2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/65

Pranešėjas:

Giuseppe GUERINI

Bendrapranešėjis:

Krister ANDERSSON

1.1.

EESRK mano, kad bendro vartojimo ekonomika, kurdama socialinę vertę skaitmeninės ekonomikos sąlygomis, Europos Sąjungos šalims gali sukurti naujų ekonomikos augimo ir vystymosi galimybių, nes ji leidžia sutelkti nepanaudotus išteklius ir paskatinti atskirus piliečius imtis iniciatyvos. EESRK aiškiai atskiria bendro vartojimo ekonomiką, skaitmeninę ekonomiką arba platformų ekonomiką, nes skiriasi jų taikymo sritis ir įtraukties bei bendradarbiavimo aspekto aprėptis.

1.2.

Kadangi bendro vartojimo ekonomikos plėtrą skatina ir stiprina naujų informacinių ir ryšių technologijų sklaida, visų pirma skaitmeninės platformos ir plataus masto išmaniųjų telefonų naudojimas, EESRK mano, kad svarbu bendro vartojimo ekonomikos reiškinį įvertinti kompleksiškai ir nepriskirti jo vien tik skaitmeninės ekonomikos sričiai.

1.3.

EESRK laikosi nuomonės, kad ES negali praleisti bendro vartojimo ekonomikos teikiamos galimybės nustatyti naują institucijų, įmonių, piliečių ir rinkų santykių sistemą. Vis dėlto, atsižvelgiant į itin sklandžią ir sparčią šio sektoriaus raidą, labai svarbu mokesčių reglamentavimo sistemas ir mokesčių režimus protingai ir lanksčiai pritaikyti prie naujų bendro vartojimo ekonomikos ir apskritai skaitmeninės ekonomikos aplinkybių.

1.4.

EESRK nemano, kad būtina nustatyti naują specialią bendro vartojimo ekonomikos įmonių apmokestinimo tvarką. Tačiau, jo nuomone, itin svarbu aktyviau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus tarp valstybių narių ir tarp skirtingose valstybėse narėse veikiančių įvairių administravimo institucijų, kad valdžios institucijos neatsiliktų nuo sparčios ir dinamiškos skaitmeninės ekonomikos bei bendro vartojimo ekonomikos raidos.

1.5.

EESRK rekomenduoja bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimo sistemoje laikytis neutralumo principo (t. y. ji neturi trukdyti rinkos vystymuisi) ir nustatyti tinkamas bei teisingas apmokestinimo priemones, skirtas įvairių rūšių įmonėms, veikiančioms bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje arba vykdančioms tradicinių formų veiklą.

1.6.

EESRK tikisi, kad greitai bus sukurta suderinta ir integruota europinė sistema, užtikrinanti, kad skirtingose valstybėse narėse skaitmeninės ekonomikos reiškiniui būtų taikomos bendros taisyklės, atsižvelgiant į natūralią skaitmeninių tinklų tendenciją veikti tarpvalstybiniu mastu. Todėl būtų žalinga kiekvienoje valstybėje narėje kurti skirtingas taisykles – būtinas tikras europinis požiūris.

1.7.

EESRK ragina Europos institucijas dėti visas įmanomas pastangas siekiant už Europos ribų užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama nustatyti tam tikras pagrindines skaitmeninės ekonomikos taisykles, nes dabar skaitmeninių tinklų potencialas jau yra toks, kad jie gali teikti paslaugas ir prekiauti prekėmis visame pasaulyje, naudodamiesi vienoje planetos vietoje įsteigta skaitmenine platforma.

1.8.

Be to, EESRK mano, kad prie naujų aplinkybių, kurios nuo ankstesnių, be kita ko, skiriasi naujų technologijų sukuriamomis galimybėmis, turėtų būti tinkamai priderintos šiuo metu galiojančios taisyklės ir principai, siekiant užtikrinti vienodas ir proporcingas sąlygas visiems tam tikros ekonominės veiklos vykdytojams, veikiantiems tiek tradicinėmis, tiek skaitmeninės ekonomikos sąlygomis.

1.9.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant priimti bendrą skaitmeninės ekonomikos teisinę sistemą, pagal kurią būtų galima koordinuoti ir suderinti mokesčių taisykles, taikomas šioms naujoms ekonomikos formoms.

1.10.

Be to, kad būtų paprasčiau administruoti apmokestinimo sistemą ir visų pirma lengviau taikyti PVM, EESRK mano, kad vis labiau tarpvalstybinėje ir vis mažiau teritorinėje aplinkoje, kurioje vystosi skaitmeninė ekonomika ir bendro vartojimo ekonomika, galėtų būti naudinga išbandyti „nuolatinės virtualios organizacijos“ koncepciją.

1.11.

EESRK taip pat mano, jog svarbu prisiminti, kad reikia ne tik tinkamos apmokestinimo sistemos, bet ir būtina apsaugoti bei ginti: i) vartotojų teises; ii) asmens privatumą ir asmens duomenų tvarkymo taisykles; iii) darbuotojus ir paslaugų teikėjus, tiek veikiančius pagal naujus verslo modelius, tiek dalyvaujančius bendradarbiavimo platformų veikloje.

2.1.

Kaip matyti iš įvairių duomenų, bendro vartojimo ekonomika plečia savo apimtis ir sparčiai auga. Apskaičiuota, kad 2015 m. Europos Sąjungoje iš bendro vartojimo ekonomikos gauta apie 28 mlrd. EUR pajamų (vos metais anksčiau jos sudarė tik pusę šios sumos).

2.1.1.

Nuo 2015 m. didelės pagrindinių platformų investicijos dar labiau padidino sektoriaus plėtrą: numatoma, kad ateityje bendro vartojimo ekonomikos apyvarta visoje ES bus nuo 160 iki 572 mlrd. EUR.

2.2.

Kaip rodo šie skaičiai, bendro vartojimo ekonomika išplinta į vis daugiau ir daugiau sektorių, be to, ji turi potencialo kurti pridėtinę vertę ir darbo vietas įvairiais lygmenimis, taip pat Europos vartotojams užtikrinti veiksmingą paslaugų teikimą konkurencingomis kainomis.

2.3.

Tačiau kartu bendro vartojimo ekonomikos sektorius kelia tam tikrų sunkumų Sąjungos teisės aktų leidėjams, kurie turi užtikrinti principus ir taisykles, skirtus nustatyti aiškią ir nuspėjamą teisinę sistemą (1). Vis dėlto, reguliavimo veiksmais neturi būti pakenkta dideliam šio sektoriaus inovacijų diegimo potencialui, kurį jis iki šiol rodo.

2.4.

Terminas „bendro vartojimo ekonomika“ dažnai vartojamas kaip termino „dalijimosi ekonomika“ sinonimas: 2015 m. terminas „dalijimosi ekonomika“ kaip vienas iš naujų įrašų buvo įtrauktas į Oksfordo anglų kalbos žodyną, kuriame jis apibrėžiamas kaip „ekonominė sistema, kurioje privatūs asmenys nemokamai arba už mokestį bendrai naudojasi turtu arba paslaugomis, paprastai susisiekdami internetu“.

2.5.

Šioje nuomonėje bus vartojamas terminas „bendro vartojimo ekonomika“, kurį savo 2016 m. birželio 2 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ patvirtino Europos Komisija.

2.6.

Konkrečiau kalbant, „bendro vartojimo ekonomika“ reiškia verslo modelius, kai veikla vykdoma per bendradarbiavimo platformas, sudarančias sąlygas laikinai naudotis prekėmis ar paslaugomis, kurias dažnai teikia privatūs asmenys.

2.6.1.

Bendro vartojimo ekonomika apima tris subjektų grupes: i) paslaugų teikėjai, kurie dalijasi turtu, ištekliais, laiku ir (arba) įgūdžiais: tai gali būti privatūs asmenys arba specialistai; ii) tokių paslaugų naudotojai; iii) tarpininkai, kurie per internetinę platformą (bendradarbiavimo platformą) leidžia paslaugų teikėjams susisiekti su galutiniais naudotojais. Bendro vartojimo ekonomikos sandoriai paprastai neapima nuosavybės teisių perdavimo ir gali būti atliekami siekiant pelno arba jo nesiekiant.

2.7.

Konkrečiau kalbant, bendro vartojimo ekonomika atveria galimybę paprasčiau ir veiksmingiau nei anksčiau naudotis prekėmis ir paslaugomis per susisiekimo ir bendradarbiavimo platformas, todėl lengviau suderinti vartojimo paklausą su tiek specialistų, tiek ne specialistų tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pasiūla.

2.8.

Veiksmingų technologijų ir susisiekimo platformų naudojimas iš esmės pakeitė įvairius sektorius, kaip antai keleivių pervežimo trumpais ir ilgais atstumais, viešbučių ir namų ar patalpų nuomos, nes tokios platformos padeda itin veiksmingai ir sparčiai organizuoti paslaugas, atitinkančias pasiūlą ir paklausą.

2.8.1.

Tokiomis aplinkybėmis įsitvirtino kai kurie dideli veiklos vykdytojai, kurių dauguma yra įsisteigę už Europos Sąjungos ribų, – tai aiškūs bendro vartojimo ekonomikos stiprėjimo pavyzdžiai. Tokie pavyzdžiai rodo, kad šis sektorius turi didelį augimo potencialą, tačiau kartu kelia problemų teisės aktų leidėjams teisiniu požiūriu apibrėžti apmokestinimo tvarką ir reglamentuoti darbo santykius ir darbuotojų socialinę apsaugą ir draudimą.

2.9.

Be šių sektorių, vis dažniau į bendro vartojimo ekonomikos sferą patenka ir kiti sektoriai, pavyzdžiui, tam tikrų finansinių paslaugų, asmens priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugų. Artimiausioje ateityje prie jų prisijungs dar daugiau sektorių, todėl bendro vartojimo ekonomika taps dar svarbesnė: taigi akivaizdu, kad išsami diskusija dėl šios srities reglamentavimo ir mokesčių aspektų dabar yra ne tik naudinga, bet ir būtina.

3.1.

Vykstant vis platesnei informacinių ir ryšių technologijų bei vadinamojo daiktų interneto sklaidai, atsirado daug naujų technologijų įmonių. Šiandien jau esama daug įvairių verslo modelių, siejamų su skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos sektoriumi. Tokie modeliai tarpusavyje skiriasi pagal savo struktūrą ir įmonės dydį, taip pat pagal atitinkamų rinkų mastą, technologijų naudojimą ir organizacinį modelį. Apmokestinimo tvarkos požiūriu galima išskirti tris pagrindines grupes:

3.2.

Pagal didelių bendrosios internetinės paieškos platformų modelį platforma sudaro sąlygas apdoroti duomenis ir sukurti pridėtinę vertę, o tai vėliau galima priderinti prie konkrečių vartotojų poreikių ir parduoti.

3.3.

Šiuo klausimu EESRK norėtų atkreipti dėmesį į specialią duomenų vertę – jie netgi yra apibūdinami kaip „nauja valiuta“ (2). Pridėtinė vertė yra apmokestinama PVM ir taikomas paskirties šalies principas. Vis dėlto gali būti sudėtinga įvertinti skirtinguose etapuose sukuriamos vertės dydį ir atitinkamai nustatyti mokestines prievoles.

3.4.

Atsižvelgiant į spartų naujų verslo modelių vystymąsi būtina atlikti bendrą vertės kūrimo ir mokestinių prievolių įvertinimą.

3.5.

Kalbant apie platformas, kurios padeda suderinti paklausą ir pasiūlą („Uber“ tipo modelis), kyla svarbus preliminarus klausimas dėl galimybės nustatyti patekimo į rinką reikalavimus ir taisykles, kurie būtų taikomi bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje veikiančioms skaitmeninėms platformoms ir – visų svarbiausia – paslaugų teikėjams, kurie naudojasi tokiomis platformomis.

3.5.1.

Patekimo į rinką reikalavimai gali apimti būtinybę gauti oficialų verslo vykdymo leidimą, turėti licenciją arba patenkinti būtiniausius kokybės reikalavimus (pvz., patalpų dydis arba transporto priemonės rūšis, draudimas ar užstato reikalavimas ir pan.). Dažnai gaunamos pajamos yra įvertinamos ir priskiriamos asmeniui ar ūkio subjektui, kuriam tenka prievolė mokėti įmonių pelno mokestį.

3.6.

Paslaugų direktyvoje nurodoma, kad skirtingose valstybėse narėse nustatyti patekimo į rinką reikalavimai privalo būti pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į konkretų verslo modelį ir teikiamas inovatyvias paslaugas, neteikiant pirmenybės vienam iš verslo arba paslaugų vykdymo modelių (neutralumo principas).

3.7.

EESRK sutinka su 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje išdėstytu Komisijos teiginiu, kad dėl lankstesnio paslaugų rinkų, įskaitant bendro vartojimo ekonomiką, reguliavimo padidėtų našumas ir galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos patekti į rinką naujiems dalyviams, sumažinti paslaugų kainas ir užtikrinti vartotojams didesnį pasirinkimą.

3.8.

Todėl tikimasi, kad bendro vartojimo ekonomikai taikomi patekimo į rinką reikalavimai, jeigu ir kai jie bus numatyti skirtingose nacionalinėse teisinėse sistemose, atitiks Paslaugų direktyvą ir užtikrins: i) vienodas sąlygas įvairiems ekonominės veiklos vykdytojams tuose sektoriuose, kuriuose tradicinės ir bendro vartojimo ekonomikos veiklos vykdytojai veikia tuo pačiu metu; (ii) aiškius ir paprastus reguliavimo reikalavimus, skatinančius inovacijų diegimo potencialą ir galimybes, kurias bendro vartojimo ekonomika gali atverti vis didesniam žmonių skaičiui.

4.1.

Kadangi bendro vartojimo ekonomiką sudaro per skaitmenines platformas teikiamos internetinės paslaugos, šios ekonomikos sektoriai, bent jau iš dalies, peržengia teritoriškumo sąvokos, kuria apibūdinama tradicinė ekonominė veikla, ribas. Todėl svarbu taip pat ir bendro vartojimo ekonomikai sukurti tinkamą ir aiškią reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į bendrą Europos Komisijos tikslą – apmokestinti pelną faktinėje jo gavimo vietoje.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad teisinį tikrumą reikėtų užtikrinti taisyklėmis, pagal kurias įmonės, teikiančios ar skatinančios bendro vartojimo ekonomikos paslaugas, būtų laikomos įregistruotomis mokesčių tikslais Europoje. Šiuo klausimu, būtent atsižvelgiant į specialias skaitmeninių įmonių savybes, svarstoma galimybė parengti naują virtualios įmonės buveinės koncepciją, kuri apibrėžiama kaip „nuolatinė virtuali organizacija“. Tai įdomi formuluotė siekiant pašalinti problemas nustatyti tokio pobūdžio veiklos vykdytojo įsisteigimo vietą, tačiau šią koncepciją dar reikia artimiausioje ateityje plačiai apsvarstyti ir deramai ištirti. Taip būtų galima nustatyti skaitmeninėje rinkoje veiklą vykdančio subjekto buveinės vietą Europos Sąjungoje, užtikrinant, kad sandorių ekonominė vertė būtų apmokestinama Europoje ir apskritai ten, kur sukuriama vertė.

4.3.

Bendro vartojimo ekonomika gali iš dalies palengvinti nacionalinių mokesčių administravimo institucijų darbą, nes mokėjimai per bendradarbiavimo platformas vykdomi skaitmeniniu būdu ir yra visiškai lengvai atsekami. Mokėjimų sistema gali būti suprojektuota taip, kad šio sektoriaus veiklos vykdytojams būtų lengviau įvykdyti savo mokestines prievoles, kaip, pavyzdžiui, Estijoje, kur, bendradarbiaujant su skaitmeninėmis platformomis, buvo supaprastinta vairuotojams ir kai kuriems paslaugų teikėjams taikoma procedūra deklaruoti savo pajamas.

4.4.

Apskritai EESRK tikisi, kad galimybė mokesčių administravimo institucijoms, veiklos vykdytojams ir bendradarbiavimo platformoms keistis tikslia ir atsekama informacija padės mažinti administracinę naštą, susijusią su mokesčių mokėjimu bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje, ir vykdymo užtikrinimo naštą, tenkančią finansų administravimo institucijoms, nes technologinėje aplinkoje, kurioje vykdomi sandoriai, bus sudarytos paprastesnės ir aiškesnės bendradarbiavimo sąlygos.

5.1.

Bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimo klausimu reikia pažymėti, kad Europos Komisijos sukurta ekspertų grupė dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo savo 2014 m. gegužės 28 d. ataskaitoje padarė išvadą, kad speciali apmokestinimo tvarka skaitmeninei ekonomikai ar įmonėms neturėtų būti taikoma, ir manoma, kad būtų tikslingiau prie naujų aplinkybių pritaikyti esamus teisės aktus ir apmokestinimo modelius, remiantis didesniu bendro vartojimo ekonomikos platformose sudaromų sandorių atsekamumu mokestinių prievolių vykdymo kontrolės tikslais.

5.2.

Praktiniu požiūriu naujiems verslo modeliams reikia ypatingo Europos Komisijos ir nacionalinių mokesčių administravimo institucijų dėmesio, ypač tais atvejais, kai platformos įsteigtos už ES ribų, siekiant teisingai ir proporcingai paskirstyti mokesčių naštą ekonominei vertei, kurią sukūrė įvairūs veikėjai: tiekėjai, naudos gavėjai ir tarpininkavimo platformos.

5.3.

EESRK mano, kad pritaikant taisykles ir principus, reglamentuojančius mokesčių klausimus bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje, reikia laikytis pagrįsto ir proporcingo požiūrio. Šis požiūris turėtų padėti nustatyti aiškias ir nuspėjamas taisykles šio sektoriaus veiklos vykdytojams, kad neatsirastų pernelyg didelių reikalavimų laikymosi išlaidų, trukdančių augti šiam neseniai susiformavusiam sektoriui, kurio ateities perspektyvos didelės, tačiau dar nevisiškai nuspėjamos ar išmatuojamos.

5.4.

Visose būsimose Europos iniciatyvose dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo ir verslo modelių reikėtų atsižvelgti į įvairias kovos su mokesčių vengimu iniciatyvas, kurias pastaraisiais metais mokesčių srityje pradėjo Europos Komisija, kad visi reguliavimo veiksmai būtų glaudžiai koordinuojami pagal išsamią ir nuoseklią veiksmų sistemą.

5.5.

Iniciatyva dėl suderinto skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo yra reikalinga siekiant stiprinti Europos vidaus rinką ir paskatinti jos augimą, nes tai yra sektorius, kuris jau dabar sudaro didelę Europos ekonomikos dalį ir atliks dar svarbesnį vaidmenį ateityje.

5.5.1.

Šiuo požiūriu Sutarties 113 ir 115 straipsniai suteikia tvirtą teisinį pagrindą parengti tiesiogiai ir netiesiogiai bendro vartojimo ekonomikai taikomas apmokestinimo taisykles, kuriomis būtų stiprinama vidaus rinka ir gerinamas jos veikimas.

5.6.

Kai kurios valstybės narės nusprendė imtis veiksmų skaitmeninės ekonomikos sektoriaus apmokestinimo srityje priimdamos naujus privalomus teisės aktus, o kitos patvirtino gaires, skirtas šio sektoriaus ūkinės veiklos vykdytojams. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, iniciatyva dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo turėtų būti nustatyta Europos lygmeniu.

5.7.

Todėl EESRK tikisi, kad skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo srityje bus galima imtis Europos lygmens teisėkūros priemonių, numatant deramą koordinavimą ir valstybių narių dalyvavimą ir siekiant sustiprinti vidaus rinką bei visapusiškai išnaudoti skaitmeninės ekonomikos teikiamas galimybes.

5.8.

Bendro vartojimo ekonomikos paslaugų teikėjams, be abejonės, yra taikomos mokestinės prievolės, tačiau kyla sunkumų nustatyti mokesčių mokėtojus, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jie gali būti profesionalūs veiklos vykdytojai (pvz., paslaugas teikti nuolat) arba nenuolatiniai veiklos vykdytojai (pvz., užsiimti veikla pajamų rėmimo tikslu, nepadarant jos savo profesija). Sunku nustatyti ne tik mokesčių mokėtojus – dažnai būna sudėtinga tiksliai įvertinti apmokestinamąsias pajamas.

5.9.

Šiuo požiūriu EESRK mano, kad naudingas būdas nuspręsti, ar tam tikra veikla turėtų būti laikoma profesine ar kitokia veikla, galėtų būti minimalių pajamų ribos nustatymas. Vis dėlto jis tikisi, kad tokia ribinė vertė bus pagrįsta tinkamais įrodymais ar argumentais.

5.10.

Taikant naujus verslo modelius reikia ES lygmeniu koordinuoti veiksmus siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo arba piktnaudžiavimo mokesčiais. Valstybės narės turi įvesti ir įgyvendinti geriausią apmokestinimo modelių taikymo praktiką, visų pirma skirtą įmonėms, kurios valdo ir vykdo veiklą derindamos pasiūlą ir paklausą skaitmeninėse platformose. Europos Komisija turi užtikrinti taisyklių koordinavimą, priimdama direktyvą, kurioje būtų nustatytos kai kurios bendros ir suderintos taisyklės.

5.11.

Be to, EESRK primygtinai ragina nacionalines finansų administravimo institucijas paskelbti gaires, kuriose būtų pateikti aiškūs nurodymai bendro vartojimo ekonomikoje veikiantiems paslaugų teikėjams. Kadangi paslaugų teikėjai dažnai yra privatūs asmenys, jiems iš tikrųjų būtina teikti informaciją apie mokestines prievoles, nes jie dažnai nežino, kada jiems taikoma prievolė mokėti mokesčius.

5.12.

EESRK tikisi, kad Europos ir nacionaliniuose teisės aktuose bus numatyti mechanizmai, skirti skatinti bendro vartojimo ekonomikos subjektų ir mokesčių administravimo institucijų bendradarbiavimą. Plačiai naudojantis patikimais ir atsekamais duomenimis, toks bendradarbiavimas galėtų sudaryti palankias sąlygas apmokestinimo supaprastinimui ir skaidrumui, kad galiausiai būtų galima mokesčius už tam tikrą veiklą rinkti tiesiogiai iš skaitmeninių platformų, bendradarbiaujančių su mokesčių administravimo institucijomis.

5.12.1.

Šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia, kad siekiant tikrumo mokesčių srityje, būtina ypatingą dėmesį skirti sparčiai besivystantiems naujiems verslo modeliams; būtent jie kelia vis didesnį susirūpinimą dėl netikrumo mokesčių srityje ir dėl šių modelių poveikio tarpvalstybinei prekybai ir investicijoms, visų pirma tarptautinio apmokestinimo kontekste (3).

5.13.

EESRK pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika, kurdama darbo vietas ir naujus išteklius šalies ekonomikoje, potencialiai gali išplėsti nacionalinę mokesčių bazę. Siekdamos pasinaudoti šia nauja baze, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų sukurti veiksmingesnes tarpžinybinio keitimosi informacija sistemas. Šie duomenys, kartu su naujomis technologinėmis galimybėmis, galėtų užtikrinti didesnį mokestinį tikrumą mažesnėmis sąnaudomis, tenkančiomis tiek paslaugų teikėjams, tiek mokesčių institucijoms. Kadangi skaitmeninės platformos, paslaugų teikėjai ir klientai gali būti skirtingose valstybėse narėse, šį klausimą reikėtų toliau nagrinėti ES lygmeniu, siekiant skirti pakankamai dėmesio tarpvalstybinei duomenų apsaugai.

6.1.

Kalbant apie bendro vartojimo ekonomikos veiklą ir jos apmokestinimą PVM, iš pradžių būtina aiškiai atskirti veiklą, vykdomą pagal įvairius naujus verslo modelius, pavyzdžiui, tiesiogiai per bendradarbiavimo platformas vykdomą veiklą ir tokiose platformose užsiregistravusių individualių paslaugų tiekėjų vykdomą veiklą, ir modelius, pagal kuriuos platformose plėtojama skirtinga veikla, pavyzdžiui, vietos ir naudotojų duomenų pardavimas siekiant įterpti reklaminius pranešimus.

6.2.

Pagal pastaruosius modelius dirbančios įmonės jau moka įmonių pajamų mokestį. Jos renka informaciją iš naudotojų: kiekvieną kartą, kai naudotojas ką nors įrašo į internetinę naršyklę, įmonės gauna informacijos. Tada jos gali tą informaciją parduoti reklamuotojams ir kitiems suinteresuotiems subjektams ir, jeigu sukuriama vertė, duomenų sandoriai (informacijos surinkimas ir pardavimas) turi būti apmokestinami PVM.

6.3.

Pasiūlą ir paklausą suderinančių modelių atveju gali būti laikoma, kad „pridėtinė vertė“ sukuriama suteikiant paslaugą ir sudarant sąlygas klientams ir paslaugos teikėjams sudaryti sandorį ir už jį atsiskaityti; todėl jiems turėtų būti taikomas PVM.

6.4.

Apskritai PVM tikslais turi būti aiškiai atskiriami trys skirtingi atvejai, susiję su bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje taikomais atsiskaitymo už suteiktas paslaugas metodais: pirma, kai paslaugos teikiamos už tam tikrą pinigų sumą; antra, kai už paslaugą atsiskaitoma ne pinigais, o kita paslauga ar nepiniginiu atlygiu; trečia, kai paslauga suteikiama nemokamai, nieko už ją negaunant.

6.5.

Pirmo tipo atvejams taikomas PVM taisykles galima išvesti iš galiojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių ir principų, kaip išaiškino ES Teisingumo Teismas, o trečio tipo atvejams šiuo metu galiojančios PVM taisyklės gali būti netaikomos.

6.5.1.

Kalbant apie konkrečias aplinkybes, kurias galbūt galima priskirti antro tipo atvejams, EESRK ragina atidžiai išnagrinėti, ar bendradarbiavimo platformų veiklai taikomos apmokestinimo PVM prievolės. Šios srities teisinė sistema šiuo metu iš tikrųjų yra neaiški, ypač tais atvejais, kai paslaugos, kaip nurodyta pirmiau, suteikiamos be piniginio atsiskaitymo, tačiau komerciniais tikslais pasinaudojama duomenimis apie vartotojus, jų pageidavimus ir įpročius.

6.6.

EESRK nuomone, labai svarbu, kad Komisija bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimo PVM klausimą spręstų ir reguliuotų pagal savo veiksmų planą, galbūt taikant supaprastintas taisykles ir principus tais atvejais, kai nepasiekiamos tam tikros apyvartos ribos (kaip tai jau daroma kai kuriose šalyse), siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas, ypač MVĮ ir nenuolatiniams paslaugų teikėjams.

6.7.

Europos Komisija ir nacionalinės mokesčių administravimo institucijos turėtų skatinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą taikant PVM taisykles bendro vartojimo ekonomikos sektoriui.

7.1.

EESRK pritaria Europos Parlamento nuomonei dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės, kurioje Europos Parlamentas pažymi, kad „Europos verslininkai demonstruoja stiprų polinkį socialiniais tikslais kurti bendradarbiavimu grindžiamas platformas, ir pripažįsta, jog didėja susidomėjimas bendro vartojimo ekonomika, pagrįsta bendradarbiaujamojo verslo modeliais“ (4).

7.2.

Bendro vartojimo ekonomikos ypatumai, jos inovacijų diegimo potencialas ir poreikis suderinti mokesčių taisykles su šio sektoriaus eksponentiniu augimu rodo, kad organizuota pilietinė visuomenė turi dalyvauti konsultacijose ir tyrimuose, kuriuos rengia Europos Komisija, siekdama sutelkti sektoriaus suinteresuotuosius subjektus, ES institucijų ir nacionalinių finansų administravimo institucijų atstovus ir mokslo specialistus, kad būtų pradėta bendra diskusija dėl bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimo klausimų.

7.3.

EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyti papildomų rekomendacijų dėl geresnio keitimosi informacija tarp nacionalinių mokesčių administravimo institucijų ir paslaugų teikėjams taikomų vienodų apmokestinimo taisyklių. Komitetas mano, kad vėliau reikės parengti papildomą nuomonę, kurioje būtų išsamiau įvertinti mokesčių politikos reikalavimai, taip pat skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo poveikis ir rezultatai.

7.4.

Bendro vartojimo ekonomikoje veikiančių darbuotojų ir vartotojų teisių klausimu EESRK primena savo nuomonę „Bendro vartojimo ekonomika ir savireguliacija“ (5). Tačiau šiame kontekste svarbu paminėti, kad bendro vartojimo ekonomikos poveikis darbo rinkai yra labai didelis, todėl reikia ypatingą dėmesį skirti darbuotojų apsaugai, ypač kalbant apie įmokas į socialinės ir sveikatos apsaugos sistemą ir pašalpų sistemą.

7.4.1.

Šiuo požiūriu EESRK dar kartą pabrėžia, kad reikia apsvarstyti bendro vartojimo ekonomikos poveikį darbo rinkai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad visiška darbuotojų ir paslaugų teikėjų apsauga turėtų būti nuolatinis ES ir nacionalinės teisės aktų leidėjų tikslas.