1)

šviesos šaltinis – elektrinis gaminys, kuris yra skirtas šviesai skleisti ir (arba), jei tai nekaitinamasis šviesos šaltinis, kurį galima sureguliuoti taip, kad skleistų šviesą, kuriai būdingos visos šios optinės savybės:

kuriame naudojamos kaitinimo, fluorescencijos, didelio intensyvumo išlydžio, neorganinių šviesos diodų (LED) arba organinių šviesos diodų (OLED) technologijos arba jų deriniai ir kurį pagal IV priede nustatytą procedūrą galima patikrinti kaip šviesos šaltinį.

Didžiaslėgiai natrio (HPS) šviesos šaltiniai, neatitinkantys a punkte nustatytos sąlygos, šiame reglamente laikomi šviesos šaltiniais.

Prie šviesos šaltinių nepriskiriami:

2)

valdymo įtaisas – vienas arba daugiau įtaisų, kurie gali būti fiziškai integruoti arba neintegruoti į šviesos šaltinį ir kuriais elektros tinklo srovė pritaikoma prie vieno ar kelių konkrečių šviesos šaltinių elektrinių parametrų laikantis ribinių saugos ir elektromagnetinio suderinamumo sąlygų. Toks pritaikymas gali būti maitinimo ir uždegimo įtampos keitimas, veikimo ir pakaitinimo srovės ribojimas, šalto šaltinio uždegimo prevencija, galios faktoriaus koregavimas ir (arba) radijo trukdžių mažinimas;

Terminas „valdymo įtaisas“ neapima maitinimo šaltinių, kuriems taikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 278/2009 (14). Jis taip pat neapima apšvietimo valdymo elementų ir apšvietimo funkcijos neatliekančių elementų (apibrėžtų I priede), nors tokie elementai gali būti fiziškai integruoti į valdymo įtaisą arba parduodamos kartu su juo kaip vienas gaminys.

Maitinimo eternetu (PoE) jungiklis pagal šį reglamentą nėra valdymo įtaisas. Maitinimo eternetu jungiklis (arba PoE jungiklis) yra energijos tiekimo ir duomenų tvarkymo įranga, sumontuota tarp maitinimo tinklo ir biuro įrangos ir (arba) šviesos šaltinių ir skirta duomenų perdavimo ir energijos tiekimo reikmėms;

3)

atskiras valdymo įtaisas – valdymo įtaisas, kuris nėra fiziškai integruotas į šviesos šaltinį ir yra teikiamas rinkai kaip atskiras gaminys arba įmontuotas į kitą gaminį;

4)

gaminys, kuriame įmontuotas šviesos šaltinis ir (arba) atskiras valdymo įtaisas – gaminys, kuriame yra vienas ar daugiau šviesos šaltinių ir (arba) atskirų valdymo įtaisų. Tokie gaminiai yra, pvz., šviestuvai, kuriuos galima išardyti, kad būtų galima atlikti atskirą juose įmontuoto šviesos šaltinio (-ių) patikrą, taip pat buitiniai prietaisai ir baldai (lentynos, veidrodžiai, vitrinos), kuriuose yra įmontuotas šviesos šaltinis (-ių). Jeigu gaminio, kuriame įmontuotas šviesos šaltinis, negalima išardyti, kad būtų galima atlikti šviesos šaltinio ir atskiro valdymo įtaiso patikrą, šviesos šaltiniu laikomas visas toks gaminys;

5)

šviesa – elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangos ilgis yra 380–780 nm;

6)

elektros tinklo srovė, arba tinklo įtampa, – 230 (± 10 %) voltų 50 Hz dažnio kintamoji srovė;

7)

LED lustas – šviesą skleidžiančios puslaidininkinės medžiagos plokštelė, kurioje išvedžiota funkcinė šviesos diodų grandinė;

8)

LED komplektas – pavienė elektrinė dalis, kurioje būtinai yra bent vienas LED lustas. Jame nėra valdymo įtaiso ar jo dalių, cokolio arba aktyviųjų elektroninių komponentų ir jis tiesiogiai prie elektros tinklo įtampos nejungiamas. Jame gali būti vienas arba daugiau šių elementų: optinių elementų, šviesos keitiklių (liuminoforų), šiluminių, mechaninių ir elektrinių sąsajų arba nuo elektrostatinio išlydžio apsaugančių dalių. Visi šviesą skleidžiantys įtaisai, skirti tiesiogiai naudoti LED šviestuve, laikomi šviesos šaltiniais;

9)

spalvis – spalvių koordinatėms (x ir y) apibrėžiama spalvinės veikmės savybė;

10)

šviesos srautas (srautas) (Φ) – spinduliuotės srauto (spinduliuotės galios) išvestinis dydis liumenais (lm), nustatomas įvertinant elektromagnetinę spinduliuotę pagal spektrinį žmogaus akies jautrį. Jis rodo bendrą šviesos šaltinio erdviniu 4π steradianų kampu taikomuose standartuose nustatytomis sąlygomis (pvz., srovės, įtampos, temperatūros) skleidžiamą šviesos srautą. Tai pradinis nepritemdyto šaltinio šviesos srautas po trumpo veikimo laikotarpio, nebent aiškiai nurodyta, kad šaltinis skirtas naudoti pritemdytas arba kad tikslinis srautas pasiekiamas po tam tikro veikimo laikotarpio. Jei šviesos šaltinį galima reguliuoti, kad jis skleistų įvairaus spektro ir (arba) įvairaus didžiausio intensyvumo šviesą, šis parametras rodo srautą pagal reguliavimo atskaitos nuostačius, apibrėžtus I priede;

11)

spalvų perteikimo rodiklis (CRI) – matas, kuriuo kiekybiškai įvertinamas šviesos šaltinio poveikis objektų spalvos suvokimui sąmoningai arba nesąmoningai ją lyginant su tų pačių objektų, apšviestų etaloniniu šviestuvu, spalva; tai standartuose nustatytų pirmųjų 8 bandomųjų spalvų (R1–R8) perteikimo vidurkis Ra;

