1.   Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės nustato metinius žvejybos ir pajėgumo valdymo planus tropinių tunų atžvilgiu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų bendras ūdomis ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų pajėgumas būtų valdomas pagal 1 dalyje nurodytus metinius žvejybos ir pajėgumo valdymo planus, visų pirma siekiant apriboti tropinių tunų laimikį, laikantis pagal Sąjungos teisę nustatytų laimikio limitų.

3.   Valstybės narės nedidina 2023 m. birželio mėn. užregistruoto aptarnaujančių laivų skaičiaus.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai datas, kuriomis buvo išnaudotas visas jų tropinių tunų rūšių laimikio limitas. Komisija tą informaciją nedelsdama nusiunčia ICCAT sekretoriatui.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai apie Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir didelių ūdomis žvejojančių laivų ( kurių bendrasis ilgis 20 m ar daugiau) tropinių tunų laimikį kas mėnesį, o kai sužvejojama 80 % jų laimikio limito – kas savaitę.

6.   Valstybės narės kas 3 mėnesius pateikia Komisijai informaciją apie su jų vėliava plaukiojančių laivų sužvejotų tropinių tunų kiekį pagal rūšis; tokia informacija pateikiama per 15 dienų nuo laikotarpio, per kurį buvo sužvejotas laimikis, pabaigos, t. y. ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 15 d., liepos 15 d. ir spalio 15 d. ir ne vėliau kaip kitų metų sausio 15 d., išskyrus atvejus, kai tokia informacija Komisijai siunčiama kas mėnesį. Ta informacija, neatsižvelgiant į tai, ar ji siunčiama kas 3 mėnesius, ar kas mėnesį, siunčiama suvestinės laimikio duomenų ataskaitos formatu. Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d., liepos 30 d. ir spalio 30 d. ir kitų metų sausio 30 d. Komisija tą informaciją nusiunčia ICCAT sekretoriatui.“

1.   Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kuriems leidžiama žvejoti tropinius tunus, visus sužvejotus tropinius tunus laiko laive, iškrauna arba perkrauna į uostą.

2.   Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo sužvejoti tropiniai tunai tinklo užmetimo metu neturi būti išmetami į jūrą, kai tinklas visiškai užveriamas ir kai ištraukiama daugiau kaip pusė tinklo. Jei dėl tinklo užvėrimo arba ištraukimo tvarkos kyla techninių problemų, dėl kurių to draudimo taikyti neįmanoma, laivų kapitonai arba jų vardu veikiantys įgulos nariai deda visas pastangas, kad tunai būtų kuo greičiau paleisti į vandenį.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tropiniai tunai gali būti išmetami į jūrą šiais atvejais:

4.   Žvejybos laivų kapitonai apie visą pastebėtą į jūrą išmestą laimikį praneša laivų vėliavos valstybėms narėms. Valstybės narės siunčia Komisijai išmetimo į jūrą ataskaitas kaip I ir II užduočių duomenų dalis.“

1.   Bet kokia neišnaudota arba viršyta valstybės narės didžiaakių tunų metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito arba atitinkamai iš jų išskaičiuota per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl didžiaakių tunų.

2.   Didžiausias neišnaudotas didžiaakių tunų kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, turi neviršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.“

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai nestatytų dreifuojančiųjų ŽSĮ 15 dienų iki Sąjungos teisėje nustatytų žvejybos draudimo laikotarpių pradžios.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, kuriems leidžiama žvejoti tropinius tunus, nustatytų mažiausią stebėjimo aprėptį taip:

Valstybės narės ne vėliau kaip balandžio 30 d. ICCAT sekretoriatui ir ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui pateikia praėjusių metų stebėtojų arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą surinktą informaciją, atsižvelgdamos į 72 straipsnyje nurodytus konfidencialumo reikalavimus.“

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2403 (*1) išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekius tunus ICCAT konvencijos rajone.

2.   Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekius tunus tikslingai žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

3.   Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų pagal 1 dalį, gali būti leidžiama laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos laive limito. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie su jų vėliava plaukiojantiems laivams leidžiamą didžiausią priegaudos limitą.

1.   Bet kokia neišnaudota arba viršyta valstybės narės šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito arba atitinkamai iš jų išskaičiuota per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų.

2.   Didžiausias neišnaudotas šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, neturi viršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.

1.   Nedarant poveikio bet kokiems mėgėjų žvejybos draudimams pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę, mėgėjų žvejybą vykdantys fiziniai ar juridiniai asmenys negali sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip tris Viduržemio jūros ilgapelekių tunų egzempliorius, skaičiuojant vienam laivui per dieną.

2.   Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotus Viduržemio jūros ilgapelekius tunus parduoti draudžiama.

3.   Valstybės narės Komisijai ir ICCAT sekretoriatui pateikia visų mėgėjų žvejybą vykdančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti Viduržemio jūros ilgapelekius tunus, sąrašą likus ne mažiau kaip 15 dienų iki tokios veiklos vykdymo pradžios. Į tą sąrašą neįtrauktiems laivams Viduržemio jūros ilgapelekių tunų žvejoti neleidžiama.“;

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamente (ES) 2017/2403 išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto paprastąsias durklažuves ICCAT konvencijos rajone.

2.   Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių šiaurės ir pietų Atlanto paprastąsias durklažuves tikslingai žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

3.   Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių pagal 1 dalį, gali būti leidžiama laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos laive limito. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie su jų vėliava plaukiojantiems laivams leidžiamą didžiausią priegaudos limitą.

1.   Bet kokia neišnaudota valstybės narės šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių.

2.   Didžiausias neišnaudotas šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, neturi viršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.“

1.   Tiek, kiek įmanoma, Sąjungos pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai ir Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia visus atlantinius marlinus (Makaira nigricans), atlantinius baltuosius marlinus (Tetrapturus albidus) ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius (Tetrapturus georgei), kurie ištraukimo metu yra gyvi, deramai atsižvelgdami į įgulos narių saugą, taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala ir kuo labiau padidintas išgyvenamumas po paleidimo į jūrą.

