31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/29

1.1

Šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 76/769/EEB nustatant apribojimus prekybai dichlormetanu (DCM) ir jo naudojimui, kai ši medžiaga naudojama kaip pagrindinė pramonei, specialistams ir vartotojams skirtų dažų nuėmiklių sudėtinė dalis.

1.2

Tai — paskutinis toks Tarybos direktyvos 76/769/EEB pakeitimas iki 2009 m. birželio 1 d., kai ji bus pakeista Reglamentu (EB) 1907/2006 (REACH).

1.3

EESRK pripažįsta, kad Komisija susiduria su dideliais moksliniais ir politiniais sunkumais siūlydama susitarti ir siekdama susitarimo dėl proporcingo ir naudingo pakeitimo, kuris, kaip reikalaujama Direktyvoje 76/769/EEB, apsaugotų vidaus rinką ir kartu užtikrintų aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

1.4

EESRK sutinka, jog yra nepaneigiamų įrodymų, kad dėl didelio dichlormetano lakumo susidarius didelei garų koncentracijai galimi sąmonės praradimo ir mirties atvejai. Tokie atvejai susiję su bloga pramonės praktika, įskaitant ir nepakankamą vėdinimą. Mažiau įtikinami yra įrodymai, kad kartais buityje naudojamas dichlormetanas kelia rimtą nuolatinį pavojų vartotojams. Todėl pasiūlymas uždrausti prekiauti dichlormetanu yra neadekvatus ir, atsižvelgiant į žinomus, tačiau kol kas kiekybiškai neįvertintus alternatyvių produktų ir procesų keliamus pavojus, vargu, ar nors kiek apskritai sumažins palyginti nedidelį užregistruojamų nelaimingų atsitikimų skaičių.

1.5

EESRK, kaip ir Komisijos samdyti konsultantai, taip pat pažymi, kad naudojamos piktogramos arba rizikos ir saugos frazės perspėja ne apie visus konkrečius dichlormetano keliamus pavojus. Tą patį galima pasakyti ir apie dažniau buityje pasitaikančią riziką vaikams. Tai — ženklinimo sistemos, o ne atitinkamų produktų ar asmenų trūkumas. Todėl norint pakeisti šią padėtį pateikiamos rekomendacijos dėl pakavimo ir ženklinimo.

1.6

Taip pat yra ir kitų problemų, pirmiausia — nėra suderintų Profesinio poveikio ribinių verčių ir geros pramonės praktikos gairių arba taisyklių. Šiuo atveju puikiu pavyzdžiu galėtų tapti Vokietijos Federalinės darbo ir socialinių reikalų ministerijos parengta Techninių pavojingų medžiagų taisyklių (TRGS) 612 taisyklė.

1.7

Pateikiama keletas kitų bendrų pastebėjimų, skirtų apsvarstyti Komisijai, Europos Parlamentui ir valstybėms narėms, tikintis, kad susitarimas bus pasiektas. Jeigu susitarti nepavyks, vidaus rinkos vientisumui iškils pavojus. Išliktų pavojus naudoti dichlormetaną darbe ir už jo ribų.

2.1

Kaip pažymėta pirmiau, 2009 m. birželio 1 d. įsigalios 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH). Reglamentas panaikins ir pakeis keletą galiojančių Tarybos ir Komisijos reglamentų ir direktyvų, įskaitant 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo.

2.2

Tarybos direktyvos 76/769/EEB 1 priede yra nustatyti konkretūs tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimai, dėl kurių buvo susitarta ir kurie buvo įgyvendinti per pastaruosius 30 metų. Nuo 2009 m. birželio 1 d. šie apribojimai sudarys Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XVII priedo pagrindą.

2.3

Ankstesni Tarybos direktyvos 76/769/EEB pakeitimai (t. y. skirti nustatyti papildomas ribojamąsias priemones) buvo parengti direktyvų forma, taigi juos turėjo įgyvendinti valstybės narės. Šiuo pasiūlymu Komisija siūlo priimti ne direktyvą, o sprendimą, kuris įsigaliotų iš karto. To sprendimo nereikėtų perkelti į nacionalinius teisės aktus, kuriuos taip pat reikės panaikinti 2009 m. birželio 1 d., kai įsigalios Reglamentas EB Nr. 1907/2006 (REACH).

2.4

Visi tolesni pasiūlymai apriboti pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimą ir naudojimą bus teikiami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH).

2.5

Kokių medžiagų (bet kokių savo sudėtyje jų turinčių preparatų) prekybą ir naudojimą apriboti, buvo nuspręsta atsižvelgiant į tam tikrų „prioritetinių medžiagų“, kurias nurodė valstybės narės ir kurios nuo 1994 iki 2000 m. buvo paskelbtos keturiuose prioritetiniuose sąrašuose pagal Tarybos reglamentą (EEB) 793/93, įvertinimą.

2.6

Valstybių narių prašymu pradėjus spręsti naujas problemas, nemažai medžiagų, kurios nebuvo įrašytos į šiuos sąrašus, buvo įvertintos pagal jų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai ir (arba) buvo siūloma apriboti jų pardavimą ir naudojimą. Tarp tų medžiagų buvo ir dichlormetanas. Kelete valstybių narių dėl įvairių priežasčių jau nustatyti apribojimai naudoti dichlormetaną, ypač gaminant dažų nuėmiklius, arba buvo mėginama tokius apribojimus nustatyti. Kitos valstybės narės mano, kad šios priemonės yra neproporcingai griežtos, kainuos brangiai ir turės nepageidaujamų pasekmių naudojantiems minėtą medžiagą. Abiem pozicijoms pagrįsti arba joms paneigti yra (arba trūksta) įrodymų.

2.7

Pirmasis pasiūlymo svarstymas Taryboje įvyko birželio mėn. pradžioje. Jeigu per ateinančius mėnesius bus pasiektas kompromisas, pasiūlymas turėtų būti priimtas, kaip planuota. Jeigu kompromiso pasiekti nepavyks, pasiūlymas žlugs. Šiuo atveju dichlormetano turinčių dažų nuėmiklių vidaus rinka liks susiskaidžiusi ir gali susiskaidyti dar labiau. Atėjus laikui dichlormetanas bus įvertintas pagal Reglamentą EB Nr. 1907/2006 (REACH), o jo naudojimas dažų nuėmimo darbams bus viena iš daugelio nagrinėjamų poveikio galimybių. Akivaizdu, jog neaišku, koks bus šio vertinimo rezultatas arba kada bus pateikta galutinė rekomendacija.

3.1

Dichlormetanas yra bespalvis, žemoje temperatūroje užverdantis halogenintas alifatinis angliavandenilis, turintis švelnų, saldų kvapą. Daugelį metų jis buvo plačiai naudojamas kaip stiprus mažai degus tirpiklis gaminant vaistus, aerozolius ir klijus bei kituose procesuose, pavyzdžiui, nuimant dažus, nuriebalinant metalus ir kaip ekstrahavimo tirpiklis maisto pramonėje.

3.2

Nors dichlormetanas laikomas vienu saugesnių mažos molekulinės masės halogenintų angliavandenilių, jį vis tiek būtina naudoti atsargiai. Dichlormetanas Europoje priskiriamas 3 kategorijos kancerogenams, t. y. „medžiagoms, kurių galimas kancerogeninis poveikis kelia susirūpinimą, tačiau apie kurią turimos informacijos nepakanka, kad būtų galima atlikti patenkinamą įvertinimą“. Todėl dichlormetanas turi būti ženklinamas rizikos fraze R40 („Įtariama, kad gali sukelti vėžį“). Dichlormetanas taip pat priskiriamas prioritetinėms medžiagoms pagal Vandens pagrindų direktyvą.

3.3

Didesnį susirūpinimą kelia tai, kad dichlormetanas yra ir stipri narkotinė medžiaga, slopinanti centrinę nervų sistemą ir sukelianti sąmonės praradimą arba mirtį. Dėl šios priežasties pasitaikė keletas nelaimingų atsitikimų ir mirties atvejų. Paprastai aiškinama, kad jie įvyksta todėl, kad su dichlormetanu dirbama nesilaikant saugos reikalavimų ir pernelyg ilgai, paprastai naudojant atvirą rezervuarą tiek pramonėje, tiek specialistams atliekant didelės apimties darbus. Jeigu esant tinkamoms sąlygoms dirbama naudojant uždaras sistemas, šie pavojai sumažėja.

3.4

Dichlormetano gamyba Europoje (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Rumunijos įmonėse) pamažu mažėja, nes atsiranda kitų produktų. Iš maždaug 240 tūkst. šiuo metu Europoje pagaminamų dichlormetano tonų eksportuojama apie 100 tūkst. tonų. 30–50 proc. likusio šios medžiagos kiekio tiekiama vaistų pramonei, o dar 10–20 proc. parduodama, kaip grynas dichlormetanas dažų nuėmikliuose. Perdirbtas dichlormetanas vaistų pramonėje sudaro panašų kiekį. Šis pasiūlymas skirtas vien dichlormetano naudojimui dažų nuėmimo darbams.

3.5

Dažus nuimti prireikia daugeliui namų ūkių: šis procesas reikalingas apsaugant ir dekoruojant medžio, metalo, akmens, gipso gaminius ir paviršius namuose ir jų išorėje. Dichlormetanas paklausus ir kiek labiau specializuotose rinkose, pavyzdžiui, jis reikalingas restauruojant meno dirbinius, šalinant grafičius ir perdažant didelius mobilius objektus, pavyzdžiui, traukinius arba lėktuvus.

3.6

Dažų nuėmikliai skirstomi (šiek tiek netiksliai) į tris kategorijas: pramoninius (t. y. nuolatinis didelio kiekio naudojimas veiklos vykdymo vietoje), profesionalius (naudojami įvairiose vietose dirbančių specialistų, statybininkų ir dekoratorių) ir buitinius (naudojami vartotojų, kurie retsykiais atlieka namų remonto darbus).

3.7

Sunku nustatyti, kiek iš tiesų nelaimingų atsitikimų tenka kiekvienai kategorijai. Kadangi apsinuodijimo dichlormetanu simptomai primena širdies nepakankamumo požymius, gali būti (arba gali ir nebūti), kad pranešama ne apie visus apsinuodijimo atvejus. Konsultacinės bendrovės RPA Komisijai pateiktais duomenimis, Europoje dėl dichlormetano turinčių dažų nuėmiklių naudojimo per pastaruosius dvidešimt metų kasmet įvykdavo po 3–4 nelaimingus atsitikimus, iš kurių vienas per metus baigdavosi mirtimi. Mirties atvejai dažniausi Prancūzijoje (6), Vokietijoje (6) ir Jungtinėje Karalystėje (5), o nelaimingų atsitikimų nepasibaigusių mirtimi daugiausiai būta Jungtinėje Karalystėje (36), Švedijoje (12) ir Prancūzijoje (6). Europos pietinėje dalyje per RPA konsultantų nagrinėtą laikotarpį (1930–2007 m.) buvo užregistruotas tik vienas nelaimingas atsitikimas: mirties atvejis dėl pramoninio naudojimo Ispanijoje 2000 m. Gali būti svarbios vietos klimatinės sąlygos ir darbo praktika. Esant šiltam orui, langai visada būna atviri, gerai vėdinama, rizika visiškai sumažėja. Esant šaltesniam klimatui, gali tekti dirbti visai kitokiomis sąlygomis.

3.8

Maždaug vienodai mirčių pasitaikydavo dėl pramoninio naudojimo ir naudojimo specialistų reikmėms. Daugiausiai mirtimi nepasibaigusių nelaimingų atsitikimų buvo užregistruota, kai dichlormetaną naudojo specialistai. Beveik visada mirčių priežastimi tapdavo visiškai netinkamas vėdinimas ir netinkamas naudojimasis asmens apsaugos priemonėmis, visų pirma dirbant su dideliais atvirais rezervuarais.

3.9

Galimos vartotojo (arba specialisto) mirties dėl dichlormetano atvejo, užregistruoto Prancūzijoje 1993 m., negalima patikrinti, todėl šis konkretus atvejis kelia abejonių. Vienintelis kitas atvejis, kai buvo pranešta apie vartotojo mirtį, užfiksuotas Nyderlanduose 1960 m. Galėjo būti svarbūs ir kiti veiksniai.

3.10

Dichlormetano turintiems cheminiams dažų nuėmikliams tikrai yra alternatyvų. Paprastai jie skirstomi į tris grupes: „fizinis arba mechaninis pašalinimas“ (šlifavimas, grandymas, valymas smėlio srove); „pašalinimas pirolizės arba terminiu būdu“ (krosnyse, naudojant pseudoverdantįjį sluoksnį arba litavimo lempas arba pramoninius fenus); ir „pašalinimas cheminiu būdu“ (stiprių tirpiklių, taip pat ir dichlormetano, arba korozinio poveikio, paprastai labai šarmingų skysčių ar pastų naudojimas arba mišinių su skruzdžių rūgštimi arba vandenilio peroksidu naudojimas). Kiekvienas procesas yra veiksmingas ir tam tikromis aplinkybėmis jį galima rinktis. Visi jie kelia vienokį ar kitokį pavojų, tiek dėl dalelių poveikio, karščio, ugnies, sprogimo, akies ar odos sudirginimo arba dėl šalinamos dangos sudėties, pirmiausia, kai kalbame apie šviną, esantį iki 1960 m. naudotų dažų sudėtyje. Tais atvejais, kai senų, tačiau vis dar naudojamų ir labai paklausių gyvenamųjų statinių paviršius dengia daug sluoksnių (kai kurie iš jų 100 ir daugiau metų senumo) arba kai paviršius yra jautrus ir jo negalima pažeisti, prireiks daugiau nei vieno sprendimo ir teks šiek tiek eksperimentuoti.

3.11

Nepateikta duomenų apie bendrą tų įvairių, trim grupėms priklausančių alternatyvų užimamą dalį rinkoje arba skirtingas kvadratinio metro dažų nuėmimo kainas. Manoma, kad dichlormetanas tebėra plačiausiai naudojamas tirpiklis, ypač buityje, taip pat populiarūs kaustinės sodos turintys preparatai. Palyginamąjį kainų tyrimą sunku atlikti ir su cheminiais nuėmikliais. Vyrauja nuomonė, kad dichlormetano turintys dažų nuėmikliai yra pigesni už konkuruojančius produktus, lyginant vienodus jų kiekius. Šio pranašumo tikriausiai neliktų, jeigu būtų atsižvelgta į visas sąnaudas, susijusias su apsaugos įranga (jeigu tokia naudojama) ir atliekų šalinimu (jeigu toks reikalingas).

3.12

Bendras sąnaudas taip pat lemia naudojimo trukmė. Lėtesnio poveikio, tačiau ne tokie kenksmingi produktai ir procesai didina atliekamo darbo sąnaudas ir mažina pelningumą. Naudojant aukštesnės virimo temperatūros tirpiklius galima vienu metu padengti didesnį plotą, tačiau juos naudojant darbas užtrunka ilgiau. Eiliniai vartotojai užuot dirbę su preparatu trumpą laiką, jį naudoja ilgiau, taigi galimi dar didesni nelaimingi atsitikimai buityje. (Tikrai reikėtų suabejoti RPA prielaida, kad vartotojams laikas ne toks svarbus, „nes jie paprastai dažus nuima laisvalaikiu“). Visiems vartotojams prireiks naujų darbo metodų ir darbo eigos pokyčių. Pramonei ėmus naudoti produktus, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra vanduo, sumažėtų vėdinimo sąnaudos, tačiau smarkiai padidėtų sąnaudos rezervuarams ir vamzdynams atliekamiems antikoroziniams darbams. Atsižvelgiant į visus šiuos kintamuosius, labai sunku numatyti apribojimo poveikį bet kuriam iš naudojimo būdų. Tokiomis aplinkybėmis ypatingai didelis pavojus kyla eiliniams vartotojams, nes atsižvelgiant į prieštaringas vyriausybės lygmens nuomones, nėra daug pagrindo manyti, kad jiems bus naudingiausia rinktis alternatyvius produktus arba procesus.

3.13

Viena populiaresnių dichlormetano kaip tirpiklio alternatyvų, metil-2-pirolidonas (NMP), neseniai buvo priskirtas „1 ir 2 kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms“, todėl galiausiai bus uždrausta plačiajai visuomenei (ne specialistų ar pramonės reikmėms) parduoti preparatus su šia medžiaga. Kiti tirpikliai, pavyzdžiui, 1,3-dioksolanas, yra labai degūs.

3.14

Panašu, kad šiuo metu perspektyviausios alternatyvos yra sistemos, kurios naudoja dvibazius esterius — dimetiladipato, dimetilglutarato, dimetilsukcinato mišinius, nes yra mažai pagrindo manyti, kad jos keltų kokių nors didesnių pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Dimetilsulfoksidas (DMSO) ir benzilo alkoholis taip pat atrodo palyginti „saugūs“. Ar vartotojams atrodys naudinga pasirinkti kurią nors iš minėtų medžiagų, priklausys nuo daugelio veiksnių; negalima garantuoti, kad galiausiai jie plačiam naudojimui pasirinks „saugias“ alternatyvas.

3.15

Apskritai aišku, kad nėra vieno visiškai priimtino sprendimo ir kad dėl netinkamų veiksmų gali išaugti šiuo metu palyginti nedidelė užregistruotų nelaimingų atsitikimų statistika. Sunkiausia nustatyti, kuris tirpalas tiktų visiems subjektams konkrečiose, savo patirtį ir gana pagrįstai tvirtą poziciją turinčiose valstybėse narėse.

4.1

Komisijos pasiūlymo tikslas — apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kartu apsaugant ir dichlormetano vidaus rinką, visų pirma dichlormetano, kuris yra pagrindinė dažų nuėmiklių, skirtų pramonės, specialistų ir vartotojų reikmėms, sudėtinė dalis.

4.2

Pasiūlymu siekiama uždrausti bet kokį dichlormetano turinčių dažų nuėmiklių pardavimą plačiajai visuomenei ir specialistams, išskyrus specialiai parengtas ir specialias valstybių narių kompetentingų institucijų išduotas licencijas turinčius specialistus. Dichlormetano pardavimas naudoti pramonės įrenginiuose būtų galimas tik tada, jeigu būtų imtasi įvairių apsaugos priemonių, visų pirma būtų užtikrintas efektyvus vėdinimas ir naudojamos tinkamos asmens apsaugos priemonės. Visi dichlormetano turintys preparatai turėtų būti pažymėti nenutrinamu užrašu: „Skirta tik pramonės ir specialistų reikmėms“ (ir tai tik tiems, kurie turi reikiamas licencijas).

4.3

Per 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo į rinką nebus galima pateikti naujų dichlormetano turinčių dažų nuėmiklių, kurie būtų skirti plačiajai visuomenei arba specialistams. Dar po 12 mėnesių bus visiškai uždrausta parduoti šią medžiagą šioms dviem grupėms.

4.4

Sprendimas įsigaliotų trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4.5

Drauge su pasiūlymu parengtas aiškinamasis memorandumas ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas („Poveikio įvertinimo ataskaita“). Daugiau informacijos galima rasti nepriklausomų konsultantų (RPA, TNO) Komisijai parengtuose poveikio įvertinimuose arba konkrečioms temoms skirtose ataskaitose (ETVAREAD ekspertų grupė: dėl garų stabdiklių efektyvumo). Visus šiuos darbus savo ruožtu apsvarstė Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (SCHER). Kol kas nėra oficialios ES rizikos įvertinimo ataskaitos, nes, nepaisant visų išvardytų nuogąstavimų, nė vienam iš suinteresuotų subjektų dichlormetanas nėra prioritetinė medžiaga.

4.6

Kai kurios ES valstybės narės (ir kitos ekonominiu požiūriu įtakingos valstybės ir prekybos partnerės, pavyzdžiui, Šveicarija ir JAV) taip pat atliko tyrimus konkrečioms ir dažnai gerokai tarpusavyje besiskiriančioms, reguliavimo ir politinėms pozicijoms pagrįsti. Suinteresuotos pramonės šakos turi sukaupusios daug duomenų apie galimus skirtingų produktų ir procesų pavojus ir lyginamąją naudą. Nėra ko stebėtis, kad šie duomenys taip pat yra prieštaringi. 2004 m. Europos sveikatai ir saugai skirtos savaitės „Statykime saugiai“ metu, po Danijos dažytojų sąjungos surengtos ekspertų konferencijos, savo pastabas pareiškė ir kiti suinteresuoti subjektai. RPA konsultantų teigimu, 2007 m. balandį Europos vartotojų organizacija (BEUC), Europos kasybos, chemijos ir energetikos pramonės darbuotojų federacija (EMCEF) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) dar nebuvo paskelbusios oficialių nuomonių.

5.1

EESRK pripažįsta, kad Komisijai sudėtinga pasiūlyti adekvatų ir naudingą Direktyvos 76/769/EEB dėl dichlormetano kaip tirpiklio dažams nuimti pakeitimą. Iki šiol gauta ir patikrinta palyginti nedaug pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su dichlormetanu. Gali būti (tačiau nebūtinai), jog ne apie visus nelaimingus atsitikimus buvo pranešta. Ne visada laikomasi galiojančių teisės aktų; panašu, kad ženklinimo srityje jie turi trūkumų. Egzistuoja alternatyvūs produktai ir procesai, tačiau jie dar neįvertinti ir kelia pavojų. Valstybių narių požiūris į problemą skiriasi pagrįstai. Nėra garantijos, jog bendras rezultatas bus naudingas kuriai nors iš grupių, kurioms sprendimas turėtų didžiausią poveikį.

5.2

EESRK taip pat pripažįsta, kad dėl akivaizdaus laiko trūkumo tai — paskutinė galimybė įvesti naujas priemones pagal pirmiau minėtą direktyvą. Jeigu valstybės narės ir Europos Parlamentas neras bendros pozicijos ir siūlomas sprendimas (arba bet koks jo pakeitimas) nebus priimtas ir įgyvendintas, nebus galima imtis tolesnių veiksmų, kol pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) nebus įvertintas dichlormetano naudojimas visoms reikmėms.

5.3

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad toks delsimas yra bereikalingas ir nepageidaujamas, nes reikia apsaugoti aplinką ir visų vartotojų sveikatą darbo vietoje ir už jos ribų. EESRK taip pat giliai apgailestautų, jeigu dėl šios ar bet kurios kitos problemos vidaus rinka susiskaidytų. Visiems suinteresuotiems subjektams turėtų būti akivaizdus poreikis rasti pagrindą susitarimui. Susitarimu turėtų būti siekiama kontroliuoti riziką, o ne vieną pavojų pakeisti kitu.

5.4

Komentuodamas šią problemą EESRK pažymi, kad dichlormetanas gali būti saugiai gaminamas, saugomas, transportuojamas ir naudojamas uždarose sistemose. Dichlormetanas yra nedegus ir neprisideda prie pažemio ozono susidarymo. Tačiau atvirose sistemose, pavyzdžiui, naudojamose nuimant dažus, akivaizdu, jog dichlormetanas kelia problemų, nes yra lakus (greitai išgaruoja), jį naudojant susidaro tankūs garai (garai kaupiasi žemiausioje vietoje arba ten, kur vėdinimas yra netinkamas), ši medžiaga taip pat turi narkotinių savybių (gali sukelti sąmonės praradimą ir mirtį). Dėl visų šių priežasčių padidėja rizika vaikams. Dichlormetanas taip pat priskiriamas 3 kategorijos kancerogenams, o bet koks produktas, sudėtyje turintis dichlormetano, ženklinamas nurodant šią galimą riziką.

5.5

RPA konsultantai ir kiti pastebėjo, kad toks ženklinimas yra klaidinantis ir nepakankamas tinkamai apsaugoti vartotojus darbo vietoje arba už jos ribų. Galiojantys teisės aktai nenustato R (rizikos) ir S (saugos) frazių arba piktogramų arba jų atitikmenų pagal pataisytą Jungtinių Tautų pasaulinę suderintą cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo sistemą, kurie tinkamai įspėtų apie galimą narkotinį poveikį (ir paskesnės mirties riziką) arba (o tai dar labiau stebina) apie rimtą pavojų vaikams (yra nemažai buityje naudojamų produktų, dėl kurių reikalingi tokie perspėjimai).

5.6

Taip pat klaidinga visą dėmesį skirti galimai, tačiau kol kas neįrodytai vėžio rizikai. Savo nuomonėje dėl ETVAREAD garų stabdikliams skirtos ataskaitos SCHER pažymėjo, kad pelės metabolinis mechanizmas ištirto toksinio poveikio atveju skiriasi nuo žmogaus, todėl remiantis pateiktais įrodymais mažai tikėtina, kad dichlormetanas yra kancerogenas. Yra mažai įrodymų, kurie būtų pagrįsti realaus dichlormetano naudojimo duomenimis. Vis dar laukiama dviejų svarbių JAV atliekamų epidemiologinių tyrimų, kurių objektas — kitose pramonėse šakose dichlormetaną naudojusių tiriamųjų grupės. Tiriamųjų grupės ES galėjo susidurti ir su kitais žinomais kancerogenais, pavyzdžiui, stirenu. RPA konsultantai nepateikė jokių įrodymų dėl realios šios rūšies rizikos dėl dažų nuėmikliuose naudojamo dichlormetano poveikio. Šiomis aplinkybėmis ne pati naudingiausia yra R68 frazė („Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus“).

5.7

Taip pat reikėtų pažymėti, kad RPA konsultantų pateikti statistikos duomenys dėl nelaimingų atsitikimų 1930–2007 m. laikotarpiu aiškiai parodė, kokį pavojų kelia pernelyg ilgas sąlytis su dichlormetanu, paprastai dėl labai blogos darbo praktikos. Nebuvo surinkti atitinkami duomenys apie alternatyvius procesus ir produktus. Abejotina, kiek tuos duomenis galima pritaikyti tiems atvejams, kai dichlormetaną naudoja „specialistai“ arba „vartotojai“ namų sąlygomis. Lėtinių (ilgalaikių) sveikatos sutrikimų dėl poveikio pramonėje požymiai gali rodyti (tačiau nebūtinai) problemų, susijusių su staigiu (trumpalaikiu) poveikiu vartotojams; Statistinius duomenis apie nelaimingus atsitikimus, kurie galbūt ir įvyksta šiais atvejais, yra sudėtingiau proporcingai apskaičiuoti.

5.8

Tyrimai taip pat parodė, jog darbo vietoms visoje ES nėra parengta nuoseklių Profesinio poveikio ribinių verčių. Vienai medžiagai (dichlormetanui) skirtingose valstybėse narėse gali būti nustatyti skirtingi ribiniai rodikliai, kurie gali būti nevienodi ir skirtingoms medžiagoms (pavyzdžiui, lyginant dichlormetaną ir dvibazius esterius arba dimetilsulfoksidą). Gamintojai privalo suprasti, kad jie turi rūpintis savo darbuotojais; tam reikia, kad reguliavimo institucijos užtikrintų aiškią ir nuoseklią duomenimis pagrįstą reguliavimo sistemą.

5.9

Šiuo klausimu EESRK pirmiausia atkreipia dėmesį į Vokietijos Techninių pavojingų medžiagų taisyklių (TRGS) 612 taisyklę, kurioje pasiūlytos alternatyvos dichlormetano turinčių dažų nuėmikliams. Šios taisyklės galėtų būti pavyzdžiu norintiems sukurti saugią darbo vietą, be to, jos yra daug išsamesnės nei dabartinis Komisijos pasiūlymas.

5.10

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją daugeliu atvejų reikėtų atsakyti į šiuos klausimus: a) ar naudojant kitus produktus darbo procesas būtų saugesnis? b) jeigu ne, kodėl? ir c) ar ėmėtės visų reikiamų priemonių užtikrinti saugą savo darbo vietoje? Reikėtų visapusiškai įvertinti galimą alternatyvių procesų ir produktų riziką, o taip pat ir naudą. Visų pirma būtina įvertinti galimas bet kurio sprendimo pašalinti didelį bet kurios medžiagos kiekį iš bet kurios rinkos pasekmes: ką iš tiesų darys vartotojai ir ar jų pasirinkimas padidins jų pačių saugą?

5.11

Pasitelkiant vienos valstybės narės, kuri jau įgyvendino dichlormetano turinčių produktų draudimą pramonei ir specialistams, pavyzdį, draudžiama parduoti dichlormetano turinčius produktus, o ne patį dichlormetaną. Stipraus poveikio dažų nuėmiklį vis tiek galima pasigaminti darbo vietoje, dichlormetaną sumaišius su metanoliu. Gautas produktas yra pigesnis, tačiau neturi tokių aktyviųjų paviršiaus medžiagų ir garų stabdiklių, kurie padidina tinkamai paruošto produkto efektyvumą ir saugą. Todėl toks rezultatas nėra pageidautinas.

5.12

Kaip pažymėjo RPA konsultantai ir Komisija, sunku pagrįsti, kodėl vartotojai būtent taip suskirstyti į kategorijas, ir tuo suskirstymu vadovautis realiomis sąlygomis. Vienintelis tikras skirtumas yra tas, kad vienoje veiklos vietoje vykdomiems, ilgos produkto naudojimo trukmės, nuolatiniams dažų nuėmimo darbams atlikti reikia didelių atvirų reagentų rezervuarų, į kuriuos panardinami įvairūs produktai. Kai darbai atliekami už veiklos vykdymo vietos ribų, paprastai panardinimas nereikalingas, todėl čia dideli atviri rezervuarai nenaudojami. Darbų vykdymas vienoje vietoje reglamentuojamas kitomis direktyvomis, pavyzdžiui, direktyvomis dėl tirpiklių išlakų ir vandens atliekų kokybės, kurių turėtų būti griežtai laikomasi. Darbų atlikimas už veiklos vykdymo vietos ribų daugiau priklauso nuo asmens atsargumo ir sveiko proto. Kai yra darbdavys, būtent jam tenka pareiga užtikrinti geriausias darbo sąlygas darbus atliekantiems darbuotojams.

5.13

„Specialistų“ kategorijai priklausančius asmenis taip pat būtų galima suskirstyti į tuos, kurie nuolat atlieka specialius valymo darbus (pvz., šalina grafičius, atnaujina pastatų fasadus, traukinius ir lėktuvus), ir tuos, kuriems tik retsykiais prireikia nuimti dažų sluoksnį (statybininkus, dekoratorius ir vartotojus) — jiems šis darbas yra būtinas, nors ir ilgai užtrunkantis pasiruošimas pelningesnei veiklai. Šios paskutinės grupės poreikiai, gebėjimai ir silpnosios vietos yra panašūs, todėl jiems reikėtų skirti tiek pat dėmesio.

5.14

Galiausiai pasiūlymas parengti tam tikrų sričių darbuotojus ir išduoti jiems licencijas buvo pateiktas kaip nukrypti leidžianti nuostata, kuri padės suderinti skirtingas nuomones. Tačiau sudėtinga sulyginti dichlormetano turinčių dažų nuėmiklių naudojimą su, tarkime, asbesto šalinimu arba branduolinių atliekų apdorojimu — darbais, kuriems tikrai reikalingos licencijos. Atsižvelgiant į didžiules išlaidas, kurių prireiktų panašiai sistemai įdiegti ir jai kontroliuoti, sunku įsivaizduoti, kad šis pasiūlymas tenkintų kieno nors poreikius.

6.1

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK nemano, kad šis pasiūlymas būtų adekvatus arba sumažintų darbo vietoje ir už jos ribų įvykstančių nelaimingų atsitikimų skaičių. Atsižvelgiant į didelius realius ir politinius valstybių narių skirtumus, reikėtų pagalvoti apie kitokius sprendimus, kurie turėtų būti įgyvendinami nedelsiant.

6.2

Todėl reikėtų keisti dichlormetano turinčių dažų nuėmiklių pakavimo ir ženklinimo reikalavimus, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir atkreipti dėmesį į realius pavojus. Asmenims, kuriems netenka nuolat nuimti dažų veiklos vykdymo vietoje arba už jos ribų, nesvarbu, ar jie laikomi „specialistais“, ar „vartotojais“, vieno pirkimo metu turėtų būti leidžiama parduoti ne daugiau kaip vieną litrą šios medžiagos vienoje talpoje. Šios talpos turėtų būti uždaromos taip, kad vaikai negalėtų jų atidaryti, kaip nustatyta atitinkamais galiojančiais arba naujais ES reglamentais ir direktyvomis ir (arba) EN-ISO standartais 8317:2004 ir 862:2005. Taip pat praverstų siauri kakleliai, kurie neleistų dichlormetano išlaistyti, nors jų efektas gali būti ribotas, nes, prieš naudojant dichlormetaną su teptukais, jį reikia perpilti. Gamintojai turėtų aktyviai ieškoti naujų ir saugesnių pristatymo būdų, jeigu jie nori, kad šie produktai išliktų tinkami ilgą laiką. Pardavimai didmena visiems kitiems vartotojams „pramoninėms“ arba „specialistų“ reikmėms turėtų būti ne mažesni kaip 20 litrų. Tokiomis aplinkybėmis gamintojai ir tiekėjai turėtų suprasti savo pareigą būti rūpestingais ir pakankamai informuoti bei pasirūpinti mokymais, kad su jų produktais būtų galima dirbti saugiai ir juos saugiai šalinti bet kokiomis naudojimo sąlygomis.

6.3

Jau naudojamas piktogramas ir rizikos ir saugos frazes reikėtų papildyti naujomis piktogramomis ir rizikos ir saugos frazėmis, kurios informuotų apie dichlormetano narkotinį poveikį ir perspėtų apie pavojų vaikams. Dichlormetano turinčių dažų nuėmiklių ir kitų panašaus poveikio produktų atveju visiems vartotojams tinkamiausios būtų tokios formuluotės: „Narkotinė medžiaga: didelė koncentracija gali sukelti sąmonės praradimą ir mirtį“, „Nenaudoti šalia vaikų arba jautrių suaugusiųjų“, „Nenaudoti uždaroje patalpoje: didelė garų koncentracija sukelia dusulį“. Šie perspėjimai pagrįsti įrodymais ir susiję su realiais poreikiais. Šių frazių neturėtų užgožti mažiau svarbūs perspėjimai. Tikėtina, kad veiksmingas perspėjimas ir gerai atpažįstama piktograma, skirti apsaugoti vaikus, turėtų geresnį poveikį nei daugybė sudėtingesnių rekomendacijų. Šiuo požiūriu netinkama yra dabar naudojama S2 frazė („Saugoti nuo vaikų“).

6.4

Taip pat aišku, kad visoje ES reikėtų standartizuotų ir nuosekliai naudojamų Profesinio poveikio ribinių verčių, kurios leistų dar labiau padidinti darbo vietos saugą. Ateinančiais metais tai galėtų tapti naudingu REACH programos tikslu.

6.5

Gera darbo praktika ir atidus galiojančių kontrolės priemonių taikymas yra neabejotinai svarbūs rizikos valdymui darbo vietoje ir už jos ribų. Ir gamintojai, ir mažmenininkai privalo tinkamai informuoti ir užtikrinti, kad rekomendacijas galėtų įgyvendinti eiliniai vartotojai ir kiti asmenys, nedažnai naudojantys pavojingas medžiagas arba procesus. Patarimai dėl saugumo ir apsaugos priemonės turėtų būti propaguojami ne mažiau aktyviai ir naudojant tokias pat paskatas kaip ir medžiagų, kurioms jie reikalingi, atveju.

6.6

Principai, panaudoti rengiant Vokietijos Techninių pavojingų medžiagų taisyklių (TRGS) 612 taisyklę turėtų tapti ES kontrolės pagrindu. Galima pridėti būtinas papildomas technines rekomendacijas dėl vėdinimo arba atliekų apdorojimo. Reikėtų informuoti apie geriausią praktiką ir ja keistis.

6.7

Šiuo metu JAV atliekami tyrimai dėl ilgalaikio dichlormetano poveikio turėtų būti užbaigti kiek įmanoma greičiau ir jų rezultatai pateikti SCHER įvertinti. Reikėtų ieškoti galimybių nustatyti visas tinkamas tiriamųjų grupes tyrimams Europoje.

6.8

Taip pat reikėtų sistemingai įvertinti su dažų nuėmimu susijusią riziką, kad visus produktus ir procesus būtų galima įvertinti palyginamuoju principu. Tai leistų geriau suprasti jų santykines savybes ir riziką ir galiausiai suteiktų galimybę vartotojams darbo vietoje ir už jos ribų rinktis medžiagas pasikliaunant patikima informacija. Tačiau nereikėtų dėl kurio nors iš šių pasiūlymų delsti įvesti pirmiau aptartas kontrolės priemones.