12)

kaitinimas – reiškinys, kai šviesa skleidžiama dėl kaitros: šviesos šaltiniuose ją paprastai skleidžia siūlinis laidininkas (kaitinamasis siūlas), kaitinamas elektros srove;

13)

halogeninis šviesos šaltinis – kaitinamasis šviesos šaltinis su volframo kaitinamuoju siūlu, esančiu dujose, kuriose yra halogenų arba halogenų junginių;

14)

fluorescencija, arba fluorescencinis šviesos šaltinis, (FL) – mažaslėgiuose gyvsidabrio garuose vykstantis dujinio elektros išlydžio reiškinys arba šviesos šaltinis, kuriame vyksta toks reiškinys ir kuriame didžioji dalis šviesos sklinda iš vieno arba daugiau liuminoforų, žadinamų išlydžio sukeltos ultravioletinės spinduliuotės, sluoksnių. Fluorescenciniuose šviesos šaltiniuose gali būti viena (viencokoliai) arba dvi (dvicokoliai) jungtys elektros energijai tiekti. Šiame reglamente fluorescenciniais šviesos šaltiniais laikomi ir magnetinės indukcijos šviesos šaltiniai;

15)

didelio intensyvumo išlydis (HID) – dujinis elektros išlydis, kuriam vykstant švytintis elektros lankas stabilizuojamas kolbos sienelių temperatūra, o kolbos sienelėms tenkanti apkrova yra didesnė kaip 3 vatai vienam kvadratiniam centimetrui. Prie didelio intensyvumo išlydžio šviesos šaltinių priskiriami tik metalų halogenidų, didžiaslėgiai natrio ir gyvsidabrio garų šviesos šaltiniai, apibrėžti I priede;

16)

dujinis išlydis – reiškinys, kai šviesą tiesiogiai arba netiesiogiai skleidžia elektros išlydis dujose, plazmoje, metalo garuose arba dujų ir garų mišinyje;

17)

neorganinis šviesos diodas (LED) – šviesą skleidžiantis kietakūnis įtaisas, kuriame yra neorganinės medžiagos skylinė elektroninė (pn) sandūra. Elektros srove sužadinta sandūra skleidžia optinę spinduliuotę;

18)

organinis šviesos diodas (OLED) – šviesą skleidžiantis kietakūnis įtaisas, kuriame yra organinės medžiagos skylinė elektroninė (pn) sandūra. Sužadinta elektros srove sandūra skleidžia optinę spinduliuotę;

19)

didžiaslėgis natrio šviesos šaltinis (HPS) – didelio intensyvumo išlydžio šviesos šaltinis, kuriame šviesą daugiausia skleidžia apie 10 kilopaskalių dalinio slėgio natrio garų spinduliuotė. HPS šviesos šaltiniuose gali būti viena (viencokoliai) arba dvi (dvicokoliai) jungtys elektros energijai tiekti;

20)

lygiavertis modelis – modelis, kurio techninės charakteristikos, nurodytos ekologinio projektavimo reikalavimuose, yra tos pačios, tačiau kurį tas pats gamintojas arba importuotojas rinkai pateikia arba paruošia pradėti naudoti kaip kitą modelį su skirtingu modelio žymeniu;

21)

modelio žymuo – kodas, kuris paprastai būna raidinis skaitmeninis ir pagal kurį tam tikras gaminio modelis atskiriamas nuo kitų to paties prekės ženklo modelių ar to paties pavadinimo gamintojo ar importuotojo modelių;

22)

galutinis naudotojas – fizinis asmuo, kuris perka (arba kuris, tikimasi, pirks) gaminį nesusijusiais su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija tikslais.

a)

nustatyti griežtesnius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus visų tipų šviesos šaltiniams, visų pirma ne LED tipo šviesos šaltiniams, ir atskiriems valdymo įtaisams;

b)

nustatyti reikalavimus apšvietimo valdymo elementams;

c)

nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl mirgėjimo ir stroboskopinio efekto ir pradėti juos taikyti atskiriems valdymo įtaisams;

d)

nustatyti reikalavimus dėl apšvietimo reguliavimo, įskaitant sąveiką su mirgėjimu;

e)

nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl (tinklinės) budėjimo veiksenos galios;

f)

sumažinti ar panaikinti galios padidinimą reguliuojamos spalvos šviesos šaltiniams ir panaikinti išimtį dėl didelio spalvos grynumo;

g)

nustatyti reikalavimus dėl naudojimo trukmės;

h)

nustatyti tinkamesnius informacijos apie naudojimo trukmę reikalavimus, taip pat ir valdymo įtaisams;

i)

spalvų perteikimo matų sistemą CRI pakeisti tinkamesne matų sistema;

j)

patikrinti, ar liumenas yra tinkamas individualus matas regimosios šviesos kiekiui nustatyti;

k)

nustatyti išimčių;

l)

nustatyti papildomus efektyvaus išteklių naudojimo reikalavimus pagal žiedinės ekonomikos principus, ypač dėl šviesos šaltinių ir valdymo įtaisų išimamumo iš gaminio ir pakeičiamumo.