2.   Valstybės narės, rengdamos savo laivynui skirtas gaires, skatina įgyvendinti ICCAT rekomendacijos 19-05 1 priede nurodytus saugaus elgesio ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus. Kad būtų galima saugiai paleisti sužvejotus gyvus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, Sąjungos žvejybos laivuose ant denio įgulos nariams turi būti lengvai prieinami šie įtaisai: keliamasis įtaisas, varžtų pjoviklis, kabliukų atkabinimo įrankis arba replės ir lynų pjoviklis .

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos laivų kapitonai ir įgulos nariai būtų tinkamai apmokyti, žinotų ir taikytų tinkamus poveikio mažinimo, identifikavimo, elgesio ir paleidimo į jūrą metodus ir laikytų laive visą įrangą, būtiną atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių paleidimui į jūrą, laikantis gairių dėl saugaus elgesio ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliųjų standartų, nurodytų 2 dalyje.

4.   Vykdydamos ICCAT valdomų išteklių žvejybą, valstybės narės stengiasi kuo labiau sumažinti atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių mirtingumą po jų paleidimo į jūrą.

5.   Valstybės narės gali leisti su jų vėliava plaukiojantiems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams ir gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti ir laikyti laive, perkrauti arba iškrauti negyvus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, neviršijant jų laimikio limito.

1.   Valstybės narės, su kurių vėliava žvejojantys laivai vykdo atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių mėgėjų žvejybą, užtikrina, kad mokslinis stebėjimas aprėptų 5 % turnyrų metu iškrauto sužvejotų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių kiekio.

2.   Mėgėjų vykdomos atlantinių marlinų žvejybos atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 251 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo.

3.   Mėgėjų vykdomos atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių žvejybos atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 168 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo.

4.   Draudžiama parduoti ar siūlyti parduoti vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ar atlantinių apvaliažvynių durklasnukių skerdenas ar skerdenų dalis.

5.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad mėgėjų žvejybos atveju visos paleidžiamos į jūrą žuvys būtų paleidžiamos taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala.

1.   Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinama, kad ICCAT būtų teikiami tikslūs duomenys apie buriažuvinių laimikį, žvejybos pastangas, žuvų dydį ir į jūrą išmestą žuvų kiekį, laikydamosi I ir II užduočių duomenų teikimui nustatytų ICCAT reikalavimų.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai buriažuvinių patikrinimo lapus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 18-05 1 priede, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šalies viduje, kad stebėtų laimikius ir išsaugotų bei valdytų buriažuvinių išteklius.

3.   Jei I užduoties duomenys, įskaitant duomenis apie negyvus į jūrą išmestus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius pagal ICCAT rezoliuciją 01-06 ir ICCAT rekomendaciją 11-15 nepateikiami, tų rūšių žuvis laikyti laive draudžiama.“

1.   Sąjungos žvejybos laivais sužvejoti šiaurės Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai neturi būti sužaloti ir, kiek tai praktiškai įmanoma, turi būti nedelsiant paleidžiami į jūrą, deramai atsižvelgiant į įgulos narių saugą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai taikytų IX priede nustatytus saugaus elgesio su šiaurės Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir jų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai taikytų IX priede nustatytus saugaus elgesio su pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir jų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus.

2.   Valstybės narės kas mėnesį teikia Komisijai viso leidžiamo iškrauti iš su jų vėliava plaukiojančių laivų pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių kiekio ataskaitas. Tos ataskaitos pateikiamos Komisijai per 15 dienų po kalendorinio mėnesio, kurį buvo sužvejotas laimikis, pabaigos. Be to, valstybės narės kasmet pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų į jūrą išmestų šių negyvų ryklių, į jūrą paleistų gyvų ryklių ir bendro laimikio ataskaitas.

3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės, su kurių vėliava žvejojantys laivai sužvejojo (iškrautos ir negyvos į jūrą išmestos žuvys) pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių, praneša Komisijai, kokią statistinę metodiką jos naudojo negyvų į jūrą išmestų ir gyvų į jūrą paleistų šių ryklių kiekiui apskaičiuoti. Valstybės narės, kuriose vykdoma smulkioji ir mažos apimties žvejyba, taip pat teikia informaciją apie savo duomenų rinkimo programas.

4.   Teikdamos metinius I ir II užduočių duomenis, valstybės narės, naudodamosi ICCAT Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto patvirtintais metodais, pateikia Komisijai visus atitinkamus duomenis apie pietų Atlanto atlantinius pilkšvuosius ryklius, įskaitant negyvų į jūrą išmestų ir gyvų į jūrą paleistų šių ryklių skaičiaus įverčius.

5.   Žvejybos laivams, kuriuose laikomi pietų Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai, draudžiama perkrauti pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.“

1.   Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinama, kad ICCAT būtų teikiami tikslūs duomenys apie ryklių laimikį, žvejybos pastangas, žuvų dydį ir į jūrą išmestą kiekį, laikantis I ir II užduočių duomenų teikimo reikalavimų.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai ryklių patikrinimo lapus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 18-06 1 priede, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šalies viduje, kad stebėtų laimikius ir išsaugotų bei valdytų ryklių išteklius.“

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekviename su jų vėliava plaukiojančiame laive, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, kiekvieno ištiso reiso metu būtų įrengta tinkama saugos įranga, įskaitant:

2.   Kiekvienas Sąjungos žvejybos laivas, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, parengia ir įgyvendina ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kurio turi būti laikomasi atvejais, jei stebėtojas miršta, dingsta arba manoma, kad iškrito už borto, suserga sunkia liga ar yra sužalojamas ir dėl to kyla grėsmė jo sveikatai, saugumui ar gerovei, arba jei jis buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta ar prie jo priekabiauta. Į tokį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą turi būti įtraukti, inter alia, ICCAT rekomendacijos 19-10 1 priede išdėstyti elementai.

3.   Kiekvienas Sąjungos žvejybos laivas, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, pateikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planą Komisijai, kad jis būtų perduotas ICCAT ir paskelbtas ICCAT interneto svetainėje. Naujas arba iš dalies pakeistas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kai tik jis parengiamas, pateikiamas Komisijai, kad jis būtų perduotas ICCAT ir paskelbtas ICCAT interneto svetainėje.

4.   Sąjungos žvejybos laive ICCAT regioninis stebėtojas gali būti tik tuo atveju, jei tas laivas yra pateikęs ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Be to, jei Komisija, remdamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo plane pateikta informacija, nustato ICCAT rekomendacijos 19-10 1 priede nustatytų standartų neatitikimą, ji gali nuspręsti, kad stebėtojo nusiuntimas į atitinkamos vėliavos valstybės narės laivą atidedamas tol, kol į neatitikimą bus tinkamai sureaguota.“

1.   Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad stebėtojai vykdytų visų pirma šias užduotis:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad stebėtojai:

3.   Laivo, į kurį paskirtas stebėtojas, kapitonas:

4.   Kiekviena valstybė narė:

1.   Pastebėjus, kad Sąjungos žvejybos laivas, trečiosios šalies žvejybos laivas arba jokiai valstybei nepriklausantis laivas vykdo žvejybos arba su žvejyba susijusią veiklą (pvz., perkrovimą), kuri, kaip manoma, siejama su NNN žvejyba, valstybės narės surenka kuo daugiau informacijos inspektavimo ir priežiūros operacijomis, jų kompetentingų institucijų vykdomomis ICCAT konvencijos rajone.

2.   Valstybės narės renka informaciją apie pastebėtus laivus pagal ICCAT rekomendacijos 19-09 priede pateiktą stebėjimo informacijos lapą.

3.   Pastebėjus laivą pagal 1 dalį, atitinkama valstybė narė (toliau – pastebėjusi valstybė narė) nepagrįstai nedelsdama praneša ir pateikia visus užregistruotus laivo atvaizdus pastebėto laivo vėliavos valstybės narės, KSŠ arba ne KSŠ vėliavos valstybės atitinkamoms institucijoms ir:

1.   Automatinis neišnaudotų kvotų perkėlimas kitiems metams neleidžiamas.

2.   Valstybė narė gali prašyti perkelti iš vienų metų į kitus metus ne daugiau kaip 5 % savo metinės kvotos. Atitinkama valstybė narė tą prašymą įtraukia į savo metinį žvejybos ir pajėgumo valdymo planą, kuris turi būti įtrauktas į Sąjungos žvejybos ir pajėgumo valdymo planą, kad jį patvirtintų ICCAT.“

1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai kaip savo žvejybos plano dalį elektroniniu būdu pateikia žuvininkystės ūkių, kuriems leidžiama vykdyti su paprastaisiais tunais susijusią veiklą rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Į tą sąrašą įtraukiama ši informacija:

Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tie žuvininkystės ūkiai galėtų būti įtraukti į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą.

2.   Laikoma, kad žuvininkystės ūkiams, kurie nėra įtraukti į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje vykdyti su paprastaisiais tunais susijusios veiklos neleidžiama.

3.   Jokios auginimo veiklos, įskaitant šėrimą tukinimo tikslais arba skerdimą, vykdyti už auginimo veiklos tikslais patvirtintų geografinių koordinačių ribų neleidžiama.

4.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie jų žuvininkystės ūkių sąrašų bet kokį papildymą, išbraukimą iš jų ir jų pakeitimą. Komisija nedelsdama tokius pakeitimus perduoda ICCAT sekretoriatui.

5.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad paprastieji tunai nebūtų talpinami žuvininkystės ūkiuose, neįtrauktuose į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą, ir kad į tuos žuvininkystės ūkius nebūtų priimami paprastieji tunai iš laivų, neįtrauktų į laivų ICCAT registrą. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų bet kokias operacijas paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registre neregistruotuose žuvininkystės ūkiuose.“

1.   Jei 43 straipsnyje nurodytas vaizdo įrašas neatitinka X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų ir ypač jei jo kokybė ir aiškumas nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių, perkeliantysis operatorius gali savanoriškai perkelti žuvis.

2.   Jei savanoriškas perkėlimas atliktas nebuvo arba jei, nepaisant savanoriško perkėlimo, vis dar neįmanoma nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičiaus, perkeliančiojo operatoriaus vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atlikti kontrolinį perkėlimą – jis kartojamas tol, kol vaizdo įrašo kokybė leis nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių.

3.   Savanoriški ir kontroliniai perkėlimai atliekami į tuščią varžą. Laivo žurnalui, ICCAT perkėlimo deklaracijai ir atitinkamiems eBCD skirsniams užpildyti naudojamas perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, nustatytas atlikus galiojantį savanorišką perkėlimą arba kontrolinį perkėlimą.

4.   Transportavimo varža nuo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, gaudyklės ar žuvininkystės ūkio varžos neatskiriama tol, kol gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive arba žuvininkystės ūkyje ar prie gaudyklės esantis ICCAT regioninis stebėtojas neatlieka atitinkamų užduočių.

5.   Jei dėl savanoriškų perkėlimų vaizdo įrašų kokybės vis dar neįmanoma nustatyti perkeliamų individų skaičiaus, perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti atskirti transportavimo varžas nuo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, gaudyklės ar žuvininkystės ūkio. Tokiu atveju perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija nurodo užplombuoti atitinkamų transportavimo varžų duris laikantis XVa priede nustatytos procedūros ir reikalauja, kad nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, dalyvaujant atitinkamos vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai, būtų atlikti kontroliniai perkėlimai.

6.   Jei kontrolinio perkėlimo metu vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos negali dalyvauti, kontrolinis perkėlimas vykdomas dalyvaujant ICCAT regioniniam stebėtojui. Tokiu atveju žuvininkystės ūkio operatorius, kuriam priklauso perkeliami paprastųjų tunų individai, yra atsakingas už tai, kad būtų ICCAT regioninis stebėtojas kontrolinio perkėlimo tikrinimo tikslais.“

1.   Perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentingos institucijos tiria visus atvejus, kai:

Pirmos pastraipos a punkte nurodyta 10 % paklaida išreiškiama perkeliančiojo operatoriaus skaičių procentine dalimi.

Inicijavusi tyrimą, perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija informuoja atitinkamų vilkikų vėliavos valstybės narės arba KSŠ kompetentingą instituciją apie tyrimą ir užtikrina, kad iš atitinkamos transportavimo varžos arba į ją žuvų nebūtų leidžiama perkelti tol, kol tyrimas nėra baigtas.

Kai taikytina, tyrimas apima visų atitinkamų vaizdo įrašų analizę. Išskyrus force majeure atvejus, toks tyrimas baigiamas iki įkėlimo į varžas žuvininkystės ūkyje ir bet kuriuo atveju per 96 valandas nuo tyrimo pradžios. Kol nėra tyrimo rezultatų, žuvų įkelti į varžas neleidžiama ir atitinkamas eBCD skirsnis nepatvirtinamas.

2.   Visų perkėlimo operacijų, kurioms reikalingas vaizdo įrašas, atveju, jei perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, apie kurį ICCAT perkėlimo deklaracijoje pranešė perkeliantysis operatorius, ir perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos nustatytas skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas žvejybos laivas, gaudyklė ar žuvininkystės ūkis galimai nesilaikė reikalavimų.“

1.   Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už informacijos apie jos jurisdikcijoje atliktas įkėlimo į varžas operacijas rinkimo ir tikrinimo koordinavimą, už jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose vykdomos veiklos kontrolę, taip pat už ataskaitų teikimą laivų arba gaudyklių, kuriais (-iomis) sužvejoti į varžas įkelti tunai, vėliavos ir gaudyklės valstybių narių ir KSŠ kompetentingoms institucijoms ir bendradarbiavimą su jomis.

2.   Visai paprastųjų tunų žvejybos ir auginimo veiklai taikoma pagal 14 straipsnį pateiktame stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane nustatyta kontrolė.

3.   Su įkėlimu į varžas susijusią veiklą vykdančios valstybės narės keičiasi informacija ir bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad paprastųjų tunų individų, kuriuos ketinama įkelti į varžas, skaičius ir svoris būtų tikslūs, atitiktų gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo kapitono arba gaudyklės operatoriaus praneštus ir atitinkamuose eBCD skirsniuose deklaruotus laimikio kiekius.

4.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad žuvininkystės ūkio operatoriai visada turėtų tikslų savo ūkių scheminį planą, kuriame būtų nurodyti visų varžų unikalūs identifikavimo numeriai, nurodyti 45c straipsnyje, ir kiekvienos iš jų padėtis ūkyje. Tas planas kontrolės tikslais nuolat bet kuriuo metu pateikiamas žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai ir žuvininkystės ūkyje esančiam ICCAT regioniniam stebėtojui. Apie bet kokį scheminio plano atnaujinimą turi būti iš anksto pranešta žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai. Scheminis planas atnaujinamas kiekvieną kartą, kai keičiamas žuvininkystės ūkio varžų skaičius arba išdėstymas.

5.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija bent 3 metus saugo visą su įkėlimo į varžas operacijomis, vykdytomis jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose, susijusią informaciją, dokumentus ir medžiagą ir laiko informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais. Ši pareiga taikoma mutatis mutandis žuvininkystės ūkio operatoriams, kai jie vykdo įkėlimo į varžas operacijas savo ūkiuose.

1.   Prieš pradėdama paprastųjų tunų žvejybos kampaniją, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienai varžai, susietai su jos jurisdikcijai priklausančiais žuvininkystės ūkiais, įskaitant varžas, naudojamas žuvų transportavimui į žuvininkystės ūkį, suteikia unikalų identifikavimo numerį (toliau – varžos numeris).

2.   Varžų numeriai priskiriami pagal unikalią numeravimo sistemą, juos sudaro bent triraidis kodas, atitinkantis žuvininkystės ūkio valstybės narės kodą, ir po jo einantys trys skaitmenys. Varžų numeriai yra nuolatiniai ir negali būti perskirti kitai varžai.

3.   Varžų numeriai įspaudžiami arba nupiešiami dviejose priešingose varžos žiedo pusėse virš vaterlinijos, kontrastinga fonui, ant kurio jie piešiami ar įspaudžiami, spalva ir bet kuriuo metu turi būti matomi ir įskaitomi kontrolės tikslais. Raidžių ir skaitmenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 cm, o linijos storis – ne mažesnis kaip 4 cm.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, leidžiama taikyti alternatyvius varžos numerio žymėjimo ant varžos metodus, jei jais užtikrinamas toks pats matomumas, įskaitomumas ir neliečiamumas.

1.   Kiekvienai įkėlimo į varžas operacijai taikoma 2–4 dalyse nustatyta procedūra.

2.   Žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija išduotų įkėlimo į varžas leidimą. Įkėlimo į varžas leidime nurodoma ši informacija:

3.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją atitinkamoms žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių arba KSŠ kompetentingoms institucijoms ir prašo patvirtinti, kad įkėlimo į varžas operaciją galima leisti atlikti.

4.   Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos institucijos per 3 darbo dienas praneša žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingai institucijai, kad atitinkamai įkėlimo į varžas operacijai gali būti išduotas leidimas arba leidimą išduoti atsisakoma. Atsisakymo atveju žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija nurodo tokio atsisakymo priežastis. Atsisakyme pateikiamas atitinkamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą.

5.   Gavusi atitinkamos žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės ar KSŠ kompetentingos institucijos patvirtinimą, žuvininkystės ūkio valstybė narė nedelsdama išduoda įkėlimo į varžas leidimą. Jei tokio patvirtinimo nėra, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija neleidžia atlikti įkėlimo į varžas operacijos.

6.   Įkėlimo į varžas operacijos neleidžiamos, jei prie žuvų, kurioms taikomas įkėlimo į varžas leidimas, nėra pridėta visa 2 dalyje reikalaujama informacija.

7.   Kol laukiama 44 straipsnyje nurodyto tyrimo, kurį atlieka žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės arba KSŠ kompetentinga institucija, rezultatų, įkėlimo į varžas operacija neleidžiama ir atitinkami eBCD skirsniai dėl informacijos apie laimikį ir prekybos informacijos apie gyvų žuvų prekybą nepatvirtinami.

8.   Jei žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentinga institucija įkėlimo į varžas leidimo neišduoda per 1 mėnesį nuo žuvininkystės ūkio operatoriaus prašymo suteikti įkėlimo į varžas leidimą, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo visas atitinkamoje transportavimo varžoje esančias žuvis paleisti į jūrą ir to imasi pagal XII priedą. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja atitinkamos žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės ar KSŠ kompetentingą instituciją ir ICCAT sekretoriatą apie žuvų paleidimą į jūrą.“

1.   Už žūklės laivą arba gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, jei mano, kad:

2.   Jei už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, ji:

1.   Vilkikui atvykus prie žuvininkystės ūkio, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad tas vilkikas būtų laikomas ne mažesniu kaip 1 jūrmylės atstumu nuo bet kurio žuvininkystės ūkio objekto tol, kol fiziškai atvyksta žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos atstovai. To vilkiko padėtis ir veikla nuolat stebimos.

2.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija neleidžia pradėti įkėlimo į varžas, jei nedalyvauja ta institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas arba kol žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių ar KSŠ kompetentingos institucijos nėra užpildžiusios ir nėra patvirtinusios atitinkamų eBCD skirsnių dėl informacijos apie laimikį ir prekybos informacijos apie gyvų žuvų prekybą.

3.   Draudžiama žuvininkystės ūkyje inkaru tvirtinti transportavimo varžas kaip žuvininkystės ūkio varžas be žuvų perkėlimo, kad būtų galima padaryti įrašą stereoskopine kamera.

4.   Perkėlus paprastųjų tunų individus iš vilkimo varžos į žuvininkystės ūkio varžą, žuvininkystės ūkio valstybės narės kontrolės institucija užtikrina, kad žuvininkystės ūkio varžos, kuriose laikomi paprastųjų tunų individai, visada būtų užplombuotos. Plombas nuimti galima tik dalyvaujant žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai ir gavus jos leidimą. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kontrolės institucija nustato žuvininkystės ūkio varžų plombavimo protokolus, kuriais užtikrinama, kad būtų naudojamos oficialios plombos ir kad tos plombos būtų pritvirtintos taip, kad nebūtų galima atidaryti durų nesulaužant plombų.

5.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų tunų laimikis būtų patalpintas į atskiras varžas ar jų grupę ir suskirstytas pagal vėliavos valstybes nares arba kilmės KSŠ ir sužvejojimo metus. Tačiau jei paprastieji tunai buvo sužvejoti vykdant jungtinę žvejybos operaciją, atitinkamas laimikis perkeliamas į atskiras varžas arba varžų grupę ir suskirstomas pagal jungtinę žvejybos operaciją ir sužvejojimo metus.

6.   Žuvys į varžas keliamos kiekvienais metais anksčiau nei rugpjūčio 22 d., išskyrus atvejus, kai už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikdamos įkėlimo į varžas ataskaitą nurodo pagrįstas priežastis, įskaitant force majeure. Bet kuriuo atveju po kiekvienų metų rugsėjo 7 d. žuvys į varžas nebekeliamos. Tuo atveju, kai perkėlimai vykdomi tarp žuvininkystės ūkių, pirmiau nurodyti terminai netaikomi.“

1.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad jų kontrolės institucijos įkėlimo į varžas operacijas stebėtų naudodamos ir įprastas, ir stereoskopines kameras. Daromi kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašai laikantis X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų.

2.   Jei kontrolinės kameros vaizdo įrašo, naudojamo į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui ir svoriui nustatyti, kokybė neatitinka X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atlikinėti kontrolinį įkėlimą į varžas tol, kol bus galima nustatyti paprastųjų tunų individų skaičių ir svorį. Įkėlimo į varžas operacijos pakartojimui naujas įkėlimo į varžas leidimas nereikalingas.

3.   Kontrolinio įkėlimo į varžas atveju žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, varža būtų užplombuota ir kad varža nebūtų galima manipuliuoti iki naujos įkėlimo į varžas operacijos. Kontroliniam įkėlimui į varžas naudojamos žuvininkystės ūkio, į kurį perkeliama, varžos turi būti tuščios.

4.   Užbaigus įkėlimo į varžas operaciją, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad ICCAT regioninis stebėtojas galėtų nedelsdamas susipažinti su visais kontrolinės kameros vaizdo įrašais ir jam būtų leidžiama padaryti kopiją, jei to reikia tų vaizdo įrašų analizės užduočiai užbaigti kitu laiku ar kitoje vietoje.

5.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos atveju žuvininkystės ūkio operatorius ICCAT įkėlimo į varžas deklaraciją pateiktų per 1 savaitę nuo faktinės įkėlimo į varžas operacijos, naudodamas XIV priede pateiktą šabloną.

1.   Jeigu vienos žūklės operacijos atveju į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, apie kurį pagal 51 straipsnio 3 dalį pranešė žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija, daugiau nei 10 % skiriasi nuo skaičiaus, kuris, kaip nurodyta eBCD arba ICCAT perkėlimo deklaracijoje, buvo sužvejotas ir (arba) perkeltas, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija pradeda tyrimą, kad nustatytų tikslų laimikio svorį, kuris turi būti išskaitytas iš nacionalinės paprastųjų tunų kvotos.

2.   Siekdama padėti atlikti 1 dalyje nurodytą tyrimą, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija paprašo pateikti visą papildomą informaciją ir atitinkamo vaizdo įrašo analizės, kurią atliko atitinkamoje transportavimo ir įkėlimo į varžas operacijoje dalyvavusios vėliavos ir žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos, rezultatus.

3.   Valstybių narių, įskaitant tas, kurių laivai, žvejojantys su jų vėliavomis, dalyvavo transportuojant žuvis, kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja, be kita ko, keisdamosi visa jų turima informacija ir dokumentais.

4.   Žūklės laivo vėliavos ar gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija tyrimą užbaigia per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija praneša įkėlimo į varžas rezultatus.

5.   Jei atitinkamu laivu ar gaudykle sužvejotų paprastųjų tunų individų, apie kuriuos pranešta, skaičius ir žūklės laivo vėliavos ar gaudyklės valstybės narės kompetentingos institucijos tyrimo metu nustatytas skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas laivas arba gaudyklė galimai nesilaikė reikalavimų.

6.   1 ir 5 dalyse nurodyta 10 % paklaida išreiškiama kaip procentinė žvejybos laivo kapitono ar kapitono atstovo arba gaudyklės operatoriaus ar gaudyklės atstovo pateiktų skaičių dalis ir taikoma individualios įkėlimo į varžas operacijos lygmeniu.

7.   Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybė narė nustato paprastųjų tunų svorį, kuris turi būti išskaitytas iš jos nacionalinės paprastųjų tunų kvotos, atsižvelgdama į kiekius, kurie įkelti į varžas, apskaičiuotus pagal XI priedą, taip užtikrinant, kad svoris įkėlimo į varžas metu būtų apskaičiuojamas remiantis laukinių žuvų ilgio ir svorio santykiu ir praneštu nugaišusių žuvų kiekiu pagal XIII priedą.

8.   Tačiau, jei atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą padaroma išvada, kad paprastųjų tunų individai yra prarastos žuvys, kaip apibrėžta XIII priede, prarastų žuvų svoris išskaičiuojamas iš valstybės narės kvotos pagal XIII priedą, sužvejotų paprastųjų tunų individų skaičiui, kurį nustatė žūklės laivo arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija, atlikusi pirmojo perkėlimo vaizdo įrašo analizę tyrimo metu, pritaikant žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos praneštą vidutinį individualų svorį įkėlimo į varžas metu.

9.   Nepaisant 8 dalies, pasikonsultavusi su vėliavos valstybės narės, susijusios su žuvų transportavimu į paskirties žuvininkystės ūkį, kompetentinga institucija, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti neišskaičiuoti iš valstybės narės kvotos žuvų, kurios, kaip nustatyta atlikus tyrimą, buvo prarastos, jei operatorius praradimą tinkamai pagrindė dokumentais kaip force majeure aplinkybes (pvz., apgadintos varžos nuotraukomis, meteorologiniais pranešimais), atitinkama informacija buvo perduota operatoriaus valstybės narės kompetentingai institucijai iš karto po įvykio ir tas praradimas nenulėmė žinomų nugaišimo atvejų.

1.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nustato į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių ir svorį analizuodama kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašą, kurį pateikia žuvininkystės ūkio operatorius. Atlikdamos tą analizę, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos laikosi XI priede nustatytų procedūrų.

2.   Jei žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas skaičius arba svoris ir ICCAT įkėlimo į varžas deklaracijoje nurodyti atitinkami skaičiai skiriasi daugiau nei 10 %, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija pradeda tyrimą, kad nustatytų neatitikimo priežastis ir atitinkamai pakoreguotų į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičių ir (arba) svorį. Ta 10 % paklaida išreiškiama žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktų skaičių procentine dalimi.

3.   Užbaigus įkėlimo į varžas operaciją arba, jei tai jungtinė žvejybos operacija ar tos pačios ES valstybės narės gaudyklės, paskutinę įkėlimo į varžas operaciją, susijusią su ta jungtine žvejybos operacija arba tomis gaudyklėmis, žuvininkystės ūkio valstybė narė XI priede nurodytos stereoskopinės programos rezultatus praneša žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybei narei arba KSŠ pagal XI priedo B skirsnio 2 punktą.

4.   Žuvininkystės ūkio valstybė narė 3 dalyje nurodytos stereoskopinės programos rezultatus taip pat perduoda subjektui, kuris ICCAT vardu vykdo ICCAT regioninių stebėtojų programą.

5.   3 dalyje nurodyta stereoskopinė programa vykdoma laikantis XI priede nustatytų procedūrų. Alternatyvūs metodai gali būti naudojami tik jei juos savo metiniame susitikime patvirtino ICCAT.

6.   Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai su stereoskopine programa arba alternatyviais metodais, nurodytais 5 dalyje, susijusias procedūras ir rezultatus, kurie kasmet ne vėliau kaip spalio 31 d. turi būti perduoti SCRS.

7.   Žuvininkystės ūkio operatorius, laikydamasis XIII priedo, praneša apie visus paprastuosius tunus, kurie nugaišo įkėlimo į varžas operacijos metu.

8.   Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybė narė duoda nurodymą laikantis XII priede išdėstytų procedūrų į varžas įkeltą žuvų kiekį, kuriuo viršijamas deklaruotas sužvejotas ir perkeltas kiekis, paleisti į jūrą, jei:

Perteklinių žuvų paleidimas į jūrą vykdomas dalyvaujant kontrolės institucijoms.

9.   Sprendžiant, ar žuvis reikia paleisti į jūrą, naudojami stereoskopinės programos rezultatai ir atitinkamai užpildomos įkėlimo į varžas deklaracijos ir atitinkami BCD skirsniai. Kai duodamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą, žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvų paleidimą stebėtų nacionalinė kontrolės institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas.

1.   Žuvys, kurios turi būti paleidžiamos į jūrą, nustatomos pagal XI priedo B skirsnio 3 punktą.

2.   Jei į varžas įkeliamų paprastųjų tunų svoris viršija kiekį, kuris buvo deklaruotas kaip sužvejotas ir (arba) perkeltas, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija duoda nurodymą paleisti žuvis į jūrą ir nedelsdama apie tai praneša atitinkamos žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai. Nurodymas paleisti žuvis į jūrą duodamas pagal XI priedo B skirsnio 3 punktą, atsižvelgiant į galimą kompensaciją jungtinės žvejybos operacijos arba gaudyklės lygmeniu pagal XI priedo B skirsnio 5 punktą.

3.   Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priede nustatyto protokolo.“

1.   Perdirbimo laivai, ketinantys vykdyti veiklą žuvininkystės ūkiuose arba gaudyklėse, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki laivo atvykimo į žuvininkystės ūkio arba gaudyklės rajoną išsiunčia žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybei narei išankstinį pranešimą. Išankstiniame pranešime nurodoma bent atvykimo data ir numatomas laikas, taip pat informacija apie tai, ar perdirbimo laive yra paprastųjų tunų, ir, jei taip, pateikiama išsami informacija apie krovinį, įskaitant apdorotų žuvų svorio ir gyvojo svorio kiekius, ir išsami informacija apie laive laikomų paprastųjų tunų kilmę (žuvininkystės ūkis arba gaudyklė ir valstybė narė arba KSŠ).

2.   Bet kokiai skerdimo operacijai žuvininkystės ūkiuose ar gaudyklėse reikalingas žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybės narės leidimas. Tuo tikslu žuvininkystės ūkio arba gaudyklės operatorius, ketinantis skersti paprastuosius tunus, atitinkamai savo žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybei narei pateikia prašymą suteikti leidimą, kuriame pateikiama bent ši informacija:

3.   Neleidžiama vykdyti jokios skerdimo operacijos, išskyrus paprastųjų tunų individų, kurie yra beveik nugaišę, atveju, kol pagal 50 straipsnio 7–9 dalis nėra nustatyti kvotos panaudojimo rezultatai ir nėra atliktas su tuo susijęs paleidimas į jūrą.

4.   Skerdimo operacijos nevykdomos, jei – gaudyklių atveju – nedalyvauja nacionalinis stebėtojas arba, jei žuvys skerdžiamos žuvininkystės ūkiuose, ICCAT regioninis stebėtojas. Jei žuvys pristatomos į perdirbimo laivus, nacionalinis stebėtojas arba ICCAT regioninis stebėtojas savo atitinkamas užduotis gali atlikti iš perdirbimo laivų.

5.   Žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos institucijos, naudodamosi visa turima atitinkama informacija, patikrina visų skerdimo operacijų, vykdomų jų jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose ir gaudyklėse, rezultatus ir atlieka jų kryžminę patikrą. Žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos kontrolės institucijos tikrina visas perdirbimo laivams skirtų paprastųjų tunų skerdimo operacijas ir tam tikrą likusių skerdimo operacijų procentinę dalį, remdamosi rizikos analize.

6.   Jei paprastųjų tunų paskirties vieta yra perdirbimo laivas, perdirbimo laivo kapitonas arba jo atstovas užpildo perdirbimo deklaraciją. Jei paskersti paprastieji tunai turi būti iškrauti tiesiai uoste, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės operatorius užpildo skerdimo deklaraciją. Perdirbimo ir skerdimo deklaracijas tvirtina nacionalinis stebėtojas arba ICCAT regioninis stebėtojas, dalyvaujantis vykdant skerdimo operaciją.

7.   Perdirbimo ir skerdimo deklaracijos per 48 valandas po skerdimo operacijos el. paštu perduodamos žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingoms institucijoms naudojant XVb priede pateiktą šabloną.

1.   Perkėlimas žuvininkystės ūkyje negali būti vykdomas be žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo ir dalyvavimo. Kiekvienas perkėlimas registruojamas kontrolinėmis kameromis, kad būtų patvirtintas perkeltų paprastųjų tunų individų skaičius. Vaizdo įrašas turi atitikti X priede nustatytus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija stebi ir kontroliuoja tuos perkėlimus ir užtikrina, kad kiekvienas perkėlimas žuvininkystės ūkyje būtų registruojamas eBCD sistemoje.

2.   Nepaisant 5 straipsnio 30 punkte pateiktos įkėlimo į varžą apibrėžties, paprastųjų tunų individų perkėlimas tarp dviejų skirtingų to paties žuvininkystės ūkio vietų (perkėlimas žuvininkystės ūkyje) naudojant transportavimo varžą 7 skirsnio tikslais nelaikomas įkėlimu į varžą.

3.   Perkėlimo žuvininkystės ūkyje metu žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti pergrupuoti tos pačios vėliavos ir tos pačios jungtinės žvejybos operacijos kilmės žuvis, su sąlyga, kad bus toliau užtikrintas atsekamumas ir SCRS nustatyto augimo greičio taikomumas.

4.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ir žuvininkystės ūkio operatorius ne trumpiau kaip 3 metus saugo jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose atliktų perkėlimų žuvininkystės ūkyje vaizdo įrašus ir laiko informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.

1.   Prieš prasidedant kitam gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos ir žvejybos gaudyklėmis sezonui, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nuodugniai įvertina jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose kitiems metams paliktus gyvus paprastuosius tunus. Tuo tikslu atitinkami gyvi paprastieji tunai perkeliami į tuščias varžas ir stebimi naudojant kontrolines kameras, kad būtų nustatytas perkeltų paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, paprastųjų tunų palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams ir perkėlimas iš varžų tais metais, kai nebuvo skerdžiama, kasmet kontroliuojamas taikant 56e straipsnyje nustatytą atsitiktinių patikrinimų procedūrą.

3.   Kitiems metams palikti gyvi paprastieji tunai patalpinami į atskiras varžas arba jų grupę žuvininkystės ūkyje ir suskirstomi pagal jungtines žvejybos operacijas arba tą pačią gaudyklės valstybę narę arba kilmės KSŠ ir sužvejojimo metus.

4.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad kontrolinės kameros vaizdo įrašas, gautas atlikus perkėlimus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams tikslu, atitiktų X priede nustatytus atitinkamus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus ir kad kitiems metams paliekamų paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris būtų nustatomas pagal XI priedo A skirsnį.

5.   Kol SCRS nėra parengęs algoritmo tukinamų arba ūkiuose auginamų žuvų arba abiejų ilgiui perskaičiuoti į svorį, kitiems metams žuvininkystės ūkyje paliktų paprastųjų tunų individų svoris nustatomas naudojant naujausias SCRS parengtas augimo greičio lenteles.

6.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja ir eBCD sistemoje užregistruoja paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimą, ir numatomo skaičiaus po skerdimo skirtumą. Jei nustatomas perteklius, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atitinkamą paprastųjų tunų individų skaičių paleisti į jūrą. Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priedo. Neleidžiama kompensuoti skirtumų tarp skirtingų žuvininkystės ūkyje esančių varžų. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimą, ir individų, kurie turėtų būti varžoje, skaičiaus skirtumo ne didesnę nei 5 % paklaidą.

7.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ne trumpiau kaip 3 metus saugo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimų, atliktų jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose, vaizdo įrašus ir visus atitinkamus dokumentus ir laiko tą informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.

1.   Žuvininkystės ūkio valstybių narių kompetentingos institucijos per 10 dienų nuo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimo pabaigos užpildo ir perduoda Komisijai metinę palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaraciją, pridėtą prie peržiūrėto auginimo valdymo plano. Tokioje deklaracijoje nurodoma bent ši informacija:

Metinę palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaraciją Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui per 15 dienų nuo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimo operacijos pabaigos.

2.   Stereoskopinės sistemos ataskaita, kai taikytina, pridedama prie metinės palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaracijos.

1.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija vykdo atsitiktinius patikrinimus jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose. 2 dalyje nurodyti minimalieji atsitiktiniai patikrinimai žuvininkystės ūkiuose vykdomi nuo įkėlimo į varžas operacijų užbaigimo iki pirmojo įkėlimo į varžas kitais metais. Tokie patikrinimai apima privalomą visų paprastųjų tunų individų perkėlimą iš žuvininkystės ūkio varžų į kitas žuvininkystės ūkio varžas, kad paprastųjų tunų individų skaičių būtų galima apskaičiuoti naudojant kontrolinius vaizdo įrašus.

2.   Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė nustato minimalų atsitiktinių patikrinimų, kurie turi būti atlikti kiekviename jos jurisdikcijai priklausančiame žuvininkystės ūkyje, skaičių. Atsitiktinių patikrinimų skaičius apima ne mažiau kaip 10 % kiekvieno žuvininkystės ūkio varžų skaičiaus užbaigus įkėlimo į varžas operacijas, atliekant bent vieną patikrinimą kiekviename žuvininkystės ūkyje ir prireikus suapvalinant iki didesnio skaičiaus. Tikrintinų varžų atranka atliekama remiantis rizikos analize. Vykdytinų atsitiktinių patikrinimų planavimas turi būti atspindėtas 14 straipsnyje nurodytame valstybės narės stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane.

3.   Nors ir neprivaloma, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali atitinkamiems žuvininkystės ūkiams ne anksčiau kaip prieš 2 kalendorines dienas pranešti, kad bus vykdomas atsitiktinis patikrinimas. Tokiais atvejais apie atrinktas varžas žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija žuvininkystės ūkio operatoriui praneša tik atvykusi į atitinkamą žuvininkystės ūkį.

4.   Žuvininkystės ūkio operatoriai imasi visų tinkamų priemonių, kad palengvintų atsitiktinius patikrinimus, o jei apie tai pranešama iš anksto, jie užtikrina, kad būtų įdiegtos visos priemonės, kad žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija atsitiktinį patikrinimą galėtų atlikti bet kuriuo metu ir bet kurioje žuvininkystės ūkio varžoje.

5.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija stengiasi sutrumpinti laiką nuo nurodymo atlikti atsitiktinius patikrinimus iki patikrinimo operacijų atlikimo dienos. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad žuvininkystės ūkio operatorius neturėtų galimybės manipuliuoti atitinkamomis varžomis, kol nebus atliktas atsitiktinis patikrinimas.

6.   Atlikus atsitiktinį patikrinimą bet koks paprastųjų tunų individų skaičiaus, nustatyto atliekant atsitiktinį patikrinimą, ir skaičiaus, kuris turėtų būti varžoje, skirtumas turi būti tinkamai ištirtas ir užregistruotas eBCD sistemoje. Jei nustatomas perteklius, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atitinkamą paprastųjų tunų individų skaičių paleisti į jūrą. Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priedo. Neleidžiama kompensuoti skirtumų tarp skirtingų žuvininkystės ūkyje esančių varžų. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus kontrolinį perkėlimą, ir individų, kurie turėtų būti varžoje, skaičiaus skirtumo 5 % paklaidą.

7.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ne trumpiau kaip 3 metus saugo visus jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose atliktų atsitiktinių patikrinimų vaizdo įrašus ir laiko tą informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.

8.   Atsitiktinių patikrinimų rezultatus Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui prieš prasidedant naujam gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos sezonui, kaip taikoma kiekvienai valstybei narei pagal 17 straipsnį, kad jie būtų perduoti ICCAT atitikties komitetui.

1.   Gyvi paprastieji tunai negali būti perkeliami iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą be išankstinio raštiško atitinkamų žuvininkystės ūkio valstybių narių kompetentingų institucijų leidimo.

2.   Perkėlimas iš žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, varžos į transportavimo varžą turi atitikti 6 skirsnyje išdėstytus reikalavimus, įskaitant vaizdo įrašą perkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui patvirtinti, ICCAT perkėlimo deklaracijos užpildymą ir ICCAT regioninio stebėtojo atliekamą operacijos patikrinimą.

3.   Nepaisant 2 dalies, tais atvejais, kai į paskirties žuvininkystės ūkį turi būti perkelta visa žuvininkystės ūkio varža, daryti operacijos vaizdo įrašą nebūtina, o varža į paskirties žuvininkystės ūkį transportuojama užplombuota.

4.   Paprastųjų tunų įkėlimui į varžas paskirties žuvininkystės ūkyje taikomi 46a ir 49 straipsniuose ir 51 straipsnio 1, 2 bei 7 dalyse nustatyti įkėlimo į varžas operacijų reikalavimai, įskaitant vaizdo įrašymą į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui ir svoriui patvirtinti, ir ICCAT regioninio stebėtojo atliekamą operacijos patikrinimą. Iš kito žuvininkystės ūkio į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų svoris nenustatomas tol, kol SCRS nebus parengęs algoritmo tukinamų arba ūkiuose auginamų žuvų arba abiejų ilgiui perskaičiuoti į svorį.“;