16.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/973

2018 m. liepos 4 d.

kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, nustatytos išteklių išsaugojimo pareigos, įskaitant pareigą išlaikyti arba atkurti tokio dydžio žvejojamų rūšių populiacijas, kurioms esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY);

(2)

2015 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, vykusiame Niujorke, Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2020 m. pradėti efektyviai reguliuoti žvejybą ir užkirsti kelią išteklių peržvejojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, panaikinti žalingus žvejybos metodus ir įgyvendinti mokslu pagrįstus valdymo planus, siekiant per trumpiausią įmanomą laikotarpį atkurti žuvų išteklius bent iki tokio dydžio, kuriam esant užtikrinamas MSY, atsižvelgiant į jų biologines charakteristikas;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus. BŽP turi padėti apsaugoti jūros aplinką, darniai valdyti visų verslinių rūšių išteklius ir visų pirma iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (4) 1 straipsnio 1 dalyje;

(4)	BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros darnumą aplinkos atžvilgiu, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(5)	tam, kad būtų pasiekti BŽP tikslai, reikėtų priimti įvairių išsaugojimo priemonių, atitinkamais atvejais jas derinant tarpusavyje, pvz., daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių;

(6)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiuo reglamentu nustatytame plane (toliau – planas) turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, apsaugos priemonės ir techninės priemonės, skirtos tam, kad būtų vengiama nepageidaujamo laimikio ir kad jis mažėtų;

(7)	patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos turėtų būti suprantamos kaip naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais pagrįstos viešai prieinamos mokslinės rekomendacijos, kurias paskelbė arba recenzavo Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga;

(8)

Komisija turėtų gauti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas planas. Kad taip būtų, ji sudaro susitarimo memorandumus su Tarptautine jūrų tyrinėjimo tarnyba (ICES). ICES mokslinės rekomendacijos turėtų būti teikiamos pagal šį planą ir jose turėtų būti nurodyti, visų pirma, FMSY intervalai ir orientaciniai biomasės dydžiai, t. y. MSY Btrigger ir Blim. Tos vertės turėtų būti nurodytos rekomendacijose dėl atitinkamų išteklių ir, kai taikytina, kitose viešai prieinamose mokslinėse rekomendacijose, įskaitant, be kita ko, ICES pateikiamas rekomendacijas dėl mišriosios žvejybos;

(9)

Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 676/2007 (5) ir (EB) Nr. 1342/2008 (6) nustatytos tausaus menkių, plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių Šiaurės jūroje ir jos gretimuose vandenyse naudojimo taisyklės. Tie ir kiti demersiniai ištekliai žvejojami vykdant mišriąją žvejybą. Todėl tikslinga nustatyti vieną bendrą daugiametį planą, atsižvelgiant į tokią techninių nuostatų sąveiką;

(10)

be to, toks daugiametis planas turėtų būti taikomas demersiniams ištekliams ir jų žvejybai Šiaurės jūroje. Tie ištekliai – apvaliosios, plokščiosios ir kremzlinės žuvys, norveginiai omarai (Nephrops norvegicus) ir šiaurinės dryžakojės krevetės (Pandalus borealis), kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jo;

(11)

kai kurie demersiniai ištekliai naudojami tiek Šiaurės jūroje, tiek jos gretimuose vandenyse. Todėl plano nuostatos dėl išteklių, kurie daugiausia naudojami Šiaurės jūroje, kiekybinių tikslų ir apsaugos priemonių turėtų būti išplėstos, kad galėtų būti taikomos ir už Šiaurės jūros ribų esantiems rajonams. Be to, tų išteklių, kurių yra ir Šiaurės jūroje, tačiau kurių didžioji dalis naudojama už Šiaurės jūros ribų, kiekybinius tikslus ir apsaugos priemones reikia nustatyti daugiamečiuose planuose, skirtuose rajonams už Šiaurės jūros ribų, kuriuose naudojama didžioji dalis tų išteklių, ir išplėsti tų daugiamečių planų taikymo sritį taip, kad jie apimtų ir Šiaurės jūrą;