1)

iš elektros tinklo maitinamas šviesos šaltinis (MLS) – šviesos šaltinis, kurį galima tiesiogiai jungti į elektros tinklą. Tiesiogiai į elektros tinklą jungiami šviesos šaltiniai, kurie į jį gali būti jungiami ir netiesiogiai, naudojant atskirą valdymo įtaisą, laikomi iš elektros tinklo maitinamais šviesos šaltiniais;

2)

ne iš elektros tinklo maitinamas šviesos šaltinis (NMLS) – šviesos šaltinis, kurio veikimui iš elektros tinklo užtikrinti būtinas atskiras valdymo įtaisas;

3)

kryptinis šviesos šaltinis (DLS) – šviesos šaltinis, kurio bent 80 % šviesos srauto sklinda erdviniu π sr kampu (atitinkančiu 120° kūgį);

4)

nekryptinis šviesos šaltinis (NDLS) – šviesos šaltinis, kuris nėra kryptinis šviesos šaltinis;

5)

prijungtasis šviesos šaltinis (CLS) – šviesos šaltinis, kuriame yra duomenų perdavimo funkciją atliekančių dalių, fiziškai ir funkciškai neatsiejamų nuo šviesą skleidžiančių dalių ir skirtų reguliavimo atskaitos nuostačiams išlaikyti. Duomenų perdavimo funkciją atliekančios dalys gali būti fiziškai integruotos į bendrą vientisą šviesos šaltinio korpusą arba šviesos šaltinis gali būti sujungiamas su fiziškai atskiromis duomenų perdavimo funkciją atliekančiomis dalimis, teikiamomis rinkai kartu su šviesos šaltiniu ir su juo sudarančiomis vieną gaminį;

6)

prijungtasis atskiras valdymo įtaisas (CSCG) – atskiras valdymo įtaisas, kuriame yra nuo paties valdymo įtaiso dalių fiziškai ir funkciškai neatsiejamos duomenų perdavimo funkciją atliekančios dalys, skirtos reguliavimo atskaitos nuostačiams išlaikyti. Atskirame valdymo įtaise gali būti viename neatsiejamame korpuse fiziškai integruotos duomenų perdavimo funkciją atliekančios dalys arba atskiras valdymo įtaisas gali būti sujungiamas su fiziškai atskiromis duomenų perdavimo funkciją atliekančiomis dalimis, teikiamomis rinkai kartu su valdymo įtaisu ir su juo sudarančiomis vieną gaminį;

7)

duomenų perdavimo funkciją atliekančios dalys – dalys, atliekančios bet kurią iš šių funkcijų:

8)

reguliuojamos spalvos šviesos šaltinis (CTLS) – šviesos šaltinis, kurį galima nustatyti skleisti labai įvairių spalvų, nepatenkančių į 2 straipsnyje apibrėžtą intervalą, šviesą, tačiau galima nustatyti ir taip, kad jis skleistų baltą šviesą, atitinkančią 2 straipsnyje apibrėžtą intervalą, ir tuo atžvilgiu jam taikomas šis reglamentas.

Reguliuojamos baltos šviesos šaltiniai, kurie gali skleisti tik 2 straipsnyje apibrėžtą intervalą atitinkančią skirtingos susietosios spalvinės temperatūros šviesą, ir šiltesnės pritemdytos šviesos šaltiniai, kurie pritemdyti skleidžia žemesnės susietosios spalvinės temperatūros baltą šviesą ir taip imituoja kaitinamųjų šviesos šaltinių skleidžiamą šviesą, nelaikomi CTLS;

9)

santykinis spalvos grynis – reguliuojamos spalvos šviesos šaltinio, nustatyto taip, kad skleistų tam tikros spalvos šviesą, pagal standartuose išsamiau nustatytą procedūrą apskaičiuota procentinė dalis, gaunama nubrėžus tiesią liniją (x ir y) spalvių diagramoje nuo taško, kurio spalvos koordinatės x = 0,333 ir y = 0,333 (achromatinės veikmės taškas), per tašką, atitinkantį šviesos šaltinio spalvos koordinates x ir y (2 taškas), iki spalvų erdvės krašto (spektrinių spalvių linija). Santykinis spalvos grynis apskaičiuojamas padalijant atstumą tarp 1 ir 2 taškų iš atstumo tarp 1 ir 3 taškų. Visas linijos ilgis yra 100 % spalvos grynumas (spektrinių spalvių linijos taškas). Achromatinės veikmės taškas yra 0 % spalvos grynis (balta šviesa);

10)

didelio skaisčio šviesos šaltinis (HLLS) – LED šviesos šaltinis, kurio vidutinis skaistis yra didesnis nei 30 cd/mm2 didžiausio stiprio kryptimi;

11)

skaistis (tam tikra kryptimi tam tikrame realaus arba įsivaizduojamo paviršiaus taške) – per tam tikrą tašką einančio tam tikra kryptimi tam tikru kampu sklindančio elementariojo pluošto perduodamas šviesos srautas, padalytas iš to pluošto skerspjūvio, kuriame yra tas taškas, ploto, cd/m2;

12)

LED šviesos šaltinio vidutinis skaistis (HLLS skaistis) – vidutinis skaistis šviesą skleidžiančio paviršiaus plote, kuriame skaistis viršija 50 % didžiausio skaisčio, cd/mm2;

13)

apšvietimo valdymo dalys – į šviesos šaltinį arba atskirą valdymo įtaisą integruotos arba fiziškai atskirtos, bet parduodamos kartu su šviesos šaltiniu arba atskirtu valdymo įtaisu kaip vienas gaminys, dalys, nebūtinos, kad šviesos šaltinis galėtų skleisti šviesą esant pilnutinei apkrovai arba kad atskiras valdymo įtaisas tiektų pakankamai elektros energijos, kad šviesos šaltinis (-iai) galėtų skleisti šviesą esant pilnutinei apkrovai, tačiau užtikrinančios galimybę rankomis arba automatiškai, tiesiogiai arba nuotoliniu būdu reguliuoti šviesos stiprį, spalvį, susietąją spalvinę temperatūrą, šviesos spektrą ir (arba) pluošto kampą. Apšvietimo valdymo dalimis laikomi ir apšvietimo reguliatoriai.

Terminas taip pat apima duomenų perdavimo funkciją atliekančias dalis, tačiau neapima gaminių, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1275/2008;

14)

apšvietimo funkcijos neatliekančios dalys – į šviesos šaltinį arba atskirą valdymo įtaisą integruotos arba fiziškai atskirtos, bet parduodamos kartu su šviesos šaltiniu arba atskiru valdymo įtaisu kaip vienas gaminys, dalys, nebūtinos, kad šviesos šaltinis galėtų skleisti šviesą esant pilnutinei apkrovai arba kad atskiras valdymo įtaisas tiektų pakankamai elektros energijos, kad šviesos šaltinis (-iai) galėtų skleisti šviesą esant pilnutinei apkrovai, kurios nėra apšvietimo valdymo dalys. Be kita ko, tai gali būti: garsiakalbiai, kameros, ryšio signalų kartotuvai ryšio zonai išplėsti (pvz., belaidžio vietinio tinklo), dalys, padedančios išlaikyti elektros tinklo balansą (prireikus įjungia maitinimą iš savo vidinės baterijos), įkrauti bateriją, rodyti pranešimus apie įvykius (gautą elektroninį laišką, skambantį durų skambutį, įspėjimą), naudoti „Light Fidelity“ („Li-Fi“, dvikrypčio sparčiojo tinklinio belaidžio ryšio technologija).

Šis terminas taip pat apima duomenų perdavimo funkciją atliekančias dalis, naudojamas kitoms nei šviesos skleidimo reguliavimas funkcijoms;

15)

naudingasis šviesos srautas (Φuse) – šviesos šaltinio šviesos srauto dalis, į kurią atsižvelgiama nustatant energijos vartojimo efektyvumą:

16)

kryptinio šviesos šaltinio pluošto kampas – kampas tarp dviejų įsivaizduojamų linijų, išvestų per šviesos šaltinio priekinio paviršiaus centrą ir taškus, kuriuose šviesos intensyvumas yra 50 % intensyvumo pluošto centre, plokštumoje, kertančioje optinę pluošto ašį; čia pluošto intensyvumas – šviesos srauto vertė, išmatuota optinėje pluošto ašyje.

Jei šviesos šaltinio šviesos pluošto kampas įvairiose plokštumose skiriasi, atsižvelgiama į didžiausią pluošto kampą.

Jei šviesos šaltinio pluošto kampą gali reguliuoti naudotojas, atsižvelgiama į šviesos pluošto kampą, atitinkantį reguliavimo atskaitos nuostatį;

17)

pilnutinė apkrova –

18)

veiksena be apkrovos – atskiro valdymo įtaiso būsena, kai jo įėja yra prijungta prie elektros tinklo, o išėja specialiai atjungta nuo šviesos šaltinių ir, jei yra, nuo apšvietimo valdymo dalių ir apšvietimo funkcijos neatliekančių dalių. Jeigu šių dalių negalima atjungti, jos turi būti išjungtos, o jų energijos suvartojimas pagal gamintojo nurodymus turi būti kuo labiau sumažintas. Veiksena be apkrovos taikoma tik tiems atskiriems valdymo įtaisams, kurių techniniuose dokumentuose gamintojas arba importuotojas deklaravo, kad įtaisas pritaikytas šiai veiksenai;

19)

budėjimo veiksena – šviesos šaltinio arba atskiro valdymo įtaiso būsena, kai jis yra prijungtas prie maitinimo šaltinio, tačiau šviesos šaltinis specialiai nustatytas taip, kad neskleistų šviesos; kad grįžtų į šviesos skleidimo būseną šviesos šaltiniui arba atskiram valdymo įtaisui turi būti duotas valdymo signalas. Apšvietimo valdymo dalys, užtikrinančios budėjimo funkciją, turi veikti valdymo veiksena. Apšvietimo funkcijos neatliekančios dalys turi būti atjungtos arba išjungtos arba jų vartojamoji galia pagal gamintojo nurodymus turi būti kuo labiau sumažinta;

20)

tinklinė budėjimo veiksena – CLS arba CSCG būsena, kai jis yra prijungtas prie maitinimo šaltinio, tačiau šviesos šaltinis specialiai nustatytas taip, kad neskleistų šviesos, arba valdymo įtaisas netiekia elektros energijos, kad šviesos šaltinis (-iai) galėtų skleisti šviesą, ir laukia nuotolinio signalo grįžti į šviesos skleidimo būseną. Apšvietimo valdymo dalys turi veikti valdymo veiksena. Apšvietimo funkcijos neatliekančios dalys turi būti atjungtos arba išjungtos arba jų vartojamoji galia pagal gamintojo nurodymus turi būti kuo labiau sumažinta;

21)

valdymo veiksena – apšvietimo valdymo dalių būsena, kai jos yra prijungtos prie šviesos šaltinio ir (arba) atskiro valdymo įtaiso ir atlieka savo funkcijas taip, kad būtų galima specialiai sugeneruoti vidinį valdymo signalą arba laidiniu arba belaidžiu ryšiu priimti ir apdoroti nuotolinį valdymo signalą ir atlikti šviesos šaltinio spinduliuojamos šviesos pakeitimą arba atitinkamą pageidaujamą atskiro valdymo įtaiso vykdomo energijos tiekimo pakeitimą;

22)

nuotolinis akstinas – į šviesos šaltinį arba atskirą valdymo įtaisą iš ryšio tinklo gautas išorinis signalas;

23)

valdymo signalas – analoginis arba skaitmeninis signalas, į šviesos šaltinį arba atskirą valdymo įtaisą perduodamas belaidžiu ryšiu arba moduliuojant atskirais valdymo laidais tiekiamą įtampą arba maitinimo įtampą. Signalas perduodamas ne ryšio tinklu, o, pvz., iš vidinio šaltinio arba su gaminiu pateikto nuotolinio valdymo įtaiso;

