2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/102

Pranešėjas

Antonio LONGO

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia pasiūlymą peržiūrėti Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir kartu teigiamai vertina Komisijos pastangas imtis teisėkūros iniciatyvos, kad būtų galima siekti ES tikslų technologinės, ekonomikos ir socialinės pažangos srityje.

1.2.

Vis dėlto EESRK reiškia susirūpinimą, kad vėluojama priimti ir įgyvendinti pateiktus 35 veiksmus ir teisines iniciatyvas ir dėl to gali padidėti ES technologinis atsilikimas ir sumažėti konkurencingumas kitų pasaulio konkurentų atžvilgiu.

1.3.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui susieti Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją su trimis naujomis teisėkūros iniciatyvomis dėl interneto platformų, duomenimis grindžiamos ekonomikos ir kibernetinio saugumo. Komitetas rekomenduoja laikytis holistinio požiūrio, kuriuo būtų atsižvelgiama į poreikį stiprinti konkurencingumą ir skaitmeninių teisių apsaugą tiek vidaus rinkoje, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu.

1.4.

Komitetas dar kartą pabrėžia, kad reikia stiprinti Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos socialinį matmenį  (1). Tik užtikrinant valdymą Europos lygmeniu įtraukiant nacionalines Vyriausybes, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę bus galima įveikti skaitmeninės revoliucijos keliamus iššūkius ir pavojus, apsaugoti pažeidžiamus asmenis ir suteikti daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms.

1.5.

EESRK tikisi, kad ES, atsižvelgdama į nacionalinę kompetenciją šioje srityje, skatins įgyvendinti plataus masto skaitmeninio švietimo ir mokymo planą ir suteikti visiems piliečiams žinių siekiant užtikrinti sklandesnį perėjimą. Šis planas turėtų apimti visų tipų ir visų lygių švietimą, įskaitant mokytojų rengimą, mokymo programų ir metodikos peržiūrą, ir turėtų būti glaudžiai susietas su tęstinio mokymo sistema, skirta darbuotojų įgūdžiams atnaujinti arba juos perkvalifikuoti. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas vadovams jiems rengiant aukšto lygio mokymo kursus bendradarbiaujant su universitetais.

1.6.

Skaitmeninė revoliucija pakeis visus darbo aspektus: jo organizavimą, vietą, užduotis, terminus, sąlygas ir sutartis. EESRK mano, kad socialinis dialogas gali atlikti labai svarbų vaidmenį šioje srityje, ir ragina Komisiją kartu su socialiniais partneriais apsvarstyti perspektyvas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir nustatyti ryžtingus veiksmus siekiant užtikrinti deramą darbo užmokestį, kokybiškas darbo vietas, darbo ir šeimos gyvenimo derinimą ir galimybes visiems naudotis socialine apsauga.

1.7.

EESRK palankiai vertina pastarojo meto pasiekimus skaitmeninėje srityje, tačiau ragina ES ir nacionalines institucijas stebėti, kad būtų tinkamai ir visapusiškai įgyvendinami teisės aktai (pvz., panaikinti mokesčiai už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas) ir būtų toliau mažinamas susiskaidymas ir iškraipymas. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai kuo greičiau paskelbti reglamentą dėl internetinių turinio paslaugų perkeliamumo.

1.8.

Komitetas pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau įveikti skaitmeninę infrastruktūros, teritorinę ir kultūrinę atskirtį, kuri šiuo metu stabdo ES ekonominį ir socialinį vystymąsi ir yra nevienodų gyvenimo sąlygų ir galimybių piliečiams ir įmonėms priežastis. Iki šiol skiriamas didelis finansavimas, tačiau jo nepakanka, kad būtų patenkinti visi ES vystymosi poreikiai.

1.9.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad prieiga prie interneto yra kiekvieno piliečio pagrindinė teisė ir būtina priemonė siekti socialinės įtraukties ir ekonomikos augimo, todėl negalima delsti pripažinti ją universaliąja paslauga.

1.10.

EESRK ragina Komisiją paspartinti e. valdžios ir e. sveikatos strategijų įgyvendinimą, nes tai yra viena iš būtinų ES skaitmeninės plėtros sąlygų ir šios strategijos turės teigiamo poveikio paslaugų kokybei ir piliečių gyvenimui.

1.11.

Komitetas mano, kad reikėtų labiau remti MVĮ, nes skaitmeninių technologijų naudojimas jau dabar yra būtina sąlyga išlikti rinkoje. Be to, skiriant paramą įmonėms negalima neatsižvelgti į pradedančiosioms įmonėms skirtą ad hoc strategiją, grindžiamą trimis svarbiausiais tikslais: teisės aktų supaprastinimu, tinklų kūrimu ir palankesnėmis sąlygomis gauti finansavimą.

1.12.

Komitetas ragina Komisiją stiprinti skaitmeninių paslaugų vartotojų teisių apsaugą visoje ES ir užtikrinti, kad derinant įvairius svarbius teisės aktus nebūtų sumažinta apsauga ten, kur ji jau yra nustatyta ir tinkama.

1.13.

EESRK mano, kad kibernetinis saugumas yra ypač svarbus užtikrinant ES suverenitetą ir konkurencingumą, nes jis apima visas su skaitmeninimu susijusias sritis. Komitetas rekomenduoja Komisijos pasiūlyme numatyti gerokai patobulinti krizės prevencijos, atgrasymo, valdymo ir atsparumo standartus laikantis ES pagrindinių teisių ir sukurti pagrindą stipresniam bendradarbiavimui tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis.

2.1.

2015 m. gegužės mėn. Europos Komisija pateikė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatytus 35 pasiūlymus dėl teisės aktų (2), kurių dauguma dar nėra įgyvendinti, nes dėl jų vyksta diskusija tarp Komisijos, Parlamento ir Tarybos arba jų veiksmingai dar netaiko atskiros valstybės narės. Komunikate dėl Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūros pateikiama pirmoji įgyvendintų iniciatyvų apžvalga ir pasiekti rezultatai.

2.2.

Tarp svarbiausių įgyvendintų iniciatyvų arba tų, kurias reikia įgyvendinti, paminėtinos šios:

2.3.

Komisija mano, kad būtina įgyvendinti junglumo dokumentų rinkinį (6), kuriuo bus skatinama kurti aukštos kokybės skaitmeninę infrastruktūrą visoje ES, kad skaitmeninės revoliucijos privalumais galėtų pasinaudoti visos įmonės ir piliečiai.

2.4.

Siekiant skatinti tarpvalstybinę e. prekybą bus svarbu priimti Komisijos pasiūlymus, kurie leistų suderinti elektroninių sutarčių taisykles (7), stiprinti nacionalinių vartotojų teisių apsaugos institucijų bendradarbiavimą (8), užtikrinti įperkamas tarpvalstybinio siuntinių pristatymo paslaugas (9), supaprastinti PVM deklaravimo tvarką (10) siekiant kovoti su nesąžininga verslo praktika ir užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, įskaitant autorių teises (11).

2.5.

Siekdama užtikrinti aukštesnius duomenų apsaugos standartus (12) ir internetinių pokalbių konfidencialumą  (13) Komisija priėmė du ad hoc reglamentus, kurie turės būti taikomi nuo 2018 m.

2.6.

Europos garso ir vaizdo sektoriaus teisinė sistema (14) bus pritaikyta skaitmeninio amžiaus poreikiams, kartu peržiūrint autorių teisių taisykles  (15), siekiant užtikrinti geresnę tarpvalstybinę prieigą prie internetinio turinio ir sukurti daugiau galimybių naudotis autorių teisėmis apsaugota medžiaga švietimo, mokslinių tyrimų ir kultūros srityje.

3.1.

Vykstant natūraliai skaitmeninei pasaulio raidai, dėl kurios reikės nuolat pritaikyti infrastruktūrą ir teisės aktus, labai svarbu užtikrinti visiems vartotojams saugią, atvirą ir sąžiningą skaitmeninę aplinką. Šios sąlygos yra būtinos siekiant sustiprinti pasitikėjimą, dėl kurio stokos šiuo metu vis dar ribojamos bendrosios skaitmeninės rinkos plėtros galimybės (16).

3.2.

Komisija nurodė tris sritis, kuriose ES turi imtis ryžtingesnių veiksmų ir kuriose artimiausiu metu ji numato pateikti teisės aktus: 1) interneto platformos, 2) duomenimis grindžiama ekonomika ir 3) kibernetinis saugumas.

3.3.

Interneto platformos  (17) pakeitė bendrąją skaitmeninę rinką, jos tapo „svarbiausiomis tarpininkėmis internete“, nes per jas pasiekiama informacija, turinys ir elektroninė prekyba. Todėl 2017 m. Komisija parengs iniciatyvą dėl jų įtraukimo į tinklo veiklą ir jų atsakomybės. Visų pirma bus sprendžiami klausimai, susiję su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis ir nesąžininga prekybos praktika platformų ir įmonių santykiuose. Be to, sukūrus oficialią neteisėto turinio „žymėjimo ir šalinimo“ sistemą bus greičiau ir veiksmingiau išspręsta neteisėto turinio šalinimo problema.

3.4.

Tikėtina, kad duomenimis grindžiama ekonomika turės vis daugiau įtakos įmonėms, piliečiams ir viešosioms paslaugoms. 2017 m. Komisija paskelbs dvi teisėkūros iniciatyvas dėl tarpvalstybinio laisvo ne asmens duomenų judėjimo ir dėl viešųjų ir viešai finansuojamų duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo. Galiausiai, siekiant parengti skaitmeninę rinką daiktų interneto plėtrai, bus apibrėžti principai, kuriais remiantis bus nustatyta, kam tenka atsakomybė už produktų, kuriems sukurti reikia daug duomenų, sukeliamą žalą.

3.5.

2017 m. Komisija peržiūrės ES kibernetinio saugumo strategiją  (18), taip pat Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimus siekiant, kad jie atitiktų naujus uždavinius ir pavojus. Taip pat bus pasiūlytos priemonės dėl kibernetinio saugumo standartų, sertifikavimo ir ženklinimo siekiant geriau apsaugoti nuo kibernetinių išpuolių į tinklus jungiamus objektus. Vykstant šiam procesui reikės stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

3.6.

Siekiant kelti kvalifikaciją ir didinti galimybes įsidarbinti Komisija ragina skubiai įgyvendinti Europos įgūdžių darbotvarkę  (19) ir iniciatyvą Skaitmeninė įgūdžių ir darbo vietų koalicija  (20). Be to, 2018 m. Komisija ketina pradėti įgyvendinti projektą Skaitmeninės galimybės, kuriuo siekiama suteikti absolventams galimybę dalyvauti tarpvalstybinėse stažuotėse skaitmeninėje srityje.

3.7.

Europos pramonės skaitmeninimo strategija  (21) bus skatinamas bendradarbiavimas ir keitimasis geriausiąja praktika. Ši iniciatyva finansuojama programai „Horizontas 2020“ skirtais ištekliais (5,5 mlrd. EUR) ir privačiomis ir nacionalinėmis investicijomis pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių partneryste. Kai kurie svarbūs sektoriai, pvz., energetikos, transporto ir finansų, bus iš esmės pertvarkyti atsižvelgiant į tvarumo ir efektyvumo kriterijus.

3.8.

2016–2020 m. e. valdžios planu (22) bus sudaryta galimybė lengviau pereiti prie skaitmeninių viešųjų paslaugų nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Komisija numato, kad didžiausi pokyčiai vyks sveikatos sektoriuje, pavyzdžiui, bus užtikrinta teisė gydytis bet kurioje ES šalyje (sveikatos įrašai ir elektroniniai receptai) ir vis dažnesnis technologijų naudojimas medikų praktikoje (tyrimams, operacijoms, gydymui ir kt.).

3.9.

Siekdama pasaulio lygmeniu sustiprinti savo poziciją ES skyrė daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir pradėjo įgyvendinti dvi svarbias technologijų iniciatyvas: Europos debesijos (angl. cloud computing) iniciatyvą, skirtą dalytis įgytomis žiniomis ir jas pakartotinai naudoti, ir kvantinių informacinių technologijų iniciatyva, kurios tikslas – spręsti sudėtingesnes skaičiavimo problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria superkompiuteriai.

3.10.

Komisija mano, kad Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija visada bus svarbi ES ir trečiųjų šalių santykiams. Ja bus siekiama ginti naujas skaitmenines teises, kovoti su skaitmeniniu protekcionizmu ir skatinti iniciatyvas, skirtas mažinti skaitmeninę atskirtį pasaulio mastu.

4.1.

EESRK teigiamai vertina Komisijos pastangas imtis teisėkūros iniciatyvos, kad būtų galima siekti Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatytų ES tikslų technologinės, ekonomikos ir socialinės pažangos srityje. Visų pirma Komitetas mano, kad ši laikotarpio vidurio peržiūra yra labai svarbi siekiant įgyvendinti šią strategiją mažinant jos susiskaidymą ir iškraipymus.

4.2.

EESRK teigiamai vertina neseniai pasiektus rezultatus: mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimą (23), internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinį perkeliamumą (24) ir nepagrįstą geografinį blokavimą (25). Šios iniciatyvos leis pagerinti ES įvaizdį, nors vis dar esama daug problemų, kurias reikia išspręsti siekiant užtikrinti vartotojų teises ir sąžiningą įmonių konkurenciją.

4.2.1.

Vis dėlto Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas vyksta fragmentiškai ir nevienodai ir yra akivaizdžiai žalingas ES vartotojams ir įvaizdžiui. Įvairiose šalyse vartotojų organizacijos smerkia bandymą išvengti tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo, dažniausiai ribojant internetui naršyti skirtus gigabaitus. Todėl EESRK ragina Komisiją atidžiai stebėti šį procesą ir stiprinti jo įgyvendinimą.

4.2.2.

Internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo klausimu EESRK tikisi, kad netrukus bus praktiškai įgyvendintas laikinas Tarybos ir Komisijos susitarimas, kurį Europos Parlamentas priėmė gegužės 18 d. Susitarime numatyta priimti reglamentą, kuriame bus nustatytas bendras požiūris dėl interneto turinio perkeliamumo, siekiant suteikti paslaugų abonentams galimybę naudotis šiomis paslaugomis jiems laikinai būnant kitoje šalyje, nei jų gyvenamoji ES valstybė narė.

4.3.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad veiksmingai įgyvendinti tik kai kurie su Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija susiję Komisijos pasiūlymai dėl teisės aktų. Tai yra rimta kliūtis tiek įvertinti visą strategiją, tiek realias ES augimo ir konkurencingumo didinimo perspektyvas. Komitetas ragina visas bendro sprendimo procedūroje dalyvaujančias institucijas sutrumpinti derybų laiką ir tikisi, kad valstybės narės laiku ir nuosekliai taikys teisės aktus.

4.4.

EESRK mano, kad skaitmeninė revoliucija iš esmės pakeis piliečių gyvenimą, taip pat ir verslą, gamybą ir prekybą ir turės ilgalaikio poveikio, visų pirma darbo ir užimtumo rinkai, kurį šiuo metu sunku prognozuoti. Dėl skaitmeninių technologijų pasikeis darbo organizavimas, užduotys, vieta, terminai, darbo ir sutarčių sąlygos. Todėl Komitetas dar kartą pabrėžia, kad reikia stiprinti Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos socialinį matmenį  (26). Tik taip bus galima įveikti visus su skaitmenine revoliucija susijusius iššūkius ir pavojus ir sudaryti visiems sąlygas pasinaudoti ja ir jos teikiamomis galimybėmis.

4.5.

EESRK mano, kad labai svarbu kuo greičiau pradėti įgyvendinti plataus masto skaitmeniniam švietimui ir mokymui skirtą Europos programą ir taip užtikrinti visiems piliečiams priemones siekiant sklandesnio perėjimo. EESRK žino konkrečias nacionalines kompetencijas šioje srityje, tačiau tikisi, kad tokia programa bus skirta mokykloms, kad bus stiprinamos mokytojų žinios, pritaikomos mokymo programos ir metodika prie skaitmeninių technologijų (įskaitant e. mokymąsi) ir suteikiamas visiems besimokantiesiems aukštos kokybės mokymas. Ši programa bus natūrali mokymosi visą gyvenimą tąsa siekiant formuoti naujus visų darbuotojų įgūdžius arba juos atnaujinti (27).

4.6.

Komitetas mano, kad verslo pasaulis privalo skubiai pritaikyti savo skaitmeninius įgūdžius ir daugiausia dėmesio skirti kibernetinio saugumo klausimams. Iš tiesų EESRK mano, kad ES, prisidedant akademinei bendruomenei, turėtų remti vadovams skirto aukšto lygio mokymo procesus siekiant didinti informuotumą ir sąmoningumą apie riziką, susijusią su duomenų vagystėmis ir kibernetiniais nusikaltimais. EESRK mano, kad taip pat svarbu remti informatikų, atsakingų už saugumą naudojant ad hoc priemones, leidžiančias imituoti kibernetinius išpuolius ir išbandyti jų reagavimo pajėgumą, rengimą.

4.7.

EESRK pabrėžia, – nors jau yra nurodęs 2015 m. (28), – kad kai kurie pagrindiniai uždaviniai siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką iki šiol nebuvo deramai sprendžiami. Skaitmeninių įgūdžių sklaida, e. raštingumas, įmonių skaitmeninimas ir e. valdžia ir toliau yra būtinos plataus masto, bendro ir subalansuoto vystymosi sąlygos.

4.8.

ES investavo ir toliau investuoja milijardus eurų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant skaitmeniniame sektoriuje. Tačiau palyginti su Komisijos numatytais poreikiais (apie 155 mlrd. EUR) šių investicijų toli gražu nepakanka, kad būtų galima užtikrinti tvirtą ir darnų, pagrindiniams pasaulio konkurentams prilygstantį skaitmeninio sektoriaus vystymąsi. Todėl dažnai Komisija reiškė savo ketinimą pasinaudoti viešojo ir privačiojo sektorių partneryste investicijų trūkumui pašalinti.

4.8.1.

Žinoma, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra svarbi priemonė siekti vystymosi ir inovacijų, tačiau EESRK mano, kad tai nėra būdas visoms problemoms spręsti. Todėl EESRK ragina ES institucijas imtis aktyvesnių veiksmų ir finansuoti mažiau į rinką orientuotas sritis, taip pat vykdyti iniciatyvas, kurios padėtų kurti didelės pridėtinės vertės infrastruktūrą, nors jos nauda bus jaučiama tik ilguoju laikotarpiu (EITP programa).

4.9.

Jau seniai vyksta diskusijos ir vykdytos ryžtingos institucijų iniciatyvos dėl daugiašalių skaitmeninių technologijų įmonių apmokestinimo. Ypač nacionalinės mokesčių sistemos, atrodo, ne visuomet teisingai apmokestina tokių įmonių Europos Sąjungoje gautą pelną. Komitetas ragina Komisiją nurodyti sprendimus, kurie leistų, laikantis subsidiarumo principo, užtikrinti pusiausvyrą: teisingai apmokestinti pelną ir kartu nesudaryti kliūčių inovacijoms ir plėtrai.

4.10.

EESRK pakartoja, kad svarbu mažinti skaitmeninę atskirtį, kuri gali tapti vienu pagrindinių ekonominės, profesinės ir socialinės atskirties veiksnių. Todėl būtina kuo greičiau įgyvendinti ES skaitmeninės srities švietimo ir mokymo strategijas (Europos įgūdžių darbotvarkę ir iniciatyvą „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“). Taigi EESRK rekomenduoja Komisijai stebėti, kad valstybės narės greitai ir tinkamai įgyvendintų minėtą procesą.

4.11.

Komitetas pabrėžia nuostatą, kad interneto prieiga yra viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių ir būtina socialinės įtraukties ir ekonomikos augimo priemonė. Todėl nebegalima delsti ir prieigą prie interneto ir sparčiojo tinklo reikia pripažinti universaliąja paslauga (29). Be to EESRK mano, kad skaitmeninę revoliuciją bus galima valdyti tik aktyviai į ją įtraukus piliečius, kurie turi žinoti apie interneto teikiamas galimybes ir susijusius pavojus.

4.12.

Todėl svarbu, kad ES remtų metinį Interneto valdymo forumą ir aktyviai jame dalyvautų: kitas forumas vyks 2017 m. gruodžio mėn. Ženevoje ir bus pavadintas Shape Your Digital Future! Jame bus diskutuojama apie tai, kaip kuo labiau padidinti interneto teikiamas galimybes ir kartu mažinti kylančius pavojus ir įveikti iššūkius.

4.13.

EESRK palankiai vertina junglumo dokumentų rinkinį  (30) ir ypač iniciatyvas, kuriomis mažinama teritorinė skaitmeninė atskirtis („WiFi4EU“) ir užtikrinama skaitmeninio ryšio (5G) kokybė. EESRK nuomone, siekiant užtikrinti, kad bendroji skaitmeninė rinka iš tiesų būtų visiems prieinama, ypač svarbi yra programa „WiFi4EU“. Todėl tikisi, kad šis bandomasis projektas, kuriam šiuo metu numatyta skirti 125 mln. EUR, galės tapti struktūrine ES politikos dalimi ir jos biudžetas bus atitinkamai pritaikytas, siekiant užtikrinti kokybišką interneto ryšį visiems piliečiams, taip pat ir gyvenantiems teritorijose, kuriose ekonominės veiklos mastas yra nedidelis (salose, kalnų, atokiose vietovėse ir kt.).

4.14.

EESRK palankiai vertina siūlymą įtraukti internetines platformas į didelės apimties projektą ir taip suteikti dalyviams atsakomybę už sąžiningą ir skaidrią interneto ekosistemą. Tačiau šio proceso negalima atsieti nuo poreikio mažinti teisinės sistemos susiskaidymą atsižvelgiant į poveikį įmonėms (nesąžininga konkurencija), darbuotojams (sutartys) ir vartotojams (31) (tarpvalstybiniai ginčai), užtikrinant, kad bus laikomasi nustatytų standartų.

4.15.

EESRK mano, kad duomenimis grindžiama ekonomika yra vienas iš sektorių, kuriuose yra akivaizdžiausias skirtumas tarp ES ir skaitmeninių inovacijų lyderių. Komitetas taip pat pritaria pasiūlymui sukurti teisinę sistemą, su sąlyga, kad ji būtų tinkamai taikoma ir debesijos kompiuterijai  (32) , dirbtiniam intelektui ir daiktų internetui, kad joje būtų atsižvelgiama į sutarties laisvę pašalinant kliūtis naujovėms ir kad jai būtų skiriamas deramas ES finansavimas.

4.16.

EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti kibernetinį saugumą, nes jis apima visas su skaitmeninimu susijusias sritis ir yra būtinas siekiant užtikrinti Europos suverenitetą, kurio negalima atsieti nuo skaitmeninio nepriklausomumo tiek renkant ir tvarkant duomenis, tiek turint omenyje pačią įrangą, naudojamą šiam procesui kontroliuoti ir stebėti. Atsižvelgiant į platų susijusių sričių spektrą, EESRK mano, kad kibernetiniam saugumui turėtų būti skiriama kur kas daugiau lėšų, apimant ne tik mokslinius tyrimus, bet ir pažeidžiamus gamybos sektorius (transporto, didelės pridėtinės vertės pramoninės gamybos ir t. t.), taip pat padedant valstybėms narėms stiprinti skaitmeninės gynybos procesus.

4.17.

Kibernetinis terorizmas ir kibernetiniai nusikaltimai šiuo metu kelia grėsmę visoms šalims ir Vyriausybėms. Komitetas rekomenduoja pasiūlyme dėl kibernetinio saugumo strategijos persvarstymo numatyti gerokai patobulinti krizės prevencijos, atgrasymo, jos sprendimo, valdymo ir atsparumo standartus laikantis ES pagrindinių teisių ir sukurti stipresnį pagrindą bendradarbiavimui tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis.

4.17.1.

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad visi skaitmeniniai produktai ir susijusios sistemos turi būti saugios nuo pat jų pateikimo rinkai, ir tikisi, kad netrukus bus priimtos numatytos priemonės.

4.17.2.

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui išplėsti ENISA (33) įgaliojimus ir juos pritaikyti prie naujų pasaulinių grėsmių. EESRK ypač pabrėžia, kad persvarstant Europos kibernetinio saugumo strategijas be kita ko reikia, kad ENISA būtų atviresnė piliečiams ir organizuotai pilietinei visuomenei, palaikytų su jais dialogą ir būtų skaidresnė bei galėtų pasinaudoti jų iniciatyvomis ir veikla.

5.1.

Nors 90 % Europos įmonių reikalauja skaitmeninių įgūdžių, 2016 m. pakankamą tokių įgūdžių lygį turėjo tik 44 % Europos piliečių ir 37 % darbuotojų. Be to, beveik pusė Europos įmonių neperkvalifikuoja savo darbuotojų taip pakenkiama tiek darbuotojui, tiek pačios įmonės konkurencingumui (34). Todėl EESRK dar kartą pabrėžia, kad svarbu ad hoc ištekliais skubiai finansuoti plataus masto skaitmeninio švietimo ir mokymo strategiją (35), ypač daug dėmesio skiriant atotrūkiui tarp skaitmeninių technologijų epochos kartos ir vyresnio amžiaus žmonių (36), ir apskritai remti visus įvairaus amžiaus ir įvairiomis sąlygomis gyvenančius skaitmeninių įgūdžių neturinčius asmenis.

5.2.

Poveikio užimtumui požiūriu tikėtina, kad dėl robotų naudojimo apskritai sumažės darbo vietų ir jie palaipsniui bus įdiegti visose pasikartojančio ir mažiau kūrybingo darbo vietose (37). Todėl EESRK ragina Komisiją, pasitelkiant Europos socialinio dialogo priemonę, imtis veiksmų siekiant užtikrinti deramą darbo užmokestį, darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, kokybiškas darbo vietas ir galimybes visiems naudotis socialine apsauga (38).

5.2.1.

Norint įveikti skaitmeninimo iššūkį, bus labai svarbu imtis veiksmų švietimo ir mokymo srityse ES lygmeniu numatant ad hoc veiksmus, skirtus perkelti darbuotojus, kurių darbas bus patikėtas mašinoms arba atsiradus robotams taps nebeaktualus, numatant tinkamas socialinės apsaugos sistemas, kurios užtikrintų orų gyvenimą profesinio perkvalifikavimo etapu. Taip pat bus labai svarbu šias priemones įtraukti į plataus masto, lanksčią ir ilgalaikę strategiją, kuri leistų greitai ir veiksmingai reaguoti į skaitmeninės revoliucijos lemtus pokyčius ir taip ją valdyti, o ne patirti jos pasekmes.

5.3.

EESRK pakartoja, kad remia e. valdžios veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti klientams patogias asmeninėms reikmėms pritaikytas tarpvalstybines skaitmenines paslaugas. Tačiau Komitetas mano, kad šiuo metu šių tikslų nebus galima pasiekti, nes vėluojama įgyvendinti strategiją nacionaliniu lygmeniu ir trūksta visa Europa apimančios ir tarpusavyje sujungtos skaitmeninės infrastruktūros. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat kyla problemų dėl vieno karto principo ir kad vėluojama sukurti bendruosius skaitmeninius vartus. Be to, EESRK dar kartą pabrėžia, kad būtina užtikrinti atnaujinimą atsižvelgiant į naujausias technologijas ir suteikti naudotojams daugiau galimybių keisti ar ištrinti savo asmens duomenis (teisė į užmarštį) (39).

5.4.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad e. sveikatos (angl. e-health)) sektoriuje susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir e. valdžios srityje. Todėl EESRK siūlo skatinti kurti pažangias skaitmenines infrastruktūras, stiprinti bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriumi ir aktyviau įtraukti vartotojus ir sveikatos priežiūros specialistus (40).

5.5.

EESRK palankiai vertina komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“ ir dar kartą pabrėžia, kad nei viena valstybė narė negali savarankiškai pasinaudoti visomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis. ES – priešingai: gali varžytis su pagrindiniais pasauliniais konkurentais, jei parengtų bendrą strategiją, kuria būtų stiprinamas savarankiško konkurencingumo veiksnys – Europos pramoninė bazė (pramonė 4.0), sudaranti galimybę pritraukti investicijas, kurti daugiau darbo vietų ir toliau daugiausia dėmesio skirti tikslui, kad iki 2020 m. pramonės produkcija siektų 20 % Europos BVP (41).

5.6.

Komitetas ragina Komisiją remti skaitmenines inovacijas visose įmonėse, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, kurioms skaitmeninimas galėtų būti labai naudingas (supaprastinimas ir biurokratinės naštos sumažėjimas), tačiau be reikiamos paramos joms kyla pavojus būti išstumtoms iš rinkos. Skaitmeninimas visose įmonėse jau dabar yra būtina, bet nepakankama sąlyga išlikti rinkoje ir mažiau priemonių ir išteklių turinčioms MVĮ gali būti sunkiau prisitaikyti prie pokyčių.

5.7.

EESRK mano, kad reikia remti startuolius sudarant sąlygas jų vystymuisi ir konsolidavimui (įmonės veiklos plėtrai), nes jie yra labai svarbūs skaitmeninių inovacijų diegimo, ekonomikos augimo skatinimo ir darbo vietų kūrimo požiūriu. Visų pirma rekomenduojama laikytis horizontalaus požiūrio į įvairaus tipo įmones, grindžiamo trimis svarbiausiais tikslais: teisės aktų supaprastinimas, tinklų kūrimas ir palankesnės sąlygos gauti finansavimą (42).

5.8.

EESRK laikosi nuomonės, kad tarpvalstybinė e. prekyba yra vienas iš svarbiausių sektorių plėtojant bendrąją skaitmeninę rinką. Komitetas dar kartą ragina imtis ryžtingesnių veiksmų, kad siuntinių pristatymo kaina būtų visiems prieinama (43). Be to, rekomenduojama geriau suderinti skaitmeninėms sutartims taikomas taisykles, nes dėl pasirinktos teisinės priemonės (dvi direktyvos) gali kilti painiava, o ne būti supaprastinta reglamentavimo sistema (44).

5.9.

EESRK palankiai vertina Komisijos pateiktą informaciją apie rezultatus, pasiektus vartotojų apsaugos srityje įdiegus elektroninio vartotojų ginčų sprendimo platformą (45), tačiau mano, kad reikia dar daug ką nuveikti siekiant plačiai informuoti apie platformą ir didinti vartotojų pasitikėjimą prekyba internetu. Visų pirma, EESRK ragina stiprinti neteismines, ypač tarpvalstybines, ginčių sprendimo priemones. Be to, ragina imtis priemonių duomenų apsaugos (46), audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (47), kovos su sukčiavimu ir autorių teisių apsaugos (48) srityse atkreipiant dėmesį į vartotojų, ypač labiausiai pažeidžiamų, apsaugą, tyčiojimąsi internete, netikrų naujienų skleidimą ir visų formų smurto kurstymą.

5.10.

Komitetas taip pat palankiai vertina Komisijos pradėtą procesą, kuriuo siekiama suderinti vartotojų apsaugą ES lygmeniu, su sąlyga, kad išliks nepasikeitę jau esantys aukšto lygio vartotojų apsaugos standartai ir bus siekiama bendrai pagerinti skaitmeninių vartotojų apsaugą ES.

5.11.

EESRK ragina Komisiją užtikrinti vis labiau horizontalų Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos pobūdį ją susiejant su kitais sektoriais ir (arba) svarbiausiomis ES vystymosi strategijomis, pvz., energetikos, žiedinės ekonomikos (49) ir transporto (50), atsižvelgiant į platesnius Jungtinių Tautų nustatytus tvaraus vystymosi tikslus. Tai iš tiesų galėtų būti svarbus indėlis siekiant tvarumo, supaprastinimo ir veiksmingumo tikslų.

5.12.

EESRK mano, kad ES turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad galėtų konkuruoti su skaitmeninių inovacijų lyderiais. Iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti infrastruktūros bazę, yra svarbios, bet ne pačios svarbiausios. Europa visų pirma turi kuo skubiau įgyvendinti debesijos kompiuteriją (51) kaip numatyta strategijoje „Atviros inovacijos, atviras mokslas, atvira pasauliui – Europos vizija“ (angl. Open Innovation, Open Science, Open to the World – a vision for Europe), Komitetas taip pat mano, kad tikslinga ir toliau tobulinti kvantinio skaičiavimo ir dirbtinio intelekto sritis (52).

5.13.

EESRK pritaria Komisijos nuostatai dėl Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos išorės aspekto stiprinimo, tačiau mano, kad iki šiol labai nedaug nuveikta šioje srityje. Visų pirma Komitetas norėtų, kad būtų imtasi veiksmų dviem lygmenimis: