28.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 282/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 404/2010 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2009 m. birželio 30 d. gavus Europos ratų su ratlankiais gamintojų asociacijos (angl. Association of European Wheel Manufacturers arba EUWA) (toliau – skundo pateikėja) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų tam tikrų ratų su ratlankiais iš aliuminio Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir juo daromos materialinės žalos įrodymų, kurie laikyti pakankamais tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(4)

Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(5)

Primenama, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems KLR kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas. Be to, nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(7)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(8)

Viena šalis, atstovaujanti eksportuojančių gamintojų interesus, teigė, kad nagrinėjamojo produkto importas iš Turkijos taip pat turėtų būti įtrauktas į šio tyrimo aprėptį.

(9)

Kalbant apie Turkijos kilmės importo neįtraukimą į skundą, pažymėtina, kad inicijuojant tyrimą nebuvo pakankamai su šia šalimi susijusių dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti su tokiu importu susijusio antidempingo tyrimo inicijavimą.

(10)

Priešingai, skundo pateikėjai pateikė informacijos, kad nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas iš Turkijos ne dempingo kainomis (žr. nekonfidencialią skundo versiją, 13 p. 5 punktą ir priedo 5 dalies 1 punkto a papunktį).

(11)

Nustačius laikinąsias priemones kai kurios šalys pakartojo savo argumentus dėl originalios įrangos gamintojo (OĮG) ir atsarginių dalių rinkos (ADR) ratų su ratlankiais, teigdamos, kad atliekant tyrimą šių segmentų produktai turėtų būti laikomi skirtingais produktais. Šių šalių teigimu, OĮG ratai su ratlankiais neturėtų būti įtraukti į šio tyrimo aprėptį, nes OĮG ir ADR ratai su ratlankiais yra gaminami taikant skirtingą gamybos procesą, pasižymi skirtingomis techninėmis ir fizinėmis savybėmis, platinami skirtingais kanalais ir netgi jų naudojimo paskirtis yra skirtinga.

(12)

Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, tiek OĮG, tiek ir ADR ratai su ratlankiais gali būti gaminami taikant įvairius gamybos procesus, būti įvairaus skersmens ir svorio bei skirtingos apdailos. OĮG ir ADR ratai su ratlankiais pasižymi tokiomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir gali būti pakeičiami vieni kitais.

(13)

Kai kurios šalys teigė, kad OĮG ir ADR ratų su ratlankiais galutiniai vartotojai yra skirtingi: OĮG atveju tai yra automobilių gamintojas, o ADR – automobilio savininkas. Toks aiškinimas yra klaidinantis. Nors iš tiesų OĮG ratus su ratlankiais naudoja automobilių gamintojai, tačiau tiek OĮG, tiek ir ADR ratų su ratlankiais paskirtis yra ta pati – jie montuojami automobiliams ir panašioms transporto priemonėms. Todėl galutinis vartotojas yra tas pats – vairuotojas.

(14)

Dažniausiai minėtas argumentas – skirtingi reikalavimai, taikomi OĮG ir ADR ratams su ratlankiais. Vadovaujantis šiuo argumentu, OĮG ratams su ratlankiais neturėtų būti taikomos priemonės, nes jie negali pakeisti ADR ratų su ratlankiais (jie perkami siekiant patenkinti skirtingų produktų rinkų poreikius ir jų dizainas, jiems taikomi kokybės reikalavimai, investicijos, gamybos procesas, kainos ir importo skvarba yra skirtingi).

(15)

Kitas argumentas – OĮG ratai su ratlankiais yra gaminami atsižvelgiant į automobilių gamintojo specifikacijas, o ADR ratai su ratlankiais yra kuriami ir gaminami pagal ratų su ratlankiais gamintojo specifikacijas, neatsižvelgiant į reikalavimus pagal konkretų automobilio modelį. Nors ADR ratai su ratlankiais formaliai nėra gaminami pagal automobilio gamintojo pateiktas specifikacijas, jie bus montuojami skirtingų modelių automobiliams. Iš tiesų, galiausiai jie bus montuojami to paties modelio automobiliams, kuriems buvo pagaminti OĮG ratai su ratlankiais. Tai, kad specifikacijas pateikė skirtingi šaltiniai, negali būti laikoma skirtingų fizinių ir techninių savybių įrodymu.

(16)

Sąjungos gamintojai ir automobilių gamintojai pateikė papildomos informacijos. Patvirtinta, kad tiek OĮG, tiek ir ADR ratams su ratlankiais taikomas toks pats gamybos procesas (liejimas, srauto formavimas, valcavimas, kalimas, 2–3 dalių ratai su ratlankiais). Abiem atvejais gaminami įvairaus svorio ir skersmens ratai su ratlankiais. Užpildai, tam tikra apdaila ir apdorojimas karščiu taikomi tiek OĮG, tiek ir ADR ratams su ratlankiais.

(17)

Kai kurios šalys teigė, kad OĮG ir ADR ratų su ratlankiais techninių savybių skirtumai atsispindėjo tame, kad OĮG ratams su ratlankiais naudojamas pirminis aliuminis, o gaminant ADR ratus su ratlankiais dažnai naudojamas iš metalo laužo gautas aliuminis. Komisija nuodugniai išnagrinėjo šias pastabas. Be to, automobilių gamintojai ir ES gamintojai pateikė papildomos informacijos. Konkrečiai tie ES gamintojai, kurie gamina tiek OĮG, tiek ir ADR ratus su ratlankiais, patvirtino, kad gaminant abiejų rūšių ratus su ratlankiais naudojamas tiek pirminis, tiek ir iš metalo laužo gautas aliuminis (nors ribotais kiekiais). Remiantis tyrimo metu gauta papildoma informacija patvirtinta, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį skiriama naudojamo aliuminio rūšis ir kokybė, yra silicio dalis sudėtyje (7 % arba 11 %). Abu lydiniai naudojami tiek OĮG, tiek ir ADR ratams su ratlankiais.

(18)

Bandymų reikalavimų skirtumai taip pat nėra pakankami, kad jais būtų galima pagrįsti, jog OĮG ir ADR ratai su ratlankiais yra du skirtingi produktai. Pažymėtina, kad ratams su ratlankiais iš aliuminio bendras suderintas reikalavimų rinkinys netaikomas. Skirtingiems įvairių šalių gamintojams taikomi skirtingi standartai. Galiausiai, remiantis standartais arba reikalavimais neįmanoma nustatyti aiškios skiriamosios OĮG ir ADR ratų su ratlankiais ribos. Remiantis turima informacija, tiek OĮG, tiek ir ADR ratams su ratlankiais yra atliekami įvairūs bandymai (rentgeno tyrimai, cheminiai, pralaidumo, atsparumo, antikorozijos, ratų balansavimo, poveikio, radialinio atsparumo, lankstumo, druskos purškimo, CASS (angl. Copper-Accelerated Acetic Salt Spray bandymai). Galiausiai, nustatyta, kad skirtingi bandymai bei skirtingi standartai atspindi valstybių narių skirtumus, o ne tai, kad OĮG ir ADR ratai su ratlankiais yra skirtingi produktai.

(19)

Remiantis turima informacija, dėl automobilių pramonės taikomų kokybės reikalavimų produktas tapo ypač standartizuotu – šie visų pasaulio gamintojų produktai gali būti pakeičiami vieni kitais. ADR segmente kokybės reikalavimus taip pat gali pateikti ir pirkėjai; tokie ratai su ratlankiais turi atitikti tarptautinius ir nacionalinius standartus. Dėl šios priežasties tam tikriems abiejų segmentų ratams su ratlankiais gali būti taikomi griežtesni reikalavimai arba specifikacijos, todėl kai kurie ADR ratai su ratlankiais gali tenkinti griežtesnius standartus, palyginti su OĮG ratais su ratlankiais.

(20)

Tai, kad ADR ratai su ratlankiais paprastai nėra montuojami naujiems automobiliams ir automobilių gamintojai naudoja pasirinktų gamintojų pagamintus ratus su ratlankiais (to prekės ženklo) yra tiekimo šaltinio pasirinkimo sprendimas, kuris neturi įtakos išvadai dėl OĮG ir ADR ratų su ratlankiais pakeičiamumo. Fiziniu požiūriu naujam automobiliui galima sumontuoti ADR ratus su ratlankiais, t. y. ratų su ratlankiais gamintojo prekės ženklo ratus su ratlankiais.

(21)

Šias išvadas patvirtina tai, kad automobilių gamintojai taip pat apsirūpina atsarginiais ratais su ratlankiais ir juos parduoda. Kai kurie iš jų parduodami paženklinti automobilių gamintojo (originalios įrangos tiekėjo) prekės ženklu, kiti – ratų su ratlankiais gamintojo prekės ženklu.

(22)

Daug pastabų buvo susijusios su automobilių gamintojų reikalavimais, taikomais ratų su ratlankiais tiekėjams (pvz., įrodymas, kad taikoma visiškai veikianti ISO patvirtinta kokybės valdymo sistema, kokybės vertinimas, grindžiamas pirmesnių projektų ir pristatymo patirtimi, kokybės kontrolė vietoje, rizikos vertinimas atsižvelgiant į konkretų produktą ir konkretų projektą). Tačiau ratai su ratlankiais iš aliuminio pasižymi tokiomis pačiomis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis ir naudojimo paskirtimi, nepriklausomai nuo keliamų reikalavimų, nesusijusių su šiomis savybėmis.

(23)

Galiausiai reikėtų priminti, kad daug ratų su ratlankiais gamintojų gamina abiem segmentams ir OĮG bei ADR ratai su ratlankiais gaminami naudojant tas pačiose gamybos linijas. Viename segmente veikiantys gamintojai gali pradėti veiklą kitame segmente.

(24)

Galiausiai, kai kurios šalys teigė, kad OĮG ir ADR ratai su ratlankiais turėtų būti laikomi dviem skirtingais produktais, nes jie priskiriami skirtingoms muitų sąrašo subpozicijoms.

(25)

Šis antidempingo tyrimas susijęs su ratais su ratlankiais iš aliuminio, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50. KN kodas 8708 70 10 susijęs su ratais su ratlankiais ir jų dalimis bei reikmenimis, skirtais pramoniniam surinkimui. Tai reiškia, kad tyrime numatyto mažesnio muito taikymas priklauso nuo vadinamosios galutinio naudojimo kontrolės. Du KN kodai skiriami siekiant atskirti muito normas ir pramoniniam surinkimui skirtiems ratams su ratlankiams taikyti mažesnę normą. Tačiau tai nedaro įtakos nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai.

(26)

Atsakant į šalių pastabas visų pirma reikia paminėti, kad antidempingo tyrimo nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje nenurodytas produkto skirstymas pagal skirtingas muitų sąrašo subpozicijas. Todėl antidempingo tyrime nagrinėjamojo produkto KN kodai gali būti skirtingi. Iš tikrųjų tai pasitaiko gana dažnai.

(27)

Antra, abiejų KN kodų atveju ratai su ratlankiais yra tokie patys. Vienintelis skirtumas – jų paskirstymo kanalai po importo.

(28)

Trečia, pažymėtina, kad pagal KN kodą, susijusį su pramoniniu surinkimu, importo apimtis yra mažesnė, palyginti su OĮG segmento importo apimtimi, kurią deklaravo bendradarbiaujantys automobilių gamintojai. Pagal tai galima spręsti, kad OĮG ratai su ratlankiais muitinėje forminami pagal abu KN kodus. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, automobilių gamintojai importuoja pagal abu KN kodus, oficialiai atskirti produktus vadovaujantis galutiniu naudojimu būtų ypač sudėtinga.

(29)

Todėl suinteresuotųjų šalių pateikti argumentai atmetami ir patvirtinamos laikinojo reglamento išvados. OĮG ir ADR ratai su ratlankiais laikomi vienu nagrinėjamuoju produktu.

(30)

Šiame tyrime nagrinėjamasis produktas – ratai su ratlankiais iš aliuminio, skirti autotransporto priemonėms, priskiriamoms 8701–8705 KN pozicijoms, su ratų reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų, ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50 (TARIC kodai 8708701010 ir 8708705010). Ši apibrėžtis atitinka 2009 m. rugpjūčio 13 d. paskelbtą pranešimą apie inicijavimą ir skundą, kuriuo remiantis pradėtas tyrimas.

(31)

Šalys domėjosi, ar atliekant tyrimą taip pat būtų nagrinėjami motociklų ir priekabų ratai su ratlankiais. Į pirmiau minėtą apibrėžtį ratai su ratlankiais iš aliuminio motociklams (priskiriamiems 8711 pozicijai) ir priekaboms (priskiriamoms 8716 pozicijai), atitinkamai priskiriami 8711 ir 8716 pozicijoms, išskirtinai neįtraukiami.

(32)

Dėl priekabų ratų atliekant tyrimą buvo teigiama, kad, siekiant išvengti nagrinėjamajam produktui taikomų priemonių be pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytų KN kodų prekės gali būti importuojamos į Sąjungą taikant ir kitą kodą, kuris, inter alia, apima ir ratus su ratlankiais priekaboms (KN kodas 8716 90 90), nors, kaip paaiškėjo, faktiškai šis kodas tuo tikslu nėra naudojamas.

(33)

Siūlyta šiame tyrime taip pat nagrinėti ratus su ratlankiais iš aliuminio, kurių KN kodas 8716 90 90.

(34)

Komisijos tarnybos kartu su informacija suinteresuotosioms šalims susipažinti pateikė visoms suinteresuotosioms šalims pranešimą, kuriame rekomenduojama atliekant tyrimą galbūt įtraukti minėtą kitą KN kodą.

(35)

Tačiau, kaip minėta pirmiau, į pranešimą apie inicijavimą neįtraukti ratai su ratlankiais iš aliuminio, kurie visų pirma skirti priekaboms ir todėl jų KN kodas yra 8716 90 90. Todėl negalima atmesti tikimybės, kad kai kurie ūkinės veiklos vykdytojai, gaminantys tokius ratus su ratlankiais ir (arba) jais prekiaujantys, nepranešė apie save atliekant šį tyrimą, nes jie nemanė, kad toks importas nagrinėjamas ir todėl nežinojo apie minėtą pranešimą. Esant tokioms aplinkybėms nėra tinkama į tyrimą įtraukti tokius ratus su ratlankiais. Kita vertus, atsižvelgiant į ypač didelę priemonių vengimo riziką naudojant minėtą KN kodą, reikėtų nustatyti TARIC kodą, su kuriuo susijusio importo lygio pokyčius būtų galima atidžiai stebėti. Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalimi, su tuo susijusi nuostata įtraukiama į šio reglamento rezoliucinę dalį.

(36)

Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai nesutiko su preliminariomis išvadomis, išdėstytomis laikinojo reglamento 26–53 konstatuojamosiose dalyse.

(37)

Pirma, reikia pabrėžti, kad KLR pirminis aliuminis sudaro daugiau nei 50 % ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos sąnaudų. Trys iš keturių atrinktų bendrovių teigė, kad sprendimas netaikyti RER turėtų būti individualus kiekvienos bendrovės atveju, o šiuo atveju Komisija, nurodydama, kad nustatytas valstybės kišimasis priimant sprendimus dėl pagrindinės žaliavos (aliuminio) įsigijimo, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 30–37 konstatuojamosiose dalyse, atmetė prašymą taikyti RER visai šaliai. Šis teiginys negali būti priimtas. Iš tiesų, Komisija individualiai ištyrė kiekvieną atrinktą gamintoją. Tiesa, kad Komisija priėjo tos pačios išvados visų keturių gamintojų atveju, bet taip yra todėl kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 30–37 konstatuojamosiose dalyse, kiekvienu atveju valstybė kišosi priimant sprendimus. Komisija nebūtų padariusi tos pačios išvados dėl bendrovės, veikiančios KLR, kuri įrodytų, kad didžiąją dalį sunaudojamo aliuminio ji įsigyja Londono metalų biržos (London Metal Exchange (LME)) kainomis, taikant tuos pačius mechanizmus kaip ir bet kuri kita pasaulyje veikianti šio sektoriaus bendrovė. Jei taip būtų šiuo atveju, tokiai bendrovei, jei ji atitiktų kitus kriterijus, būtų buvę galima taikyti RER, net jei ji būtų įsisteigusi KLR.

(38)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinamos laikinojo reglamento minėtų konstatuojamųjų dalių ir 48 konstatuojamosios dalies išvados.

(39)

Dėl valstybės kišimosi priimant kitus verslo sprendimus, nė viena iš laikinojo reglamento 38 konstatuojamoje dalyje nurodytų trijų grupių nepateikė papildomų įrodymų, kuriais remiantis būtų padarytos kitokios išvados. Konkrečiai, buvo teigiama, kad Bendrojo Teismo sprendime byloje Zheijiang Xinan prieš Tarybą (3) nurodyta, kad „sąvoka „per didelis valstybės kišimasis“ negali būti prilyginama bet kokiai įmonės veiklai daromai įtakai arba bet kokiam dalyvavimui sprendimų priėmimo procedūroje ir turi būti suprantama kaip viešosios valdžios veiksmas, kuris gali lemti šių sprendimų nesuderinamumą su rinkos ekonomikos sąlygomis“. Atsižvelgdami į šį sprendimą eksportuotojai teigia, kad Europos institucijos turėtų juo vadovautis ir išsamiai išnagrinėti, ar valstybės veiksmai valdant įmonę neatitiko rinkos ekonomikos sąlygų. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad dėl minėto sprendimo šiuo metu pateikta apeliacija. Todėl minėtas Bendrojo Teismo sprendimas įsigalios tik paskelbus sprendimą dėl apeliacijos. Dėl šios priežasties institucijos toliau laikosi nuomonės, kad šiuo atveju nustatytas valstybės kišimasis yra pakankamas, kad būtų padaryta išvada, jog nesilaikoma 1 kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinamos laikinojo reglamento 38 konstatuojamosios dalies išvados.

(40)

Nė viena iš dviejų grupių, kurios, remiantis preliminariomis išvadomis, neatitiko 2 kriterijaus, šioms laikinosioms išvadoms neprieštaravo. Todėl, kaip nurodyta laikinojo reglamento 39 ir 49 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinama, kad iš atrinktų grupių dviejų grupių apskaita nebuvo parengta ir patikrinta pagal tarptautinius apskaitos standartus.

(41)

Baoding Lizhong grupė teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išskirtinai reikalaujama, kad iškraipymai būtų išlikę iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos; grupės teigimu, kadangi ji tariamai visuomet veikė privačios nuosavybės pagrindu, iškraipymai negali būti išlikę iš „buvusios“ ne rinkos ekonomikos sistemos, nes grupė niekuomet nebuvo valstybei priklausančia bendrove. Teiginys negali būti priimtas. Kaip nustatyta šiuo atveju, gamybos sąnaudos ir bendrovių finansinė padėtis gali būti susijusios su ženkliais iškraipymais, išlikusiais iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos, nepriklausomai nuo to, ar bendrovė priklausė valstybei, ar ne.

(42)

Be to, Baoding Lizhong grupė, YHI Manufacturing (Shanghai) Co. Ltd ir CITIC Dicastal pakartojo prieš priimant laikinąjį reglamentą pateiktus argumentus ir teigė, kad bendrovėms teikiamos lengvatos yra nedidelės. Tačiau, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad grupių finansinės padėties iškraipymai buvo reikšmingi.

(43)

Be to, YHI Manufacturing (Shanghai) Co., Ltd nurodė, kad užsienio bendrovėms taikomos mokesčių lengvatos nėra laikomos konkrečiam subjektui suteikta subsidija ir, remiantis PPO teismo praktika dėl kompensacinių priemonių, įrodyti, kad subsidija suteikta konkrečiam subjektui, turi tyrimą atliekančios institucijos (4). Savo pareiškime YHI Manufacturing (Shanghai) Co., Ltd taip pat nurodė pagrindinio antisubsidijų reglamento (5) 4 straipsnio 5 dalį, kurioje išdėstyta, kad „nustatant, ar subsidija yra individuali (…) būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais“. Bendrovė taip pat nurodė pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą (nėra objektyvių kriterijų arba sąlygų, pagal kuriuos atrenkami galintieji gauti subsidiją) ir Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 10 straipsnį, apibrėždama kompensacinį muitą kaip „muitą, kuris taikomas siekiant kompensuoti prekės gamybai ar eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai taikomą subsidiją“. Galiausiai YHI Manufacturing (Shanghai) Co., Ltd siūlo, kad „jei Komisijos tarnybos siekia kompensuoti Kinijos Vyriausybės teikiamas subsidijas, tinkama procedūra tai atlikti yra antisubsidijų tyrimas“.

(44)

Dėl tokio antidempingo teisės aktų interpretavimo reikia paminėti, kad jis neteisingas, nes pagrindinio antisubsidijų reglamento kriterijai negali būti taikomi atliekant tyrimą dėl RER. Pagrindiniame antidempingo reglamente numatyta išnagrinėti, ar įmonių gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis nepriklauso nuo reikšmingų iškraipymų, išlikusių iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos, ir, kaip minėta, tirti, ar veiksmai, reiškiantys valstybės kišimąsi į verslo aplinką taikant priemones, būdingas ne rinkos ekonomikai, turėtų būti laikomi valstybės įtaka, išlikusia iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos.

(45)

Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, patvirtinamos laikinojo reglamento 40–44 ir 50–52 konstatuojamųjų dalių išvados.

(46)

Eksportuotojai pakartojo laikinojo reglamento 46–47 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtus teiginius, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą per tris mėnesius nuo tyrimo inicijavimo nustatoma, ar gamintojai atitinka RER taikymo kriterijus, o šiuo atveju sprendimas priimtas pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui. Paremdami savo teiginį eksportuotojai nurodė Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-299/05 (6). Konkrečiai eksportuotojai nurodė, kad atėjus laikui atskleisti išvadas dėl RER Komisija gavo visus eksportuotojų pateiktus antidempingo klausimynų atsakymus ir visus panašioje šalyje veikiančių bendrovių klausimyno atsakymus, todėl, gavusios šių klausimynų atsakymuose pateiktą informaciją, Komisijos tarnybos turėjo visą informaciją, kuri reikalinga apskaičiuoti dempingo skirtumą taikant įprastą metodiką ir panašios šalies metodiką. Eksportuotojai daro išvadą, kad Komisija galėjo žinoti, kokią įtaką sprendimas dėl RER taikymo turės skaičiuojant dempingo skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, eksportuotojai neatmeta galimybės, kad sprendimas dėl RER buvo priimtas atsižvelgiant į dempingo poveikį.

(47)

Šis teiginys negali būti priimtas. Pirma, priešingai, nei buvo teigiama, prieš atskleisdama sprendimą dėl RER, Komisija neturėjo visos informacijos, kuri reikalinga apskaičiuoti dempingo skirtumą. Iš tiesų, šiomis aplinkybėmis antidempingo klausimyno atsakymuose ir panašioje šalyje veikiančioms bendrovėms nusiųstų klausimynų atsakymuose pateikta informacija nebuvo nei išsami, nei teisinga, todėl Komisija tuo metu negalėjo nustatyti dempingo skirtumų. Iš tiesų, reikėjo surengti tikrinamuosius vizitus siekiant gauti informacijos ir duomenų, būtinų tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumus. Šiuos vizitus pradėta rengti praėjus daugiau nei dviem savaitėms po išvadų dėl RER atskleidimo. Todėl, trūkstant duomenų, kurie gauti surengus tikrinamuosius vizitus, Komisija materialiai negalėjo apskaičiuoti dempingo prieš atskleisdama išvadas dėl RER ir priimti su RER susijusio sprendimo remdamasi dempingo poveikiu.

(48)

Antra, eksportuotojai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad sprendimas dėl RER būtų buvęs kitoks, jei jis būtų buvęs priimtas per trijų mėnesių laikotarpį.

(49)

Patvirtinama laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad visoms bendrovėms, prašiusioms taikyti RER, RER neturėtų būti taikomas.

(50)

Abi atrinktos grupės, kurioms preliminariai netaikytas IR dėl valstybės kišimosi (dėl kurio, kaip nustatyta, sudarytos sąlygos išvengti priemonių, jei skirtingiems eksportuotojams būtų taikomos skirtingos normos), prieštaravo laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms preliminarioms išvadoms. Baoding Lizhong teigia, kad valstybės kišimosi nėra, ir nurodo, kad pagal 9 straipsnio 5 dalies c ir e punktų dėstymą, to, kad valstybė kažkiek kišasi, nepakanka, kad nebūtų taikomas IR, ir kad pagal 9 straipsnio 5 dalies dėstymą net ir esant valstybės kišimuisi galima taikyti IR, jei yra pakankama nepriklausomybė nuo valstybės ir jei dėl valstybės kišimosi nėra sudaromos sąlygos išvengti priemonių. Tai būtų tik tokiu atveju, jei valstybės pareigūnai užimtų didžiąją dalį vadovaujamų pareigų ir galėtų kištis į kasdieninius verslo sprendimus.

(51)

Antroji grupė teigė, kad didžioji jos akcijų dalis priklauso privatiems asmenims ir priemonių vengimo rizikos nėra, nes grupė tiekia tik OĮG rinkos automobilių gamintojams ir sutartyse su automobilių gamintoju kiekvieno modelio ratų su ratlankiais atveju konkrečiai nurodyta gamybos vieta, kurioje prieš sutarties sudarymą ir sutarties galiojimo laikotarpiu atliekamas auditas.

(52)

Dėl Baoding Lizhong pateiktų pastabų, priemonių vengimo pavojus pakartotinai ištirtas. Iš tiesų, valstybės kišimasis nesudaro sąlygų vengti priemonių. Todėl Baoding Lizhong gali būti taikomas IR.

(53)

Dėl CITIC Dicastal, tai yra valstybei priklausanti bendrovė, kurią tiesiogiai kontroliuoja valstybė (valstybei priklauso didžioji jos akcijų dalis). Dėl valstybės kišimosi sudaromos sąlygos išvengti priemonių, jei šiai bendrovei bus taikoma skirtinga muito norma. Kitaip tariant, kitų valstybės kontroliuojamų bendrovių produkcija gali būti nukreipiama per CITIC Dicastal. Dėl kito CITIC Dicastal pateikto argumento, tai, kad ji tiekia tik OĮG rinkos automobilių gamintojams, neužkerta jai kelio ateityje tiekti kitiems užsakovams. Todėl daroma išvada, kad CITIC Dicastal neturėtų būti taikomas IR.

(54)

Kelios suinteresuotosios šalys prieštaravo Turkijos pasirinkimui panašia šalimi. Jų teiginiai negali būti priimti: pirma, pastabos pateiktos gerokai vėliau po nurodyto laikotarpio, per kurį buvo galima pateikti pastabas dėl pasirinktos panašios šalies (terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 24 d.), ir antra, į juos negalima faktiškai atsižvelgti.

(55)

Teiginius galima apibendrinti taip:

(56)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinama laikinojo reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta preliminari išvada, kad Turkija tinkamai ir pagrįstai pasirinkta panašia šalimi.

(57)

Du eksportuojantys gamintojai nesutiko su preliminariomis išvadomis, išdėstytomis laikinojo reglamento 57–77 konstatuojamosiose dalyse. Buvo teigiama, kad vadovaujantis pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 11 dalimi dempingas turėtų būti skaičiuojamas remiantis visais eksporto į Bendriją sandoriais. Kitaip tariant, jų nuomone, skaičiuojant dempingo skirtumus reikėtų atsižvelgti į 100 % sandorių. Taip pat buvo teigiama, kad skaičiuojant dempingo skirtumus nebuvo atsižvelgta į didžiausios vertės sandorius, ypač susijusius su viena iš nagrinėjamų bendrovių.

(58)

Dėl argumento, susijusio su sandorių, į kuriuos atsižvelgiama, skaičiumi, pažymėtina, kad pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad skaičiuojant dempingą reikėtų atsižvelgti į visus eksporto į Bendriją sandorius, bet „laikantis kitų taikytinų nuostatų dėl teisingo palyginimo“. Tai reiškia, kad jei neįmanoma tinkamai palyginti 100 % produktų, nebus įmanoma atsižvelgti į 100 % eksporto sandorių. Atsižvelgiant į tai, kad skaičiavimas grindžiamas pakankamai didele visų eksporto sandorių dalimi, tokia metodika yra pagrįsta. Šiuo atveju atsižvelgta į maždaug 85 % sandorių.

(59)

Dėl argumento, kad neatsižvelgta į didžiausios vertės sandorius, siekiant į juos atsižvelgti dempingas buvo iš naujo perskaičiuotas. Be tų tipų produktų, į kuriuos atsižvelgta atliekant preliminarius skaičiavimus, taip pat buvo įtraukti kitų tipų produktai. Tai atlikus buvo galima skaičiuojant įtraukti kuo daugiau sandorių ir užtikrinti, kad eksportuojančios bendrovės visų eksporto sandorių vidutinė svertinė vieneto kaina būtų kuo panašesnė į šios bendrovės eksporto sandorių vidutinę svertinę vieneto kainą, kuri taikyta skaičiuojant dempingo skirtumą. Tokiu būdu atsižvelgta į visų (net ir didžiausios vertės) eksporto sandorių vertę. Šių papildomų tipų produktų normaliosios vertės apskaičiuotos taikant laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą metodiką. Iš naujo perskaičiuoti dempingo skirtumai buvo mažesni, ypač YHI.

(60)

Nustatant normaliąją vertę, eksporto kainą ir palyginant taikyta tokia pati metodika, kaip nurodyta laikinojo reglamento 64–75 konstatuojamosiose dalyse. Atliekant naują skaičiavimą vieninteliai pokyčiai buvo susiję su sandorių, į kuriuos atsižvelgta, skaičiumi ir su prielaida, kad vidutinė eksporto sandorių kaina, taikyta skaičiuojant kiekvienos bendrovės dempingą, neturėtų labai skirtis nuo visų tos bendrovės sandorių vidutinės eksporto kainos.

(61)

Buvo teigiama, kad Komisijos tyrime neatsižvelgiama į valiutos kurso pokyčius, ypač į JAV dolerio vertės padidėjimą euro atžvilgiu, ir į pirminio aliuminio bei tarptautinio vežimo sąnaudas. Šis tvirtinimas yra nepagrįstas, nes Komisijos tarnybos, vadovaudamosi įprasta praktika, tirdamos nagrinėjamojo produkto rinką per TL atsižvelgė į visų rūšių patikrinamas sąnaudas.

(62)

Kinijos gamintojas YHI teigė, kad skaičiuojant jo individualų dempingą buvo neteisingai apskaičiuotos lengvatų sumos. Komisija priėmė šį teiginį ir perskaičiavus nustatė 23,81 % dempingo skirtumą, t. y. 2,14 % mažesnį nei pirmiau apskaičiuotas skirtumas.

(63)

Komisija gavo pastabų dėl laikinųjų išvadų, susijusių su žala. Kai kurios pastabos buvo pakartotinai pateikti teiginiai, kurie jau buvo išnagrinėti laikinajame reglamente.

(64)

Šiame reglamente nenagrinėjami teiginiai, kurie jau išnagrinėti laikinajame reglamente.

(65)

Šalys teigė, kad importo skaičiavimo metodika buvo nepakankamai paaiškinta. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti įrodymais.

(66)

Primenama, kad pradiniame etape metodika buvo grindžiama skundu, bet patikrinta pagal kitus šaltinius (bendradarbiaujančių gamintojų, naudotojų, eksportuotojų pateiktus duomenis). Atsižvelgiant į šalių pastabas šie duomenys buvo dar kartą išnagrinėti ir patvirtintos laikinosios išvados.

(67)

Primenama, kad nuo laikinojo reglamento paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys galėjo susipažinti su informacija, į kurią įtraukti trys pranešimai, kuriuose pateikta išsami informacija apie gamybos, importo ir pardavimo skaičiavimo metodiką.

(68)

Kadangi pagal KN kodus, susijusius su šiuo tyrimu, klasifikuojami ir kiti produktai nei nagrinėjamasis produktas, daugumoje pastabų dėl Komisijos taikytos metodikos prašyta iš nurodytos apimties išskaičiuoti nenagrinėjamą produktą.

(69)

KN kodas 8708 70 50 susijęs su ratais su ratlankiais iš aliuminio ir jų dalimis bei reikmenimis iš aliuminio. Pagal Comext duomenis buvo nustatyti atitinkami kiekiai tonomis; šiame etape daugiau nekoreguota, darant prielaidą, kad, kaip nurodė skundo pateikėjas, dalys ir reikmenys neturi didelės reikšmės.

(70)

KN kodas 8708 70 10 susijęs, inter alia, su ratais su ratlankiais iš aliuminio ir jų dalimis bei reikmenimis iš aliuminio. Šiuo atveju pagal Comext duomenis taip pat buvo nustatyti atitinkami kiekiai tonomis ir pakoreguoti atsižvelgiant į skunde aprašytą metodiką.

(71)

Šalių pateiktose pastabose toks metodas daugiausiai buvo kritikuojamas, bet alternatyvūs tinkami arba patikimi metodai nepasiūlyti. Kritika daugiausiai buvo susijusi su tuo, kad šalys, nežinodamos kurį metodą Komisija rengiasi taikyti, negalėjo pateikti pastabų. Primenama, kad inicijavus tyrimą nekonfidencialios informacijos byloje buvo pateikta nekonfidenciali skundo versija, kurioje išsamiai išdėstyta atskyrimo metodika. Komisija skunde pateiktus duomenis patikrino ir nenustatė nieko, kas prieštarautų pasirinkto metodo pagrįstumui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalys nepasiūlė kito atskyrimo metodo, jų pastabos laikytos nepagrįstomis.

(72)

Kita pastabų dalis buvo susijusi su produktų pagal du KN kodus kiekio, kuris pradžioje nurodytas tonomis, perskaičiavimo vienetais metodu. Šiuo atveju Komisija taip pat vadovavosi skunde nurodytu metodu, kurį patvirtino ir Kinijos eksportuotojų klausimyno atsakymai. Remiantis tokia metodika vidutinis iš Kinijos importuoto vieno rato su ratlankiu svoris – 9 kg. Iš kitų trečiųjų šalių importuoto produkto vidutinis vieneto svoris – maždaug 10 kg, kaip nurodyta skunde ir nustatyta patikrinus atliekant šį tyrimą skirtingų šalių pateiktą informaciją.

(73)

Šalių vėliau pateiktose pastabose, teigta kad vietoje 9 kg vidutinis svoris turėtų būti 10 kg, nes toks yra vidutinis importuotų OĮG ratų su ratlankiais svoris. Kaip nurodyta laikinajame reglamente, vidutinis 9 kg svoris buvo pagrįstas atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. Todėl daroma išvada, kad tai yra tinkamiausias perskaičiavimo metodas, atspindintis vidutinį importuojamo Kinijos produkto svorį. Bet kokiu atveju, taikant OĮG ratų su ratlankiais vidutinį 10 kg svorį galutinės išvados nesikeistų.

(74)

Laikinojo reglamento 86–88 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(75)

Pagal, inter alia, laikinojo reglamento 86 ir 89 konstatuojamosiose dalyse pateiktus Eurostato duomenis padarytos išvados patvirtintos pagal eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymus. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys gauti iš skirtingų šaltinių, natūralu, kad priklausomai nuo segmento ir bendrovės tendencijos gali šiek tiek skirtis. Bet kokiu atveju, patvirtintos žemo lygio kainos, kurios taikytos kartu vykdant aukšto lygio priverstinį kainų mažinimą ir iš KLR importuojant gerokai didesnius kiekius, šiuo atveju patvirtinama, kad bendra išvada buvo tiksli.

(76)

OĮG ir ADR segmentų duomenys ir tendencijos taip pat išnagrinėti atskirai. Laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje klaidingai nurodyta, kad 2006–2008 m. kainos turėjo būti apskaičiuotos pagal Eurostato duomenis, nes eksportuotojų klausimyno atsakymuose atitinkamų duomenų nepateikta. Šis teiginys turėjo būti susijęs su OĮG ir ADR sandorių atskyrimu. Atskyrimas įmanomas tik pagal eksportuotojų nurodytus atskirus sandorius.

(77)

Dėl ADR vieneto kainos, remiantis duomenimis kainų lygis daugiau ar mažiau išliko toks pats, išskyrus nedidelį padidėjimą laikotarpio pabaigoje. Jos sudarė 25–34 EUR 2006 m., 24–32 EUR 2007 m., 25–29 EUR 2008 m. ir 26–36 EUR per TL. Dėl konfidencialumo priežasčių šios ribos buvo pakoreguotos ne daugiau kaip 15 % (padidinant arba sumažinant).

(78)

Iš KLR importuojamų OĮG ratų su ratlankiais vieneto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 15 %. Išsamesnių duomenų negalima atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių, kaip nurodyta skirsnyje dėl žalos pašalinimo lygio skaičiavimo.

(79)

Viena šalis teigė, kad importo iš Kinijos kainos nuo 2008 m. iki TL padidėjo, nors tuo metu dauguma žalos rodiklių labai pablogėjo. Iš tiesų, importo iš Kinijos kainos šiek tiek padidėjo (nors tik 1,6 %) (7). Tačiau reikia pabrėžti, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jos sumažėjo 8 %.

(80)

Apibendrinant, abiejuose segmentuose nustatytos mažos kainos ir didelis priverstinis kainų mažinimas bei labai padidėjęs importas iš KLR patvirtina šio tyrimo išvadas.

(81)

Viena iš pagrindinių pastabų, pateiktų nustačius laikinąsias priemones, – reikėjo atlikti atskirą OĮG ir ADR segmentų žalos rodiklių tyrimą.

(82)

Viena šalis šiuo atžvilgiu nurodė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1888/2006 (8) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 682/2007 (9) dėl importuojamų Tailando kilmės cukrinių kukurūzų, teigdama, kad tuo atveju atliktas atskirų segmentų tyrimas. Ta šalis taip pat teigė, kad neatsižvelgdama į cukrinių kukurūzų atvejį Komisija pažeidė PPO reikalavimus.

(83)

Cukrinių kukurūzų atveju pateikta nuoroda į susijusias PPO nuostatas, kad remiantis Apeliacine taryba, „kai tyrimą atliekančios valdžios institucijos nagrinėja vieną vidaus pramonės dalį, jos iš esmės turėtų tokiu pačiu būdu nagrinėti ir visas kitas dalis, kurios sudaro tą pramonę, be to, – nagrinėti visą pramonę kaip vieną junginį“ (10). Šis atvejis konkrečiai parodo, jog šiuo atveju taikytas metodas atitinka institucijos praktiką ir PPO antidempingo susitarimą (11). Segmentus galima tirti atskirai, bet kartu turi būti tiriama ir visa pramonė.

(84)

Primenama, kad šiuo atveju pradiniame etape abu segmentai buvo vertinami kartu, tačiau kai kurie rodikliai OĮG ir ADR segmentų ratams su ratlankiais išnagrinėti atskirai (priverstinis kainų mažinimas, vartojimas, rinkos dalys). Atsižvelgdama į šalių pateiktas pastabas Komisija atliko tolesnį tyrimą ir kai kurie papildomi rodikliai išnagrinėti segmento lygmeniu (žr. toliau). Kaip nurodyta toliau, atlikus tyrimą patvirtinta, kad iš esmės visam produktui nustatytos tendencijos atitiko atskiriems OĮG ir ADR segmentams nustatytas tendencijas.

(85)

Toliau pateikiamoje lentelėje pateikiamos Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio vartojimo tendencijos (atskirai vertinant OĮG ir ADR segmentus). Išsamesnė informacija apie atskirą OĮG ir ADR importą pateikta importo skiltyje. Duomenys apie atskyrimą pagrįsti įvairiais informacijos šaltiniais – bendradarbiaujančių ES gamintojų, naudotojų ir nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(86)

Bendras Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 % nuo 58,6 mln. vienetų iki 49,5 mln. vienetų. Tokia pati tendencija užfiksuota abiejuose segmentuose. OĮG ratų su ratlankiais suvartojimas sumažėjo 20 % nuo 43,5 mln. vienetų iki 34,9 mln. vienetų, o ADR ratų su ratlankiais suvartojimas sumažėjo 3 % nuo 15 iki 14,5 mln. vienetų.

(87)

Daug pastabų buvo susijusios su Komisijos išvadomis dėl OĮG ir ADR segmentų dydžio ES ratų su ratlankiais iš aliuminio rinkoje, ypač dėl importui tenkančios rinkos dalies. Konkrečiai, šalys teigė, kad Komisija neteisingai apskaičiavo OĮG importui tenkančią rinkos dalį. Gavus šias pastabas atliktas tolesnis tyrimas dėl importuojamiems OĮG ir ADR ratams su ratlankiais tenkančios rinkos dalies. Primenama, kad laikinajame reglamente nurodytos OĮG ir ADR importui iš KLR tenkančios rinkos dalys. Šios rinkos dalys nurodytos remiantis pradiniame etape turėta informacija, pagal ES gamintojų, eksportuotojų ir automobilių gamintojų pateiktus duomenis. Tuo remiantis nustatyta, kad OĮG importui tenkanti rinkos dalis sudarytų apie 3 % (atsargus skaičiavimas), bet gali siekti iki 6 %.

(88)

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pareikštą kritiką visi duomenys buvo dar kartą patikrinti ir atlikus tikrinimą patvirtintos preliminarios išvados. Išsamus visų tyrimo etapų ir visų informacijos šaltinių, kuriais remtasi nustatant abiejų segmentų importui ne tik iš nagrinėjamosios šalies, bet ir iš kitų trečiųjų šalių tenkančią rinkos dalį, aprašas pateiktas pranešime, įtrauktame į suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtą informaciją. Šiame pranešime nurodyti įvairūs šaltiniai, kuriais remtasi siekiant gauti tinkamos informacijos.

(89)

Be to, atsakant į šalių pastabas, kad 3 % yra nedidelė rinkos dalis, reikia pabrėžti, kad net ir 3 % rinkos dalis negali būti laikoma maža tokioje kainoms jautrioje rinkoje, kokia tiriama šiuo atveju. Tai ypač akivaizdu atsižvelgiant į 116 konstatuojamojoje dalyje aprašytą kainų smukdymą. Be to, importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis labai padidėjo.

(90)

Primenama, kad pradiniame etape priverstinis kainų mažinimas apskaičiuotas visam nagrinėjamajam produktui ir atskirai kiekvienam segmentui. Atskyrimas buvo grindžiamas atrinktų ES gamintojų ir eksportuotojų nurodytais atskirais sandoriais, pagal kuriuos nustatytas pardavimas automobilių gamintojams.

(91)

Laikinojo reglamento 95 ir 98 konstatuojamosiose dalyse nurodytos priverstinio kainų mažinimo ribos buvo perskaičiuotos dėl akivaizdžių dempingo skaičiavimo pokyčių (žr. pirmiau). Jie taip pat pakoreguoti pagal taikomą muitų tarifą. Konkrečiai, pradiniame etape taikyta vienoda 4,5 % muito norma. Šio metodo buvo laikomasi galutiniame etape apskaičiuojant bendrą priverstinį kainų mažinimą (abiem segmentams). Tai atlikta todėl, kad ne visas OĮG importas buvo deklaruotas pagal KN kodą, susijusį su mažesne 3 % muito norma.

(92)

Kai kurios šalys pakartojo, kad priverstinio kainų mažinimo lygis turėtų būti skaičiuojamas remiantis tik kainos pridėtinės vertės komponentu (neįtraukiant aliuminio sąnaudų). Kaip nurodyta laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje, taikant tokią metodiką priverstinio kainų mažinimo lygis iš tiesų būtų aukštesnis. Kadangi priverstinio kainų mažinimo lygiai, kurie buvo apskaičiuoti remiantis visa kaina (kaip procentinė dalis), buvo aukšti, šis metodas išsamiau nenagrinėtas.

(93)

Visam produktui apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo lygis sudaro 20–38 %. Abiejuose segmentuose priverstinis kainų mažinimas ir toliau yra reikšmingas (OĮG atveju 15–29 % ir ADR atveju 49–63 %).

(94)

Viena šalis teigė, kad Komisija taikė neteisingą Sąjungos pramonės ir Sąjungos gamybos apibrėžtį ir kad žalos vertinimas turėjo būti grindžiamas informacija, susijusia tik su skundo pateikėjais ir pritariančiais skundui, o ne pagal visą Sąjungos gamybą.

(95)

Sąjungos pramonė apibrėžta kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Visos Sąjungos gamybos padėtis įvertinta laikantis pagrindinio reglamento. Todėl argumentą, kad žala buvo vertinama vadovaujantis neteisinga Sąjungos pramonės apibrėžtimi, reikia atmesti. Todėl visi argumentai, susiję su žalos rodiklių tendencijų, kurioms nagrinėti naudoti atrinktų ir bendradarbiaujančių gamintojų duomenys, pokyčiais turėjo būti atmesti.

(96)

Kita, bendresnė pastaba – nekonfidencialios gamintojų klausimyno ir sutrumpinto klausimyno versijos buvo neišsamios. Komisija atidžiai išnagrinėjo šias pastabas ir, prireikus, paprašė pateikti pakoreguotas nekonfidencialias versijas. Jos buvo įtrauktos į informaciją, skirtą suinteresuotosioms šalims susipažinti, todėl jomis buvo galima tinkamai remtis ginant teises.

(97)

Kai kurios šalys teigė, kad kai kurie ES gamintojai neturėjo būti įtraukti atsižvelgiant į tai, kad jie nepateikė išsamios informacijos apie savo veiklą. Šalių teigimu, neįtraukus šių gamintojų padėtis būtų įvertinta kitaip. Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti faktais, nes minėti ES gamintojai iš tiesų pateikė visą susijusią informaciją. Todėl teiginius reikia atmesti.

(98)

Vienas importuotojas taip pat teigė, kad jis turėjo būti laikomas ES gamintoju, nes jis perkėlė gamybos procesą į nagrinėjamąją šalį, nors kita veikla buvo vykdoma ES (pvz., dizainas). Ši bendrovė perkėlė gamybą į kitas šalis, o Sąjungoje užsiima tik tam tikra veikla, pvz., atlieka ratų su ratlankiais bandymus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gamybos procesas vykdomas nagrinėjamojoje šalyje, šio importuotojo antidempingo tyrime negalima laikyti ES gamintoju. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis argumentas turėjo būti atmestas.

(99)

Kai kurios šalys atliko atskirų bendrovių žalos rodiklių tyrimą. Toks metodas turi būti atmestas, nes atliekamas visos ES pramonės žalos tyrimas.

(100)

Paskelbus laikinąjį reglamentą šalys paprašė duomenų, kuriuose atskirti OĮG ir ADR segmentai. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti pardavimo ir rinkos dalies duomenys atskiriant OĮG ir ADR segmentus.

(101)

Siekiant atskirti segmentus naudoti įvairūs informacijos šaltiniai, visų pirma tyrimo metu ES gamintojų pateikta informacija, skunde pateikta informacija ir prieš inicijavimą surinkta informacija.

(102)

Pagal pateiktos lentelės duomenis matoma pardavimo ir rinkos dalių mažėjimo tendencija (tiek OĮG, tiek ir ADR segmente).

(103)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje, Komisija ir toliau nagrinėjo per TL po konkursų sudarytus sandorius (kurie būtų įvykdyti po TL). Jau turimi duomenys buvo papildyti nauja informacija, gauta iš ES ratų su ratlankiais gamintojų ir automobilių gamintojų. Šie duomenys patvirtino pirkimo mastą ir Europos bei Kinijos tiekėjams tenkančių rinkos dalių pokyčių tendencijas. Ši informacija papildomai pagrįsta automobilių gamintojų pateiktais argumentais; teigta, kad Kinijos importui tenkanti rinkos dalis padidėjo dėl padidėjusios konkurencijos, pagerėjusios kokybės ir pagerėjusių gamybos proceso galimybių.

(104)

Viena šalis teigė, kad laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje pateikti duomenys apie pelningumą neatitiko laikinojo reglamento 89 ir 122 konstatuojamosiose dalyse pateiktų duomenų apie pardavimą ir gamybos sąnaudas. Taip nutiko dėl korektūros klaidos, padarytos skaičiuojant gamybos sąnaudas, dėl kurios naudoti neteisingi duomenys. Ši klaida ištaisyta ir gamybos sąnaudos nurodytos toliau pateikiamoje lentelėje.

(105)

Koregavimas neturėjo įtakos preliminariame etape nustatytai tendencijai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės gamybos sąnaudos išliko tokios pačios.

(106)

Atsakant į šalių prašymus pateikti duomenis atskirai OĮG ir ADR segmentams, apskaičiuotas OĮG ir ADR segmentų pelningumas. Tendencijos ir mastas buvo patvirtinti.

(107)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, pelningumui buvo daroma įtaka tiek OĮG, tiek ir ADR segmente. Nagrinėjamuoju laikotarpiu OĮG segmente jis sumažėjo 8,8 procentinio punkto ir 7,6 procentinio punkto ADR segmente. Atitinkamai atskirai įvertinti OĮG ir ADR segmentų mastai ir tendencijos sutapo su apskaičiuotais visam nagrinėjamajam produktui (sumažėjimas 8,7 procentinio punkto).

(108)

Šalys nurodė galimus investicijų grąžos skaičiavimo netikslumus. Nurodytuose duomenyse atsižvelgta į visas sudedamąsias investicijų grąžos dalis, įskaitant nusidėvėjimą. Todėl teiginiai turėjo būti atmesti.

(109)

Laikinojo reglamento 80–123 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados dėl žalos patvirtinamos. Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kuri labiausiai atsispindėjo sumažėjus pelningumui. Kai kurie OĮG ir ADR segmentų žalos rodikliai išnagrinėti atskirai. Šių rodiklių tendencijos ir mastai atitinka nustatytus visam nagrinėjamajam produktui.

(110)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės produkcija ir pardavimas sumažėjo dėl sumažėjusio vartojimo (dėl kurio tariamai sumažėjo ir pajėgumai). Laikinajame reglamente iš tiesų neginčyta, kad Sąjungos rinkoje vartojimas mažėjo. Nors įmanoma, kad kiti veiksniai nei importas iš KLR dempingo kaina (ekonomikos krizė ir importas iš Turkijos) galėjo turėti įtakos ES pramonės patirtai žalai, šių kitų veiksnių poveikis nėra toks, kad būtų nutrauktas laikinojo reglamento 136–152 konstatuojamosiose dalyse nurodytas priežastinis ryšys. Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta laikinojo reglamento 126 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, yra akivaizdus ryšys tarp padidėjusios importo iš Kinijos mažomis kainomis apimties ir Europos pramonės patirtos žalos. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje, ir priešingai nei teigė šalys, nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumai išliko tokie patys (ypač 2006–2008 m., o nuo 2008 m. iki TL sumažėjo 4 %).

(111)

Kai kurios šalys nurodė Sąjungos gamintojų teiginius, paskelbtus jų interneto tinklalapiuose, ir teigė, kad importas iš KLR dempingo kaina nebuvo nurodytas kaip viena iš žalos priežasčių. Nepriklausomai nuo bet kokių viešų Sąjungos gamintojų teiginių (kuriais bet kokiu atveju neatmetama galimybė, kad importas iš Kinijos galėjo būti žalos priežastimi), turimi duomenys aiškiai rodo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina iš KLR.

(112)

Kai kurios šalys teigė, kad pelningumas sumažėjo dėl sumažėjusių gamybos apimčių. Dėl šios priežasties gamintojai negalėjo paskirstyti pastovių sąnaudų mažesniam pagamintam ratų su ratlankiais skaičiui. Tačiau gamyba sumažėjo dėl prarastos rinkos dalies, kuri sumažėjo dėl importo iš Kinijos skvarbos.

(113)

Kai kurios šalys teigė, kad dėl importo iš KLR negalėjo būti daroma žala Sąjungos pramonei, nes 2007 m. pelningumas sumažėjo nepaisant stabilių kainų ir pardavimo. Primenama, kad 2006–2007 m. padidėjo importui iš KLR tenkanti rinkos dalis ir 40 % padidėjo jo apimtis. Dėl šios priežasties teiginys turėjo būti atmestas.

(114)

Laikinojo reglamento 126–130 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(115)

Šalys pakartojo teiginius, kad dėl importo iš Kinijos, kuris iš esmės skirtas atsarginių dalių segmentui ir mažai iš Kinijos importuojamo produkto patenka į OĮG segmentą, negalėjo būti padaryta žala Sąjungos pramonei, kuri didžiąją dalį savo pardavimo skiria OĮG segmentui. Primenama, kad į šiuos argumentus atsakyta laikinojo reglamento 131–135 konstatuojamosiose dalyse.

(116)

Nustačius laikinąsias priemones kai kurios šalys nurodė laikinojo reglamento 133 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad „yra požymių, kad automobilių gamintojai Kinijos pasiūlymus vertina kaip tam tikrą ribinį dydį, kurio laikydamiesi verčia ES gamintojus mažinti kainas“. Šios šalys teigė, kad institucijos savo išvadas gali grįsti tik įrodymais, o ne požymiais. Šalys taip pat nurodė, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje informacijoje nebuvo jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.

(117)

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad tokio pobūdžio informacija yra labai konfidenciali. Be Komisijos turimos informacijos, šalys pateikė papildomos informacijos. Ši papildoma informacija patvirtino išvadas, pagrįstas pradiniame etape Komisijos turėtais įrodymais, pagrindžiančiais akivaizdžiai daromą spaudimą mažinti kainas. Komisija turi papildomos informacijos, susijusios su spaudimu kainoms. Sąjungos gamintojai pateikė išsamios informacijos. Remdamasi šia informacija Komisija galėjo geriau susipažinti su konkurso procesu ir patvirtinti išvadas dėl daromo spaudimo mažinti kainas ir vadovavimosi Kinijos pasiūlymais kaip ribiniu dydžiu darant tokį spaudimą. Iš tiesų, kai kuriais atvejais automobilių gamintojų nustatyta ribinė kaina (nuo kurios pradedamos derybos) jau buvo mažesnė už Sąjungos gamintojų sąnaudas ir todėl nuo pat pradžių buvo netinkama. Kai kuriais atvejais netgi pasiūlymai, kurių lygis buvo mažesnis už šią ribą, buvo atmesti.

(118)

Remiantis Komisijos turima informacija kai kurie automobilių gamintojai tiesiog nurodo konkurso dalyviams, kad jie sumažintų kainas pagal Kinijos pasiūlymus; kai kurie kiti naudoja bendrovių, nedalyvaujančių konkurse, kainas; dar kiti visai neriboja pasiūlymų ir leidžia dalyvauti visiems (net ir tiems, kurie niekada neatitiks reikalavimų).

(119)

Automobilių gamintojai teigė, kad priimant sprendimus dėl tiekimo šaltinio pasirinkimo kaina nėra lemiamas veiksnys. Iš tiesų, remiantis turima informacija, gali būti atsižvelgiama į kitus veiksnius, bet svarbiausias veiksnys yra kaina.

(120)

Laikinojo reglamento 131–135 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(121)

Šalys teigė, kad Komisija nepakankamai įvertino importo iš Turkijos poveikį Sąjungos pramonės patirtai žalai. Primenama, kad laikinojo reglamento 136–137 konstatuojamosiose dalyse pripažinta, kad importas iš Turkijos žemesnėmis kainomis galėjo turėti tam tikro neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, tačiau ne tiek, kad vien dėl jo būtų nutrauktas priežastinis importo iš KLR dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos ryšys.

(122)

Importo iš Turkijos poveikis taip pat įvertintas atskirai pagal segmentus. Nustatyta, kad – importo iš Turkijos sudarė OĮG ratai su ratlankiais. Patvirtinta, kad OĮG ir ADR segmentams nustatytos tendencijos ir mastai bendrai įvertinus atitinka nustatytus atskiriems segmentams. Remiantis turima informacija (kurią pateikė įvairios bendradarbiaujančios šalys), importo iš Turkijos ADR kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. OĮG ratų su ratlankiais importo iš Turkijos kainos išliko sąlyginai vienodos.

(123)

Šalys nurodė, kad importo iš Turkijos kainos nuo 2008 m iki TL labai sumažėjo. Tačiau, kaip nurodyta laikinojo reglamento 137 konstatuojamojoje dalyje, kainų skirtumas vis tiek buvo gerokai mažesnis nei importo iš Kinijos kainų ir ES gamintojų kainų skirtumas.

(124)

Atsižvelgiant į vienos šalies pastabas, kad Turkija turėjo būti įtraukta į skundą (žr. 9 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis), pažymėtina, kad dėl to, jog Turkija nebuvo įtraukta į skundą, nenutrūksta priežastinis nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos žalos ryšys.

(125)

Todėl šalių pateikti teiginiai turėjo būti atmesti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir tai, kad jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 136–137 konstatuojamosios dalys.

(126)

Kai kurios šalys teigė, kad importui iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, tenkanti rinkos dalis 2006–2008 m. padidėjo. Pažymėtina, kad importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis išliko labai panaši ir sudarė apie 1 %. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(127)

Kai kurios šalys nurodė, kad Sąjungos pramonei žala galėjo būti daroma dėl importo iš Pietų Afrikos apimties ir (arba) kainų. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje, nors importo iš Pietų Afrikos apimtis padidėjo, bet jo rinkos dalis išliko vienoda nuo 2007 m. (rinkos dalis sudarė 1,4 % ir 2006–2007 m. padidėjo 0,6 %). Komisija gavo informacijos, kad didžioji šio importo dalis buvo skirta OĮG rinkai. Dėl OĮG rinkai skirto importo iš Pietų Afrikos kainų, Komisija gavo priešingos informacijos. Remiantis Eurostato duomenimis, galima daryti išvadą, kad kaina padidėjo nuo 43 EUR iki 51 EUR. Tokie duomenys taip pat atitiktų vieno ES gamintojo pateiktus duomenis. Todėl teiginį dėl importo iš Pietų Afrikos poveikio reikia atmesti.

(128)

Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 136–138 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl importo iš trečiųjų šalių (vertinant kartu arba atskirai).

(129)

Šalys pakartojo savo argumentus dėl finansų krizės poveikio. Į šias pastabas, ypač dėl sumažėjusios automobilių gamybos, atsakyta laikinajame reglamente.

(130)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 142 konstatuojamojoje dalyje, mažėjimo tendencija prasidėjo gerokai anksčiau nei ekonomikos krizė ir jos laikotarpis sutapo su importo iš KLR skvarba į rinką.

(131)

Laikinojo reglamento 139–144 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(132)

Šalys teigė, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą dėl Sąjungos pramonės struktūros. Tačiau, kaip nurodyta laikinojo reglamento 146 ir 147 konstatuojamosiose dalyse, remiantis duomenimis, gautais atliekant tyrimą, panašų poveikį patyrė ir mažos, ir didelės bendrovės.

(133)

Kai kurios šalys teigė, kad žalos priežastys buvo susijusios su blogais Sąjungos gamintojų vadovybės sprendimais. Šios pastabos buvo susijusios su laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje nurodytais gamintojais, kurie nutraukė veiklą arba jiems pradėtos bankroto procedūros. Primenama, kad laikinajame reglamente nurodyta 30 bendrovių, o šalių pastabos yra susijusios tik su 4. Iš esmės tokios pastabos nebuvo pagrįstos. Bet kuriuo atveju, remiantis turimais duomenimis aiškiai pagrindžiamas Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš KLR priežastinis ryšys. Šią išvadą sustiprina tai, kad nepaisant nutrauktos bendrovių veiklos, kitoms bendrovėms tenkanti rinkos dalis nepadidėjo.

(134)

Kai kurios šalys teigė, kad vienas ES gamintojas siūlė pigesnius ratus su ratlankiais iš trečiųjų šalių ir todėl prisidėjo prie ES pramonei daromos žalos. Tačiau tokie tvirtinimai nebuvo pagrįsti įrodymais. Visų pirma, neaišku, kokios tokio importo apimtys. Dėl to šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(135)

Buvo teigiama, kad vidutinės gamybos sąnaudos išliko vienodos, nors aliuminio kainos pakito. Šalys teigė, kad Sąjungos gamintojai patyrė nuostolių dėl to, kad jie sudarė ilgalaikius sandorius dėl aliuminio tiekimo, todėl kainų nebuvo galima koreguoti atsižvelgiant į mažėjančias LME kainas. Gauta informacija, kurią pateikė bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai, prieštaravo šiems teiginiams. Todėl teiginiai turėjo būti atmesti.

(136)

Taip pat tvirtinta, kad Sąjungos gamintojams daroma žala veikiausiai sumažės dėl padidėjusios RMB vertės euro atžvilgiu. Dėl valiutos kursų svyravimo dempingo kaina vykdomo importo kainos, kai atsiskaitoma eurais, padidėtų ir būtų sumažintas kainos skirtumas tarp dempingo kainomis vykdomo importo kainų ir Sąjungos gamintojų kainų.

(137)

Tokiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad atliekant tyrimą reikia nustatyti, ar Sąjungos pramonei materialinė žala buvo padaryta arba gali būti padaryta dėl importo dempingo kaina apimties ir kainų, ar tokia materialinė žala padaryta dėl kitų veiksnių. Dėl to pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog reikia įrodyti, kad žalą sukėlė importas dempingo kaina. Taigi tai susiję tik su kainų lygių skirtumu, ir todėl nėra jokio reikalavimo tirti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(138)

Iš esmės galimas dempingo importo kainomis poveikis Sąjungos pramonės kainoms nagrinėjamas nustatant priverstinį kainų mažinimą, smukdymą ir spaudimą. Todėl lyginamos eksporto dempingo kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos, o žalą nustatant naudojamos eksporto kainos kartais turi būti paverčiamos kita valiuta, kad jas būtų galima palyginti. Taigi valiutos keitimo kursų taikymu šiuo atveju tik užtikrinama, kad kainų skirtumas būtų nustatytas lyginant. Todėl akivaizdu, kad iš esmės valiutos keitimo kursas negali būti kitu žalos veiksniu.

(139)

Pirmiau padaryta išvada taip pat patvirtinama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodomi kiti nei importas dempingo kainomis žinomi veiksniai. Šio straipsnio kitų žinomų veiksnių sąraše nenurodyti jokie veiksniai, kurie daro poveikį importo dempingo kainų lygiui.

(140)

Tačiau, net jei būtų atsižvelgta į šį veiksnį, kadangi dėl rinkos nuosmukio veikiausiai būtų daromas spaudimas mažinti vartotojų kainas, nepanašu, kad iš nagrinėjamosios šalies perkantys importuotojai galėtų padidinti kainas mažmenininkams dėl RMB vertės padidėjimo. Be to, valiutų kursus sunku prognozuoti. Galiausiai, RMB vertės padidėjimas euro atžvilgiu užfiksuotas po TL. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad dėl valiutos kurso svyravimų importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies kainos padidės.

(141)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad valiutos keitimo kursų svyravimas galėtų būti kitu žalos veiksniu.

(142)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą dėl to, kad ekonomikos krizės metu vartotojai pradėjo pirkti pigesnius ratus su ratlankiais iš plieno arba mažesnius automobilius, kuriems tariamai dažniau montuojami ratai su ratlankiais iš plieno. Šį teiginį tariamai turėjo pagrįsti tai, kad įvairios Europos šalys pradėjo teikti paramą paskatindamos mažesnių automobilių pardavimą. Kita vertus, kitos šalys teigė, kad nors teikiant paramą iš tiesų galėjo būti skatinamas mažesnių automobilių pardavimas, šių automobilių įranga buvo geresnė ir jiems buvo montuojami ratai su ratlankiais iš aliuminio.

(143)

Papildomas tyrimas atliktas remiantis turimais duomenimis, nes nėra bendrų statistinių ratų su ratlankiais iš plieno duomenų. Ratų su ratlankiais iš plieno suvartojimo duomenys gali būti gaunami palyginus ES automobilių gamybos duomenis (laikinojo reglamento 141 konstatuojamoji dalis) ir OĮG ratų su ratlankiais suvartojimą (žr. 85 konstatuojamąją dalį).

(144)

Remiantis lentelės duomenimis nuo 2008 m. iki TL ratų su ratlankiais iš plieno suvartojimas sumažėjo 12 %. Nuo 2008 m. iki TL (ekonomikos krizės laikotarpiu) naujų automobilių gamybai naudojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tuo pačiu laikotarpiu naujų automobilių gamybai naudojamų ratų su ratlankiais iš plieno dalis padidėjo 1 procentiniu punktu.

(145)

Galima daryti išvadą, kad naujų automobilių gamybai naudojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio ir plieno dalis išliko tokia pati. Be to, šiam argumentui prieštarauja ratų su ratlankiais iš aliuminio vartojimo ir gamybos tendencijos. Todėl jį reikėjo atmesti.

(146)

Nė vienu iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodyta, kad dėl kitų, išskyrus importą iš KLR dempingo kainomis, veiksnių poveikio būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinis ryšys. Todėl patvirtinamos laikinajame reglamente išdėstytos išvados dėl priežastinio ryšio.

(147)

Atsižvelgdama į šalių pastabas Komisija atliko tolesnį tyrimą dėl su Sąjungos interesais susijusių argumentų. Išnagrinėti visi klausimai ir patvirtintos laikinojo reglamento išvados.

(148)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 160 konstatuojamojoje dalyje, Komisija toliau nagrinėjo muitų poveikį bendrovėms, importuojančioms ir perparduodančioms jų prekės ženklo ratus su ratlankiais iš aliuminio, kurių gamyba perkelta į KLR. Nustatyta, kad nors tokioms bendrovėms muitų poveikis tikriausiai būtų didesnis nei kitiems importuotojams, kaip nurodyta laikinojo reglamento 159–160 konstatuojamosiose dalyse, toks poveikis nebūtų neproporcingas atsižvelgiant į bendrą poveikį visai Sąjungos pramonei.

(149)

Remiantis vieno bendradarbiaujančio importuotojo (perkėlusio gamybą) pateiktais duomenimis apie kainas TL nustatyta, kad tokios bendrovės gaunamas pelno dydis būtų pakankamas, kad kompensuotų muitų poveikį. Tos bendrovės gaunamas pelno dydis buvo didesnis nei siūlomi muitai.

(150)

Nustačius laikinąsias priemones šalys pakartojo bendras pastabas dėl didelio priemonių poveikio sąnaudoms, bet nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Primenama, kad poveikio sąnaudoms tyrimas buvo grindžiamas bendradarbiaujančių automobilių gamintojų pateiktais duomenimis. Prieš nustatant laikinąsias priemones tik trys bendrovės pateikė tokius duomenis ir Komisijos išvados galėjo būti grindžiamos tik šiais duomenimis.

(151)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 165 konstatuojamojoje dalyje, priemonių poveikis sąnaudoms yra nedidelis; didžiausias poveikis – 0,223 % (jei daroma prielaida, kad visos kainos padidėtų 22,3 %). Tačiau net toks didžiausias poveikis sąnaudoms yra nedidelis atsižvelgiant į automobilių gamintojų apyvartą.

(152)

Kai kurios šalys teigė, kad dėl taikomų priemonių padidėjus sąnaudoms jie būtų priversti perkelti savo gamybą. Tačiau, atsižvelgiant į nedidelį poveikį sąnaudoms, toks kelių automobilių gamintojų minėtas automobilių gamybos perkėlimas būtų neproporcingas, palyginti su nustatytu poveikiu sąnaudoms. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(153)

Be to, pažymėtina, kad argumentai dėl didelio poveikio sąnaudoms prieštarauja kai kurių automobilių gamintojų pastaboms, kad jie mažai naudojasi Kinijos pasiūla.

(154)

Laikinojo reglamento išvados dėl priemonių poveikio sąnaudoms patvirtinamos.

(155)

Skundo pateikėjas nurodė, kad priemonių nustatymas būtų naudingas automobilių pramonei. Užtikrinant tolesnę Sąjungos pramonės veiklą būtų užtikrinama pasiūlos šaltinių įvairovė.

(156)

Kitos šalys, konkrečiai naudotojai, pakartojo savo argumentus dėl konkurencijos ES rinkoje. Jie taip pat teigė, kad ES gamintojams neturint pakankamai pajėgumų, importas iš KLR buvo labai svarbus ES rinkos paklausai patenkinti. Nors 2006 ir 2007 m. pajėgumų panaudojimo lygis sudarė 92 %, jis labai sumažėjo 2008 m. – iki 84 % ir iki 73 % per TL. Šie duomenys aiškiai rodo, kad yra, ypač dabar, pakankamai laisvų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti gamybai didinti. Be to, nepakankamų Sąjungos pramonės pajėgumų argumentas prieštarauja kitiems automobilių pramonės teiginiams, ypač dėl labai sumažėjusios OĮG ratų su ratlankiais paklausos. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(157)

Viena šalis taip pat teigė, kad Kinijos gamintojų gaminamų tipų produktas skyrėsi nuo Europos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų gaminamų tipų produkto. Šie argumentai turėjo būti atmesti atsižvelgiant į nustatytą PKN tapatumo lygį (kaip paaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje, priklausomai nuo atliktų skaičiavimų tapatumo lygis būtų 92 % skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą visam nagrinėjamajam produktui ir 77 % atskirai skaičiuojant OĮG ir ADR segmentams).

(158)

Laikinojo reglamento 166 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados patvirtinamos.

(159)

Šalys pakartojo savo pastabas dėl šiuo atveju patiriamo neigiamo bendro muitų ir kitų veiksnių (kaip antai pagal laisvosios prekybos susitarimą Pietų Korėjos automobilių gamintojams suteikiamo konkurencinio pranašumo) poveikio. Šios pastabos nebuvo pagrįstos jokiais naujais įrodymais. Reikėtų pastebėti, kad nėra jokių įrodymų, kad dėl laisvosios prekybos susitarimo automobilių pramonei būtų daroma žala ir kad bet kokiu atveju pagal laisvosios prekybos susitarimą siekiant ištaisyti žalą galima taikyti apsaugos priemones. Laikinojo reglamento 167 ir 168 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(160)

Laikinojo reglamento 153–171 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(161)

Dauguma gautų pastabų buvo susijusios su žalos pašalinimo lygio skaičiavimu. Šalys abejojo šio skaičiavimo metodika ir reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad atskleista nepakankamai informacijos.

(162)

Primenama, kad žalos pašalinimo lygio skaičiavimo metodika buvo išsamiai paaiškinta pranešime, kuris pateiktas kartu su suinteresuotosioms šalims susipažinti skirta informacija, pateikta paskelbiant apie nustatomas laikinąsias priemones. Visos suinteresuotosios šalys taip pat gavo šį pranešimą kartu su tą pačią dieną išsiųstu atskleidimo raštu.

(163)

Antrasis pranešimas pateiktas kartu su suinteresuotosioms šalims susipažinti skirta informacija, jame pateikiant atsakymus į pastabas, gautas nustačius laikinąsias priemones.

(164)

Primenama, kad minėtame pranešime buvo aiškiai nurodyti kiekvieno automobilių gamintojo skaičiavimams taikyti PKN. Tačiau dėl konfidencialumo priežasčių nebuvo galima atskleisti tikslių duomenų, susijusių su produkto kaina ir kiekiu.

(165)

Dėl importo iš Kinijos, duomenys apie eksportuotus kiekius, CIF vertę Sąjungos pasienyje ir vidutines svertines vieneto pardavimo kainas negalėjo būti atskleisti, nes jie buvo pagrįsti dviejų eksportuotojų atliktais sandoriais. Todėl atskleidus būtų pažeisti pagrindiniame reglamente pateikti konfidencialumo reikalavimai.

(166)

Dėl Sąjungos gamintojų sandorių, sudarytų ES rinkoje, pateikti daugiau informacijos būtų prasminga tik tuo atveju, jei ji būtų pateikta apie kiekvieną gamintoją. Tačiau tai nėra įmanoma, nes būtų pažeidžiami minėti konfidencialumo reikalavimai.

(167)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikoma, kad pateikta išsami informacija apie muito skaičiavimo metodiką (įskaitant taikytus PKN, nurodytus kiekvienam gamintojui) buvo pakankama, kad šalys galėtų visiškai įgyvendinti gynybos teisę ir kad būtų laikomasi pagrindiniame reglamente pateiktų konfidencialumo reikalavimų.

(168)

Primenama, kad priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis apskaičiuotas remiantis duomenimis, susijusiais su automobilių gamintojų ratų su ratlankiais iš aliuminio pirkimo sandoriais. Dėl laikinojo reglamento 174–177 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, šis metodas taikomas tik OĮG segmentui skirtiems ratams su ratlankiais iš aliuminio. Tyrime bendradarbiaujantys automobilių gamintojai patvirtino, kad jie perka ratus su ratlankiais iš aliuminio pagal konkursą. Atsižvelgiant į konkursų pobūdį, modeliai, kurie tiekiami iš dviejų šaltinių, turi būti vienodi visais atžvilgiais, tiek pirkti KLR, tiek ir ES. Siekiant užtikrinti kuo geresnį importuotų Kinijos produktų ir ES produktų palyginimą, atliktas palyginimas pagal kiekvieną PKN kiekvienam stambiam automobilių gamintojui, nurodytam atrinktų ES gamintojų ir bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų pateiktuose duomenyse. Priešingai kai kurių šalių teigimui, toks muitų lygis nėra nustatytas dėl koregavimo; muitas turi būti tokio lygio, kad būtų ištaisyta Sąjungos pramonės patirta žala.

(169)

Šalys teigė, kad žalos pašalinimo lygio skaičiavimas atliktas remiantis konkursais, nors atliekant tyrimą nebuvo prašoma informacijos apie konkursus ir ji nepateikta kartu su suinteresuotosioms šalims susipažinti skirta informacija.

(170)

Nors konkursai buvo paminėti metodikos, taikytos muito lygio skaičiavimui, aprašyme, tai tebuvo nuoroda į automobilių gamintojų naudojamą tiekimo šaltinio pasirinkimo procedūrą, kuri užtikrino, kad dviejų gamintojų ratai su ratlankiais bus tokie patys ir bus geriau užtikrintas aukšto lygio palyginamumas. Tai nebuvo nuoroda į dokumentus ar informacijos šaltinius, pagal kuriuos atlikti skaičiavimai.

(171)

Priešingai, skaičiavimai atlikti pagal įprastą praktiką, remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų ir ES gamintojų pateiktais atskirų sandorių sąrašais. PKN palyginimas atliktas automobilių gamintojo lygmeniu, t. y. kiekvienai grupei sandorių, kurie nurodyti kaip eksportuotojų ir ES gamintojų pardavimas šiam konkrečiam automobilių gamintojui. Šie duomenys nuodugniai patikrinti.

(172)

Šalių pastabos taip pat buvo susijusios su skaičiavimo koregavimais. Komisija priėmė kai kurias pastabas.

(173)

Primenama, kad Kinijos eksportuotojų CIF kainos buvo koreguotos pridedant 7,6 %, t. y. 4,5 % muitą ir 3,1 % kitų importo sąnaudų. Siekiant apskaičiuoti tikslinę kainą, pagrįstą faktine ES gamintojų pardavimo kaina, reikėjo atlikti dar du koregavimus:

(174)

Kalbant apie muitus, pradiniame etape importo kainos pakoreguotos jas padidinant 4,5 %. Toks muitas atitinka muitą, taikomą pagal KN kodą 8708 70 50. Tačiau tai yra KN kodas 8708 70 10, kuris iš esmės susijęs su ratais su ratlankiais iš aliuminio, skirtais pramoniniam surinkimui (t. y. OĮG), o ne KN kodas 8708 70 50. 3 % muitas taikomas pagal šį kodą. Atsižvelgiant į metodiką, taikytą nustatyti žalos pašalinimo lygį, kuris pagrįstas OĮG segmentu, ir atsižvelgiant į šalių pastabas, pateiktas nustačius laikinąsias priemones, siekiant užtikrinti metodo nuoseklumą, reikėtų taikyti 3 % muito normą.

(175)

Dėl tikslinio pelno šalys teigė, kad toks pelno dydis apskaičiuotas tiek OĮG, tiek ADR gamintojams, todėl gali būti dirbtinai padidinti skaičiavimai, pagrįsti tik OĮG sandoriais. Atsižvelgiant į šalių pastabas, Komisija pakoregavo šiuos skaičiavimus, taikydama tik OĮG ratams su ratlankiais apskaičiuotus nuostolių ir pelno dydžius (atitinkamai – 5,7 % ir 3,1 %, žr. 106 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis).

(176)

Kita vertus šalys teigė, kad pelno lygis turėtų būti sumažintas siekiant atspindėti krizės įtaką. Tačiau pagal įprastą praktiką taikomas pelno, kurį pramonė būtų gavusi nesant dempingo, dydis. Skaičiuojant tikslinį pelną kiti žalos veiksniai, nors ir turintys įtakos, neišskiriami.

(177)

Kai kurios šalys teigė, kad žalos pašalinimo lygiui skaičiuoti taikyta metodika neatitiko pagrindiniame reglamente aprašytos metodikos. Tačiau pagrindiniame reglamente nenurodytas joks konkretus metodas žalos pašalinimo lygiui nustatyti. Tokiam lygiui nustatyti taikomas metodas turi būti išnagrinėtas atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus. Kaip paaiškinta laikinajame reglamente ir šiame reglamente, institucijų taikoma metodika grindžiama konkretaus atvejo faktais. Be to, pažymėtina, kad laikinajame reglamente ir 93 konstatuojamojoje dalyje nurodyti priverstinio kainų mažinimo lygiai rodo, kad taikant kai kurių šalių siūlytą metodą priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygiai būtų daug aukštesni.

(178)

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius muito norma sudaro 22,3 %.

(179)

Viena šalis teigė, kad buvo netinkama žalos pašalinimo lygį skaičiuoti remiantis tik OĮG pardavimu, nes muitas buvo taikomas ir ADR ratams su ratlankiais. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau (ir laikinojo reglamento 174–177 konstatuojamosiose dalyse), šiuo atveju toks metodas yra tinkamas, ypač dėl to, kad 85 % Sąjungos gamintojų pardavimo yra susiję su OĮG segmentu.

(180)

Toks Komisijos taikytas metodas – skaičiuojant žalos pašalinimo lygį remtis tik OĮG – buvo tinkamiausias. Kitas metodas nebūtų tinkamas, nes susidarytų tokia padėtis, jog daugiau su ADR susiję eksporto duomenys būtų lyginami su ES pramonės, daugiausiai parduodančios OĮG segmentui, duomenimis.

(181)

Taikomas metodas yra pagrįstas ir tinkamas, nes nustatant priemonę siekiama pašalinti ES pramonei daromą žalą. Jį taikant užtikrinama, kad nustatytas muitas nėra didesnis, nei reikalinga pašalinti žalą.

(182)

Viena šalis teigė, kad priešingai nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, antroje pastraipoje nėra nurodyta galimybė nenurodyti individualaus muito. Todėl ji teigė, kad ši išimtis, susijusi su neįgyvendinamumu, negali būti taikoma šiuo atveju ir kad prievolė nustatyti individualią muito normą eksportuotojams, kuriems taikomas IR, tebegalioja.

(183)

Kai kurios šalys taip pat teigė, kad neįgyvendinamumas buvo susijęs tik su taikomu metodu; todėl jis susijęs su Komisijos veiksmais. Šalys teigė, kad Komisija turėjo visus duomenis, pateiktus ADR eksportuojančių gamintojų, kuriais remdamasi skaičiuodama žalos pašalinimo lygį ji galėjo įtraukti ADR pardavimą.

(184)

Galiausiai, kai kurios šalys teigė, kad kadangi Komisija galėjo apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą atskirai OĮG ir ADR segmentams, ji taip pat galėjo apskaičiuoti ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Galiausiai teigta, kad ADR kainas buvo galima palyginti su OĮG kainomis, nes vertinant pagal PKN šie du segmentai buvo visiškai vienodi.

(185)

Dėl pirmojo argumento, pripažįstama, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalis yra pagrįsta prielaida, kad ūkinės veiklos vykdytojui suteikus IR bus įmanoma nustatyti jam taikomą individualų muitą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tai būtų neįgyvendinama ir (arba) netinkama. Taip yra todėl, kad, kaip paaiškinta pirmiau, nustatant žalos pašalinimo lygį būtina remtis OĮG pardavimu. Be to, kalbant apie visus gamintojus, kuriems taikomas IR, pagal jų ADR pardavimą nustatytas muitas būtų neproporcingai didelis, t. y. viršytų muitą, šio konkretaus atvejo aplinkybėmis nustatytą siekiant pašalinti žalą. Taip yra todėl, kad, kaip nurodyta pirmiau, siekiant apsaugoti Sąjungos gamintojus jų pagrindinėje rinkoje (OĮG) pakanka nustatyti 22,3 % žalos pašalinimo lygį. Todėl muitas, pagrįstas taip pat ir tų gamintojų ADR pardavimu, visų trijų gamintojų, kuriems taikomas IR, atveju būtų didesnis ir dėl šios priežasties jis būtų nepagrįstai didelis.

(186)

Pažymėtina, kad laikinojo reglamento 182 konstatuojamojoje dalyje pateikta pastaba apie patikimų duomenų trūkumą nėra susijusi su pateiktų duomenų kokybe, o su skaičiavimams taikytų duomenų tipu (PKN tapatumas pagal automobilių gamintoją, t. y. lyginami iš KLR tiekiami ir ES modeliai pagal kiekvieną automobilių gamintoją). Dėl procedūros, kuri taikyta tiekiant ratus su ratlankiais OĮG segmentui, buvo sudaryta galimybė atlikti tikslesnį palyginimą. Kadangi ADR atveju taikoma skirtinga procedūra, ADR pardavimui nebuvo galima gauti tokio paties tipo duomenų.

(187)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį atliekamas žalos nustatymas teisiškai atskirtas nuo muito lygio nustatymo. Pastarasis nustatomas nustačius žalą, siekiant nustatyti tokį muito lygį, kuris būtų pakankamas pašalinti žalą. Todėl Komisija šį skaičiavimą atliko taikydama pasirinktą metodiką. Taip pat tai, kad PKN struktūroje nėra nustatytas pardavimo kanalų kriterijus, nėra susiję su metodika, taikoma nustatant žalos pašalinimo lygį.

(188)

Šalių pastabos, susijusios su neįgyvendinamumo išimties taikymu ir neginčijama prievole nustatyti individualią muito normą, turi būti atmestos.

(189)

Šalys taip pat kritikavo žalos pašalinimo lygio skaičiavimą, teigdamos, kad jis buvo ginčytinas, nes jį atliekant pasirinkti tik keli netipiški sandoriai.

(190)

Visų pirma, šalys teigė, kad skaičiavimas buvo grindžiamas netipiška importo iš KLR sandorių apimtimi. Toks metodas tariamai prieštarauja PPO antidempingo susitarimui (12), nes jis negali būti laikomas pagrįstu tinkamais įrodymais. Skundo pateikėjas teigė, kad tai, jog ES pramonė daugiausia pardavė OĮG sektoriui, neturėjo jokios reikšmės, nes skaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis siekiama nustatyti vidutinę sumą, kuria turėtų būti padidinama dempingo kaina importuojamų produktų kaina, kad nebebūtų daroma žala. Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimas turėtų atspindėti importą dempingo kaina, o ne ES pramonės pardavimą. Kita šalis teigė, kad toks metodas prieštaravo pačių institucijų praktikai, nes paprastai individualus priverstinis kainų mažinimas ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis yra skaičiuojami pagal PKN, remiantis eksporto apimties, dėl kurios priverstinai mažinamos kainos ir priverstinai parduodama mažesnėmis kainomis, dalimi, o ne ES pramonės parduodamu kiekiu.

(191)

Primenama, kad žalos pašalinimo skirtumas atspindi (pagal atrinktas bendroves) maždaug 85 % ES pramonės pardavimo, kuris yra nukreipiamas į OĮG segmentą, padėtį. Konkreti ES rinkos, kurioje didžioji dalis pardavimo skirta OĮG segmentui, padėtis nulėmė metodikos pasirinkimą, o ne technines skaičiavimo subtilybes. Pasirinkusi tokį metodą Komisija galėjo palyginti kainas automobilių gamintojo lygmeniu, užtikrinti geresnį palyginamumą ir tuo pačiu užtikrinti, kad dirbtinai nepadidinamas žalos pašalinimo lygis.

(192)

Kalbant apie tipiškumą, taip pat primenama, kad sudarytų sandorių santykis su visu atrinktų Kinijos eksportuotojų eksportu į OĮG segmentą buvo didesnis nei 55 %. Toks santykis laikytas tipišku atsižvelgiant į skaičiuojant žalos pašalinimo lygį taikytą metodiką.

(193)

Viena šalis teigė, kad žalos skirtumas turėjo būti pagrįstas priverstiniu kainų mažinimu, nustatytu pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1531/2002 (13), kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos, Malaizijos ir Tailando kilmės spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvams nustatomas galutinis antidempingo muitas, taikytą praktiką. Iš tiesų, šiuo atveju muitas buvo pagrįstas priverstiniu mažinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo kitų, nei importas dempingo kaina veiksnių, prisidedančių prie žalos Sąjungos pramonei, ir antra, kad pasauliniu mastu ši pramonės šaka daug metų buvo nepelninga arba pelnas buvo labai mažas (14).

(194)

Reikia paminėti, kad šiuo atveju veiksniai, dėl kurių priimtas sprendimas nustatyti muito lygį, atitinkantį priverstinio kainų mažinimo lygį, nėra taikomi. Priešingai nei spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų atveju (15), nagrinėjamajam produktui nėra būdingas nedidelis pelningumas. Pelningumas labai sumažėjo dėl importo mažomis kainomis iš nagrinėjamosios šalies. Be to, importas iš kitų trečiųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko toks pats.

(195)

Laikinajame reglamente išdėstytos metodikos pasirinkimas patvirtinamas. Atsižvelgiant į šalių pastabas dėl koregavimo, perskaičiuotas muito lygis yra 22,3 %.

(196)

Šalys teigė, kad galimas priemonių vengimas, ir nurodė padidėjusį ADR ratų su ratlankiais iš šalių, kuriose nėra žinomos gamybos, importą. Kompetentingoms institucijoms pranešta apie šias tendencijas ir galimybes ir ši padėtis bus atidžiai stebima.

(197)

Vienas nesusijęs importuotojas pareiškė pageidavimą pateikti įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą. Nors oficialus įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymas nebuvo pateiktas, pastebima, kad pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį galimybė teikti įsipareigojimų dėl kainos pasiūlymus taikoma tik eksportuotojams. Komisijos praktiką nepriimti importuotojų įsipareigojimų pasiūlymų taip pat patvirtino Europos Teisingumo Teismas (16), kuris teigė, kad, inter alia, priėmus importuotojo įsipareigojimo pasiūlymą jis būtų skatinamas toliau apsirūpinti prekėmis dempingo kainomis.

(198)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys Kinijos gamintojai pasiūlė įsipareigojimus dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Tačiau nagrinėjamojo produkto rūšių asortimentas labai platus ir skirtingų rūšių produkto kainos labai skiriasi (vienos bendrovės skirtingų rūšių produkto kaina skiriasi net iki 300 %), todėl egzistuoja labai didelė kryžminio kompensavimo rizika. Be to, skirtingų rūšių produktai skiriasi dizainu ir apdaila. Todėl manyta, kad negalima priimti įsipareigojimo, susijusio su šiuo produktu. Be to, vienai iš bendrovių netaikomas nei rinkos ekonomikos režimas, nei individualus režimas; kitoje bendrovėje nustatyti dideli apskaitos pažeidimai, o jos struktūra ir produktų asortimentas (ji gamina OĮG ir ADR produktus) laikyti pernelyg sudėtingais. Todėl įsipareigojimų dėl kainų pasiūlymai buvo atmesti.

(199)

Ratų su ratlankiais iš aliuminio statistiniai duomenys dažnai nurodomi vienetais. Tačiau 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo (17) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje papildomas vienetas, taikomas ratams su ratlankiais iš aliuminio, nėra nurodytas. Todėl būtina nustatyti, kad, išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje, būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto ir kai kurių produktų, kurių KN kodas ex 8716 90 90, kiekis vienetais.

(200)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrinto laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas,