1.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/13

(1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) buvo pranešta apie ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą leista atlikti tam tikroms pagrindinėmis sandorio šalims, klases. Kiekvienos iš tų klasių atveju EVPRI įvertino esminius kriterijus, kuriais remiantis joms taikoma tarpuskaitos prievolė, įskaitant standartizacijos lygį, apimtį ir likvidumą, ir galimybę gauti kainodaros informaciją. Siekdama bendro sisteminės rizikos sumažinimo tikslo, EVPRI nustatė ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė pagal Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytą procedūrą, klases;

(2)

ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutartys gali būti vertinamos pastovia tariamąja suma, kintama tariamąja suma arba sąlygine tariamąja suma. Pastovios tariamosios sumos sutarčių tariamoji suma per sutarties galiojimo laikotarpį nesikeičia. Kintamos tariamosios sumos sutarčių tariamoji suma per sutarties galiojimo laikotarpį keičiasi nuspėjamu būdu. Sąlyginės tariamosios sumos sutarčių tariamoji suma per sutarties galiojimo laikotarpį keičiasi nenuspėjamu būdu. Sąlyginės tariamosios sumos padidina ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutarčių kainodaros ir rizikos valdymo sudėtingumą, todėl pagrindinėms sandorio šalims sudėtingiau atlikti jų tarpuskaitą. Į šią ypatybę reikėtų atsižvelgti apibrėžiant ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms turi būti taikoma tarpuskaitos prievolė, klases;

(3)

nustatant, kurių klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė, reikėtų atsižvelgti į ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, specifinį pobūdį; Šiuo atžvilgiu ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal šį reglamentą, klasės neturėtų apimti sutarčių, sudarytų su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, jeigu jos atitinka tam tikras sąlygas;

(4)

skirtingoms sandorio šalims reikia skirtingų laikotarpių, kad jos galėtų įdiegti priemones, būtinas ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, tarpuskaitai atlikti. Siekiant užtikrinti, kad ta prievolė būtų tvarkingai ir laiku įvykdyta, sandorio šalys turėtų būti suskirstytos į kategorijas, į kurias patenkančioms pakankamai panašioms sandorio šalims tarpuskaitos prievolė būtų taikoma nuo tos pačios datos;

(5)

pirma kategorija turėtų apimti tiek finansų, tiek ne finansų sandorio šalis, kurios šio reglamento įsigaliojimo datą yra bent vienos atitinkamos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narės dėl bent vienos klasės ne biržos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, nes tos sandorio šalys jau turi patirties savanoriškos tarpuskaitos srityje ir užmezgė ryšius su tomis pagrindinėmis sandorio šalimis dėl bent vienos iš tų klasių tarpuskaitos. Į šią pirmą kategoriją taip pat turėtų patekti ne finansų sandorio šalys, kurios yra tarpuskaitos narės, nes jų patirtis ir pasirengimas atlikti tarpuskaitą per pagrindinę sandorio šalį yra panašūs į tai kategorijai priklausančių finansų sandorio šalių;

(6)

antra ir trečia kategorijos turėtų apimti į pirmą kategoriją neįtrauktas finansų sandorio šalis, sugrupuotas pagal jų teisinių ir veiklos pajėgumų ne biržos išvestinių finansinių priemonių srityje lygį. Veiklos, susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, lygis turėtų būti pagrindas atskirti finansų sandorio šalių teisinių ir veiklos pajėgumų lygį, todėl reikėtų nustatyti kiekybinę ribą, pagal kurią būtų atskiriamos antra ir trečia kategorijos, remiantis agreguota vidutine išvestinių finansinių priemonių, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, mėnesio pabaigos tariamąja suma. Ta riba turėtų būti nustatyta tinkamu lygiu, kad būtų galima atskirti mažesnius rinkos dalyvius ir kartu aprėpti reikšmingą riziką pagal antrą kategoriją. Riba taip pat turėtų būti suderinta su tarptautiniu lygmeniu sutarta riba, susijusia su garantinės įmokos reikalavimais išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, siekiant padidinti reguliavimo konvergenciją ir apriboti reikalavimų laikymosi išlaidas sandorio šalims. Kaip ir tuose tarptautiniuose standartuose, nors paprastai riba taikoma grupės lygmeniu, atsižvelgiant į galimą pasidalytą riziką grupėje, investicinių fondų atveju riba turėtų būti taikoma atskirai kiekvienam fondui, nes fondo įsipareigojimams paprastai neturi įtakos kitų fondų ar jų investicijų valdytojo įsipareigojimai. Taigi riba turėtų būti taikoma atskirai kiekvienam fondui tol, kol fondo nemokumo ar bankroto atveju kiekvienas investicinis fondas sudaro visiškai atskirtą ir tikslinį turto fondą, kuris nėra užtikrintas, garantuotas ar remiamas kitų investicinių fondų ar investicijų valdytojo;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyta finansų sandorio šalių apibrėžtis neapima tam tikrų alternatyvaus investavimo fondų (AIF), nors jiems būdingas tam tikro laipsnio veiklos pajėgumas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių srityje, panašus į AIF, kuriuos ta apibrėžtis apima, pajėgumą. Todėl AIF, priskiriami prie ne finansų sandorio šalių, turėtų būti įtraukti į tas pačias sandorio šalių kategorijas kaip ir AIF, priskiriami prie finansų sandorio šalių;

(8)

ketvirta kategorija turėtų apimti į kitas kategorijas neįtrauktas ne finansų sandorio šalis, atsižvelgiant į jų mažesnę patirtį ir veiklos pajėgumus, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, palyginti su kitų kategorijų sandorio šalimis;

(9)

nustatant datą, kurią tarpuskaitos prievolė turi įsigalioti pirmai kategorijai priklausančioms sandorio šalims, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jos gali neturėti egzistuojančių būtinų sąsajų su pagrindinėmis sandorio šalimis dėl visų klasių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė. Be to, šiai kategorijai priklausančios sandorio šalys yra prieigos prie tarpuskaitos paslaugų punktas sandorio šalims, kurios nėra tarpuskaitos narės; numatoma, kad įsigaliojus tarpuskaitos prievolei klientų tarpuskaitos arba netiesioginių klientų tarpuskaitos mastas labai išaugs. Galiausiai, šiai pirmai sandorio šalių kategorijai tenka reikšminga ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita jau atlikta, dalis; po to, kai įsigalios šiame reglamente nustatyta tarpuskaitos prievolė, sandorių, kurių tarpuskaitą reikės atlikti, apimtis labai padidės. Todėl pagrįstas laikotarpis, per kurį pirmos kategorijos sandorio šalys galėtų pasirengti papildomų klasių tarpuskaitai, taip pat klientų tarpuskaitos ir netiesioginių klientų tarpuskaitos masto padidėjimui ir prisitaikyti prie padidėjusios sandorių, kurių tarpuskaitą reikės atlikti, apimties, turėtų būti šeši mėnesiai;

(10)

nustatant datą, kurią tarpuskaitos prievolė įsigalioja antros ir trečios kategorijos sandorio šalims, reikėtų atsižvelgti į tai, kad dauguma iš jų įgis galimybę naudotis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis tapdamos tarpuskaitos nario klientėmis arba netiesioginėmis klientėmis. Šis procesas gali trukti 12–18 mėnesių, priklausomai nuo sandorio šalių teisinių ir veiklos pajėgumų ir jų pasirengimo lygio sudarant sutarčių tarpuskaitai būtinus susitarimus su tarpuskaitos nariais;

(11)

nustatant datą, kurią tarpuskaitos prievolė įsigalioja ketvirtos kategorijos sandorio šalims, reikėtų atsižvelgti į jų teisinius ir veiklos pajėgumus ir mažesnę patirtį, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, palyginti su kitų kategorijų sandorio šalimis;

(12)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias sudaro trečiojoje šalyje įsteigta sandorio šalis ir kita Sąjungoje įsteigta sandorio šalis, kurios priklauso tai pačiai grupei, yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą ir kurioms taikomos atitinkamos centralizuoto rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros, tarpuskaitos prievolės taikymo pradžios datą reikėtų atidėti. Atidėjus taikymą turėtų būti užtikrinta, kad ribotą laikotarpį toms sutartims nebūtų taikoma tarpuskaitos prievolė, kol nėra įgyvendinimo aktų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį, taikomų šio reglamento priede nurodytoms sutartims ir susijusių su jurisdikciją turinčia teritorija, kurioje įsteigta ne Sąjungos sandorio šalis. Kompetentingos institucijos turėtų galėti iš anksto patikrinti, ar tas sutartis sudariusios sandorio šalys priklauso tai pačiai grupei ir atitinka kitas grupės vidaus sandoriams taikomas sąlygas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(13)

kitaip nei ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių sandorio šalys yra ne finansų sandorio šalys, atveju, kai ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sandorio šalys yra finansų sandorio šalys, Reglamente (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama taikyti tarpuskaitos prievolę sutartims, sudarytoms po pranešimo EVPRI, kuris pateikiamas po to, kai pagrindinei sandorio šaliai suteikiamas leidimas atlikti tam tikros klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, tačiau iki datos, kurią įsigalioja tarpuskaitos prievolė, jeigu tai pateisina likęs tokių sutarčių terminas tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą. Toms sutartims taikant tarpuskaitos prievolę turėtų būti siekiama užtikrinti vienodą ir nuoseklų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymą. Kai paskelbiama, kad tam tikrai ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasei taikoma tarpuskaitos prievolė, tai turėtų padėti siekti finansinio stabilumo ir sumažinti sisteminę riziką, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas rinkos dalyviams. Todėl minimalus likęs terminas turėtų būti nustatomas tokio lygio, kuriuo būtų užtikrinama, kad tie tikslai bus pasiekti;

(14)

prieš įsigaliojant techniniams reguliavimo standartams, kurie priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį, sandorio šalys negali numatyti, ar jų sudaromoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims būtų taikoma tarpuskaitos prievolė tą datą, kai prievolė įsigalioja. Šis netikrumas turi reikšmingą poveikį rinkos dalyvių gebėjimui tiksliai įkainoti savo sudaromas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, nes sutartims, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, taikoma skirtinga įkaito tvarka nei toms, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Jei išankstinė ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų prieš įsigaliojant šiam reglamentui, tarpuskaita būtų taikoma neatsižvelgiant į jų likusį terminą tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą, galėtų būti apribotas sandorio šalių gebėjimas tinkamai apdrausti savo rinkos riziką ir arba būtų padarytas poveikis rinkos veikimui bei finansiniam stabilumui, arba joms būtų užkirstas kelias užsiimti įprasta veikla apdraudžiant ją kitomis tinkamomis priemonėmis;

(15)

be to, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms po šio reglamento įsigaliojimo ir prieš įsigaliojant tarpuskaitos prievolei, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma tol, kol tų sutarčių sandorio šalys negali nustatyti, kuriai kategorijai jos priklauso ir ar tarpuskaitos prievolė joms taikoma dėl konkrečios sutarties, įskaitant grupių vidaus sandorius, ir tol, kol jos negali įdiegti būtinos tvarkos, kad tas sutartis galėtų sudaryti atsižvelgdamos į tarpuskaitos prievolę. Todėl, siekiant toliau užtikrinti tvarkingą rinkos veikimą ir stabilumą, taip pat vienodas sąlygas sandorio šalims, reikėtų laikyti, kad toms sutartims neturėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė, neatsižvelgiant į jų likusius terminus;

(16)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms po pranešimo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuris pateikiamas po to, kai pagrindinei sandorio šaliai suteikiamas leidimas atlikti tam tikros klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, tačiau iki datos, kurią įsigalioja tarpuskaitos prievolė, neturėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė, jei jos nėra labai svarbios sisteminei rizikai arba jei toms sutartims taikant tarpuskaitos prievolę kitaip galėtų kilti pavojus vienodam ir nuosekliam Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymui. Sandorio šalies kredito rizika, susijusi su ilgesnių terminų ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutartimis, išlieka rinkoje ilgiau nei rizika, susijusi su trumpų likusių terminų ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutartimis. Jei tarpuskaitos prievolė būtų taikoma trumpų likusių terminų sutartims, sandorio šalims tai reikštų mažinamos rizikos lygiui neproporcingą naštą. Be to, trumpų likusių terminų ne biržos palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės sudaro palyginti nedidelę visos rinkos dalį, taigi atitinka palyginti nedidelę dalį visos su šia rinka susijusios sisteminės rizikos. Todėl minimalūs likę terminai turėtų būti nustatyti tokio lygio, kuriuo būtų užtikrinta, kad sutartims, kurių likęs terminas yra ne ilgesnis nei keli mėnesiai, tarpuskaitos prievolė nebūtų taikoma;

(17)

trečios kategorijos sandorio šalims tenka palyginti ribota bendros sisteminės rizikos dalis ir jų teisiniai bei veiklos pajėgumai ne biržos išvestinių finansinių priemonių srityje yra mažesni nei pirmos ir antros kategorijų sandorio šalių. Esminiai ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių elementai, įskaitant ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurios taikoma tarpuskaitos prievolė ir kurios yra sudarytos prieš tai prievolei įsigaliojant, kainodarą, turės būti pritaikyti per trumpus laikotarpius siekiant įtraukti tarpuskaitą, kuri bus atliekama tik praėjus keliems mėnesiams nuo sutarties sudarymo. Šis išankstinės tarpuskaitos procesas susijęs su svarbiais tų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių kainodaros modelio pritaikymais ir dokumentų pakeitimais. Trečios kategorijos sandorio šalys turi labai ribotą gebėjimą įtraukti išankstinę tarpuskaitą į savo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl taikant tarpuskaitą tų sandorio šalių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms prieš įsigaliojant tarpuskaitos prievolei, galėtų būti apribotas jų gebėjimas tinkamai apdrausti savo riziką ir arba būtų padarytas poveikis rinkos veikimui bei stabilumui, arba joms būtų užkirstas kelias užsiimti įprasta veikla, jei jos nebegalės apsidrausti. Todėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms trečios kategorijos sandorio šalių iki datos, kurią įsigalioja tarpuskaitos prievolė, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma;

(18)

be to, tai pačiai grupei priklausančių sandorio šalių sudarytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims tarpuskaita gali būti netaikoma, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, kad nebūtų apribotas grupės vidaus rizikos valdymo procesų veiksmingumas ir taip nebūtų trukdoma siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo. Todėl grupės vidaus sandoriams, kurie atitinka tam tikras sąlygas ir yra sudaryti iki datos, kurią tiems sandoriams įsigalioja tarpuskaitos prievolė, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma;

(19)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(20)

Komisija informavo EVPRI apie ketinimą priimti EVPRI pasiūlytus techninių reguliavimo standartų projektus su pakeitimais pagal procedūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 10 straipsnio 1 dalies penktoje ir šeštoje pastraipose. EVPRI priėmė oficialią nuomonę dėl tų pakeitimų ir ją pateikė Komisijai;

(21)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą, paprašė, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę, ir pasikonsultavo su Europos sisteminės rizikos valdyba,

a)

jos yra naudojamos tik siekiant apdrausti draudimo fondą nuo palūkanų normos ar valiutų nesutapimo, susijusio su padengta obligacija;

b)

jos yra įregistruotos ar įrašytos padengtos obligacijos draudimo fonde pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius padengtas obligacijas;

c)

jos nėra nutraukiamos padengtų obligacijų emitento ar draudimo fondo pertvarkymo ar nemokumo atveju;

d)

sandorio šalies, sudariusios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, reitingas yra bent lygiavertis padengtų obligacijų turėtojų reitingui, išskyrus atvejus, kai sandorio šalis, sudariusi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, yra įsipareigojimų nevykdanti ar paveikta šalis arba kai ji atsisako lygiaverčio reitingo;

e)

padengta obligacija atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (3) 129 straipsnio reikalavimus ir jai taikomas bent 102 % teisės aktais nustatytas užtikrinimo reikalavimas.

a)

1 kategorija apima sandorio šalis, kurios šio reglamento įsigaliojimo datą dėl bent vienos iš šio reglamento priede nurodytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių yra bent vienos pagrindinės sandorio šalies, kuriai iki tos datos suteiktas leidimas arba kuri yra pripažinta atlikti bent vienos iš tų klasių tarpuskaitą, tarpuskaitos narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 punkte;

b)

2 kategorija apima 1 kategorijai nepriklausančias sandorio šalis, priklausančias grupei, kurios agreguota vidutinė išvestinių finansinių priemonių, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, mėnesio pabaigos neapmokėta bendroji tariamoji suma 2016 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais yra didesnė nei 8 mlrd. EUR, ir kurios yra:

c)

3 kategorijai priklauso 1 arba 2 kategorijoms nepriklausančios sandorio šalys, kurios yra:

d)

4 kategorijai priklauso ne finansų sandorio šalys, nepriklausančios 1, 2 arba 3 kategorijai.

a)

2016 m. birželio 21 d. 1 kategorijos sandorio šalims;

b)

2016 m. gruodžio 21 d. 2 kategorijos sandorio šalims;

c)

2017 m. birželio 21 d. 3 kategorijos sandorio šalims;

d)

2018 m. gruodžio 21 d. 4 kategorijos sandorio šalims.

a)

2018 m. gruodžio 21 d., jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį atitinkamos trečiosios šalies atžvilgiu nepriimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo to reglamento 4 straipsnio tikslais, taikomas šio reglamento priede nurodytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims arba

b)

vėlesnę iš toliau nurodytų datų, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį atitinkamos trečiosios šalies atžvilgiu priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo to reglamento 4 straipsnio tikslais, taikomas šio reglamento priede nurodytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims:

a)

trečiojoje šalyje įsteigta sandorio šalis yra finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis;

b)

Sąjungoje įsteigta sandorio šalis yra:

c)

abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnio 3 dalį;

d)

abiem sandorio šalims taikomos atitinkamos centralizuotos rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros;

e)

Sąjungoje įsteigta sandorio šalis raštu pranešė savo kompetentingai institucijai, kad a, b, c ir d punktuose nustatytos sąlygos yra tenkinamos, ir per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo datos kompetentinga institucija patvirtino, kad sąlygos tenkinamos.

a)

50 metų sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos iki 2016 m. vasario 21 d. ir kurios priklauso priedo 1 arba 2 lentelėje nurodytoms klasėms;

b)

3 metai sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos iki 2016 m. vasario 21 d. ir kurios priklauso priedo 3 arba 4 lentelėje nurodytoms klasėms;

c)

6 mėnesiai sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos 2016 m. vasario 21 d. arba vėliau ir kurios priklauso priedo 1–4 lentelėse nurodytoms klasėms.

a)

50 metų sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos iki 2016 m. gegužės 21 d. ir kurios priklauso priedo 1 arba 2 lentelėje nurodytoms klasėms;

b)

3 metai sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos iki 2016 m. gegužės 21 d. ir kurios priklauso priedo 3 arba 4 lentelėje nurodytoms klasėms;

c)

6 mėnesiai sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos 2016 m. gegužės 21 d. arba vėliau ir kurios priklauso priedo 1–4 lentelėse nurodytoms klasėms.

a)

50 metų sutartims, kurios priklauso priedo 1 arba 2 lentelėje nurodytoms klasėms;

b)

3 metai sutartims, kurios priklauso priedo 3 arba 4 lentelėje nurodytoms klasėms.