22.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 356/22

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones;

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, visų pirma į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – ŽMTEK) parengtas ataskaitas, taip pat į regioninių patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas, būtų nustatytos priemonės, kuriomis reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą;

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių pagal išteklius arba išteklių grupes nustatymo ir paskirstymo priemones, be kita ko, prireikus, tam tikras funkciškai su jomis susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos išteklių rūšies žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002;

(4)

bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis turima moksline informacija, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus, tuo pat metu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto bei atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(5)

žvejybos galimybės turėtų atitikti tarptautinius susitarimus ir principus, tokius kaip 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimas dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo (2), taip pat išsamius valdymo principus, nustatytus 2008 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinėse gelminės žvejybos atviroje jūroje valdymo gairėse, pagal kurias visų pirma reguliavimo institucija turėtų būti atsargesnė, jei informacija netiksli, nepatikima arba nepakankama. Tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastis atidėti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymą arba iš viso tų priemonių netaikyti;

(6)

iš naujausių mokslinių Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) rekomendacijų ir ŽMTEK rekomendacijų matyti, kad dauguma giliavandenių žuvų žvejojamos netausiai ir kad, norint užtikrinti tų išteklių tvarumą, tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti sumažintos, kol išteklių dydžio pokyčiai bus teigiami. ICES taip pat rekomendavo uždrausti specializuotą islandinių pjūklapilvių beriksų žvejybą visuose rajonuose ir tam tikrų melsvųjų movų ir raudonpelekių pagelų rūšių žvejybą;

(7)

kalbant apie giliavandenius ryklius, pagrindinių komercinių rūšių ištekliai laikomi išeikvotais, todėl specializuota žvejyba neturėtų būti vykdoma;

(8)

giliavandenių žuvų, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002, nustatančio konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (3), 2 straipsnio a punkte, žvejybos galimybės nustatomos kartą per dvejus metus. Tačiau nustatyta išimtis dėl atlantinių argentinų ir melsvųjų molvų išteklių, kurių žvejybos galimybės priklauso nuo kasmetinių derybų su Norvegija rezultatų. Tų rūšių žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos kitame metiniame reglamente, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės;

(9)

supaprastinimo tikslu, Sąjungos savarankiškai nustatomas melsvųjų molvų BLSK turėtų būti reguliuojamas pasitelkiant tą pačią teisinę priemonę. Todėl melsvųjų molvų BLSK II, III ir IV tarptautiniuose vandenyse turėtų būti įtrauktas, kartu su melsvųjų molvų BLSK XII tarptautiniuose vandenyse, į reglamentą, kuriuo ES laivams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės;

(10)

pagal 1996 m gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (4), turėtų būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos įvairios jame nurodytos priemonės. Prevencinis BLSK turėtų būti taikomas tiems ištekliams, dėl kurių neturima tų metų, kuriais turi būti nustatytas BLSK, moksliškai pagrįsto žvejybos galimybių vertinimo; priešingu atveju turėtų būti taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Atsižvelgiant į ICES ir ŽMTEK rekomendacijas dėl giliavandenių žuvų išteklių, kuriems moksliškai pagrįsto atitinkamų žvejybos galimybių vertinimo neturima, jiems šiame reglamente turėtų būti taikomi prevenciniai BLSK;

(11)

atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, kai kurių bukasnukių ilgauodegių grenadierių išteklių biologinis paplitimas nebūtinai atitinka šiame reglamente nurodytus BLSK rajonus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šių išteklių tausojančiam naudojimui, reikia, viena vertus, leisti taikyti didesnį lankstumą tarp BLSK Vb, VI, VII rajonų, ir, kita vertus, tarp BLSK VIII, IX, X, XII ir XIV rajonų;

(12)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto po jo paskelbimo,

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

išskaitymams ir galimybių perskirstymui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (7) 37 straipsnį arba pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 (8) 10 straipsnio 4 dalį;

c)

papildomam iškraunamam kiekiui, kuris leidžiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

perkeltiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)

išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.