This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02013R1307-20201229
Regulation (EU) No 1307/2013 of the European Parliament and of the Council of 17 December 2013 establishing rules for direct payments to farmers under support schemes within the framework of the common agricultural policy and repealing Council Regulation (EC) No 637/2008 and Council Regulation (EC) No 73/2009
Consolidated text: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009
02013R1307 — LT — 29.12.2020 — 008.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1307/2013 2013 m. gruodžio 17 d. (OL L 347 2013.12.20, p. 608) |
Iš dalies keičiamas:
Pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1307/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatomos:
bendrosios taisyklės dėl išmokų, kurios tiesiogiai skiriamos ūkininkams pagal I priede išvardytas paramos sistemas (toliau – tiesioginės išmokos);
specialios taisyklės, susijusios su:
bazine išmoka ūkininkams (toliau – bazinės išmokos sistema) ir pereinamojo laikotarpio supaprastinta sistema (toliau – vienkartinės išmokos už plotus sistema);
pereinamojo laikotarpio savanoriška nacionaline pagalba ūkininkams;
savanoriška perskirstymo išmoka;
išmoka ūkininkams, kurie laikosi klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos;
savanoriška išmoka ūkininkams vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių;
išmoka žemės ūkio veiklą pradedantiems jauniesiems ūkininkams;
savanoriškos susietosios paramos sistema;
specialiąja išmoka už medvilnę;
smulkiesiems ūkininkams skirta savanoriška supaprastinta sistema;
sistema, pagal kurią Bulgarija, Kroatija ir Rumunija gali papildyti tiesiogines išmokas.
2 straipsnis
I priedo dalinis pakeitimas
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priede pateikto paramos sistemų sąrašo dalinio pakeitimo, kiek tai būtina siekiant atsižvelgti į naujus teisėkūros procedūra priimamus aktus dėl paramos sistemų, kurie gali būti priimti priėmus šį reglamentą.
3 straipsnis
Taikymas atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms
11 straipsnis netaikomas SESV 349 straipsnyje nurodytiems Sąjungos regionams (toliau – atokiausi regionai) ir tiesioginėms išmokoms, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 229/2013 skiriamos mažosiose Egėjo jūros salose.
Šio reglamento III, IV ir V antraštinės dalys atokiausiems regionams netaikomos.
4 straipsnis
Terminų apibrėžtys ir susijusios nuostatos
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, neatsižvelgiant į tokios grupės ar jos narių juridinį statusą, suteikiamą pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra teritorinėje Sutarčių taikymo srityje, kaip apibrėžta ES sutarties 52 straipsnyje kartu su SESV 349 ir 355 straipsniais, ir kurie verčiasi žemės ūkio veikla; |
b) |
valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje; |
c) |
žemės ūkio veikla –
i)
žemės ūkio produktų gamyba, kultivavimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir laikymą ūkininkavimo tikslais, arba
ii)
žemės ūkio paskirties žemės ploto išlaikymas tokios būklės, kad jis būtų tinkamas ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, kurią vykdant nebūtų apsiribota įprastais žemės ūkio metodais ir įrenginiais, vadovaujantis kriterijais, kuriuos nustato valstybės, narės remdamosi Komisijos nustatyta sistema, arba
iii)
minimalios veiklos, kurią apibrėžia valstybės narės, vykdymas ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomame žemės ūkio paskirties žemės plote; |
d) |
žemės ūkio produktai – Sutarčių I priede išvardyti produktai, išskyrus žvejybos produktus, ir medvilnė; |
e) |
žemės ūkio paskirties žemės plotas – bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai ir daugiametės ganyklos arba naudojamas daugiamečiams pasėliams auginti; |
f) |
ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, įskaitant pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį atidėtus plotus, nepaisant to, ar ant tos žemės pastatyta šiltnamių, ar ji uždengta pastovia arba nuimama danga; |
g) |
daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta penkerius metus ar ilgiau ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus ir trumpos rotacijos želdinius; |
h) |
daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiais žolynais) – žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, taip pat, kai taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama; joje gali augti ir kitos augalų rūšys, pavyzdžiui, krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti ganymui, ir, kai taip nusprendžia valstybės narės, kitos augalų rūšys, kaip antai krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti gyvūnams šerti, jeigu joje ir toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad daugiamečiu žolynu būtų laikoma:
i)
žemė, kurią galima panaudoti ganymui ir kurios atžvilgiu laikomasi nusistovėjusios vietos praktikos, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja, ir (arba)
ii)
žemė, kurią galima panaudoti ganymui, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyrauja arba neauga; |
i) |
žolė ar kiti žoliniai pašarai – visi žoliniai augalai, kurie tradiciškai auga natūraliose ganyklose arba paprastai valstybėse narėse dedami į sėklų mišinius ganykloms ar pievoms, nepaisant to, ar jos skirtos gyvuliams ganyti; |
j) |
daigynai – toliau išvardyti jaunų atvirame lauke auginamų sumedėjusių augalų, skirtų vėliau persodinti, plotai:
—
vynmedžių ir šakniastiebių daigynai;
—
vaismedžių ir uogakrūmių daigynai;
—
dekoratyvinių augalų daigynai;
—
komerciniai miško medžių medelynai, išskyrus auginamus miškingoje vietovėje pačios žemės ūkio valdos reikmėms;
—
medžių ir krūmų, skirtų sodinti soduose, parkuose, šalikelėse ir krantinėse daigynai (pvz., gyvatvorių augalai, rožių krūmai bei kiti dekoratyviniai krūmai ir dekoratyviniai spygliuočiai), visais atvejais įskaitant jų poskiepius ir jaunus sodinukus;
|
k) |
trumpos rotacijos želdiniai – plotai, apsodinti tais KN kodu 0602 90 41 žymimų ir valstybių narių nustatytinų rūšių medžiais, kuriems priskiriami sumedėję daugiamečiai augalai, šakniastiebiai arba atžalos, likę žemėje po derliaus nuėmimo, ir kitą sezoną išdygstantys nauji daigai, ir kurie pasižymi ilgiausiu valstybių narių nustatytinu derliaus ciklu; |
l) |
pardavimas – žemės nuosavybės teisių arba teisių į išmokas pardavimas arba kitoks galutinis perleidimas; šis terminas neapima žemės pardavimo, kai žemė yra perleidžiama viešosioms valdžios institucijoms arba viešajam interesui patenkinti, ir kai perleidžiama ne žemės ūkio reikmėms; |
m) |
nuoma – nuomos sutartis arba panašios rūšies laikinas sandoris; |
n) |
perleidimas – žemės ar teisių į išmokas nuoma arba pardavimas, arba faktinis ar numatomas paveldėjimas, arba bet koks kitas galutinis perleidimas; jis neapima teisių į išmokas grąžinimo pasibaigus nuomai. |
Nepaisant pirmos pastraipos f ir h punktų, valstybės narės, kurios anksčiau nei 2018 m. sausio 1 d. pūdymui paliktos žemės sklypus bus pripažinusios kaip ariamąją žemę, po tos datos juos gali ir toliau taip pripažinti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. pūdymui paliktos žemės sklypai, kurie 2018 m. buvo pripažinti kaip ariamoji žemė pagal šią pastraipą, 2023 m. arba vėliau taps daugiamečiu žolynu, jei bus tenkinamos h punkte nustatytos sąlygos.
Valstybės narės:
nustato kriterijus, kuriuos turi atitikti ūkininkai, kad jie būtų laikomi įvykdžiusiais pareigą išlaikyti ganyti ir kultivuoti tinkamą žemės ūkio paskirties žemės ploto būklę, kaip nurodyta 1 dalies c punkto ii papunktyje;
jei taikytina, valstybėje narėje apibrėžia minimalią veiklą, kuri turi būti vykdoma ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomuose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, kaip nurodyta 1 dalies c punkto iii papunktyje;
nustato medžių rūšis, kurios priskiriamos trumpos rotacijos želdiniams, ir nustato maksimalų tų medžių rūšių derliaus ciklą, kaip nurodyta 1 dalies k punkte.
Valstybės narės gali nuspręsti, kad žemė, kurią galima panaudoti ganymui ir kuri sudaro dalį nusistovėjusios vietos praktikos, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja, būtų laikoma daugiamečiais žolynais, kaip nurodyta 1 dalies h punkte.
Valstybės narės gali nuspręsti, kad:
žemė, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama, būtų laikoma daugiamečiu žolynu, kaip nurodyta 1 dalies pirmos pastraipos h punkte su sąlyga, kad toje žemėje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir ji penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą;
daugiamečiame žolyne gali augti ir kitos augalų rūšys kaip antai krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti gyvūnams šerti, vietovėse, kuriose vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai, ir (arba)
žemė, kurią galima panaudoti ganymui, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyrauja arba neauga, būtų laikoma daugiamečiu žolynu, kaip nurodyta 1 dalies pirmos pastraipos h punkte.
Valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminacinio pobūdžio kriterijais, gali nuspręsti savo sprendimą pagal šios dalies trečios pastraipos b ir (arba) c punktus taikyti visoje savo teritorijoje arba jos dalyje.
Valstybės narės apie visus sprendimus, priimtus pagal šios dalies trečią ir ketvirtą pastraipas, ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. praneša Komisijai.
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:
sistema, pagal kurią valstybės narės turi nustatyti kriterijus, kuriuos turi atitikti ūkininkai, kad jie būtų laikomi įvykdžiusiais pareigą išlaikyti ganyti ir kultivuoti tinkamą žemės ūkio paskirties žemės ploto būklę, kaip nurodyta 1 dalies c punkto ii papunktyje;
sistema, pagal kurią valstybės narės apibrėžia minimalią veiklą, kuri turi būti vykdoma ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomuose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, kaip nurodyta 1 dalies c punkto iii papunktyje;
kriterijai, skirti žolės ir kitų žolinių pašarų vyravimui apibrėžti, ir kriterijai, skirti 1 dalies h punkte nurodytai nusistovėjusiai vietos praktikai apibrėžti.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ
1
SKYRIUS
Bendros taisyklės dėl tiesioginių išmokų
5 straipsnis
Bendros žemės ūkio politikos bendrosios nuostatos
Šiame reglamente numatytoms sistemoms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 ir pagal jį priimtos nuostatos.
6 straipsnis
Nacionalinės viršutinės ribos
Kai valstybė pasinaudoja 22 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, tai valstybei narei atitinkamiems metams II priede nustatyta viršutinė nacionalinė riba gali būti padidinta suma, kuri apskaičiuojama pagal tą pastraipą.
Kai valstybė narė pasinaudoja 36 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybe, tai valstybei narei atitinkamiems metams II priede nustatyta viršutinė nacionalinė riba gali būti padidinta suma, kuri apskaičiuojama pagal tą pastraipą.
7 straipsnis
Grynosios viršutinės ribos
Jeigu bendra tiesioginių išmokų suma, kuri turi būti skirta valstybėje narėje, viršytų III priede nustatytas viršutines ribas, ta valstybė narė visoms tiesioginių išmokų sumoms, išskyrus pagal Reglamentą (ES) Nr. 228/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 229/2013 skiriamas tiesiogines išmokas, taiko linijinį sumažinimą.
8 straipsnis
Finansinė drausmė
Dėl 17 straipsnyje numatyto laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo šio straipsnio 1 dalis Kroatijai taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.
9 straipsnis
Aktyvus ūkininkas
Atitinkamais atvejais valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, gali nuspręsti į pirmoje pastraipoje nurodytą sąrašą įtraukti kitų panašių ne žemės ūkio veiklos rūšių ir gali vėliau nuspręsti bet kuriuos tokius papildymus išbraukti.
Asmuo ar asmenų grupė, patenkantys į pirmos arba antros pastraipos į taikymo sritį, vis dėlto yra laikomi aktyviais ūkininkais, jei jie pateikia valstybių narių nustatytos formos patikrinamų įrodymų, kuriais įrodomas kuris nors iš šių aspektų:
tai, kad metinė tiesioginių išmokų suma sudaro bent 5 % visų pajamų, kurių jie gavo iš ne žemės ūkio veiklos naujausiais fiskaliniais metais, apie kuriuos turima tokių duomenų;
tai, kad jų vykdoma žemės ūkio veikla nėra nereikšminga;
tai, kad jų pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas.
Be to, kas numatyta 1 ir 2 dalyse, valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, gali nuspręsti, kad tiesioginės išmokos nebūtų skiriamos tiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba fizinių ar juridinių asmenų grupėms:
kurių vykdoma žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonominės veiklos dalį; ir (arba)
kurių pagrindinė veikla ar įmonės tikslas nėra žemės ūkio veikla.
Siekiant užtikrinti ūkininkų teisių apsaugą, Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:
kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiami atvejai, kai ūkininko turimas žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti laikomas daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomu plotu;
kriterijai, pagal kuriuos atskiriamos iš žemės ūkio veiklos ir ne žemės ūkio veiklos gautos pajamos;
kriterijai, pagal kuriuos apskaičiuojamos 2 ir 4 dalyse nurodytų tiesioginių išmokų sumos, visų pirma pirmaisiais teisių į atitinkamas tiesiogines išmokas paskirstymo metais, kai dar nėra galutinai nustatyta teisių į išmokas vertė, taip pat atitinkamos tiesioginės išmokos naujiesiems ūkininkams;
kriterijai, kuriuos ūkininkai turi atitikti, kad 2 ir 3 dalių tikslais įrodytų, jog jų vykdoma žemės ūkio veikla nėra nereikšminga ir kad jų pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas.
10 straipsnis
Būtiniausi reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti
Valstybės narės nusprendžia neskirti tiesioginių išmokų ūkininkui vienu iš šių atvejų:
jeigu bendra prašoma ar skirtina tiesioginių išmokų suma prieš taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 63 straipsnį konkrečiais kalendoriniais metais yra mažesnė kaip 100 EUR;
jeigu reikalavimus atitinkantis valdos plotas, už kurį prašomos arba skirtinos tiesioginės išmokos prieš taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 63 straipsnį, yra mažesnis kaip vienas hektaras.
2015–2021 m. Kroatijoje prašoma arba skirtina suma, nurodyta 1 dalies a punkte, apskaičiuojama remiantis VI priedo A punkte nustatyta suma.
11 straipsnis
Išmokų sumažinimas
Jei valstybė narės nusprendžia ūkininkams skirti perskirstymo išmoką pagal III antraštinės dalies 2 skyrių ir kai dėl 41 straipsnio 4 dalyje nustatytų didžiausių ribų taikymo tai valstybei narei užkertamas kelias panaudoti daugiau kaip 5 % metinės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos II priede, ta valstybė narė gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio.
Valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimus, priimtus pagal šį straipsnį, ir apie visus numatomus sumažinimus gauti lėšas visais metais iki 2019 m. ne vėliau kaip metų, einančių prieš tokių sprendimų taikymo metus, rugpjūčio 1 d.; paskutinė galima tokio pranešimo diena yra 2018 m. rugpjūčio 1 d.
2020 metams valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie pagal šį straipsnį priimtus sprendimus ir visas sumažinus išmokas numatomas gauti lėšas.
Dėl 2021 metų – ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d., o dėl 2022 metų – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šį straipsnį priimtus sprendimus ir visas sumažinus išmokas numatomas gauti lėšas.
12 straipsnis
Paraiškos dėl kelių rūšių paramos
Plotas, atitinkantis reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, dėl kurio ūkininkas pagal III antraštinės dalies 1 skyrių pateikė paraišką gauti bazinę išmoką, gali būti nurodomas paraiškoje gauti bet kurią kitą tiesioginę išmoką ir kitos rūšies paramą, kuriai netaikomas šis reglamentas, jei šiame reglamente aiškiai nenumatyta kitaip.
13 straipsnis
Valstybės pagalba
Nukrypstant nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ( 1 ) 211 straipsnio 1 dalies, SESV 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių išmokoms, skiriamoms laikantis šio reglamento.
14 straipsnis
Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių
Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. pranešama Komisijai. Tuo sprendimu nustatoma toje pastraipoje nurodyta procentinė dalis, kuri gali skirtis įvairiais kalendoriniais metais.
Valstybės narės, kurios nepriima sprendimo, nurodyto pirmoje pastraipoje, 2014 kalendorinių metų atžvilgiu iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. gali priimti tą sprendimą dėl 2015–2019 kalendorinių metų. Apie bet kurį tokį sprendimą jos praneša Komisijai vėliau kaip iki tos datos.
Valstybės narės gali nuspręsti peržiūrėti šioje dalyje nurodytus sprendimus; tie peržiūrėti sprendimai būtų taikomi nuo 2018 kalendorinių metų. Remiantis tokia peržiūra priimtas sprendimas negali sumažinti procentinės dalies, apie kurią pagal pirmą, antrą ir trečią pastraipas buvo pranešta Komisijai. Valstybės narės apie bet kuriuos remiantis tokia peržiūra priimtus sprendimus praneša Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Valstybės narės gali nuspręsti nuo 2019 kalendorinių metų peržiūrėti šioje dalyje nurodytus sprendimus ir apie visus tokia peržiūra grindžiamus sprendimus ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 1 d. praneša Komisijai. Tokia peržiūra grindžiamais sprendimais negali būti sumažinama procentinė dalis, apie kurią pagal pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas buvo pranešta Komisijai.
Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą, 2021 finansiniais metais finansuojamą iš EŽŪFKP, neviršijančią 15 % jų metinių nacionalinių viršutinių ribų 2020 kalendoriniais metais, nustatytų šio reglamento II priede. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti. Apie tą sprendimą jos praneša Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. ir nustato pasirinktą procentinę dalį.
Valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą, 2022 ir 2023 finansiniais metais finansuojamą iš EŽŪFKP, neviršijančią 15 % jų metinių nacionalinių viršutinių ribų 2021 ir 2022 kalendoriniais metais, nustatytų šio reglamento II priede. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti. Apie tą sprendimą Komisijai pranešama dėl 2021 kalendorinių metų – ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d., o dėl 2022 kalendorinių metų – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d., ir jame nustatoma pasirinkta procentinė dalis.
Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. pranešama Komisijai. Tuo sprendimu nustatoma toje pastraipoje nurodyta procentinė dalis, kuri gali skirtis įvairiais kalendoriniais metais.
Valstybės narės, kurios nepriima sprendimo, nurodyto pirmoje pastraipoje, 2015 finansinių metų atžvilgiu iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. gali priimti tokį sprendimą dėl 2016–2020 m. laikotarpio. Apie bet kurį tokį sprendimą jos praneša Komisijai vėliau kaip iki tos datos.
Valstybės narės gali nuspręsti peržiūrėti šioje dalyje nurodytus sprendimus; tie peržiūrėti sprendimai būtų taikomi 2019 ir 2020 finansiniais metais. Bet kuris remiantis tokia peržiūra priimtas sprendimas negali sumažinti procentinės dalies, apie kurią pagal pirmą, antrą ir trečią pastraipas buvo pranešta Komisijai. Valstybės narės apie bet kuriuos remiantis tokia peržiūra priimtus sprendimus, praneša Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Valstybės narės gali nuspręsti nuo 2019 kalendorinių metų peržiūrėti šioje dalyje nurodytus sprendimus ir apie visus tokia peržiūra grindžiamus spendimus ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 1 d. praneša Komisijai. Tokia peržiūra grindžiamais sprendimais negali būti padidinama procentinė dalis, apie kurią pagal pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas buvo pranešta Komisijai.
Ne vėliau kaip 2020 m. vasario 8 d. valstybės narės gali nuspręsti 2020 kalendoriniais metais tiesioginėms išmokoms skirti sumą, neviršijančią VIa priede nustatytos sumos. Todėl 2021 finansiniais metais atitinkama suma nebegali būti naudojama paramai, finansuojamai iš EŽŪFKP. Apie tą sprendimą jos praneša Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. vasario 8 d. ir nustato perkeltiną sumą.
Valstybės narės, kurios nepriima 1 dalies septintoje pastraipoje nurodyto sprendimo dėl 2022 ir 2023 finansinių metų, gali nuspręsti tiesioginėms išmokoms skirti 15 % neviršijančią sumą, o Bulgarija, Estija, Ispanija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Švedija – 25 % neviršijančią sumą nuo sumos, skirtos paramai, finansuojamai iš EŽŪFKP 2022 finansiniais metais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 ir 2023 finansiniais metais pagal Sąjungos teisės aktus, priimtus po to, kai bus priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2020/2093 ( 2 ) [DFP]. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama paramai, finansuojamai iš EŽŪFKP. Apie tą sprendimą Komisijai pranešama dėl 2022 finansinių metų – ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d., o dėl 2023 finansinių metų – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d., ir jame nustatoma pasirinkta procentinė dalis.
15 straipsnis
Peržiūra
I priede išvardytos paramos sistemos taikomos nedarant poveikio galimybei bet kuriuo metu atlikti jų peržiūrą atsižvelgiant į ekonominius pokyčius ir biudžeto padėtį. Atlikus tą peržiūrą, gali būti priimti teisėkūros procedūra priimami aktai, deleguotieji aktai pagal SESV 290 straipsnį arba įgyvendinimo aktai pagal SESV 291 straipsnį.
2
SKYRIUS
Bulgarijai, Kroatijai ir Rumunijai taikomos nuostatos
16 straipsnis
Laipsniškas tiesioginių išmokų įvedimas Bulgarijoje ir Rumunijoje
Bulgarijoje ir Rumunijoje išmokų viršutinės ribos nustatomos pagal 42, 47, 49, 51, 53 ir 65 straipsnius, o 2015 m. nustatomos remiantis V priedo A punkte nustatyta suma.
17 straipsnis
Laipsniškas tiesioginių išmokų įvedimas Kroatijoje
Kroatijoje tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos nuo 2022 m. taikytinų tiesioginių išmokų atitinkamo dydžio procentine dalimi:
18 straipsnis
Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos Bulgarijoje ir Rumunijoje
19 straipsnis
Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos Kroatijoje
Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma, kuri konkrečiais metais gali būti skiriama atitinkamai paramos sistemai, neviršija konkretaus finansinio paketo. Šis paketas nustatomas kaip skirtumas tarp:
tiesioginės paramos sumos, kuri pagal atitinkamą paramos sistemą galutinai įvedus tiesiogines išmokas pagal 17 straipsnį gali būti skiriama už 2022 kalendorinius metus ir
tiesioginės paramos sumos, kuri pagal atitinkamą paramos sistemą pritaikius išmokų didinimo tvarkaraštį pagal 17 straipsnį gali būti skiriama atitinkamais kalendoriniais metais.
Įgyvendinimo aktuose, susijusiuose su papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis, kuriomis siekiama papildyti IV antraštinės dalies 1 skyriuje nurodytą savanorišką susietąją paramą, taip pat nurodomi 52 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkretūs ūkininkavimo būdai arba konkretūs žemės ūkio sektoriai, su kuriais gali būti susijusios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos.
Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 71 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytos procedūros.
Kroatija pateikia ataskaitą, kurioje pateikia informacijos apie papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų sistemos įgyvendinimo priemones, iki metų, einančių po tų priemonių įgyvendinimo, ne vėliau kaip birželio 30 d. Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:
visi padėties pokyčiai, turintys įtakos papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms;
apie kiekvieną papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką – paramos gavėjų skaičius, bendra skirtos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos suma, taip pat hektarų skaičius, gyvulių arba kitų vienetų, už kuriuos skirta ta papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka, skaičius;
ataskaita apie skirtoms papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms taikytas kontrolės priemones.
20 straipsnis
Specialus nacionalinis išminavimo rezervas Kroatijoje
Kroatija taip pat praneša Komisijai teisių į išmokas, kuriomis ūkininkai galėjo pasinaudoti ankstesnių kalendorinių metų gruodžio 31 d., skaičių ir nepanaudotų specialaus nacionalinio išminavimo rezervo lėšų sumą tą pačią dieną.
Jei taikytina, pirmoje ir antroje pastraipose numatyti pranešimai pateikiami pagal regionus, nustatytus pagal šio reglamento 23 straipsnio 1 dalį.
Didžiausia suma, kuri turi būti pridėta pagal pirmą pastraipą remiantis visais plotais, apie kuriuos Kroatija pranešė pagal šio straipsnio 1 dalį iki 2022 m., yra 9 600 000 EUR ir, laikantis 17 straipsnyje nustatyto tiesioginių išmokų įvedimo tvarkaraščio. Didžiausios metinės sumos nustatomos VII priede.
2015–2022 m. Kroatija naudoja specialų nacionalinį išminavimo rezervą ūkininkų teisėms į išmokas už išminuotą žemę, kurią ūkininkai deklaravo atitinkamais metais, paskirstyti, jei:
tokia žemė atitinka hektarus atitinkančius reikalavimus, kaip apibrėžta 32 straipsnio 2–5 dalyse;
ta žemė ankstesniais kalendoriniais metais buvo vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai; ir
apie tą žemę pranešta Komisijai pagal šio straipsnio 1 dalį.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
BAZINĖS IŠMOKOS SISTEMA, VIENKARTINĖS IŠMOKOS UŽ PLOTUS SISTEMA IR SUSIJUSIOS IŠMOKOS
1
SKYRIUS
Bazinės išmokos sistema ir vienkartinės išmokos už plotus sistema
21 straipsnis
Teisės į išmokas
Parama pagal bazinės išmokos sistemą skiriama ūkininkams:
kurie įgyja teises į išmokas pagal šį reglamentą, pasinaudodami paskirstymu pagal 20 straipsnio 4 dalį, pirmuoju paskirstymu pagal 24 arba 39 straipsnį, paskirstymu iš nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų pagal 30 straipsnį arba jas perleidus pagal 34 straipsnį; arba
kurie laikosi 9 straipsnio reikalavimų ir nuosavybės teise arba nuomos pagrindais turi teisių į išmokas valstybėje narėje, kuri nusprendė pagal 3 dalį išlaikyti savo turimas teises į išmokas.
22 straipsnis
Bazinės išmokos sistemos viršutinė riba
Jei Komisijos pagal šio straipsnio 1 dalį valstybei narei 2021 ir 2022 kalendoriniams metams nustatyta viršutinė riba skiriasi nuo ankstesniais metais nustatytos viršutinės ribos dėl II priede nustatytos sumos pasikeitimo arba bet kurio tos valstybės narės sprendimo, priimto remiantis šiuo straipsniu, 14 straipsnio 1 arba 2 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi arba 53 straipsniu, ta valstybė narė linijiniu būdu sumažina arba padidina visų teisių į išmokas vertę ir (arba) sumažina arba padidina nacionalinį rezervą arba regioninius rezervus siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio 4 dalies.
23 straipsnis
Nacionalinių viršutinių ribų paskirstymas regionų lygiu
Valstybės narės, kurios taiko 36 straipsnį, gali priimti pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip metų, einančių prieš pirmuosius bazinės išmokos sistemos įgyvendinimo metus, rugpjūčio 1 d.
Valstybės narės, kurios netaiko 30 straipsnio 2 dalies, tą paskirstymą atlieka pirma pritaikiusios 30 straipsnio 1 dalyje numatytą linijinį sumažinimą.
Valstybės narės, kurios taiko 1 dalies antrą pastraipą, ne vėliau kaip atitinkamų metų rugpjūčio 1 d. praneša Komisijai apie toje pastraipoje nurodytą bet kurį sprendimą ir priemones, kurių buvo imtasi 2 ir 3 dalims taikyti.
Valstybės narės, kurios taiko 1 dalį, apie 5 dalyje nurodytą bet kurį sprendimą praneša Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš pirmuosius to sprendimo įgyvendinimo metus, rugpjūčio 1 d.
Valstybės narės, kurios taiko 1 dalies pirmą pastraipą, apie su 2021 kalendoriniais metais susijusius sprendimus, nurodytus 2 ir 3 dalyse, praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d., o su 2022 kalendoriniais metais susijusius sprendimus – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d.
24 straipsnis
Pirmasis teisių į išmokas paskirstymas
Teisės į išmokas paskirstomos ūkininkams, kurie turi teisę gauti tiesiogines išmokas pagal šio reglamento 9 straipsnį, jei:
paraišką dėl teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą skyrimo jie pateikia ne vėliau kaip konkrečią 2015 metų galutinę dieną, skirtą paraiškų pateikimui, kuri turi būti nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 78 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, išskyrus force majeure atvejus arba išimtines aplinkybes; ir
jie turėjo teisę gauti išmokas prieš bet kokį Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II antraštinės dalies 4 skyriuje numatytą sumažinimą arba išmokų neskyrimą pagal paraišką gauti pagalbą dėl tiesioginių išmokų arba pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos, arba papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 2013 m.
Pirma pastraipa netaikoma valstybėse narėse, kurios taiko šio reglamento 21 straipsnio 3 dalį.
Valstybės narės gali paskirstyti teises į išmokas ūkininkams, kurie turi teisę gauti tiesiogines išmokas pagal šio reglamento 9 straipsnį, kurie įvykdo pirmos pastraipos a punkte nurodytą sąlygą ir:
kurie negavo išmokų 2013 m. pagal šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą paraišką gauti pagalbą ir kurie atitinkamos valstybės narės pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 ( 3 ) 11 straipsnio 2 dalį nustatytą dieną 2013 m. paraiškų pateikimo metais:
valstybėse narėse, kuriose taikoma bendrosios išmokos sistema:
valstybėse narėse, kuriose taikoma vienkartinės išmokos už plotus sistema, turėjo vien tik žemės ūkio paskirties žemės, kuri 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 124 straipsnio 1 dalyje;
kuriems 2014 m. buvo paskirstytos teisės į išmokas iš nacionalinio rezervo pagal bendrosios išmokos sistemą vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 ar 57 straipsniu; arba
kurie niekada neturėjo pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 arba Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 nustatytų nuosavybės arba nuomos pagrindais teisių į išmokas ir kurie pateikia patikrinamų įrodymų, kad iki valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 11 straipsnio 2 dalį nustatytos dienos 2013 paraiškų pateikimo metais jie gamino, kultivavo ar augino žemės ūkio produktus, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir laikymą ūkininkavimo tikslais. Valstybės narės gali nustatyti savo pačių papildomus objektyvius ir nediskriminacinius šios kategorijos ūkininkams keliamų reikalavimų atitikimo kriterijus dėl atitinkamų gebėjimų, patirties ir išsilavinimo.
Naudodamosi šia galimybe, valstybės narės ūkininkams paskirsto sumažintą teisių į išmokas skaičių. Tas skaičius apskaičiuojamas proporcingai sumažinant papildomą 2015 m. kiekvieno ūkininko deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, palyginti su reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiumi, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalyje, kurį jis nurodė paraiškoje gauti pagalbą 2011 m., o Kroatijos atveju – 2013 m., nedarant poveikio išminuotų hektarų, už kuriuos turi būti paskirstytos teisės į išmokas pagal šio reglamento 20 straipsnio 4 dalį, skaičiui.
25 straipsnis
Teisių į išmokas vertė ir konvergencija
Pirmoje pastraipoje nurodyta nekintama bazinės išmokos sistemos, kuri nustatoma atitinkamai pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį ar 23 straipsnio 2 dalį, procentinė dalis apskaičiuojama nacionalinę arba regioninę viršutinę ribą, pritaikius 30 straipsnio 1 dalyje arba, jei taikoma, 2 dalyje numatytą linijinį sumažinimą, padalijant iš II priede nurodytos 2015 m. nacionalinės viršutinės ribos. Teisės į išmokas išreiškiamos skaičiumi, kuris atitinka hektarų skaičių.
Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti, kad pirmoje pastraipoje nurodyta procentinė dalis būtų didesnė nei 90 %, tačiau neviršytų 100 %.
Be to, valstybės narės gali nustatyti, kad ne vėliau kaip 2019 paraiškų pateikimo metais nė vienos teisės į išmokas vieneto vertė nebūtų mažesnė nei 60 % nacionalinės arba regioninės vieneto vertės 2019 m., išskyrus atvejus, kai valstybėse narėse, kurios taiko 7 dalyje nurodytą ribą, tai nulemia maksimalų sumažėjimą, kuris viršija tą procentinės dalies ribą. Tokiais atvejais nustatoma tokio dydžio minimali vieneto vertė, kokio reikia, kad būtų laikomasi tos ribos.
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kiekvienais metais nekintamos procentinės dalies, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, suderinama teisių į išmokas vertė, kurios pradinė vieneto vertė yra didesnė už nacionalinę arba regioninę vieneto vertę 2019 m.
Siekiant užtikrinti atitikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytam nustatytam procentui kiekvieniems metams, visų teisių į išmokas vertė patikslinama linijiniu būdu.
Pritaikiusios 22 straipsnio 5 dalyje nurodytą koregavimą, valstybės narės, kurios pasinaudojo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata, gali nuspręsti, kad teisių į išmokas, kurias ūkininkai turėjo 2019 m. gruodžio 31 d. ir kurių vertė yra mažesnė už nacionalinę arba regioninę vieneto vertę 2020 m., apskaičiuotą pagal šios dalies antrą pastraipą, vieneto vertė būtų padidinta iki nacionalinės arba regioninės vieneto vertės 2020 m. Šis padidinimas apskaičiuojamas pagal toliau išvardytas sąlygas:
padidinimo, dėl kurio atitinkama valstybė narė priėmė sprendimą, apskaičiavimo metodas grindžiamas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;
siekiant finansuoti padidinimą, sumažinamos visos nuosavybės arba nuomos pagrindais įgytos teisės į išmokas arba jų dalis, kurias ūkininkai turėjo 2019 m. gruodžio 31 d. ir kurių vertė yra didesnė už nacionalinę arba regioninę vieneto vertę 2020 m., apskaičiuotą pagal antrą pastraipą; šis sumažinimas taikomas šių teisių į išmokas vertės ir nacionalinės arba regioninės vieneto vertės 2020 m. skirtumui; šio sumažinimo taikymas grindžiamas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, į kuriuos gali būti įtrauktas didžiausio sumažinimo nustatymas.
Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta nacionalinė arba regioninė vieneto vertė 2020 m. apskaičiuojama padalijant bazinės išmokos sistemos nacionalinę arba regioninę viršutinę ribą, nustatytą pagal 22 straipsnio 1 dalį arba 23 straipsnio 2 dalį 2020 m., neįskaitant nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų sumos, iš nuosavybės arba nuomos pagrindais įgytų teisių į išmokas, kurias ūkininkai turėjo 2019 m. gruodžio 31 d., skaičiaus.
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybės narės, kurios pasinaudojo šio straipsnio 4 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, gali nuspręsti taikyti tą pačią teisių į išmoką vertę, kuri buvo apskaičiuota pagal tą dalį taikant 22 straipsnio 5 dalyje nurodytą koregavimą.
Valstybės narės laiku informuoja ūkininkus apie jų teisių į išmokas vertę, apskaičiuotą pagal šią dalį.
26 straipsnis
Pradinės vieneto vertės apskaičiavimas
Ta nekintama procentinė dalis atitinkamai apskaičiuojama bazinės išmokos sistemos nacionalinę ar regioninę viršutinę ribą, kuri 2015 metams turi būti nustatyta pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį arba 23 straipsnio 2 dalį, pritaikius šio reglamento 30 straipsnio 1 dalyje arba, jei taikoma, 2 dalyje numatytą linijinį sumažinimą, padalijant iš išmokų pagal bendrosios išmokos sistemą valstybėje narėje arba atitinkame regione sumos 2014 m., prieš sumažinimo ir neskyrimo atvejus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II antraštinės dalies 4 skyriuje.
Ta nekintama procentinė dalis atitinkamai apskaičiuojama bazinės išmokos sistemos nacionalinę ar regioninę viršutinę ribą, kuri 2015 metams turi būti nustatyta pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį arba 23 straipsnio 2 dalį, pritaikius šio reglamento 30 straipsnio 1 dalyje arba, jei taikoma, 2 dalyje numatytą linijinį sumažinimą, padalijant iš visų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, pagal bendrosios išmokos sistemą bendros vertės valstybėje narėje arba atitinkamame regione 2014 m.
Taikant šią dalį, laikoma, kad ūkininkas turi teisių į išmokas jo paraiškos dėl 2014 m. pateikimo dieną, kai teisės į išmokas buvo paskirtos arba galutinai jam perleistos iki tos dienos.
Ta nekintama procentinė dalis atitinkamai apskaičiuojama bazinės išmokos sistemos nacionalinę ar regioninę viršutinę ribą, kuri 2015 metams turi būti nustatyta pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį arba 23 straipsnio 2 dalį, pritaikius šio reglamento 30 straipsnio 1 dalyje arba, jei taikoma, 2 dalyje numatytą linijinį sumažinimą, padalijant iš pagal vienkartinės išmokos už plotus sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir ►C1 pagal to reglamento 132 ir 133a straipsnius atitinkamoje valstybėje narėje arba regione 2014 metams skirtos paramos bendros vertės, ◄ neatsižvelgiant į sumažinimo ir neskyrimo atvejus, kaip nustatyta to reglamento II antraštinės dalies 4 skyriuje.
Valstybė narė, kuri nusprendė taikyti savanorišką susietąją paramą pagal šio reglamento IV antraštinę dalį, apskaičiuodama pagal šiame straipsnyje nurodytus metodus, gali atsižvelgti į 2014 kalendoriniais metais suteiktos paramos dydžio ir paramos, kuri turi būti skirta pagal šio reglamento IV antraštinę dalį, dydžio skirtumus, jei:
savanoriška susietoji parama pagal šio reglamento IV antraštinę dalį suteikiama sektoriui, kuriam buvo suteikta paramos 2014 kalendoriniais metais pagal 52 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 68 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, ir valstybėms narėms, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus sistemą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies c punktą, 126, 127 ir 129 straipsnius; ir
savanoriškos susietosios paramos vieneto suma yra žemesnė, palyginti su 2014 m. paramos vieneto suma.
Šiame straipsnyje nurodytiems apskaičiavimams atlikti su sąlyga, kad netaikoma perskirstymo išmoka pagal 41 straipsnį, valstybės narės visapusiškai atsižvelgia į 2014 kalendoriniais metais suteiktą paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 72a ir 125a straipsnius.
27 straipsnis
Specialaus nacionalinio išminavimo rezervo įtraukimas
Kroatijos atveju laikoma, kad visos 25 ir 26 straipsniuose pateiktos nuorodos į nacionalinį rezervą, apima 20 straipsnyje nurodytą specialų nacionalinį išminavimo rezervą.
Be to, suma, susidaranti dėl specialiojo nacionalinio išminavimo rezervo, atimama iš 25 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, to straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 26 straipsnyje nurodytų bazinės išmokos sistemos viršutinių ribų.
28 straipsnis
Nenumatytas pelnas
►C1 Taikydama 25 straipsnio 4–7 dalis ir 26 straipsnį valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali nustatyti, kad tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės plotai parduodami ar perduodami, arba pasibaigia žemės ūkio paskirties žemės plotų visos ar dalies nuomos sutarties galiojimas po dienos, nustatytos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 35 straipsnį arba 124 straipsnio 2 dalį, ir iki dienos, nustatytos pagal šio reglamento 33 straipsnio 1 dalį, ◄ teisių į išmokas, kurios būtų paskirtos atitinkamam ūkininkui, padidinta vertė arba jos padidinta dalis grąžinama į nacionalinį rezervą arba regioninius rezervus, jei dėl padidinimo atitinkamas ūkininkas gautų nenumatyto pelno.
Tie objektyvūs kriterijai nustatomi tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymų, ir jie apima bent:
trumpiausią nuomos sutarties laikotarpį; ir
į nacionalinį rezervą arba regioninius rezervus grąžinamą gautų išmokų dalį.
29 straipsnis
Pranešimai dėl teisių į išmokas vertės ir konvergencijos
Valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. praneša Komisijai apie 25, 26 ir 28 straipsniuose nurodytus bet kuriuos sprendimus.
Valstybės narės praneša Komisijai apie su 2020 ir 2021 kalendoriniais metais susijusius savo sprendimus, nurodytus 25 straipsnio 11 ir 12 dalyse, ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d.
Valstybės narės praneša Komisijai apie su 2022 kalendoriniais metais susijusius savo sprendimus, nurodytus 25 straipsnio 12 dalyje, ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d.
30 straipsnis
Nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų sudarymas ir naudojimas
Valstybės narės savo nacionalinius arba regioninius rezervus gali naudoti siekdamos:
paskirstyti teises į išmokas ūkininkams siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, įskaitant vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo arba vystymo programos, susijusios su tam tikra valstybės intervencijos forma
paskirstyti teises į išmokas ūkininkams, siekiant kompensuoti jų nuostolius dėl konkrečių sunkumų;
paskirstyti teises į išmokas ūkininkams, kuriems teisės į išmokas pagal šį skyrių nebuvo paskirstytos dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių;
paskirstyti, jei jos taiko šio reglamento 21 straipsnio 3 dalį, teises į išmokas ūkininkams, ►C1 kurių 2015 m. pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą pastraipą jų deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų ◄ , kuriuos jie turi valstybės narės nustatytą dieną, kuri turi būti ne vėlesnė kaip tos valstybės narės nustatyta diena, iki kurios gali būti keičiama tokia paraiška gauti pagalbą, skaičius yra didesnis už pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 nustatytą nuosavybės arba nuomos pagrindais teisių į išmokas, kurias jie turi paraiškų pateikimo paskutinę dieną, kuri turi būti nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 78 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, skaičių;
nuolat vykdyti linijinį visų teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą vertės didinimą nacionaliniu ar regionų lygiu, jei atitinkamas nacionalinis arba regioninis rezervas 0,5 % viršija bazinės išmokos sistemos metinę nacionalinę arba regioninę viršutinę ribą, su sąlyga, kad liktų pakankamai sumų, kurias būtų galima paskirstyti pagal 6 dalį, šios dalies a ir b punktus ir šio straipsnio 9 dalį;
padengti metinius išmokų, numatytų pagal šio reglamento 51 straipsnio 2 dalį ir 65 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, skyrimo poreikius.
Šios dalies tikslais valstybės narės priima sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų įvairių naudojimo paskirčių eiliškumo.
Nacionalinis arba regioninis vertės vidurkis apskaičiuojamas nacionalinę arba regioninę viršutinę ribą dėl bazinės išmokos sistemos, nustatytą pagal atitinkamai 22 straipsnio 1 dalį arba 23 straipsnio 2 dalį teisių į išmokas paskirstymo metais, išskyrus nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų sumą, ir Kroatijos atveju, specialusis išminavimo rezervas, padalijant iš paskirstytų teisių į išmokas skaičiaus.
Valstybės narės nustato iš nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų paskirstomų teisių į išmokas vertės metinio laipsniško keitimo etapus, atsižvelgdamos į atitinkamai 22 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus bazinės išmokos sistemos nacionalinės ar regioninės viršutinės ribos pakeitimus, kurie atsiranda dėl II priede nustatytų nacionalinių viršutinių ribų dydžio svyravimų.
Su paskirstymais iš 2021 m. ir 2022 m. nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų susijusi nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų suma, kuri neturi būti įtraukiama pagal šios dalies antrą pastraipą, koreguojama pagal 22 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą. Šios dalies trečia pastraipa paskirstymams iš 2021 m. ir 2022 m. nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų netaikoma.
Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
jaunieji ūkininkai – ūkininkai, kurie atitinka 50 straipsnio 2 dalyje, o atitinkamais atvejais – 50 straipsnio 3 ir 11 dalyse nustatytas sąlygas; |
b) |
žemės ūkio veiklą pradedantys ūkininkai – fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie penkerių metų laikotarpiu prieš pradėdami vykdyti žemės ūkio veiklą savo vardu ir savo rizika nevykdė jokios žemės ūkio veiklos ir nekontroliavo žemės ūkio veiklą vykdančio juridinio asmens. Juridinio asmens atveju juridinį asmenį kontroliuojantis fizinis) asmuo arba fiziniai arba juridiniai asmenys savo vardu ir savo rizika negali būti vykdęs (-ę) jokios žemės ūkio veiklos arba penkerius metus prieš tam juridiniam asmeniu pradedant vykdyti žemės ūkio veiklą negali būti kontroliavęs (-ę) žemės ūkio veiklą vykdančio juridinio asmens; šios ūkininkų kategorijos atveju valstybės narės gali nustatyti savo pačių papildomus objektyvius ir nediskriminacinius atitikties reikalavimams kriterijus dėl atitinkamų gebėjimų, patirties arba išsilavinimo. |
31 straipsnis
Nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų papildymas
Nacionalinis rezervas arba regioniniai rezervai papildomi sumomis, kurios susidaro dėl:
teisių į išmokas, pagal kurias dvejus metus iš eilės neskiriama teisė gauti išmokas, taikant:
šio reglamento 9 straipsnį,
10 straipsnio 1 dalį, arba
11 straipsnio 4 dalį;
teisių į išmokas skaičiaus, atitinkančio bendrą teisių į išmokas, kuriomis ūkininkas nepasinaudojo pagal šio reglamento 32 straipsnį per dvejų iš eilės einančių metų laikotarpį, išskyrus kai jų panaudojimas neįvyko dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių, skaičių;. nustatant ūkininko turimas nuosavybės arba nuomos pagrindais teises į išmokas, kurios turi būti grąžintos į nacionalinį rezervą arba regioninius rezervus, pirmenybė teikiama toms teisėms į išmokas, kurios turi mažiausią vertę;
savanoriškai ūkininkų grąžintų teisių į išmokas;
šio reglamento 28 straipsnio taikymo;
nepagrįstai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 63 straipsnį paskirtų teisių į išmokas;
teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą nacionaliniu ar regionų lygiu vertės linijinio sumažinimo, kai nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų nepakanka šio reglamento 30 straipsnio 9 dalyje nurodytiems atvejams padengti;
kai valstybės narės mano, kad tai būtina, teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą nacionaliniu ar regionų lygiu vertės linijinio sumažinimo šio reglamento 30 straipsnio 6 dalyje nurodytiems atvejams apimti. Be to, valstybės narės, kurios jau naudojasi šia galimybe, tais pačiais metais taip pat gali taikyti teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą nacionaliniu ar regionų lygiu vertės linijinį sumažinimą šio reglamento 30 straipsnio 7 dalies a ir b punktuose nurodytiems atvejams apimti;
šio reglamento 34 straipsnio 4 dalies taikymo.
32 straipsnis
Pasinaudojimas teisėmis į išmokas
Šioje antraštinėje dalyje „reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai:
valdos žemės ūkio paskirties žemės plotas, įskaitant plotus, kurių agrarinė būklė valstybėse narėse, kurios 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Sąjungą ir kurios pasirinko taikyti vienkartinės išmokos už plotus sistemą, 2003 m. birželio 30 d. nebuvo gera, naudojamas žemės ūkio veiklai arba daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai (jei plotas naudojamas ir ne žemės ūkio veiklai); arba
bet kuris plotas, už kurį turima teisė gauti 2008 m. išmokas pagal bendrosios išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą, atitinkamai nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IVA antraštinėse dalyse, ir:
kuris po to, kai buvo įgyvendinta Direktyva 92/43/EEB, Direktyva 2000/60/EB ir Direktyva 2009/147/EB, nebeatitinka a punkte pateiktos termino „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžties;
kuriame tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra įveisiamas miškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį, arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį, arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį, arba nacionalinę sistemą, kurios sąlygos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ar Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį; arba
kuris tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį ar Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį.
2 dalies a punkto tikslais:
jei valdos žemės ūkio paskirties žemės plotas yra naudojamas ir ne žemės ūkio veiklai, laikoma, kad tas plotas daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai, jeigu ne žemės ūkio veiklos intensyvumas, pobūdis, trukmė ir pasirinktas laikas labai netrukdo vykdyti minėtą žemės ūkio veiklą;
valstybės narės gali sudaryti plotų, kurie daugiausia naudojami ne žemės ūkio veiklai, sąrašą.
Valstybės narės nustato šios pastraipos taikymo jų teritorijoje kriterijus.
33 straipsnis
Reikalavimus atitinkančių hektarų deklaravimas
34 straipsnis
Teisių į išmokas perleidimas
Teisėmis į išmokas, įskaitant faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju, gali būti pasinaudota tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo jos paskirtos.
Teisėmis į išmokas, įskaitant faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju, galima pasinaudoti tik tame regione, kuriame jos buvo paskirtos.
Tokie regionai apibrėžiami atitinkamu teritoriniu lygiu vadovaujantis objektyviais kriterijais ir užtikrinant vienodas sąlygas ūkininkams bei vengiant rinkos ir konkurencijos iškraipymų.
35 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir patikslinti konkrečias situacijas, kurios gali susidaryti taikant bazinės išmokos sistemą, Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:
taisyklių dėl ūkininkų atitikties pagal bazinės išmokos sistemą taikomiems reikalavimams ir galimybių pasinaudoti šia sistema paveldėjimo ar numatomo paveldėjimo, nuomos paveldėjimo, juridinio statuso arba pavadinimo pasikeitimo, teisių į išmokas perleidimo ir valdos sujungimo ar jos padalijimo, ir 24 straipsnio 8 dalyje nurodytos sutarties sąlygos taikymo;
taisyklių dėl teisių į išmokas vertės apskaičiavimo ir skaičiaus nustatymo arba teisių į išmokas vertės padidinimo ar sumažinimo teisių į išmokas paskirstymo pagal bet kurią šios antraštinės dalies nuostatą atveju, įskaitant taisykles:
dėl galimybės nustatyti teisių į išmokas, skirtų remiantis ūkininko paraiška, preliminarią vertę ir skaičių arba preliminarų teisių į išmokas padidinimą,
dėl teisių į išmokas preliminarios ir galutinės vertės ir skaičiaus nustatymo sąlygų,
dėl tų atvejų, kai pardavimas arba nuomos sutartis gali turėti įtakos teisių į išmokas paskirstymui;
taisyklių dėl teisių į išmokas, gaunamas iš nacionalinio rezervo arba regioninių rezervų, vertės bei skaičiaus nustatymo ir apskaičiavimo;
taisyklių dėl teisių į išmokas vieneto vertės pakeitimo teisių į išmokas padalijimo atveju ir 34 straipsnio 4 dalyje nurodyto teisių į išmokas perleidimo atveju;
24 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų alternatyvų taikymo kriterijų;
24 straipsnio 4–7 dalyse nurodytų skirtinų teisių į išmokas skaičiaus apribojimų taikymo kriterijų;
teisių į išmokas paskirstymo pagal 30 straipsnio 6 ir 7 dalis kriterijų;
sumažinimo koeficiento, nurodyto 32 straipsnio 5 dalyje, nustatymo kriterijų.
36 straipsnis
Vienkartinės išmokos už plotus sistema
Vienkartinės išmokos už plotus sistemos taikymo laikotarpiu šio skyriaus 1, 2 ir 3 skirsniai, ►C1 išskyrus 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 23 straipsnio 6 dalį, taip pat 32 straipsnio 2–6 dalis, šioms valstybėms narėms netaikomi. ◄
Valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus sistemą 2020 m., ją toliau taiko po 2020 m. gruodžio 31 d.
Tai darydamos, jos atsižvelgia į pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus ir 126, 127 bei 129 straipsnius 2014 kalendoriniais metais suteiktą paramą, taikant vieną ar kelias sistemas.
Kipras gali diferencijuoti paramą atsižvelgiant į konkretiems sektoriams skirtus finansinius paketus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 XVIIa priede, atėmus bet kurią pagalbą, skirtą tam pačiam sektoriui pagal šio reglamento 37 straipsnį.
Siekdamos diferencijuoti vienkartinės išmokos už plotus schemą, ir su sąlyga, kad netaikoma perskirstymo išmoka pagal 41 straipsnį, valstybės narės visapusiškai atsižvelgia į 2014 kalendoriniais metais suteiktą paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 125a straipsnį.
Kiekvienai valstybei narei pagal šios dalies pirmą pastraipą apskaičiuota suma gali būti padidinama ne daugiau kaip 3 % II priede nurodytos atitinkamos metinės nacionalinės viršutinės ribos, atėmus sumą, kuri gaunama atitinkamais metais pritaikius 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jei valstybė narė taiko tokį padidinimą, Komisija atsižvelgia į tą padidinimą nustatydama vienkartinės išmokos už plotus sistemos metinę nacionalinę viršutinę ribą pagal šios dalies pirmą pastraipą. Tuo tikslu valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. sausio 31 d. praneša Komisijai apie metines procentines dalis, kuriomis kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2018 m. turi būti padidinta pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuota suma. Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d. praneša Komisijai apie metinę procentinę dalį, kuria 2021 ir 2022 kalendoriniais metais turi būti didinama pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuota suma.
Valstybės narės gali kasmet peržiūrėti šios dalies antroje pastraipoje nurodytą savo sprendimą ir apie visus tokia peržiūra grindžiamus sprendimus praneša Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš jų taikymo metus, rugpjūčio 1 d.
37 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba
Pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą 2015–2020 m. laikotarpiu skiriančios valstybės narės gali nuspręsti pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą skirti 2021 m. ir 2022 m.
Pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos, kurią galima skirti ūkininkams bet kuriame iš 2 dalyje išvardytų sektorių, bendra suma neturi viršyti toliau nurodytų sektoriams skirtų konkrečių finansinių paketų, kuriuos nustatė Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 132 straipsnio 7 dalį arba 133a straipsnio 5 dalį 2013 m., procentinių dalių:
Kipro atveju procentinė dalis apskaičiuojama remiantis konkretiems sektoriams skirtų finansinių paketų dydžiais, kaip išdėstyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 XVIIa priede.
Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. apie 1 dalyje nurodytus bet kuriuos sprendimus praneša Komisijai. Pranešime nurodoma ši informacija:
sektoriams skirti konkretūs finansiniai paketai;
atitinkamais atvejais – maksimalus pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos dydis.
38 straipsnis
Bazinės išmokos sistemos įvedimas valstybėse narėse, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus sistemą
Išskyrus atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, ši antraštinė dalis taikoma toms valstybėms narėms, kurios taikė šio skyriaus 4 skirsnyje numatytą vienkartinės išmokos už plotus sistemą.
24–29 straipsniai netaikomi toms valstybėms narėms.
39 straipsnis
Pirmasis teisių į išmokas paskirstymas
Teisės į išmokas skiriamos ūkininkams, kurie turi teisę gauti tiesiogines išmokas pagal šio reglamento 9 straipsnį, jei:
paraišką dėl teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą skyrimo jie pateikia iki paraiškai pateikti galutinės dienos, kuri nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 78 straipsnio pirmos pastraipos b punktą pirmaisiais bazinės išmokos sistemos įgyvendinimo metais, išskyrus force majeure atvejus arba išimtines aplinkybes; ir
jie iki Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II antraštinės dalies 4 skyriuje numatyto bet kokio išmokų sumažinimo arba neskyrimo turėjo teisę gauti išmokas pagal paraišką gauti pagalbą dėl tiesioginių išmokų, pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą arba papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 2013 m.
Valstybės narės gali skirti teises į išmokas ūkininkams, kurie turi teisę gauti tiesiogines išmokas pagal šio reglamento 9 straipsnį ir kurie įvykdo primos pastraipos a punkte nurodytą sąlygą bei kurie 2013 m. negavo išmokų pagal šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą paraišką gauti pagalbą, ir atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 11 straipsnio 2 dalį nustatytą dieną 2013 m. paraiškų pateikimo metais turėjo tik žemės ūkio paskirties žemės, kuri 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 124 straipsnio 1 dalyje.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
40 straipsnis
Teisių į išmokas vertė
Pirmoje pastraipoje nurodyta bazinės išmokos sistemos, kuri nustatoma atitinkamai pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį arba 23 straipsnio 2 dalį, nekintama procentinė dalis apskaičiuojama nacionalinę arba regioninę viršutinę ribą, nustatytą pirmiesiems bazinės išmokos sistemos įgyvendinimo metams, pritaikius 30 straipsnio 1 dalyje arba, jei taikoma, 30 straipsnio 2 dalyje numatytą linijinį sumažinimą, padalijant iš II priede nustatytos nacionalinės viršutinės ribos pirmaisiais bazinės išmokos sistemos įgyvendinimo metais. Teisės į išmokas išreiškiamos skaičiumi, kuris atitinka hektarų skaičių.
Ta nekintama procentinė dalis atitinkamai apskaičiuojama bazinės išmokos sistemos nacionalinę ar regioninę viršutinę ribą, kuri pirmiesiems bazinės išmokos sistemos įgyvendinimo metams turi būti nustatyta pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį arba 23 straipsnio 2 dalį, pritaikius 1 dalyje arba, jei taikoma, 30 straipsnio 2 dalyje numatytą linijinį sumažinimą, padalijant iš skirtos bendros paramos vertės, išskyrus paramą, suteiktą pagal šio reglamento 41, 43, 48 ir 50 straipsnius bei IV antraštinę dalį už kalendorinius metus, einančius prieš bazinės išmokos sistemos įgyvendinimą atitinkamoje valstybėje narėje arba regione, prieš taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 63 straipsnį.
Pirmaisiais bazinės išmokos sistemos įgyvendinimo metais valstybės narės informuoja ūkininkus apie jų teisių į išmokas vertę, apskaičiuotą pagal šį straipsnį už kiekvienus laikotarpio, kuriam taikomas šis reglamentas, metus.
Tie objektyvūs kriterijai nustatomi tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymų, ir jie apima bent:
trumpiausią nuomos sutarties laikotarpį,
į nacionalinį rezervą arba regioninius rezervus grąžinamą gautų išmokų dalį.
2
SKYRIUS
Perskirstymo išmoka
41 straipsnis
Bendrosios taisyklės
Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kurį tokį sprendimą ne vėliau kaip atitinkamą pirmoje pastraipoje nurodytą datą.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą vidutinę regioninę išmoką už hektarą nustato valstybės narės, naudodamos II priede nustatytos 2019 kalendorinių metų nacionalinės viršutinės ribos dalį ir pagal 33 straipsnio 1 dalį 2015 m. atitinkamame regione deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių. Kiekvienam regionui ši dalis apskaičiuojama atitinkamą pagal 23 straipsnio 2 dalį nustatytą regioninę viršutinę ribą padalijant iš pagal 22 straipsnio 1 dalį nustatytos nacionalinės viršutinės ribos, pritaikius 30 straipsnio 1 dalyje numatytą linijinį sumažinimą, jei to straipsnio 2 dalis nėra taikoma.
42 straipsnis
Finansinės nuostatos
Valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą procentinę dalį, susijusią su 2021 kalendoriniais metais – ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d., o susijusią su 2022 kalendoriniais metais – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d.
3
SKYRIUS
Išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką
43 straipsnis
Bendrosios taisyklės
Klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio praktika yra:
pasėlių įvairinimas;
esamų daugiamečių žolynų išlaikymas; ir
ekologiniu požiūriu svarbios vietovės turėjimas žemės ūkio paskirties žemės plote.
Lygiavertė praktika yra praktika, apimanti panašaus pobūdžio veiklą, kuria užtikrinama lygiavertė arba didesnė nauda klimatui ir aplinkai, palyginti su 2 dalyje nurodyta vienos ar kelių rūšių praktika. Ta lygiavertė praktika ir 2 dalyje nurodytos rūšies (-ių) praktika, kuriai ji yra lygiavertė, išvardytos IX priede ir joms taikomas bet kuris iš nurodytų atvejų:
pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 2 dalį arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnio 2 dalį prisiimti įsipareigojimai;
nacionalinės arba regioninės aplinkosaugos sertifikavimo sistemos, įskaitant atitikties nacionalinės aplinkosaugos teisės aktams, kuriuose neapsiribojama atitinkamais pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyrių nustatytais privalomais standartais ir kuriais siekiama įgyvendinti su dirvožemio ir vandens kokybe, biologine įvairove, kraštovaizdžio išsaugojimu, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos susijusius tikslus, sertifikavimą. Tos sertifikavimo sistemos gali apimti šio reglamento IX priede išvardytą praktiką, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą praktiką, arba tų praktikos rūšių derinį.
Komisija įvertina, ar praktika, kuriai taikomi konkretūs įsipareigojimai ar sertifikavimo sistemos, yra įtraukta į IX priede pateiktą sąrašą, o jei, jos nuomone, į tą sąrašą ji nėra įtraukta, ji apie tai atitinkamai praneša valstybėms narėms priimdama įgyvendinimo aktus nesilaikydama 71 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytos procedūros. Jei Komisija praneša valstybei narei, kad ta praktika nėra įtraukta į IX priede pateiktą sąrašą, tada ta valstybė narė netaiko konkrečių įsipareigojimų ar sertifikavimo sistemų, dėl kurių pateiktas Komisijos pranešimas, kaip lygiavertės praktikos, kaip apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje.
Ši išmoka skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą, deklaruotą pagal 33 straipsnio 1 dalį arba pagal 36 straipsnio 2 dalį, kurios suma kasmet apskaičiuojama sumą, gautą pritaikius 47 straipsnį, padalijus iš bendro atitinkamoje valstybėje narėje arba regione pagal 33 straipsnio 1 dalį ar 36 straipsnio 2 dalį deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus,.
Nukrypstant nuo antros pastraipos, valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti 25 straipsnio 2 dalį, gali nuspręsti kiekvienais atitinkamais metais šioje dalyje nurodytą išmoką skirti kaip teisių į išmokas, kuriomis ūkininkas pasinaudojo pagal 33 straipsnio 1 dalį, bendros vertės procentinę dalį.
Kiekvienais metais ir kiekvienos valstybės narės ar regiono atžvilgiu ta procentinė dalis apskaičiuojama sumą, gautą pritaikius 47 straipsnį, padalijant iš visų teisių į išmokas, kuriomis toje valstybėje narėje arba tame regione buvo pasinaudota pagal 33 straipsnio 1 dalį, bendros vertės.
Pirma pastraipa taikoma tik tiems valdos vienetams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 11 straipsnį vykdoma ekologinė gamyba.
Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:
lygiavertės praktikos rūšys įtraukiamos į IX priede išdėstytą sąrašą;
nustatomi atitinkami reikalavimai, taikytini šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytoms nacionalinėms ar regioninėms sertifikavimo sistemoms, įskaitant šiomis sistemomis užtikrintino patikimumo lygį;
nustatomos išsamios taisyklės, skirtos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnio 6 dalyje nurodytai sumai, susijusiai su šio reglamento IX priedo I skirsnio 3 bei 4 punktuose ir III skirsnio 7 punkte nurodyta praktika, ir bet kuria papildoma lygiaverte praktika, kuri įtraukiama į tą priedą pagal šios dalies a punktą, kuriai reikia konkretaus apskaičiavimo, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo, apskaičiuoti.
44 straipsnis
Pasėlių įvairinimas
Jeigu ūkininko ariamoji žemė užima daugiau kaip 30 hektarų ir ji didžiąją metų dalį arba didžiąją pasėlių auginimo ciklo dalį nėra naudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti, toje ariamojoje žemėje turi būti auginami bent trijų skirtingų rūšių pasėliai. Pagrindiniams pasėliams neturi būti skirta daugiau kaip 75 % tos ariamosios žemės ploto, o dviejų rūšių pagrindiniams pasėliams kartu neturi būti skirta daugiau kaip 95 % tos ariamosios žemės ploto.
1 ir 2 dalys netaikomos valdoms:
kuriose daugiau kaip 75 % ariamosios žemės ploto naudojami žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, naudojami ankštiniams augalams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba naudojami kelioms minėtoms paskirtims;
kuriose daugiau kaip 75 % reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės ploto yra daugiametis žolynas, naudojami žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba augalams po vandeniu auginti didžiąją metų dalį arba didžiąją pasėlių auginimo ciklo dalį, arba naudojami kelioms minėtoms paskirtims;
kuriose daugiau kaip 50 % deklaruotos ariamosios žemės ploto ūkininkas nedeklaravo savo ankstesnių metų paraiškoje gauti pagalbą ir kai, remiantis geoerdvinės paramos paraiškų palyginimu, visa ariamoji žemė yra skirta kitam pasėliui auginti, palyginti su ankstesniais kalendoriniais metais augintu pasėliu;
kurios yra į šiaurę nuo 62 lygiagretės esančiose vietovėse ar tam tikrose gretimose vietovėse. Jeigu tokiose valdose ariamoji žemė užima daugiau kaip 10 hektarų, toje ariamojoje žemėje turi būti auginami bent dviejų rūšių pasėliai ir nė vienai iš šių pasėlių rūšių neturi būti skirta daugiau kaip 75 % tos ariamosios žemės ploto, išskyrus tuos atvejus, kai pagrindiniai pasėliai yra žolė arba kiti žoliniai pašarai, arba pūdymui paliktą žemę.
Šiame straipsnyje terminas „pasėliai“ reiškia bet kurį iš toliau pateikiamų atvejų:
iš botaninėje pasėlių klasifikacijoje nustatytų skirtingų genčių kultūrą;
bet kurios iš rūšių, jei auginamos Brassicaceae, Solonaceae ir Cucurbitaceae rūšys, kultūrą,
pūdymui paliktą žemę,
žolę bei kitus žolinius pašarus.
Žieminiai pasėliai ir pavasariniai pasėliai laikomi skirtingais pasėliais, net jeigu jie priklauso tai pačiai genčiai. Triticum spelta ir tai pačiai genčiai priklausantys pasėliai laikomi skirtingais pasėliais.
Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:
pripažįstamos kitos nei šio straipsnio 4 dalyje nurodytos gentys ir rūšys ir
nustatomos skirtingų pasėlių dalių tikslaus apskaičiavimo taikymo taisyklės.
45 straipsnis
Daugiamečiai žolynai
Siekdamos užtikrinti aplinkosaugos požiūriu vertingų daugiamečių žolynų apsaugą, valstybės narės gali nuspręsti nustatyti papildomas pažeidžiamas vietoves, esančias už vietovių, kurioms taikomos direktyvos 92/43/EEB arba 2009/147/EB, ribų, įskaitant daug anglies turinčiuose dirvožemiuose augančius daugiamečius žolynus.
Valstybių narių pagal pirmą pastraipą ir atitinkamais atvejais – antrą pastraipą nurodytose vietovėse ūkininkai nekeičia daugiamečių žolynų paskirties ir jų nesuaria.
Siekiant nustatyti pirmoje pastraipoje nurodytą referencinį santykį:
daugiamečiais žolynais užsėti plotai – 2012 m. arba Kroatijos atveju – 2013 m. pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ūkininkų, kuriems taikomos šiame skyriuje nustatytos pareigos, deklaruotas daugiametės ganyklos plotas ir 2015 m. pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą ūkininkų, kuriems taikomos šiame skyriuje nustatytos pareigos deklaruotas daugiamečiais žolynais užsėtas plotas, kuris 2012 m., o Kroatijos atveju – 2013 m. nebuvo deklaruotas kaip daugiametė ganyklos žemė;
bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas – 2015 m. pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą ūkininkų, kuriems taikomos šiame skyriuje nustatytos pareigos, deklaruotas žemės ūkio paskirties žemės plotas.
Daugiamečių žolynų referencinė santykinė dalis perskaičiuojama tais atvejais, kai ūkininkai, kuriems taikomos šiame skyriuje nustatytos pareigos, yra įpareigoti 2015 m. arba 2016 m. žemės plotą pertvarkyti į daugiamečius žolynus pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 93 straipsnį. Tokiais atvejais šie plotai pridedami prie daugiamečiais žolynais užsėtos žemės ploto, kaip nurodyta šios dalies antros pastraipos a punkte.
Daugiamečių žolynų santykinė dalis nustatoma kasmet, remiantis ūkininkų, kuriems taikomos šiame skyriuje nustatytos pareigos, atitinkamais metais pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą deklaruotais plotais.
Šioje dalyje nustatyta pareiga taikoma nacionaliniu, regionų arba atitinkamu subregionų lygiu. Siekdamos užtikrinti, kad daugiamečių žolynų santykinė dalis nesumažėtų daugiau kaip 5 %, valstybės narės gali nuspręsti pareigą išlaikyti daugiamečius žolynus taikyti žemės ūkio valdos lygiu. Valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. apie bet kurį tokį sprendimą praneša Komisijai.
Valstybės narės apie referencinę santykinę dalį ir šioje dalyje nurodytą santykinę dalį praneša Komisijai.
Vis dėlto, jei išlaikomas tam tikrų ribų daugiamečiais žolynais užsėtų plotų dydis absoliučia verte, nustatyta pagal 2 dalies antros pastraipos a punktą, laikoma, kad 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga yra įvykdyta.
Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:
nustatoma sistema, pagal kurią turi būti nustatytos papildomos pažeidžiamos vietovės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;
nustatomi išsamūs daugiamečių žolynų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykio, kuris turi būti išlaikytas pagal šio straipsnio 2 dalį, apskaičiavimo metodai;
nustatomas šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas ankstesnis laikotarpis.
46 straipsnis
Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros procedūra priimamą aktą, priimtą pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytas procentas gali būti padidinamas nuo 5 % iki 7 %.
Ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. Komisija pateikia įvertinimo ataskaitą dėl šios dalies pirmos pastraipos įgyvendinimo, prie kurios prireikus prideda pasiūlymą dėl antroje pastraipoje nurodyto teisėkūros procedūra priimamo akto.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. nusprendžia, ar vienas ar keli iš toliau nurodytų plotų laikomi ekologiniu požiūriu svarbia vietove:
pūdymui palikta žemė;
žemės pylimai;
kraštovaizdžio elementai, įskaitant valdos ariamajai žemei gretimus elementus; nukrypstant nuo šio reglamento 43 straipsnio 1 dalies, ypatumai gali apimti kraštovaizdžio elementus, kurie nėra įtraukti į reikalavimus atitinkantį plotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 76 straipsnio 2 dalies c punktą;
apsauginės juostos, įskaitant apsaugines juostas, kurios užsėtos daugiamečiais žolynais, jei juos galima atskirti nuo gretimo reikalavimus atitinkančio žemės ūkio paskirties žemės ploto;
žemės ūkio ir miškininkystės sistemų hektarai, už kuriuos skiriama ar buvo paskirta parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 44 straipsnį ir (arba) Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 23 straipsnį,
prie miško pakraščių esančių reikalavimus atitinkančių hektarų juostos;
plotai, kuriuose auga trumpos rotacijos želdiniai, kuriuose nenaudojamos mineralinės trąšos ir (arba) augalų apsaugos produktai;
šio reglamento 32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodyti plotai, kuriuose įveistas miškas;
tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotai, suformuoti sodinant ir daiginant sėklas, kuriems taikomi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti svoriniai koeficientai;
plotai, užsodinti azotą fiksuojančiais pasėliais;
plotai, kuriuose yra Miscanthus;
plotai, kuriuose yra Silphium perfoliatum;
pūdymui paliktos žemės plotai, skirti medingiesiems augalams (kuriuose auga daug žiedadulkių ir nektaro turinčių augalų rūšys).
Išskyrus šios dalies pirmos pastraipos g, h, k ir l punktuose nurodytus valdos plotus, ekologiniu požiūriu svarbios vietovės turi būti valdos ariamojoje žemėje. Šios dalies pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytų plotų atveju ekologiniu požiūriu svarbios vietovės taip pat gali būti prijungtos prie valdos ariamosios žemės, kurią ūkininkas deklaravo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą.
1 dalis netaikoma valdoms:
kuriose daugiau kaip 75 % ariamosios žemės ploto naudojami žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojami ankštiniams augalams auginti, arba naudojama kelioms minėtoms paskirtims;
kuriose daugiau kaip 75 % reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės ploto yra daugiametis žolynas, naudojami žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba augalams po vandeniu auginti didžiąją metų dalį arba didžiąją pasėlių auginimo ciklo dalį, arba naudojami kelioms minėtoms paskirtims.
Kiekvienas bendrame įgyvendinime dalyvaujantis ūkininkas užtikrina, kad bent 50 % vietovės, kuriai taikoma 1 dalyje nurodyta pareiga, ploto būtų jo valdos žemės plote ir atitiktų 2 dalies antros pastraipos reikalavimus. Tokiame bendrame įgyvendinime gali dalyvauti ne daugiau kaip dešimt ūkininkų.
Mišku padengtas plotas ir miško bei žemės ūkio paskirties žemės santykis apskaičiuojamas vietovės lygiu, atitinkančiu LAU2 lygį, arba aiškiai apibrėžtos kitos vietos vieneto, apimančio vieną aiškią gretimą geografinę vietovę, kuriai būdingos panašios žemės ūkio sąlygos, lygiu.
Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:
nustatomi papildomi kriterijai, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių plotai, kad juos būtų galima laikyti ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis;
įtraukiami kitų rūšių nei nurodytos 2 dalyje plotai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti siekiant laikytis 1 dalyje nurodytos procentinės dalies;
pritaikomas X priedas siekiant nustatyti 3 dalyje nurodytus perskaičiavimo ir svorinius koeficientus bei atsižvelgti į kriterijus ir (arba) vietovių rūšis, kuriuos turės nustatyti Komisija pagal šios dalies a ir b punktus;
nustatomos 5 ir 6 dalyje nurodytos taisyklės dėl įgyvendinimo nustatymo, įskaitant būtiniausius tokio įgyvendinimo reikalavimus;
nustatoma sistema, pagal kurią valstybės narės apibrėžia kriterijus, kuriuos turi atitikti valdos, kad jas būtų galima laikyti esančiomis šalia viena kitos 6 dalies tikslais;
apibrėžiami metodai, kuriais nustatomas bendro žemės ploto, padengto mišku, procentas ir 7 dalyje nurodytas miško ir žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis.
47 straipsnis
Finansinės nuostatos
Valstybės narės, taikydamos 23 straipsnį, gali nuspręsti taikyti išmoką regioniniu lygiu. Tokiu atveju jos kiekvienam regionui naudoja pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytos viršutinės ribos dalį. Kiekvienam regionui tenkanti dalis apskaičiuojama atitinkamą regioninę viršutinę ribą, nustatytą pagal 23 straipsnio 2 dalį, padalijant iš nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos pagal 22 straipsnio 1 dalį, pritaikius linijinį sumažinimą pagal 30 straipsnio 1 dalį, kai netaikoma to straipsnio 2 dalis.
4
SKYRIUS
Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių
48 straipsnis
Bendrosios taisyklės
Be to, valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, gali nustatyti didžiausią valdos hektarų skaičių, už kurį pagal šį skyrių gali būti skiriama parama.
Valstybės narės 49 straipsnio 1 dalyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą paskirsto regionams remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.
Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, regionų lygiu apskaičiuojama regioninę viršutinę ribą, apskaičiuotą pagal šios dalies antrą pastraipą, padalijant iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 33 straipsnio 1 dalį atitinkamame regione, arba 36 straipsnio 2 dalį„ kurie yra plotuose, už kuriuos valstybė narė pagal šio straipsnio 2 dalį yra nusprendusi skirti išmoką, skaičiaus.
49 straipsnis
Finansinės nuostatos
Valstybės narės savo sprendimą, kuris įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., gali peržiūrėti ir iš dalies jį pakeisti ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 1 d. Apie bet kuri tokį sprendimą jos praneša Komisijai ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 1 d.
Valstybės narės, mokančios išmokas pagal 48 straipsnį 2020 kalendoriniais metais, praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą procentinę dalį, susijusią 2021 kalendoriniais metais – ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d., o susijusią su 2022 kalendoriniais metais – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d.
5
SKYRIUS
Išmokos jauniesiems ūkininkams
50 straipsnis
Bendrosios taisyklės
Šiame skyriuje „jaunieji ūkininkai“ – tai fiziniai asmenys:
kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą pateikimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalyje, ir
kurie a punkte nurodytos paraiškos teikimo metais yra ne vyresni nei 40 metų amžiaus.
Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos antro sakinio, valstybės narės gali nuspręsti, kad tiems jauniesiems ūkininkams, kurie įsikūrė pagal 2 dalies a punktą 2010–2013 m. laikotarpiu, penkerių metų laikotarpis būtų sumažintas metų, praėjusių nuo 2 dalies a punkte nurodyto įsikūrimo iki pirmosios paraiškos dėl išmokos jauniems ūkininkams pateikimo, skaičiumi.
Kiekvienais metais, valstybės narės, kurios netaiko 36 straipsnio, išmokos jauniesiems ūkininkams sumą kasmet apskaičiuoja teisių į išmokas, kuriomis ūkininkas pasinaudojo pagal 32 straipsnio 1 dalį, skaičių padaugindamos iš dydžio, atitinkančio:
25–50 % vidutinės ūkininko nuosavybės arba nuomos pagrindais turimų teisių į išmokas vertės arba
25–50 % sumos, apskaičiuotos II priede nustatytą 2019 kalendorinių metų nacionalinės viršutinės ribos nekintamą procentinę dalį padalijus iš visų pagal 33 straipsnio 1 dalį 2015 m. deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus. Ta nekintama procentinė dalis yra lygi nacionalinės viršutinės ribos daliai, pagal 22 straipsnio 1 dalį nustatytai bazinės išmokos sistemai 2015 m.
Nacionalinė vidutinė išmoka už hektarą apskaičiuojama II priede nustatytą 2019 kalendorinių metų nacionalinę viršutinę ribą padalijant iš 2015 m. pagal 33 straipsnio 1 dalį arba pagal 36 straipsnio 2 dalį deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus.
Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas nustatytas hektarų skaičius apskaičiuojamas bendrą reikalavimus atitinkančių hektarų, kuriuos pagal 33 straipsnio 1 dalį arba pagal 36 straipsnio 2 dalį deklaravo jaunieji ūkininkai, kurie 2015 m. pateikė paraiškas dėl išmokos jauniesiems ūkininkams, skaičių padalijant iš bendro jaunųjų ūkininkų, kurie 2015 m. pateikė paraiškas dėl tos išmokos, skaičiaus.
Valstybė narė gali perskaičiuoti nustatytą hektarų skaičių bet kurias metais po 2015 m., jei ženkliai pasikeičia jaunųjų ūkininkų, kurie pateikia paraiškas dėl išmokos, skaičius arba jaunųjų ūkininkų valdų dydis, arba abu atvejai.
Metinė vienkartinė suma, kuri gali būti skiriama ūkininkui, neviršija bendros jo bazinių išmokų sumos prieš pradedant taikyti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 63 straipsnį konkrečiais metais.
51 straipsnis
Finansinės nuostatos
Kasmet iki rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali peržiūrėti savo numatomą procentinę dalį, kuri pradedama taikyti nuo kitų metų. Apie peržiūrėtą procentinę dalį jos praneša Komisijai ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš jos taikymą, rugpjūčio 1 d.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
IV
ANTRAŠTINĖ DALIS
SUSIETOJI PARAMA
1
SKYRIUS
Savanoriška susietoji parama
52 straipsnis
Bendrosios taisyklės
►C1 Nukrypstant nuo 3 dalies, susietoji parama taip pat gali būti teikiama ūkininkams, ◄ kurie:
2014 m. gruodžio 31 d. turi teises į išmokas, jiems suteiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnį bei 71m straipsnį ir pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 60 straipsnį ir 65 straipsnio ketvirtą pastraipą; ir
neturi reikalavimus atitinkančių hektarų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą, kaip nurodyta šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyriuje.
▼M9 —————
Siekiant užtikrinti veiksmingą ir tikslingą Sąjungos lėšų panaudojimą ir išvengti dvigubo finansavimo pagal kitas panašias paramos priemones, Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl:
susietosios paramos teikimo sąlygų,
suderinamumo su kitomis Sąjungos priemonėmis ir paramos sumavimo taisyklių.
53 straipsnis
Finansinės nuostatos
Valstybės narės, netaikančios savanoriškos susietosios paramos iki 2020 m. paraiškų pateikimo metų, gali ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d. priimti sprendimą pagal pirmą pastraipą dėl 2021 kalendorinių metų.
Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti panaudoti iki 13 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, jei:
iki 2014 m. gruodžio 31 d.:
jos taikė vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 V antraštinėje dalyje,
jos finansavo priemones pagal to reglamento 111 straipsnį, arba
joms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, numatyta 69 straipsnio 5 dalyje, o Maltos atveju – to reglamento 69 straipsnio 1 dalyje; ir (arba)
jos 2010–2014 m. laikotarpiu bent vienerius metus daugiau kaip 5 % jų turimų lėšų sumos iš viso skyrė tiesioginėms išmokoms, numatytoms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje, IV antraštinėje dalyje, išskyrus jos 1 skyriaus 6 skirsnį, ir V antraštinėje dalyje;
Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje nustatytoms priemonėms finansuoti:
to reglamento 68 straipsnio 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose ir b bei e punktuose numatytai paramai finansuoti; arba
priemonėms pagal to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyrių, išskyrus 6 skirsnį, finansuoti.
Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės, kurios 2010–2014 m. laikotarpiu bent vienerius metus daugiau kaip 10 % turimų lėšų sumos iš viso skyrė tiesioginėms išmokoms, numatytoms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje, IV antraštinėje dalyje, išskyrus jos 1 skyriaus 6 skirsnį, ir V antraštinėje dalyje:
Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje nustatytoms priemonėms, finansuoti;
to reglamento 68 straipsnio 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose ir b bei e punktuose numatytai paramai finansuoti; arba
priemonėms pagal to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyrių, išskyrus 6 skirsnį, finansuoti,
gavusios Komisijos patvirtinimą pagal šio reglamento 55 straipsnį, gali nuspręsti panaudoti daugiau kaip 13 % šio reglamento II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.
Ne vėliau kaip 2020 m. vasario 8 d. valstybės narės taip pat gali peržiūrėti savo sprendimą, priimtą pagal šį skyrių, neviršydamos to, kas būtina pagal 14 straipsnį priimtam sprendimui dėl lankstaus lėšų pervedimo tarp ramsčių 2020 kalendoriniais metais pakoreguoti.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d. dėl 2021 kalendorinių metų, ir ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d. dėl 2022 kalendorinių metų, nusprendžia dėl savanoriškos susietosios paramos atitinkamais paraiškų teikimo metais tolesnio taikymo arba nutraukimo.
Atlikdamos peržiūrą pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas, arba pateikdamos pranešimą pagal šios dalies trečią pastraipą, valstybės narės gali nuspręsti nuo kitų metų, o dėl 2020 ir 2021 kalendorinių metų – nuo tų pačių kalendorinių metų:
nekeisti pagal 1, 2 ir 3 dalis nustatytos procentinės dalies, ją padidinti arba sumažinti, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į tose dalyse nustatytus apribojimus, arba nekeisti pagal 4 dalį nustatytos procentinės dalies arba ją sumažinti;
pakeisti paramos teikimo sąlygas;
nustoti teikti paramą pagal šį skyrių.
Valstybės narės praneša Komisijai apie visus sprendimus, susijusius su šios dalies pirma, antra ir trečia pastraipomis, ne vėliau kaip iki tose pastraipose nurodytų atitinkamų terminų. Pranešime apie sprendimą dėl peržiūros pagal šios dalies antrą pastraipą turi būti paaiškintas peržiūros ir sprendimo dėl lankstaus lėšų pervedimo tarp ramsčių 2020 kalendoriniais metais, priimto pagal 14 straipsnį, ryšys.
54 straipsnis
Pranešimas
55 straipsnis
Komisijos patvirtinimas
Komisija priima įgyvendinimo aktus, netaikant 71 straipsnio 2 arba 3 dalyse nurodytos procedūros, kuriais patvirtina 53 straipsnio 4 dalyje arba atitinkamais atvejais 53 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytą sprendimą, jei įrodomas vienas iš šių poreikių atitinkamame sektoriuje arba regione:
dėl pasirinkimo galimybių stygiaus atsiradęs poreikis užtikrinti tam tikrą konkrečios gamybos lygį ir sumažinti gamybos atsisakymo riziką bei dėl to kylančias socialines ir (arba) aplinkosaugos problemas;
poreikis užtikrinti nuolatinį tiekimą vietos gamybos pramonei ir taip išvengti neigiamų socialinių ir ekonominių bet kokio su tuo susijusio restruktūrizavimo pasekmių,
poreikis kompensuoti konkrečiame sektoriuje ūkininkams kylančius sunkumus, kuriuos lemia nuolatiniai susijusios rinkos sutrikimai,
poreikis imtis intervencinių priemonių, jei laikoma, kad kitos paramos, kuria būtų galima pasinaudoti pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 arba bet kurią patvirtintą valstybės pagalbos sistemą, neužtenka šios dalies a, b ir c punktuose nurodytiems poreikiams patenkinti.
2
SKYRIUS
Specialioji išmoka už medvilnę
56 straipsnis
Taikymo sritis
Pagalba ūkininkams, auginantiems medvilnę, kurios KN kodas 5201 00 , teikiama šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis (toliau – specialioji išmoka už medvilnę).
57 straipsnis
Atitiktis reikalavimams
Specialioji išmoka už medvilnę išmokama už geros ir tinkamos prekinės kokybės medvilnę.
58 straipsnis
Baziniai plotai, nustatytieji derlingumo dydžiai ir referencinės sumos
Nustatomi tokie nacionaliniai baziniai plotai:
Nustatomi tokie ataskaitinio laikotarpio nustatytieji derlingumo dydžiai:
Specialiosios išmokos už medvilnę už reikalavimus atitinkančio ploto hektarą suma 2020 metams apskaičiuojama 2 dalyje nustatytą derlingumo dydį padauginant iš šių referencinių sumų:
Specialiosios išmokos už medvilnę už reikalavimus atitinkančio ploto hektarą suma 2021 ir 2022 metams apskaičiuojama 2 dalyje nustatytą derlingumo dydį padauginant iš šių referencinių sumų:
59 straipsnis
Patvirtintos tarpšakinės organizacijos
Šiame skyriuje „patvirtinta tarpšakinė organizacija“ – tai juridinis asmuo, kurį sudaro medvilnę auginantys ūkininkai ir bent viena medvilnės valymo įmonė, ir kuris vykdo tokią veiklą:
padeda geriau koordinuoti medvilnės pateikimą rinkai, visų pirma atlikdamas mokslinius ir rinkos tyrimus,
rengia Sąjungos taisykles atitinkančias tipines sutarčių formas,
gamybą orientuoja į tokius produktus, kurie yra geriau pritaikyti prie rinkos ir vartotojų poreikių, visų pirma kokybės ir vartotojų apsaugos požiūriu,
atnaujina produktų kokybės gerinimo metodus ir priemones,
pasinaudodamas kokybės sertifikavimo sistemomis kuria rinkodaros strategijas medvilnės naudojimui skatinti.
Siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam specialiosios išmokos už medvilnę taikymui, Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:
tarpšakinių organizacijų tvirtinimo kriterijai;
gamintojų pareigos;
taisyklės, reglamentuojančios tuos atvejus, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka a punkte nurodytų kriterijų.
60 straipsnis
Išmokos skyrimas
V
ANTRAŠTINĖ DALIS
SMULKIŲJŲ ŪKININKŲ SISTEMA
61 straipsnis
Bendrosios taisyklės
Ūkininkai, turintys nuosavybės arba nuomos pagrindais teisių į išmokas, arba valstybėse narėse, kurios taiko 36 straipsnį, prašantys išmokos pagal vienkartinės išmokos už plotus sistemą 2015 m. ir tenkinantys 10 straipsnio 1 dalyje numatytus būtiniausius reikalavimus, gali pasirinkti dalyvauti smulkiųjų ūkininkų sistemoje.
Pirma pastraipa netaikoma, jei valstybė narė pasirenka 63 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatytą išmokų metodą. Tuo atveju išmoka skiriama, jei tenkinamos atitinkamos III ir IV antraštinėse dalyse nustatytos atitinkamos sąlygos, nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai.
62 straipsnis
Dalyvavimas
Ūkininkai, nepateikę paraiškos dalyvauti smulkiųjų ūkininkų sistemoje ne vėliau kaip valstybių narių nustatytą dieną arba nusprendę joje nebedalyvauti po minėtos dienos, arba atrinkti paramai gauti pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 1 dalies c punktą, netenka teisės dalyvauti toje sistemoje.
63 straipsnis
Išmokos suma
Valstybės narės nustato metinės išmokos kiekvienam smulkiųjų ūkininkų sistemoje dalyvaujančiam ūkininkui sumą, atitinkančią vieną iš toliau nurodytų dydžių:
sumą, neviršijančią 25 % nacionalinės vidutinės išmokos vienam paramos gavėjui, kurią valstybės narės nustato remdamosi II priede nustatyta 2019 kalendorinių metų nacionaline viršutine riba ir ūkininkų, kurie pagal 33 straipsnio 1 dalį arba 36 straipsnio 2 dalį 2015 m. deklaravo reikalavimus atitinkančius hektarus skaičiumi;
sumą, atitinkančią nacionalinę vidutinę išmoką už hektarą, padaugintą iš dydžio, atitinkančio hektarų skaičių, kuris yra ne didesnis kaip penki, kurį nustatys valstybės narės. Nacionalinę vidutinę išmoką už hektarą nustato valstybės narės, remdamosi II priede nustatyta 2019 kalendorinių metų nacionaline viršutine riba ir pagal 33 straipsnio 1 dalį ar 36 straipsnio 2 dalį 2015 m. deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiumi.
Sumos, nurodytos pirmos pastraipos a ar b punktuose, yra ne mažesnės kaip 500 EUR ir ne didesnės kaip 1 250 EUR.
Jei taikant pirmos pastraipos a ir b punktus gaunama mažesnė nei 500 EUR arba didesnė kaip 1 250 EUR suma, ji suapvalinama atitinkamai iki tos mažiausios arba didžiausios sumos.
Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybė narė gali nuspręsti dalyvaujantiems ūkininkams skirti:
sumą, lygią kasmet pagal III ir IV antraštines dalis ūkininkui skirtinų tiesioginių išmokų bendrai vertei ◄ , arba
sumą, lygią 2015 m. pagal III ir IV antraštines dalis ūkininkui skirtinų tiesioginių išmokų bendrai vertei, ◄ kurią vėlesniais metais valstybė narė gali koreguoti siekdamos proporcingai atsižvelgti į II priede nustatytos nacionalinės viršutinės ribos pokyčius.
Pirmos pastraipos a arba b punkte nurodyta suma neviršija tos valstybės narės nustatytos sumos, kuri yra ne mažesnė kaip 500 EUR ir ne didesnė kaip 1 250 EUR.
Jei taikant pirmos pastraipos a arba b punktą gaunama mažesnė nei 500 EUR suma, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti šią sumą suapvalinti iki 500 EUR.
64 straipsnis
Specialios sąlygos
Smulkiųjų ūkininkų sistemoje dalyvaujantys ūkininkai:
išlaiko bent turimų nuosavybės arba nuomos pagrindais teisių į išmokas skaičių atitinkantį reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių arba pagal 2015 m. deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių pagal 36 straipsnio 2 dalį;
atitinka 10 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą būtiniausią reikalavimą.
Ūkininko dalyvavimo toje sistemoje laikotarpiu turimos nuosavybės arba nuomos pagrindais teisės į išmokas nelaikomos nepanaudotomis teisėmis į išmokas, kurias reikėtų grąžinti į nacionalinį rezervą ar regioninius rezervus, kaip numatyta 31 straipsnio 1 dalies b punkte.
Valstybėse narėse, kurios taiko 36 straipsnį, smulkiųjų ūkininkų sistemoje dalyvaujančio ūkininko 2015 m. pagal 36 straipsnio 2 dalį deklaruoti reikalavimus atitinkantys hektarai laikomi deklaruotais ūkininko dalyvavimo toje sistemoje laikotarpiu.
Ūkininkai, kurie teisių į išmokas paveldėjimo arba numatomo paveldėjimo būdu gauna iš smulkiųjų ūkininkų sistemoje dalyvaujančio ūkininko, turi teisę dalyvauti toje sistemoje, jei jie atitinka naudojimosi bazinės išmokos sistema reikalavimus ir paveldi visas ūkininko, iš kurio jie gauna teises į išmokas, turimas teises į išmokas.
65 straipsnis
Finansinės nuostatos
Siekdamos finansuoti šioje antraštinėje dalyje nurodytą išmoką, valstybės narės iš bendros atitinkamoms išmokoms turimos sumos atima sumas, kurias smulkieji ūkininkai turėtų teisę gauti:
pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nurodytą III antraštinės dalies 1 skyriuje;
kaip III antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą perskirstymo išmoką;
kaip III antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą išmoką už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką;
kaip III antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytą išmoką už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių;
kaip III antraštinės dalies 5 skyriuje nurodytą išmoką jauniesiems ūkininkams;
ir kaip IV antraštinėje dalyje nurodytą susietąją paramą.
Tuo atveju, kai valstybėse narėse, kurios nusprendė išmokos sumą apskaičiuoti pagal 63 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą, kai tų sumų suma atskiro ūkininko atveju viršija didžiausią jų nustatytą sumą, kiekviena suma proporcingai sumažinama.
Visų išmokų, kurios turi būti skiriamos pagal smulkiųjų ūkininkų sistemą, sumos ir bendros pagal 1 dalį finansuojamos sumos skirtumas padengiamas vienu ar keliais iš šių būdų:
atitinkamais metais taikant 30 straipsnio 7 dalį,
atitinkamais metais nepanaudotas lėšas panaudojant III antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytai išmokai jauniesiems ūkininkams finansuoti,
visoms pagal 32 ar 36 straipsnį skirtinoms išmokoms taikant linijinį sumažinimą.
Tokia pati išimtis taikoma valstybėms narėms, kurios išmokos sumą nustatė pagal 63 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktą, netaikydamos 63 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, kurių II priede nustatyta 2019 kalendorinių metų nacionalinė viršutinė riba yra didesnė už 2015 m. viršutinę ribą ir kurios taiko 25 straipsnio 1 dalyje arba 36 straipsnio 2 dalyje nustatytą apskaičiavimo metodą.
VI
ANTRAŠTINĖ DALIS
MEDVILNĖS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO NACIONALINĖS PROGRAMOS
66 straipsnis
Metinio biudžeto naudojimas restruktūrizavimo programoms
VII
ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1
SKYRIUS
Pranešimai ir ekstremalioji situacija
67 straipsnis
Pranešimo reikalavimai
Gauta informacija atitinkamais atvejais gali būti perduodama tarptautinėms organizacijoms ir trečiųjų valstybių kompetentingoms valdžios institucijoms arba joms gali būti suteikta galimybė susipažinti su ta informacija, taip pat informacija gali būti skelbiama viešai su sąlyga, kad bus užtikrinta asmens duomenų apsauga ir teisėtas įmonių interesas apsaugoti savo verslo paslaptis.
Kad 1 dalyje nurodyti pranešimai būtų pateikiami greitai, veiksmingai, tiksliai ir ekonomiškai efektyviai, Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos papildomos taisyklės dėl:
praneštinos informacijos pobūdžio ir rūšies;
tvarkytinų duomenų kategorijų ir ilgiausių saugojimo laikotarpių;
prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų, kuriomis naudotis sudarytos sąlygos, teisėmis;
informacijos skelbimo sąlygų.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina:
pranešimo būdus;
informacijos, kuri būtina šiam straipsniui taikyti, teikimo taisykles;
praneštinos informacijos tvarkymo tvarką ir su pranešimų turiniu, forma, pateikimo laiku, dažnumu ir galutiniais terminais susijusias taisykles;
informacijos ir dokumentų perdavimo ar galimybių su jais susipažinti suteikimo valstybėms narėms, tarptautinėms organizacijoms, trečiųjų valstybių kompetentingoms valdžios institucijoms arba visuomenei tvarką, su sąlyga, kad bus užtikrinta asmens duomenų apsauga ir teisėtas ūkininkų bei įmonių interesas apsaugoti savo verslo paslaptis.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
68 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga
69 straipsnis
Konkrečių problemų sprendimo priemonės
2
SKYRIUS
Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo nuostatos
70 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
71 straipsnis
Komiteto procedūra
24 straipsnio 11 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje ir 67 straipsnio 3 dalyje nurodytų aktų atveju, jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
3
SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
72 straipsnis
Panaikinimas
Tačiau valstybėse narėse, kurios pasirinko to reglamento 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytą galimybę, jis toliau taikomas iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su paraiškų teikimo metais, kurie prasideda iki 2015 m. sausio 1 d.
Nedarant poveikio 3 daliai, nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą arba į Reglamentą Nr. 1306/2013 ir aiškinamos pagal šio reglamento XI priede pateiktą atitikties lentelę.
73 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio taisyklės
Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (EB) Nr. 73/2009 numatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos taikymo, Komisijai pagal 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kurios yra būtinos ūkininkų bet kurioms įgytoms teisėms ir teisėtiems lūkesčiams apsaugoti.
74 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.
Tačiau 8 straipsnis, 9 straipsnio 6 dalis, 11 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnis, 16 straipsnis, 21 straipsnio 2 ir 3 dalys, 22 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, 23 straipsnio 6 dalis, 24 straipsnio 10 dalis, 29 straipsnis, 36 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, 41 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, ►C1 43 straipsnio 8 ir 13 dalys, 45 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa, 46 straipsnio 2 ir 8 dalys, ◄ 49 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalis, 53 straipsnis, 54 straipsnis, 66 straipsnio 1 dalis, 67 ir 70 straipsniai bei 72 straipsnio 1 dalis taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Paramos sistemų sąrašas
Sektorius |
Teisinis pagrindas |
Pastabos |
Bazinės išmokos sistema |
Šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyriaus 1, 2,– 3 ir 5 skirsniai |
Atsietoji išmoka |
Vienkartinės išmokos už plotus sistema |
Šio reglamento 36 straipsnis |
Atsietoji išmoka |
Perskirstymo išmoka |
Šio reglamento III antraštinės dalies 2 skyrius |
Atsietoji išmoka |
Išmoka klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikai |
Šio reglamento III antraštinės dalies 3 skyrius |
Atsietoji išmoka |
Išmoka veiklai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių |
Šio reglamento III antraštinės dalies 4 skyrius |
Atsietoji išmoka |
Išmoka jauniesiems ūkininkams |
Šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyrius |
Atsietoji išmoka |
Savanoriška susietoji parama |
Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyrius |
|
Specialioji išmoka už medvilnę |
Šio reglamento IV antraštinės dalies 2 skyrius |
Išmoka už plotus |
Smulkiųjų ūkininkų sistema |
Šio reglamento V antraštinė dalis |
Atsietoji išmoka |
POSEI |
Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyrius |
Tiesioginės išmokos pagal programose nustatytas priemones |
Egėjo jūros salos |
Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyrius |
Tiesioginės išmokos pagal programose nustatytas priemones |
II PRIEDAS
6 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos
(tūkst. EUR) |
||||||||
Kalendoriniai metai |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
►M16 2021 m. |
2022 m. ◄ |
Belgija |
523 658 |
509 773 |
502 095 |
488 964 |
481 857 |
►M15 505 266 ◄ |
►M16 494 926 |
494 926 ◄ |
Bulgarija |
721 251 |
792 449 |
793 226 |
794 759 |
796 292 |
►M15 866 720 ◄ |
►M16 788 626 |
797 255 ◄ |
Čekija |
844 854 |
844 041 |
843 200 |
861 708 |
861 698 |
►M14 872 809 ◄ |
►M16 854 947 |
854 947 ◄ |
Danija |
870 751 |
852 682 |
834 791 |
826 774 |
818 757 |
►M14 818 757 ◄ |
►M16 862 367 |
862 367 ◄ |
Vokietija |
4 912 772 |
4 880 476 |
4 848 079 |
4 820 322 |
4 792 567 |
►M14 4 717 291 ◄ |
►M16 4 915 695 |
4 915 695 ◄ |
Estija |
114 378 |
114 562 |
123 704 |
133 935 |
143 966 |
►M14 169 366 ◄ |
►M16 190 715 |
193 576 ◄ |
Airija |
1 215 003 |
1 213 470 |
1 211 899 |
1 211 482 |
1 211 066 |
►M14 1 211 066 ◄ |
►M16 1 186 282 |
1 186 282 ◄ |
Graikija |
1 921 966 |
1 899 160 |
1 876 329 |
1 855 473 |
1 834 618 |
►M14 1 834 618 ◄ |
►M16 1 891 660 |
1 890 730 ◄ |
Ispanija |
4 842 658 |
4 851 682 |
4 866 665 |
4 880 049 |
4 893 433 |
►M14 4 893 433 ◄ |
►M16 4 800 590 |
4 797 439 ◄ |
Prancūzija |
7 302 140 |
7 270 670 |
7 239 017 |
6 900 842 |
6 877 179 |
►M14 6 877 179 ◄ |
►M16 7 285 001 |
7 274 171 ◄ |
Kroatija (*1) |
183 735 |
202 865 |
241 125 |
279 385 |
317 645 |
►M15 348 281 ◄ |
►M16 344 340 |
374 770 ◄ |
Italija |
3 902 039 |
3 850 805 |
3 799 540 |
3 751 937 |
3 704 337 |
►M14 3 704 337 ◄ |
►M16 3 628 529 |
3 628 529 ◄ |
Kipras |
50 784 |
50 225 |
49 666 |
49 155 |
48 643 |
►M14 48 643 ◄ |
►M16 47 648 |
47 648 ◄ |
Latvija |
181 044 |
205 764 |
230 431 |
255 292 |
280 154 |
►M14 302 754 ◄ |
►M16 339 055 |
344 140 ◄ |
Lietuva |
417 890 |
442 510 |
467 070 |
475 319 |
483 680 |
►M14 517 028 ◄ |
►M16 569 965 |
578 515 ◄ |
Liuksemburgas |
33 604 |
33 546 |
33 487 |
33 460 |
33 432 |
►M15 35 276 ◄ |
►M16 32 748 |
32 748 ◄ |
Vengrija |
1 345 746 |
1 344 461 |
1 343 134 |
1 343 010 |
1 342 867 |
►M14 1 331 588 ◄ |
►M16 1 243 185 |
1 243 185 ◄ |
Мalta |
5 241 |
5 241 |
5 242 |
5 243 |
5 244 |
►M14 5 244 ◄ |
►M16 4 594 |
4 594 ◄ |
Nyderlandai |
749 315 |
736 840 |
724 362 |
682 616 |
670 870 |
►M14 660 870 ◄ |
►M16 717 382 |
717 382 ◄ |
Austrija |
693 065 |
692 421 |
691 754 |
691 746 |
691 738 |
►M14 691 738 ◄ |
►M16 677 582 |
677 582 ◄ |
Lenkija |
3 378 604 |
3 395 300 |
3 411 854 |
3 431 236 |
3 450 512 |
►M14 3 390 991 ◄ |
►M16 3 030 049 |
3 061 233 ◄ |
Portugalija |
565 816 |
573 954 |
582 057 |
590 706 |
599 355 |
►M15 684 355 ◄ |
►M16 595 873 |
600 528 ◄ |
Rumunija |
1 599 993 |
1 772 469 |
1 801 335 |
1 872 821 |
1 903 195 |
►M14 1 903 195 ◄ |
►M16 1 891 805 |
1 919 363 ◄ |
Slovėnija |
137 987 |
136 997 |
136 003 |
135 141 |
134 278 |
►M14 134 278 ◄ |
►M16 131 530 |
131 530 ◄ |
Slovakija |
438 299 |
441 478 |
444 636 |
448 155 |
451 659 |
►M14 394 385 ◄ |
►M16 391 174 |
396 034 ◄ |
Suomija |
523 333 |
523 422 |
523 493 |
524 062 |
524 631 |
►M14 524 631 ◄ |
►M16 515 713 |
517 532 ◄ |
Švedija |
696 890 |
697 295 |
697 678 |
698 723 |
699 768 |
►M14 699 768 ◄ |
►M16 685 676 |
685 904 ◄ |
Jungtinė Karalystė |
3 173 324 |
3 179 880 |
3 186 319 |
3 195 781 |
3 205 243 |
►M14 — ◄ |
|
|
(*1)
Kroatijai nustatyta 2021 kalendorinių metų nacionalinė viršutinė riba yra 344 340 000 EUR, o 2022 kalendorinių metų – 382 600 000 EUR. |
III PRIEDAS
7 straipsnyje nurodytos grynosios viršutinės ribos
(mln. EUR) |
||||||||
Kalendoriniai metai |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
►M16 2021 m. |
2022 m. ◄ |
Belgija |
523,7 |
509,8 |
502,1 |
489,0 |
481,9 |
►M15 505,3 ◄ |
►M16 494,9 |
494,9 ◄ |
Bulgarija |
720,9 |
788,8 |
789,6 |
791,0 |
792,5 |
►M15 867,1 ◄ |
►M16 791,2 |
799,8 ◄ |
Čekija |
840,1 |
839,3 |
838,5 |
856,7 |
856,7 |
►M14 871,8 ◄ |
►M16 854,9 |
854,9 ◄ |
Danija |
870,2 |
852,2 |
834,3 |
826,3 |
818,3 |
►M14 818,1 ◄ |
►M16 862,4 |
862,4 ◄ |
Vokietija |
4 912,8 |
4 880,5 |
4 848,1 |
4 820,3 |
4 792,6 |
►M14 4 717,3 ◄ |
►M16 4 915,7 |
4 915,7 ◄ |
Estija |
114,4 |
114,5 |
123,7 |
133,9 |
143,9 |
►M14 169,4 ◄ |
►M16 190,7 |
193,6 ◄ |
Airija |
1 214,8 |
1 213,3 |
1 211,8 |
1 211,4 |
1 211,0 |
►M14 1 211,1 ◄ |
►M16 1 186,3 |
1 186,3 ◄ |
Graikija |
2 109,8 |
2 087,0 |
2 064,1 |
2 043,3 |
2 022,4 |
►M14 2 022,5 ◄ |
►M16 2 075,7 |
2 074,7 ◄ |
Ispanija |
4 902,3 |
4 911,3 |
4 926,3 |
4 939,7 |
4 953,1 |
►M14 4 953,8 ◄ |
►M16 4 860,3 |
4 857,1 ◄ |
Prancūzija |
7 302,1 |
7 270,7 |
7 239,0 |
6 900,8 |
6 877,2 |
►M14 6 877,2 ◄ |
►M16 7 285,0 |
7 274,2 ◄ |
Kroatija (*1) |
183,7 |
202,9 |
241,1 |
279,4 |
317,6 |
►M15 348,3 ◄ |
►M16 344,3 |
374,8 ◄ |
Italija |
3 897,1 |
3 847,3 |
3 797,2 |
3 750,0 |
3 702,4 |
►M14 3 698,3 ◄ |
►M16 3 628,5 |
3 628,5 ◄ |
Kipras |
50,8 |
50,2 |
49,7 |
49,1 |
48,6 |
►M14 48,6 ◄ |
►M16 47,6 |
47,6 ◄ |
Latvija |
181,0 |
205,7 |
230,3 |
255,0 |
279,8 |
►M14 302,5 ◄ |
►M16 339,1 |
344,1 ◄ |
Lietuva |
417,9 |
442,5 |
467,1 |
475,3 |
483,3 |
►M14 517,0 ◄ |
►M16 570,0 |
578,5 ◄ |
Liuksemburgas |
33,6 |
33,5 |
33,5 |
33,5 |
33,4 |
►M15 35,3 ◄ |
►M16 32,7 |
32,7 ◄ |
Vengrija |
1 276,7 |
1 275,5 |
1 274,1 |
1 274,0 |
1 273,9 |
►M14 1 301,4 ◄ |
►M16 1 243,2 |
1 243,2 ◄ |
Мalta |
5,2 |
5,2 |
5,2 |
5,2 |
5,2 |
►M14 5,2 ◄ |
►M16 4,6 |
4,6 ◄ |
Nyderlandai |
749,2 |
736,8 |
724,3 |
682,5 |
670,8 |
►M14 660,8 ◄ |
►M16 717,4 |
717,4 ◄ |
Austrija |
693,1 |
692,4 |
691,8 |
691,7 |
691,7 |
►M14 691,7 ◄ |
►M16 677,6 |
677,6 ◄ |
Lenkija |
3 359,2 |
3 375,7 |
3 392,0 |
3 411,2 |
3 430,2 |
►M14 3 375,7 ◄ |
►M16 3 030,0 |
3 061,2 ◄ |
Portugalija |
565,9 |
574,0 |
582,1 |
590,8 |
599,4 |
►M15 684,5 ◄ |
►M16 596,1 |
600,7 ◄ |
Rumunija |
1 600,0 |
1 772,5 |
1 801,3 |
1 872,8 |
1 903,2 |
►M14 1 903,2 ◄ |
►M16 1 891,8 |
1 919,4 ◄ |
Slovėnija |
138,0 |
137,0 |
136,0 |
135,1 |
134,3 |
►M14 134,3 ◄ |
►M16 131,5 |
131,5 ◄ |
Slovakija |
435,5 |
438,6 |
441,8 |
445,2 |
448,7 |
►M14 392,6 ◄ |
►M16 391,2 |
396,0 ◄ |
Suomija |
523,3 |
523,4 |
523,5 |
524,1 |
524,6 |
►M14 524,6 ◄ |
►M16 515,7 |
517,5 ◄ |
Švedija |
696,8 |
697,2 |
697,6 |
698,7 |
699,7 |
►M14 699,8 ◄ |
►M16 685,7 |
685,9 ◄ |
Jungtinė Karalystė |
3 170,7 |
3 177,3 |
3 183,6 |
3 192,2 |
3 201,4 |
►M14 — ◄ |
|
|
(*1)
Kroatijai nustatyta 2021 kalendorinių metų grynoji viršutinė riba yra 344 340 000 EUR, o 2022 kalendorinių metų – 382 600 000 EUR. |
IV PRIEDAS
10 straipsnio 2 dalyje nurodytų ribų koregavimo ribos
Valstybė narė |
Vertės, išreikštos EUR, ribos (10 straipsnio 1 dalies a punktas) |
Vertės, išreikštos hektarais, ribos (10 straipsnio 1 dalies b punktas) |
Belgija |
400 |
2 |
Bulgarija |
200 |
0,5 |
Čekija |
200 |
5 |
Danija |
300 |
5 |
Vokietija |
300 |
4 |
Estija |
100 |
3 |
Airija |
200 |
3 |
Graikija |
400 |
0,4 |
Ispanija |
300 |
2 |
Prancūzija |
300 |
4 |
Kroatija |
100 |
1 |
Italija |
400 |
0,5 |
Kipras |
300 |
0,3 |
Latvija |
100 |
1 |
Lietuva |
100 |
1 |
Liuksemburgas |
300 |
4 |
Vengrija |
200 |
0,3 |
Мalta |
500 |
0,1 |
Nyderlandai |
500 |
2 |
Austrija |
200 |
2 |
Lenkija |
200 |
0,5 |
Portugalija |
200 |
0,3 |
Rumunija |
200 |
0,3 |
Slovėnija |
300 |
0,3 |
Slovakija |
200 |
2 |
Suomija |
200 |
3 |
Švedija |
200 |
4 |
Jungtinė Karalystė |
200 |
5 |
V PRIEDAS
10, 16 ir 18 straipsniuose nurodytos Bulgarijai ir Rumunijai taikomos finansinės nuostatos
A. Sumos, taikant 10 straipsnio 1 dalies a punktą, ir 16 straipsnyje nurodytoms išmokoms taikomoms nacionalinėms viršutinėms riboms apskaičiuoti 2015 m.:
Bulgarija |
: |
790 909 000 EUR |
Rumunija |
: |
1 783 426 000 EUR |
B. Bendra papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma, kuria papildoma 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta bazinės išmokos sistema 2015 m.:
Bulgarija |
: |
69 657 000 EUR |
Rumunija |
: |
153 536 000 EUR. |
C. Bendra papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma, kuria papildomos 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos specialios išmokos už medvilnę 2015 m.:
Bulgarija |
: |
258 952 EUR. |
VI PRIEDAS
10 ir 19 straipsniuose nurodytos Kroatijai taikomos finansinės nuostatos
Su 10 straipsnio 1 dalies a punkto taikymu susijusi suma:
382 600 000 EUR
19 straipsnio 3 dalyje nurodyta bendra papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma:
(tūkst. EUR) |
||||||
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
248 690 |
229 560 |
191 300 |
153 040 |
114 780 |
76 520 |
38 260 |
VIa PRIEDAS
14 straipsnio 2 dalyje nurodytos didžiausios sumos
(EUR) |
|
Belgija |
10 076 707 |
Bulgarija |
70 427 849 |
Čekija |
38 815 980 |
Danija |
11 371 893 |
Vokietija |
148 488 749 |
Estija |
21 968 972 |
Airija |
39 700 643 |
Graikija |
76 438 741 |
Ispanija |
250 300 720 |
Prancūzija |
181 388 880 |
Kroatija |
42 201 225 |
Italija |
190 546 556 |
Kipras |
2 398 093 |
Latvija |
29 326 817 |
Lietuva |
48 795 629 |
Liuksemburgas |
1 843 643 |
Vengrija |
62 430 371 |
Мalta |
1 831 098 |
Nyderlandai |
10 972 679 |
Austrija |
72 070 055 |
Lenkija |
329 472 633 |
Portugalija |
123 303 715 |
Rumunija |
241 375 835 |
Slovėnija |
15 337 318 |
Slovakija |
56 920 680 |
Suomija |
73 005 307 |
Švedija |
52 887 719 |
VII PRIEDAS
Pagal 20 straipsnio 2 dalį prie II priede nurodytų sumų pridėtinos didžiausios sumos
(tūkst. EUR) |
|||||||
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
3 360 |
3 840 |
4 800 |
5 760 |
6 720 |
7 680 |
8 640 |
9 600 |
VIII PRIEDAS
41 straipsnio 4 dalyje nurodytas vidutinis žemės ūkio valdos dydis
Valstybė narė |
Vidutinis žemės ūkio valdos dydis (hektarais) |
Belgija |
29 |
Bulgarija |
6 |
Čekija |
89 |
Danija |
60 |
Vokietija |
46 |
Estija |
39 |
Airija |
32 |
Graikija |
5 |
Ispanija |
24 |
Prancūzija |
52 |
Kroatija |
5,9 |
Italija |
8 |
Kipras |
4 |
Latvija |
16 |
Lietuva |
12 |
Liuksemburgas |
57 |
Vengrija |
7 |
Мalta |
1 |
Nyderlandai |
25 |
Austrija |
19 |
Lenkija |
6 |
Portugalija |
13 |
Rumunija |
3 |
Slovėnija |
6 |
Slovakija |
28 |
Suomija |
34 |
Švedija |
43 |
Jungtinė Karalystė |
54 |
IX PRIEDAS
43 straipsnio 3 dalyje nurodytas lygiavertės praktikos rūšių sąrašas
Pasėlių įvairinimui lygiavertė praktika:
Pasėlių įvairinimas
Reikalavimas – bent trijų rūšių pasėliai, ne daugiau kaip 75 % ploto skiriant pagrindiniam pasėliui, ir bet kuris vienas ar keli iš šių reikalavimų:
Sėjomaina
Reikalavimas – bent trijų rūšių pasėliai, ne daugiau kaip 75 % ploto skiriant pagrindiniam pasėliui, ir bet kuris vienas ar abu šie reikalavimai:
Žieminė dirvožemio danga ( *1 )
Tarpiniai pasėliai (*1)
Daugiamečių žolynų išlaikymui lygiavertės praktikos rūšys:
Pievų ar ganyklų tvarkymas
Reikalavimas – žolynų išlaikymas ir vienas ar keli iš šių reikalavimų:
Didelės ganyklų sistemos
Reikalavimas – žolynų išlaikymas ir vienas ar keli iš šių reikalavimų:
Ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms lygiavertės praktikos rūšys:
Reikalavimas – vykdoma bet kuri iš toliau pateikiamų praktikos rūšių bent ariamosios žemės procentinėje dalyje, nustatytoje pagal 46 straipsnio 1 dalį.
Ekologinis žemės atidėjimas
Didelės gamtinės vertės vietovių, „Natura 2000“ arba kitų biologinės įvairovės apsaugos teritorijų apsauginių juostų suformavimas, be kita ko, palei gyvatvores ir tekančio vandens telkinius
Nedirbamų apsauginių juostų ir laukų ribų tvarkymas (pjovimo (kirtimo) režimas, vietos ar nurodytų veislių žolių ir (arba) sėjos režimas, atsėjimas regiono veislėmis, pesticidų nenaudojimas, mėšlo ir (arba) mineralinių trąšų neišmetimas, nelaistymas, dirvožemio sandarinimo nenaudojimas)
Laukiniams gyvūnams ar konkrečiai faunai skirtų pakraščių, laukuose esančių juostų ir plotų tvarkymas (žole apsėti pakraščiai, lizdų apsauga, laukinių gėlių juostos, vietos sėklų mišiniai, nenuimami pasėliai)
Kraštovaizdžio elementų (medžių, gyvatvorių augalų, miškingos pakrančių augalijos, akmenų sienų (žemės pylimų), griovių ir tvenkinių) tvarkymas (genėjimas, nukarpymas, datos, būdai, atstatymas)
Ariamosios durpingos ar šlapios dirvos apsėjimas žole (nenaudojant trąšų ir augalų apsaugos produktų)
Auginimas ariamojoje žemėje nenaudojant trąšų (mineralinių trąšų ir mėšlo) ir (arba) augalų apsaugos produktų, nelaistant, dvejus metus iš eilės toje pačioje vietoje nesėjant tos pačios rūšies pasėlių (*1)
Ariamosios žemės pertvarkymas į ekstensyviai naudojamus daugiamečius žolynus
X PRIEDAS
46 straipsnio 3 dalyje nurodyti perskaičiavimo ir svoriniai koeficientai
Elementai |
Perskaičiavimo koeficientas (m/medžių viename m2) |
Svorinis koeficientas |
Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė (jeigu taikomi abu koeficientai) |
||
Pūdymui palikta žemė (už 1 m2) |
Netaikoma |
1 |
1 m2 |
||
Žemės pylimai (už 1 m) |
2 |
1 |
2 m2 |
||
Kraštovaizdžio elementai |
|
|
|
||
|
Gyvatvorės ir (arba) medžių juostos ir (arba) medžių eilė (už 1 m) |
5 |
2 |
10 m2 |
|
|
Pavieniai medžiai (už kiekvieną medį) |
20 |
1,5 |
30 m2 |
|
|
Laukuose augantys atžalynai (už 1 m2) |
Netaikoma |
1,5 |
1,5 m2 |
|
|
Tvenkiniai (už 1 m2) |
Netaikoma |
1,5 |
1,5 m2 |
|
|
Grioviai (už 1 m) |
5 |
2 |
10 m2 |
|
|
Tradicinės akmeninės tvoros (už 1 m) |
1 |
1 |
1 m2 |
|
|
Kiti pirmiau neišvardyti elementai, saugomi pagal 7 GAAB, 2 VR arba 3 VR (už 1 m2) |
Netaikoma |
1 |
1 m2 |
|
Apsauginės juostos ir laukų paribiai (už 1 m) |
6 |
1,5 |
9 m2 |
||
Miškininkystės ir žemės ūkio sistemų hektarai (už 1 m2) |
Netaikoma |
1 |
1 m2 |
||
Prie miško pakraščių esančios reikalavimus atitinkančių hektarų juostos (už 1 m) |
|
|
|
||
|
Nevykdoma gamyba |
6 |
1,5 |
9 m2 |
|
Vykdoma gamyba |
6 |
0,3 |
1,8 m2 |
||
Trumpos rotacijos želdinių plotai (už 1 m2) |
Netaikoma |
0,5 |
0,5 m2 |
||
32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodyti įveisto miško plotai (už m2) |
Netaikoma |
1 |
1 m2 |
||
Tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotai (už 1 m2) |
Netaikoma |
0,3 |
0,3 m2 |
||
Azotą fiksuojančių pasėlių plotai (už 1 m2) |
Netaikoma |
1 |
1 m2 |
||
Vietovės, kuriose yra Miscanthus |
Netaikoma |
0,7 |
0,7 m2 |
||
Vietovės, kuriose yra Silphium perfoliatum |
Netaikoma |
0,7 |
0,7 m2 |
||
Pūdymui paliktos žemės plotai, skirti medingiesiems augalams (kuriuose auga daug žiedadulkių ir nektaro turinčių augalų rūšys) |
Netaikoma |
1,5 |
1,5 m2 |
||
46 straipsnio 3 dalyje nurodyti perskaičiavimo ir svoriniai koeficientai, taikytini elementams, kurie įtraukti į IX priedo III skirsnyje pateiktą lygiavertės praktikos rūšių sąrašą
Ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms lygiavertė praktika |
Panaši tipinė ekologiniu požiūriu svarbi vietovė |
Perskaičiavimo koeficientas |
Svorinis koeficientas |
Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė (jeigu taikomi abu koeficientai) |
(1) Ekologinis žemės atidėjimas (už 1 m2) |
Pūdymui palikta žemė |
Netaikoma |
1 |
1 m2 |
(2) Buferinių zonų kūrimas (už 1 m) |
Apsauginės juostos ir laukų paribiai |
6 |
1,5 |
9 m2 |
(3) Nedirbamų apsauginių juostų ir laukų paribių valdymas (už 1 m) |
Apsauginės juostos ir laukų paribiai |
6 |
1,5 |
9 m2 |
(4) Pakraščiai, laukuose esančios juostos ir plotai: |
|
|
|
|
Pakraščiai, laukuose esančios juostos (už 1 m) |
Apsauginės juostos ir laukų paribiai |
6 |
1,5 |
9 m2 |
Plotai (už 1 m2) |
Laukuose augantys atžalynai |
Netaikoma |
1,5 |
1,5 m2 |
(5) Kraštovaizdžio elementų valdymas: |
|
|
|
|
Pavieniai medžiai (už kiekvieną medį) |
Pavieniai medžiai |
20 |
1,5 |
30 m2 |
Medžių eilė (už 1 m) |
Gyvatvorės ir (arba) medžių juostos ir (arba) medžių eilė |
5 |
2 |
10 m2 |
Medžių grupė ir (arba) laukuose augantys atžalynai (už 1 m2) |
Laukuose augantys atžalynai |
Netaikoma |
1,5 |
1,5 m2 |
Gyvatvorės (už 1 m) |
Gyvatvorės ir (arba) medžių juostos ir (arba) medžių eilė |
5 |
2 |
10 m2 |
Miškinga pakrančių augalija (už 1 m) |
Gyvatvorės ir (arba) medžių juostos ir (arba) medžių eilė |
5 |
2 |
10 m2 |
Žemės pylimai (už 1 m) |
Žemės pylimai |
2 |
1 |
2 m2 |
Akmeninės tvoros (už 1 m) |
Tradicinės akmeninės tvoros |
1 |
1 |
1 m2 |
Grioviai (už 1 m) |
Grioviai |
5 |
2 |
10 m2 |
Tvenkiniai (už 1 m2) |
Tvenkiniai |
Netaikoma |
1,5 |
1,5 m2 |
(6) Ariamosios durpingos ar šlapios dirvos apsėjimas žole (nenaudojant trąšų ir augalų apsaugos produktų) (už 1 m2) |
Pūdymui palikta žemė |
Netaikoma |
1 |
1 m2 |
(7) Auginimas ariamojoje žemėje nenaudojant trąšų ir (arba) augalų apsaugos produktų, nelaistant, dvejus metus iš eilės nesėjant tos pačios rūšies pasėlių (už 1 m2) |
Trumpos rotacijos želdinių plotai; prie miško pakraščių esančios juostos, kuriose vykdoma žemės ūkio gamyba; azotą fiksuojančių pasėlių plotai |
Netaikoma |
0,3 0,7 už azotą fiksuojančius pasėlius |
0,3 m2 0,7 m2 |
(8) Ariamosios žemės pertvarkymas į daugiamečius žolynus (už 1 m2) |
Pūdymui palikta žemė |
Netaikoma |
1 |
1 m2 |
XI PRIEDAS
Atitikties lentelė,
nurodyta 72 straipsnio 2 dalyje
Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 |
Šis reglamentas |
Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
— |
2 straipsnis |
4 straipsnis |
— |
3 straipsnis |
5 straipsnis |
— |
4 straipsnio 1 dalis |
— |
91 straipsnis |
4 straipsnio 2 dalis |
— |
95 straipsnis |
5 straipsnis |
— |
93 straipsnis |
6 straipsnio 1 dalis |
— |
94 straipsnis |
6 straipsnio 2 dalis |
— |
— |
7 straipsnis |
— |
— |
8 straipsnis |
7 straipsnio |
— |
9 straipsnis |
— |
— |
10 straipsnis |
— |
— |
10a straipsnis |
— |
— |
10b straipsnis |
— |
— |
10c straipsnis |
— |
— |
10d straipsnis |
— |
— |
11 straipsnis |
8 straipsnis |
26 straipsnio 1 ir 2 dalys |
11 straipsnio 3 dalis |
8 straipsnio 2 dalis |
— |
11a straipsnis |
8 straipsnio 3 dalis |
— |
12 straipsnio 1 ir 2 dalys |
— |
12 straipsnis |
12 straipsnio 3 dalis |
— |
14 straipsnis |
12 straipsnio 4 dalis |
— |
— |
13 straipsnis |
— |
13 straipsnio 2 dalis |
14 straipsnis |
— |
67 straipsnis |
15 straipsnis |
— |
68 straipsnio 1 ir 2 dalys |
16 straipsnis |
— |
69 straipsnis |
17 straipsnis |
— |
70 straipsnis |
18 straipsnis |
— |
71 straipsnis |
19 straipsnis |
— |
72 straipsnis |
20 straipsnis |
— |
74 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
21 straipsnis |
— |
74 straipsnio 4 dalis |
22 straipsnis |
— |
96 straipsnis |
23 straipsnis |
— |
97 straipsnis |
24 straipsnis |
— |
99 straipsnis |
25 straipsnis |
— |
100 straipsnis |
26 straipsnis |
— |
61 straipsnis |
27 straipsnio 1 dalis |
— |
102 straipsnio 3 dalis |
27 straipsnio 2 dalis |
— |
47 straipsnis |
27 straipsnio 3 dalis |
— |
68 straipsnio 3 dalis |
28 straipsnio 1 dalis |
10 straipsnis |
— |
28 straipsnio 2 dalis |
9 straipsnio 3 dalis |
— |
28 straipsnio 3 dalis |
31 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiai |
— |
29 straipsnis |
— |
75 straipsnis |
30 straipsnis |
— |
60 straipsnis |
31 straipsnis |
— |
2 straipsnio 2 dalis |
32 straipsnis |
15 straipsnis |
— |
33 straipsnis |
— |
— |
34 straipsnio 2 dalis |
32 straipsnio 2 ir 4 dalys |
— |
35 straipsnis |
33 straipsnis |
— |
36 straipsnis |
— |
— |
37 straipsnis |
12 straipsnis |
— |
38 straipsnis |
— |
— |
39 straipsnio 1 dalis |
32 straipsnio 6 dalis |
— |
39 straipsnio 2 dalis |
35 straipsnio 3 dalis |
— |
40 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
— |
41 straipsnio 1 dalis |
30 straipsnio 1 dalis |
— |
41 straipsnio 2 dalis |
30 straipsnio 3 ir 6 dalys |
— |
41 straipsnio 3 dalis |
30 straipsnio 3 dalis ir 7 dalies a punktas |
— |
41 straipsnio 4 dalis |
— |
— |
41 straipsnio 5 dalis |
30 straipsnio 10 dalis |
— |
41 straipsnio 6 dalis |
— |
— |
42 straipsnis |
31 straipsnio 1 dalies b punktas |
— |
43 straipsnio 1 dalis |
34 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
— |
43 straipsnio 2 dalis |
— |
|
43 straipsnio 3 dalis |
34 straipsnio 4 dalis |
— |
44 straipsnis |
— |
— |
45 straipsnis |
— |
— |
46 straipsnis |
— |
— |
47 straipsnis |
— |
— |
48 straipsnis |
— |
— |
49 straipsnis |
— |
— |
50 straipsnis |
— |
— |
51 straipsnis |
— |
— |
52 straipsnis |
— |
— |
53 straipsnis |
— |
— |
54 straipsnis |
— |
— |
55 straipsnis |
— |
— |
56 straipsnis |
— |
— |
57 straipsnis |
— |
— |
57a straipsnis |
20 straipsnis ir VII priedas |
— |
58 straipsnis |
— |
— |
59 straipsnis |
— |
— |
60 straipsnis |
— |
— |
61 straipsnis |
— |
— |
62 straipsnis |
— |
— |
63 straipsnis |
— |
— |
64 straipsnis |
— |
— |
65 straipsnis |
— |
— |
66 straipsnis |
— |
— |
67 straipsnis |
— |
— |
68 straipsnis |
— |
— |
69 straipsnis |
— |
— |
70 straipsnis |
— |
— |
71 straipsnis |
— |
— |
72 straipsnis |
— |
— |
73 straipsnis |
— |
— |
74 straipsnis |
— |
— |
75 straipsnis |
— |
— |
76 straipsnis |
— |
— |
77 straipsnis |
— |
— |
78 straipsnis |
— |
— |
79 straipsnis |
— |
— |
80 straipsnis |
— |
— |
81 straipsnis |
— |
— |
82 straipsnis |
— |
— |
83 straipsnis |
— |
— |
84 straipsnis |
— |
— |
85 straipsnis |
— |
— |
86 straipsnis |
— |
— |
87 straipsnis |
— |
— |
88 straipsnis |
56 straipsnis |
— |
89 straipsnis |
57 straipsnis |
— |
90 straipsnis |
58 straipsnis |
— |
91 straipsnis |
59 straipsnis |
— |
92 straipsnis |
60 straipsnis |
— |
93 straipsnis |
— |
— |
94 straipsnis |
— |
— |
95 straipsnis |
— |
— |
96 straipsnis |
— |
— |
97 straipsnis |
— |
— |
98 straipsnis |
— |
— |
99 straipsnis |
— |
— |
100 straipsnis |
— |
— |
101 straipsnis |
— |
— |
102 straipsnis |
— |
— |
103 straipsnis |
— |
— |
104 straipsnis |
— |
— |
105 straipsnis |
— |
— |
106 straipsnis |
— |
— |
107 straipsnis |
— |
— |
108 straipsnis |
— |
— |
109 straipsnis |
— |
— |
110 straipsnis |
— |
— |
111 straipsnis |
— |
— |
112 straipsnis |
— |
— |
113 straipsnis |
— |
— |
114 straipsnis |
— |
— |
115 straipsnis |
— |
— |
116 straipsnis |
— |
— |
117 straipsnis |
— |
— |
118 straipsnis |
— |
— |
119 straipsnis |
— |
— |
120 straipsnis |
— |
— |
121 straipsnis |
16 ir 17 straipsniai |
— |
121a straipsnis |
— |
98 straipsnio antra pastraipa |
122 straipsnis |
— |
— |
123 straipsnis |
— |
— |
124 straipsnio 1 – 5, 7 ir 8 dalys |
— |
— |
124 straipsnio 6 dalis |
— |
98 straipsnio pirma pastraipa |
125 straipsnis |
— |
— |
126 straipsnis |
— |
— |
127 straipsnis |
— |
— |
128 straipsnis |
— |
— |
129 straipsnis |
— |
— |
130 straipsnis |
— |
— |
131 straipsnis |
— |
— |
132 straipsnis |
18 ir 19 straipsniai |
— |
133 straipsnis |
— |
— |
133a straipsnis |
37 straipsnis |
— |
134 straipsnis (išbrauktas) |
— |
— |
135 straipsnis (išbrauktas) |
— |
— |
136 straipsnis |
— |
— |
137 straipsnis |
— |
— |
138 straipsnis |
3 straipsnis |
— |
139 straipsnis |
13 straipsnis |
— |
140 straipsnis |
67 straipsnis |
— |
141 straipsnis |
71 straipsnis |
— |
142 straipsnio a– q ir s punktai |
70 straipsnis |
— |
142 straipsnio r punktas |
69 straipsnis |
— |
143 straipsnio |
— |
— |
144 straipsnis |
— |
— |
145 straipsnis |
— |
— |
146 straipsnis |
72 straipsnis |
— |
146a straipsnis |
— |
— |
147 straipsnis |
73 straipsnis |
— |
148 straipsnis |
— |
— |
149 straipsnis |
74 straipsnis |
— |
I priedas |
I priedas |
— |
II priedas |
— |
II priedas |
III priedas |
— |
II priedas |
IV priedas |
III priedas |
— |
V priedas |
— |
— |
VI priedas |
— |
— |
VII priedas |
IV priedas |
— |
VIII priedas |
II priedas |
— |
IX priedas |
— |
— |
X priedas |
— |
— |
XI priedas |
— |
— |
XII priedas |
— |
— |
XIII priedas |
— |
— |
XIV priedas |
— |
— |
XV priedas |
— |
— |
XVI priedas |
— |
— |
XVII priedas |
— |
— |
XVIIa priedas |
— |
— |
( 1 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 992/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB0 Nr. 1601/96, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2001 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 671).
( 2 ) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433, 2020 12 22, p. 11).
( 3 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos sistemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos sistemą (OL L 316, 2009 12 2, p. 65).
( *1 ) Praktikai taikomas 43 straipsnio 12 dalies c punkte nurodytas skaičiavimas.