20.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 364/5

(1)

2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001, nustatantis didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), buvo keletą kartų iš esmės keistas. Didžiausias leistinas tam tikrų teršalų koncentracijas reikia dar kartą iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į naują informaciją ir Maisto kodekso (Codex Alimentarius) pakeitimus. Kartu, jei būtina, reikia patikslinti tekstą, todėl Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 reikia pakeisti kitu.

(2)

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, svarbiausia neleisti, kad teršalai viršytų toksikologiškai leistinas koncentracijas.

(3)

Atsižvelgiant į valstybių narių įstatymų skirtumus ir dėl to galimą konkurencijos iškraipymo riziką, kai kuriems teršalams būtina nustatyti Bendrijos priemones, kurios užtikrintų rinkos vienovę laikantis proporcingumo principo.

(4)

Didžiausios leistinos koncentracijos turi būti nustatomos taip griežtai, kad racionaliai būtų įmanoma jas pasiekti taikant gerą žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktiką ir atsižvelgiant į su maisto produktų vartojimu susijusį pavojų. Teršalų, kurie yra laikomi genotoksiniais kancerogenais, atveju arba tais atvejais, kai gyventojams arba lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms šiuo metu daromas poveikis yra arti leistinos normos ribos arba šią normą viršija, turi būti nustatomi racionaliai įmanomi kuo mažesni didžiausios leistinos koncentracijos (ALARA) dydžiai. Toks požiūris užtikrina, kad maisto verslo subjektai, siekdami apsaugoti visuomenės sveikatą, imasi priemonių, kurios kiek įmanoma labiau apsaugotų nuo taršos ir ją sumažintų. Be to, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamos grupės – kūdikių ir mažų vaikų – sveikatą, reikia nustatyti mažiausius didžiausių leistinų koncentracijų dydžius, kurie pasiekiami taikant griežtą kūdikių ir mažų vaikų maisto gamybai naudojamų žaliavų atranką. Reikėtų griežtai atrinkti ir žaliavas, kurios yra naudojamos kai kurių specifinių maisto produktų, tokių kaip tiesiogiai žmonėms vartoti skirtų sėlenų, gamybai.

(5)

Tam, kad didžiausias leistinas koncentracijas būtų galima taikyti džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir sudėtiniams maisto produktams, kuriems nebuvo nustatytos jokios konkrečios Bendrijos didžiausios leistinos koncentracijos, maisto verslo subjektai konkrečius koncentravimo ir skiedimo koeficientus turėtų nurodyti kartu su pasiūlytą koeficientų pagrindžiančiais atitinkamais eksperimentiniais duomenimis.

(6)

Siekiant užtikrinti veiksmingą visuomenės sveikatos apsaugą, produktai, kuriuose esantis teršalų kiekis viršija didžiausias leistinas koncentracijas, neturi būti pateikiami į rinką nei tokie, kokie yra, nei sumaišius juos su kitais maisto produktais arba kaip kitų maisto produktų sudėtinė dalis.

(7)

Pripažinta, kad rūšiavimas arba kiti fiziniai apdorojimo būdai leidžia sumažinti aflatoksinų koncentraciją žemės riešutų, riešutų, džiovintų vaisių ir kukurūzų siuntose. Norint sumažinti poveikį prekybai, reikėtų leisti, kad produktuose, kurie nėra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba nėra naudojami kaip maisto produktų sudėtinės dalys, būtų didesnė aflatoksinų koncentracija. Tokiais atvejais didžiausios leistinos aflatoksinų koncentracijos turi būti nustatomos atsižvelgiant į minėtų apdorojimo būdų, kurie aflatoksinų koncentraciją žemės riešutuose, riešutuose, džiovintuose vaisiuose ir kukurūzuose sumažina iki mažesnės nei tiesiogiai žmonėms vartoti skirtiems produktams arba produktams, kurie yra naudojami kaip sudėtinė maisto produkto dalis, nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, veiksmingumą.

(8)

Tam, kad būtų veiksmingai laikomasi didžiausių leistinų tam tikrų teršalų tam tikruose maisto produktuose koncentracijų, reikia tokiems atvejams nustatyti tinkamas ženklinimo etiketėmis nuostatas.

