This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32014R0512
Regulation (EU) No 512/2014 of the European Parliament and of the Council of 16 April 2014 amending Regulation (EU) No 912/2010 setting up the European GNSS Agency
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra
OL L 150, 2014 5 20, p. 72–92
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2020; netiesiogiai panaikino 32021R0696
2014 5 20 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 150/72 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 512/2014
2014 m. balandžio 16 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra
EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1)
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1285/2013 (3) 14 straipsnio nuostatomis siejant su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 912/2010 (4) 2 straipsnio nuostatomis, Europos GNSS agentūra (toliau – Agentūra) turi užtikrinti Europos palydovinės navigacijos sistemų (toliau – sistemos) saugumo akreditavimą ir tuo tikslu inicijuoti bei stebėti saugumo procedūrų įgyvendinimą ir saugumo audito vykdymą; |
(2) |
sistemos yra apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 2 straipsnyje. Tai sudėtingos sistemos ir jas kuriant ir eksploatuojant dalyvauja daug suinteresuotųjų subjektų, atliekančių skirtingas funkcijas. Šiame kontekste itin svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant Galileo ir EGNOS programas (toliau – programos), ES įslaptintą informaciją tvarkytų ir saugotų laikydamiesi pagrindinių principų ir būtiniausių standartų, išdėstytų Komisijos ir Tarybos saugumo taisyklėse, susijusiose su ES įslaptintos informacijos apsauga, ir kad Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 17 straipsnis, kuriuo užtikrinamas lygiavertis ES įslaptintos informacijos apsaugos lygis, atitinkamais atvejais būtų taikomas visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant programas; |
(3) |
suinteresuotieji subjektai, kurie dalyvauja saugumo akreditavimo procese ir kuriems tas procesas daro poveikį, yra valstybės narės, Komisija, atitinkamos Sąjungos agentūros ir Europos kosmoso agentūra (EKA), ir atitinkamuose Tarybos bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP (5) dalyvaujantys subjektai; |
(4) |
atsižvelgiant į tai, kad sistemos yra specifinio pobūdžio ir sudėtingos, kad jas įgyvendinat dalyvauja įvairūs subjektai, bei į potencialių naudotojų įvairovę, saugumo akreditavimą turėtų palengvinti tinkamas konsultavimasis su visais atitinkamais subjektais, pavyzdžiui, valstybių narių nacionalinės valdžios institucijomis bei trečiosiomis šalimis, eksploatuojančiomis prie sistemos, sukurtos pagal Galileo programą paslaugoms valstybinėms institucijoms (PVI) teikti, prijungtus tinklus, kitomis atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis, EKA arba, jeigu tai numatoma tarptautiniame susitarime, trečiosiomis šalimis, kuriose yra sistemų antžeminės stotys; |
(5) |
kad būtų galima tinkamai vykdyti su saugumo akreditavimu susijusias užduotis, itin svarbu, kad Komisija teiktų visą šioms užduotims vykdyti būtiną informaciją. Taip pat svarbu, kad saugumo akreditavimo veikla būtų derinama su įstaigų, atsakingų už programų valdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1285/2013, ir kitų subjektų, atsakingų už saugumo nuostatų įgyvendinimą, veikla; |
(6) |
rizikos vertinimas ir taikytinas valdymo požiūris turėtų būti grindžiamas geriausia praktika. Tai turėtų apimti saugumo priemonių taikymą laikantis nuodugnios apsaugos koncepcijos. Jame turėtų būti atsižvelgiama į rizikos scenarijaus išsipildymo ar nerimą keliančio įvykio atsitikimo tikimybę. Be to, požiūris turėtų būti proporcingas, tinkamas ir ekonomiškai efektyvus, atsižvelgiant į rizikos švelninimo priemonių įgyvendinimo išlaidas, palyginti su gaunama nauda saugumui. Nuodugnios apsaugos tikslas – didinti sistemų saugumą įgyvendinant technines ir netechnines saugumo priemones, kurios grupuojamos į kelis apsaugos lygius; |
(7) |
vystymas, įskaitant atitinkamą susijusią mokslinių tyrimų veiklą, atliekamą jo tikslais, taip pat PVI imtuvų bei PVI saugumo modulių gamyba yra ypatingai slapta veikla. Todėl labai svarbu nustatyti procedūras, pagal kurias PVI imtuvų ir PVI saugumo modulių gamintojams būtų suteikiami leidimai; |
(8) |
be to, atsižvelgiant į potencialų didelį tinklų ir įrangos, prijungtos prie sistemos, sukurtos pagal Galileo programą, visų pirma skirtos PVI teikti, skaičių, saugumo akreditavimo strategijoje turėtų būti nustatyti tų tinklų ir įrangos saugumo akreditavimo principai, kad būtų užtikrintas vienodas šios akreditavimo užduoties atlikimas, bet nesikėsinant į valstybių narių nacionalinių subjektų, kompetentingų saugumo klausimų srityje, kompetenciją. Tų principų taikymas sudarytų nuoseklaus rizikos valdymo galimybę ir sumažintų poreikį suintensyvinti visus poveikio švelninimo veiksmus sistemos lygiu, o tai turėtų neigiamo poveikio išlaidoms, tvarkaraščiui, veiksmingumui ir paslaugų teikimui; |
(9) |
produktus ir priemones, kuriais apsisaugoma nuo elektromagnetinio spinduliavimo (t. y. nuo elektroninio pasiklausymo), taip pat kriptografijos produktus, naudojamus sistemų saugumui užtikrinti, turėtų vertinti ir tvirtinti valstybės, kurioje yra įsisteigusi tokius produktus gaminanti įmonė, nacionaliniai subjektai, atsakingi už saugumo klausimus. Kalbant apie kriptografijos produktus, tas vertinimas ir tvirtinimas turėtų apimti ir principus, numatytus Tarybos sprendimo 2013/488/ES (6) IV priedo 26–30 punktuose. Už sistemų saugumo akreditavimą atsakinga valdžios institucija tų patvirtintų produktų ir priemonių pasirinkimą turėtų tvirtinti atsižvelgdama į bendrus sistemų saugumo reikalavimus; |
(10) |
Reglamente (ES) Nr. 912/2010, ir ypač jo III skyriuje, aiškiai išdėstyta, kokiomis sąlygomis Agentūra atlieka su sistemų saugumo akreditavimu susijusias užduotis. Visų pirma jose nustatyta, kad iš esmės saugumo akreditavimo sprendimai turi būti priimami nepriklausomai nuo Komisijos ir įstaigų, atsakingų už programų įgyvendinimą, ir kad sistemų saugumo akreditavimo institucija Agentūroje turėtų būti savarankiškas nepriklausomai sprendimus priimantis organas; |
(11) |
taikant šį principą, Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigiama Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba (toliau – Saugumo akreditavimo valdyba), kuri, kaip ir administracinė valdyba bei vykdomasis direktorius, yra vienas iš trijų Agentūros organų. Saugumo akreditavimo valdyba vykdo Agentūrai patikėtas saugumo akreditavimo užduotis ir Agentūros vardu turi teisę priimti sprendimus dėl saugumo akreditavimo. Jis turėtų nustatyti savo darbo tvarkos taisykles ir paskirti savo pirmininką; |
(12) |
atsižvelgiant į tai, kad Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 turi užtikrinti programų saugumą, įskaitant sistemų ir jų eksploatavimo saugumą, Saugumo akreditavimo valdybos veikla turėtų apsiriboti tik sistemų saugumo akreditavimu ir nedaryti poveikio Komisijos užduotims bei pareigoms. Tai visų pirma turėtų būti taikoma Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 13 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1104/2011/ES (7) 8 straipsnyje numatytoms Komisijos užduotims ir pareigoms, įskaitant su saugumu susijusių dokumentų priėmimą priimant deleguotąjį aktą, įgyvendinimo aktą ar kitokia forma, kaip numatyta tuose straipsniuose. Nedarant poveikio toms Komisijos užduotims ir pareigoms, Saugumo akreditavimo valdybai, atsižvelgiant į ypač dideles jos ekspertų žinias, vis dėlto turėtų būti suteikta teisė savo kompetencijos klausimais teikti konsultacijas Komisijai dėl tuose straipsniuose nurodytų aktų tekstų projektų rengimo; |
(13) |
taip pat turėtų būti užtikrinta, kad su saugumo akreditavimu susijusi veikla būtų vykdoma nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei kompetencijai ir prerogatyvoms saugumo akreditavimo srityje; |
(14) |
saugumo kontekste vartojamos sąvokos „auditas“ ir „bandymai“ gali apimti saugumo vertinimus, patikrinimus, peržiūras, auditą ir bandymus; |
(15) |
kad Saugumo akreditavimo valdyba galėtų veiksmingai ir efektyviai vykdyti savo veiklą, jai turėtų būti leista įsteigti atitinkamas jai pavaldžias įstaigas, kurios veiktų pagal jos nurodymus. Visų pirma ji turėtų įsteigti grupę, padėsiančią jai rengti sprendimus; |
(16) |
turėtų būti sudaryta Saugumo akreditavimo valdybos prižiūrima valstybių narių ekspertų grupė, pavedant jai vykdyti Kriptografijos platinimo institucijos (KPI) užduotis, susijusias su ES kriptografinės medžiagos valdymu. Ta grupė turėtų būti įsteigta laikinai, siekiant užtikrinti ryšių saugumo priemonių valdymo tęstinumą programos Galileo dislokavimo etapo metu. Vėliau turėtų būti pritaikytas ilgalaikis sprendimas tokioms veiklos užduotims vykdyti, kai pagal Galileo programą sukurta sistema bus visiškai funkcionali; |
(17) |
Reglamente (ES) Nr. 1285/2013 nustatytas viešojo programų valdymo modelis 2014–2020 m. laikotarpiu. Juo bendra atsakomybė už programas pavedama Komisijai. Be to, juo Agentūrai pavedama naujų užduočių ir numatoma, kad Agentūra gali atlikti svarbų vaidmenį eksploatuojant sistemas ir užtikrinant kuo didesnę jų socialinę ir ekonominę naudą; |
(18) |
atsižvelgiant į šias naujas aplinkybes, būtina užtikrinti, kad Saugumo akreditavimo valdyba jai patikėtą užduotį galėtų atlikti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo kitų organų ir kitos Agentūros veiklos, ir kad būtų išvengta interesų konfliktų. Todėl svarbu dar geriau atskirti Agentūroje su saugumu susijusią akreditavimo veiklą nuo kitos jos veiklos, tokios kaip Galileo saugumo stebėsenos centro valdymas, pagalba parduodant sistemas ir visos kitos užduotys, kurias Komisija gali patikėti Agentūrai jai suteikdama įgaliojimus, o ypač nuo su sistemų eksploatavimu susijusios veiklos. Tuo tikslu Saugumo akreditavimo valdyba ir jos vadovaujamas Agentūros personalas turėtų vykdyti savo pareigas taip, kad būtų užtikrintas jų savarankiškumas ir nepriklausomumas kitos Agentūros veiklos atžvilgiu. Įvairių Agentūros veiklos sričių struktūra turėtų būti konkrečiai ir veiksmingai atskirta ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. Agentūros vidaus taisyklėmis dėl personalo taip pat turėtų būti užtikrintas personalo, vykdančio saugumo akreditavimo veiklą savarankiškumas ir nepriklausomumas personalo, vykdančio kitą Agentūros veiklą, atžvilgiu; |
(19) |
taigi Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant padidinti Saugumo akreditavimo valdybos ir jos pirmininko savarankiškumą ir įgaliojimus bei tą savarankiškumą ir įgaliojimus iš esmės plačiai suderinti su atitinkamai administracinės valdybos ir Agentūros vykdomojo direktoriaus savarankiškumu ir įgaliojimais, būtinai numatant įvairiems Agentūros organams pareigą bendradarbiauti; |
(20) |
skiriant šių valdybų narius ir renkant jų pirmininkus ir pirmininko pavaduotojus atitinkamais atvejais svarbu užtikrinti atstovavimo abiem lytims pusiausvyrą. Be to, turėtų būti atsižvelgta į atitinkamus vadovavimo, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus; |
(21) |
reikėtų, kad ne administracinė valdyba, o Saugumo akreditavimo valdyba rengtų ir tvirtintų tą Agentūros darbo programų dalį, kurioje būtų aprašoma su sistemų saugumo akreditavimu susijusi operacinė veikla, ir tą metinės ataskaitos dalį, kuri būtų skirta su sistemų saugumo akreditavimu susijusiai Agentūros veiklai ir perspektyvoms. Ji jas iš anksto turėtų perduotų administracinei valdybai, kad ši spėtų jas įtraukti į Agentūros darbo programą ir metinę ataskaitą. Ji taip pat turėtų naudotis įgaliojimais taikyti drausmines priemones savo pirmininkui; |
(22) |
saugumo akreditavimo veiklos srityje būtų tinkama Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui patikėti funkcijas, panašias į vykdomojo direktoriaus funkcijas kitose Agentūros veiklos srityse. Taigi, be jau Reglamente (ES) Nr. 912/2010 numatytos atstovavimo Agentūrai funkcijos Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas turėtų valdyti saugumo akreditavimo veiklą vadovaujant Saugumo akreditavimo valdybai ir užtikrinti su akreditavimu susijusios Agentūros darbo programos dalies įgyvendinimą. Be to, Europos Parlamento ar Tarybos prašymu Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas taip pat turėtų pateikti Saugumo akreditavimo valdybos pareigų vykdymo ataskaitą ir padaryti pareiškimą juose; |
(23) |
turėtų būti numatytos atitinkamos procedūros siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis saugumo akreditavimo procesui ir jis galėtų būti vykdomas be pertrūkių tuo atveju, jei administracinė valdyba nepatvirtintų Agentūros darbo programų; |
(24) |
atsižvelgiant į tam tikrų trečiųjų šalių dalyvavimą Europos GNSS programose ir galimą tarptautinių organizacijų dalyvavimą šiose programose, įskaitant saugumo srities klausimų srityje, reikėtų aiškiai nustatyti, kad tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių, visų pirma Šveicarijos, su kuria turėtų būti sudarytas bendradarbiavimo susitarimas (8), atstovai išimties tvarka ir laikantis tam tikrų sąlygų gali dalyvauti Saugumo akreditavimo valdybos veikloje. Tos sąlygos turėtų būti nustatytos tarptautiniame susitarime, kuris turi būti sudaromas su Sąjunga pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 218 straipsnį, atsižvelgiant į saugumo klausimus ir ypač į ES įslaptintos informacijos apsaugą. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarime (9) ir EEE susitarimo 31 ir 37 protokoluose jau numatyti Norvegijos dalyvavimo principai. Su Saugumo akreditavimo valdyba, atsižvelgiant į ypač didelę jos ekspertų kompetenciją, galėtų būti įmanoma konsultuotis jos kompetencijai priklausančiais klausimais prieš pradedant derybas arba vedant derybas dėl tokių tarptautinių susitarimų; |
(25) |
Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti suderintas su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrame požiūryje dėl decentralizuotų agentūrų, šių trijų institucijų priimtame atitinkamai 2012 m. liepos 5 d., birželio 26 d. ir birželio 12 d., išdėstytais principais, visų pirma susijusiais su administracinės valdybos sprendimų priėmimo taisyklėmis, administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos narių bei jų pirmininkų kadencijos trukme, privaloma daugiamete darbo programa, administracinės valdybos įgaliojimais personalo vadybos srityje, to reglamento vertinimu ir peržiūra, interesų konflikto vengimu bei valdymu ir neįslaptintos, bet neskelbtinos informacijos tvarkymu. Daugiametės darbo programos priėmimo procesas turėtų būti vykdomas visapusiškai laikantis lojalaus bendradarbiavimo principų ir atsižvelgiant į laiko suvaržymus, susijusius su ta darbo programa; |
(26) |
kalbant apie interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, labai svarbu, kad Agentūra įgytų ir išlaikytų nešališkumo, sąžiningumo ir aukštų profesinių standartų reputaciją. Niekada neturėtų būti pagrįstų priežasčių įtarti, kad priimant sprendimus galėjo būti daroma įtaka dėl interesų, prieštaraujančių Agentūros, kaip visai Sąjungai tarnaujančios institucijos, vaidmeniui arba dėl Agentūros personalo nario, komandiruoto nacionalinio eksperto ar stebėtojų, arba administracinės valdybos ar Saugumo akreditavimo valdybos nario privačių interesų ar ryšių, kurie yra arba galėtų būti nesuderinami su tinkamu atitinkamo asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Todėl administracinė valdyba ir Saugumo akreditavimo valdyba turėtų priimti išsamias taisykles dėl interesų konfliktų, kurios būtų taikomos visai Agentūrai. Tose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į Audito Rūmų rekomendacijas, pateiktas 2012 m. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 15, kuri buvo parengta Europos Parlamento prašymu, ir į būtinybę išvengti administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos narių interesų konfliktų; |
(27) |
siekiant užtikrinti skaidrią Agentūros veiklą, turėtų būti paskelbtos jos darbo tvarkos taisyklės. Vis dėlto, išimties tvarka turėtų būti apsaugoti tam tikri visuomenės ir asmeniniai interesai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus programų veikimas, daugiametės bei metinės darbo programos ir metinė ataskaita turėtų būti kuo išsamesnės. Todėl jose galėtų būti medžiagos, kuri yra neskelbtina saugumo sumetimais ar dėl sutartinių santykių. Tad būtų tinkama skelbti tik tų dokumentų santraukas. Nepaisant to, skaidrumo labui tos santraukos turėtų būti kuo išsamesnės; |
(28) |
taip pat reikėtų akcentuoti, kad Agentūros darbo programos turėtų būti nustatomos remiantis veiklos valdymo procesu, įskaitant veiklos rodiklius, kad būtų veiksmingai ir efektyviai įvertinami pasiekti rezultatai; |
(29) |
Agentūros darbo programos turėtų apimti ir išteklių programavimą, įskaitant kiekvienai veiklai skirtus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad su naujais Agentūros personalo poreikiais susijusios išlaidos turėtų būti iš dalies padengtos atitinkamai sumažinus etatų skaičių to paties laikotarpio, kuris yra 2014–2020 m., Komisijos etatų plane; |
(30) |
nedarant poveikio politiniam sprendimui dėl Sąjungos agentūrų būstinių, pageidautinam geografiniam pasiskirstymui ir valstybių narių nustatytiems tikslams dėl naujų agentūrų būstinių, kurie yra išdėstyti valstybių narių atstovų, 2003 m. gruodžio 13 d. posėdžiavusių Briuselyje valstybių ar Vyriausybių vadovų lygiu, išvadose ir kurie dar kartą buvo priminti 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, priimant sprendimą dėl Agentūros skyrių vietos parinkimo turėtų būti atsižvelgta į objektyvius kriterijus. Tie kriterijai apima patalpų pasiekiamumą, tai, ar esama tinkamos švietimo infrastruktūros personalo narių ir komandiruotų nacionalinių ekspertų vaikams, darbo rinkos, socialinės apsaugos sistemos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą personalo narių ir komandiruotų nacionalinių ekspertų šeimoms, taip pat į įgyvendinimo ir veiklos išlaidas; |
(31) |
priimančiosios valstybės konkrečiais susitarimais turėtų sudaryti sąlygas, būtinas tam, kad Agentūra sklandžiai veiktų, t. y. užtikrinti tinkamas švietimo ir transporto galimybes; |
(32) |
Sprendimu 2010/803/ES (10) valstybių narių Vyriausybių atstovai nusprendė, kad Agentūros būstinė bus Prahoje. Čekijos ir Agentūros susitarimas dėl priėmimo buvo sudarytas 2011 m. gruodžio 16 d., o įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 9 d. Laikoma, kad susitarimas dėl priėmimo ir kiti konkretūs susitarimai atitinka Reglamente (ES) Nr. 912/2010 nustatytus reikalavimus; |
(33) |
Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, visų pirma užtikrinant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, sankcijų taikymą; |
(34) |
kadangi Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 8 straipsnyje numatyta galimybė valstybėms narėms skirti papildomų lėšų, siekiant finansuoti tam tikrus programos elementus, Agentūrai turėtų būti leista kartu su valstybėmis narėmis skirti sutartis, kai paaiškėja, kad tai būtina jos užduotims vykdyti; |
(35) |
Agentūra turėtų taikyti Komisijoje galiojančias ES įslaptintos informacijos saugumo taisykles. Ji taip pat galėtų nustatyti neįslaptintos, bet neskelbtinos informacijos tvarkymo taisykles. tos taisyklės turėtų būti taikomos tik Agentūros atliekamam tokios informacijos tvarkymui. Neįslaptinta, bet neskelbtina informacija yra informacija arba medžiaga, kurios apsaugą Agentūra turėtų užtikrinti dėl Sutartyse nustatytų teisinių pareigų ir (arba) dėl jos neskelbtinumo. Ji apima, bet tuo neapsiriboja, informaciją arba medžiagą, kuriai taikoma pareiga saugoti tarnybinę paslaptį, kaip nurodyta SESV 339 straipsnyje, informaciją, susijusią su klausimais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (11) 4 straipsnyje, arba informaciją, patenkančią į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (12) taikymo sritį; |
(36) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 iš dalies keičiamas taip:
1) |
2–8 straipsniai pakeičiami taip: „2 straipsnis Užduotys Agentūros užduotys nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1285/2013 (*1) 14 straipsnyje. 3 straipsnis Organai 1. Agentūros valdymo organai yra:
2. Agentūros organai savo užduotis vykdo, kaip apibrėžta atitinkamai 6, 8 ir 11 straipsniuose. 3. Administracinė valdyba bei vykdomasis direktorius, Saugumo akreditavimo valdyba bei jos pirmininkas bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad Agentūra veiktų ir jos organų veiksmai būtų koordinuojami laikantis Agentūros vidaus taisyklėmis, tokiomis kaip administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklės, Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklės, Agentūrai taikomos finansinės taisyklės, Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo taisyklės ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklės, nustatytų procedūrų. 4 straipsnis Teisinis statusas, skyriai 1. Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą. 2. Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal teisę. Ji gali visų pirma įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. 3. Agentūra gali nuspręsti įsteigti skyrius valstybėse narėse, šioms sutikus, arba pagal 23 straipsnį Agentūros darbe dalyvaujančiose trečiosiose šalyse. 4. Tų skyrių įsteigimo vieta parenkama remiantis objektyviais kriterijais, nustatytais tam, kad būtų užtikrintas sklandus Agentūros veikimas. Nuostatos, susijusios su Agentūros įsteigimu ir veikimu priimančiosiose valstybėse narėse bei priimančiosiose trečiosiose šalyse, taip pat su pastarųjų šalių suteiktais privalumais vykdomajam direktoriui, administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariams bei Agentūros personalui ir jų šeimų nariams, yra nustatomos konkrečiais susitarimais, kuriuos Agentūra sudaro su šiomis valstybėmis narėmis ir šalimis. Šiuos konkrečius susitarimus tvirtina administracinė valdyba. 5. Priimančioji valstybė ir priimančiosios trečiosios šalys, laikydamosi 4 dalyje nurodytų konkrečių susitarimų, sudaro sklandžiam Agentūros veikimui būtinas sąlygas. 6. Atsižvelgiant į 11a straipsnio 1 dalies f punktą, Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius. 5 straipsnis Administracinė valdyba 1. Administracinė valdyba steigiama 6 straipsnyje išvardytoms užduotims vykdyti. 2. Administracinę valdybą sudaro:
Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamą patirtį ir kompetenciją. Administracinės valdybos narių kadencijos trukmė – ketveri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą. Europos Parlamentas, Komisija ir valstybės narės siekia apriboti savo atstovų kaitą administracinėje valdyboje. Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovas ir Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) atstovas kviečiami dalyvauti administracinės valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis, laikantis administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų. 3. Prireikus, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimo tvarka ir jo sąlygos nustatomos 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose ir turi atitikti administracinės valdybos darbo tvarkos taisykles. 4. Administracinė valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Kai pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji metai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, ir ji pasibaigia tas asmuo nustoja būti administracinės valdybos nariu. Administracinė valdyba turi teisę atleisti iš pareigų pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar juos abu. 5. Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas. Vykdomasis direktorius paprastai dalyvauja posėdžiuose, išskyrus atvejus, kai pirmininkas nusprendžia kitaip. Administracinė valdyba eilinius posėdžius rengia du kartus per metus. Be to, valdyba rengia posėdžius jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu. Administracinė valdyba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi. Vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai. Sekretoriato paslaugas administracinei valdybai teikia Agentūra. 6. Administracinė valdyba sprendimus priima absoliučia balso teisę turinčių narių balsų dauguma, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip. Administracinės valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkamas ir atleidžiamas, kaip nurodyta 4 dalyje, taip pat biudžetas bei darbo programos tvirtinamos dviejų trečdalių visų balso teisę turinčių narių balsų dauguma. 7. Visi valstybių narių ir Komisijos atstovai turi po vieną balsą. Vykdomasis direktorius nebalsuoja. Sprendimai pagal 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir 6 straipsnio 5 dalį, išskyrus dėl III skyriuje nurodytų klausimų, nepriimami, jei Komisijos atstovai nebalsuoja teigiamai. Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma sąlygos, kuriomis vienas narys atstovauja kitam nariui. 6 straipsnis Administracinės valdybos užduotys 1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra jai pavestą darbą vykdytų laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, ir tuo tikslu priima reikalingus sprendimus, nepažeisdama Saugumo akreditavimo valdybai priskirtos kompetencijos vykdyti III skyriuje nurodytą veiklą. 2. Administracinė valdyba taip pat:
3. Agentūros personalo srityje administracinė valdyba naudojasi Paskyrimų tarnybos ir turinčios teisę sudaryti darbo sutartis institucijos įgaliojimais, jai suteiktais atitinkamai Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais (*3) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Paskyrimų tarnybos įgaliojimai). Laikydamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos administracinė valdyba priima Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą, kuriuo vykdomajam direktoriui suteikiami atitinkami Paskyrimų tarnybos įgaliojimai ir apibrėžiamos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomasis direktorius teikia ataskaitas administracinei valdybai apie tų suteiktų įgaliojimų vykdymą. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perskirti. Taikydama šios dalies antrą pastraipą, kai to reikia dėl išimtinių aplinkybių, administracinė valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti Paskyrimų tarnybos įgaliojimų suteikimą vykdomajam direktoriui ir pastarojo įvykdytą įgaliojimų perskyrimą, kad jais naudotųsi pati arba suteiktų juos vienam iš savo narių arba personalo narių, išskyrus vykdomąjį direktorių. Tačiau, nukrypstant nuo antros pastraipos, administracinė valdyba pirmoje pastraipoje nurodytus įgaliojimus turi suteikti Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui, kai jie naudojami įdarbinant, vertinant ir perklasifikuojant III skyriuje nurodytą veiklą vykdantį personalą bei prireikus tokiam personalui taikant drausmines priemones. Administracinė valdyba priima Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo priemones pagal minėtų nuostatų 110 straipsnyje nurodytą procedūrą. Įdarbinant, vertinant ir perkvalifikuojant III skyriuje nurodytą veiklą vykdantį personalą bei jam taikant drausmines priemones, administracinė valdyba visų pirma konsultuojasi su Saugumo akreditavimo valdyba ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas. Be to, ji priima sprendimą, kuriame nustatomos nacionalinių ekspertų komandiravimo į Agentūrą taisyklės. Prieš priimdama tą sprendimą, administracinė valdyba pasikonsultuoja su Saugumo akreditavimo valdyba dėl nacionalinių ekspertų, dalyvaujančių III skyriuje nurodytoje saugumo akreditavimo veikloje, komandiravimo ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas. 4. Administracinė valdyba skiria vykdomąjį direktorių ir gali pratęsti jo kadencijos trukmę arba ją nutraukti pagal 15b straipsnio 3 ir 4 dalis. 5. Vykdomajam direktoriui administracinė valdyba taiko drausmines priemones, atsižvelgiant į jo darbo rezultatus, visų pirma saugumo klausimais, kurie patenka į Agentūros kompetencijos sritį, išskyrus pagal III skyrių vykdytos veiklos atveju. 7 straipsnis Vykdomasis direktorius Agentūrai vadovauja jos vykdomasis direktorius, kuris savo pareigas vykdo prižiūrint administracinei valdybai ir nepažeisdamas laikantis 11 ir 11a straipsnių atitinkamai Saugumo akreditavimo valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui suteiktų įgaliojimų. Nedarant poveikio Komisijos ir administracinės valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius savo pareigas atlieka nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokios Vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų. 8 straipsnis Vykdomojo direktoriaus užduotys Vykdomasis direktorius atlieka toliau nurodytas užduotis:
(*1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1)." (*2) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43)." (*3) Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, išdėstyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (OL L 56, 1968 3 4, p. 1)." (*4) 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (OL L 246, 2004 7 20, p. 30)." (*5) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4, p. 1).“;" |
2) |
įterpiamas šis straipsnis: „8a straipsnis Darbo programos ir metinė ataskaita 1. 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoje Agentūros daugiametėje darbo programoje nustatomi veiksmai, kurie Agentūros bus vykdomi per Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje nurodytos daugiametės finansinės programos laikotarpį, įskaitant su tarptautiniais ryšiais susijusius veiksmus ir jos atsakomybei tenkančią komunikaciją. Šioje programoje nustatomas bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, etapus, numatomus rezultatus ir veiklos rodiklius, ir išteklių programavimas, įskaitant kiekvienai veiklos sričiai skiriamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Joje atsižvelgiama į šio reglamento 26 straipsnyje nurodytų vertinimų ir auditų rezultatus. Informaciniais tikslais į daugiametę darbo programą taip pat įtraukiamas Komisijos Agentūrai pavestų užduočių aprašymas, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas programos valdymo užduotis. 2. Šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta metinė darbo programa grindžiama daugiamete darbo programa. Joje išdėstyti veiksmai, kurie Agentūros bus vykdomi per ateinančius metus, įskaitant su tarptautiniais ryšiais susijusius veiksmus ir jos atsakomybei tenkančią komunikaciją. Daugiametė darbo programa apima išsamius tikslus ir numatomus rezultatus, įskaitant veiklos rodiklius. Joje aiškiai nurodoma, kurios užduotys buvo įtrauktos, pakeistos ar panaikintos lyginant su ankstesniais finansiniais metais, taip pat veiklos rodiklių ir jų tikslinių verčių pokyčiai. Programoje taip pat nurodomi kiekvienai veiklos sričiai skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Joje informavimo tikslais nurodomos Komisijos Agentūrai pavestos užduotys įgaliojimo susitarimo pagrindu pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 2 dalį. 3. Administracinei valdybai patvirtinus, vykdomasis direktorius perduoda daugiametę bei metinę darbo programas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms ir paskelbia jų santrauką. 4. Šio reglamento 8 straipsnio h punkte nurodytoje metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie:
Metinės ataskaitos santrauka skelbiama viešai.“; |
3) |
9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 16 straipsnio, kai sistemų eksploatavimas gali daryti poveikį Sąjungos ar valstybių narių saugumui, taikomos Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP nustatytos procedūros.“; |
4) |
10 ir 11 straipsniai pakeičiami taip: „10 straipsnis Bendrieji principai Šiame skyriuje nurodyta Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo veikla vykdoma laikantis šių principų:
11 straipsnis Saugumo akreditavimo valdyba 1. Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba (toliau – Saugumo akreditavimo valdyba) yra įsteigiama šiame straipsnyje nurodytoms užduotims vykdyti. 2. Saugumo akreditavimo valdyba savo veiksmus vykdo nedarydama poveikio Reglamentu (ES) Nr. 1285/2013 Komisijai patikėtai atsakomybei, ypač dėl klausimų, susijusių su saugumu, ir nepažeisdama valstybių narių kompetencijos saugumo akreditavimo srityje. 3. Saugumo akreditavimo valdyba kaip saugumo akreditavimo valdžios institucija Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo atžvilgiu yra atsakinga už:
4. Saugumo akreditavimo valdyba taip pat:
5. Komisija nuolat informuoja Saugumo akreditavimo valdybą apie numatomų Saugumo akreditavimo valdybos sprendimų poveikį tinkamam programų vykdymui ir su likutine rizika susijusių tvarkymo planų įgyvendinimą. Saugumo akreditavimo valdyba atsižvelgia į visas šias Komisijos pateiktas nuomones. 6. Saugumo akreditavimo valdybos sprendimai adresuojami Komisijai. 7. Saugumo akreditavimo valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, vienas Komisijos atstovas ir vienas vyriausiojo įgaliotinio atstovas. Valstybės narės, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis stengiasi apriboti savo atitinkamų atstovų kaitą saugumo akreditavimo valdyboje. Saugumo akreditavimo valdybos narių kadencijos trukmė – ketveri metai, ji gali būti pratęsiama. EKA atstovas kviečiamas dalyvauti saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Išimties tvarka trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovai taip pat gali būti pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti šiuose posėdžiuose dėl tiesiogiai su tomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis susijusių klausimų. Toks trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose ir turi atitikti Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisykles. 8. Saugumo akreditavimo valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją dviejų trečdalių visų balso teisę turinčių narių balsų dauguma. Kai pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas. Saugumo akreditavimo valdyba turi teisę atleisti iš pareigų pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar juos abu. Sprendimą šiuo klausimu ji priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą. Bet kurio iš asmenų kadencija pasibaigia jam nustojus būti saugumo akreditavimo valdybos nariu. 9. Saugumo akreditavimo valdyba turi galimybę naudotis visais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, reikalingais tinkamam administracinės paramos funkcijų vykdymui, ir kurie sudarytų jai sąlygas kartu su 11 dalyje nurodytais organais nepriklausomai atlikti savo užduotis, visų pirma tvarkyti bylas, pradėti įgyvendinti saugumo procedūras ir stebėti jų įgyvendinimą bei vykdyti sistemų saugumo auditą, rengti sprendimus ir organizuoti posėdžius. Taip pat ji gali susipažinti su visa jos užduočių vykdymui naudinga informacija, kurią turi Agentūra, nedarant poveikio 10 straipsnio i punkte nurodytiems savarankiškumo ir nepriklausomumo principams. 10. Saugumo akreditavimo valdyba ir jos prižiūrimas Agentūros personalas savo veiklą vykdo tokiu būdu, kad užtikrintų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo kitos Agentūros veiklos, visų pirma su sistemų eksploatavimu susijusios operacinės veiklos, pagal programos tikslus. To siekiant Agentūroje nustatomas veiksmingas organizacinis personalo, vykdančio veiklą, kuriai taikomas šis skyrius, ir kito Agentūros personalo, organizacinis padalijimas. Saugumo akreditavimo valdyba nedelsiant informuoja vykdomąjį direktorių, administracinę valdybą ir Komisiją apie aplinkybes, dėl kurių galėtų būti varžomas savarankiškumas ir nepriklausomumas. Jeigu Agentūroje problema neišsprendžiama, Komisija išnagrinėja padėtį konsultuodamasi su atitinkamomis šalimis. Remdamasi to nagrinėjimo rezultatais Komisija imasi atitinkamų problemos sprendimo priemonių, kurias Agentūra turi įgyvendinti, ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 11. Saugumo akreditavimo valdyba įsteigia jai pavaldžius specialius organus konkretiems klausimams spręsti, kurie vykdo jos nurodymus. Visų pirma, užtikrinant būtiną veiklos tęstinumą, steigiama specialistų grupė, kuri atlieka saugumo analizės apžvalgas ir tyrimus, kad parengtų atitinkamas rizikos ataskaitas, padedančias valdybai rengti sprendimus. Saugumo akreditavimo valdyba gali sudaryti ir panaikinti ekspertų grupes, skirtas prisidėti prie specialistų grupės darbo. 12. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai ir Agentūros užduočiai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, Galileo programos įdiegimo etape bus sudaryta Saugumo akreditavimo valdybos prižiūrima valstybių narių ekspertų grupė, pavedant jai vykdyti Kriptografijos platinimo institucijos (KPI) užduotis, susijusias su ES kriptografinės medžiagos valdymu, visų pirma siekiant:
13. Jei, laikantis šio reglamento 10 straipsnyje nurodytų bendrųjų principų, negalima pasiekti bendro susitarimo, Saugumo akreditavimo valdyba priima sprendimus balsų dauguma, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnyje ir nedarant poveikio šio reglamento 9 straipsniui. Komisijos atstovas ir vyriausiojo įgaliotinio atstovas nebalsuoja. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas Saugumo akreditavimo valdybos vardu pasirašo Saugumo akreditavimo valdybos priimtus sprendimus. 14. Komisija nepagrįstai nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtų saugumo akreditavimo sprendimų poveikį sklandžiam programų vykdymui. Jei Komisija mano, kad Saugumo akreditavimo valdybos priimtas sprendimas gali turėti didelę įtaką tinkamam programų įgyvendinimui, pavyzdžiui išlaidų, tvarkaraščio ar veiksmingumo atžvilgiu, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. 15. Atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomonę, kuri turėtų būti pareikšta per vieną mėnesį, Komisija gali patvirtinti tinkamas priemones laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1285/2013. 16. Administracinė valdyba nuolat informuojama apie Saugumo akreditavimo valdybos darbų eigą. 17. Rengiant Saugumo akreditavimo valdybos darbotvarkę atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 27 straipsnyje nurodytą daugiametę darbo programą.“; |
5) |
įterpiamas šis straipsnis: „11a straipsnis Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko užduotys 1. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas atlieka toliau nurodytas užduotis:
2. Dėl šiame skyriuje nurodytos veiklos Europos Parlamentas ir Taryba gali iškviesti į šias institucijas Saugumo akreditavimo valdybos pirmininką pasikeisti nuomonėmis apie Agentūros darbą ir perspektyvas, taip pat apie daugiametę ir metinę darbo programą.“; |
6) |
12 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:
|
7) |
13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
14 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip: „10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė n metų biudžetą, išskyrus biudžeto vykdymo dalį, kuri yra atitinkamais atvejais Agentūrai patikėta užduotis pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 2 dalį ir kuriai taikoma procedūra, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 164 ir 165 straipsniuose (*6). (*6) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).“;" |
9) |
įterpiamas šis skyrius: „IVa SKYRIUS ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 15a straipsnis Darbuotojai 1. Agentūros įdarbintam personalui taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės dėl tų tarnybos nuostatų bei įdarbinimo sąlygų taikymo. 2. Agentūros personalą sudaro Agentūros įdarbinti jos uždaviniams vykdyti reikalingi tarnautojai. Jie turi turėti asmens patikimumo pažymėjimą, atitinkantį informacijos, su kuria jie dirba, slaptumo lygį. 3. Agentūros vidaus taisyklėmis, tiksliau administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėmis, Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklėmis, Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis, Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo taisyklėmis ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklėmis, užtikrinamas saugumo akreditavimo veiklą vykdančio personalo savarankiškumas ir nepriklausomumas nuo kitą Agentūros veiklą vykdančio personalo, kaip nurodyta 10 straipsnio i punkte. 15b straipsnis Vykdomojo direktoriaus paskyrimas ir kadencija 1. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas, laikantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punkto. 2. Vykdomąjį direktorių administracinė valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti paraiškas ir įvykus atviram ir skaidriam konkursui, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo gebėjimus, taip pat į jo kompetenciją ar darbo patirtį atitinkamose srityse. Administracinės valdybos pasirinktas kandidatas gali būti kuo greičiau kviečiamas perskaityti pranešimą Europos Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus. Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja administracinės valdybos pirmininkas. Administracinė valdyba priima sprendimą dėl vykdomojo direktoriaus paskyrimo dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma. 3. Vykdomojo direktoriaus kadencijos trukmė yra penkeri metai. Baigiantis jo kadencijai, Komisija įvertina vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus, atsižvelgiant į būsimas Agentūros užduotis bei iššūkius. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, administracinė valdyba vykdomojo direktoriaus kadenciją gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Sprendimas dėl vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo priimamas dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, negali po to dalyvauti atrankos, skirtos tam pačiam postui, procedūroje. Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Prieš pratęsiant vykdomojo direktoriaus kadenciją, jis gali būti pakviestas perskaityti pareiškimą atitinkamuose Europos Parlamento komitetuose ir atsakyti į Parlamento narių klausimus. 4. Administracinė valdyba gali atleisti vykdomąjį direktorių remdamasi Komisijos pasiūlymu arba trečdalio savo narių pasiūlymu, priimdama sprendimą dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma. 5. Europos Parlamentas ir Taryba gali iškviesti į šias institucijas vykdomąjį direktorių pasikeisti nuomonėmis apie Agentūros darbą ir perspektyvas, taip pat apie daugiametę ir metinę darbo programą. Pasikeičiant tomis nuomonėmis nesvarstomi su saugumo akreditavimo veikla susiję klausimai, nurodyti III skyriuje. 15c straipsnis Komandiruoti nacionaliniai ekspertai Agentūra taip pat gali pasitelkti nacionalinius ekspertus. Šie ekspertai turi turėti asmens patikimumo pažymėjimą, atitinkantį informacijos, su kuria jie dirba, slaptumo lygį. Šiems darbuotojams netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.“; |
10) |
16 ir 17 straipsniai pakeičiami taip: „16 straipsnis Sukčiavimo prevencija 1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla be apribojimų Agentūrai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (*7). Tuo tikslu Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) (*8) atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodama to susitarimo priede pateiktą sprendimo pavyzdį, nustato atitinkamas nuostatas, taikomas Agentūros personalui ir deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams. 2. Audito Rūmai turi įgaliojimą kontroliuoti Agentūros finansavimo gavėjus, taip pat rangovus ir subrangovus, kuriems Agentūra skyrė Sąjungos lėšų, pagal pateiktus dokumentus arba atliekant patikrinimus vietoje. 3. OLAF gali atlikti tyrimus dėl finansuojamų subsidijų arba Agentūros paskirtų sutarčių, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (*9) nuostatas, siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. 4. Nedarant poveikio šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, Agentūros ir trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų sudarytuose bendradarbiavimo susitarimuose, taip pat Agentūros ir trečiųjų šalių sudarytose sutartyse bei susitarimuose dėl dotacijos ir visuose Agentūros priimtuose finansavimo sprendimuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF gali atlikti patikrinimus ir tyrimus pagal atitinkamas jų kompetencijas. 17 straipsnis Privilegijos ir imunitetai Agentūrai ir jos personalui, kaip nurodyta 15a straipsnyje, taikomas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. (*7) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1)." (*8) OL L 136, 1999 5 31, p. 15." (*9) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).“;" |
11) |
18 straipsnis išbraukiamas. |
12) |
22 ir 23 straipsniai pakeičiami taip: „22 straipsnis Saugumo taisyklės, susijusios su įslaptintos informacijos ar neskelbtinos informacijos apsauga 1. Agentūra taiko Komisijos saugumo taisykles dėl ES įslaptintos informacijos apsaugos. 2. Agentūra savo vidaus taisyklėse gali nustatyti neįslaptintos, bet neskelbtinos informacijos tvarkymo nuostatas., inter alia, tai apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo. 22a straipsnis Interesų konfliktas 1. Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai, vykdomasis direktorius, ir komandiruoti nacionaliniai ekspertai ir stebėtojai pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir bet kokių tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą, buvimo ar nebuvimo deklaraciją. Tos deklaracijos yra tikslios ir išsamios. Jos parengiamos raštu pradedant tarnybą ir atnaujinamos kasmet. Prireikus jos atnaujinamos, visų pirma jeigu įvyksta svarbių atitinkamų asmenų asmeninių aplinkybių pokyčių. 2. Prieš posėdį, kuriame jie dalyvaus, administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai, vykdomasis direktorius, taip pat komandiruoti nacionaliniai ekspertai, stebėtojai ir išorės ekspertai, dalyvaujantys ad hoc darbo grupėse, pateikia tikslią ir išsamią bet kokių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą sprendžiant darbotvarkės klausimus, buvimo ar nebuvimo deklaraciją, ir susilaiko nuo dalyvavimo aptariant tokius punktus ir dėl jų balsuojant. 3. Administracinė valdyba ir Saugumo akreditavimo valdyba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines nuostatas, susijusias su taisykle dėl 1 ir 2 dalyse nurodyto interesų deklaravimo ir su interesų konflikto prevencija ir valdymu. 23 straipsnis Trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas 1. Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos. Tokio dalyvavimo tvarka ir sąlygos nustatomos Europos Sąjungos ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos susitarime, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatytos tvarkos. 2. Remiantis tokių susitarimų atitinkamomis nuostatomis, parengiama konkreti tvarka, pagal kurią šalių ar tarptautinių organizacijų dalyvavimo Agentūros darbe tvarka, įskaitant tvarką, susijusią su jų dalyvavimu Agentūros iniciatyvose, finansinėse išmokose ir personalu. 23a straipsnis Su valstybėmis narėmis bendrai vykdomi viešieji pirkimai Kad atliktų savo užduotis, Agentūra turi teisę su valstybėmis narėmis bendrai skirti sutartis, laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012. (*10) (*10) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).“;" |
13) |
26 straipsnis pakeičiamas taip: „26 straipsnis Persvarstymas, vertinimas ir auditas 1. Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija vertina Agentūrą, visų pirma apimantį jos veiklos poveikį, veiksmingumą, tinkamą veikimą, darbo metodus, poreikius ir jai skirtų išteklių panaudojimą. Atliekant vertinimą nagrinėjama ir galimybė pakeisti Agentūros užduočių apimtį ar pobūdį, ir tokio pakeitimo finansinis poveikis. Vertinant nagrinėjama, kaip Agentūra taiko savo politiką dėl interesų konfliktų, taip pat atsižvelgiama į aplinkybes, dėl kurių galėjo būti suvaržytas Saugumo akreditavimo valdybos nepriklausomumas ir savarankiškumas. 2. Komisija pateikia ataskaitą dėl vertinimo ir jo išvadų Europos Parlamentui, Tarybai, Agentūros administracinei valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai. 3. Kas antrame vertinime, atsižvelgiant į Agentūros tikslus ir užduotis, nagrinėjamas jos balansas. Jeigu Komisija mano, kad atsižvelgiant į Agentūrai iškeltus tikslus ir užduotis, Agentūros egzistavimas nebepateisinamas, prireikus ji gali pasiūlyti šį reglamentą panaikinti. 4. Agentūros darbo rezultatų išorės auditas gali būti vykdomas administracinės valdybos arba Komisijos prašymu.“ |
2 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimtas Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
D. KOURKOULAS
(1) OL C 198, 2013 7 10, p. 67.
(2) 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1).
(4) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 276, 2010 10 20, p. 11).
(5) 2004 m. liepos 12 d. Tarybos Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (OL L 246, 2004 7 20, p. 30).
(6) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).
(7) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4, p. 1).
(9) OL L 283, 2010 10 29, p. 12.
(10) 2010 m. gruodžio 10 d. Sprendimas 2010/803/ES, priimtas bendru valstybių narių Vyriausybių atstovų susitarimu, kuriuo nustatoma Europos GNSS agentūros būstinės vieta (OL L 342, 2010 12 28, p. 15).
(11) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(12) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).