EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013L0042

2013 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 2013/42/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu Greitojo reagavimo mechanizmu

OL L 201, 2013 7 26, p. 1–3 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2018

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2013/42/oj

26.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/1


TARYBOS DIREKTYVA 2013/42/ES

2013 m. liepos 22 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu Greitojo reagavimo mechanizmu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) patiriama didelių biudžeto nuostolių, daromas poveikis konkurencijos sąlygoms ir kartu vidaus rinkos veikimui. Pastaruoju metu paplito tam tikros naujos staigaus ir stambaus masto sukčiavimo formos, ypač naudojant elektronines priemones, kurios palengvina greitą neteisėtą stambaus masto prekybą;

(2)

pagal Tarybos direktyvą 2006/112/EB (3) valstybės narės gali prašyti leidimo taikyti nuo šios direktyvos nukrypti leidžiančią nuostatą, kad galėtų užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui;

(3)

naujausia patirtis parodė, jog Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnyje numatyta procedūra neužtikrina galimybės pakankamai greitai reaguoti į valstybių narių prašymus imtis skubių priemonių;

(4)

be to, patirtis parodė, kad prekių ar paslaugų gavėjo prievolės sumokėti PVM nustatymas (atvirkštinis apmokestinimas) tam tikrais atvejais yra veiksminga priemonė nutraukti sukčiavimą PVM tam tikruose sektoriuose;

(5)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 199 ir 199a straipsnių nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo valstybės narės neturi lankstumo galimybės greitai reaguoti į staigų ir stambaus masto sukčiavimą, susijusį su tų kategorijų prekėmis ir paslaugomis, kurios nepatenka į šių straipsnių taikymo sritį. Todėl turi būti nustatyta speciali tų klausimų sprendimo tvarka;

(6)

atsižvelgiant į stambaus masto sukčiavimo atvejus, greitas ir išskirtinis atsakas į tolesnius staigaus sukčiavimo atvejus geriausiai užtikrinamas pasitelkiant specialią Greitojo reagavimo mechanizmo (GRM) priemonę, pagal kurią numatyta galimybė trumpą laikotarpį taikyti atvirkštinį apmokestinimą, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pateiktą atitinkamą pranešimą. Siekiant užtikrinti, kad naudojimasis šia galimybe būtų proporcingas problemai, Komisijai, kai tik ji gauna atitinkamą informaciją, turėtų būti suteiktas trumpas laikotarpis, per kurį ji įvertintų pranešimą ir patvirtintų, ar ji prieštarauja specialiai GRM priemonei. Turėtų būti numatyta, kad Komisija galėtų atsižvelgti į valstybių narių nuomones, ir todėl jos turėtų būti visokeriopai informuotos apie pranešimą ir šio proceso metu pateiktą papildomą informaciją. Be to, Taryba, priimdama Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnyje numatytą įgyvendinimo sprendimą, turėtų nuspręsti dėl tolesnio atvirkštinio apmokestinimo taikymo;

(7)

valstybė narė, pranešusi apie savo ketinimą taikyti specialią GRM priemonę, gali ją taikyti kai tik Komisija praneša, kad jai neprieštarauja;

(8)

siekiant numatyti tolesnį atvirkštinio apmokestinimo taikymą, kuo anksčiau ir iki specialios GRM priemonės galiojimo pabaigos, Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnyje nustatytai procedūrai turėtų būti taikomas trumpesnis terminas;

(9)

pagal GRM valstybių narių pranešimai bus nagrinėjami greičiau, jei bus nustatyta tų pranešimų ir papildomos informacijos teikimo Komisijai standartinė forma. Todėl rengiant šią standartinę formą Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(10)

kadangi GRM gali būti tik laikinas sprendimas, kol nepriimti ilgesnio laikotarpio teisėkūros sprendimai siekiant, kad PVM sistema taptų atsparesnė sukčiavimo PVM atvejams, GRM turėtų būti taikomas tik ribotą laikotarpį;

(11)

siekiant įvertinti GRM veiksmingumą, Komisija turėtų parengti bendrą šio mechanizmo poveikio sprendžiant staigaus ir stambaus masto sukčiavimo atvejus įvertinimo ataskaitą;

(12)

kadangi šių veiksmų tikslo, t.y. reaguoti į staigius ir stambaus masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu reiškinius, kurie dažnai yra tarptautiniai, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes nėra pajėgios pačios įveikti šių sukčiavimo grandinių, kurios susijusios su naujomis prekybos formomis ir kuriose vienu metu dalyvauja daug šalių, o norint greičiau ir kartu tinkamiau bei veiksmingiau reaguoti į šiuos reiškinius, šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(13)

todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)

įterpiamas šis straipsnis:

„199b straipsnis

1.   Valstybė narė privalomos skubos atvejais ir laikydamasi 2 bei 3 dalių gali nustatyti, kad nukrypstant nuo 193 straipsnio prievolė sumokėti PVM už tam tikras prekes ir paslaugas tenka jų gavėjui, kaip specialią Greitojo reagavimo mechanizmo (GRM) priemonę kovai su staigiu ir stambaus masto sukčiavimu, dėl kurio gali būti patirta didelių ir nepataisomų finansinių nuostolių.

Valstybė narė vykdo tinkamą specialios GRM priemonės kontrolę apmokestinamųjų asmenų, tiekiančių prekes ar teikiančių paslaugas, kurioms ta priemonė taikoma, atžvilgiu, ir ši kontrolė vykdoma ne ilgiau kaip devynis mėnesius.

2.   Valstybė narė, pageidaujanti taikyti 1 dalyje numatytą specialią GRM priemonę, siunčia pranešimą Komisijai naudodama pagal 4 dalį nustatytą standartinę formą ir tuo pačiu metu jį siunčia kitoms valstybėms narėms. Valstybė narė pateikia Komisijai informaciją apie atitinkamą sektorių, sukčiavimo formą ir aplinkybes, tai, kad yra privalomos skubos priežasčių, staigų ir stambaus masto sukčiavimo pobūdį bei dėl jo patiriamus didelius ir nepataisomus finansinius nuostolius. Jei Komisija mano, kad ji neturi visos būtinos informacijos, per dvi savaites nuo pranešimo gavimo ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę ir nurodo, kokios papildomos informacijos jai reikia. Atitinkamos valstybės narės Komisijai pateikta papildoma informacija tuo pačiu metu siunčiama kitoms valstybėms narėms. Jei pateikta papildoma informacija yra nepakankama, Komisija per vieną savaitę apie tai praneša atitinkamai valstybei narei.

Valstybė narė, pageidaujanti taikyti 1 dalyje numatytą specialią GRM priemonę, tuo pačiu metu pateikia prašymą Komisijai laikydamasi 395 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos procedūros.

3.   Gavusi visą informaciją, kuri, jos manymu, būtina 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytam pranešimui įvertinti, Komisija apie tai praneša valstybėms narėms. Jei Komisija prieštarauja specialiai GRM priemonei, per vieną mėnesį nuo to pranešimo gavimo ji pateikia neigiamą nuomonę ir apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę bei PVM komitetą. Jei Komisija neprieštarauja, ji tai raštu per tą patį laikotarpį patvirtina atitinkamai valstybei narei ir PVM komitetui. Valstybė narė gali patvirtinti specialią GRM priemonę nuo to patvirtinimo gavimo dienos. Vertindama pranešimą Komisija atsižvelgia į bet kurios kitos valstybės narės jai raštu pateiktą nuomonę.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma 2 dalyje nurodyto pranešimo dėl specialios GRM priemonės pateikimo ir 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos pateikimo standartinė forma. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 5 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4) 5 straipsnis ir šiuo tikslu komitetas – komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 (5) 58 straipsnį.

2)

395 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.   199b straipsnio 1 dalyje nurodytais privalomos skubos atvejais 2 ir 3 dalyse nustatyta procedūra užbaigiama per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą.“.

2 straipsnis

Prieš 2018 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą 1 straipsnio 1 punkte numatyto GRM poveikio vertinimo ataskaitą.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji taikoma iki 2018 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  2013 m. vasario 7 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 11, 2013 1 15, p. 31.

(3)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(4)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(5)  2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010,dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).“.


Top