2015 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. sausio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-479/14, Kendrion/Europos Sąjunga

(Byla C-71/15 P)

(2015/C 107/29)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Apeliantas: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, atstovaujamas A. V. Placco ir E. Beysen

Kita proceso šalis: Kendrion NV

Apelianto reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2015 m. sausio 6 d. nutartimi Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė prašymą, kurį byloje T-479/14 (Kendrion/Teisingumo Teismas) ESTT pateikė pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnį. Šios institucijos pateiktu prašymu buvo siekiama pripažinti nepriimtinu Kendrion NV ieškinį, kurį ši bendrovė pateikė ESTT kaip atsakovui ir kuriuo ji siekė pagrįsti Sąjungos deliktinę atsakomybę tam, kad būtų atlyginta žala, kurią ji patyrė dėl to, jog byloje T-54/06 (Kendrion/Komisija) Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo per protingą terminą. Papildomai šiuo prašymu ESTT nagrinėjo procesinį klausimą, kuriuo Bendrojo Teismo prašė nurodyti jį pakeisti Europos Komisija kaip atsakove. Šiomis aplinkybėmis ESTT teigė, kad Kendrion NV turėjo pateikti ieškinį Europos Sąjungai, kurią atstovauja ne ESTT, o Komisija. 2015 m. sausio 6 d. nutartimi Bendrasis Teismas nesivadovavo šiais ESTT argumentais.

Šiuo metu ESTT pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį yra pateikęs Bendrajam Teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį. Grįsdamas apeliacinį skundą ESTT teigia, kad buvo pažeistos atstovavimo Sąjungai jos teismuose taisyklės ir pareiga motyvuoti.

Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su atstovavimo Sąjungai jos teismuose taisyklėmis , ESTT pastebi, kad, nesant aiškios nuostatos dėl atstovavimo Sąjungai jos teismuose pateikus ieškinius, kuriais pagal SESV 268 straipsnį siekiama pagrįsti Sąjungos deliktinę atsakomybę, tokios atstovavimo taisyklės turi būti išvestos iš teismų funkcijų vykdymui taikomų bendrųjų principų, pirmiausia tinkamo teisingumo vykdymo principo bei teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų.

Šis pirmasis ESTT apeliacinio skundo pagrindas sudarytas iš dviejų dalių, t. y. nesilaikymo tinkamo teisingumo vykdymo principo reikalavimų ir nesilaikymo teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų reikalavimų.

Pirmoje dalyje ESTT nurodo, jog Bendrojo Teismo išvada, kad ESTT gali atstovauti Sąjungai pirmiau minėto ieškinio dėl žalos atlyginimo atveju, aiškiai pagrįsta teismų praktika, suformuluota Sprendime Werhahn Hansamühle ir kt./Taryba ir Komisija (63/72–69/72, EU:C:1973:121, toliau – Sprendimas Werhahn ir kt.). Iš sprendimo toje byloje matyti, kad tais atvejais, kai tuometinės Bendrijos (dabar – Sąjungos) atsakomybė kyla dėl vienos iš jos institucijų priimto akto, Sąjungos teisme jai turėtų atstovauti institucija arba institucijos, dėl kurios (-ių) veiksmų kyla atsakomybė. ESTT nuomone, šis sprendimas negali būti taikomas šioje byloje, nes dėl įvairių priežasčių tai lemtų situaciją, nesuderinamą su tinkamo teisingumo vykdymu, kuris pagal aiškų Sprendimo Werhahn ir kt. tekstą yra šio sprendimo pagrindas. Šiuo klausimu ESTT netiesiogiai taip pat remiasi tuo, jog buvo nepaisoma SESV 317 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 966/2012 (1) 53 straipsnio 1 dalies taikymo apimties, dėl kurios Bendrasis Teismas turėjo pripažinti principą, jog žala galiausiai turi būti atlyginama, kaip reikalaujama šiuo atveju, iš su Komisija susijusios Sąjungos biudžeto dalies.

Pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje ESTT, remdamasis 2008 m. liepos 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu Mihalkov/Bulgarija (Rechtssache Nr. 67719/01), nurodo, kad, nustatydamas, jog ESTT turi atstovauti Sąjungai nagrinėjant Kendrion ieškinį dėl žalos atlyginimo, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į teismų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus. Kadangi šioje byloje, pirma, spėjamai atsakomybę sukeliantys veiksmai atliekami teismo kolegijai vykdant teismines funkcijas ir, antra, teismo kolegija, turinti nagrinėti bylą, i) priklauso tai pačiai teisminei institucijai (Bendrajam Teismui) kaip ir kolegija, dėl kurios veiksmų kyla atsakomybė, ir ii) yra neatskiriama atsakovo sudedamoji dalis (ESTT) byloje, su kuria šios kolegijos teisėjai susiję profesinėje srityje, yra pažeisti nurodyti reikalavimai. Juo labiau tai akivaizdu dėl to, kad, kaip nusprendė Bendrasis Teismas, žala galiausiai turi būti atlyginama, kaip reikalaujama šiuo atveju, iš su Komisija susijusios Sąjungos biudžeto dalies.

Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo ESTT teigia, kad skundžiama nutartis pažeidžia pareigą motyvuoti, nes joje konkrečiai nėra paneigiami argumentai, kuriuos ESTT pateikė Bendrajam Teismui dėl Sprendimo Kendrion/Komisija (C-50/12, EU:C:2013:771) taikymo apimties.

(1)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, p. 1).