(9)

Dėl kai kurioms valstybėms narėms būdingų klimato sąlygų yra sunku užtikrinti, kad nebūtų viršijamos didžiausios leistinos teršalų šviežiose salotose ir šviežiuose špinatuose koncentracijos. Tokioms valstybėms narėms turi būti leista laikinai nedrausti pardavinėti savo teritorijose užaugintų ir jose vartoti skirtų šviežių salotų ir šviežių špinatų, kuriuose esanti nitratų koncentracija viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Šiose valstybėse narėse įsisteigę salotų ir špinatų augintojai turėtų pamažu keisti savo ūkininkavimo metodus ir taikyti tos valstybės narės rekomenduojamą gerą žemės ūkio praktiką.

(10)

Kai kurių Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšių sukauptų dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija gali būti didelė. Didelė dalis šių Baltijos jūros regiono žuvų rūšių neatitiks nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų ir todėl nebus vartojamos maistui. Kai kurie požymiai rodo, kad žuvų nebevartojimas maistui gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai Baltijos jūros regione.

(11)

Siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, Švedijoje ir Suomijoje yra sukurta sistema, padedanti šiose šalyse nustatytas lengvai pažeidžiamų gyventojų grupes visapusiškai informuoti apie mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvies vartojimo apribojimais. Dėl šios priežasties Suomijai ir Švedijai reikia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri leistų laikinai į rinką pateikti kai kurių Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšis, skirtas vartoti šių šalių teritorijose, kuriose dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos yra didesnės, nei nustatyta šiame reglamente. Siekiant užtikrinti, kad žuvimi ir žuvies produktais, kurie neatitinka nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų, nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse, turi būti įgyvendinamos būtinos priemonės. Kiekvienais metais Suomija ir Švedija praneša Komisijai savo atliekamos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijų Baltijos jūros regiono kilmės žuvyse stebėsenos rezultatus ir informuoja apie priemones dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikiui žmonėms sumažinti.

(12)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodų didžiausių leistinų koncentracijų, kompetentingos valdžios institucijos visoje Bendrijoje turi taikyti tuos pačius mėginių ėmimo kriterijus ir tuos pačius analizės atlikimo kriterijus. Be to, svarbu, kad analitiniai rezultatai būtų pranešami ir aiškinami vienodai. Šiame reglamente nurodytos mėginių ėmimo ir analizės priemonės nustato vienodas pranešimų pateikimo ir aiškinimo taisykles.

(13)

Dėl tam tikrų teršalų, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turi stebėti ir pranešti apie jų koncentracijas, taip pat pranešti apie pasiektą pažangą, taikant prevencines priemones. Tai leis Komisijai įvertinti būtinybę keisti esamas arba nustatyti papildomas priemones.

(14)

Visos Bendrijoje nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos gali būti iš naujo peržiūrėtos, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą bei geros žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktikos tobulėjimą.

(15)

Sėlenos ir gemalai gali būti parduodami tiesiogiai žmonėms vartoti, todėl reikia nustatyti didžiausią juose leistiną deoksinivalenolio ir zearalenono koncentraciją.

(16)

Maisto kodekse neseniai buvo nustatyta didžiausia leistina žuvyje sukaupto švino koncentracija, kuriai pritarė Bendrija. Dėl šios priežasties reikia atitinkamai pakeisti šiuo metu galiojančią švino koncentraciją žuvyje nustatančią nuostatą.

(17)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimus (3), nustato gyvūninius maisto produktus, todėl, remiantis nurodytame reglamente vartojama terminija, kai kuriais atvejais reikia iš dalies pakeisti kai kuriuos įrašus apie gyvūninius maisto produktus.

(18)

Būtina nustatyti, kad didžiausios leistinos teršalų koncentracijos nėra taikomos maisto produktams, kurie buvo teisėtai pateikti į Bendrijos rinką iki šių didžiausių leistinų koncentracijų taikymo dienos.

(19)

Dėl nitratų: didžiausias žmonių suvartojamų nitratų šaltinis yra daržovės. Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) savo 1995 m. rugsėjo 22 d. nuomonėje (4) pareiškė, kad bendras suvartojamų nitratų kiekis paprastai yra daug mažesnis nei priimtina paros norma (PPN), kuri yra 3,65 mg/kg kūno svorio. Tačiau rekomenduojama ir toliau stengtis mažinti nitratų, suvartojamų su maistu ir vandeniu, poveikį.

(20)

Kadangi didžiausią įtaką nitratų kiekiui tam tikrose daržovėse, tokiose kaip salotos ir špinatai, turi klimato sąlygos, atsižvelgiant į sezoną, turėtų būti nustatomi skirtingi didžiausių leistinų nitratų koncentracijų dydžiai.

(21)

Dėl aflatoksinų, SCF savo 1994 m. rugsėjo 23 d. nuomonėje pareiškė, kad aflatoksinai yra genotoksiniai kancerogenai (5). Remiantis šia nuomone, reikia apriboti bendrą aflatoksinų koncentraciją maiste (aflatoksino junginiai B1, B2, G1 ir G2) ir vieno aflatoksino B1 koncentraciją, kadangi aflatoksinas B1 neabejotinai yra pats toksiškiausias junginys. Svarstant galimybę sumažinti dabartinę didžiausią leistiną kūdikių ir mažų vaikų maiste esančio aflatoksino M1, koncentraciją, reikia atsižvelgti į analitinių procedūrų tobulėjimą.

(22)

1998 m. rugsėjo 17 d. SCF priėmė nuomonę dėl ochratoksino A (OTA) (6). Bendrijos gyventojų OTA suvartojimo su maistu vertinimas (7) buvo atliktas remiantis 1993 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 1993/5/EEB dėl valstybių narių pagalbos Komisijai ir dėl jų bendradarbiavimo moksliškai nagrinėjant su maistu susijusius klausimus (8) (SCOOP). Komisijos prašymu 2006 m. balandžio 4 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), remdamasi nauja moksline informacija, priėmė atnaujintą mokslinę nuomonę dėl ochratoksino A maiste (9) ir nustatė 120 ng/kg kūno svorio ochratoksino A leistiną savaitės normą (LSN).

(23)

Remiantis šiomis nuomonėmis, reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas grūduose, grūdų produktuose, džiovintose vynuogėse, skrudintose kavos pupelėse, vyne, vynuogių sultyse ir kūdikių bei mažų vaikų maiste, kuriuos vartojant žmonėms daromas didelis OTA poveikis arba dėl kurių poveikis yra daromas pažeidžiamoms vartotojų grupėms, tokioms kaip vaikai.

(24)

Būtinybė nustatyti didžiausią leistiną OTA koncentraciją maisto produktuose, būtent džiovintuose vaisiuose, išskyrus džiovintas vynuoges, kakavoje ir kakavos produktuose, prieskoniuose, mėsos produktuose, žaliose kavos pupelėse, aluje bei paprastojo saldymedžio šaknyse, ir peržiūrėti galiojančias didžiausias leistinas koncentracijas, ypač OTA koncentracijas, džiovintose vynuogėse ir vynuogių sultyse, bus svarstoma, atsižvelgiant į naujausią EFSA mokslinę nuomonę.

(25)

Dėl patulino SCF 2000 m. kovo 8 d. posėdyje patvirtino 0,4 μg/kg kūno svorio patulino laikiną didžiausią leistiną paros normą (LDLPN) (10).

(26)

Remiantis Direktyva 1993/5/EEB, 2001 m. buvo įvykdyta SCOOP užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo patulino normos vertinimas“ (11).

(27)

Remiantis šiuo vertinimu ir atsižvelgiant į LDLPN, reikia nustatyti didžiausias leistinas patulino kai kuriuose maisto produktuose koncentracijas, kad būtų galima apsaugoti vartotojus nuo nepageidautinos taršos. Šias didžiausias leistinas koncentracijas reikia peržiūrėti ir, jei būtina, sumažinti, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą bei 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos rekomendacijos 2003/598/EB dėl obuolių sulčių ir obuolių sulčių, kaip sudedamosios kitų gėrimų dalies, taršos patulinu mažinimo ir prevencijos (12) įgyvendinimą.

(28)

Dėl Fusarium toksinų SCF priėmė keletą nuomonių: 1999 m. gruodžio mėn. įvertino deoksinivalenolį (13) ir nustatė 1 μg/kg kūno svorio leistiną paros normą (LPN), 2000 m. birželio mėn. įvertino zearalenoną (14) ir nustatė 0,2 μg/kg kūno svorio laikiną LPN, 2000 m. spalio mėn. (atnaujinta 2003 m. balandžio mėn.) (15) įvertino fumonizinus (16) ir nustatė 2 μg/kg kūno svorio LPN, 2000 m. spalio mėn. įvertino nivalenolį (17) ir nustatė 0,7 μg/kg kūno svorio laikiną LPN, 2001 m. gegužės mėn. įvertino toksinus T-2 ir HT-2 (18) ir nustatė 0,06 μg/kg kūno svorio bendrą laikiną LPN ir 2002 m. vasario mėn. įvertino richotecenų grupę (19).

(29)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2003 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta ir įforminta SCOOP užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir šių toksinų, kuriuos ES valstybių narių gyventojai gauna su maistu, suvartojimo įvertinimas“ (20).

(30)

Remiantis mokslinėmis nuomonėmis ir vartojimo su maistu vertinimu, reikia nustatyti didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono ir fumonizinų koncentracijas. Kalbant apie fumonizinus, naujausio derliaus stebėsenos ir kontrolės rezultatai rodo, kad kukurūzai ir kukurūzų produktai gali būti labai užteršti fumonizinais, todėl būtina imtis priemonių, siekiant išvengti, kad tokie per daug užteršti kukurūzai ir kukurūzų produktai nepatektų į maisto grandinę.

(31)

Apskaičiuotas suvartojamas toksinų T-2 ir HT-2 kiekis rodo, kad šių toksinų koncentracija gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Todėl būtina sukurti patikimą ir jautrų analizės metodą, surinkti daugiau toksinų T-2 ir HT-2 paplitimo duomenų ir atlikti daugiau tyrimų (mokslinių tyrimų), susijusių su veiksniais, lemiančiais toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose ir grūdų produktuose, ypač avižose ir avižų produktuose, ir tam reikia teikti pirmenybę.

(32)

3-acetil deoksinivalenoliui, 15-acetil deoksinivalenoliui ir fumonizinui B3 nebūtina nustatyti konkrečių priemonių, nes priemonės, nustatytos deoksinivalenoliui ir fumonizinams B1 ir B2, taip pat apsaugos žmones nuo nepageidautino 3-acetil deoksinivalenolio, 15-acetil deoksinivalenolio ir fumonizino B3 poveikio. Tą patį galima pasakyti apie nivalenolį, kuris tam tikru mastu gali būti aptinkamas kartu su deoksinivalenoliu. Be to, apskaičiuotas nivalenolio poveikis žmogui yra daug mažesnis už laikiną LPN. Kalbant apie kitus trichotecenus, aptartus minėtoje SCOOP užduotyje, būtent 3-acetil deoksinivalenolį, 15-acetil deoksinivalenolį, fuzarenoną-X, T2-triolį, diacetoksiscirpenolį, neosolaniolį, monoacetoksiscirpenolį ir verukolį, negausi turima informacija rodo, kad jie nėra plačiai paplitę ir aptinkama koncentracija paprastai būna nedidelė.

(33)

Didžiausią įtaką Fusarium toksino kiekiui augimo, o ypač žydėjimo, metu turi klimato sąlygos. Tačiau gera žemės ūkio praktika, kuria vadovaujantis rizikos veiksniai sumažinami iki minimumo, tam tikru mastu gali padėti išvengti užteršimo Fusarium grybeliais. 2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos rekomendacija 2006/583/EB dėl Fusarium toksinų kiekio grūduose ir grūdų produktuose sumažinimo ir prevencijos (21) nustato bendrus grūdų taršos Fusarium toksinais (zearalenonu, fumonizinu ir trichotecenais) kiekių mažinimo ir prevencijos principus, kurie bus įgyvendinami kuriant šiais principais pagrįstus nacionalinius praktikos kodeksus.

(34)

Reikia nustatyti didžiausias leistinas Fusarium toksinų koncentracijas neperdirbtuose grūduose, pateiktuose į rinką pirmojo etapo perdirbimui. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami pirmojo etapo perdirbimui, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis. Lukštenimas yra laikomas pirmojo etapo perdirbimu.

(35)

Kadangi neperdirbtus grūdus valant ir perdirbant pašalintų Fusarium toksinų kiekis gali būti įvairus, reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas galutiniam vartotojui skirtuose grūdų produktuose ir iš grūdų gaminamose pagrindinėse maisto sudedamosiose dalyse, kad, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, būtų priimti įgyvendinimą užtikrinantys teisės aktai.

(36)

Dėl kukurūzų dar nėra tiksliai žinomi visi veiksniai, susiję su Fusarium toksinų, ypač zearalenono ir fumonizinų B1 ir B2, susidarymu. Todėl skiriama laiko tam, kad grūdų sektoriaus maisto verslo subjektai galėtų atlikti šių mikotoksinų susidarymo šaltinių tyrimus ir nustatyti valdymo priemones, kurių reikia imtis, siekiant, kiek tai pagrįstai įmanoma, užkirsti kelią mikotoksinų susidarymui. Siūloma nuo 2007 m. taikyti didžiausias leistinas koncentracijas, nustatytas atsižvelgiant į turimus paplitimo duomenis, jei, remiantis nauja informacija apie toksinų paplitimą ir susidarymą, iki to laiko nebus nustatytos konkrečios didžiausios leistinos koncentracijos.

(37)

Atsižvelgiant į tai, kad ryžių užterštumo Fusarium toksinais lygis yra žemas, didžiausių leistinų koncentracijų ryžiams ar ryžių produktams nustatyti nesiūloma.

(38)

Iki 2008 m. liepos 1 d. reikia priimti sprendimą dėl didžiausių leistinų deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2 koncentracijų peržiūrėjimo ir tikslingumo nustatyti didžiausią leistiną toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose bei grūdų produktuose, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių apie šiuos toksinus maiste raidą.

(39)

Dėl švino SCF 1992 m. birželio 19 d. priėmė nuomonę (22), kurioje pritarė 1986 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytai 25 μg/kg kūno svorio švino laikinai leistinai savaitės normai (LLSN). SCF savo nuomonėje padarė išvadą, kad tikriausiai dėl vidutinės švino koncentracijos maisto produktuose nebūtina nedelsiant susirūpinti.

(40)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. SCOOP 3.2.11 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo arseno, kadmio, švino ir gyvsidabrio vertinimas“ buvo atlikta 2004 m. (23). Atsižvelgiant į šį vertinimą ir SCF pateiktą nuomonę, reikia imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau sumažintų švino kiekį maiste.

(41)

Dėl kadmio SCF savo 1995 m. birželio 2 d. nuomonėje (24) patvirtino 7 μg/kg kūno svorio kadmio LLSN ir rekomendavo dėti daugiau pastangų su maistu gaunamo kadmio poveikiui sumažinti, kadangi žmogaus vartojami maisto produktai yra pagrindinis gaunamo kadmio šaltinis. Su maistu patenkančio kadmio poveikis buvo įvertintas SCOOP 3.2.11 užduotyje. Atsižvelgiant į šį vertinimą ir SCF pareikštą nuomonę, reikia imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau sumažintų kadmio kiekį maiste.

(42)

Dėl gyvsidabrio 2004 m. vasario 24 d. EFSA priėmė nuomonę dėl gyvsidabrio ir metilo gyvsidabrio maiste (25) ir patvirtino 1,6 μg/kg kūno svorio laikiną leistiną savaitės normą. Metilo gyvsidabris yra didžiausią rūpestį kelianti cheminė forma, kuri gali sudaryti daugiau kaip 90 % viso žuvyje ir jūros produktuose sukaupto gyvsidabrio. EFSA, atsižvelgdama į SCOOP 3.2.11 užduoties rezultatus, padarė išvadą, kad maisto produktuose, išskyrus žuvį ir jūros produktus, esanti gyvsidabrio koncentracija nekelia didelio susirūpinimo. Visuose šiuose maisto produktuose esančios gyvsidabrio formos dažniausiai yra ne metilo gyvsidabris, todėl yra laikomos mažai pavojingomis.

(43)

Šalia didžiausių leistinų metilo gyvsidabrio koncentracijų nustatymo, tikslingas vartotojų informavimas būtų tinkamiausias būdas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms apsaugoti. Šiuo tikslu Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato tinklavietėje (26) pateikiamas informacinis pranešimas apie metilo gyvsidabrį žuvyje ir žuvies produktuose. Keletas valstybių narių taip pat paskelbė savo gyventojams aktualią informaciją šiuo klausimu.

(44)

Dėl neorganinio alavo SCF savo 2001 m. gruodžio 12 d. nuomonėje (27) padarė išvadą, kad 150 mg/kg neorganinio alavo koncentracija konservuotuose gėrimuose ir 250 mg/kg neorganinio alavo koncentracija kituose konservuotuose maisto produktuose kai kuriems asmenims gali suerzinti skrandį.

(45)

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą nuo tokio pavojaus, reikia nustatyti didžiausias leistinas neorganinio alavo koncentracijas konservuotame maiste ir gėrimuose. Kol bus gauti duomenys dėl kūdikių ir mažų vaikų jautrumo maisto produktuose esančiam neorganiniam alavui, atsargumo dėlei būtina apsaugoti šios pažeidžiamos gyventojų grupės sveikatą ir nustatyti mažesnius didžiausių leistinų koncentracijų dydžius.

(46)

Dėl 3-monochlorpropan-1,2-diolio (3-MCPD), 2001 m. gegužės 30 d. SCF priėmė mokslinę nuomonę dėl maiste esančio 3-MCPD (28), kuria, remdamasis nauja moksline informacija, atnaujino savo 1994 m. gruodžio 16 d. nuomonę (29) ir nustatė 2 μg/kg kūno svorio 3-MCPD leistiną paros normą (LPN).

(47)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. birželio mėn. buvo atlikta ir įforminta SCOOP užduotis „Duomenų apie 3-MCPD ir susijusių medžiagų koncentracijas maiste rinkimas ir palyginimas“ (30). Pagrindinis suvartojamo 3-MCPD šaltinis yra sojų padažas ir jo turintys produktai. Kai kuriose šalyse 3-MCPD daug daugiau suvartojama kartu su kitais dideliais kiekiais vartojamais maisto produktais, pavyzdžiui, duona ir makaronais, greičiausiai ne todėl, kad šiuose produktuose būtų didelė 3-MCPD koncentracija, o todėl, kad jie vartojami dideliais kiekiais.

(48)

Taigi didžiausios leistinos 3-MCPD koncentracijos hidrolizuotame augaliniame baltyme (HVP) ir sojų padaže turi būti nustatomos atsižvelgiant į su šio maisto vartojimu susijusį pavojų. Tam, kad būtų įmanoma apsvarstyti būtinybę nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas papildomiems maisto produktams, valstybių narių prašoma ištirti kituose maisto produktuose aptinkamą 3-MCPD.

(49)

Dėl dioksinų ir PCB SCF 2001 m. gegužės 30 d. priėmė nuomonę dėl maiste aptinkamų dioksinų ir dioksinų tipo PCB (31), atnaujinančią jo 2000 m. lapkričio 22 d. nuomonę (32), kuri nustatė 14 pg Pasaulinės sveikatos organizacijos toksiškumo ekvivalentais išreikštą (PSO-TEQ)/kg kūno svorio dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (LSN).

(50)

Šiame reglamente vartojama sąvoka „dioksinai“ apima 75 giminingų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) junginių grupę, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Polichlorinti bifenilai (PCB) – tai 209 skirtingų giminingų junginių grupė, kuriai priklausančius junginius pagal toksines savybes galima suskirstyti į dvi grupes. Dvylikos junginių toksinės savybės yra panašios į dioksinų savybes ir todėl šie junginiai dažnai vadinami dioksinų tipo PCB. Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo – jų toksikologinis profilis yra kitoks.

(51)

Kiekvieno giminingo dioksinų junginio arba dioksinų tipo PCB toksiškumo lygis yra skirtingas. Siekiant įvertinti bendrą šių skirtingų junginių toksiškumą, rizikos vertinimui ir priežiūros kontrolei palengvinti buvo pradėta taikyti toksinio ekvivalentiškumo faktorių (TEF) sąvoka. Tai reiškia, kad analitiniai rezultatai, susiję su visais pavieniais toksiškais dioksinais ir dioksinų tipo PCB giminingais junginiais, išreiškiami kiekybiniu vienetu – TCDD toksiškumo ekvivalentu (TEQ).

(52)

Poveikio vertinimas, atsižvelgiant į 2000 m. birželio mėn. įformintą SCOOP užduotį „ES valstybių narių gyventojų suvartojamų su maistu dioksinų ir dioksinų tipo PCB vertinimas“ (33), rodo, kad daug Bendrijos gyventojų šių medžiagų su maistu suvartoja daugiau nei leistina savaitės norma.

(53)

Toksikologiniu požiūriu, nustatyta didžiausia koncentracija turėtų būti taikoma tiek dioksinams, tiek dioksinų tipo PCB, tačiau dėl labai neišsamių duomenų apie dioksinų tipo PCB paplitimą didžiausios leistinos koncentracijos dydžiai 2001 m. buvo nustatyti tik dioksinams, bet ne dioksinų tipo PCB. Kadangi nuo 2001 m. buvo gauta daugiau informacijos apie dioksinų tipo PCB paplitimą, 2006 m. buvo nustatyta didžiausia leistina dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija, nes toksikologiniu požiūriu tai buvo pats tinkamiausias metodas. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, pereinamuoju laikotarpiu kartu su nustatytais dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos dydžiais turėtų būti ir toliau taikomos didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos. Maisto produktai šiuo pereinamuoju laikotarpiu turi atitikti didžiausias leistinas dioksinų koncentracijas ir didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas. Bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsisakyti atskirai dioksinams nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

(54)

Siekiant skatinti iniciatyvų požiūrį į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekio mažinimą maisto produktuose ir pašaruose, 2006 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2006/88/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo (34) buvo nustatytos veikimo koncentracijos. Šios veikimo koncentracijos yra priemonės, leidžiančios kompetentingoms institucijoms ir ūkio subjektams atkreipti dėmesį į atvejus, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių taršai sumažinti arba panaikinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, dioksinams ir dioksinų tipo PCB yra nustatomos atskiros veikimo koncentracijos. Vadovaujantis šiuo iniciatyviu požiūriu, reikia aktyviai mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose bei pašaruose ir per nustatytą laikotarpį persvarstyti didžiausios leistinos koncentracijos dydžius, siekiant nustatyti mažesnius dydžius. Todėl bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. labai sumažinti didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas.

(55)

Ūkio subjektai turi stengtis padidinti savo gebėjimus pašalinti dioksinus, furanus ir dioksinų tipo PCB iš jūros gyvūnų taukų. Daug mažesni koncentracijos dydžiai, kuriuos reikės apsvarstyti iki 2008 m. gruodžio 31 d., turės būti grindžiami veiksmingiausiomis taršos mažinimo procedūrų techninėmis galimybėmis.

(56)

Kalbant apie galimybes iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas kituose maisto produktuose, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas būtinybei nustatyti specialų mažesnį didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose dydį, atsižvelgiant į stebėsenos duomenis, surinktus įgyvendinant 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. dioksinų ir dioksinų tipo PCB kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose stebėsenos programas.

(57)

Dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), SCF savo 2002 m. gruodžio 4 d. nuomonėje (35) padarė išvadą, kad dalis policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) yra genotoksiniai kancerogenai. 2005 m. Jungtinis MŽŪO/PSO maisto priedų ekspertų komitetas (JECFA) atliko PAA rizikos vertinimą ir apskaičiavo PAA poveikio ribinius dydžius (MOE), kuriais grindžiamas patarimas dėl junginių, kurie yra ir genotoksiniai, ir kancerogeniniai (36).

(58)

Remiantis SCF, benzo(a)pirenas, įskaitant benz(a)antraceną, benzo(b)fluoranteną, benzo(j)fluoranteną, benzo(k)fluoranteną, benzo(g,h,i)perileną, chrizeną, ciklopenta(c,d)pireną, dibenz(a,h)antraceną, dibenzo(a,e)pireną, dibenzo(a,h)pireną, dibenzo(a,i)pireną, dibenzo(a,l)pireną, indeno(1,2,3,-cd)pireną ir 5-metilchrizeną, gali būti naudojamas kaip kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose ir poveikio jiems rodiklis. Reikėtų atlikti tolesnę šių PAA santykinių kiekių maisto produktuose analizę, kad apie tai būtų žinoma vėliau peržiūrint benzo(a)pireno, kaip rodiklio, tolesnio taikymo tinkamumą. Be to, benzo(c)fluoreno analizė turi būti atliekama remiantis JECFA rekomendacija.

(59)

PAA gali užteršti maisto produktus rūkymo, kaitinimo ir džiovinimo procesų metu, kai sudaromos sąlygos tiesioginiam maisto sąlyčiui su degimo produktais. Be to, maistas, ypač žuvis ir žuvininkystės produktai, gali užsiteršti PAA dėl aplinkos užterštumo.

(60)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. buvo atlikta konkreti SCOOP užduotis „Duomenų apie PAA paplitimą maiste rinkimas“ (37). Didelės jų koncentracijos buvo rastos džiovintuose vaisiuose, alyvuogių išspaudų aliejuje, rūkytoje žuvyje, vynuogių kauliukų aliejuje, rūkytuose mėsos gaminiuose, šviežiuose moliuskuose, prieskoniuose (padažuose) ir pagarduose.

(61)

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, reikia nustatyti didžiausias benzo(a)pireno koncentracijas tam tikruose maisto produktuose, kurių sudėtyje yra riebalų ir aliejų, ir produktuose, kurie džiovinimo ar rūkymo procesų metu gali smarkiai užsiteršti. Taip pat reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas maisto produktuose, ypač žuvyje ir žuvininkystės produktuose, tokiais atvejais, kai aukštas užteršimo lygis gali susidaryti dėl aplinkos užterštumo, pavyzdžiui, naftai išsiliejus į jūrą.

(62)

Kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui džiovintuose vaisiuose ir maisto papilduose, buvo rasta benzo(a)pireno, tačiau turimų duomenų nepakanka, kad būtų nustatyti racionaliai pagrįsti koncentracijos dydžiai. Siekiant aiškiai nustatyti racionaliai įmanomas koncentracijas šiuose maisto produktuose, reikia atlikti tolesnį tyrimą. Kol kas turėtų būti taikomos atitinkamoms sudedamosioms dalims, pavyzdžiui, maisto papilduose naudojamiems aliejams ir riebalams, nustatytos didžiausios leistinos benzo(a)pireno koncentracijos.

(63)

Atsižvelgiant į mokslo ir technologijos pažangą dėl benzo(a)pireno ir kitų kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose, iki 2007 m. balandžio 1 d. reikia peržiūrėti didžiausias leistinas PAA koncentracijas kakavos svieste.

(64)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

teršalo koncentracijos pokyčius džiovinant arba skiedžiant;

b)

teršalo koncentracijos pokyčius perdirbant;

c)

produkto sudedamųjų dalių atitinkamas proporcijas; ir

d)

kiekybinio vertinimo analitinę ribą.

a)

nėra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba nėra skirti naudoti kaip maisto sudedamosios dalys;

b)

atitinka priedo 2.1.1, 2.1.2, 2.1.4 ir 2.1.7 punktuose nustatytas atitinkamas didžiausias leistinas koncentracijas;

c)

yra apdorojami, įskaitant rūšiavimą ar kitokį fizinį apdorojimą, o po tokio apdorojimo nėra viršijamos priedo 2.1.3, 2.1.5 ir 2.1.6 punktuose nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos ir dėl šio apdorojimo nesusidaro kitų kenksmingų likučių;

d)

yra ženklinami, aiškiai nurodant jų paskirtį ir pateikiant nuorodą „produktas turi būti rūšiuojamas arba kitaip fiziškai apdorojamas, kad prieš vartojant žmonėms arba jį naudojant kaip maisto sudedamąją dalį sumažėtų užteršimas aflatoksinais“. Nuoroda pateikiama kiekvieno atskiro maišo, dėžės ir t. t. etiketėje arba originaliuose lydimuosiuose dokumentuose. Ant kiekvieno atskiro siuntos (partijos) maišo, dėžės ir t. t. ir originaliuose lydimuosiuose dokumentuose neištrinamais spaudmenimis nurodomas siuntos identifikavimo kodas.

a)

nuo 2006 m. liepos 1 d. taikomos priedo 2.4.1, 2.4.2, 2.4.4, 2.4.5, 2.4.6, 2.4.7, 2.5.1, 2.5.3, 2.5.5 ir 2.5.7 punktuose deoksinivalenoliui ir zearalenonui nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

b)

nuo 2007 m. liepos 1 d. taikomos priedo 2.4.3, 2.5.2, 2.5.4, 2.5.6 ir 2.5.8 punktuose deoksinivalenoliui ir zearalenonui nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

c)

nuo 2007 m. spalio 1 d. taikomos priedo 2.6 punkte fumonizinams B1 ir B2 nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

d)

nuo 2006 m. lapkričio 4 d. taikomos priedo 5 dalyje dioksinams ir dioksinų tipo PCB sumai nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.