9.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 71/42

(1)

Reglamente (EB) Nr. 834/2007, visų pirma jo III antraštinės dalies 4 skyriuje, nustatyti pagrindiniai ekologinės perdirbto maisto gamybos reikalavimai. Išsamios tų pagrindinių reikalavimų įgyvendinimo taisyklės nustatytos 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (2);

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 889/2008 turėtų būti nustatytos specialios ekologiško vyno gamybos nuostatos. Tos nuostatos turėtų būti taikomos vyno sektoriaus produktams, nurodytiems 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrame bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente) (3);

(3)

gaminant ekologišką vyną, tam tikrus produktus ir medžiagas kaip priedus ar pagalbines perdirbimo medžiagas reikia naudoti aiškiai apibrėžtomis sąlygomis. Todėl remiantis visoje Sąjungoje atliktu tyrimu „Ekologinė vynuogininkystė ir vyno gamyba. Aplinkai ir vartotojams nekenkiančių ekologiško vyno kokybės gerinimo technologijų ir moksliškai pagrįstos teisinės sistemos kūrimas“ (taip pat vadinamu „ORWINE“) (4) tokius produktus ir medžiagas turėtų būti leidžiama naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 21 straipsnį;

(4)

tam tikri produktai ir medžiagos, kurie pagal 2009 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 606/2009, kuriuo nustatoma tam tikra Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogių produktų kategorijoms, vynininkystės metodams ir jų apribojimams tvarka (5), naudojami taikant vynininkystės metodus kaip priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos, yra gaunami iš žemės ūkio žaliavų. Tokiu atveju rinkoje gali būti ekologiškų žaliavų. Kad būtų didinama jų paklausa rinkoje, reikėtų teikti pirmenybę iš ekologiškų žaliavų gautiems priedams ir pagalbinėms perdirbimo medžiagoms;

(5)

vyno gamybos metodai ir priemonės Sąjungos lygmeniu yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 ir jo įgyvendinimo taisyklėse, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 606/2009 ir 2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (6). Tų metodų ir priemonių taikymas gaminant ekologišką vyną gali neatitikti Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytų tikslų ir principų, visų pirma ekologiško maisto perdirbimui taikomų konkrečių principų, minimų Reglamento (EB) Nr. 834/2007 6 straipsnyje. Todėl reikėtų nustatyti specialius tam tikrų vynininkystės metodų ir procesų apribojimus;

(6)

tam tikrus kitus metodus, dažnai taikomus perdirbant maistą, galima taikyti ir gaminant vyną; be to, jie gali daryti poveikį tam tikroms esminėms ekologiškų produktų savybėms ir todėl jų tikrajam pobūdžiui, tačiau šiuo metu nėra alternatyvių priemonių, kuriomis būtų galima juos pakeisti. Tai pasakytina apie šiluminį apdorojimą, filtravimą, atvirkštinį osmosą ir jonitinių dervų naudojimą. Todėl turėtų būti leidžiama tuos metodus taikyti ekologiško vyno gamintojams, tačiau jų taikymas turėtų būti apribotas. Reikėtų numatyti galimybę tinkamu metu iš naujo išnagrinėti šiluminio apdorojimo jonitines dervas ir atvirkštinį kosmosą;

(7)

gaminant ekologišką vyną neturėtų būti taikomi vynininkystės metodai ir procesai, kurie gali kelti abejonių dėl tikrojo ekologiškų produktų pobūdžio. Tai taikytina koncentravimui šaldant, alkoholio kiekio mažinimui, sieros dioksido šalinimui taikant fizinius procesus, elektrodializei ir katijonų mainams, nes taikant šiuos vynininkystės metodus produkto struktūra labai pakeičiama ir gali kelti abejonių dėl tikrojo ekologiško vyno pobūdžio. Todėl tam tikrų medžiagų naudojimas arba įmaišymas taip pat gali kelti abejonių dėl tikrojo ekologiško vyno pobūdžio. Todėl tikslinga nustatyti, kad tokios medžiagos neturėtų būti naudojamos ar įmaišomos taikant ekologiškus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus;

(8)

kalbant apie sulfitus, ORWINE tyrimo rezultatai rodo, kad Sąjungos ekologiško vyno gamintojai jau sumažino sieros dioksido kiekį iš ekologiškų vynuogių pagamintame vyne, palyginti su didžiausiu leidžiamu sieros dioksido kiekiu vyne, kuris nėra ekologiškas. Todėl derėtų nustatyti didžiausią ekologiškame vyne leidžiamą sieros kiekį, kuris turėtų būti mažesnis nei kiekis, leidžiamas vyne, kuris nėra ekologiškas. Būtinas sieros dioksido kiekis priklauso nuo to, kokios kategorijos yra vynas, taip pat nuo tam tikrų esminių vyno savybių, konkrečiai, cukraus kiekio, į kurį turi būti atsižvelgta nustatant maksimalų sieros dioksido kiekį konkrečiam ekologiškam vynui. Kokie yra būtini sieros dioksido kiekiai, priklauso nuo klimato sąlygų. Nustatant konkretų sieros lygį ekologiškame vyne, turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas vynuogininkystės zonas. Tačiau ekstremalios oro sąlygos gali sukelti sunkumų tam tikruose vynuogininkystės regionuose, todėl gaminant vyną reikia naudoti papildomą sulfitų kiekį, kad būtų užtikrintas galutinio tų metų produkto stabilumas. Todėl turėtų būti leidžiama padidinti didžiausią leidžiamą sieros dioksido kiekį esant tokioms sąlygoms;

(9)

vynas – ilgai tinkamas vartoti produktas, o kai kurie vynai iki tiekimo rinkai tradiciškai kelerius metus laikomi statinėse arba talpyklose. 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (7) sąlygomis ir, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 889/2008, ribotu laikotarpiu, tol, kol atsargos nebus baigtos, turėtų būti leidžiama parduoti tokį vyną laikantis tame reglamente nustatytų ženklinimo reikalavimų;

(10)

kai kurie iš tų laikomų vynų jau buvo pagaminti taikant vyno gamybos procesą, kuris atitinka šiame reglamente numatytas ekologiško vyno gamybos taisykles. Jei galima tai įrodyti, reikėtų leisti naudoti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą Bendrijos ekologinės gamybos logotipą, nuo 2010 m. liepos 1d. vadinamą ES ekologinės gamybos logotipu, kad būtų galima užtikrinti ekologiškų vynų, pagamintų iki šio reglamento įsigaliojimo ir po jo, objektyvų palyginimą ir sąžiningą konkurenciją. Jei to įrodyti negalima, vynas turėtų būti ženklinamas ne ES ekologinės gamybos logotipu, o tik žodžiais „iš ekologiškų vynuogių pagamintas vynas“, jei tas vynas pagamintas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 arba ir Reglamento (EB) Nr. 889/2008 (iki jį iš dalies pakeičiant šiuo reglamentu) reikalavimus;

(11)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 889/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(12)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę,

1)

II antraštinė dalis iš dalies keičiama taip:

2)

V antraštinė dalis iš dalies keičiama taip:

3)

įterpiamas naujas VIIIa priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.