24)

ryšio tinklas – ryšių infrastruktūra, kuriai būdinga ryšio linijų topologija ir architektūra, įskaitant fizinius komponentus, organizacinius principus, ryšio procedūras ir formatus (protokolus);

25)

įjungties veiksenos galia (Pon) – šviesos šaltinio vartojamoji elektrinė galia vatais, kai jis veikia pilnutine apkrova ir visos apšvietimo valdymo dalys ir apšvietimo funkcijos neatliekančios dalys yra atjungtos. Jeigu šių dalių atjungti negalima, jos turi būti išjungtos arba jų vartojamoji galia pagal gamintojo nurodymus turi būti kuo labiau sumažinta. NMLS, kurio veikimui užtikrinti būtinas atskiras valdymo įtaisas, Pon gali būti matuojama tiesiai šviesos šaltinio įėjoje arba nustatoma pagal žinomo našumo valdymo įtaiso vartojamąją elektrinę galią ją atimant iš išmatuotos iš tinklo tiekiamos galios vertės;

26)

galia be apkrovos (Pno) – atskiro valdymo įtaiso vartojamoji elektrinė galia veikiant veiksena be apkrovos;

27)

budėjimo veiksenos galia (Psb) – budėjimo veiksena veikiančio šviesos šaltinio arba atskiro valdymo įtaiso vartojamoji elektrinė galia vatais;

28)

tinklinės budėjimo veiksenos galia (Pnet) – tinkline budėjimo veiksena veikiančio CLS arba CSCG vartojamoji elektrinė galia vatais;

29)

reguliavimo atskaitos nuostačiai (RCS) – reguliavimo nuostatis ar nuostačių derinys, naudojamas atliekant šviesos šaltinio atitikties šiam reglamentui patikrą. Šie nuostačiai aktualūs tikrinant šviesos šaltinius, kurių skleidžiamos šviesos stiprį, spalvą, susietąją spalvinę temperatūrą, spektrą ir (arba) pluošto kampą tiesiogiai arba nuotoliniu būdu gali reguliuoti galutinis naudotojas.

Iš esmės reguliavimo atskaitos nuostačiai yra gamintojo iš anksto nustatytos gamyklinės numatytosios vertės, naudotojui pasiūlomos pirmą kartą įrengiant gaminį (naujo gaminio nuostačiai). Jei įrengimo procedūroje numatytas automatinis programinės įrangos atnaujinimas pirmojo įrengimo metu arba jei naudotojas turi galimybę atlikti tokį atnaujinimą, į atitinkamus įrenginio nuostačių pakeitimus (jei jų yra) turi būti atsižvelgiama.

Jei naujo gaminio nuostačiai specialiai nustatomi kitokie nei reguliavimo atskaitos nuostačiai (pvz., saugumo sumetimais nustatoma maža galia), gamintojas techniniuose dokumentuose nurodo, kaip atkurti reguliavimo atskaitos nuostačius atitikties patikrai atlikti, ir pateikia techninį pagrindimą, kodėl nustatyta naujo gaminio vertė skiriasi nuo reguliavimo atskaitos nuostačio.

Šviesos šaltinio gamintojas reguliavimo atskaitos nuostačius nustato taip, kad:

Jei gaminio, į kurį įmontuojamas šviesos šaltinis, gamintojas turi galimybę rinktis įdiegimo parametrus, nuo kurių priklauso šviesos šaltinio savybės (pvz., nustatyti veikimo srovę, projektuodamas atsižvelgti į šilumines savybes), o galutinis naudotojas jų reguliuoti negali, reguliavimo atskaitos nuostačių nustatyti nereikia. Tokiu atveju taikomos šviesos šaltinio gamintojo nustatytos nominaliosios bandymo sąlygos;

30)

didžiaslėgis gyvsidabrio šviesos šaltinis – didelio intensyvumo išlydžio šviesos šaltinis, kuriame šviesą tiesiogiai arba netiesiogiai daugiausia skleidžia didesnio kaip 100 kilopaskalių dalinio slėgio gyvsidabrio garų spinduliuotė;

31)

metalų halogenidų šviesos šaltinis (MH) – didelio intensyvumo išlydžio šviesos šaltinis, kuriame šviesą skleidžia metalo garų, metalų halogenidų ir metalų halogenidų disociacijos produktų mišinio spinduliuotė. Metalų halogenidų šviesos šaltiniuose gali būti viena (viencokoliai) arba dvi (dvicokoliai) jungtys elektros energijai tiekti. Metalų halogenidų šviesos šaltinių lankinis vamzdis gali būti kvarcinis (QMH) arba keraminis (CMH);

32)

kompaktinis fluorescencinis šviesos šaltinis (CFL) – viencokolis fluorescencinis šviesos šaltinis, kurio vamzdis sulenktas, kad tiktų naudoti mažose erdvėse. Pagrindinė kompaktinių fluorescencinių šviesos šaltinių forma gali būti spiralė (t. y. riestinės formos) arba sujungti lygiagretūs vamzdeliai su antru kolbos pavidalo apgaubu arba be jo. Kompaktiniai fluorescenciniai šviesos šaltiniai teikiami su fiziškai integruotu valdymo įtaisu (CFLi) arba be jo (CFLni);

33)

T2, T5, T8, T9 ir T12 – vamzdinis šviesos šaltinis, kurio skersmuo atitinkamai maždaug 7, 16, 26, 29 ir 38 mm, kaip apibrėžta standartuose. Vamzdis gali būti tiesus (linijinis) arba lenktas (pvz., U formos, apskritas);

34)

LFL T5-HE – labai efektyvus linijinis fluorescencinis T5 šviesos šaltinis, kurio maitinimo srovė silpnesnė kaip 0,2 A;

35)

LFL T5-HO – didelės galios linijinis fluorescencinis T5 šviesos šaltinis, kurio maitinimo srovės stipris ne mažesnis kaip 0,2 A;

36)

