EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 23

COM(2017) 772 final

2017/0309(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu prisidedama prie vieno iš dešimties Komisijos 2015–2019 m. politinių prioritetų, būtent siekio sukurti abipusiu pasitikėjimu grindžiamą teisingumo ir pagrindinių teisių erdvę. Abipusis pasitikėjimas yra solidarumo principo, kuriuo grindžiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES, dalis ir bus sustiprintas šiuo pasiūlymu kartu su bendros atsakomybės ir atskaitomybės principais.

Siūlomi pakeitimai visiškai dera su platesniu tikslu kurti saugančią Europą, kuriuo buvo grindžiamas Komisijos darbas pastaraisiais metais ir kuriuo bus toliau vadovaujamasi ateityje. Šis pasiūlymas grindžiamas iki šiol pasiektais teigiamais šios sistemos rezultatais ir sustiprinus nuostatas juo ketinama ištaisyti sistemos trūkumus, kad būtų galima toliau remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus šioje srityje.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pagal persvarstytą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą numatyti veiksmai atitinka bendrą Sąjungos tikslą užtikrinti, kad visos susijusios ES politikos sritys ir priemonės padėtų stiprinti Sąjungos pajėgumus nelaimių rizikos valdymo srityje, įskaitant nelaimių prevenciją, pasirengimą nelaimėms, reagavimą į jas ir atsigavimą po jų. Taip pat atsižvelgta į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą tikslą remti valstybių narių solidarumą.

Visų pirma, ypatingas dėmesys sutelkiamas į tai, kad būtų užtikrintas glaudus koordinavimas ir suderinamumas su veiksmais kitose ES politikos srityse, pvz., prisitaikymo prie klimato kaitos, ir su nelaimių prevencijos bei nelaimių rizikos mažinimo priemonėmis kitose srityse, kaip antai sanglaudos, kaimo plėtros, mokslinių tyrimų, sveikatos, migracijos ir saugumo politikos. Be to, pasiūlymu siekiama sukurti tvirtesnę sąveiką su humanitarinės pagalbos politika, ypač reaguojant į ekstremaliąsias situacijas už Sąjungos ribų.

Jokiu kitos Sąjungos politikos srities teisėkūros procedūra priimamu aktu šiuo metu negalima pasiekti šiuo pasiūlymu siekiamų tikslų. Todėl veiksmai šioje srityje neturėtų sutapti.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 196 straipsnis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Trūkumai, kuriuos siekiama pašalinti šiuo pasiūlymu, buvo nustatyti remiantis veiklos patirtimi ir atliekant Sąjungos civilinės saugos mechanizmo tarpinį vertinimą 7 neseniai surengtų išsamių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatais. Šių konsultacijų bendras tikslas buvo suteikti visoms suinteresuotosioms šalims galimybę pareikšti savo nuomonę apie Sąjungos civilinės saugos mechanizmo veikimą per pirmąją jo įgyvendinimo laikotarpio pusę. Konkretūs tikslai buvo šie:

(a)sužinoti Europos piliečių nuomonę apie iki šiol pasiektus Sąjungos civilinės saugos mechanizmo rezultatus;

(b)nustatyti, kaip ES suvokiama įvairių nelaimių rizikos valdymo prioritetų svarba;

(c)gauti iš pagrindinių Sąjungos civilinės saugos mechanizmo suinteresuotųjų šalių tikslinės grįžtamosios informacijos ir techninių patarimų;

(d)gauti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padėti pagal kiekvieną pagrindinį vertinimo kriterijų atlikti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo tarpinį vertinimą.

Konsultuotasi su keturiomis pagrindinėmis suinteresuotųjų šalių grupėmis:

–Sąjungos civilinės saugos mechanizmą įgyvendinančiais subjektais: valstybių narių civilinės saugos institucijomis, skiriančiomis modulių ir (arba) ekspertų Europos reagavimo į nelaimes pajėgumams; kitomis valstybių narių civilinės saugos institucijomis; kitomis dalyvaujančiųjų valstybių 8 civilinės saugos institucijomis;

–subjektais, kuriems Sąjungos civilinės saugos mechanizmas daro poveikį: priimančiosiomis šalimis, gavusiomis Sąjungos civilinės saugos mechanizmo paramą (ES valstybėmis narėmis, narystės siekiančiomis šalimis, Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiomis šalimis ir kitomis trečiosiomis šalimis), Europos Parlamentu, Regionų komitetu, vietos valdžios institucijomis;

–subjektais, pareiškusiais susidomėjimą Sąjungos civilinės saugos mechanizmu; kitomis valstybių narių institucijomis, kitomis dalyvaujančiųjų valstybių institucijomis, JT agentūromis, Pasaulio banku, nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiuoju sektoriumi, fondais ir kt.;

–subjektais, turinčiais Sąjungos civilinės saugos mechanizmui svarbios patirties (pvz., nelaimių rizikos valdymo): universitetais / kompetencijos centrais ir idėjų institutais (angl. think tanks), daugiausia – dalyvaujančiosiose valstybėse.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Tarpinį vertinimą, kuriuo grindžiamas šis pasiūlymas, atliko išorės vertintojas 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. birželio mėn. Jis pagrįstas informacija, gauta per diskusijas su dalyvaujančiosiomis valstybėmis (Civilinės saugos komitete, Civilinės saugos tarybos darbo grupėje ir generalinių direktorių posėdžiuose), ir jame atsižvelgta į informaciją, gautą iš atvirų viešų konsultacijų, Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ir Komisijos ataskaitos dėl Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų pažangos ir trūkumo.

Vertinimą sudarė trys etapai:

i)pradinis: atlikta Sąjungos civilinės saugos mechanizmo dokumentų peržiūra ir pokalbiai su administratoriais;

ii)mokslinių tyrimų: vykdytos tikslinės konsultacijos su pagrindinėmis Sąjungos civilinės saugos mechanizmo suinteresuotosiomis šalimis 9 – surengtos internetinės apklausos, gyvi ir telefoniniai pokalbiai ir atlikti trys atvejo tyrimai (miško gaisrų Kipre, modulių pratybų Estijoje ir migracijos krizės);

iii)analizės ir apibendrinimo: atlikta duomenų trianguliacija, parengtos išvados ir rekomendacijos ir teksto projektas.

Pirmiau minėtos atviros viešos konsultacijos vykdytos internete tris mėnesius (2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. vasario mėn.). Jose nuomonę apie Sąjungos civilinės saugos mechanizmą pateikė 130 respondentų iš visos Europos. 2017 m. kovo mėn. pabaigoje paskelbta atvirų viešų konsultacijų ataskaita 10 .

Poveikio vertinimas

Šio pasiūlymo poveikio vertinimas nebuvo atliktas, atsižvelgiant į tai, kad siūlomus pokyčius reikia įgyvendinti ypatingai skubiai, nes Europos lygmeniu yra esminių pajėgumų trūkumų, kurie ypač išryškėjo per 2017 m. miško gaisrų gesinimo sezoną. Šie trūkumai labai paveikė Europos reagavimą į nelaimes, lėmė didelį aukų skaičių, sunkius ekonominius padarinius ir žalą aplinkai.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Siūlomos peržiūros taikymo sritis ir pobūdis ribota, ja suderinami valstybių narių interesai ir ji proporcinga veiklos reikalavimams.

Kadangi peržiūrimas esamas teisės aktas, Komisija išnagrinėjo galimybes supaprastinti ir sumažinti naštą. Nustatyta įvairių supaprastinimo galimybių (jos aprašytos toliau), tačiau jų nebuvo galima kiekybiškai įvertinti, atsižvelgiant į nedidelį turimų duomenų kiekį ir labai trumpą terminą.

Šiuo pasiūlymu panaikinama biurokratinė našta – pateikiama konkreti nuoroda į vieneto sumų, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų naudojimą, kiek tai susiję su bendru transporto išlaidų finansavimu. Be to, juo supaprastinamos esamos administracinės procedūros, nes supaprastinamos bendro finansavimo taisyklės.

Bendriau kalbant, šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti veiklos procedūras ir užtikrinti, kad jos atitiktų paskirtį, būtų greitos ir paprastos suprasti bei taikyti, taip užtikrinant, kad valstybės narės prireikus galėtų gauti Sąjungos mechanizmo paramą ir palankesnes sąlygas. Pavyzdžiui, pastarojo meto nelaimės parodė, kad Sąjunga gali būtų nepakankamai pasirengusi ekstremaliosioms situacijoms, vienu metu apimančioms kelias valstybes nares (pvz., gaisrams, ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, didelio masto potvyniams, žemės drebėjimams, epidemijoms (pvz., Ebolos), teroristiniams išpuoliams). Tokiais atvejais valstybės narės ne visada gali padėti.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

–sustiprinti valstybių narių ir Sąjungos bendrą pajėgumą reaguoti į nelaimes, sukuriant specialų reagavimo pajėgumų rezervą, kurį valdytų ir kontroliuotų Komisija („rescEU“);

–nustatyti didesnes pajėgumų, skirtų Europos rezervui, bendro finansavimo normas (75 %). Tai apima adaptavimo, taisymo, transportavimo ir veiklos išlaidas;

–daugiau dėmesio skirti prevencijai ir derėjimo su kitomis ES politikos sritimis didinimui ir

–stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

–sukuriamas specialus išteklių rezervas „rescEU“. Šiuo pasiūlymu Komisijai aiškiai leidžiama įsigyti nuosavų veiklos pajėgumų ir sudaryti susitarimus dėl greito tų pajėgumų naudojimo, siekiant sukurti specialų išteklių rezervą, kuris padės pašalinti nacionalinio lygmens trūkumus. Pagal ES susitarimus nuomojami arba išperkamąja nuoma įsigyjami pajėgumai arba vien tik ES lėšomis perkami pajėgumai taptų „rescEU“ dalimi. Visos su šiais pajėgumais susijusios išlaidos būtų visiškai padengtos ES lėšomis. ES toliau turės šių išteklių veiklos valdymo ir kontrolės funkcijas ir spręs dėl jų dislokavimo, kai tik mechanizmas pradės veikti. Papildomi pajėgumai bus nustatomi konsultuojantis su „rescEU“ ekspertų grupe;

–sustiprinami Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai, dėl kurių valstybės narės gali iš anksto įsipareigoti skirti nacionalinių reagavimo pajėgumų (pvz., ChBRB medžiagų aptikimo ir mėginių ėmimo, vandens valymo, miško gaisrų gesinimo žemėje, gelbėjimo nuo potvynio naudojant valtis arba kitų pajėgumų, kaip antai mobiliųjų laboratorijų), ir toliau bus pagrindinė Sąjungos civilinės saugos mechanizmo dalis ir nuo šiol bus vadinami Europos civilinės saugos rezervu. Šiuo pasiūlymu peržiūrima paskatų skirti lėšų Europos civilinės saugos rezervui sistema, padidinant bendro finansavimo normas, ir tinkamų finansuoti išlaidų rūšys. Visų pirma, pagal naująjį pasiūlymą ištekliams, kuriuos įsipareigota skirti Europos civilinės saugos rezervui, bus taikoma 75 % visų vykdant Sąjungos civilinės saugos mechanizmo operacijas Sąjungoje patirtų išlaidų, įskaitant adaptavimo, taisymo, transportavimo ir veiklos išlaidas, kompensavimo norma.

2017/0309 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 196 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (toliau – Sąjungos mechanizmas), reglamentuojamu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES 12 , stiprinamas Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir sudaromos lengvesnės sąlygos koordinuoti veiksmus civilinė saugos srityje siekiant pagerinti Sąjungos reagavimą į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes;

(2)Sąjungos mechanizmu skatinamas valstybių narių solidarumas pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kartu pripažįstant, kad už gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas pirmiausia atsakingos valstybės narės;

(3)gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės gali įvykti bet kur pasaulyje, dažnai – be įspėjamųjų ženklų. Ir gaivalinės, ir žmogaus sukeltos nelaimės darosi vis dažnesnės, ekstremalesnės ir sudėtingesnės, jas pasunkina klimato kaitos poveikis, jos nepaiso nacionalinių sienų. Nelaimių sukelti padariniai žmonėms, aplinkai ir ekonomikai gali būti didžiuliai;

(4)pastarojo meto patirtis parodė, kad ne visada pakanka savanoriškos pagal Sąjungos mechanizmą koordinuojamos ir remiamos savitarpio pagalbos, kad būtų užtikrinta pakankamai pajėgumų pagrindiniams nuo nelaimių nukentėjusių žmonių poreikiams tinkamai patenkinti ir kad būtų tinkamai apsaugotas turtas ir aplinka. Tai ypač aktualu, kai valstybės narės vienu metu nukenčia nuo besikartojančių nelaimių ir bendrų pajėgumų nepakanka;

(5)siekiant apsisaugoti nuo nelaimių, svarbiausia – prevencija, ir šioje srityje reikia imtis daugiau veiksmų. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų reguliariai dalytis rizikos vertinimais ir savo nelaimių rizikos valdymo planavimo santraukomis, kad būtų užtikrintas integruotas požiūris į nelaimių valdymą ir susiejami rizikos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmai. Be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė reikalauti valstybių narių pateikti konkrečius prevencijos ir pasirengimo planus, susijusius su konkrečiomis nelaimėmis, visų pirma siekiant kuo labiau padidinti bendrą Sąjungos paramą nelaimių rizikos valdymui. Turėtų būti sumažinta administracinė našta ir sustiprinta prevencijos politika, be kita ko, užtikrinant būtinus ryšius su kitomis pagrindinėmis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, būtent Europos struktūriniais ir investicijų fondais, išvardytais Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 13 2 konstatuojamojoje dalyje;

(6)reikia stiprinti bendrą gebėjimą pasirengti nelaimėms ir į jas reaguoti, visų pirma teikiant savitarpio paramą Europoje. Turėtų būti ne tik didinamos galimybės, kurias teikia Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai (toliau – ERNP arba savanoriškas telkinys), nuo šiol vadinami Europos civilinės saugos rezervu, tačiau Komisija taip pat turėtų sukurti „rescEU“. „rescEU“ turėtų sudaryti greitai dislokuotini reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pajėgumai, kad būtų galima reaguoti į gaisrus, didelio masto potvynius ir žemės drebėjimus, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos standartus atitinkančios lauko ligoninės ir medicinos pagalbos komandos;

(7)Sąjunga turėtų galėti paremti nepakankamai pajėgumų veiksmingai reaguoti į nelaimes turinčias valstybes nares, padėdama finansuoti išperkamąją nuomą arba nuomą ir užtikrinti, kad tokiais pajėgumais būtų galima greitai pasinaudoti, arba padėdama finansuoti jų įsigijimą. Tai labai padidintų Sąjungos mechanizmo veiksmingumą ir užtikrintų galimybes naudotis pajėgumais tais atvejais, kai antraip nebūtų galima veiksmingai reaguoti į nelaimes, ypač nelaimes, turinčias plataus masto padarinių daugelyje valstybėse narių. Perkant pajėgumus Sąjungos lygmeniu turėtų būti galima pasiekti masto ekonomiją ir geriau koordinuoti veiksmus reaguojant į nelaimes;

(8)siekiant sustiprinti Europos civilinės saugos rezervą, reikia didesnio Sąjungos finansavimo pajėgumų adaptavimui ir taisymui bei veiklos išlaidoms;

(9)siekiant padidinti mokymų ir pratybų veiksmingumą ir efektyvumą ir sustiprinti valstybių narių nacionalinių civilinės saugos institucijų ir tarnybų bendradarbiavimą, būtina sukurti Sąjungos civilinės saugos žinių tinklą, grindžiamą esamomis struktūromis;

(10)siekiant, kad „rescEU“ pajėgumai veiktų, reikėtų skirti papildomų finansinių asignavimų veiksmams pagal Sąjungos mechanizmą finansuoti;

(11)reikia supaprastinti Sąjungos mechanizmo procedūras siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų naudotis pagalba ir pajėgumais, kurių reikia, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes;

(12)siekiant užtikrinti, kad būtų kuo daugiau naudojamasi esamomis finansavimo priemonėmis, ir paremti valstybes nares teikiant pagalbą, visų pirma reaguojant į nelaimes už Sąjungos ribų, turėtų būti numatyta nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 966/2012 14 129 straipsnio 1 dalies leidžianti nuostata, kai finansavimas skiriamas pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21, 22 ir 23 straipsnius;

(13)svarbu užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi visų reikalingų veiksmų veiksmingai užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ir sušvelninti jų poveikį. Nuostatomis turėtų būtų sustiprinti pagal Sąjungos mechanizmą vykdomų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmų ryšiai. Taip pat turėtų būtų užtikrintas suderinamumas su kitais aktualiais Sąjungos teisės aktais prevencijos ir nelaimių rizikos valdymo srityje, įskaitant tarpvalstybinius prevencijos veiksmus ir reagavimą į grėsmes, kaip antai dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai 15 . Taip pat turėtų būti užtikrintas suderinamumas su tarptautiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m., Paryžiaus susitarimu ir Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.;

(14)delegavimo įgaliojimai, suteikti Komisijai Sprendimu Nr. 1313/2013/ES, turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų galima užtikrinti veiksmingus Europos Sąjungos skubios pagalbos teikimo pajėgumus („rescEU“). Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, remiantis nustatyta rizika ir atsižvelgiant į įvairius pavojus apimantį požiūrį, apibrėžiamos papildomos reagavimo pajėgumų rūšys;

(15)kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės, veikdamos vienos, negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ar poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)todėl Sprendimas Nr. 1313/2013/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas Nr. 1313/2013/ES iš dalies keičiamas taip:

1)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis papildoma e punktu:

„e)didinti mokslo žinių apie nelaimes prieinamumą ir naudojimą.“;

b) 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)pažanga, padaryta įgyvendinant nelaimių prevencijos sistemos priemones: vertinama pagal valstybių narių, pateikusių Komisijai savo rizikos vertinimus, rizikos valdymo gebėjimų vertinimą ir savo nelaimių valdymo planavimo santrauką, kaip nurodyta 6 straipsnyje, skaičių;“.

2)4 straipsnis papildomas 12 punktu:

„12. dalyvaujančioji valstybė – trečioji šalis, dalyvaujanti veikloje pagal Sąjungos mechanizmą pagal 28 straipsnio 1 dalį.“.

3)5 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)imasi veiksmų, kad pagerintų žinių apie nelaimių riziką bazę ir sudarytų palankesnes sąlygas keistis žiniomis, mokslinių tyrimų rezultatais, geriausia praktika ir informacija, be kita ko, tarp valstybių narių, kurioms kyla panašaus pobūdžio rizika;“.

4)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas trejus metus parengia rizikos vertinimus nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu ir juos pateikia Komisijai;

b)plėtoja ir tobulina savo nelaimių rizikos valdymo planavimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu, remdamosi a punkte nurodytais rizikos vertinimais ir atsižvelgdamos į c punkte nurodytą savo rizikos valdymo gebėjimų vertinimą bei 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą rizikos apžvalgą;“;

b)įterpiama antra pastraipa:

„Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 31 d., o vėliau – kas trejus metus Komisijai pateikiama atitinkamų rizikos valdymo planavimo elementų santrauka, įskaitant informaciją apie pasirinktas prevencijos ir pasirengimo priemones. Be to, Komisija gali reikalauti valstybių narių pateikti konkrečius prevencijos ir pasirengimo planus, kuriuose aprašomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksmai. Sąjunga tinkamai apsvarsto valstybių narių padarytą pažangą nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms srityje įgyvendinant bet kokį būsimą ex ante sąlygų mechanizmą pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus.“;

c)įterpiamas e punktas:

„e)Komisija taip pat gali sukurti specialius konsultavimosi mechanizmus, kad pagerintų tinkamą prevencijos ir pasirengimo planavimą ir koordinavimą tarp valstybių narių, kuriose gali kilti panašių nelaimių.“.

4)10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Komisija ir valstybės narės dirba kartu, kad pagerintų reagavimo į nelaimes operacijų pagal Sąjungos mechanizmą planavimą, be kita ko, reagavimo į nelaimes scenarijų kūrimą remiantis 6 straipsnio a punkte nurodytais rizikos vertinimais ir 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta rizikos apžvalga, išteklių planavimą ir reagavimo pajėgumų dislokavimo planų rengimą.“.

5)11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„Europos civilinės saugos rezervas“;

b) 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.Sukuriamas Europos civilinės saugos rezervas. Jį sudaro iš anksto valstybių narių skirtų reagavimo pajėgumų rezervas, įskaitant modulius, kitus reagavimo pajėgumus ir ekspertus.

2.Atsižvelgdama į nustatytą riziką, Komisija apibrėžia Europos civilinės saugos rezervui reikalingų pagrindinių reagavimo pajėgumų rūšis ir kiekį (toliau – pajėgumų tikslai). Komisija stebi siekiant pajėgumų tikslų daromą pažangą ir likusius trūkumus ir ragina valstybes nares tuos trūkumus pašalinti. Komisija gali remti valstybes nares pagal 20 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalies i punktą ir 21 straipsnio 2 dalį.“;

c)7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7.Pateikus pagalbos prašymą per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, reagavimo pajėgumus, kuriuos valstybė narė skiria Europos civilinės saugos rezervui, galima naudoti reagavimo operacijoms pagal Sąjungos mechanizmą, nebent valstybėje narėje susidarė išskirtinė padėtis, dėl kurios labai sunku vykdyti nacionalines užduotis.

8.Kai dislokuojami tokie reagavimo pajėgumai, jiems toliau vadovauja ir juos kontroliuoja juos skiriančios valstybės narės ir jie gali būti atšaukti, kai valstybėse narėse susidaro išskirtinė padėtis, dėl kurios labai sunku vykdyti nacionalines užduotis ir jos negali užtikrinti tų reagavimo pajėgumų. Tokiais atvejais konsultuojamasi su Komisija.

Atitinkamais atvejais pagal 15 ir 16 straipsnius Komisija per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti skirtingus reagavimo pajėgumus.“;

d)įterpiama 10 dalis:

„10.Nuorodos į Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus ir savanorišką telkinį suprantamos kaip nuorodos į Europos civilinės saugos rezervą.“.

6)12 straipsnis pakeičiamas taip:

„rescEU“

1.Siekiant suteikti pagalbą, kai turimais pajėgumais negalima veiksmingai reaguoti į nelaimes, sukuriamas „rescEU“.

2.„rescEU“ sudaro šie pajėgumai:

a)    miško gaisrų gesinimo iš oro pajėgumai;

b)    didelio galingumo siurbimo įranga;

c)    paieškos ir gelbėjimo miestuose pajėgumai;

d)    lauko ligoninės ir greitosios medicinos pagalbos komandos.

3.Komisija pagal Sąjungos finansines taisykles gali pirkti, nuomotis, pagal išperkamosios nuomos sutartį ir (arba) kitokią sutartį įsigyti pajėgumų, kurie būtų naudojami 1 dalyje nurodytais atvejais.

4.Remiantis nustatyta rizika ir atsižvelgiant į įvairius pavojus apimantį požiūrį Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamos reagavimo pajėgumų, reikalingų be šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pajėgumų, rūšys ir atitinkamai peržiūrima „rescEU“ sudėtis. Užtikrinamas suderinamumas su kitų sričių Sąjungos politika.

Jeigu su nelaime ar gresiančia nelaime susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 31 straipsnyje numatyta procedūra.

5.Komisija apibrėžia „rescEU“ sudarančių reagavimo pajėgumų kokybės reikalavimus. Kokybės reikalavimai grindžiami nusistovėjusiais tarptautiniais standartais, kai jau yra tokių standartų.

6.Komisija užtikrina, kad 2 dalyje nurodytus pajėgumus būtų galima naudoti ir dislokuoti pagal Sąjungos mechanizmą.

7.„rescEU“ pajėgumus galima naudoti reagavimo operacijoms pagal Sąjungos mechanizmą pateikus pagalbos prašymą per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą. Sprendimą dėl jų dislokavimo priima Komisija ir ji toliau yra atsakinga už „rescEU“ pajėgumų valdymą bei kontrolę.

8.Dislokavimo atveju Komisija susitaria su prašančiąja valstybe nare dėl „rescEU“ pajėgumų operacinio dislokavimo. Kai vykdomos operacijos, prašančioji valstybė narė sudaro palankesnes sąlygas užtikrinti savo pajėgumų ir „rescEU“ veiklos operacinį koordinavimą.

9.Atitinkamais atvejais pagal 15 ir 16 straipsnius Komisija per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti skirtingus reagavimo pajėgumus.

10.Jei Komisija įgyja įrangą, pavyzdžiui, miško gaisrų gesinimo iš oro įrangą, ją pirkdama, sudarydama išperkamosios nuomos sutartį arba nuomodama, turi būti užtikrinta, kad:

a)jei įranga perkama, Komisijos ir valstybės narės susitarime numatoma ją įregistruoti toje valstybėje narėje;

b)jei sudaroma išperkamosios nuomos ar nuomos sutartis, įranga registruojama valstybėje narėje.

11.Valstybės narės turi būti informuojamos per CECIS apie „rescEU“ pajėgumų eksploatacinę būklę.“.

7)Įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis
Informacija Europos Parlamentui ir Tarybai

Komisija kas dvejus metus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie operacijas ir padarytą pažangą pagal 11 ir 12 straipsnius.“.

8)13 straipsnio pavadinimas ir 1 dalies pirmas sakinys pakeičiami taip:

„Sąjungos civilinės saugos žinių tinklas

1. Komisija sukuria atitinkamų civilinės saugos ir nelaimių valdymo subjektų bei institucijų tinklą, kuris kartu su Komisija sudaro Sąjungos civilinės saugos žinių tinklą.

Kai tinkama, tinklas, glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamais žinių centrais, atlieka toliau nurodytas užduotis, susijusias su mokymu, pratybomis, įgyta patirtimi ir žinių sklaida:“.

9)15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Kai Sąjungoje įvyksta ar gresia nelaimė, nukentėjusioji valstybė narė gali prašyti pagalbos per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą. Prašymas turi būti kuo konkretesnis. Pagalbos prašymas galioja ne ilgiau kaip 90 dienų, nebent Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui pateikiama naujos informacijos, kuria pagrindžiamas poreikis toliau teikti pagalbą arba suteikti papildomos pagalbos.“.

10)16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Kai už Sąjungos ribų įvyksta ar gresia nelaimė, nukentėjusioji valstybė gali prašyti pagalbos per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą. Pagalbos taip pat gali būti prašoma per Jungtines Tautas ir jų agentūras ar atitinkamą tarptautinę organizaciją arba jos gali prašyti šie subjektai. Pagalbos prašymas galioja ne ilgiau kaip 90 dienų, nebent Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui pateikiama naujos informacijos, kuria pagrindžiamas poreikis toliau teikti pagalbą arba suteikti papildomos pagalbos.“.

11)19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Sąjungos mechanizmui įgyvendinti 2014–2020 m. skiriamas finansinis paketas yra 631 566 000 EUR dabartinėmis kainomis.

480 630 000 EUR dabartinėmis kainomis skiriama iš finansinės programos 3 išlaidų kategorijos „Saugumas ir pilietybė“, o 150 936 000 EUR dabartinėmis kainomis – iš 4 išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“.“.

12)Įterpiamas 20a straipsnis:

„20a straipsnis
Matomumas

Bet kokia pagal šį sprendimą teikiama pagalba ar finansavimu užtikrinamas tinkamas Sąjungos matomumas, be kita ko, naudojant Sąjungos ženklą, kai naudojami 11 straipsnyje, 12 straipsnyje ir 21 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyti pajėgumai.“.

13)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalies j punktas pakeičiamas taip:

„j)„rescEU“ sukūrimas, valdymas ir priežiūra pagal 12 straipsnį;“;

b)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) c punktas pakeičiamas taip:

„c)išlaidas, būtinas reagavimo pajėgumams didinti arba taisyti, kad jie būtų parengties lygio ir juos būtų galima dislokuoti kaip Europos civilinės saugos rezervo dalį, laikantis Europos civilinės saugos rezervo kokybės reikalavimų ir, kai tinkama, per sertifikavimo procesą suformuluotų rekomendacijų (toliau – adaptavimo išlaidos). Tos išlaidos gali apimti išlaidas, susijusias su modulių ir kitų reagavimo pajėgumų eksploatavimo galimybėmis ir sąveikumu, autonomija, savarankišku apsirūpinimu, transportavimo galimybėmis, pakavimo ir panašiomis išlaidomis, jei jos yra konkrečiai susijusios su pajėgumų dalyvavimu Europos civilinės saugos rezerve.

Adaptavimo išlaidas gali sudaryti:

i) 75 % tinkamų finansuoti išlaidų pajėgumų didinimo atveju, jei jos neviršija 50 % vidutinių pajėgumų plėtojimo išlaidų;

ii) 75 % tinkamų finansuoti išlaidų pajėgumų taisymo atveju.

Reagavimo pajėgumais, kuriems skiriamas finansavimas pagal i ir ii punktus, galima naudotis kaip Europos civilinės saugos rezervo dalimi ne trumpiau kaip atitinkamai 5 ir 10 metų, išskyrus atvejus, kai jų eksploatacijos trukmė yra trumpesnė.

Adaptavimo išlaidas gali sudaryti vieneto išlaidos arba fiksuotosios sumos, nustatytos pagal pajėgumo rūšį.“;

ii) d punktas išbraukiamas;

c) įterpiamos šios dalys:

„3.Finansinė parama 1 dalies j punkte nurodytam veiksmui apima visas išlaidas, būtinas „rescEU“ pajėgumų pagal Sąjungos mechanizmą prieinamumui ir dislokavimo galimybėms užtikrinti, kai jie dislokuojami įvykus arba gresiant nelaimei Sąjungoje arba dalyvaujančiojoje valstybėje.

Pirmoje pastraipoje nurodytos išlaidos, kai tinkama, apima:

(a)išlaidas, susijusias su „rescEU“ pajėgumų pirkimu, nuoma ir (arba) įsigijimu išperkamąja nuoma;

(b)išlaidas, susijusias „rescEU“ pajėgumų eksploatavimu, įskaitant transportavimą;

(c)išlaidas, susijusias su viešųjų ar privačiųjų subjektų paslaugų, reikalingų „rescEU“ pajėgumams eksploatuoti, pirkimu.

4.3 dalies a punkte nurodytos išlaidos gali būti vieneto išlaidos, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos, atitinkamai nustatytos pagal pajėgumo kategoriją ar rūšį.“.

14)23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) pavadinimas pakeičiamas taip:

„Reikalavimus atitinkantys veiksmai, susiję su įranga ir operacijomis“;

b) 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2. Sąjungos finansinės paramos suma ištekliams, skiriamiems Europos civilinės saugos rezervui, neviršija 75 % pajėgumų eksploatavimo išlaidų, įskaitant transportą, įvykus arba gresiant nelaimei Sąjungoje arba dalyvaujančiojoje valstybėje.

3. Sąjungos finansinė parama transportui negali viršyti 75 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su iš anksto skirtų pajėgumų Europos civilinės saugos rezervui, transportavimu, kai jie dislokuojami įvykus arba gresiant nelaimei už Sąjungos ribų, kaip nurodyta 16 straipsnyje.

4. Sąjungos finansinė parama transporto ištekliams, susijusiems su iš anksto skirtais pajėgumais Europos civilinės saugos rezervui pagal 11 straipsnį, gali papildomai padengti ne daugiau kaip 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų a, b, c ir d punktuose, jeigu tai būtina tam, kad valstybių narių sutelktą pagalbą būtų galima veiksmingai naudoti ir jeigu išlaidos susijusios su viena iš šių kategorijų:

a)trumpalaike sandėliavimo pajėgumų nuoma siekiant laikinai sandėliuoti valstybių narių pagalbos priemones, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jas koordinuotai transportuoti;

b) transportavimu iš pagalbą teikiančios valstybės narės į valstybę narę, sudarančią palankesnes sąlygas ją koordinuotai transportuoti;

c)valstybių narių pagalbos priemonių perpakavimu, kad būtų kuo geriau panaudoti turimi transporto pajėgumai arba būtų laikomasi specialių veiklos reikalavimų, arba

e)sutelktos pagalbos priemonių transportavimu vietoje, pervežimu tranzitu ir sandėliavimu siekiant užtikrinti koordinuotą pagalbos teikimą į galutinę paskirties vietą prašančiojoje valstybėje.“;

e) įterpiama ši dalis:

„8.    Transporto išlaidas gali sudaryti vieneto išlaidos arba fiksuotosios sumos, nustatytos pagal išlaidų kategorijas.“.

15) 26 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.    Veiksmai, kuriems pagal šį sprendimą teikiama finansinė parama, nefinansuojami pagal kitas Sąjungos finansines priemones. Nukrypstant nuo šios nuostatos, pagal šio sprendimo 21, 22 ir 23 straipsnius suteikta finansinė parama neužkerta kelio finansavimui pagal kitas Sąjungos priemones nustatytomis jų sąlygomis.

Komisija užtikrina, kad finansinės paramos pagal šį sprendimą prašantys asmenys ir tokios paramos gavėjai informuotų ją apie iš kitų šaltinių, įskaitant Sąjungos bendrąjį biudžetą, gautą finansinę paramą ir apie teikiamas paraiškas suteikti tokią paramą.

2.    Siekiama sąveikos ir papildomumo su kitomis Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, kuriomis remiamos sanglaudos, kaimo plėtros, mokslinių tyrimų, sveikatos, migracijos ir saugumo politikos sritys. Reagavimo į humanitarines krizes trečiosiose valstybėse atveju Komisija užtikrina pagal šį sprendimą ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 finansuojamų veiksmų papildomumą ir nuoseklumą.“.

16)28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.    Tarptautinės organizacijos, regioninės organizacijos arba Europos kaimynystės politikos šalys gali bendradarbiauti pagal Sąjungos mechanizmą vykdomoje veikloje, jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose.“.

17)32 straipsnio 1 dalies g ir h punktai pakeičiami taip:

„g)    „rescEU“ sukūrimo, valdymo ir priežiūros, kaip numatyta 12 straipsnyje, įskaitant sprendimų dėl dislokavimo ir veiklos procedūrų kriterijus;

h)    Sąjungos civilinės saugos žinių tinklo sukūrimo ir organizavimo, kaip numatyta 13 straipsnyje;“.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 16  

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 17  

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3. Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

◻    finansinis poveikis nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD].

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

X įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2018 01 01 iki 2020 12 31,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 18  

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

X Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

◻    trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

X tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻    EIB ir Europos investicijų fondui;

◻    įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

◻    viešosios teisės įstaigoms;

◻    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻    asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:*

Sąmatą surašyti etatų vienetais

*  Šie skaičiai gali būti papildyti 15 papildomų etatų vienetų, juos perskirsčius iš kitų generalinių direktoratų pagal kvietimą pareikšti susidomėjimą.

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

X    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą. Toliau nurodytos sumos bus perskirstytos:

X    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

X    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

◻    įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1)    ICF, „Sąjungos civilinės saugos mechanizmo tarpinis vertinimas 2014–2016 m.“. Galutinė ataskaita, 2017 m. rugpjūčio mėn. (toliau – tarpinis vertinimas). Galutinė tarpinio vertinimo ataskaita pateikta adresu https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/eb41bfee-78c3-11e7-b2f2-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF.

(2)    Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita (2016 m.). „Sąjungos civilinės saugos mechanizmas: reagavimo į nelaimes už ES ribų veiksmų koordinavimas buvo iš esmės veiksmingas.“ Pateikta adresu http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR16_33/SR_DISASTER_RESPONSE_lt.pdf.

(3)    2017 m. vasario 17 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų pažangos ir trūkumo.

(4)    Žr. 2 išnašą.

(5)    Žr. 3 išnašą.

(6)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Overview of Natural and Man-made Disaster Risks the European Union may face“, 2017 05 23, SWD(2017) 176 final.

(7)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo tarpinio vertinimo 2014–2016 m. laikotarpiu, 2017 08 30, COM(2017) 460 final.

(8)    Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija, Norvegija, Serbija ir Turkija.

(9)    Atsakymus pateikė šios suinteresuotosios šalys: 26 dalyvaujančiųjų valstybių civilinės saugos institucijos (internetinės apklausos); 17 dalyvaujančiųjų valstybių civilinės saugos institucijos (pokalbiai); 21 dalyvaujančiosios valstybės nacionaliniai mokymo koordinatoriai (internetinės apklausos); 137 ekspertai, dalyvavę ekspertų mainų programoje, ir 23 projektų, finansuojamų iš Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, vadovai iš 13 dalyvaujančiųjų valstybių (internetinės apklausos); 14 tarptautinių partnerių, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras, EBPO, Pasaulio banką, Raudonąjį Kryžių ir t. t. (pokalbiai); 15 ES generalinių direktoratų ir tarnybų (pokalbiai).

(10)    Ataskaita pateikta adresu  http://ec.europa.eu/echo/EUCPM-consult_en .

(11)

   2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(12)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924).

(13)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(14)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(15)    2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1).

(16)    VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(17)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(18)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

(19)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(20)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(21)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(22)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(23)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(24)    Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(25)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(26)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(27)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(28)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“), LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

(29)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(30)    Paprastai struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF) atveju.

(31)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.