24.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (4) II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnyje numatyta vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa;

(2)

remiantis dabartinių mokykloms skirtų programų taikymo patirtimi, išorės vertinimų išvadomis ir vėlesne įvairių galimų politikos priemonių analize, taip pat atsižvelgiant į socialinius sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, padaryta išvada, kad nepaprastai svarbu tęsti ir stiprinti abi minėtas mokykloms skirtas programas. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai vis mažiau suvartojama šviežių vaisių bei daržovių ir pieno produktų (visų pirma jų mažiau suvartoja vaikai) ir dėl vartojimo įpročių, kai vartojami labai perdirbti maisto produktai, į kuriuos taip pat dažnai pridedama daug cukraus, druskos, riebalų arba priedų, didėja nutukusių vaikų skaičius, Sąjungos pagalba finansuojant pasirinktų žemės ūkio produktų tiekimą vaikams švietimo įstaigose turėtų labiau padėti propaguoti sveikos mitybos įpročius ir vietos produktų vartojimą;

(3)

išnagrinėjus įvairias galimas politikos priemones paaiškėjo, kad norint pasiekti konkrečių tikslų pagal bendroje žemės ūkio politikoje numatytas mokykloms skirtas programas tinkamiausias ir veiksmingiausias būdas – taikyti vienodą metodą pagal bendrą teisinę ir finansinę sistemą. Toks būdas valstybėms narėms suteiktų galimybę kuo labiau padidinti produktų paskirstymo poveikį nedidinant nustatyto biudžeto ir padidinti valdymo veiksmingumą. Vis dėlto, siekiant atsižvelgti į vaisių ir daržovių, įskaitant bananus, ir pieno bei pieno produktų, t. y. mokykloms skirtų vaisių ir daržovių ir mokykloms skirto pieno, kaip apibrėžta šiame reglamente, skirtumus ir jų tiekimo grandinių skirtumus, kai kurie elementai, tokie kaip atitinkami biudžeto paketai, turėtų likti atskiri. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant dabartines mokykloms skirtas programas, valstybės narės ir toliau programoje turėtų dalyvauti savanoriškai. Dėl skirtingų vartojimo tendencijų valstybėse narėse programose dalyvaujančios valstybės narės ir regionai turėtų galėti, remiantis jų strategijomis, pasirinkti, kuriuos iš produktų, kurie gali būti paskirstomi vaikams švietimo įstaigose, jos nori tiekti. Valstybės narės taip pat galėtų apsvarstyti galimybę taikyti tikslines priemones, kuriomis būtų sprendžiama mažėjančio pieno suvartojimo tikslinėje grupėje problema;

(4)

nustatyta, kad vis mažiau suvartojama visų pirma šviežių vaisių bei daržovių ir geriamojo pieno. Todėl pirmenybės tvarka daugiausia dėmesio reikėtų skirti tų produktų paskirstymui pagal mokykloms skirtas programas. Tai taip pat padėtų sumažinti mokykloms tenkančią organizacinę naštą ir turint ribotą biudžetą padidinti paskirstymo poveikį, be to, tai būtų suderinama su dabartine praktika, nes tie produktai paskirstomi dažniausia. Tačiau siekiant laikytis mitybos rekomendacijų dėl kalcio pasisavinimo ir propaguoti tam tikrų produktų vartojimą ar atsižvelgti į konkrečius vaikų mitybos poreikius jos teritorijoje ir atsižvelgiant į didėjančias su pieno laktozės netoleravimu susijusias problemas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, su sąlyga, kad jos jau paskirsto geriamą pieną ir pieno produktus be laktozės, paskirstyti kitus pieno produktus, į kuriuos nepridėta aromatinių medžiagų, vaisių, riešutų ar kakavos, pavyzdžiui, jogurtą ir sūrį, kurie turi naudingo poveikio vaikų sveikatai. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama paskirstyti perdirbtų vaisių ir daržovių produktus, su sąlyga, kad jos jau paskirsto šviežius vaisius ir daržoves. Be to, turėtų būti dedamos pastangos užtikrinti, kad būtų paskirstomi vietiniai ir regioniniai produktai. Tais atvejais, kai valstybės narės mano, kad tai būtina mokykloms skirtos programos tikslų ir jų strategijose apibrėžtų tikslų įgyvendinimui, joms turėtų būti leidžiama aukščiau minėtus paskirstomus produktus papildyti tam tikrais kitais pieno produktais ir pieno gėrimais. Visi tie produktai turėtų būti laikomi visiškai atitinkančiais Sąjungos pagalbos skyrimo reikalavimus. Vis dėlto, kitų nei žemės ūkio produktų atveju, tik pieno komponentas turėtų būti laikomas atitinkančiu pagalbos skyrimo reikalavimus. Siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą ir užtikrinti, kad paskirstomi produktai atitiktų mokykloms skirtos programos tikslus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas neleistinų aromato ir skonio stipriklių sąrašas ir nustatomi didžiausi leistini į perdirbtus produktus pridėto cukraus, druskos ir riebalų kiekiai;

(5)

reikia nustatyti papildomas švietimo priemones, kuriomis būtų remiamas produktų paskirstymas, kad būtų veiksmingai įgyvendinami trumpalaikiai ir ilgalaikiai mokykloms skirtos programos tikslai – kad būtų daugiau suvartojama pasirinktų žemės ūkio produktų ir formuojami sveikesnės mitybos įpročiai. Atsižvelgiant į jų svarbą, tokiomis priemonėmis turėtų būti remiamas mokykloms skirtų vaisių ir daržovių ir mokykloms skirto pieno paskirstymas. Kaip papildomos švietimo priemonės, jos labai svarbios atkuriant vaikų suvokimą apie žemės ūkį ir įvairius Sąjungos žemės ūkio produktus, visų pirma jų regiono produktus, pasitelkiant, pavyzdžiui, mitybos ekspertus ir ūkininkus. Siekiant įgyvendinti mokykloms skirtos programos tikslus, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama į savo priemones įtraukti įvairesnių žemės ūkio produktų bei kitų tradicinių vietinių, regioninių ar nacionalinių produktų, tokių kaip medus, valgomosios alyvuogės ir alyvuogių aliejus;

(6)

siekiant skatinti sveikos mitybos įpročius, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą savo nacionalinių institucijų, atsakingų už sveikatos ir mitybos klausimus, dalyvavimą rengiant tiektinų produktų sąrašą arba tų institucijų tinkamą pritarimą tam sąrašui laikantis nacionalinių procedūrų;

(7)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir tikslingą Sąjungos lėšų naudojimą ir palengvinti mokykloms skirtų programų įgyvendinimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išlaidų ir priemonių, kurios atitinka Sąjungos pagalbos skyrimo reikalavimus, nustatymo;

(8)

Sąjungos pagalba turėtų būti skiriama atskirai mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms ir mokykloms skirtam pienui, remiantis savanorišku paskirstymo principu. Ta pagalba kiekvienai valstybei narei turėtų būti skiriama atsižvelgiant į šešerių–dešimties metų amžiaus vaikų skaičių toje valstybėje narėje ir regionų išsivystymo lygį toje valstybėje narėje, užtikrinant, kad būtų skirta didesnė pagalba mažiau išsivysčiusiems regionams, mažosioms Egėjo jūros saloms ir atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų ribotą žemės ūkio įvairinimą ir tai, kad atitinkamame regione dažnai nėra galimybių gauti tam tikrų produktų, dėl ko padidėja transporto ir sandėliavimo išlaidos. Be to, kad valstybės narės galėtų išlaikyti savo dabartinių mokykloms skirto pieno programų mastą ir siekiant paskatinti kitas valstybes nares pradėti paskirstyti pieną, tikslinga kartu taikyti tuos kriterijus kartu atsižvelgiant į tai, kaip iki šiol buvo naudojama Sąjungos pagalba pieno ir pieno produktų tiekimui vaikams, išskyrus Kroatiją, kuriai bus nustatyta konkreti suma;

(9)

siekdamos patikimo administravimo ir biudžeto valdymo, produktų, kurie atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, paskirstyme norinčios dalyvauti valstybės narės kiekvienais metais turėtų pateikti paraiškas dėl Sąjungos pagalbos;

(10)

nacionalinės ar regioninės strategijos turėjimas turėtų būti valstybės narės dalyvavimo mokykloms skirtoje programoje sąlyga. Norinti dalyvauti valstybė narė turėtų pateikti strategiją dokumento, kuris apimtų šešerių metų laikotarpį ir kuriame būtų nustatyti jos prioritetai, forma. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reguliariai atnaujinti savo strategijas, visų pirma, atsižvelgiant į prioritetų arba tikslų vertinimus ir pakartotinius vertinimus ir į tai, kaip sėkmingai vykdomos jų programos. Be to, strategijose gali būti išdėstyti specialūs su mokykloms skirtos programos įgyvendinimu susiję elementai, kurie padės valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą valdymą, be kita ko, pagalbos paraiškų srityje;

(11)

siekiant didinti informuotumą apie mokykloms skirtą programą ir didinti Sąjungos pagalbos matomumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių įpareigojimo skleisti aiškią informaciją apie Sąjungos paramą programos įgyvendinimui, be kita ko, dėl informacijos skleidimo priemonių ir prireikus dėl bendro skiriamojo ženklo ar grafinių elementų;

(12)

siekdamos užtikrinti mokykloms skirtos programos matomumą, valstybės narės savo strategijose turėtų paaiškinti, kaip jos užtikrins savo programų pridėtinę vertę, ypač tais atvejais, kai produktai, finansuojami pagal Sąjungos programą, vartojami kartu su kitu maistu, vaikams tiekiamu švietimo įstaigoje. Norint užtikrinti, kad Sąjungos programos švietimo tikslas būtų veiksmingai pasiektas, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl produktų, kurie finansuojami pagal Sąjungos programą, paskirstymo, susijusio su kito maisto tiekimu švietimo įstaigoms ir jo ruošimu, taisyklių;

(13)

siekiant patikrinti mokykloms skirtos programos veiksmingumą valstybėse narėse, Sąjunga turėtų skirti finansavimą stebėjimo ir pasiektų rezultatų vertinimo iniciatyvoms, ypatingą dėmesį skiriant vidutinės trukmės vartojimo pokyčiams;

(14)

bendro finansavimo principas paskirstant mokykloms skirtus vaisius ir daržoves turėtų būti panaikintas;

(15)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis regionų ir vietos valdžios kompetencijų pasidalijimui valstybėse narėse;

(16)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (5) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti. Siekiant atsižvelgti į mokslo metų periodiškumą, naujosios taisyklės turėtų būti pradėtos taikyti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.,

1)

II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnis pakeičiamas taip:

„1 skirsnis

Pagalba tiekiant vaisius ir daržoves ir pieną bei pieno produktus švietimo įstaigose

22 straipsnis

Tikslinė grupė

Pagalbos programa, kuria siekiama gerinti žemės ūkio produktų paskirstymą ir vaikų mitybos įpročius, yra skirta vaikams, kurie nuolat lanko darželius, ikimokyklinio ugdymo įstaigas arba pradinio ar vidurinio mokymo įstaigas, administruojamas ar pripažintas valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų.

23 straipsnis

Pagalba mokykloms skirtų vaisių ir daržovių ir mokykloms skirto pieno tiekimui, papildomoms švietimo priemonėms ir susijusių išlaidų padengimui

1.   Sąjungos pagalba skiriama vaikams 22 straipsnyje nurodytose švietimo įstaigose:

Taryba, laikydamasi SESV 43 straipsnio 3 dalies, nustato Sąjungos pagalbos dalies šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytoms priemonėms ir išlaidoms ribas.

2.   Šiame skirsnyje:

3.   Pagal 1 dalį nustatytoje pagalbos programoje (toliau – mokykloms skirta programa) norinčios dalyvauti ir atitinkamos Sąjungos pagalbos prašančios valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, nustato, kurios vienos iš toliau nurodytų produktų grupių arba abiejų produktų grupių paskirstymui jos teikia pirmenybę:

4.   Nepaisant 3 dalies, siekdamos propaguoti konkrečių produktų vartojimą ir (arba) atsižvelgti į konkrečius vaikų mitybos poreikius jų teritorijoje, valstybės narės gali numatyti paskirstyti vienos iš toliau nurodytų produktų grupių arba abiejų produktų grupių produktus:

5.   Tai atvejais, kai valstybės narės mano, kad tai būtina mokykloms skirtos programos tikslų ir 8 dalyje nurodytose strategijose apibrėžtų tikslų įgyvendinimui, jos gali 3 ir 4 dalyse nurodytus paskirstomus produktus papildyti V priede išvardytais produktais.

Tokiais atvejais Sąjungos pagalba mokama tik paskirstomo produkto pieno komponentui. Tas pieno komponentas sudaro ne mažiau kaip 90 % V priede nurodytų I kategorijos produktų masės ir 75 % V priede nurodytų II kategorijos produktų masės.

Pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba nustato Sąjungos pagalbos pieno komponentui lygį.

6.   Į produktus, kurie paskirstomi pagal mokykloms skirtą programą, neturi būti pridėta nei vieno iš toliau nurodytų komponentų:

Nepaisant šios dalies pirmos pastraipos, valstybė narė, gavusi atitinkamą jos nacionalinių institucijų, atsakingų už sveikatos ir mitybos klausimus, pritarimą laikantis jos nacionalinių procedūrų, gali nuspręsti, kad 4 ir 5 dalyse nurodytuose produktuose, kuriems gali būti skiriama pagalba, gali būti pridėti riboti cukraus, druskos ir (arba) riebalų kiekiai.

7.   Be šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų produktų, valstybės narės pagal papildomas švietimo priemones gali numatyti įtraukti kitus žemės ūkio produktus, visų pirma išvardytus 1 straipsnio 2 dalies g ir v punktuose.

8.   Valstybė narė, norinti dalyvauti mokykloms skirtoje programoje, prieš pradėdama joje dalyvauti, o vėliau kas šešerius metus parengia programos įgyvendinimo strategiją nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu. Strategiją iš dalies pakeisti gali institucija, atsakinga už jos parengimą nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, visų pirma atsižvelgdama į jos stebėseną ir vertinimą ir į pasiektus rezultatus. Strategijoje nurodomi bent poreikiai, kuriuos reikia patenkinti, poreikių suskirstymas pagal prioritetus, tikslinė grupė, tikėtini siektini rezultatai ir, jeigu jie yra, kiekybiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti atsižvelgiant į pradinę padėtį, taip pat nustatomos tiems tikslams pasiekti tinkamiausi priemonės ir veiksmai.

Strategijoje gali būti pateikiami konkretūs elementai, susiję su mokykloms skirtos programos įgyvendinimu, įskaitant jos valdymo supaprastinimui skirtus elementus.

9.   Valstybės narės savo strategijose nustato visų produktų, kurie bus tiekiami pagal mokykloms skirtą programą reguliariai paskirstant arba tiekiami pagal papildomas švietimo priemones, sąrašą. Nedarant poveikio 6 daliai, jos taip pat užtikrina tinkamą savo nacionalinių institucijų, atsakingų už sveikatos ir mitybos klausimus, dalyvavimą rengiant tą sąrašą ar tų institucijų tinkamą pritarimą tam sąrašui laikantis nacionalinių procedūrų.

10.   Siekdamos, kad mokykloms skirta programa būtų veiksminga, valstybės narės taip pat numato papildomas švietimo priemones, tarp kurių gali būti, be kita ko, priemonės ir veikla, kuriomis siekiama atkurti vaikų suvokimą apie žemės ūkį organizuojant veiklą, pavyzdžiui, apsilankymus ūkiuose, ir įvairesnių žemės ūkio produktų paskirstymą, kaip nurodyta 7 dalyje. Tos priemonės taip pat gali būti sukurtos šviesti vaikus susijusiais klausimais, tokiais kaip sveikos mitybos įpročiai, vietos maisto tiekimo grandinės, ekologinis ūkininkavimas, tvari gamyba ar kova su maisto švaistymu.

11.   Valstybės narės atrenka produktus, kurie bus paskirstomi arba įtraukiami į papildomas švietimo priemones, taikydamos objektyvius kriterijus, tarp kurių, be kita ko, yra vienas ar daugiau šių kriterijų: sveikatos ir aplinkosaugos aspektai, sezoniškumas, įvairovė ir galimybė gauti vietinių ar regioninių produktų, pirmenybę, kiek įmanoma, teikdamos Sąjungos kilmės produktams. Valstybės narės gali visų pirma skatinti pirkti vietinius ar regioninius produktus, propaguoti ekologiškus produktus, trumpas tiekimo grandines arba naudą aplinkai ir, jei tinkama, produktus, pripažintus pagal kokybės sistemas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

Valstybės narės gali nuspręsti savo strategijose pirmenybę teikti tvarumo ir sąžiningos prekybos aspektams.

23a straipsnis

Finansavimo nuostatos

1.   Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, pagal mokykloms skirtą programą skiriama pagalba 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam produktų paskirstymui, papildomoms švietimo priemonėms ir susijusių išlaidų padengimui neviršija 250 milijonų EUR per mokslo metus.

Laikantis tos bendros viršutinės ribos, pagalba neviršija:

2.   1 dalyje nurodyta pagalba skiriama kiekvienai valstybei narei, atsižvelgiant į:

Atitinkamų valstybių narių skiriamomis sumomis užtikrinama, kad didesnė pagalba būtų skiriama atokiausiems regionams, išvardytiems SESV 349 straipsnyje, kad būtų atsižvelgta į tų regionų specifinę padėtį produktų tiekimo srityje, ir skatinamas toks tiekimas tarp geografiškai šalia esančių atokiausių regionų.

Mokykloms skirtam pienui skiriamomis sumomis, nustatytomis taikant šioje dalyje nustatytus kriterijus, užtikrinama, kad visos valstybės narės turėtų teisę gauti bent mažiausią Sąjungos pagalbos sumą vienam vaikui pirmos pastraipos a punkte nurodytoje amžiaus grupėje. Ta suma negali būti mažesnė nei vidutinė sunaudojama Sąjungos pagalbos suma vienam vaikui visose valstybėse narėse pagal pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa, kuri buvo taikoma prieš 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Taryba imasi priemonių dėl orientacinių ir galutinių skiriamų sumų nustatymo ir Sąjungos pagalbos mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms ir mokykloms skirtam pienui perskirstymo, laikydamasi SESV 43 straipsnio 3 dalies.

3.   Valstybės narės, pageidaujančios dalyvauti mokykloms skirtoje programoje, kasmet teikia paraiškas dėl Sąjungos pagalbos, kuriose nurodoma prašoma suma mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms ir prašoma suma mokykloms skirtam pienui, kuriuos jos nori paskirstyti.

4.   Neviršydama 1 dalyje nustatytos bendros viršutinės 250 milijonų EUR sumos ribos, bet kuri valstybė narė gali vieną kartą per mokslo metus perkelti iki 20 % iš vienos arba kitos savo orientacinių skiriamų sumų.

Ta procentinė dalis gali būti padidinta iki 25 % valstybėms narėms, kuriose yra atokiausių regionų, išvardytų SESV 349 straipsnyje, ir kitais deramai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai valstybei narei reikia ištaisyti tam tikrą rinkos padėtį sektoriuje, kuriam taikoma mokykloms skirta programa, spręsti susirūpinimą keliančias problemas, susijusias su mažu vienos ar kitos produktų grupės suvartojimu, arba reaguoti į kitus socialinius pokyčius.

Perkėlimai gali būti atliekami:

Trečios pastraipos a punkte nurodyti perkėlimai negali būti atliekami iš orientacinės skiriamos sumos, skirtos produktų grupei, kuriai atitinkama valstybė narė prašo jos orientacinę skiriamą sumą viršijančios sumos. Valstybės narės praneša Komisijai visų perkėlimų tarp orientacinių skiriamų sumų sumą.

5.   Mokykloms skirta programa nedaro poveikio kitoms nacionalinėms mokykloms skirtoms programoms, atitinkančioms Sąjungos teisę. 23 straipsnyje numatyta Sąjungos pagalba gali būti naudojama bet kurios iš esamų nacionalinių mokykloms skirtų programų arba mokykloms skirtų paskirstymo programų, pagal kurias aprūpinama mokykloms skirtais vaisiais ir daržovėms ir mokykloms skirtu pienu, taikymo sričiai išplėsti ar jų veiksmingumui padidinti, tačiau ji neturi pakeisti tų esamų nacionalinių programų finansavimo, išskyrus nemokamą vaikų maitinimą švietimo įstaigose. Jei valstybė narė nusprendžia išplėsti esamos nacionalinės mokykloms skirtos programos taikymo sritį ar padidinti jos veiksmingumą prašydama Sąjungos pagalbos, 23 straipsnio 8 dalyje nurodytoje strategijoje ji nurodo, kaip tai bus įgyvendinta.

6.   Be Sąjungos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą mokykloms skirtai programai finansuoti.

Valstybės narės gali finansuoti tą pagalbą, taikydamos atitinkamo sektoriaus mokestį arba kitų privačiojo sektoriaus įnašų pagalba.

7.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 6 straipsnį Sąjunga taip pat gali finansuoti informavimo, informacijos skleidimo, stebėsenos ir vertinimo priemones, susijusias su mokykloms skirta programa, įskaitant visuomenės informuotumo apie programos tikslus didinimo priemones, ir susijusias ryšių palaikymo priemones, kuriomis siekiama keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų palengvintas programos įgyvendinimas ir valdymas.

Komisija gali pagal šio reglamento 24 straipsnio 4 dalį sukurti bendrą skiriamąjį ženklą ar grafinius elementus, kad būtų didinamas mokykloms skirtos programos matomumas.

8.   Mokykloms skirtoje programoje dalyvaujančios valstybės narės mokyklų patalpose ar kitose atitinkamose vietose skleidžia informaciją apie savo dalyvavimą programoje ir tai, kad programą subsidijuoja Sąjunga. Valstybės narės gali naudotis visomis tinkamomis viešinimo priemonėmis, kurios gali, be kita ko, būti plakatai, specialiai skirtos interneto svetainės, informacinė grafinė medžiaga ir informavimo bei informuotumo didinimo kampanijos. Valstybės narės užtikrina Sąjungos mokykloms skirtos programos pridėtinę vertę ir matomumą, kai švietimo įstaigoms kartu tiekiami ir kiti maisto produktai.

24 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

1.   Siekiant skatinti vaikų sveikos mitybos įpročius ir užtikrinti, kad pagalba pagal mokykloms skirtą programą būtų skiriama 22 straipsnyje nurodytą tikslinę grupę sudarantiems vaikams, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, susijusių su:

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą bei tikslingą Sąjungos lėšų naudojimą ir palengvinti mokykloms skirtos programos įgyvendinimą, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

3.   Siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas 23 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytas dirbtinio aromato ir skonio stipriklių sąrašas.

Siekiant užtikrinti, kad pagal 23 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis paskirstomi produktai atitiktų mokykloms skirtos programos tikslus, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti didžiausius leistinus pridėtų cukraus, druskos ir riebalų kiekius, kurie gali būti leidžiami valstybių narių vadovaujantis 23 straipsnio 6 dalies antra pastraipa ir kurie yra techniniu požiūriu būtini perdirbtų produktų ruošimui ar gamybai.

4.   Siekiant propaguoti informuotumą apie mokykloms skirtas programas ir padidinti Sąjungos pagalbos matomumą, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų reikalaujama, kad mokykloms skirtoje programoje dalyvaujančios valstybės narės skleistų aiškią informaciją apie tai, kad jos gauna Sąjungos paramą šios programos įgyvendinimui, be kita ko, kiek tai susiję su:

5.   Siekiant užtikrinti mokykloms skirtos programos pridėtinę vertę ir matomumą, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, susijusių su produktų paskirstymu, kai švietimo įstaigoms kartu tiekiami ir kiti maisto produktai.

6.   Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti, kad Sąjungos pagalba atsispindėtų kainoje, už kurią pagal mokykloms skirtą programą tiekiami produktai, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų reikalaujama, kad valstybės narės savo strategijose paaiškintų, kaip tai bus įgyvendinta.

25 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtintų šiam skirsniui taikyti būtinas priemones, be kita ko, susijusias su:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

(*)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).“;"

2)

217 straipsnis pakeičiamas taip:

„217 straipsnis

Už produktų paskirstymą vaikams skiriamos nacionalinės išmokos

Valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas už vaikams švietimo įstaigose tiekiamas produktų, kurie nurodyti 23 straipsnyje ir kuriems gali būti skiriama pagalba, grupes, už papildomas švietimo priemones, susijusias su tokiais produktais, ir 23 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms susijusioms išlaidoms padengti.

Valstybės narės tas išmokas gali finansuoti taikydamos atitinkamo sektoriaus mokestį arba kitų privačiojo sektoriaus įnašų pagalba.“;

3)

225 straipsnis papildomas šiais punktais:

4)

V priedas pakeičiamas taip: