darbo grupės veikloje ir rengiant šį komunikatą.

1.1.        Įvadas

Strateginė ir geopolitinė aplinka greitai ir nepaliaujamai keičiasi. Galios pusiausvyra pasaulyje kinta iškilus naujiems galios centrams, o JAV keičia savo strateginius prioritetus daugiau orientuodamasi į Aziją. Tokiomis aplinkybėmis Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo vidaus ir išorės saugumą. Norėdama pasinaudoti savo įtaka ES turi vykdyti patikimą bendrą saugumo ir gynybos politiką (toliau – BSGP). Šis procesas turi būti visiškai suderintas su NATO ir jos principais.

Šiuo metu turime įveikti daugybę sudėtingų, vienas su kitu susijusių ir sunkiai prognozuojamų saugumo išbandymų: gali kilti regioninės krizės, vėliau peraugančios į smurtinius konfliktus; gali atsirasti naujų technologijų, dėl kurių tam tikros sritys taps labiau pažeidžiamos ir kils naujų grėsmių; dėl aplinkos pokyčių ir gamtos išteklių stokos gali kilti politiniai ir kariniai konfliktai. Be to, daugelio grėsmių ir pavojų nesustabdo valstybių sienos ir dėl jų nyksta tradicinė takoskyra tarp vidaus ir išorės saugumo.

Šias saugumo problemas įmanoma įveikti tik vadovaujantis kompleksiniu požiūriu, derinant įvairias politikos kryptis ir priemones, o trumpalaikes priemones derinant su ilgalaikėmis. Tokį požiūrį būtina pagrįsti pasitelkiant daugelį įvairių civilinių ir karinių pajėgumų. Vis mažiau tikimasi, kad valstybės narės gali šią naštą pakelti vien savo jėgomis.

Tai ypač aktualu gynybos sričiai, kur nauja įranga dažnai pagrįsta sudėtingomis technologijomis ir brangiai kainuoja. Šiuo metu valstybėms narėms sunku deramai aprūpinti savo ginkluotąsias pajėgas. Neseniai vykdant operacijas Libijoje atskleisti dideli pagrindinių Europos karinių pajėgumų trūkumai.

Dėl viešojo sektoriaus finansų krizės valstybėms narėms sumažinus gynybai skiriamas biudžeto lėšas padėtis tapo dar sunkesnė, ypač dėl to, kad jų biudžetai tarpusavyje nederinami ir juos vykdant nesiekiama bendrų strateginių tikslų. 2001–2010 m. išlaidos ES gynybai sumažėjo nuo 251 mlrd. EUR iki 194 mlrd. EUR. Toks biudžeto mažinimas taip pat labai kenkia įrangą mūsų ginkluotosioms pajėgoms gaminančioms pramonės šakoms – mažiau lėšų skiriama įgyvendinamoms ir numatomoms įgyvendinti programoms. Tai ypač kliudo investuoti į gynybos srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), nors tai yra būtina siekiant didinti pajėgumus ateityje. 2005–2010 m. Europos biudžeto MTTP skirta dalis sumažinta 14 proc. – iki 9 mlrd. EUR; vien JAV gynybos srities MTTP šiuo metu išleidžia septynis kartus daugiau nei visos 27 ES valstybės narės kartu.

Gynybai skirti biudžetai mažinami, o palaikyti modernius pajėgumus vis daugiau kainuoja. Jų kaina kyla, nes gynybai ilgainiui naudojama technologiškai vis sudėtingesnė įranga, taip pat todėl, kad nuo Šaltojo karo pabaigos pertvarkant ir mažinant Europos ginkluotąsias pajėgas mažėja gamybos mastai. Pastarieji veiksniai toliau darys įtaką Europos gynybos rinkoms nepriklausomai nuo skiriamo biudžeto dydžio.

Tokia padėtis kenkia šiai pramonės šakai, kuri yra nepaprastai svarbi visai Europos ekonomikai. Vien 2012 m. jos apyvarta buvo 96 mlrd. EUR; tai didžiulis pramonės sektorius, kuriame diegiamos inovacijos ir naudojami aukščiausios klasės gamybos procesai bei technologijos. Jame atliekami pažangiausi moksliniai tyrimai netiesiogiai labai padeda kitiems, kaip antai elektronikos, kosmoso ir civilinės aviacijos, sektoriams, skatina ekonomikos augimą ir sukuria tūkstančius darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. Europos gynybos pramonėje tiesiogiai dirba apie 400 000 žmonių, o dėl jos sukuriama dar 960 000 netiesioginių darbo vietų. Todėl šį sektorių būtina išsaugoti, kad Europa ir ateityje išliktų pasaulinės reikšmės gamybos ir inovacijų centru. Dėl šios priežasties gynybos pramonės konkurencingumą didinantys veiksmai yra svarbi Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ dalis.

Kita vertus, šio pramonės sektoriaus reikšmės negalima vertinti tik pagal jo darbo vietų skaičių ir apyvartą. Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė (GPTB) yra svarbi priemonė, kad Europa gebėtų užtikrinti savo piliečių saugumą, ginti savo vertybes ir interesus. Europa turi gebėti prisiimti atsakomybę už savo pačios saugumą ir apskritai už tarptautinę taiką bei stabilumą. Tam reikalingas tam tikras strateginis savarankiškumas: norint, kad Europa būtų patikima partnerė, kuria galima pasikliauti, ji turi gebėti priimti sprendimus ir veikti nepriklausomai nuo trečiųjų šalių pajėgumų. Todėl tiekimo saugumas, ypatingos svarbos technologijų prieinamumas ir veiklos savarankiškumas yra be galo svarbūs.

Šiuo metu gynybos įmonės išsilaiko naudodamosi savo ankstesnių MTTP investicijų grąža; mažėjančius valstybių užsakymus joms pavyko pakeisti eksportu. Tačiau dažnai dėl to reikia perduoti technologijas ir intelektinės nuosavybės teises (INT) ir perkelti gamybą už ES ribų. Tai labai kenkia ilgalaikiam Europos GPTB konkurencingumui.

Mažėjančių gynybos biudžetų problema yra dar didesnė dėl išlikusio Europos rinkų susiskaidymo, dėl kurio be reikalo dvigubinami pajėgumai, organizacijos ir išlaidos. Bendradarbiavimas ir ES masto konkurencija tebėra išimtis – daugiau kaip 80 proc. lėšų gynybos įrangai iki šiol išleidžiama nacionaliniu lygmeniu. Todėl Europa rizikuoja prarasti būtiną su pagrindinių sričių pajėgumais siejamą kompetenciją ir savarankiškumą.

Susiklosčius tokiai padėčiai būtina keisti prioritetus. Jeigu skirti daugiau lėšų per sunku, tuomet būtina geriau panaudoti turimas lėšas. Yra daug galimybių tai padaryti. Nors biudžetai buvo sumažinti, 2011 m. visos ES valstybės narės kartu gynybai vis dar išleido daugiau nei Kinija, Rusija ir Japonija kartu sudėjus[1]. Todėl biudžeto suvaržymus būtina kompensuoti daugiau bendradarbiaujant ir veiksmingiau naudojant išteklius. Tai galima padaryti remiant grupes, pasiskirstant vaidmenimis, bendrai atliekant mokslinius tyrimus ir viešuosius pirkimus, vadovaujantis nauju lankstesniu požiūriu į civilinės ir karinės sričių sąveikas ir didinant rinkos integraciją.

1.2.        Komisijos strategija

Gynyba tebėra valstybių suvereniteto pagrindas ir sprendimus dėl karinių pajėgumų toliau priima valstybės narės. Vis dėlto svarbų vaidmenį atlieka ir ES. Ji turi priemones, taip pat ir politines, įgyvendinti struktūrinius pokyčius, ir tos priemonės yra tinkamiausias būdas valstybėms narėms bendradarbiauti išlaikant reikiamą strateginio savarankiškumo lygį. Visos valstybės narės kartu turi apie 1,6 milijono karių, o jų metiniai gynybos biudžetai sudaro 194 mlrd. eurų, tad ES gali imtis strateginio vaidmens tarptautinėje arenoje, laikydamasi savo vertybių.

Todėl Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. gruodžio 14 d. išvadose paprašė „…vyriausiosios įgaliotinės, visų pirma pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybą ir Europos gynybos agentūrą, taip pat Komisiją, <…> parengti papildomų pasiūlymų ir veiksmų, skirtų sustiprinti BSGP ir pagerinti padėtį būtinų civilinių ir karinių pajėgumų prieinamumo srityje...“

Galutinis tikslas yra sustiprinti Europos gynybą, kad būtų galima atlaikyti XXI amžiaus išbandymus. Daugelį būtinų reformų inicijuos valstybės narės. Europos gynybos agentūros (EGA) misija yra remti jų pastangas didinti Sąjungos gynybos pajėgumus pagal BSGP. Komisija taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį ir jau pradėjo tai daryti. Jos pirmininkas J. M. Barroso pabrėžė: „Komisija atlieka savo vaidmenį: dirbame, kad būtų sukurta bendroji gynybos rinka. Naudodamiesi savo įgaliojimais pagal Sutartį padedame kurti Europos gynybos pramoninę bazę.“

Atsižvelgdama į šiuos tikslus Komisija pateikė dvi direktyvas dėl viešųjų pirkimų gynybos ir su konfidencialia informacija susijusio saugumo srityse (2009/81/EB) ir dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo (2009/43/EB), kurios šiuo metu sudaro Europos gynybos rinkos pagrindą. Be to, Komisija išplėtojo pramonės politiką ir parengė specialias saugumo ir kosmoso sričių mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Komisija taip pat parengė politikos kryptis ir priemones, kuriomis remiamas vidaus ir išorės saugumas tokiose srityse kaip išorės sienų apsauga, jūrų stebėjimas, civilinė sauga ar krizių valdymas, kuriose esama daug technologinių, pramonės, esminių ir veiklos panašumų bei sąsajų su gynyba.

Šiame komunikate apibendrinamas šių sričių teisynas, kuris toliau plėtojamas remiantis Lisabonos sutartimi Komisijai suteiktais įgaliojimais. Jame visų pirma siekiama išnaudoti galimas sąveikas ir abipusę naudą nykstant takoskyrai tarp gynybos ir saugumo, civilinės ir karinės sričių.

Siekdama šių tikslų Komisija ketina imtis veiksmų šiose srityse:

· Toliau stiprinti gynybos ir saugumo vidaus rinką. Šiuo tikslu pirmiausia reikia užtikrinti, kad būtų visapusiškai taikomos abi galiojančios direktyvos. Remdamasi šiuo teisynu Komisija taip pat pašalins rinkos iškraipymus ir padės didinti tiekimo tarp valstybių narių saugumą.

· Didinti Europos GPTB konkurencingumą. Šiuo tikslu Komisija plėtos gynybos pramonės politiką daugiausia šiomis dviem pagrindinėmis kryptimis:

– parama konkurencingumui, įskaitant saugumo ir gynybos rinkoms naudingų „mišriųjų“ standartų parengimą ir tyrimą, kokiais būdais galima sukurti Europos karinio tinkamumo skraidyti sertifikavimo sistemą;

– parama MVĮ, įskaitant strateginės Europos grupių partnerystės sudarymą užmezgant ryšius su kitomis grupėmis ir padedant su gynyba susijusioms MVĮ atlaikyti pasaulinę konkurenciją.

· Kuo daugiau naudotis civilinės ir karinės sričių sąveikomis užtikrinant, kad būtų kuo efektyviau naudojamos Europos mokesčių mokėtojų lėšos, visų pirma:

– stengiantis išnaudoti galimybes gauti abipusės naudos iš civilinių bei karinių mokslinių tyrimų ir dvejopo naudojimo kosmoso srityje potencialą;

– padėti ginkluotosioms pajėgoms mažinti jų suvartojamos energijos kiekį ir taip prisidėti siekiant Sąjungos tikslų „20-20-20“.

· Komisija taip pat siūlo imtis priemonių tirti naujas perspektyvias sritis, skatinti Europos diskusiją strateginiais klausimais ir rengtis daugiau bei glaudžiau bendradarbiauti Europos lygmeniu, visų pirma:

· įvertinti galimybes turėti ES nuosavų dvejopo naudojimo pajėgumų, kurie galėtų tam tikrose saugumo srityse papildyti valstybių pajėgumus ir tapti veiksmingais bei ekonomiškai efektyviais galią didinančiais veiksniais;

· apsvarstyti galimybę imtis parengiamųjų veiksmų, kad būtų galima atlikti su BSGP susijusius mokslinius tyrimus daugiausia tose srityse, kuriose ES labiausiai reikia turėti gynybos pajėgumų.

Komisija prašo valstybių ir vyriausybių vadovų apsvarstyti šį komunikatą 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdyje kartu su Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai parengta ataskaita.

Veiksmų planas[2]

2.           Gynybos vidaus rinkos stiprinimas

2.1.        Užtikrinti rinkos efektyvumą

· Gynybos ir saugumo viešųjų pirkimų direktyvą 2009/81/EB visiškai perkėlus į visų valstybių narių teisės aktus, sukurtas Europos gynybos rinkos reglamentavimo pagrindas. Pirmą kartą, siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ES mastu, šiame sektoriuje taikomos specialios vidaus rinkos taisyklės. Vis dėlto gynybos rinka tebėra specifinė, turinti ilgalaikę nacionalinio atskirumo tradiciją. Todėl Komisija imsis konkrečių priemonių užtikrinti, kad direktyva būtų teisingai taikoma ir būtų pasiektas jos tikslas.

Veiksmas

· Komisija stebės valstybių narių gynybos rinkų atvirumą ir naudodamasi ES elektroniniu leidiniu „Tenders Electronic Daily“ (TED) bei kitais specializuotais šaltiniais reguliariai vertins, kaip taikomos naujosios viešųjų pirkimų taisyklės. Savo rinkos stebėsenos veiklą ji derins su atitinkama EGA veikla, kad būtų naudojamasi galimomis sąveikomis ir be reikalo nebūtų dedama dvigubų pastangų.

Biudžeto suvaržymų laikotarpiu itin svarbu efektyviai panaudoti turimus finansinius išteklius. Paklausos sutelkimas yra veiksmingas būdas pasiekti šį tikslą. Pagal konkrečias direktyvos nuostatas dėl centrinių pirkimų įstaigų valstybės narės gali taikyti naująsias taisykles ir bendriems viešiesiems pirkimams, pavyzdžiui, per EGA. Valstybės narės turėtų kuo daugiau naudotis šia priemone, kad pasiektų didžiausią masto ekonomiją ir išnaudotų visus ES masto bendradarbiavimo teikiamus pranašumus.

Direktyva netaikoma kai kurioms sutartims – visų pirma bendroms programoms, kurios yra veiksminga rinkos konsolidavimo ir konkurencingumo skatinimo priemonė, – nes joje nustatytų taisyklių taikyti šiais atvejais netinka.

Vis dėlto kitas konkrečias išimtis (kurios taikomos vyriausybių tarpusavio pirkimams ir sutarčių sudarymui pagal tarptautines taisykles) galima aiškinti kaip kliūtis teisingai taikyti direktyvą. Tai gali trukdyti sudaryti vienodas sąlygas vidaus rinkoje. Todėl Komisija užtikrins, kad šios išimtys būtų tiksliai išaiškintos ir jomis nebūtų piktnaudžiaujama siekiant apeiti direktyvą.

Veiksmas

· Komisija išaiškins kai kurių išimčių taikymo ribas. Šiuo tikslu ji, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, pateiks konkrečias gaires, visų pirma dėl vyriausybių tarpusavio pirkimų ir tarptautinių susitarimų.

2.2.        Pašalinti rinkos iškraipymus

Siekdama toliau plėtoti gynybos vidaus rinką ir sudaryti vienodas sąlygas visiems Europos tiekėjams, Komisija kovos su įsigalėjusia nesąžininga bei diskriminacine praktika ir šalins rinkos iškraipymus. Savo politikos priemones ji pirmiausia nukreips prieš kompensacijas, t. y. privalomas ekonomines kompensacijas, kai gynybos srityje perkama iš kitos valstybės tiekėjų. Reikalavimai kompensuoti yra diskriminacinės priemonės, kurios prieštarauja tiek ES sutarties principams, tiek veiksmingiems pirkimo metodams, todėl negali egzistuoti gynybos vidaus rinkoje.

Veiksmas

· Komisija užtikrins, kad kompensacijos būtų greitai laipsniškai panaikintos. Nuo tada, kai buvo priimta direktyva dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje, visos valstybės narės panaikino arba pakeitė savo nacionalinės teisės aktus dėl kompensacijų. Komisija patikrins, ar šie pakeitimai atitinka ES teisę. Ji taip pat užtikrins, kad valstybės narės remdamosi šiais teisinės sistemos pakeitimais iš tiesų pakeistų savo viešųjų pirkimų praktiką.

Komisija plačiai pritaikė susijungimų kontrolės taisykles gynybos sektoriui. Tokiais atvejais Komisija galėjo užtikrinti veiksmingą konkurencijos kontrolę ir taip padėti sklandžiau veikti gynybos rinkai. Kai teikiama valstybės pagalba, pagal Valstybės pagalbos politikos modernizavimo komunikatą viešosios lėšos turėtų būti naudojamos efektyviau ir tikslingiau. Todėl valstybės pagalbos kontrolei tenka pagrindinis vaidmuo saugant ir stiprinant vidaus rinką ir jos gynybos sektorių.

Pagal Sutartį valstybės narės privalo pranešti Komisijai apie visas valstybės pagalbos priemones, įskaitant tokią pagalbą, kuri teikiama vien tik kariniame sektoriuje. Šio įsipareigojimo joms leidžiama nevykdyti tik tada, kai jos gali įrodyti, kad pranešti negalima dėl gyvybinių saugumo interesų pagal SESV 346 straipsnį. Taigi valstybė narė, norinti remtis 346 straipsniu, privalo įrodyti, kad konkrečios karinio sektoriaus priemonės yra būtinos ir proporcingos jų gyvybinių saugumo interesų apsaugai ir taikomos tik tiek, kiek būtina tam tikslui pasiekti. Pačios valstybės narės privalo įrodyti, kad atitinka šias sąlygas.

Veiksmas

· Kai siekiant pagrįsti valstybės pagalbos priemones bus remiamasi SESV 346 straipsniu, Komisija įsitikins, kad tenkinamos visos privalomos sąlygos.

2.3.        Didinti tiekimo saugumą

Tiekimo saugumas yra nepaprastai svarbus užtikrinant gynybos vidaus rinkos veikimą ir pramonės tiekimo grandinių europinimą. Daugumą tiekimo saugumo problemų turi išspręsti valstybės narės. Vis dėlto Komisija gali parengti priemonių, kurios padėtų valstybėms narėms didinti tarpusavio tiekimo saugumą. Tokia priemonė yra Direktyva 2009/43/EB dėl gynybos produktų siuntimo ES viduje, nes joje nustatyta nauja licencijavimo sistema, palengvinanti gynybos produktų judėjimą vidaus rinkoje. Dabar valstybės narės turėtų išnaudoti visas galimybes didinti tiekimo saugumą Sąjungoje pagal šią direktyvą.

Veiksmai

· Komisija su EGA pradės konsultavimosi procedūrą siekdama, kad valstybės narės politiniu lygmeniu įsipareigotų tarpusavyje užtikrinti gynybos prekių, medžiagų ar paslaugų, galiausiai skirtų naudoti valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms, tiekimą pagal sutartis arba susitarimus.

· Komisija ištobulins gynybos produktų siuntimo tvarką: a) remdama nacionalinių institucijų pastangas geriau apie tai informuoti pramonę; b) sukurdama bendrųjų licencijų centrinį registrą ir skatindama jomis naudotis ir c) remdama gynybos produktų siuntimo Europos Sąjungoje valdymo geriausią patirtį.

Tiekimo saugumas taip pat priklauso nuo ypatingos svarbos pramoninio ir technologinio turto valdymo ir nuosavybės. Keliose valstybėse narėse užsienio investicijos į gynybos pramonę yra kontroliuojamos nacionalinės teisės aktais. Vis dėlto pramonės tiekimo grandinėms tampant vis labiau tarptautinėms, kurios nors (taip pat žemesniųjų pakopų) įmonės nuosavybės pasikeitimai vis labiau veikia tiekimo kitų valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms ir pramonei saugumą. Šis klausimas taip pat kenkia savarankiškumui, kurį Europa turi ir stengiasi išlaikyti karinio pajėgumo srityje, ir bendrai gaunamų užsienio investicijų tame sektoriuje kontrolei. Tad norint ją įveikti gali reikėti vadovautis bendru europiniu požiūriu.

Veiksmas

· Komisija paskelbs žaliąją knygą dėl gynybos ir saugumo pramonės pajėgumų kontrolės. Ji konsultuosis su suinteresuotaisiais subjektais dėl galimų dabartinės sistemos trūkumų, taip pat dėl galimybės nustatyti pajėgumus Europos mastu, ir ištirs galimybes sukurti bendrą ES stebėsenos sistemą, apimančią valstybių narių pranešimo ir tarpusavio konsultavimosi mechanizmus.

3.           Parama gynybos pramonės konkurencingumui

Norint sukurti tikrą gynybos vidaus rinką reikia ne tik turėti patikimą teisinę sistemą, bet ir nustatyti tam skirtą Europos pramonės politikos kryptį. Europos GPTB ateitis priklausys nuo glaudesnio bendradarbiavimo ir regioninės specializacijos per veikiančius kompetencijos tinklus ir jiems tarpusavyje bendradarbiaujant. Tolesnis jų civilinio ir karinio matmens stiprinimas gali padidinti konkurenciją, padėti augti ekonomikai ir vystytis regionams. Be to, gynybos rinkai tampant vis labiau globalizuota nepaprastai svarbu Europos gynybos įmonėms sukurti patikimą verslo aplinką Europoje, taip padidinant jų konkurencingumą pasauliniu mastu.

3.1.        Standartizacija – gynybos srities bendradarbiavimo ir konkurencingumo pagrindo kūrimas

Dauguma ES gynybai taikomų standartų yra civiliniai. Kai reikia taikyti specialius gynybos standartus, jie parengiami nacionaliniu lygmeniu ir tai kliudo bendradarbiauti bei didina pramonės sąnaudas. Todėl bendrų gynybos standartų taikymas labai sustiprintų įvairių Europos karinių pajėgų bendradarbiavimą bei sąveikumą ir padidintų Europos kuriamų technologijų pramonės konkurencingumą.

Tai reiškia, kad reikia suteikti paskatų valstybėms narėms rengti civilinius ir karinius Europos standartus. Žinoma, jie turėtų likti neprivalomi, taip pat negalima kartoti NATO ir kitų atitinkamų organizacijų jau atlikto standartizacijos darbo. Vis dėlto galima daug labiau pasistengti sukurti standartus ten, kur esama nustatytų spragų ir bendrų poreikių, visų pirma standartus, kurie taikytini kuriamoms technologijoms, kaip antai nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms (angl. Remotely Piloted Aircraft Systems (RPAS)), ir standartus nustatytose (pavyzdžiui, stovyklų apsaugos) srityse, kurių rinkos yra neišvystytos ir esama galimybių didinti pramonės konkurencingumą.

Veiksmai

· Komisija skatins parengti vadinamuosius mišriuosius standartus, taikytinus produktams, kurie gali būti panaudoti tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms. Ji jau 2012 m. pateikė standartizacijos prašymą parengti tokį mišrųjį standartą dėl programine įranga valdomo radijo ryšio (angl. Software Defined Radio). Vėliau galima pateikti standartizacijos prašymus dėl cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų ir sprogmenų (ChBRBS) aptikimo ir mėginių ėmimo standartų, RPAS, tinkamumo skraidyti reikalavimų, keitimosi duomenimis standartų, šifravimo ir kitų ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų.

· Komisija ištirs, kokių esama galimybių kartu su EGA ir Europos standartizacijos organizacijomis sukurti sistemą, kurioje susitarus su valstybėmis narėmis būtų rengiami specialūs karinių produktų ir programų Europos standartai. Svarbiausia šios sistemos funkcija bus nustatytus poreikius tenkinančių standartų rengimas kartu tinkamai tvarkant neskelbtiną informaciją.

· Komisija kartu su EGA tirs, kokiais naujais būdais galima skatinti naudoti esamas priemones gynybos srities viešųjų pirkimų geriausios praktikos standartams nustatyti.

3.2.        Skatinimas taikyti bendrą sertifikavimo metodą: mažesnės sąnaudos ir spartesnis procesas

Sertifikavimas, kaip ir standartai, yra pagrindinis veiksnys, skatinantis pramonės konkurencingumą ir Europos bendradarbiavimą gynybos srityje. Tai, kad nėra bendros Europos sistemos gynybos produktams sertifikuoti, yra didžiulė kliūtis, dėl kurios vėluojama pateikti produktus rinkai ir labai padidėja viso produkto gyvavimo ciklo sąnaudos. Reikia susitarti dėl geresnės sertifikavimo tvarkos, kad kai kurias užduotis, kurios šiuo metu atliekamos nacionaliniu lygmeniu, būtų galima atlikti bendromis jėgomis.

Ši problema ypač ryški karinio tinkamumo skraidyti srityje: EGA duomenimis, dėl jos procesas pailgėja 50 proc., o sąnaudos padidėja 20 proc. Be to, kai yra parengtas bendrų ir suderintų reikalavimų rinkinys, patiriama mažiau sąnaudų, nes orlaivių techninę priežiūrą ar techninės priežiūros darbuotojų mokymą galima patikėti kitai valstybei.

Kitas pavyzdys – šaudmenys. Vertinama, kad bendros artilerijos šaudmenų sertifikavimo sistemos neturėjimas per metus Europai kainuoja 1,5 mlrd. EUR (iš visos šaudmenims kasmet išleidžiamos 7,5 mlrd. EUR sumos).

Veiksmas

· Remdamasi EASA civilinės srities patirtimi, patirtimi, įgyta sertifikuojant (civilinės konfigūracijos) „Airbus A-400M“, ir EGA darbu šioje srityje, Komisija įvertins įvairias galimybes valstybių narių pavedimu atlikti užduotis, susijusias su pradiniu karinių orlaivių produktų tinkamumu skraidyti, EGA nustatytose srityse.

3.3.        Žaliavos: tiekimo Europos gynybos pramonei pavojų pašalinimas

Įvairios žaliavos, kaip antai retieji žemės elementai, yra nepakeičiamos ir naudojamos įvairioms gynybos reikmėms, pradedant RPAS ir tiksliojo valdymo šaudmenimis, baigiant lazeriniais taikikliais ir palydoviniais ryšiais. Kai kurių iš šių medžiagų tiekimas siejamas su didesne rizika, kuri kenkia gynybos sektoriaus konkurencingumui. Svarbi bendrosios ES žaliavų strategijos dalis yra ypatingos svarbos ES ekonomikai žaliavų sąrašas. Dabartinį ES ypatingos svarbos žaliavų sąrašą numatoma persvarstyti iki 2013 m. pabaigos. Nors dažnai tos pačios medžiagos yra svarbios tiek civilinėms, tiek gynybos reikmėms, šiame darbe būtų akivaizdžiai naudinga atsižvelgti į ypatingą žaliavų svarbą Europos gynybos sektoriui.

Veiksmas

· Komisija išrinks gynybos sektoriui ypač svarbias žaliavas pagal bendrąją ES žaliavų strategiją ir prireikus parengs joms skirtas specialias politikos priemones.

3.4.        MVĮ – Europos gynybos srities inovacijų centrų – apsauga

Gynybos produktų viešuosius pirkimus ir siuntimą reglamentuojančios direktyvos atveria MVĮ naujų galimybių dalyvauti kuriant Europos gynybos rinką. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios viešųjų pirkimų direktyvos nuostatos dėl subrangos, atveriančios daugiau galimybių patekti į pagrindinių rangovų, esančių kitoje valstybėje, tiekimo grandines. Todėl valstybės narės turėtų aktyviai naudotis šiomis nuostatomis, kad suteiktų daugiau galimybių MVĮ.

Būtina imtis tolesnių veiksmų, ypač susijusių su grupėmis. Grupėms dažnai vadovauja pagrindinė įmonė, bendradarbiaujanti su mažesnėmis įmonėmis tiekimo grandinėje. Be to, grupės dažnai dalyvauja kompetencijos tinkluose kartu su pagrindiniais rangovais, MVĮ, mokslinių tyrimų institutais ir kitais akademinės bendruomenės atstovais.

Todėl grupės yra itin svarbios MVĮ, nes per jas MVĮ gali naudotis bendra infrastruktūra, specializuotis konkrečiose nišose ir bendradarbiauti su kitomis MVĮ. Tokiose grupėse įmonės gali sutelkti jėgas ir išteklius, kad patektų į naujas rinkas ir pačios kurtų naujas rinkas bei žinių institucijas. Jos taip pat gali kurti naujus civilinėms reikmėms skirtus produktus ir priemones naudodamos technologijas ir medžiagas, kurios iš pradžių sukurtos gynybos reikmėms (pavyzdžiui, internetas, GPS) arba atvirkščiai; ši tendencija tampa vis svarbesnė.

Veiksmai

· Komisija kartu su pramonininkais, vadovaudamasi požiūriu „iš apačios į viršų“, tirs, kaip galima užmegzti strateginę Europos grupių partnerystę, kuri padėtų kurti naujas vertės grandines ir įveikti pasaulinės konkurencijos kliūtis, su kuriomis susiduria gynybos srities MVĮ. Šioje srityje Komisija panaudos sukurtas paramos MVĮ priemones, įskaitant Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME), su gynyba susijusių MVĮ poreikiams tenkinti. Šiuo tikslu taip pat vertėtų apsvarstyti galimybę naudotis Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama. Atliekant šį darbą bus išaiškintos dvejopo naudojimo projektų tinkamumo paramai gauti taisyklės.

· Komisija naudodamasi Europos įmonių tinklu taip pat skatins su gynyba susijusias MVĮ pereiti prie tinklų veiklos ir partnerystės, veiklos internacionalizavimo, technologijų perdavimo ir verslo galimybių finansavimo.

· Komisija rems regioninių tinklų veiklą siekdama panaudoti gynybos pramonės ir mokslinių tyrimų išteklius pagal regionines pažangiosios specializacijos strategijas, ypač per su gynyba susijusių Europos regionų tinklą.

3.5.        Įgūdžiai: permainų valdymas ir saugi ateitis

Gynybos pramonėje vyksta esminės permainos, prie kurių turi prisitaikyti valstybės narės ir pramonininkai. Kaip 2008 m. gruodžio mėn. pažymėjo Europos Vadovų Taryba, „strateginiu ir ekonominiu požiūriu būtina pakeisti Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės struktūrą ir vengiant dubliavimosi ją orientuoti visų pirma į europinius kompetencijos centrus, kad būtų užtikrintas jos stabilumas ir konkurencingumas“.

Atsakomybė už šį restruktūrizavimo procesą daugiausia tenka pramonei, tačiau Komisija, valstybių vyriausybės ir vietos valdžios institucijos taip pat gali atlikti papildomą vaidmenį. Komisija ir valstybės narės gali naudotis įvairiomis Europos priemonėmis naujiems įgūdžiams ugdyti ir neigiamiems pertvarkos padariniams šalinti. Naudojant šias priemones reikėtų aiškiai suprasti šiai pramonei svarbius pajėgumus ir technologijas. Komisija ragins valstybes nares naudotis darbo rinkos lankstumo programomis, skirtomis paremti įmones, įskaitant tiekėjus, kurie kenčia nuo laikino jų gaminių paklausos nuosmukio, ir skatinti numatomąjį metodą restruktūrizavimo procese. Šiuo tikslu valstybės narės gali pasinaudoti Europos socialinio fondo (toliau – ESF) ir – tam tikrais masinio atleidimo atvejais – Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis. Atliekant šį darbą bus svarbu apžvelgti turimus įgūdžius ir nustatyti, kokių įgūdžių reikės ateityje, galbūt remiantis Europos gynybos sektoriaus įgūdžių tarybos darbu ir vadovaujant sektorių atstovams.

Veiksmai

· Komisija skatins įgyti įgūdžius, kurie, kaip nustatyta, ateityje bus reikalingi pramonei, be kita ko, per šiuo metu bandomas sektorių įgūdžių sąjungų ir žinių sąjungų programas.

· Komisija skatins naudotis ESF parama perkvalifikuojant darbuotojus ir atnaujinant jų įgūdžius, ypač susijusius su projektais, skirtais su įgūdžiais susijusiems poreikiams tenkinti, įgūdžiams derinti su darbo rinkos poreikiais ir pokyčiams prognozuoti.

· Komisija atsižvelgs į Europos struktūrinių ir investicijų fondų galimybes remti regionus, kuriems labai pakenkė gynybos pramonės restruktūrizavimas, ypač siekiant padėti darbuotojams prisitaikyti prie naujos padėties ir skatinti ūkio pertvarkymą.

4.           Mokslinių tyrimų dvejopo naudojimo potencialo išnaudojimas ir inovacijų skatinimas

Kadangi kai kurios technologijos gali būti iš esmės dvejopo pobūdžio, didėja civilinių ir karinių mokslinių tyrimų sąveikos potencialas. Šiuo tikslu Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintosios bendrosios programos tema „Saugumas“ nuolat derinama su Europos gynybos mokslinių tyrimų veikla. Iki šiol dirbant daugiausia dėmesio buvo skiriama ChBRBS grėsmėms, taip pat neseniai dėmesio skirta kibernetinei gynybai pagal BSGP ir jos sąveikoms su kibernetiniu saugumu. Keli šios srities veiksmai paskelbti ES kibernetinio saugumo strategijoje siekiant ES sukurti saugiausią pasaulyje internetinę aplinką. Be to, bendroji įmonė SESAR ėmėsi kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų veiklos oro eismo valdymo srityje.

Programos „Horizontas 2020“ srityse „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, įskaitant „Didelio poveikio technologijas“ (DPT) ir „Saugią visuomenę“ („Visuomenės uždaviniai“), galėtų vykti technologinė pažanga, paskatinsianti diegti inovacijas ne tik civilinėms reikmėms, bet ir turinčias dvejopo naudojimo potencialą. Nors pagal „Horizontas 2020“ vykdomi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmai bus išimtinai skirti civilinėms reikmėms, Komisija įvertins, kaip šiose srityse gauti rezultatai galėtų padidinti ir gynybos bei saugumo pramonės pajėgumus. Komisija taip pat ketina ištirti galimas sąveikas kuriant dvejopo naudojimo sprendimus, kurie būtų akivaizdžiai svarbūs saugumui, arba kitas dvejopo naudojimo technologijas, pavyzdžiui, tokias, kuriomis padedama integruoti civilinės paskirties RPAS į Europos aviacijos sistemą bendrosios įmonės SESAR darbe.

Gynybos moksliniai tyrimai turi svarbų šalutinį poveikį kitiems, kaip antai elektronikos, kosmoso, civilinės aviacijos ir jūrų gelmių išteklių naudojimo, sektoriams. Svarbu stengtis išlaikyti tokį gynybos papildomą poveikį civilinei sričiai ir padėti gynybos moksliniais tyrimais toliau remti civilines inovacijas.

Komisija taip pat mano, kad gali būti naudinga pasinaudoti papildomomis galimybėmis atlikti su bendra saugumo ir gynybos politika susijusius mokslinius tyrimus ne pagal programą „Horizontas 2020“. Tai galėtų būti parengiamieji veiksmai, skirti gynybos pajėgumams, kurie būtini BSGP operacijoms atlikti, ieškant sąveikų su nacionalinėmis mokslinių tyrimų programomis. Komisija nustatys tokių veiksmų turinį ir sąlygas kartu su valstybėmis narėmis, EIVT ir EGA. Be to, valstybės narės turėtų išlaikyti tinkamą gynybos srities mokslinių tyrimų finansavimo lygį ir daugiau tokių tyrimų vykdyti bendrai.

Veiksmai

· Komisija ketina skatinti taikyti ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrą įsigyjant prototipus. Tai galėtų būti visų pirma ChBRBS aptikimo įranga, RPAS ir ryšių įranga su programine įranga valdomo radijo ryšio technologija.

· Komisija apsvarstys galimybę remti su BSGP susijusius mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, atliekant parengiamuosius veiksmus. Reikėtų skirti daugiau dėmesio sritims, kurioms ES gynybos pajėgumai būtų reikalingiausi, kai įmanoma, ieškant sąveikų su nacionalinėmis mokslinių tyrimų programomis.

5.           Pajėgumų didinimas

Komisija jau dabar stengiasi tenkinti ne karinių pajėgumų poreikius remdama vidaus ir išorės saugumą politiką tokiose srityse kaip civilinė sauga[3], krizių valdymas, kibernetinis saugumas, išorės sienų apsauga ir jūrų stebėjimas. Ši veikla iki šiol daugiausia apsiribojo bendru finansavimu ir valstybių narių pajėgumų koordinavimu, tačiau Komisija ketina žengti dar vieną žingsnį ir užtikrinti, kad Europa naudotųsi visais jai reikalingais saugumo pajėgumais, kad jie būtų valdomi ekonomiškai kuo efektyviau ir kad būtų užtikrinamas ne karinių ir karinių pajėgumų sąveikumas svarbiose srityse.

Veiksmai

· Komisija toliau didins keitimosi informacija tarp civilinės srities ir gynybos naudotojų paslaugų sąveikumą, kaip jau išbandyta bendroje keitimosi jūrų stebėjimo informacija aplinkoje (angl. Common Information Sharing Environment for Maritime Surveillance).

· Remdamasi ES veikiančiais tinklais Komisija kartu su valstybėmis narėmis tirs galimybes sudaryti civilinio ir karinio bendradarbiavimo grupę šiose srityse: a) aptikimo technologijų ir b) metodų, taikomų kovojant su savadarbių sprogstamųjų užtaisų naudojimu, nešiojamosiomis priešlėktuvinėmis ginklų sistemomis (MANPAD) ir kitomis susijusiomis, kaip antai ChBRBS, grėsmėmis.

· Komisija kartu su EIVT įvertins dvejopo naudojimo pajėgumų poreikius ES saugumo ir gynybos politikoje. Remdamasi šiuo vertinimu ji pateiks pasiūlymą, kuriuos pajėgumų poreikius, jei tokių yra, būtų geriausia patenkinti naudojant Sąjungos tiesiogiai perkamą, jos nuosavą ir valdomą turtą.

6.           Kosmosas ir gynyba

Dauguma kosmoso technologijų, kosmoso infrastruktūrų ir kosmoso paslaugų gali būti naudingos tiek civiliniams, tiek gynybos tikslams. Vis dėlto ES, priešingai nei visose kitose kosminėse valstybėse, nėra struktūrinio ryšio tarp civilinės ir karinės kosmoso veiklos. Šis atotrūkis turi ekonominę ir politinę kainą, kurios Europa nebeišgali mokėti. Ją dar labiau didina Europos priklausomybė nuo trečiųjų šalių tiekėjų, tiekiančių tam tikras ypatingos svarbos technologijas, kurioms dažnai taikomi eksporto apribojimai.

Nors kai kurie kosmoso pajėgumai turi likti visiškai pavaldūs valstybėms ir (arba) karinei vadovybei, yra kelios sritys, kuriose sustiprinus civilinės ir gynybos veiklos sąveikas galima sumažinti sąnaudas ir padidinti našumą.

6.1.        Kosmoso infrastruktūros apsauga

GALILEO ir „Copernicus“ yra pagrindinė Europos kosmoso infrastruktūra. GALILEO priklauso ES; tiek GALILEO, tiek „Copernicus“ ateityje padės vykdyti svarbiausių sričių ES politiką. Ši infrastruktūra yra nepaprastai svarbi, nes ja pagrįstos mūsų ekonomikai, piliečių gerovei ir saugumui būtinos priemonės ir paslaugos. Šią infrastruktūrą būtina saugoti.

Didžiausią grėsmę mūsų tvariai veiklai kosmose kelia kosminės šiukšlės. Kad susidūrimų rizika būtų kuo mažesnė, būtina aptikti ir stebėti palydovus ir kosmines šiukšles. Ši veikla vadinama kosmoso stebėjimu ir sekimu (angl. SST) ir šiuo metu joje daugiausia naudojami antžeminiai jutikliai, kaip antai teleskopai ir radarai. Kol kas Europos lygmens kosmoso stebėjimo ir sekimo pajėgumų neturima, palydovai ir jų paleidimo operatoriai yra priklausomi nuo JAV teikiamų duomenų, perspėjančių apie galimus susidūrimus.

ES yra pasirengusi padėti sukurti Europos kosmoso stebėjimo ir sekimo paslaugą, pagrįstą valstybių narių turimo nuosavo kosmosui stebėti ir sekti naudojamo turto tinklu, galbūt vadovaujantis transatlantiniu požiūriu. Galimybė naudotis šiomis paslaugomis turėtų būti suteikta valstybiniams, prekybos, civiliniams, kariniams subjektams ir valdžios institucijoms. Šiuo tikslu reikia, kad valstybės narės, kurios yra susijusio turto savininkės, įsipareigotų bendradarbiauti ir teikti apsaugos nuo susidūrimų paslaugas visai Europai. Galutinis tikslas yra Europos pajėgumais užtikrinti Europos kosmoso infrastruktūros apsaugą.

Veiksmas

· Komisija 2013 m. pasiūlė ES paramos kosmoso stebėjimui ir sekimui programą. Remdamasi šiuo pasiūlymu Komisija įvertins, kaip būtų galima ilgainiui užtikrinti labai efektyvų kosmoso stebėjimo ir sekimo paslaugų teikimą.

6.2.        Palydoviniai ryšiai

Didėja karinio ir civilinio saugumo srities subjektų priklausomybė nuo palydovinių ryšių (SATCOM). Tai išskirtiniai tolimuosius ryšius ir transliacijas galintys užtikrinti pajėgumai, padedantys naudoti judriąsias ar dislokuojamas platformas vietoj antžeminės ryšių infrastruktūros ir suteikiantis galimybę keistis dideliais duomenų kiekiais.

Komerciniai palydoviniai ryšiai yra pats pigiausias ir lanksčiausias sprendimas, galintis patenkinti šį didėjantį poreikį. Kadangi saugumo palydovinių ryšių paklausa yra pernelyg nesisteminga, sutelkus palydovinių ryšių pirkimus ir dalijantis jais dėl masto ekonomijos ir didesnio atsparumo įmanoma sutaupyti daug lėšų.

Komerciniai palydoviniai ryšiai negali visiškai pakeisti kai kurių ES valstybių narių pavieniui naudojamų pagrindinių vyriausybinių ir karinių palydovinių ryšių (MILSATCOM). Vis dėlto pastarųjų ryšių pajėgumų nepakanka smulkesnių subjektų, ypač karinės aviacijos ar veikiančių specialiųjų pajėgų, poreikiams patenkinti.

Be to, dabartinių valstybėse narėse naudojamų MILSATCOM eksploatacijos laikas baigsis iki šio dešimtmečio pabaigos. Šį nepaprastai svarbų pajėgumą būtina išsaugoti.

Veiksmai

· Komisija stengsis įveikti saugumo palydovinių ryšių paklausos nevientisumą. Visų pirma, remdamasi EGA patirtimi Komisija skatins sutelkti karinių ir saugumo komercinių palydovinių ryšių paklausą Europoje.

· Komisija ištirs galimybes paprastinti, naudojant esamas programas ir pajėgumus, valstybių narių veiksmus perkelti vyriausybėms priklausantį telekomunikacijų turtą į palydovus (taip pat komercinius) ir kurti vyriausybėms priklausančių naujos kartos MILSATCOM pajėgumus Europos lygmeniu.

6.3.        Didelės raiškos palydovinių vaizdų kūrimo ES pajėgumų didinimas

Didelės raiškos palydoviniai vaizdai tampa vis svarbesni saugumo politikai, įskaitant BSGP ir BUSP. ES turi turėti galimybę naudotis šiais pajėgumais, kad galėtų užtikrinti ankstyvąjį perspėjimą, laiku priimti sprendimus, iš anksto planuoti ir geriau reaguoti į krizes ES lygmens veiksmais tiek civilinėje, tiek karinėje srityse.

Šioje srityje rengiamos kelios nacionalinės gynybos programos. Kelios valstybės narės taip pat sukūrė didelės raiškos vaizdų dvejopo naudojimo sistemas, kurios papildo tik gynybai skirtas nacionalines programas. Taikant šias dvejopo naudojimo sistemas galima naujais būdais bendradarbiauti tarp valstybių narių naudojant palydovinius vaizdus, įsigyjant juos rinkoje arba pagal dvišalius susitarimus. Reikėtų vadovautis šiuo sėkmingu metodu, pagal kurį derinami naudojimo civilinėje ir gynybos srityse poreikiai.

Didėjant didelės raiškos vaizdų poreikiui, siekiant parengti didelės raiškos vaizdus teiksiančius naujos kartos palydovus, kurie turėtų būti paleisti apie 2025 m., būtina tirti ir kurti tam tikras technologijas, kaip antai itin didelio diapazono ir didelės vaizdinės raiškos palydovus, skriejančius geostacionaria orbita, arba pažangius ypač didelės vaizdinės raiškos palydovus kartu su naujomis jutiklių platformomis, kaip antai RPAS.

Veiksmas

· Europos Komisija kartu su EIVT ir EGA ištirs galimybę laipsniškai didinti BUSP ir BSGP misijoms ir operacijoms reikalingus naujus vaizdo pajėgumus. Be to, Europos Komisija padės kurti didelės raiškos vaizdus teiksiantiems naujos kartos palydovams būtinas technologijas.

7.           ES energetikos politikos ir paramos priemonių gynybos sektoriuje taikymas

Ginkluotosios pajėgos yra didžiausios viešojo sektoriaus energijos vartotojos ES. EGA duomenimis, visų jų metinių išlaidų vien tik elektros energijai bendra apytikrė suma viršija milijardą eurų. Be to, tenkinant šiuos energijos poreikius vienas svarbiausių išteklių tebėra iškastinis kuras, o tai yra pavojinga priklausomybė ir galimas kainų didėjimas kelia grėsmę gynybos biudžetams. Todėl siekiant didinti tiekimo saugumą ir mažinti veiklos išlaidas ginkluotosioms pajėgoms labai svarbu mažinti suvartojamos energijos kiekį.

Be to, ginkluotosios pajėgos yra didžiausios viešosios laisvos valstybinės žemės ir infrastruktūros savininkės – joms iš viso priklauso apie 200 mln. m2 pastatų ir 1 proc. viso Europos žemės paviršiaus ploto. Jeigu ginkluotosios pajėgos išnaudotų šį potencialą, jos galėtų sumažinti savo energijos poreikius ir patenkinti didelę jų dalį naudodamos savo mažataršius ir nepriklausomus išteklius. Taip jos sumažintų savo sąnaudas bei priklausomybę ir kartu padėtų greičiau pasiekti Sąjungos energetikos tikslus.

Komisija mokslinių tyrimų srityje parengė strateginį energetikos technologijų (SET) planą siekdama skatinti inovacines ir mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijas, kurios yra efektyvesnės ir tvaresnės nei dabartinės energetikos technologijos. Kadangi gynybos sektoriaus energijos poreikiai dideli, šis sektorius galėtų pirmauti diegdamas kuriamas energetikos technologijas pagal SET planą.

Veiksmai

· Komisija iki 2014 m. vidurio sukurs specialią konsultavimosi su valstybių narių gynybos sektorių specialistais sistemą, pagrįstą jau taikomais suderintais veiksmais dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo. Pagal šią sistemą daugiausia dėmesio bus skiriama: a) energijos vartojimo, ypač statybos sektoriuje, efektyvumui; b) atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir alternatyviam kurui; c) energetikos infrastruktūrai, įskaitant pažangiųjų elektros energijos tinklų technologijų naudojimą; šioje konsultavimosi sistemoje taip pat bus:

– tiriama galimybė gynybos sektoriui pritaikyti esamas ES energetikos koncepcijas, teisės aktus ir paramos priemones;

– nustatyti galimi tikslai ir tikslinės veiklos sritys ES lygmeniu kuriant visapusišką ginkluotųjų pajėgų energetikos koncepciją;

– rengiamos rekomendacijos, kurios bus pateiktos vadove dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo gynybos sektoriuje, daugiausia dėmesio skiriant galiojančių ES teisės aktų įgyvendinimui, inovacinių technologijų diegimui ir inovacinių finansinių priemonių taikymui;

– reguliariai keičiamasi informacija su SET plano iniciatyvine grupe.

· Komisija taip pat apsvarstys galimybę parengti Direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimo gynybos sektoriuje gaires.

· Be to, Komisija rems Europos ginkluotosioms pajėgoms skirtą demonstracinį fotovoltinės energijos projektą GO GREEN. Po šios sėkmingos demonstracijos Komisija taip pat padės toliau tobulinti GO GREEN įtraukiant daugiau valstybių narių ir galbūt daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kaip antai vėjo, biomasės ir vandens energiją.

8.           Tarptautinio matmens stiprinimas

Europoje mažėjant gynybai skiriamiems biudžetams eksportas į trečiąsias šalis tampa vis svarbesnis Europos pramonininkams, kurie taip kompensuoja paklausos sumažėjimą savo šalių rinkose. Tokį eksportą reikėtų leisti vadovaujantis politiniais principais, nustatytais 2008 m. gruodžio 8 d. priimtoje Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, ir pagal Sutartį dėl prekybos ginklais, kurią 2013 m. balandžio 2 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Europa taip pat turi ekonominių ir politinių interesų remti savo pramonę pasaulio rinkose. Galiausiai Europa privalo užtikrinti nuoseklų požiūrį į gaunamų užsienio investicijų stebėjimą (kaip nustatyta 2.3 skirsnyje dėl atsakomybės už tiekimą ir jo saugumo).

8.1.        Konkurencingumas trečiųjų šalių rinkose

Nors išlaidos gynybai Europoje sumažėjo, daugelyje kitų pasaulio šalių jos toliau didėja. Į šių šalių rinkas patekti dažnai yra sunku, tai priklauso nuo politinių aplinkybių, esamų kliūčių patekti į rinką ir t. t. Didžiausia pasaulyje Jungtinių Valstijų gynybos rinka yra iš esmės uždara importui iš Europos. Kitos trečiosios šalys turi atviresnes rinkas, tačiau dažnai reikalauja kompensacijų, kurios ES įmonėms yra didelė našta. Galiausiai daugelyje trečiųjų šalių rinkų keli Europos tiekėjai konkuruoja tarpusavyje, todėl visos Europos požiūriu yra sunku paremti kurį nors vieną tiekėją iš ES.

Veiksmas

· Komisija pradės dialogą su suinteresuotaisiais subjektais apie tai, kaip reikėtų remti Europos gynybos pramonę trečiųjų šalių rinkose. Bus svarstoma, kokiais būdais įmanoma sumažinti trečiųjų šalių rinkose privalomų kompensacijų galimą neigiamą poveikį vidaus rinkai ir Europos gynybos pramoninei bazei. Taip pat bus nagrinėjama, kaip ES institucijos galėtų remti Europos tiekėjus tokiomis aplinkybėmis, kai vienintelė Europos įmonė konkuruoja su tiekėjais iš kitų pasaulio šalių.

8.2.        Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė

Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė yra glaudžiai susijusi su prekybos ginklais kontrole ir labai svarbi ES saugumui bei daugelio įmonių konkurencingumui orlaivių ir erdvėlaivių, gynybos ir saugumo pramonės sektoriuose. Komisija ėmėsi persvarstyti ES eksporto kontrolės politiką ir surengė viešas plataus masto konsultacijas, kurių išvados pateiktos 2013 m. sausio mėn. paskelbtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Reformų procesas bus tęsiamas parengus komunikatą dėl likusių kliūčių prekybai, dėl kurių ES įmonės negali naudotis visais vidaus rinkos teikiamais pranašumais.

Veiksmas

· Vykdydama jau pradėtą eksporto kontrolės politikos peržiūrą, Komisija paskelbs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 poveikio vertinimo ataskaitą ir po to komunikatą, kuriame bus išdėstyta ES strateginės eksporto kontrolės ilgalaikė vizija ir konkrečios politikos iniciatyvos, kaip eksporto kontrolę reikėtų priderinti prie sparčiai besikeičiančių technologinių, ekonominių ir politinių aplinkybių. Šios iniciatyvos gali apimti ES eksporto kontrolės sistemai skirtų teisės aktų pakeitimus.

9.           Išvados

Išlaikyti ir stiprinti gynybos pajėgumus, kad jie atlaikytų dabarties ir ateities išbandymus, nepaisant didelių biudžeto suvaržymų, bus įmanoma tik įvykdžius plataus masto politines ir struktūrines reformas. Atėjo metas ryžtingai veikti.

9.1.        Nauja civilinio ir karinio bendradarbiavimo plėtros programa

Civilinis ir karinis bendradarbiavimas yra sudėtingas uždavinys, kurį vykdant būtina atsižvelgti į daugybę veiklos, politinių, technologinių ir pramoninių aspektų, ypač Europoje, kurioje šis uždavinys yra dar sudėtingesnis dėl paskirstytų įgaliojimų ir darbo pasidalijimo. Šiame komunikate pateiktas priemonių, galinčių padėti įveikti šiuos sunkumus ir paskatinti valstybes nares tarpusavyje bendradarbiauti, rinkinys. Mūsų tikslas šioje srityje yra formuoti nuoseklų požiūrį peržengiant civilinės ir karinės sričių takoskyrą bei užtikrinant sklandžią visų pajėgumų gyvavimo ciklo etapų seką, pradedant pajėgumų poreikių nustatymu ir baigiant tų pajėgumų realiu naudojimu praktikoje.

Pirmasis Komisijos žingsnis siekiant šio tikslo – persvarstyti savo pačios vidaus procedūras saugumo ir gynybos problemoms spręsti. Remdamasi Gynybos reikalų darbo grupės patirtimi ji ištobulins bendradarbiavimo ir koordinavimo tarp savo tarnybų ir su suinteresuotaisiais subjektais mechanizmus.

9.2.        Kvietimas valstybėms narėms dalyvauti

Šiame komunikate nustatytas Komisijos paramos BSGP stiprinimui veiksmų planas. Komisija prašo Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio mėn. apsvarstyti šį veiksmų planą kartu su Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai parengta ataskaita atsižvelgiant į šiuos klausimus:

– sprendimai dėl saugumo ir gynybos srities investicijų ir pajėgumų turėtų būti priimami remiantis bendra grėsmių ir interesų samprata. Todėl Europai reikia ilgainiui sukurti strateginį metodą, apimantį visus karinio ir ne karinio saugumo aspektus. Šiuo tikslu reikėtų plačiau politiniu lygmeniu diskutuoti apie atitinkamų Lisabonos sutarties nuostatų įgyvendinimą;

– bendra saugumo ir gynybos politika yra būtina. Kad ji būtų veiksminga, reikėtų ją pagrįsti visapusiška bendra Europos pajėgumų ir ginkluotės politika, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnyje;

– siekiant užtikrinti, kad pastangos būtų nuoseklios, bendrą saugumo ir gynybos politiką būtina glaudžiai derinti su kitomis atitinkamomis ES politikos kryptimis. Tai itin svarbu, kad būtų galima atrasti ir išnaudoti tarpusavio sąveikas kuriant gynybos ir civilinio saugumo pajėgumus ir jais naudojantis;

– kad BSGP būtų patikima, Europai reikia turėti tvirtą gynybos pramoninę ir technologinę bazę. Siekiant šio tikslo nepaprastai svarbu parengti Europos gynybos pramonės strategiją, pagrįstą bendru susitarimu dėl savarankiškumo, kurį Europoje reikėtų išlaikyti ypatingos svarbos technologijų srityse;

– siekiant išlaikyti konkurencingą pramonę, kuri gebėtų suteikti mums reikalingus pajėgumus už prieinamą kainą, būtina stiprinti gynybos ir saugumo vidaus rinką ir sudaryti sąlygas Europos įmonėms laisvai užsiimti veikla visose valstybėse narėse;

– turint labai ribotą biudžetą itin svarbu, kad finansiniai ištekliai būtų efektyviai paskirstomi ir naudojami, todėl, be kita ko, reikia mažinti veiklos sąnaudas, sutelkti paklausą ir suderinti karinius reikalavimus;

– norint parodyti realią papildomą ES sistemos naudą, reikia nustatyti bendrą projektą svarbiausių gynybos pajėgumų srityje, kur būtų galima sutelkti visų sričių ES politiką.

9.3.        Būsimi veiksmai

Remdamasi savo diskusijomis su valstybių ir vyriausybių vadovais, Komisija šiame komunikate nurodytose srityse parengs išsamų veiksmų planą, kuriame bus nustatyti konkretūs veiksmai ir terminai.

Šiam veiksmų planui parengti ir įgyvendinti Komisija sukurs specialų konsultacijų su nacionalinėmis institucijomis mechanizmą. Jis galėtų būti įvairaus pobūdžio priklausomai nuo svarstomos politikos srities. Taikant šį konsultacijų mechanizmą dalyvaus EGA ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

[1]               SIPRI duomenys.

[2]               Kiekvienas šiame veiksmų plane numatytas veiksmas yra nuoseklus ir suderintas su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis pagal daugiametę finansinę programą.

[3]               Didinti pajėgumus civilinės saugos srityje numatyta Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, COM(2011) 934 galutinis.