(12)

geografinė plano taikymo sritis turėtų būti nustatyta remiantis geografiniu išteklių arealu, nurodytu naujausiose ICES pateiktose mokslinėse rekomendacijose. Dėl patikslintos mokslinės informacijos arba išteklių migracijos ateityje gali prireikti pakeisti plane nustatytą geografinį išteklių arealą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamas plane nustatytas geografinis išteklių arealas, jeigu ICES pateiktose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad atitinkamų išteklių geografinis arealas pasikeitė;

(13)

tais atvejais, kai bendro intereso išteklius naudoja ir trečiosios valstybės, Sąjunga turėtų bendradarbiauti su tomis trečiosiomis valstybėmis siekdama užtikrinti, kad tie ištekliai būtų valdomi darniu būdu, kuris atitinka Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ypač to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, ir šiame reglamente nustatytus tikslus. Jeigu nepasiekiama oficialaus susitarimo, Sąjunga turėtų, kiek įmanoma, stengtis susitarti dėl bendros tokių išteklių žvejybos tvarkos, kad būtų įmanoma juos valdyti darniai, ir tokiu būdu stengtis užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams;

(14)

plano tikslas turėtų būti padėti pasiekti BŽP tikslus, visų pirma pasiekti tikslinių išteklių MSY ir jį išlaikyti, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kurių atveju taikomi laimikio limitai, laimikį, padėti užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų pragyvenimo lygį, turint mintyje priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus, ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą. Plane taip pat turėtų būti nustatytos Sąjungos vandenyse Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti sužvejotą visų rūšių, kurių atveju taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį, laimikį įgyvendinimo nuostatos;

(15)	Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir atitiktų daugiamečiuose planuose nustatytus kiekybinius tikslus, tvarkaraščius ir ribas;

(16)

reikėtų nustatyti MSY pasiekimo ir išlaikymo tikslą atitinkantį tikslinį mirtingumą dėl žvejybos (F), išreikštą verčių, atitinkančių MSY užtikrinimo tikslą, intervalais (FMSY). Tie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FMSY intervalus turėtų apskaičiuoti ir pateikti ICES ir juos konkrečiai pateikti periodinėse rekomendacijose dėl laimikių. Pagal planą tie intervalai nustatomi taip, kad juos taikant ilgalaikis laimikis nebūtų mažesnis daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY, kaip nurodyta ICES atsakyme į ES prašymą ICES pateikti tam tikrų Šiaurės jūros ir Baltijos jūros išteklių FMSY intervalus. Nustatoma tokia viršutinė intervalo vertė, kad tikimybė, jog ištekliai nesieks Blim, būtų ne didesnė kaip 5 %. Ši viršutinė ribinė vertė taip pat atitinka vadinamąją ICES rekomendacijų taisyklę, pagal kurią tokiais atvejais, kai išteklių neršiančių žuvų biomasė arba gausa menka, F turi būti sumažinamas iki tokios vertės, kuri neviršija viršutinės ribinės vertės, lygios FMSY taško vertei, padaugintai iš išteklių neršiančių žuvų biomasės ar gausos bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) metais ir padalintai iš MSY Btrigger. Tuos principus ir rekomendacijų taisyklę ICES taiko teikdama mokslines rekomendacijas dėl mirtingumo dėl žvejybos ir laimikio galimybių;

(17)

siekiant nustatyti žvejybos galimybes, turėtų būti nustatyta viršutinė įprastomis aplinkybėmis taikomo FMSY intervalo riba ir, jeigu laikoma, kad atitinkami ištekliai yra geros būklės – viršutinė ribinė vertė tam tikrais atvejais. Turėtų būti įmanoma nustatyti viršutinę ribinę vertę atitinkančias žvejybos galimybes tik tuo atveju, jeigu pagal mokslines rekomendacijas ar duomenis tai būtina, norint pasiekti šio reglamento tikslus vykdant mišriąją žvejybą, arba jeigu tai būtina, siekiant išvengti žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, ar siekiant sumažinti žvejybos galimybių kasmetinius svyravimus;

(18)	būtina nustatyti išteklių, kurių su MSY susiję atitinkamų išteklių kiekybiniai tikslai yra nustatyti ir kuriems reikia taikyti apsaugos priemones, išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus minimalios neršiančių žuvų biomasės dydžiais ir minimalios norveginių omarų gausos dydžiais;

(19)

turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei ištekliai nebesiektų tų dydžių. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos taisomosios priemonės. Tos priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis atitinkamomis priemonėmis, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu, arba valstybių narių priemonėmis, remiantis to reglamento 13 straipsniu;

(20)

turėtų būti galimybė nustatyti, kad ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio norveginių omarų BLSK turi būti lygus kiekvienam funkciniam vienetui nustatytų laimikio limitų ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų laimikio limitų tame BLSK rajone sumai. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad negalima būtų imtis priemonių, siekiant apsaugoti tam tikrus funkcinius vienetus;

(21)

kai Taryba, nustatydama tam tikrų išteklių žvejybos galimybes, atsižvelgia į didelį mėgėjų žvejybos poveikį, ji turėtų galėti nustatyti verslinių laimikių BLSK, apimantį mėgėjų žvejybos laimikius, ir (arba) priimti kitas priemones, kuriomis ribojama mėgėjų žvejyba, pvz., nustatyti kiekio limitus ir žvejybos draudimo laikotarpius;

(22)	siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, kurios vėliau išsamiai nustatomos pagal to reglamento 18 straipsnį;

(23)

siekiant išvengti žalingo žvejybos veiklos perkėlimo į kitas vietas, kuris galėtų turėti neigiamą poveikį menkių išteklių būklei, tikslinga ir toliau taikyti žvejybos leidimų sistemą, susietą su žvejybos laivų variklių galios bendro pajėgumo ICES 7d kvadrate apribojimu, kuris anksčiau buvo taikomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1342/2008;

(24)	kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatytas tiesioginių valdymo interesų turinčių valstybių narių bendrų rekomendacijų pateikimo terminas;

(25)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalį turėtų būti nustatytos nuostatos dėl vertinimo, kurį Komisija turi atlikti ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 6 d. ir vėliau kas penkerius metus, ar taikomas reglamentas yra tinkamas ir veiksmingas, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis. Toks laikotarpis yra pakankamas, kad būtų galima visapusiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių, jas įgyvendinti ir padaryti poveikį ištekliams ir žvejybai. Toks taip pat yra minimalus mokslo įstaigų reikalaujamas laikotarpis;

(26)

siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti tam tikras priemones, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, dėl išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, koregavimų, pasikeitus išteklių geografiniam arealui, dėl taisomųjų priemonių ir dėl įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(27)	siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, patvirtintos tam, kad būtų pasiekti šio plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 (8);

(28)	reglamentai (EB) Nr. 676/2007 ir (EB) Nr. 1342/2008 turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas šiems demersiniams ištekliams Sąjungos vandenyse Šiaurės jūroje (ICES 2a, 3a kvadratai ir 4 parajonis), įskaitant tų išteklių žvejybą ir tuos atvejus, kai tie ištekliai paplitę jos gretimuose vandenyse už Šiaurės jūros ribų:

a)	4 parajonio (Šiaurės jūra), 7d kvadrato (rytų Lamanšo sąsiauris) ir 3a.20 kvadrato (Skagerako sąsiauris) atlantinėms menkėms (Gadus morhua);

b)	4 parajonio (Šiaurės jūra), 6a kvadrato (į vakarus nuo Škotijos) ir 3a.20 kvadrato (Skagerako sąsiauris) juodadėmėms menkėms (Melanogrammus aeglefinus);

c)	4 parajonio (Šiaurės jūra) ir 3a.20 kvadrato (Skagerako sąsiauris) jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa);

d)	4 parajonio (Šiaurės jūra), 6 parajonio (Roklo salos rajonas ir rajonas į vakarus nuo Škotijos) ir 3a kvadrato (Skagerako ir Kategato sąsiauriai) ledjūrio menkėms (Pollachius virens);

e)	4 parajonio (Šiaurės jūra) paprastiesiems jūrų liežuviams (Solea solea);

f)	3a kvadrato (Skagerako ir Kategato sąsiauriai) ir 22–24 pakvadračių (vakarų Baltijos jūra) paprastiesiems jūrų liežuviams (Solea solea);

g)	4 parajonio (Šiaurės jūra) ir 7d kvadrato (rytų Lamanšo sąsiauris) paprastiesiems merlangams (Merlangius merlangus);

h)	3a kvadrato (Skagerako ir Kategato sąsiauriai), 4 parajonio (Šiaurės jūra) ir 6 parajonio (Roklo salos rajonas ir rajonas į vakarus nuo Škotijos) europiniams jūrų velniams (Lophius piscatorius);

i)	4a kvadrato rytinės dalies (šiaurinė Šiaurės jūra, Norvegijos įduba) ir 3a.20 kvadrato (Skagerako sąsiauris) šiaurinėms dryžakojėms krevetėms (Pandalus borealis);

j)	3a kvadrato norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) (3–4 funkciniams vienetams);

k)

4 parajonio (Šiaurės jūra) norveginiams omarams pagal funkcinius vienetus: — Botnės pratako ir Silverio daubos norveginiams omarams (5 funkciniam vienetui), — Farno įdubos norveginiams omarams (6 funkciniam vienetui), — Fladeno daubos norveginiams omarams (7 funkciniam vienetui), — Forto fjordo norveginiams omarams (8 funkciniam vienetui), — Mario fjordo norveginiams omarams (9 funkciniam vienetui), — Noupo norveginiams omarams (10 funkciniam vienetui), — Norvegijos įdubos norveginiams omarams (32 funkciniam vienetui), — Rago rifo norveginiams omarams (33 funkciniam vienetui), — Velnio įdubos norveginiams omarams (34 funkciniam vienetui).

Kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad pirmoje šios dalies pastraipoje išvardytų išteklių geografinis arealas pasikeitė, Komisija pagal 16 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas pakoreguojant šios dalies pirmoje pastraipoje išvardytus rajonus, kad būtų atsižvelgta į tuos pokyčius. Koreguojant negalima nustatyti tokių išteklių rajonų, kurie išeitų už Sąjungos vandenų 2–7 parajoniuose ribų.

2.   Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, mano, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą išteklių sąrašą reikia iš dalies pakeisti, ji gali pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti tą sąrašą.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose gretimuose vandenyse taikomi tik 4 ir 6 straipsniai ir priemonės, susijusios su žvejybos galimybėmis, pagal 7 straipsnį.

4.   Šis reglamentas taip pat taikomas priegaudai, sugautai Šiaurės jūroje žvejojant 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus išteklius. Tačiau, kai tų išteklių FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės nustatytos kituose Sąjungos teisės aktuose, kuriais nustatomi daugiamečiai planai, taikomi tie intervalai ir tos apsaugos priemonės.

5.   Šiame reglamente taip pat nustatomos Sąjungos vandenyse Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti sužvejotą visų rūšių, kurių atveju taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį, laimikį įgyvendinimo nuostatos.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Papildomai prie apibrėžčių, kurios nustatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 (9) 3 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (10) 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, nustatomos tokios šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   FMSY intervalas– patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES), nustatytas verčių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į to intervalo ribas, užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. Intervalas nustatomas toks, kad būtų užtikrinta, kad laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Viršutinė intervalo vertė nustatoma tokia, kad tikimybė, jog ištekliai nesieks ribinio neršiančių žuvų biomasės atskaitos taško (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 %;

2.   MSY Flower – žemiausia FMSY intervalo vertė;

3.   MSY Fupper – aukščiausia FMSY intervalo vertė;

4.   FMSY taško vertė– apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, taikant tam tikrą žvejybos modelį, užtikrina ilgalaikį MSY;

5.   apatinė FMSY intervalo dalis– intervalas, kurį sudaro vertės nuo MSY Flower iki FMSY taško vertės;

6.   viršutinė FMSY intervalo dalis– intervalas, kurį sudaro vertės nuo FMSY taško vertės iki MSY Fupper;

7.   Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES, nustatytas išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo;

8.   MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES, nustatytas tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas arba norveginių omarų išteklių gausos taškas; jeigu ištekliai nesiekia šio dydžio, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu.

II SKYRIUS

TIKSLAI

3 straipsnis

Tikslai

1.   Plano tikslas – padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, visų pirma žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, ir užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas MSY.

2.   Plano tikslas – padėti užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, kiek tai įmanoma, išvengiant nepageidaujamo laimikio ir sumažinant jo kiekį, ir įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti tų rūšių, kurių atveju taikomi laimikio limitai ir šis reglamentas, išteklių laimikį.

3.   Planas turi būti įgyvendinamas laikantis žuvininkystės valdymui taikomo ekosisteminio metodo, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę.

4.   Planu visų pirma siekiama:

a)	užtikrinti, kad būtų įvykdytos Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktame 3 deskriptoriuje aprašytos sąlygos, ir

b)	padėti įgyvendinti tos direktyvos I priede pateiktų kitų atitinkamų deskriptorių nuostatas proporcingai vaidmeniui, kurį žuvininkystė atlieka jas įgyvendinant.

5.   Priemonės pagal planą taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Kai duomenų nepakanka, siekiama užtikrinti panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.

III SKYRIUS

KIEKYBINIAI TIKSLAI

4 straipsnis

Kiekybiniai tikslai

1.   Tikslinis 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių mirtingumas dėl žvejybos, atitinkantis 2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus, turi būti palaipsniui pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m., o vėliau išlaikytas FMSY intervalų ribose, laikantis šio straipsnio.

2.   FMSY intervalų pagal planą prašoma ICES.

3.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį, nustatydama išteklių žvejybos galimybes, Taryba nustato apatinės tuo metu turimo tų išteklių FMSY intervalo dalies vertes atitinkančias galimybes.

4.   Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių išteklių žvejybos galimybės, kurios atitinka žemesnius lygius nei FMSY intervalų vertės.

5.   Nepaisant 3 ir 4 dalių, išteklių žvejybos galimybės gali būti nustatytos remiantis viršutinės tuo metu turimo tų išteklių FMSY intervalo dalies vertėmis, jeigu 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių dydis viršija MSY Btrigger:

a)	jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, mišriosios žvejybos atveju tai yra būtina siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

b)	jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, arba

c)	siekiant užtikrinti, kad kelerių metų iš eilės žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

6.   Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju turi būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad išteklių neršiančių žuvų biomasė bus mažesnė už Blim.

5 straipsnis

Žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, išteklių valdymas

1.   1 straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių valdymo priemonės, įskaitant, kai taikytina, žvejybos galimybes, nustatomos atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas ir atitinka 3 straipsnyje nustatytus tikslus.

2.   Kai nėra pakankamos mokslinės informacijos, tie ištekliai valdomi žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

3.   Kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalyje, nustatant šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių žvejybos valdymo nuostatas atsižvelgiama į visų išteklių žvejybos, užtikrinančios MSY tuo pačiu metu, sudėtingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių nuostatų reikėtų nutraukti žvejybą pernelyg anksti.

IV SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONĖS

6 straipsnis

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, prašoma ICES pagal planą pateikti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:

a)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių MSY Btrigger;

b)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių Blim.

7 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad tam tikrais metais kurių nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų biomasė arba norveginių omarų išteklių gausa nesiekia MSY Btrigger, imamasi visų atitinkamų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad ištekliai ar funkcinis vienetas greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatomos tokio lygio žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už viršutinės FMSY intervalo dalies vertes, atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.

2.   Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų išteklių biomasė arba norveginių omarų išteklių gausa nesiekia Blim, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad ištekliai ar funkcinis vienetas greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, tomis taisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, gali būti sustabdoma atitinkamų išteklių arba funkcinio vieneto tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

a)	neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius;

b)	priemones pagal šio reglamento 8 ir 9 straipsnius.

4.   Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į padėties, kai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė arba norveginių omarų išteklių gausa yra mažesnė už 6 straipsnyje nurodytus dydžius, pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.

8 straipsnis

Specialios išsaugojimo priemonės

Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad siekiant išsaugoti kuriuos nors šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodytus demersinius išteklius reikalingi taisomieji veiksmai, arba tam tikrais metais kurių nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų išteklių biomasė arba norveginių omarų išteklių gausa nesiekia MSY Btrigger, Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Tokiais deleguotaisiais aktais šis reglamentas gali būti papildytas nustatant taisykles dėl:

a)	žvejybos įrankio charakteristikų, būtent tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, siūlo storio, įrankio dydžio arba selektyviosios žvejybos įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

b)	žvejybos įrankio naudojimo, būtent įrankio panardinimo trukmės ir naudojimo gylio, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

c)	žvejybos tam tikruose rajonuose draudimo ar ribojimo, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir jauniklius, žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

d)	žvejybos arba tam tikrų tipų žvejybos įrankių naudojimo tam tikrais laikotarpiais draudimo ar ribojimo, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

e)	mažiausio išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą;

f)	kitų su selektyvumu susijusių charakteristikų.

V SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

9 straipsnis

Techninės priemonės

1.   Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, dėl šių techninių priemonių:

a)	žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,

b)	žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,

c)

tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslines žuvų rūšis arba siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai, ir

d)	mažiausių išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

VI SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

10 straipsnis

Žvejybos galimybės

1.   Paskirstydamos turimas žvejybos galimybes pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, valstybės narės atsižvelgia į tikėtiną mišriąją žvejybą vykdančių laivų laimikio sudėtį.

2.   Valstybės narės, pirma apie tai pranešusios Komisijai, gali keistis visomis joms skirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį.

3.   Nedarant poveikio šio reglamento 7 straipsnio taikymui, norveginių omarų išteklių BLSK ICES 2a ir 4 zonose gali būti lygus funkcinių vienetų laimikio limitų ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų laimikio limitų sumai.

4.   Kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį konkrečių išteklių mirtingumui dėl žvejybos, Taryba į jas atsižvelgia ir, nustatydama žvejybos galimybes, gali apriboti mėgėjų žvejybą, siekiant išvengti bendro tikslinio mirtingumo dėl žvejybos viršijimo.

VII SKYRIUS

SU ĮPAREIGOJIMU IŠKRAUTI LAIMIKĮ SUSIJUSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Su Sąjungos vandenyse Šiaurės jūroje taikomu įpareigojimu iškrauti laimikį susijusios nuostatos

Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant įpareigojimo iškrauti laimikį nuostatas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose, dėl visų rūšių, kurių atveju taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį, išteklių Šiaurės jūroje.

VIII SKYRIUS

PRIEIGA PRIE VANDENŲ IR IŠTEKLIŲ

12 straipsnis

Žvejybos leidimai ir viršutinės pajėgumo ribos

1.   Kiekvienos iš šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų ICES zonų atveju kiekviena valstybė narė išduoda žvejybos leidimus su jos vėliava plaukiojantiems laivams ir kurie vykdo žvejybos veiklą tame rajone, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį. Išduodamos šiuos žvejybos leidimus valstybės narės taip pat gali apriboti bendrą tokių tam tikro tipo žvejybos įrankį naudojančių laivų pajėgumą, išreikštą kW.

2.   Rytų Lamanšo sąsiaurio (ICES 7d kvadratas) menkių atveju, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede nustatytų viršutinių pajėgumo ribų taikymui, bendras laivų, turinčių pagal šio straipsnio 1 dalį išduotus žvejybos leidimus, pajėgumas, išreikštas kW, turi būti ne didesnis nei didžiausias pajėgumas tų laivų, kurie vykdė veiklą 2006 m. arba 2007 m. naudodami vieną iš šių įrankių atitinkamoje ICES zonoje:

a)	dugninius tralus ir traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, PTB, SDN, SSC, SPR), kurių tinklo akių dydis: i) lygus 100 mm arba didesnis; ii) lygus 70 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 100 mm; iii) lygus 16 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 32 mm;

b)	sijinius tralus (TBB), kurių tinklo akių dydis: i) lygus 120 mm arba didesnis; ii) lygus 80 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 120 mm;

c)	žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus (GN);

d)	sieninius tinklus (GT);

e)	ūdas (LL).

3.   Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, turinčių 1 dalyje nurodytą žvejybos leidimą, sąrašą ir skelbia jį savo oficialioje svetainėje, kad su juo galėtų susipažinti Komisija ir kitos valstybės narės.

IX SKYRIUS

BENDRO INTERESO IŠTEKLIŲ VALDYMAS

13 straipsnis

Sąjungos ir trečiųjų valstybių bendro intereso išteklių valdymo principai ir tikslai

1.   Tais atvejais, kai bendro intereso išteklius naudoja ir trečiosios valstybės, Sąjunga bendradarbiauja su tomis trečiosiomis valstybėmis siekdama užtikrinti, kad tie ištekliai būtų valdomi tausiu būdu, kuris atitinka Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ypač to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, ir šiame reglamente nustatytus tikslus. Jeigu nepasiekiama oficialaus susitarimo, Sąjunga deda visas pastangas, kad susitartų dėl bendros tokių išteklių žvejybos tvarkos, kad būtų įmanoma juos valdyti tausiai, ir tokiu būdu stengiasi užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams.

2.   Kai ištekliai valdomi bendrai su trečiosiomis valstybėmis, Sąjunga gali keistis žvejybos galimybėmis su trečiosiomis valstybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 2 dalį.

X SKYRIUS

REGIONALIZAVIMAS

14 straipsnis

Regioninis bendradarbiavimas

1.   Šio reglamento 8, 9 ir 11 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį: rekomendacijos pirmą kartą turi būti pateiktos ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir po to – per 12 mėnesių nuo kiekvieno plano įvertinimo pagal šio reglamento 15 straipsnį pateikimo dienos. Jos taip pat gali teikti tokias rekomendacijas, kai mano, kad tai yra būtina, visų pirma staiga pasikeitus kurių nors išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, būklei. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamų kalendorinių metų priemonių pateikiamos ne vėliau kaip prieš juos einančių metų liepos mėnesio 1 dieną.

3.   Įgaliojimai, suteikti pagal šio reglamento 8, 9 ir 11 straipsnius, nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, suteiktiems pagal kitas Sąjungos teisės aktų nuostatas, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013.

XI SKYRIUS

TOLESNI VEIKSMAI

15 straipsnis

Plano vertinimas

Ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 6 d. ir po to kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, visų pirma dėl to, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

XII SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   1 straipsnio 1 dalyje ir 8, 9 ir 11 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 1 dalyje, 8, 9 ir 11 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 1 straipsnio 1 dalyje, 8, 9 ir 11 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

XIII SKYRIUS

EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS FONDO PARAMA

17 straipsnis

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama

Laikino veiklos nutraukimo priemonės, patvirtintos siekiant šio plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu, taikant Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentai (EB) Nr. 676/2007 ir (EB) Nr. 1342/2008 panaikinami.

2.   Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje.

---

(1)  OL C 75, 2017 3 10, p. 109.

(2)  2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(5)  2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007, nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (OL L 157, 2007 6 19, p. 1).

(6)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 (OL L 348, 2008 12 24, p. 20).

(7)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(8)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(9)  1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

(10)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

---

---

---