LFL T8 2-jų pėdų, LFL T8 4-ių pėdų arba LFL T8 5-ių pėdų – linijinis T8 fluorescencinis šviesos šaltinis, kurio ilgis atitinkamai maždaug 600 mm (2 pėdos), 1 200 mm (4 pėdos) arba 1 500 mm (5 pėdos), kaip apibrėžta standartuose;

37)

magnetinės indukcijos šviesos šaltinis – šviesos šaltinis, kuriam naudojama tokia fluorescencinė technologija, kai energija į dujinį išlydį perduodama ne per išlydžio elektrodus, o per sukurtą aukštojo dažnio magnetinį lauką. Magnetinis induktorius gali būti išorinis arba vidinis išlydžio vamzdžio formos atžvilgiu;

38)

G4, GY6.35 ir G9 – šviesos šaltinio elektrinė sąsaja, kurią sudaro du nedideli strypeliai, tarp kurių atstumas atitinkamai 4, 6.35 ir 9 mm, kaip apibrėžta standartuose;

39)

HL R7s – elektros tinklo įtampos dvicokolis linijinis halogeninis šviesos šaltinis, kurio cokolio skersmuo – 7 mm;

40)

K39d – šviesos šaltinio elektrinė sąsaja, kurią sudaro du laidai su varžtais tvirtinamomis ąselėmis;

41)

G9.5, GX9.5, GY9.5, GZ9.5, GZX9.5, GZY9.5, GZZ9.5, G9.5HPL, G16, G16d, GX16d, GY16, G22, G38, GX38 ir GX38Q – šviesos šaltinio elektrinė sąsaja, kurią sudaro du nedideli strypeliai, tarp kurių atstumas atitinkamai 9.5, 16, 22 ir 38 mm, kaip apibrėžta standartuose. G9.5HPL turi tam tikrų matmenų radiatorių, naudojamą didelio efektyvumo halogeninėse lempose, ir gali turėtų papildomų įžeminimo strypelių;

42)

P28s, P40s, PGJX28, PGJX36 ir PGJX50 – šviesos šaltinio elektrinė sąsaja, kurioje šviesos šaltiniui tinkamai išdėstyti (preliminariai sufokusuoti) atšvaite naudojamas flanšinis kontaktas, kaip nustatyta standartuose;

43)

QXL (greitojo pakeitimo lempa) – šviesos šaltinio elektrinė sąsaja, kurią šviesos šaltinio pusėje sudaro dvi šoninės iškyšos su elektrinio kontakto paviršiais, o priešingoje (galinėje) pusėje viduryje yra iškyša, už kurios šviesos šaltinį galima paimti dviem pirštais. Ji specialiai suprojektuota naudoti konkretaus tipo sceninio apšvietimo šviestuvuose, kuriuose šviesos šaltinis įstatomas pro šviestuvo galą ir įsukamas arba išsukamas pasukant ketvirtį apsisukimo;

44)

baterinis – gaminio, kuris, maitinamas tik iš jame įmontuoto nuolatinės srovės šaltinio ir nėra tiesiogiai ar netiesiogiai prijungtas prie elektros tinklo, savybė;

45)

antrasis apgaubas – šviesai spinduliuoti nebūtinas antras išorinis didelio intensyvumo išlydžio šviesos šaltinio apgaubas, pvz., išorinė mova, neleidžianti gyvsidabriui ir stiklui patekti į aplinką lempai sudužus. Nustatant, ar yra antrasis apgaubas, didelio intensyvumo išlydžio lankinis vamzdis apgaubu nelaikomas;

46)

neskaidrus didelio intensyvumo šviesos šaltinio apgaubas – neskaidrus išorinis apgaubas arba vamzdis, per kurį nematyti šviesą skleidžiančiojo lankinio vamzdžio;

47)

skydas nuo akinimo – mechaninis arba optinis atspindintis arba neatspindintis nepralaidus skydas, skirtas kryptinio šviesos šaltinio spinduolio skleidžiamai regimajai spinduliuotei užstoti, kad būtų išvengta tiesiai į jį žiūrinčio stebėtojo laikino dalinio apakinimo (trukdomojo akinimo). Kryptinio šviesos šaltinio šviesos spinduolio paviršiaus danga nelaikoma skydu nuo akinimo;

48)

valdymo įtaiso efektyvumas – šviesos šaltinį maitinanti išėjimo galia, padalyta iš atskiro valdymo įtaiso įėjimo galios, laikantis standartuose nustatytų sąlygų ir metodų. Visos apšvietimo valdymo dalys ir apšvietimo funkcijos neatliekančios dalys yra atjungtos, išjungtos arba pagal gamintojo nurodymus jų energijos suvartojimas yra kuo labiau sumažintas, o jų vartojamoji galia atimama iš bendrosios įėjimo galios;

49)

funkcionalumas atlikus patvarumo bandymą – LED arba OLED šviesos šaltinio funkcionalumas atlikus V priede išdėstytą patvarumo bandymą;

50)

mirgėjimas – nejudančio stebėtojo statinėje aplinkoje patiriamas regimojo nepastovumo pojūtis dėl šviesinės veikmės šviesio arba spektrinio pasiskirstymo laikinių svyravimų. Svyravimai gali būti periodiniai ir neperiodiniai, juos gali sukelti pats šviesos šaltinis, maitinimo šaltinis ar kiti veiksniai.

Šiame reglamente mirgėjimo matas yra parametras Pst LM, čia „st“ reiškia trumpalaikį, o „LM“ – standartuose nustatytą šviesos mirgėjimo matavimo metodą. Vertė Pst LM = 1 reiškia 50 % tikimybę, kad vidutinis stebėtojas pastebės mirgėjimą;

51)

stroboskopinis efektas – nejudančio stebėtojo dinaminėje aplinkoje patiriamas judėjimo suvokimo pasikeitimas dėl šviesinės veikmės šviesio arba spektrinio pasiskirstymo laikinių svyravimų. Svyravimai gali būti periodiniai ir neperiodiniai, juos gali sukelti pats šviesos šaltinis, maitinimo šaltinis ar kiti veiksniai.

Šiame reglamente stroboskopinio efekto matas yra SVM (angl. stroboscopic visibility measure – stroboskopinio matomumo matas), apibrėžtas standartuose. SVM = 1 – vidutinio stebėtojo matomumo slenkstis;

52)

deklaruota parametro vertė – pagal Direktyvos (ES) 2009/125/EB IV priedo 2 punktą pateiktuose techniniuose dokumentuose gamintojo arba importuotojo nurodyta vertė;

53)

savitoji efektyvioji ultravioletinės spinduliuotės galia (mW/klm) – efektyvioji šviesos šaltinio ultravioletinės spinduliuotės galia, apskaičiuota pagal spektrinės korekcijos faktorius ir susieta su lempos šviesos srautu;

54)

šviesos stipris – kandelomis (cd) matuojamas koeficientas, apskaičiuojamas šaltinio tam tikros krypties erdviniu kampu skleidžiamą šviesos srautą padalijant iš to erdvinio kampo;

55)

susietoji spalvinė temperatūra (CCT) – Planko spinduolio (juodojo kūno), kurio spalva suvokiama kaip labiausiai atitinkanti tam tikrą spalvinę veikmę esant tam pačiam skaisčiui ir nustatytomis stebėjimo sąlygomis, temperatūra (K);

56)

spalvos pastovumas – gamintojo arba importuotojo deklaruotas didžiausias (po trumpo laikotarpio) pavienio šviesos šaltinio pradinių erdvinio spalvių koordinačių (x ir y) vidurkio nuokrypis nuo spalvių centro taško (cx ir cy), išreikštas Makadamo elipsės apie spalvių centro tašką dydžiu (slenksčių skaičiumi);

57)

poslinkio koeficientas (cos φ1) – fazinio kampo φ1 tarp elektros tinklo įtampos pagrindinės harmonikos ir srovės pagrindinės harmonikos kosinusas. Jis taikomas iš elektros tinklo maitinamiems šviesos šaltiniams, kuriuose naudojama LED arba OLED technologija. Poslinkio koeficientas matuojamas esant pilnutinei apkrovai, atsižvelgiant, kai taikoma, į reguliavimo atskaitos nuostačius, kai visi apšvietimo valdymo elementai veikia valdymo veiksena, o apšvietimo funkcijos neatliekančios dalys yra atjungtos, išjungtos arba pagal gamintojo nurodymus jų vartojamoji galia yra kuo labiau sumažinta;

58)

šviesos srauto išlaikymo faktorius (XLMF) – tam tikru šviesos šaltinio naudojimo momentu skleidžiamo šviesos srauto ir pradinio šviesos srauto santykis;

59)

negendamumo faktorius (SF) – viso šviesos šaltinių skaičiaus dalis, atitinkanti tam tikru momentu vis dar veikiančių šviesos šaltinių, kurie iki tol veikė nustatytomis sąlygomis ir buvo junginėjami tam tikru dažniu, skaičių;

60)

LED ir OLED šviesos šaltinių naudojimo trukmė – laikas valandomis nuo jų naudojimo pradžios iki momento, kai 50 % visų bandomų šviesos šaltinių šviesos našumas ilgainiui sumažėja tiek, kad nesiekia 70 % pradinio šviesos srauto. Tai vadinamoji L70B50 naudojimo trukmė;

61)

šviesai jautrūs pacientai – asmenys, kurių būklė sukelia jautrumo šviesai simptomus ir kurie patiria nepageidaujamų reakcijų į natūralią šviesą ir (arba) tam tikrų formų dirbtinį apšvietimą;

62)

šviesą skleidžiančio paviršiaus projekcijos plotas (A) – šviesą skleidžiančio paviršiaus stačiakampės projekcijos didžiausio šviesos stiprio kryptimi paviršiaus plotas kvadratiniais milimetrais; čia šviesą skleidžiančio paviršiaus plotas yra šviesos šaltinio paviršiaus, skleidžiančio deklaruotų optinių savybių šviesą, plotas, pvz., beveik sferinis elektros lanko paviršius (a), cilindrinis kaitinamojo siūlo spiralės (b) ar dujinio išlydžio lempos (c, d) paviršius, plokščias arba pusiau sferinis šviesos diodo apgaubo paviršius (e).

Šviesos šaltinių su neskaidriu apgaubu arba skydu nuo akinimo šviesą skleidžiantis paviršius yra visas plotas, per kurį iš šviesos šaltinio sklinda šviesa.

Šviesos šaltinių, kuriuose yra daugiau kaip vienas spinduolis, šviesą skleidžiančiu paviršiumi laikoma mažiausio visus spinduolius apimančio bendro tūrio projekcija.

Didelio intensyvumo išlydžio šviesos šaltiniams taikomas a punktas, išskyrus atvejus, kai matmenys atitinka apibrėžtuosius d punkte, kai L > D, čia L – atstumas tarp elektrodų galų, o D – lankinio vamzdžio vidinis skersmuo.

a)

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. deklaruojama šviesos šaltinio vartojamoji galia P on turi neviršyti didžiausios leidžiamosios galios Ponmax (W), apibrėžtos kaip deklaruoto naudingojo šviesos srauto Φuse (lm) ir deklaruoto spalvų perteikimo rodiklio CRI (-) funkcija, kaip nurodyta toliau:

Ponmax = C × (L + Φuse/(F × η)) × R;

čia:

1 lentelė.

Ribinis efektyvumas (η) ir galutinių nuostolių koeficientas (L)

2 lentelė.

Pataisos koeficientas C pagal šviesos šaltinio charakteristikas

Jei taikomi pataisos koeficiento C padidinimai, jie yra suvestiniai.

HLLS nustatytas padidinimas neturi būti sumuojamas su DLS bazine C verte (HLLS naudojama NDLS skirta C vertė).

Šviesos šaltiniai, kurių skleidžiamos šviesos spektrą ir (arba) pluošto kampą gali reguliuoti galutinis naudotojas, ir taip keisti naudingojo šviesos srauto, spalvų perteikimo rodiklio (CRI) ir (arba) susietosios spalvinės temperatūros (CCT) vertes, taip pat (arba) šviesos šaltinio kryptinį arba nekryptinį pobūdį, vertinami naudojant reguliavimo atskaitos nuostačius.

Šviesos šaltinio budėjimo veiksenos galia Psb turi neviršyti 0,5 W.

Šviesos šaltinio tinklinės budėjimo veiksenos galia Pnet turi neviršyti 0,5 W.

Leidžiamosios Psb ir Pnet verčių negalima sumuoti.

b)

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. taikomos 3 lentelėje nurodytos minimalios atskirų valdymo įtaisų, veikiančių esant pilnutinei apkrovai, energijos vartojimo efektyvumo vertės.

3 lentelė.

Minimalus atskirų valdymo įtaisų energijos vartojimo esant pilnutinei apkrovai efektyvumas

Daugiariopos galios atskiri valdymo įtaisai turi atitikti 3 lentelėje nurodytus reikalavimus atsižvelgiant į didžiausią deklaruotą galią, kuria jie gali veikti.

Atskiro valdymo įtaiso galia be apkrovos Pno turi neviršyti 0,5 W. Tai taikoma tik tiems atskiriems valdymo įtaisams, kurių techniniuose dokumentuose gamintojas arba importuotojas deklaravo, kad įtaisas pritaikytas veiksenai be apkrovos.

Atskiro valdymo įtaiso budėjimo veiksenos galia Psb turi neviršyti 0,5 W.

Prijungtojo atskiro valdymo įtaiso tinklinės budėjimo veiksenos galia Pnet turi neviršyti 0,5 W. Leidžiamosios Psb ir Pnet verčių negalima sumuoti.

a)

Ant paties šviesos šaltinio pateikiama informacija

Ant visų šviesos šaltinių, išskyrus CTLS, LFL, CFLni, kitus FL ir HID, paviršiaus įskaitomu šriftu turi būti nurodyta naudingojo šviesos srauto (lm) ir susietosios spalvinės temperatūros (K) vertės ir fiziniai vienetai, su sąlyga, kad nurodžius su sauga susijusią informaciją lieka pakankamai vietos tai padaryti be reikalo neužstojant skleidžiamos šviesos.

Ant kryptinių šviesos šaltinių taip pat nurodomas pluošto kampas (°).

Jei vietos yra tik dviem vertėms, nurodomas naudingasis šviesos srautas ir susietoji spalvinė temperatūra. Jei vietos yra tik vienai vertei, nurodomas naudingasis šviesos srautas.

b)

Ant pakuotės pateikiama aiškiai matoma informacija

c)

Informacija, kuri turi būti aiškiai matoma laisvai prieinamoje gamintojo, importuotojo arba įgaliotojo atstovo interneto svetainėje

d)

Techniniai dokumentai

e)

Informacija apie III priedo 3 punkte nurodytus gaminius

III priedo 3 punkte nurodytų šviesos šaltinių ir atskirų valdymo įtaisų numatytoji paskirtis turi būti nurodyta atitikčiai pagal šio reglamento 5 straipsnį įvertinti skirtuose techniniuose dokumentuose ir ant visų formų pakuočių, informacijoje apie gaminį ir reklamoje, kartu aiškiai nurodant, kad šviesos šaltinis arba atskiras valdymo įtaisas netinka naudoti kitoms reikmėms.

Techniniuose dokumentuose, parengtuose atitikčiai įvertinti vadovaujantis šio reglamento 5 straipsniu, nurodomi techniniai parametrai, dėl kurių gaminio konstrukcija atitinka išimties taikymo sąlygas.

Konkrečiai dėl III priedo 3 punkto p papunktyje nurodytų šviesos šaltinių turi būti nurodyta: „Šis šviesos šaltinis skirtas naudotis tik šviesai jautriems pacientams. Naudojant šį šviesos šaltinį energijos sąnaudos bus didesnės už lygiaverčio efektyviau energiją vartojančio gaminio energijos sąnaudas.“

1.

Valstybių narių institucijos patikrina vieno modelio vieneto atitiktį šio priedo 2 punkto a ir b papunkčiams.

Valstybių narių institucijos patikrina 10 šviesos šaltinio modelio vienetų arba 3 atskiro valdymo įtaiso modelio vienetų. Leidžiamosios patikros nuokrypos pateiktos šio priedo 6 lentelėje.

2.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus reikalavimus, jei:

3.

Jei 2 punkto a, b arba c papunktyje nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis ir visi lygiaverčiai modeliai neatitinka šio reglamento reikalavimų.

4.

Pagal šio priedo 3 punktą priėmusios sprendimą, kad modelis neatitinka reikalavimų, valstybių narių institucijos nedelsdamos pateikia kitų valstybių narių institucijoms ir Komisijai visą susijusią informaciją.

a)

Aplinkos sąlygos ir bandymo struktūra

b)

Patvarumo bandymo metodas

—

elektros tinklo įtampos nekryptiniai šviesos šaltiniai: 120–140 lm/W,

—

elektros tinklo įtampos kryptiniai šviesos šaltiniai: 90–100 lm/W,

—

nekryptiniai šviesos šaltiniai, maitinami ne iš elektros tinklo: 85–95 lm/W,

—

linijiniai šviesos šaltiniai (vamzdiniai): 140–160 lm/W.