31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/60

1.1

Investuoti į mokslinius tyrimus ir remti sklaidą (ankstesnio pirmininkavimo ES metu organizuotų renginių pavyzdys) ir standartų nustatymą, kadangi mano, kad daiktų interneto sritis yra svarbi;

1.2

Imtis priemonių ir pašalinti kliūtis, kurios trukdo įsisavinti šią technologiją;

1.3

Įvertinti, ar centralizuotos sistemos būtų pajėgios apdoroti tuos srautus, kurių galima tikėtis iš daiktų interneto taikmenų, ir ar (vardų ir paslaugų) administravimas vietos lygmeniu nebūtų geresnis sprendimas tvarkant daiktų interneto diegimą dideliu mastu;

1.4

Išsiaiškinti, ar šiuo metu galiojančios direktyvos tinkamai užtikrina duomenų apsaugą ir atitinka apsaugos reikalavimus, ir ar nereikia naujų teisėkūros priemonių;

1.5

Reikėtų pagalvoti, ar Europoje nereikėtų įsteigti keleto laboratorijų, kurias finansuotų ir universitetai, ir privačios bendrovės, siekiant užtikrinti, kad Europa įsisavintų mokslinių tyrimų rezultatus, o mokslininkai neišvyktų dirbti į mokslinių tyrimų centrus ir įmones kitose pasaulio vietose (JAV);

1.6

Spręsti galimo elektromagnetinio poveikio pavojaus klausimą: atsargumo principas turėtų būti taikomas naujai aplinkai, kurioje bus naudojama daug bangomis siunčiamų signalų skaitytuvų, visų pirma tai reikalinga tokioje aplinkoje dirbantiems žmonėms. Reikėtų juos informuoti apie galimą riziką ir įdiegtas apsaugos priemones. Šį klausimą reikėtų svarstyti rimtai, pasitelkiant mokslinius tyrimus;

1.7

Prisiminti, kad technologijos turėtų būti vystomos žmonių labui ir kad būtina įvertinti su tuo susijusias etikos problemas;

1.8

Svarstant europinio lygmens paslaugų klausimą, Europos Komisija arba nepriklausoma administravimo institucija, kuriai ateityje gali tekti reglamentuoti spektro klausimus, turėtų atsižvelgti į daiktų interneto spektro poreikius;

1.9

Moksliniai tyrimai bus lemiamas veiksnys varžybose dėl kompiuterinių pajėgumų, kurių ateityje prireiks realiuoju laiku administruojant daiktų interneto taikmenas.

2.1

2007 m. paskelbusi Komunikatą dėl radijo dažnių atpažinimo (RDA) (1) ir praėjusių metų lapkričio mėn. Lisabonoje surengusi konferenciją šia tema Komisija šiuo komunikatu perėjo į kitą — daiktų interneto — etapą (2).

2.2

Taip pat reikėtų priminti keletą svarbių pastaraisiais metais paskelbtų EESRK pranešimų ir iniciatyvų (3), įskaitant ir i2010 programai skirtą tarpinę ataskaitą (4).

3.1.1

Mūsų visuomenei nepaprastai svarbu vystyti informacines technologijas. Turėdama bendrą rinką Europa turi puikias galimybes tapti įtakingu skaitmeninės ekonomikos regionu, aišku, jeigu ji skirs pakankamai išteklių baziniams tyrimams bei moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, o taip pat politinių išteklių, reikalingų šio ateities interneto valdymui.

3.1.2

Nuo to labai priklauso Europos augimas ir konkurencingumas, taigi pats laikas užimti tvirtą poziciją dėl šio interneto politinio valdymo, tuo pat metu vystant technologijas ir investuojant, o taip pat kaupiant nepaprastai reikalingas žinias ir praktinę patirtį.

3.1.3

Net ir dabartinio interaktyviojo mobiliojo Web 2.0 tinklo atveju internetas vis dar priklauso nuo pasaulinio šimtų tūkstančių tarnybinių stočių ir maršruto parinktuvų tinklo, kitaip tariant, stacionarių kompiuterių, susietų laidais arba šviesolaidžiais. Tuo tarpu prisijungimas prie mobiliųjų terminalų, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio telefonų arba interneto planšečių (angl. „Internet tablets“), vykstantis elektromagnetinėmis bangomis, plinta labai sparčiai naudojant įvairius ryšio standartus (3G, 3G ± HSPDA, Edge, WiFi, WiMax).

3.1.4

Web 2.0 yra interaktyvus. Vartotojas gali kurti arba pateikti turinį, tiek individualiai, tiek bendradarbiaudamas arba dirbdamas su kitais (pavyzdžiui, internetinė enciklopedija „Wikipedia“, nemokama programinė įranga). Yra daug mažųjų ir vidutinių įmonių, tiekiančių programinę įrangą, kūrybinį turinį ir, pirmiausia, nepaprastai plataus spektro paslaugas, pradedant tinklo įdiegimu ir priežiūra, baigiant informacijos saugumo užtikrinimu ir mokymais).

3.1.5

Kompiuteriniai lustai tampa vis mažesni ir tuo pat metu vis sudėtingesni, jie sunaudoja vis mažiau energijos. Šie lustai montuojami vis lengvesniuose mobiliuosiuose terminaluose, kurių programinė įranga ir skaičiavimo pajėgumai gali būti panaudoti integruojant telefoniją, interneto ryšį ir geolokaciją (Sirf3 lustai).

3.2.1

Daiktų internetas formuojasi sudėtingame technologijų kontekste, Web 2.0 ir kitų jau veikiančių ir veiksmingų susijusių technologijų, kurių sujungimas būtų svarbus žingsnis įgyvendinant daiktų internetą, pagrindu:

3.2.2

Vystant įvairius ateities tinklų elementus, vis didesnis vaidmuo teks paraleliai veikiančioms informacinėms technologijoms. Šimtai arba tūkstančiai procesorių gali veikti paraleliai (8) užuot veikę nuosekliai, todėl tai leistų smarkiai paspartinti skaičiavimo procesą ir sukurti kompleksines vienalaikes virtualias erdves. Be to, virtualizacija jau dabar leidžia geriau panaudoti kompiuterių galią, nes keletas aparatų gali veikti virtualiai per vieną aparatą, net jeigu visų jų operacinės sistemos yra skirtingos. Ši technologija sparčiai diegiama.

3.2.3

Europai tikrai reikia suintensyvinti mokslinius tyrimus ir ugdyti aukšto teorinio ir praktinio lygio kompetenciją šiose srityse, kadangi tik taip pavyks išsaugoti tuos mokslininkus, kurių laukia didžiosios universitetinės ir privačios JAV, o taip pat ir Kinijos ar Indijos laboratorijos. Jeigu nebus didelio masto ateities internetui skirtų iniciatyvų, kils didelio technologinio atsilikimo pavojus.

3.2.4

Sparčiai vystosi didelės apimties laikmenų (angl. mass storage) technologijos. Jos yra būtinos duomenų bazėms, kuriose bus laikomi objektų, atpažįstamų pagal jų interneto adresą, aprašymai. Šie duomenų saugojimo pajėgumai ir duomenų apdorojimo pajėgumai leistų sukurti intelektinį internetą, kuriame naujos žinios būtų kaupiamos išsamesnėse duomenų bazėse kaupiant ir apdorojant duomenis, gautus iš objektų ir atpažinties duomenų bazių. Tuo pat metu tinklas taptų kompiuteriu, jame būtų galima išsaugoti programas, kurios leistų vartotojams patekti į duomenų bazes ir atlikti savo operacijas, pavyzdžiui, atlikti sudėtingą paiešką, rengti ataskaitas ir pan.

3.3.1

Šiuo metu atliekami kai kurių taikmenų bandymai, kai kurie iš jų jau įdiegti ir, pasitelkus turimas priemones, naudojami tam tikruose ūkio sektoriuose. Pavyzdžiui:

3.3.2

RDA žymenys daiktuose, tapatybę nurodančiuose leidimuose, prekybos centruose parduodamuose produktuose, perduoda palyginti netoli esančiam skaitytuvui (atstumas priklauso nuo naudojamo dažnio) visų vienu metu nuskaitomų daiktų (t.y. prekybos centro vežimėlio, krepšelio) adresus ir ypatumus; toliau padaromos reikiamos išvados (pavyzdžiui, nustatoma mokėtina kaina, sudaroma išsami muitinės deklaracija). Japonijoje jau galima naudoti tokią sistemą pirkiniams, už kuriuos sumokama naudojant kitą lustą, esantį mobiliajame telefone (o iš tiesų, daugiafunkciniame terminale).

3.3.3

Transporto logistikos srityje, pasitelkus geolokaciją, galima realiu laiku viską sužinoti apie šiuo vykdomą užsakymą, taip pat ir jo geografinę vietą.

3.3.4

Daiktų internetas yra visur. Jis dar vadinamas aplinkos internetu (angl. Ambient Internet) — tinklu, kuriame automatiškai galima apdoroti skaitytuvų skirtingais apdorojimo procesų etapais siunčiamą informaciją.

3.3.5

Yra nemažai taikomųjų programų, kurios leidžia daiktams siųsti pranešimus, tinklui „mokytis“ ir priimti tinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, buityje naudojamos taikomosios programos: biologinis asmens atpažinimas, durų atidarymas, sprendimų dėl namo ir jo aprūpinimo įgyvendinimas, šildymo, vėdinimo užtikrinimas, perspėjimai dėl vaikų saugumo.

3.3.6

Galimybė naudotis tam tikromis mašinomis ar susipažinti su tam tikra informacija gali būti suteikiama panaudojant pirštų atspaudų arba formos atpažinimo skaitytuvą.

3.4.1

Tačiau taip apdorojant duomenis gali smarkiai išaugti pavojus privatumui arba verslo paslapties išsaugojimui, klientų ir prekių arba paslaugų tiekėjų santykiams, nes aplinkos internetas gerai funkcionuos tik tada, kai tinkluose atsiras nemažai asmens, taigi ir konfidencialių bei visiškai privačių duomenų (taip gali atsitikti medicinos taikomųjų programų atveju).

3.4.2

Reikėtų savęs paklausti, ar artimiausioje ateityje veikti pradėsiantiems tinklams užteks dabartinių duomenų apsaugai skirtų Bendrijos teisinių priemonių.

3.4.3

Jeigu nebus saugomi neskelbtini duomenys ir užtikrinamas jų konfidencialumas, aplinkos tinklas asmenims gali tapti visiško skaidrumo priemone (kaip jau yra su naminiais gyvūnais ir Europos identifikacijos sistema).

3.4.4

Pirmiausia reikėtų stebėti pavienių duomenų susikirtimo vietas, reguliuojant daiktų duomenis ir draudžiant asmens duomenų judėjimą. Jeigu norima skleisti duomenis, reikia iš anksto užtikrinti jų anonimiškumą — taip būtų atsakyta į asmenų, kurie nenori skelbti sociologinių duomenų saugodami privatumą, prieštaravimus. Išankstinio asmens sutikimo nereikia, jeigu užtikrinamas duomenų anonimiškumas, o prieš skelbiant rezultatus tie duomenys statistiškai apdorojami.

3.4.5

Konfidencialūs duomenys, kuriuos reikia teisiškai apibrėžti, turi būti patikimai užšifruoti, kad jais pasinaudoti galėtų tik leidimą tam turintys asmenys (arba prietaisai).

3.4.6

Komisija pripažįsta, kad dar neatsakytas klausimas, ar galingi ultraaukštieji dažniai, kuriuos netrukus bus imta plačiai naudoti, yra nekenksmingi ir ar jų naudojimas nėra šiek tiek pavojingas.

3.4.7

Teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų apsaugą nuo elektromagnetinių bangų, esant nuolatiniam aukštų arba ypač aukštų dažnių poveikiui gali nepakakti. Šioje srityje atlikti tyrimai, iš esmės skirti galimiems mobiliųjų telefonų naudojimo padariniams vartotojų sveikatai, nedavė rezultato. Tiesiog būtina paspartinti ir plėsti mokslinius tyrimus, skirtus galimai rizikai ir būdams ją neutralizuoti, kol nepradėta nekontroliuojamai kurti tam tikrų tipų naujosios kartos žymenų (9).

3.4.8

Reikėtų nustatyti RDA žymenų naudojimo taisykles, jei įmanoma — tarptautines, o jeigu ne — bent jau europines, pirmenybę teikiant privatumo apsaugai ir žvelgiant plačiau nei „fizinių asmenų“ sąvoka, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai taikomi netolygiai ir nereglamentuoja visų situacijų, susijusių su dabartiniu ir būsimu RDA žymenų ir daiktų interneto naudojimu.

3.5.1

Kiek įmanomos vidurio laikotarpio prognozės nuolat evoliucionuojančioje srityje, ateities internetas tikriausiai bus Web 3.0 ir daiktų interneto derinys.

3.5.2

Įvairios ateities interneto sudėtinės dalys jau egzistuoja, yra tobulinamos arba diegiamos, tikintis, kad šis naujas internetas netrukus pasirodys. Naujoji šio interneto paradigma iš naujo nustatys visur esančių tinklų vietą ir vaidmenį piliečių gyvenime ir ekonomikos augime tokiu mastu, kurį dar sunku suvokti. Tačiau šis ateities internetas gali sukelti esminius visuomeninius pokyčius ir tapti precedento neturinčiu įmonių ir valstybių, kurios pajėgs įsisavinti visus šio interneto aspektus, vystymosi varikliu, tai yra, tų įmonių ir valstybių, kurios laiku imsis priemonių ir tinkamai investuos į mokslinius, tyrimus, mokymus, standartų ir naujų paslaugų kūrimą. Tai gali sukelti staigius pasaulinio masto ekonominės ir mokslinės pusiausvyros pokyčius. Tai iššūkis, kurį Europai teks atremti.

3.5.3

Galiausiai, daiktų internetas įkūnija fizinio ir skaitmeninio pasaulio, realaus ir virtualaus prado susiliejimą. Protingi daiktai (angl. smart objects) įsiterps į aplinkos tinklą, kuriame jie bus visateisiai dalyviai ir ten užims daug svarbesnę vietą nei Web 2.0 tinkle, kuriame dalyvauja žmonės ir kuris įsilies į aukštesnės pakopos ir didesnio masto tinklą.

3.5.4

Galiausiai, naujas tinklas sukels valdymo problemų dėl savo masto ir naujo turinio, prireiks šimtų milijardų naujų vardų ir naujų visuotinių normų, kurias reikės taikyti. Šiuo metu RDA reguliuojamas privačiais standartais ir komerciniais santykiais naudojant pasaulinį elektroninį produkto kodą (EPC), tačiau ar šis sprendimas išliks toks pat tinkamas sparčiai vystantis ateities internetui?