Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 293/08

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„HÖRI BÜLLE“

EB Nr.: DE-PGI-0005-01040-28.09.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Höri Bülle“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Nuoroda „Höri Bülle“ (svogūnas, lot. cibolla) prekyboje ir bendrinėje kalboje vartojama pavadinti raudonajam valgomajam svogūnui, kuriam būdingas tam tikras pavidalas ir spalva ir kuris šimtmečius auginamas Hėrio pusiasalyje.

„Höri Bülle“, kurio botaninis pavadinimas Allium cepa, priklauso česnakų (Alium) genčiai.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas svogūnų gamybos – nuo sėjos iki nuimtų gumbų valymo ir džiovinimo – procesas vyksta nustatytoje geografinėje vietovėje. Naudojama tik pačių augintojų šioje vietovėje padauginta sėkla.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

„Höri Bülle“ etiketės turi būti naudojamos visais prekybos etapais. Etiketėje taip pat nurodomas gamintojo pavadinimas bei adresas ir (arba) jo registracijos apsaugos bendrijoje numeris, kad būtų užtikrintas atsekamumas.

Be to, etiketėje turi būti naudojamas apsaugos bendrijos grafinis ženklas, kurį sudaro užrašas „Höri Bülle“ ir stilizuoto svogūno paveikslėlis. Šis reikalavimas galioja ir tiems gamintojams, kurie nėra apsaugos bendrijos nariai.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vakariniame Bodeno ežero krante, tarp Šteino prie Reino ir Radolfcelio, plyti pusiasalis, vadinamas Hėrio vardu, o šnekamojoje kalboje dar ir Svogūnų Hėriu (Zwiebelhöri). Istoriniu ir ekonominiu požiūriu pusiasalis yra atskiras vienetas, šiaurės rytuose jis ribojasi su Celio ežeru, o pietryčiuose – su Unterzė. Geografinei vietovei priskiriamos Badeno-Viurtembergo žemės Konstanco apskrities Gajenhofeno, Moso ir Ėningeno savivaldybės ir gretimo Zingeno (Hohentvylio) miesto Bolingeno rajonas.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Dėl netoliese esančio šilumą kaupiančio Bodeno ežero pagrindiniu vegetacijos periodu vyrauja daržovėms auginti palanki gana švelni oro ir dirvožemio temperatūra. Į juodžemius panašūs liosiniai ir tamsūs pelkiniai dirvožemiai yra palankūs daržininkystei, kuri vis dar labai būdinga šių vietų kraštovaizdžiui. Svogūnų auginimo tradicija šioje geografinėje vietovėje siekia daugiau nei tūkstantį metų; pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose ji paminėta 8-ajame amžiuje (Zimmermann, J. (1967): Vom Zwiebelbau am Bodensee seit 1 200 Jahren — Das Zwiebel — oder Bölleland„Höri“, Zwiebelmärkte in Konstanz, Rorschach und Schaffhausen (Apie svogūnų auginimą prie Bodeno ežero 1 200 metų – Hėrio svogūnų kraštas, svogūnų turgūs Konstance, Roršache ir Šafhauzene). In: Hegau. Zeitschrift für Geschichte, Volksmund und Naturgeschichte des Gebietes zwischen Rhein, Donau und Bodensee (Krašto tarp Reino, Dunojaus ir Bodeno ežero istorijos, tautosakos ir gamtos istorijos žurnalas). Heft 1/2 (23/24): 283). Tenykščių žmonių sukaupta „Höri Bülle“ sėklos laikymo bei ruošimo ir svogūnų auginimo patirtis buvo perduodama iš kartos į kartą ir turi didelės svarbos dabartinėms produkto savybėms.

„Höri Bülle“ – šiai vietovei būdingas žemės ūkio produktas, minimas ir turizmo informacijos šaltiniuose. Nuo neatmenamų laikų pusiasalis vadinamas liaudišku pavadinimu „Zwiebelhöri“: „Ein kleiner Strich Landes, kaum anderthalb Stunden lang und nirgends Dreiviertelstunden breit, zwischen dem Schienerberg und dem Untersee gelegen, hat seit urältester Zeit den sonderbaren Namen Höry, Bischofshöri, Zwiebelhöri (…)“ (žemės ruoželis, vos pusantros valandos kelio išilgai ir ne daugiau kaip tris ketvirčius valandos kelio skersai, plytintis tarp Šynenbergo ir Unterzė, nuo neatmenamų laikų žinomas savitu „Höry“, „Bischofshöri“, „Zwiebelhöri“ pavadinimu) (žr. Bader, J. (Hg.) (1840): Badenia oder das badische Land und Volk (Badenija arba Badeno kraštas ir žmonės). Kunst-Verlag, Karlsruhe. P. 248).

Apie garsią svogūnų prekybos tradiciją galima spręsti iš daugybės dalykų, pavyzdžiui, 20-ojo amžiaus pradžios tradicinių svogūnų turgų gretimuose Konstanco, Zingeno, Radolfcelio miestuose ir Šveicarijos miestuose Roršache ir Šafhauzene. Vakariniame Bodeno ežero krante tarp Šteino prie Reino ir Radolfcelio plytintis derlingas pusiasalis ir jame esantis miškų dengiamas 708 m aukščio Šynenbergas taip pat siejami su žymių vokiečių dailininkų ir poetų vardais.

5.2.   Produkto ypatumai

„Höri Bülle“ veislė – sena vietinė veislė, kuriai netaikoma nacionalinė ar Bendrijos augalų veislių teisinė apsauga. „Höri Bülle“ dauginama tik iš savos sėklos. Sėkla neprekiaujama. „Höri Bülle“ nuo kitų veislių raudonųjų svogūnų labiausiai skiriasi būdingu pavidalu ir spalva. Plonas ir minkštas lukštas yra šviesios rausvai rudos spalvos ir, priešingai nei tamsiai raudonų svogūnų lukštas, perpjovus svogūną netepa. Perpjovus svogūną matyti rausvi vidinių jo lukštų skiriamieji sluoksniai. „Höri Bülle“ yra plokščiai apvalūs, todėl ypač tinka tradicinėms svogūnų pynėms pinti. Dėl kiek minkštesnės konsistencijos svogūnų gumbai labai sultingi, tačiau taip pat lengvai pažeidžiami spaudžiant, taigi derlių tradiciškai nuimant rankomis reikia ypatingos atidos. Dėl šios priežasties visiškai mechanizuotai nuimti derlių įprastu kombainu neįmanoma. Vietoj jo naudojamas mechaninis rovimo įrenginys, kuriuo atsargiai iškasamas derlius.

Ryškiausios „Höri Bülle“ skonio savybės – švelnus kvapas ir švelnus neįkyrus aštrumas. Verdant aštrus jų skonis išryškėja, svogūnai išlaiko būdingą raudoną spalvą. Minėtoje geografinėje vietovėje ir už jos ribų „Höri Bülle“ gerai žinomi ir itin vertinami dėl kilmės. Dėl nepaprastai gero skonio ir tvarios gamybos metodo (pvz., pačių augintojų dauginama sėkla, tradicinis derliaus nuėmimas rankomis, Hėrio kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimas) „Slow Food Deutschland e.V“ įtraukė šią veislę į „Skonio arką“ (Arche des Geschmacks).

Regiono literatūroje netrūksta eilėraščių apie „Höri Bülle“, pavyzdžiui, tarmiškai rašančios poetės Anos Šreiber Bėr (Anna Schreiber Bähr) odė „Höri Bülle“, taip pat dailininko ir poeto Bruno Eplės (Bruno Epple) eilėraštis „Uf em Markt“. Hėrio menininkų vardai ir kūriniai išgarsino „Höri Bülle“ už regiono ribų.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Svogūnų auginimo žinios ir šimtmečių tradicija lemia būdingas „Höri Bülle“ savybes, ir jomis grindžiamas geras produkto vardas. Regiono ir šimtmečius trunkančio tradicinio svogūnų auginimo sąsajos juntamos ir puoselėjamos vietos gyventojų kasdienio gyvenimo sričių, įskaitant didelę „Höri Bülle“ svarbą regiono virtuvei (Gemeinde Moos (Hrsg.) (1996): Kleines Bülle Brevier (Trumpas Bülle žinynas). Text: Erwin Keller. 2. Aufl. Gemeinde Moos. P. 26–52).

„Höri Bülle“ svogūnai siejami su įvairiomis šventėmis ir papročiais. Pavyzdžiui, nuo 1976 m. kasmet pirmąjį spalio sekmadienį Moso savivaldybėje rengiamoje svogūnų šventėje (Bülle-Fest) siūlomi tradiciniai patiekalai iš „Höri Bülle“. Ta proga pinamos „Höri Bülle“ svogūnų pynės (dėl plokščio pavidalo „Höri Bülle“ svogūnai itin gerai tinka pynėms pinti), į kurias įpinama ir geltonųjų svogūnų (Stuttgarter Riesen). Vaišinama daugiausia tik svogūnų patiekalais: svogūnų sriuba, svogūnų pyragu, svogūnu apkepu (Zwiebeldinnele) ir pan.

Minėtoje geografinėje vietovėje esančioje Moso savivaldybėje nuo 1953 m. per karnavalą vartojamas vietinis šūkis „Rätich, Bülla und Salot — gnua, gnua, gnua!“, jame taip pat dalyvauja tradicinė karnavalo kvailių gildija, vadinama „Büllebläri“.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/32550

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.