(1)

atsižvelgiant į kintančias migracijos Europos Sąjungoje problemas, taip pat į saugumo problemas, itin svarbu išlaikyti subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą. Sąjunga turėtų pasiekti tikslą užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi bendrų priemonių dėl sienas kertančių asmenų ir išorės sienų kontrolės, taip pat vykdydama bendrą vizų politiką , kartu išlaikydama subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą ; [1 pakeit.]

(2)

pagal SESV 80 straipsnį politikai ir jos įgyvendinimui turėtų būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius;

(3)

2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai patvirtino įsipareigojimą sukurti užtikrinti saugią ir patikimą Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; [2 pakeit.]

(3a)

pagal šią priemonę finansuojami veiksmai turėtų būti įgyvendinami nuosekliai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatų, teisingo elgesio su trečiųjų šalių piliečiais principo, teisės į prieglobstį ir į tarptautinę apsaugą, negrąžinimo principo ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios, pvz., 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas pažeidžiamų asmenų, visų pirma vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubios pagalbos teikimui jiems ir jų perdavimui apsaugos tarnyboms; [3 pakeit.]

(4)

Sąjungos politikos išorės sienų valdymo srityje tikslas – parengti ir įgyvendinti Europos integruotą integruoto sienų valdymą valdymo nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis koncepciją , nes tai išankstinė laisvo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai kirsti sienas, užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei nustatyti jų atvejus ir remti bendrą vizų politiką, kuri turėtų sustiprinti laisvą asmenų judėjimo judėjimą Sąjungoje sąlyga ir yra viena iš pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamųjų dalių; [4 pakeit.]

(5)

siekiant pagerinti migracijos valdymą ir saugumą, būtinas Europos integruotas sienų valdymas, vykdomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624 (4) įsteigtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kurias sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis , turėtų padėti suderinti sienų kontrolę, taip pagerinant migracijos valdymą, be kita ko, sudarydamos palankesnes sąlygas asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ją gauti, taip pat užtikrinti didesnį saugumą, prisidėdamos prie kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu ; [5 pakeit.]

(6)

palengvinti teisėtą keliavimą ir kartu užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir saugumo pavojams – tai vienas pagrindinių Sąjungos reagavimo į šių sričių problemas tikslų, išdėstytų Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“ (5); [6 pakeit.]

(7)

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba (6) paragino toliau didinti ES informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumą. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba (7) pabrėžė, kad būtina gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė reglamento, kuriuo sukuriama ES informacinių sistemų sąveikumo sistema, pasiūlymą (8); [7 pakeit.]

(8)

tam, kad būtų išsaugotas siekiant išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą ir sustiprinti Sąjungos išorės sienų saugumą , be sistemingų į Šengeno erdvės vientisumas ir sustiprintas jos veikimas erdvę atvykstančių visų trečiųjų šalių piliečių patikrinimų, kurie jau yra atliekami , valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. taip pat privalo vykdyti sistemingas ES išorės sienas kertančių ES piliečių patikras atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; Vis dėlto paaiškėjo, kad kai kuriuose išorės sienų perėjimo punktuose vietoj sistemingų patikrų būtina atlikti tikslines patikras, nes sistemingos patikros daro neproporcingą poveikį tarpvalstybiniam transporto srautui  (9) ; [8 pakeit.]

(8a)

Komisija taip pat yra pateikusi Rekomendaciją (ES) 2017/1804  (10) valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant apriboti poveikį laisvam judėjimui ir pašalinti grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Nepaisant to, kad yra taikomos įvairios priemonės, kai kurios valstybės narės ir toliau vykdo neteisėtą vidaus sienų kontrolę, pažeisdamos pagrindinį Šengeno erdvės principą; [9 pakeit.]

(9)

Sąjungos biudžeto finansinė parama yra būtina Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui remti, siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą išorės sienų kirtimo valdymą ir spręsti migracijos problemas, taip pat šalinti galimas spręsti būsimas grėsmes problemas prie tų sienų ir drauge padėti kovoti su sunkiu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, visapusiškai gerbiant pagrindines teises; [10 pakeit.]

(10)

siekiant padėti įgyvendinti Europos integruoto sienų valdymo sistemą ir jos sudedamąsias dalis pagal Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnį – sienų kontrolę, paiešką ir gelbėjimą vykdant sienų stebėjimą, rizikos analizę, valstybių narių bendradarbiavimą (remiamą ir koordinuojamą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros), tarpžinybinį bendradarbiavimą (įskaitant reguliarų keitimąsi informacija), bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, technines ir operatyvines priemones Šengeno erdvėje, susijusias su sienų kontrole, kuriomis kovojama su neteisėta imigracija ir siekiama geriau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, naudoti moderniausias technologijas, kokybės kontrolės ir solidarumo mechanizmus, – ir užtikrinti, kad tai taptų tikrove, valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama; [11 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(11)

kadangi valstybių narių muitinėms teko vis daugiau atsakomybės sričių, kurios dažnai apima saugumo sritį ir yra vykdomos prie išorės sienų, norint užtikrinti vienodą svarbu skatinti Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio e punkte nurodytą tarpžinybinį bendradarbiavimą, įskaitant keitimąsi informacija naudojant esamas keitimosi informacija priemones, kuris yra integruoto sienų kontrolę valdymo koncepcijos sudedamoji dalis. Sienų kontrolės ir muitinės tikrinimą tikrinimo prie išorės sienų, reikia užtikrinti tarpusavio papildomumas užtikrinamas teikiant tinkamą Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms. Taip ne tik pagerės muitinis tikrinimas, visų pirma prekių tikrinimas prie sienų siekiant kovoti su visų formų neteisėta prekyba, ir kova su terorizmu, bet ir palengvės teisėta prekyba ir keliavimas , todėl o muitų sąjunga taps saugesnė ir veiksmingesnė; [12 pakeit.]

(12)

todėl būtina įsteigti fondą, kuris tęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 (11) įsteigto 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo veiklą, t. y. iš dalies, įsteigiant Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – fondas); [13 pakeit.]

(13)

atsižvelgiant į SESV V antraštinei daliai taikomus teisinius ypatumus ir skirtingus taikytinus teisinius pagrindus, susijusius su išorės sienų politika ir muitiniu tikrinimu, teisiškai neįmanoma įsteigti fondo kaip vienos priemonės;

(14)

todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo ir vizų srityje sistemą, apimančią sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę (toliau – priemonė), nustatomą šiuo reglamentu, ir muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, nustatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/… (12). Sistemą turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/… (13) [Bendrų nuostatų reglamentas], į kurį šiame reglamente turėtų būti daromos nuorodos, kiek tai susiję su priemonė, kurioje būtų išdėstytos pasidalijamojo valdymo taisyklėmis taisyklės; [14 pakeit.]

(15)

priemonę reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis , taip pat į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, skaidrumo principo, nediskriminavimo principo ir paisoma teisės prašyti tarptautinės apsaugos. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas pažeidžiamų asmenų, visų pirma vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubios pagalbos teikimui jiems ir jų perdavimui apsaugos tarnyboms ; [15 pakeit.]

(15a)

tokius įsipareigojimus turi ir trečiosios šalys, su kuriomis pagal šią priemonę bendradarbiauja valstybės narės ir Sąjunga; [16 pakeit.]

(16)

priemonė turėtų būti grindžiama ankstesnių priemonių rezultatais ir investicijomis, gautomis naudojantis šių ankstesnių priemonių parama: 2007–2013 m. laikotarpio Išorės sienų fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB (14), taip pat 2014–2020 m. laikotarpio išorės sienų ir vizų priemonės (įtrauktos į Vidaus saugumo fondą), nustatytos Reglamentu (ES) Nr. 515/2014; priemonę reikėtų išplėsti atsižvelgiant į įvykių raidą; [17 pakeit.]

(17)

siekiant užtikrinti vienodą ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, priemone turėtų būti prisidedama prie Europos integruoto sienų valdymo plėtojimo, kuris apimtų visas priemones, susijusias su politika, teise, sistemingu bendradarbiavimu, naštos pasidalijimu, padėties ir besikeičiančių aplinkybių, susijusių su neteisėtų migrantų sienų kirtimo punktais, vertinimu, darbuotojais, įranga ir technologijomis, kurių bendradarbiaudamos su kitais veikėjais, kaip antai su trečiosiomis šalimis ir kitomis ES įstaigomis, visų pirma Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“), Europolu bei , kai tikslinga, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, įvairiais lygmenimis imasi valstybės narės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra; [18 pakeit.]

(18)

priemonė turėtų padėti gerinti vizų duomenų tvarkymo veiksmingumą, kiek tai susiję su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu vizų procedūrų bona fide keliautojams palengvinimu ir vertinimu, taip pat palengvinti vizų procedūras bona fide keliautojams su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu bei vertinimu . Visų pirma pagal šią priemonę turėtų būti teikiama finansinė parama, kuria būtų remiamas vizų tvarkymo skaitmeninimas, siekiant vizų prašytojams ir konsulatams užtikrinti greitas, saugias ir klientams palankias vizų procedūras. Priemonė taip pat turėtų padėti užtikrinti platų konsulinį atstovavimą visame pasaulyje. Be to, priemonė turėtų apimti vienodą bendros vizų politikos įgyvendinimą ir jos modernizavimą , taip pat pagalbą valstybėms narėms išduodant riboto teritorinio galiojimo vizas dėl humanitarinių priežasčių, nacionaliniais interesais ar dėl tarptautinių įsipareigojimų, asmenims, kuriems taikomos perkėlimo į Sąjungą ar perkėlimo Sąjungoje programos, ir visiškai laikantis Sąjungos vizų acquis ; [19 pakeit.]

(19)

pagal priemonę taip pat reikėtų remti aiškiai su išorės sienų kontrole susijusias priemones, kurių imamasi bendrai integruoto bendros integruotos sienų valdymo kontrolės sistemai plėtoti Šengeno šalių teritorijoje ir kuriomis gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas; [20 pakeit.]

(20)

siekiant pagerinti išorės sienų valdymą, sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai keliauti, prisidėti prie neteisėtos migracijos  neteisėto sienos kirtimo prevencijos, kovos su ja juo ir aukšto lygio saugumo Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje užtikrinimo, priemone turėtų būti remiamas esamomis arba naujomis IT sistemomis grindžiamų Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintų didelės apimties IT sistemų plėtojimas. Atsižvelgiant į tai, ji taip pat turėtų padėti užtikrinti tų ES informacijos sistemų (atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) (15), Vizų informacinės sistemos (VIS) (16), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) (17), EURODAC (18), Šengeno informacinės sistemos (SIS) (19) ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams (ECRIS-TCN) (20)) sąveiką sąveikos užtikrinimą valstybėse narėse, kad šios ES informacinės sistemos ir jų duomenys papildytų vieni kitus. Šia priemone taip pat turėtų būti prisidedama prie būtinų nacionalinio lygmens pokyčių įgyvendinus sąveikumo užtikrinimo komponentus centriniu lygmeniu (Europos paieškos portalas, bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga, bendra tapatybės duomenų saugykla ir daugybinių tapatybių detektorius) (21); [21 pakeit.]

(21)

priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti veiklą, kuria siekiama įgyvendinti įgyvendinant Europos integruotą sienų valdymą, atsižvelgiant į valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, t. y. dviejų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ramsčių, bendrą atsakomybę ir solidarumą. Tai visų pirma reiškia, kad valstybės narės, rengdamos savo nacionalines programas, turėtų atsižvelgti į analitines priemones ir,veiklos bei ir technines gaires, kurias parengė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, taip pat ir į jos parengtą mokymo programą, pavyzdžiui, bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo programą, įskaitant jos komponentus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis ir galimybėmis gauti tarptautinę apsaugą. Tam, kad būtų užtikrintas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros užduoties užduočių ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę tarpusavio papildomumas ir nuoseklumas ir būtų išvengta neveiksmingo lėšų panaudojimo, Komisija turėtų konsultuotis su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra valstybių narių pateiktų nacionalinių programų projektų klausimais, kiek jie priklauso agentūros kompetencijai, ir visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais . Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad pradedant rengti valstybių narių nacionalines programas, šiame procese dalyvautų „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir bet kuri kita atitinkama Sąjungos agentūra ar įstaiga, kiek jis priklauso agentūrų kompetencijai ; [22 pakeit.]

(22)

atsižvelgiant į paveiktų valstybių narių prašymą, priemone turėtų būti remiamas migrantų antplūdžio valdymo požiūrio įgyvendinimas, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“, kuriam pritarė 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Taryba (22). Pagal migrantų antplūdžio valdymo požiūrį teikiama operatyvinė parama valstybėms narėms, kurias paveikė neproporcinga migracijos našta prie Sąjungos išorės sienų. kurios patiria ekstremalią situaciją. Požiūris padeda teikti integruotą, visapusišką ir tikslinę paramą vadovaujantis solidarumo ir bendros atsakomybės principais , suteikiančią galimybę humaniškai ir veiksmingai elgtis su daugybe prie Sąjungos išorės sienų atvykstančių asmenų, ir drauge išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą; [23 pakeit.]

(23)

siekiant solidarumo visoje Šengeno erdvėje ir visoje Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už Sąjungos išorės sienų apsaugą tais atvejais, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimą pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 (23), atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti atitinkamą klausimą ir naudodama savo programos išteklius įgyvendinti pagal tą reglamentą priimtas rekomendacijas, atsižvelgdama į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros atliktus pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamento (ES) 2016/1624 13 straipsnį; [24 pakeit.]

(24)

priemone reikėtų išreikšti solidarumą ir bendrą atsakomybę teikiant teikti finansinę paramą valstybėms narėms, taikančioms visas Šengeno išorės sienų ir vizų nuostatas, ir valstybėms narėms, kurios rengiasi visateisiškai dalyvauti Šengeno sistemoje, ir šia priemone valstybės narės turėtų naudotis siekdamos Sąjungos bendros išorės sienų valdymo politikos interesų; [25 pakeit.]

(25)

remiantis 2003 m. Stojimo akto protokolu Nr. 5 (24) dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, visų pirma Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003 (25) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003 (26). Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(26)

siekdamos prisidėti prie priemonės politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų atsižvelgiama į konkrečius priemonės tikslus, kad pasirinkti prioritetai atitiktų sutartus ES prioritetus ir II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad tinkamų išteklių paskirstymas tarp tikslų ir veiksmų būtų proporcingas spręstiniems uždaviniams spręstinoms problemoms ir tenkintiniems poreikiams . Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti teisingą ir skaidrų išteklių paskirstymą konkretiems priemonės tikslams. Taip pat tikslinga užtikrinti minimalų konkretaus tikslo remti vizų politiką įgyvendinimo išlaidų lygį, neatsižvelgiant į tai, ar priemonėms taikomas tiesioginis arba netiesioginis valdymas, ar pasidalijamasis valdymas ; [26 pakeit.]

(27)

reikėtų siekti sąveikos su kitais ES fondais, jų suderinamumo ir veiksmingumo ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(28)

kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/1624, trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas valstybės narės priimtas sprendimas grąžinti, grąžinimas yra vienas iš Europos integruoto sienų valdymo elementų. Tačiau dėl savo pobūdžio ir tikslo grąžinimo srities priemonės nepatenka į priemonės taikymo sritį ir joms taikomas Reglamentas (ES) Nr. …/… [naujasis PMF] (27);

(29)

siekiant patvirtinti svarbų valstybių narių muitinių vaidmenį prie išorės sienų ir užtikrinti, kad jos turėtų pakankamų priemonių, kad galėtų įgyvendinti savo plataus masto uždavinius prie šių sienų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. …/… [naujasis Muitinio tikrinimo įrangos fondas] nustatyta muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė turėtų suteikti šioms nacionalinėms institucijoms reikiamą finansavimą, kad jos galėtų investuoti į muitinio tikrinimo įrangą ir į įrangą, kuri gali būti naudinga ne tik muitinio tikrinimo tikslais, bet ir kitais tikslais, pvz., sienų kontrolei vykdyti;

(30)

didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, šiuo reglamentu sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, muitinio tikrinimo įrangos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi muitinio tikrinimo įranga ir jos sąveikumą;

(31)

sienų stebėjimas jūroje laikomas viena iš pakrančių apsaugos funkcijų, vykdomų Sąjungos jūrų srityje. Pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos taip pat atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti, be kita ko, saugią laivybą, jūrų ir bendrą saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Dėl plačios jų taikymo srities pakrančių apsaugos funkcijos priklauso skirtingoms Sąjungos politikos kryptims, taigi tam, kad rezultatai būtų efektyvesni ir veiksmingesni, reikia siekti sąveikos; [27 pakeit.]

(31a)

valstybės narės, įgyvendindamos pagal priemonę finansuojamus veiksmus, susijusius su jūrų sienų stebėjimu, ypatingą dėmesį turėtų skirti savo įsipareigojimams pagal tarptautinę jūrų teisę padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Todėl pagal priemonę remiama įranga ir sistemos turėtų būti naudojamos paieškos ir gelbėjimo operacijoms, kurių gali prireikti vykdant jūrų sienų stebėjimo operacijas, taigi tokiu būdu būtų padedama apsaugoti ir išgelbėti migrantų gyvybes; [28 pakeit.]

(32)

be Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, įsteigtos Reglamentu (ES) 2016/1624, Europos jūrų saugumo agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (28), ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (29), bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu pakrančių apsaugos funkcijų klausimais, taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis jūrų srities veiklos nuoseklumas nacionaliniu lygmeniu. Įvairių subjektų tarpusavio sąveika jūrų aplinkoje turėtų atitikti Europos integruoto sienų valdymo ir jūrų saugumo strategijas;

(33)

siekiant padidinti papildomumą ir sustiprinti jūrinės veiklos suderinamumą, taip pat išvengti pastangų dubliavimo ir sumažinti biudžeto suvaržymus tokioje daug išlaidų reikalaujančioje veiklos srityje kaip jūrų sritis, priemone turėtų būti remiami kompleksiniai jūriniai veiksmai, kurių pagrindinis tikslas yra sienų priežiūra, tačiau drauge būtų galima siekti ir kitų su pagrindiniais tikslais susijusių tikslų , pavyzdžiui, kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ; [29 pakeit.]

(34)

pagal Pagrindinė šios priemonės paskirtis turėtų būti remti integruotą sienų valdymą prie Sąjungos išorės sienų ir bendrą vizų politiką. Tačiau pagal priemonę , laikantis nustatytų ribų ir taikant atitinkamas apsaugos priemones, galėtų būti remiamos kai kurios trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės. Tos priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, priemone turėtų būti remiamas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir stiprinami esminiai jų sienų stebėjimo ir sienų valdymo gebėjimų aspektai srityse, kurios svarbios Sąjungos migracijos politikai ir Sąjungos saugumo tikslams; [30 pakeit.]

(34a)

Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį su trečiosiomis šalimis susijusių veiksmų ir programų vertinimui; [31 pakeit.]

(35)

daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją nustatyti Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, valdymo ir vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje pagrindą ir sukurti bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama ta politika, plėtojimo platformą, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama padės visų pirma stiprinti nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus tose srityse; [32 pakeit.]

(36)

gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal šią priemonę, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis sienų valdymo ir vizų srityse, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama sienų valdymo ir vizų acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų arba jei bendradarbiaudama su trečiąja šalimi, valstybė narė finansavo ir vykdė su ja bendrus veiksmus, dėl kurių buvo padaryti pagrindinių teisių pažeidimai, nustatyti taikant vertinimo ir stebėjimo mechanizmą ; [33 pakeit.]

(37)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, priemonė priemone turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir būti užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas . Taikant ją, nuspėjamumo skirstant finansavimą poreikis turėtų būti derinamas su didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikiu. Siekiant įvykdyti finansavimo skaidrumo reikalavimą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų skelbti informaciją apie teminės priemonės metinių ir daugiamečių programų rengimą. Įgyvendinant priemonę reikėtų vadovautis išlaidų veiksmingumo, efektyvumo ir kokybės principais. Be to, priemonės įgyvendinimas turėtų būti kuo patogesnis naudotojams ; [34 pakeit.]

(38)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos pradinės sumos, skirtos valstybių narių programoms, apskaičiuotos pagal I priede nustatytus kriterijus, atspindinčios sausumos ir jūrų sienų ruožų ilgį ir grėsmės poveikio lygius , remiantis naujausiais ir istoriniais duomenimis , darbo krūvį oro uostuose ir konsulatuose bei konsulatų skaičių;

(39)

šios pradinės sumos bus valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į pradinės padėties pokyčius, kaip antai Sąjungos išorės sienai daromą spaudimą ir darbo krūvį prie išorės sienų bei konsulatuose, valstybėms narėms laikotarpio viduryje bus skirta papildoma suma, kuri bus grindžiama naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta paskirstymo formulėje, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo būklę;

(39a)

norint įvertinti programų veiksmingumą ir Sąjungos pridėtinę vertę, išspręsti problemas, atsiradusias per pirmąjį etapą, ir užtikrinti skaidrią vykdymo apžvalgą, turėtų būti atliekama laikotarpio vidurio peržiūra; [36 pakeit.]

(40)

kadangi sienų valdymo ir vizų srities uždaviniai problemos nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į migracijos srautų prioritetų vizų politikos ir sienų valdymo srityje pokyčius, spaudimą prie sienų ir saugumo grėsmes kuriuos lėmė, be kita ko, didesnis spaudimas prie sienų, ir finansavimą reikia skirti prioritetams, kurie teikia didžiausios didžiausią Sąjungos pridėtinės vertės pridėtinę vertę . Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal teminę priemonę; [37 pakeit.]

(41)

valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(42)

priemonė tam tikru nustatytu mastu turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su sienų kontrole, bendra vizų politika ir didelės apimties IT sistemomis, todėl turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą sudaro visų konkrečių išlaidų, susijusių su priemonės tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis; [38 pakeit.]

(43)

be jų pradinių asignavimų, dalis pagal šią priemonę teikiamų išteklių taip pat galėtų būti skiriama valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Šie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su Sąjungos pridėtinę vertę teikiančiais veiksmais, kuriems reikia valstybių narių bendradarbiavimo pastangų, arba veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar kelioms valstybėms narėms reikia papildomo finansavimo. Tai, pavyzdžiui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklai vykdyti reikalingos techninės įrangos pirkimas pagal valstybių narių nacionalines programas, prašymų išduoti vizą tvarkymo modernizavimas, naujų didelės apimties IT sistemų kūrimas ir tų sistemų sąveikumo užtikrinimas. Šiuos konkrečius veiksmus Komisija nustatys savo darbo programose , kurios turėtų būti tvirtinamos priimant deleguotuosius aktus ; [39 pakeit.]

(44)

siekiant papildyti šios priemonės politikos tikslą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, pagal priemonę taip pat turėtų būti teikiama parama veiksmams Sąjungos lygmeniu. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama priemonės intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(45)

siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumus ekstremaliosios situacijos atveju nedelsiant spręsti nenumatyto arba neproporcingo migracijos spaudimo problemą, reaguoti į nenumatytus, būtinus ir konkrečius poreikius visų pirma tuose sienos ruožuose, kuriuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013 (30) nustatyta, kad problema kelia grėsmę visos Šengeno erdvės veikimui, taip pat valstybių narių konsulatų vizų skyriuose daromo spaudimo problemą arba šalinti pavojų sienų saugumui, ši priemonė turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju naudojama finansinei paramai teikti pagal šiame reglamente nustatytą sistemą tik kraštutiniu atveju ; [40 pakeit.]

(45a)

migracija ir tai, kad išorės sienas kerta daugybė trečiųjų šalių piliečių, savaime neturėtų būti laikoma grėsme viešajai politikai ar vidaus saugumui ir savaime neturėtų būti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju teikimo pagal šią priemone priežastimi; [41 pakeit.]

(46)

šios priemonės politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal fondo „InvestEU“ […] politikos finansavimo kryptį (-s). Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškią Europos pridėtinę vertę; [42 pakeit.]

(47)

šiame reglamente nustatomas visos priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (31) 17 punkte;

(48)

šiai priemonei taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. …/… [naujasis Finansinis reglamentas] (toliau – Finansinis reglamentas) (32). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas priemonės veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(49)

siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, priemonė turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir priemonė, kuria nustatomos bendros pasidalijamojo valdymo nuostatos; Normų konkurencijos atveju, šis reglamentas (ES) Nr. …/… [BNR], dalis turėtų būti viršesnis už bendrąsias nuostatas ; [43 pakeit.]

(50)

Reglamentu (ES) Nr. …/… [BNR] nustatyta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondo (PMF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti sienų valdymo ir vizų priemonės tikslus ir išdėstyti konkrečias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama pagal šią priemonę;

(51)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(52)

pagal Reglamentą (ES) Nr. …/… [naujasis Finansinis reglamentas] (33), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (34), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (35), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (36) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (37) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (38), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises; . Su priemone susijusių pažeidimų arba sukčiavimo tyrimų rezultatai turėtų būti prieinami Europos Parlamentui; [44 pakeit.]

(53)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;

(54)

pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES (39) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į priemonės taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(55)

pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėmis programomis būtų atsižvelgiama į atokiausiuose regionuose kylančias grėsmes , tokias kaip sienų stebėjimas, neproporcingas žmonių antplūdis ar Europos informacinių sistemų naudojimas . Priemonė padeda šioms valstybėms narėms gauti tinkamų išteklių ir prireikus padėti atokiausiems regionams , atsižvelgiant į tokius ypatumus ; [45 pakeit.]

(56)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (40) 22 ir 23 dalimis, priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, įskaitant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje. Norint įvertinti priemonės laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu priemonės konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes; [46 pakeit.]

(57)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(58)

atsižvelgdamos į rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija Komisija turėtų kasmet pateikti Europos Parlamentui ir valstybės narės turėtų stebėti priemonės įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. …/… [BNR] Tarybai priimtų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką. Gavusi prašymą, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir šio reglamento nuostatas Tarybai visą metinių veiklos rezultatų ataskaitų tekstą ; [47 pakeit.]

(58a)

svarbu užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą pereinamuoju laikotarpiu ir kol bus įgyvendinama priemonė. Veiksmai, kurių imtasi 2014–2020 m. laikotarpiu, neturėtų būti nutraukiami pereinamuoju laikotarpiu; [48 pakeit.]

(59)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kiek tai susiję su sąrašu veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, ir veiklos parama, siekiant toliau plėtoti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (41) nustatytais principais;

(60)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (42). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį; [49 pakeit.]

(61)

valstybės narės dalyvavimas taikant šią priemonę neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti, be kita ko, veiksmus, vykdomus prie naujų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(62)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (43), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (44) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį;

(63)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (45), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (46) 3 straipsniu;

(64)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (47), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (48) 3 straipsniu;

(65)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priims šį reglamentą, Danija turi nuspręsti, ar įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(66)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (49). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(67)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) …/… [Daugiametės finansinės programos reglamento] (50) taikymo trukme,