Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R0389

    Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/389 2019 m. spalio 31 d. kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013

    C/2019/7772

    OL L 74, 2020 3 11, p. 1–19 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 22/06/2022; netiesiogiai panaikino 32022R0869

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/389/oj

    11.3.2020   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 74/1


    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/389

    2019 m. spalio 31 d.

    kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (1), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

    kadangi:

    (1)

    Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 sukuriami bendro intereso projektų (toliau – BIP), reikalingų siekiant įgyvendinti devynis geografiniu atžvilgiu prioritetinius strateginius elektros energijos, dujų ir naftos infrastruktūros koridorius ir tris ES masto elektros energijos magistralių, pažangiųjų tinklų ir anglies dioksido transportavimo tinklų infrastruktūros prioritetines sritis, nustatymo, planavimo ir įgyvendinimo metmenys;

    (2)

    Komisija yra įgaliota nustatyti Sąjungos BIP sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas);

    (3)

    BIP sąrašas sudaromas kas dvejus metus, todėl jį būtina pakeisti;

    (4)

    projektus, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, įvertino ir jų atitiktį Reglamento (ES) Nr. 347/2013 4 straipsnio kriterijams patvirtino to reglamento 3 straipsnyje nurodytos regioninės grupės;

    (5)

    dėl BIP regioninių sąrašų projektų techninio lygmens posėdžiuose susitarė regioninės grupės. 2019 m. rugsėjo 25 d. gavę Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – ACER) nuomones dėl vertinimo kriterijų taikymo ir kaštų ir naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose, 2019 m. spalio 4 d. regioninių grupių sprendimus priimantys organai patvirtino regioninius sąrašus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies a punktą, prieš patvirtinant regioninius sąrašus, visus projektų pasiūlymus tvirtino valstybės narės, su kurių teritorija tie projektai susiję;

    (6)

    dėl projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, konsultuotasi su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant gamintojus, skirstomųjų tinklų operatorius ir tiekėjus, atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat vartotojų ir aplinkos apsaugos organizacijomis;

    (7)

    BIP turėtų būti suskirstyti pagal strateginius transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetus Reglamento (ES) Nr. 347/2013 I priede nurodyta tvarka. Sąjungos sąraše projektai neturėtų būti pateikiami pagal svarbą;

    (8)

    BIP turėtų būti pateikti kaip atskiri BIP arba, jei jie yra tarpusavyje susiję arba (gali būti) konkuruojantys, kaip kelių BIP grupės dalis;

    (9)

    į Sąjungos sąrašą įtraukti BIP yra įvairiuose įgyvendinimo etapuose: rengiamasi atlikti galimybių tyrimą, vykdomas galimybių tyrimas, svarstomas leidimo išdavimas, vyksta statyba. dėl BIP, kurių įgyvendinimas tik pradėtas, gali reikėti tyrimų, kuriais būtų įrodytas techninis ir ekonominis gyvybingumas ir atitiktis Sąjungos teisės aktams, įskaitant aplinkos teisės aktus. Todėl turėtų būti tinkamai nustatytas ir įvertintas galimas neigiamas poveikis aplinkai, jo turėtų būti išvengta arba jis turėtų būti sumažintas;

    (10)

    tai, kad projektai yra įtraukti į Sąjungos sąrašą, nedaro poveikio atitinkamiems aplinkos vertinimo ir leidimų išdavimo procedūrų rezultatams. Pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 5 straipsnio 8 dalį projektas, kuris neatitinka Sąjungos teisės, gali būti pašalintas iš Sąjungos sąrašo. BIP įgyvendinimas, įskaitant jų atitikimą atitinkamiems teisės aktams, turėtų būti stebimas pagal to reglamento 5 straipsnį;

    (11)

    todėl Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2019 m. spalio 31 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    Jean-Claude JUNCKER


    (1)  OL L 115, 2013 4 25, p. 39.


    PRIEDAS

    Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priedas pakeičiamas taip:

    „VII PRIEDAS

    SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS (SĄJUNGOS SĄRAŠAS),

    nurodytas 3 straipsnio 4 dalyje

    A.   Sąjungos sąrašo parengimo principai

    1)   Bendro intereso projektų grupės

    Kai kurie bendro intereso projektai (BIP) priskirti prie grupių, nes jie yra tarpusavyje susiję, gali tarpusavyje konkuruoti arba konkuruoja. Nustatytos šių rūšių BIP grupės:

    a)

    tarpusavyje susijusių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos BIP“. Tokios grupės sudarytos siekiant nustatyti tuos BIP, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tuos pačius tarpvalstybinius trukdžius ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant ES masto naudos, turi būti įgyvendinti visi BIP;

    b)

    tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP“. Tokia grupė sukurta, nes kai kurių tarpvalstybinių trukdžių mastas nėra visiškai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti BIP. Paliekama spręsti rinkai, ar įgyvendinti vieną, kelis arba visus iš BIP, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese, taip pat susijusiame su pajėgumo poreikiais, ir

    c)

    konkuruojančių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP“. Įgyvendinant tokios grupės projektus, šalinami tie patys trukdžiai. Vis dėlto trukdžių mastas yra aiškesnis, palyginti su tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupe, todėl tik vienas BIP turi būti įgyvendintas. Paliekama spręsti rinkai, kurį BIP įgyvendinti, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. Prireikus BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese.

    Visiems BIP taikomos tokios pačios Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

    2)   Pastočių ir kompresorinių traktavimas

    Elektros energijos pastotės bei abipusės apkrovos stotys ir dujų kompresorinės laikomos BIP dalimis, jei jos geografiškai yra prie perdavimo linijos. Pastotės, abipusės apkrovos stotys ir kompresorinės laikomos atskirais BIP ir aiškiai išvardijamos Sąjungos sąraše, jei jų geografinė padėtis yra kitokia nei perdavimo linijų. Joms taikomos Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

    3)   Prie BIP nebepriskiriami projektai ir projektai, kurie tapo kitų BIP dalimi

    a)

    Keletas į Sąjungos sąrašus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89, įtrauktų projektų nebepriskiriami prie BIP dėl vienos ar daugiau toliau pateikiamų priežasčių:

    infrastruktūra jau yra pradėta eksploatuoti arba bus pradėta eksploatuoti iki 2019 m. pabaigos, todėl Reglamento (ES) Nr. 347/2013 nuostatomis nebūtų pasinaudota,

    remiantis naujausiais duomenimis, projektas neatitinka bendrųjų kriterijų,

    projekto vykdytojas pakartotinai nepateikė projekto atrankai į Sąjungos sąrašą arba

    vykdant atranką, projektas pripažintas mažiau svarbiu už kitus galimus BIP.

    Šie projektai (išskyrus tuo atveju, kai infrastruktūra jau eksploatuojama arba turi būti pradėta eksploatuoti iki 2019 m. pabaigos) gali būti svarstomi siekiant juos įrašyti į kitą Sąjungos sąrašą, jei neliks priežasčių, dėl kurių jie neįrašyti į dabartinį Sąjungos sąrašą.

    Tokie projektai nėra BIP, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie pateikiami VII priedo C dalyje kaip prie bendro intereso projektų nebepriskiriami projektai, nurodant pirminį jiems suteiktą BIP numerį.

    b)

    Be to, įgyvendinami tam tikri į Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89 nustatytus Sąjungos sąrašus įtraukti projektai tapo sudėtine kitų BPI (ar jų grupių) dalimi.

    Tokie projektai nėra BIP, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie pateikiami VII priedo C dalyje kaip projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis, nurodant pirminį jiems suteiktą BIP numerį.

    4)   BIP, taip pat vadinamų elektros energijos magistralėmis, apibrėžtis

    BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis, yra prie vieno iš prioritetinių elektros energijos koridorių ir prie prioritetinės teminės elektros energijos magistralių srities priskiriami BIP.

    B.   Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas

    1)   Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

    Nr.

    Apibrėžtis

    1.3

    Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    1.3.1

    Jungtis Endrup (DK)–Klixbüll (DE)

    1.6

    Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

    1.7

    Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

    1.7.1

    Jungtis Cotentin (FR)–Exeter apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

    1.7.3

    Jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

    1.7.5

    Jungtis Dunkerque apylinkės (FR)–Kingsnorth (UK) apylinkės [dabartinis pavadinimas – Gridlink]

    1.8

    Vokietijos ir Norvegijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordLink]

    1.8.1

    Jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO)

    1.9

    1.9.1

    Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Wexford (IE)–Pembroke, Velsas (UK) [dabartinis pavadinimas – Greenlink]

    1.10

    Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

    1.10.1

    Jungtis Blythe (UK)–Kvilldal (NO) [dabartinis pavadinimas – North Sea Link]

    1.10.2

    Jungtis Peterhead (UK)–Simadalen (NO) [dabartinis pavadinimas – NorthConnect]

    1.12

    Elektros energijos akumuliavimo projektų grupė Jungtinėje Karalystėje, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

    1.12.3

    Suspausto oro energijos saugykla Middlewich [dabartinis pavadinimas – CARES]

    1.12.4

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Cruachan II

    1.14

    Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

    1.15

    Jungtis Antverpeno vietovė (BE)–Kemsley apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – Nautilus]

    1.16

    Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jungtis

    1.17

    Suspausto oro energijos saugykla Zuidwending (NL)

    1.18

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla jūroje Belgijoje [dabartinis pavadinimas – iLand]

    1.19

    Vienas ar daugiau centrų Šiaurės jūroje, sujungtų su Šiaurės jūros regiono valstybėmis (Danija, Vokietija, Nyderlandais) [dabartinis pavadinimas – North Sea Wind Power Hub]

    1.20

    Vokietijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – NeuConnect]

    2)   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

    Nr.

    Apibrėžtis

    2.4

    Jungtis Codrongianos (IT)–Lucciana (Korsika, FR)–Suvereto (IT) [dabartinis pavadinimas – SACOI 3]

    2.7

    Jungtis Akvitanijos regionas (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

    2.9

    Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Ultranet]

    2.10

    Vidaus linija Brunsbüttel–Wilster ir Grοβgartach–Bergrheinfeld-West (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Suedlink]

    2.13

    Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    2.13.1

    Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK) [dabartinis pavadinimas – North-South interconnector]

    2.13.2

    Jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK) [dabartinis pavadinimas – RIDP1]

    2.14

    Jungtis Thusis/Sils (CH)–Verderio Inferiore (IT) [dabartinis pavadinimas – Greenconnector]

    2.16

    Vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    2.16.1

    Vidaus linija Pedralva–Sobrado (PT), anksčiau vadinta Pedralva–Alfena (PT)

    2.16.3

    Vidaus linija Vieira do Minho–Ribeira de Pena–Feira (PT), anksčiau vadinta Frades B, Ribeira de Pena–Feira (PT)

    2.17

    Portugalijos ir Ispanijos jungtys Beariz–Fontefría (ES), Fontefría (ES)–Ponte de Lima (PT) (anksčiau vadinta Vila Fria/Viana do Castelo) ir Ponte de Lima–Vila Nova de Famalicão (PT) (anksčiau vadinta Vila do Conde), įskaitant pastotes Beariz (ES), Fontefría (ES) ir Ponte de Lima (PT)

    2.18

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugyklos Kaunertal, Tirolis (AT), pajėgumo didinimas

    2.23

    Vidaus linijos prie Belgijos šiaurinės sienos Zandvliet–Lillo-Liefkenshoek (BE) ir Liefkenshoek–Mercator, įskaitant pastotę Lillo (BE)[dabartinis pavadinimas – BRABO II + III]

    2.27

    2.27.1

    Jungtis Aragón (ES) – Atlantic Pyrenees (FR) [dabartinis pavadinimas – Pyrenean crossing 2]

    2.27.2

    Jungtis Navarra (ES) – Landes (FR) [dabartinis pavadinimas – Pyrenean crossing 1]

    2.28

    2.28.2

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Navaleo (ES)

    2.28.3

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Girones & Raïmats (ES)

    2.28.4

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Cúa (ES)

    2.29

    Hidroelektrinė Silvermines (IE)

    2.30

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Riedl (DE)

    3)   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

    Nr.

    Apibrėžtis

    3.1

    Austrijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    3.1.1

    Jungtis St. Peter (AT)–Isar (DE)

    3.1.2

    Vidaus linija St. Peter–Tauern (AT)

    3.1.4

    Vidaus linija Westtirol–Zell-Ziller (DE)

    3.4

    Jungtis Wurmlach (AT)–Somplago (IT)

    3.7

    Bulgarijos ir Graikijos projektų Maritsa East 1–N. Santa grupė ir būtini Bulgarijos vidaus pajėgumo stiprinimai, įskaitant šiuos BIP:

    3.7.1

    Jungtis Maritsa East 1 (BG)–N. Santa (EL)

    3.7.2

    Vidaus linija Maritsa East 1–Plovdiv (BG)

    3.7.3

    Vidaus linija Maritsa East 1–Maritsa East 3 (BG)

    3.7.4

    Vidaus linija Maritsa East 1–Burgas (BG)

    3.8

    Bulgarijos ir Rumunijos projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas pajėgumas, grupė [dabartinis pavadinimas – Black Sea Corridor], apimanti šiuos BIP:

    3.8.1

    Vidaus linija Dobrudja–Burgas (BG)

    3.8.4

    Vidaus linija Cernavoda–Stalpu (RO)

    3.8.5

    Vidaus linija Gutinas–Smardan (RO)

    3.9

    3.9.1

    Jungtis Žerjavenec (HR)/Hévíz (HU)–Cirkovce (SI)

    3.10

    Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

    3.10.1

    Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

    3.10.2

    Jungtis Kofinou (CY)–Korakia (Kreta, EL)

    3.11

    Čekijos vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    3.11.1

    Vidaus linija Vernerov–Vitkov (CZ)

    3.11.2

    Vidaus linija Vitkov–Prestice (CZ)

    3.11.3

    Vidaus linija Prestice–Kocin (CZ)

    3.11.4

    Vidaus linija Kocin–Mirovka (CZ)

    3.11.5

    Vidaus linija Mirovka–linija V413 (CZ)

    3.12

    Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Isar, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas [dabartinis pavadinimas – SuedOstlink]

    3.14

    Vidaus sustiprinimai Lenkijoje [projektų grupės, kurios dabartinis pavadinimas – GerPol Power Bridge, dalis], apimantys šiuos BIP:

    3.14.2

    Vidaus linija Krajnik–Baczyna (PL)

    3.14.3

    Vidaus linija Mikułowa–Świebodzice (PL)

    3.14.4

    Vidaus linija Baczyna –Plewiska (PL)

    3.16

    3.16.1

    Vengrijos ir Slovakijos jungtis Gabčikovo (SK)–Gönyű (HU)–Veľký Ďur (SK)

    3.17

    Vengrijos ir Slovakijos jungtis Sajóvánka (HU)–Rimavská Sobota (SK)

    3.21

    Jungtis Salgareda (IT)–Divača (Bericevo regionas, SI)

    3.22

    Rumunijos ir Serbijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – Mid Continental East Corridor], apimanti šiuos BIP:

    3.22.1

    Jungtis Resita (RO)–Pancevo (RS)

    3.22.2

    Vidaus linija Portile de Fier–Resita (RO)

    3.22.3

    Vidaus linija Resita–Timisoara/Sacalaz (RO)

    3.22.4

    Vidaus linija Arad–Timisoara/Sacalaz (RO)

    3.23

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Yadenitsa (BG)

    3.24

    Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Amfilochia (EL)

    3.27

    Jungtis tarp Sicilijos (IT) ir Tuniso mazgo (TU) [dabartinis pavadinimas – ELMED]

    4)   Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

    Nr.

    Apibrėžtis

    4.2

    Estijos ir Latvijos projektų tarp Kilingi-Nõmme ir Rygos grupė [dabartinis pavadinimas – Third interconnection], apimanti šiuos BIP:

    4.2.1

    Jungtis Kilingi-Nõmme (EE)–pastotė „Riga CHP 2“ (LV)

    4.2.2

    Vidaus linija Harku–Sindi (EE)

    4.2.3

    Vidaus linija „Riga CHP 2“–„Riga HPP“ (LV)

    4.4

    4.4.2

    Vidaus linija Ekhyddan–Nybro/Hemsjö (SE)

    4.5

    4.5.2

    Vidaus linija Stanisławów–Ostrołęka (PL)

    4.6

    Hidroakumuliacinė elektros energijos saugykla Estijoje

    4.7

    Kruonio hidroakumuliacinės elektros energijos saugyklos (LT) pajėgumo didinimas

    4.8

    Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais, apimantis šiuos BIP:

    4.8.1

    Jungtis Tartu (EE)–Valmiera (LV)

    4.8.2

    Vidaus linija Balti–Tartu (EE)

    4.8.3

    Jungtis Tsirguliina (EE)–Valmiera (LV)

    4.8.4

    Vidaus linija Viru–Tsirguliina (EE)

    4.8.7

    Vidaus linija Paide–Sindi (EE)

    4.8.8

    Vidaus linija Vilnius–„Neris“ (LT)

    4.8.9

    Tolesni infrastruktūros aspektai, susiję su Baltijos šalių sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos tinklu

    4.8.10

    Lietuvos ir Lenkijos energetikos tinklų jungtis [dabartinis pavadinimas – Harmony Link]

    4.8.11

    Alytaus pastotės modernizavimas (LT)

    4.8.12

    Rekonstrukcijos Šiaurės Rytų Lietuvoje (LT)

    4.8.13

    Nauja 330 kV pastotė „Mūša“ (LT)

    4.8.14

    Vidaus linija Bitėnai–KHAE (LT)

    4.8.15

    Nauja 330 kV Darbėnų pastotė (LT)

    4.8.16

    Vidaus linija Darbėnai–Bitėnai (LT)

    4.8.17

    Vidaus linija „Lietuvos elektrinė“–Vilnius (LT)

    4.8.18

    Vidaus linija Dunowo–Żydowo Kierzkowo (PL)

    4.8.19

    Vidaus linija Piła Krzewina–Żydowo Kierzkowo (PL)

    4.8.20

    Vidaus linija Krajnik–Morzyczyn (PL)

    4.8.21

    Vidaus linija Morzyczyn-Dunowo-Słupsk-Żarnowiec (PL)

    4.8.22

    Vidaus linija Żarnowiec-Gdańsk/Gdańsk Przyjaźń-Gdańsk Błonia (PL)

    4.8.23

    Sinchroniniai kompensatoriai, užtikrinantys inerciją, įtampos stabilumą, dažnio stabilumą ir trumpojo jungimo galią Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

    4.10

    Suomijos ir Švedijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – Third interconnection Finland – Sweden], apimanti šiuos BIP:

    4.10.1

    Jungtis šiaurės Suomija–šiaurės Švedija

    4.10.2

    Vidaus linija Keminmaa–Pyhänselkä (FI)

    5)   Šiaurės–pietų dujų jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

    Nr.

    Apibrėžtis

    5.3

    Suskystintų gamtinių dujų terminalas Shannon (IE) ir jungiamasis dujotiekis

    5.19

    Maltos sujungimas su Europos dujų tinklu – vamzdynų jungtis su Italija ties Gela

    5.21

    Prisitaikymas pereiti nuo mažo šilumingumo dujų prie didelio šilumingumo dujų Prancūzijoje ir Belgijoje

    6)   Šiaurės–pietų dujų jungčių vidurio rytų ir pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

    Nr.

    Apibrėžtis

    6.2

    Lenkijos, Slovakijos, ir Vengrijos tarpusavio jungtys ir susiję vidaus sustiprinimai, apimantys šiuos BIP:

    6.2.1

    Lenkijos–Slovakijos jungtis

    6.2.2

    Šiaurės–pietų dujų koridorius rytų Lenkijoje

    ir

    6.2.13

    Slovakijos–Vengrijos jungiamosios linijos perdavimo pajėgumo plėtra ir didinimas

    6.5

    Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Krk ir išsiurbimo dujotiekio į Vengriją ir toliau projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    6.5.1

    SGD terminalo, kurio pajėgumas iki 2,6 mlrd. m3 per metus, Krk (HR) statybos 1 etapas ir jungiamasis dujotiekis Omišalj–Zlobin (HR)

    6.5.5

    Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinė Nr. 1

    6.8

    Balkanų šalių dujų centrui sąlygas sudarantis infrastruktūros plėtros ir stiprinimo kompleksas, apimantis šiuos BIP:

    6.8.1

    Graikijos ir Bulgarijos jungtis [dabartinis pavadinimas – IGB] Komotini (EL)–Stara Zagora (BG) ir kompresorių stotis Kipi (EL)

    6.8.2

    Bulgarijos perdavimo sistemos remontas, modernizavimas ir išplėtimas

    6.8.3

    Bulgarijos ir Serbijos dujų tinklų sujungimas [dabartinis pavadinimas – IBS] (trečiajame BIP sąraše – 6.10)

    6.9

    6.9.1

    SGD terminalas šiaurės Graikijoje

    6.20

    Saugyklų pajėgumo didinimo pietryčių Europoje projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

    6.20.2

    Požeminės dujų saugyklos Chiren (BG) išplėtimas

    6.20.3

    Požeminė dujų saugykla ir matavimo bei reguliavimo stotys Kavala pietuose (EL)

    ir vieną iš šių BIP:

    6.20.4

    Saugykla Depomures Rumunijoje

    6.20.6

    Požeminė dujų saugykla Sarmasel Rumunijoje

    6.23

    Vengrijos, Slovėnijos ir Italijos jungtis (Nagykanizsa (HU) – Tornyiszentmiklós (HU) — Lendava (SI) – Kidričevo (SI) – Ajdovščina (SI) – Šempeter (SI) – Gorizia (IT))

    6.24

    Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos dvikrypčio perdavimo koridoriaus laipsniško pajėgumo didinimo projektų grupė [dabartinis pavadinimas – ROHUAT/BRUA], kad pirmuoju etapu Rumunijos–Vengrijos jungtimi būtų galima perduoti 1,75 mlrd. m3 per metus, antruoju etapu –4,4 mlrd. m3 per metus, taip pat kad antruoju etapu būtų įtraukti nauji ištekliai iš Juodosios jūros:

    6.24.1

    ROHU (AT)/BRUA 1 etapas, įskaitant:

    perdavimo pajėgumų plėtrą Rumunijoje nuo Podișor iki Recas, įskaitant naują vamzdyną, matavimo stotį ir tris naujas kompresorines Podisor, Bibesti ir Jupa

    6.24.4

    ROHU (AT)/BRUA 2 etapas, įskaitant:

    kompresorinę Városföld (HU)

    Rumunijos perdavimo pajėgumų padidinimą iki 4,4 mlrd. m3 per metus nuo Recas iki Horia link Vengrijos ir kompresorinių Podisor, Bibesti ir Jupa plėtrą

    dujotiekį Juodosios jūros krantas–Podișor (RO), kuriuo tekės Juodosios jūros dujos

    Rumunijos–Vengrijos reversinį srautą; Vengrijos ruožo antras etapas, kompresorinė Csanádpalota (HU)

    6.26

    6.26.1

    Kroatijos, Slovėnijos ir Austrijos (ties Rogatec) projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    Kroatijos ir Slovėnijos jungtis (Lučko–Zabok–Rogatec)

    Kidričevo (SI) kompresorinės antras modernizavimo etapas

    Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinės Nr. 2 ir 3

    GCA 2015/08: dujų perdavimas abiem kryptimis per Murfeld (AT)

    jungties Murfeld–Ceršak (AT-SI) modernizavimas

    jungties Rogatec modernizavimas

    6.27

    Gdansko suskystintų gamtinių dujų objektas (PL)

    7)   Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

    Nr.

    Apibrėžtis

    7.1

    Integruotos, specialios ir kintamo pralaidumo transportavimo infrastruktūros ir susijusios įrangos, kuria iš naujų Kaspijos jūros regiono šaltinių per Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją į ES rinkas Graikijoje ir Italijoje tekėtų ne mažiau kaip 10 mlrd. m3 dujų per metus, projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    7.1.1

    Dujotiekis iš Turkmėnistano ir Azerbaidžano per Gruziją ir Turkiją į Europos Sąjungą [dabartinis pavadinimas – projektų Trans-Caspian Gas Pipeline (TCP) ir South-Caucasus Pipeline FutureExpansion (SCPFX) junginys]

    7.1.3

    Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Albaniją ir Adrijos jūrą [dabartinis pavadinimas – Trans-Adriatic Pipeline (TAP)], apimantis matavimo ir reguliavimo stotis bei kompresorinę ties Nea Messimvria, ir TAP jungtis

    7.3

    Infrastruktūros projektų, kuriais siekiama tiekti naujas dujas iš Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių, grupė, apimanti šiuos BIP:

    7.3.1

    Dujotiekis nuo Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių į Graikijos žemyninę dalį per Kretą [dabartinis pavadinimas – EastMed Pipeline] su matavimo ir reguliavimo stotimi Megalopoli

    ir vieną iš šių susijusių BIP:

    7.3.3

    Dujotiekis tarp Graikijos ir Italijos per jūrą [dabartinis pavadinimas – Poseidon Pipeline]

    7.3.4

    Italijos vidaus perdavimo pajėgumų stiprinimas, apimantis pietų–šiaurės vidaus perdavimo pajėgumų (dabartinis pavadinimas – Adriatica Line) stiprinimą ir vidaus perdavimo pajėgumų Apulijos regione stiprinimą [Matagiola – Massafra dujotiekis]

    7.5

    Dujų infrastruktūros plėtra Kipre [dabartinis pavadinimas – Cyprus Gas2EU]

    8)   Baltijos energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

    Nr.

    Apibrėžtis

    8.2

    Rytinio Baltijos jūros regiono infrastruktūros modernizavimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    8.2.1

    Latvijos ir Lietuvos jungties pajėgumų didinimas

    8.2.4

    Požeminės dujų saugyklos Inčukalns (LV) pajėgumų didinimas

    8.3

    Infrastruktūros projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    8.3.1

    Jungties Nybro — Lenkija/Danija stiprinimas

    8.3.2

    Lenkijos ir Danijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Baltic Pipe]

    8.5

    Lenkijos ir Lietuvos jungtis [dabartinis pavadinimas – GIPL]

    9)   Naftos tiekimo jungčių vidurio rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

    Nr.

    Apibrėžtis

    9.1

    Naftotiekis Adamowo–Brody. Naftotiekis, kuriuo bendrovės Uktransnafta valdomas objektas Broduose (Ukrainoje) bus sujungtas su saugyklomis Adamove (Lenkijoje)

    9.2

    Naftotiekis Bratislava–Schwechat. Naftotiekis, kuriuo bus sujungtas Švechatas (Austrijoje) ir Bratislava (Slovakijoje)

    9.4

    Naftotiekis Litvinov (CZ)–Spergau (DE). Žalios naftos naftotiekio Družba pratęsimas iki naftos perdirbimo įmonės TRM Spergau

    9.5

    Pomeranijos naftotiekio projektų Lenkijoje grupė, apimanti šiuos BIP:

    9.5.1

    Naftos terminalo Gdanske statyba (II etapas)

    9.5.2

    Pomeranijos naftotiekio plėtimas. antra naftotiekio linija

    9.6

    Projektas TAL Plus. Naftotiekio TAL tarp Triesto (Italija) ir Ingolštato (Vokietija) pajėgumo didinimas

    10)   Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis

    Nr.

    Apibrėžtis

    10.3

    Projektas „SINCRO.GRID“ (Slovėnija ir Kroatija) – inovatyvus sinergiškų, brandžiomis technologijomis grindžiamų sprendimų integravimas siekiant vienu metu padidinti Slovėnijos ir Kroatijos elektros energijos sistemų saugumą

    10.4

    Projektas „ACON“ (Čekija ir Slovakija). Pagrindinis projekto „ACON“ („Again COnnected Networks“) tikslas – skatinti Čekijos ir Slovakijos elektros energijos rinkų integraciją

    10.6

    Projektas „Smart Border Initiative“ (Prancūzija ir Vokietija). Tai Prancūzijos ir Vokietijos politikos priemonių, kuriomis siekiama padėti miestams ir teritorijoms plėtoti perėjimo prie naujų energijos modelių strategijas ir integruotis į Europos energijos rinką, siejimo iniciatyva.

    10.7

    Projektas „Danube InGrid“ (Slovakija, Vengrija). Projektu stiprinamas tarpvalstybinis elektros tinklo valdymo koordinavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangesniam duomenų rinkimui ir jų mainams

    10.8

    Projektu „Data Bridge“ (Estija, Latvija, Lietuva, Danija, Suomija, Prancūzija) siekiama sukurti bendrą Europos duomenų tilto platformą, kad būtų galima integruoti skirtingų tipų duomenis (pažangius matavimo duomenis, tinklo operatyvinius duomenis, rinkos duomenis) siekiant sukurti moduliuojamo masto ir atkartojamus sprendimus Europos Sąjungai.

    10.9

    Tarpvalstybinio lankstumo projektas (Estija, Suomija), kuriuo siekiama remti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integraciją ir didinti tiekimo saugumą, tarpvalstybiniu mastu teikiant paskirstytąja gamyba pagrįstas lankstumo paslaugas Estijai, Suomijai ir Alandų saloms.

    11)   Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis

    BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis

    Nr.

    Apibrėžtis

    Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

    1.3

    Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    1.3.1

    Jungtis Endrup (DK)–Klixbüll (DE)

    1.6

    Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

    1.7

    Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

    1.7.1

    Jungtis Cotentin (FR)–Exeter apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

    1.7.3

    Jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

    1.7.5

    Jungtis Dunkerque apylinkės (FR)–Kingsnorth (UK) apylinkės [dabartinis pavadinimas – Gridlink]

    1.8

    Vokietijos ir Norvegijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordLink]

    1.8.1

    Jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO)

    1.10

    Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

    1.10.1

    Jungtis Blythe (UK)–Kvilldal (NO) [dabartinis pavadinimas – North Sea Link]

    1.10.2

    Jungtis Peterhead (UK)–Simadalen (NO) [dabartinis pavadinimas – NorthConnect]

    1.14

    Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

    1.15

    Jungtis Antverpeno vietovė (BE)–Kemsley apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – Nautilus]

    1.16

    Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jungtis

    1.19

    Vienas ar daugiau centrų Šiaurės jūroje, sujungtų su Šiaurės jūros regiono valstybėmis (Danija, Vokietija, Nyderlandais) [dabartinis pavadinimas – North Sea Wind Power Hub]

    1.20

    Vokietijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – NeuConnect]

    Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

    2.7

    Jungtis Akvitanijos regionas (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

    2.9

    Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Ultranet]

    2.10

    Vidaus linija Brunsbüttel–Wilster and Grοβgartach–Bergrheinfeld-West (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Suedlink]

    2.13

    Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

    2.13.1

    Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK)

    2.13.2

    Jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK)

    Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

    3.10

    Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

    3.10.1

    Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

    3.10.2

    Jungtis Kofinou (CY)–Korakia (Kreta, EL)

    3.12

    Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Isar, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas [dabartinis pavadinimas – SuedOstlink]

    12)   Tarpvalstybinis anglies dioksido perdavimo tinklas

    Nr.

    Apibrėžtis

    12.2

    Projektas „CO2-Sapling“ yra transportavimo infrastruktūros komponentas visą grandinę apimančiame anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projekte „Acorn“ (Jungtinė Karalystė, kiti etapai – Nyderlanduose, Norvegijoje).

    12.3

    Projekto „CO2 TransPorts“ tikslas – sukurti infrastruktūrą, kuri palengvintų Roterdamo, Antverpeno ir Šiaurės jūros uostų CO2 surinkimą, transportavimą ir saugojimą dideliu mastu.

    12.4

    Projektas „Northern lights“ – CO2 komercinio tarpvalstybinio transportavimo jungčių projektas, siejantis kelias europines CO2 surinkimo iniciatyvas (Jungtinė Karalystė, Airija, Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija) ir surinkto CO2 vežimą laivais į saugojimo vietą Norvegijos kontinentiniame šelfe

    12.5

    Vykdant projektą „Athos“ būtų sukurta CO2 transportavimo iš Nyderlandų pramoninių rajonų infrastruktūra, kuri galėtų priimti daugiau CO2 iš kitur, pavyzdžiui, Airijos ir Vokietijos. Užsimota sukurti laisvai prieinamą tarpvalstybinę sąveikią didelių apimčių transportavimo struktūrą.

    12.6

    Projektu „Ervia Cork“ siekiama esamus gamtinių dujų vamzdynus sausumoje ir jūroje pritaikyti naujoms paskirtims ir pastatyti naują specialų CO2 vamzdyną, kuris būtų skirtas iš sunkiosios pramonės surinkimo, saugojimo ir panaudojimo įrenginių ir kombinuoto ciklo dujų turbinų surinktam CO2 gabenti į saugyklą.

    C.   PRIE BENDRO INTERESO PROJEKTŲ NEBEPRISKIRIAMŲ PROJEKTŲ IR PROJEKTŲ, KURIE TAPO KITŲ ANTROJO IR (ARBA) TREČIOJO SĄRAŠŲ BIP SUDEDAMĄJA DALIMI, SĄRAŠAI

    1)   Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    1.1.1

    1.1.2

    1.1.3

    1.2

    1.3.2

    1.4

    1.5

    1.7.4

    1.8.2

    1.9.2

    1.9.3

    1.9.4

    1.9.5

    1.9.6

    1.11.1

    1.11.2

    1.11.3

    1.11.4

    1.12.1

    1.12.2

    1.12.5

    2)   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    2.2.1

    2.2.2

    2.2.3

    2.2.4

    2.3.1

    2.3.2

    2.5.1

    2.5.2

    2.6

    2.8

    2.11.1

    2.11.2

    2.11.3

    2.12

    2.15.1

    2.15.2

    2.15.3

    2.15.4

    2.16.2

    2.19

    2.20

    2.21

    2.22

    2.24

    2.25.1

    2.25.2

    2.26

    2.28.1


    Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

    Pirminis projekto BIP numeris

    BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

    2.1

    3.1.4

    3)   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    3.1.3

    3.2.1

    3.2.2

    3.2.3

    3.3

    3.5.1

    3.5.2

    3.6.1

    3.6.2

    3.8.2

    3.8.3

    3.8.6

    3.9.2

    3.9.3

    3.9.4

    3.10.3

    3.13

    3.14.1

    3.15.1

    3.15.2

    3.16.2

    3.16.3

    3.18.1

    3.18.2

    3.19.2

    3.19.3

    3.20.1

    3.20.2

    3.22.5

    3.25

    3.26


    Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

    Pirminis projekto BIP numeris

    BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

    3.19.1

    3.22.5

    4)   Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    4.1

    4.4.1

    4.5.1

    4.5.3

    4.5.4

    4.5.5

    4.8.5

    4.8.6


    Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

    Pirminis projekto BIP numeris

    BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

    4.3

    4.8.9

    4.9

    4.8.9

    5)   Šiaurės–pietų dujų jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    5.1.1

    5.1.2

    5.1.3

    5.2

    5.4.1

    5.4.2

    5.5.1

    5.5.2

    5.6

    5.7.1

    5.7.2

    5.9

    5.10

    5.11

    5.12

    5.13

    5.14

    5.15.1

    5.15.2

    5.15.3

    5.15.4

    5.15.5

    5.16

    5.17.1

    5.17.2

    5.18

    5.20


    Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

    Pirminis projekto BIP numeris

    BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

    5.8.1

    5.5.2

    5.8.2

    5.5.2

    6)   Šiaurės–pietų dujų jungčių vidurio rytų ir pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    6.2.10

    6.2.11

    6.2.12

    6.2.14

    6.3

    6.4

    6.5.3

    6.5.4

    6.5.6

    6.7

    6.8.3

    6.9.2

    6.9.3

    6.11

    6.12

    6.16

    6.17

    6.19

    6.20.1

    6.20.5

    6.21

    6.22.1

    6.22.2

    6.24.1

    Išbrauktas punktas: Rumunijos–Vengrijos reversinis srautas. Vengrijos ruožo pirmas etapas, kompresorinė Csanádpalota

    Išbrauktas punktas: projekto GCA Mosonmagyarovar kompresorinės plėtrą Austrijos pusėje

    6.24.4

    Išbrauktas punktas: dujotiekis Ercsi–Százhalombatta (HU)

    Išbrauktas punktas: Rumunijos–Vengrijos reversinis srautas. Vengrijos ruožo pirmas etapas, kompresorinė Csanádpalota

    6.24.10

    6.25.1

    6.25.2

    6.25.4


    Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

    Pirminis projekto BIP numeris

    BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

    6.1.1

    6.2.10

    6.1.2

    6.2.11

    6.1.3

    6.2.11

    6.1.4

    6.2.11

    6.1.5

    6.2.11

    6.1.6

    6.2.11

    6.1.7

    6.2.11

    6.1.8

    6.2.2

    6.1.9

    6.2.11

    6.1.10

    6.2.2

    6.1.11

    6.2.2

    6.1.12

    6.2.12

    6.2.3

    6.2.2

    6.2.4

    6.2.2

    6.2.5

    6.2.2

    6.2.6

    6.2.2

    6.2.7

    6.2.2

    6.2.8

    6.2.2

    6.2.9

    6.2.2

    6.5.2

    6.5.6

    6.6

    6.26.1

    6.8.4

    6.25.4

    6.13.1

    6.24.4

    6.13.2

    6.24.4

    6.13.3

    6.24.4

    6.14

    6.24.1

    6.15.1

    6.24.10

    6.15.2

    6.24.10

    6.18

    7.3.4

    6.24.2

    6.24.1

    6.24.3

    6.24.1

    6.24.5

    6.24.4

    6.24.6

    6.24.4

    6.24.7

    6.24.4

    6.24.8

    6.24.4

    6.24.9

    6.24.4

    6.25.3

    6.24.10

    6.26.2

    6.26.1

    6.26.3

    6.26.1

    6.26.4

    6.26.1

    6.26.5

    6.26.1

    6.26.6

    6.26.1

    7)   Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    7.1.1

    Išbrauktas punktas: Transanatolijos dujotiekis

    7.1.2

    7.1.5

    7.1.7

    7.2.1

    7.2.2

    7.2.3

    7.4.1

    7.4.2


    Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašo BIP sudedamąja dalimi

    Pirminis projekto BIP numeris

    BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

    7.1.6

    7.1.3

    7.1.4

    7.3.3

    7.3.2

    7.5

    8)   Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    8.1.1

    8.1.2.1

    8.1.2.2

    8.1.2.3

    8.1.2.4

    8.2.2

    8.2.3

    8.4

    8.6

    8.7

    8.8

    9)   Naftos tiekimo jungčių vidurio rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    9.3

    10)   Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    10.1

    10.2

    10.5

    11)   Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    1.5

    1.7.4

    2.2

    2.4

    2.5.1

    3.1.3

    4.1

    12)   Prioritetinė teminė tarpvalstybinio anglies dioksido perdavimo tinklo sritis

    Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

    12.1


    Top