19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/60

—

pabrėžia, kad pramoninių išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas yra ypač svarbus oro taršai. Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva yra svarbi europinė priemonė, suteikianti galimybę valstybėms narėms iki 2020 m. pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus;

—

mano, kad kalbant apie oro taršą direktyva nekelia pakankamai aukštų tikslų ir yra nusivylęs dėl to, kad didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų ribinės vertės (žr.1 priedą) nėra griežtos; Komitetas kartu norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vis dar egzistuoja didelis skirtumas tarp išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nurodytų pasiūlyme ir susijusiame didelių deginimo įrenginių GPGB (geriausias prieinamas gamybos būdas) pamatiniame dokumente; šios vertės turėtų būti suvienodintos ir sugriežtintos;

—

primygtinai rekomenduoja įtraukti praktinę persvarstymo sistemą, leidžiančią iš dalies persvarstyti direktyvą (pvz., techninius skyrius ir išmetamųjų teršalų ribines vertes) taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą. Be to, jis susirūpinęs dėl to, kad teisės aktai ateityje bus derinami laikantis Sevilijos proceso (žr. 1 priedą), o tai nėra Sutartyje numatyta teisinė procedūra ir jai netaikoma demokratinė kontrolė;

—

Komitetas visiškai nesutinka su Komisijos pasiūlymu nustatyti leidžiančių nukrypti nuostatų suteikimo kriterijus, kurie būtų taikomi atsižvelgiant į vietos sąlygas pagal komitologijos procedūrą;

Pranešėjas

:

Cor LAMERS, Hauteno meras (NL/ELP)

1.

pažymi, kad įvairių ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant aplinkosaugos ir pramonės politiką bei turi didelius įgaliojimus taršos prevencijos politikos ir kontrolės vykdymo srityse;

2.

ryžtingai remia taršos prevencijos principą ir principą „teršėjas moka“ ir todėl pritaria pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos tikslui;

3.

pabrėžia priemonių, taikomų teršalų susidarymo vietoje, svarbą. Ypač svarbu nustatyti taršos priežastis ir išmetamųjų teršalų problemą spręsti teršalų susidarymo vietoje ekonomiškiausiu ir aplinką tausojančiu būdu;

4.

pažymi, kad miesto ir kaimo vietovėse oro, vandens ir dirvožemio kokybė daro tiesioginį poveikį gyventojų kasdieniam gyvenimui. ES dideli pramoniniai įrenginiai vis dar išmeta didelę pagrindinių teršalų dalį;

5.

pažymi, kad švaraus oro ir vandens politika yra tarpvalstybinio pobūdžio, todėl reikia imtis ES lygio veiksmų. Kartu džiaugiasi pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva kaip europine priemone išmetamųjų teršalų kiekiui teršalų susidarymo vietoje sumažinti.

6.

įsitikinęs, kad šis pasiūlymas apima priemones, kurios yra būtinos ir gali gerokai prisidėti siekiant naudos aplinkai. Šiuo požiūriu pritaria direktyvoje siūlomam geresniam GPGB dokumentų (geriausio prieinamo gamybos būdo pamatiniai dokumentai, žr. 1 priedą) naudojimui, nes tai turės didesnės naudos aplinkai;

7.

pabrėžia, kad pramoninių išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas yra ypač svarbus oro taršai. Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva yra svarbi europinė priemonė, suteikianti galimybę valstybėms narėms iki 2020 m. pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Todėl didelių kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus našumas yra nuo 20 iki 50 megavatų (MW), įtraukimas yra svarbus naujos direktyvos aspektas;

8.

mano, kad kalbant apie oro taršą direktyva nekelia pakankamai aukštų tikslų:

9.

todėl susirūpinęs, kad Direktyva gali duoti daugiausia tik trumpalaikę naudą. Su nerimu vertina galimą ribotą naudą ilgalaikės trukmės laikotarpiu (žr. 17 dalį).

10.

pabrėžia, kad TIPK (Taršos integruota prevencija ir kontrolės) leidimai (žr. 1 priedą) turėtų būti ir toliau grindžiami kompleksiniu požiūriu, atsižvelgiant į aplinką, gamybą, technines galimybes, sąnaudų efektyvumą ir taip pat ne mažiau svarbias vietos sąlygas;

11.

pritaria Komisijos nuomonei, kad TIPK direktyva šiuo metu nėra tinkamai įgyvendinama visose valstybėse narėse. TIPK direktyvą buvo gana sunku įgyvendinti, o GPGB dokumentai ne visada naudojami, taip pat ir dėl jų gana techninio ir sudėtingo pobūdžio;

12.

atkreipė dėmesį į tai, kad leidimai labiau atspindi centralizuotus ir vienodai nustatytus standartus ir reikalavimus. Nors atrodo, kad tai yra teigiamas dalykas, tačiau, žiūrint į leidimus, tampa vis sunkiau nustatyti, ką daro, gamina, apdoroja ar optimizuoja bendrovės;

13.

mano, kad Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (apimanti TIPK direktyvos persvarstymą) buvo pateikta praėjus vos kelioms savaitėms pasibaigus dabartinių teisės aktų dėl TIPK įgyvendinimo terminui, nustatytam 2007 m. spalio 31 d. Todėl persvarstymas vyksta nesulaukus, kol paaiškės TIPK direktyvos tinkamumas ir veiksmingumas, o dar svarbiau — iki bus galima visa apimtimi įvertinti jos poveikį išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimui.

14.

mano, kad septynių direktyvų sujungimas į vieną direktyvą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų yra labai ambicingas darbas, galbūt tinkamiau tai būdu daryti laipsniškai arba priimti pagrindų direktyvą ir su ja susijusias antrines direktyvas. Pagrindų direktyva taip pat suteiktų galimybę įtraukti kitas, tiesiogiai susijusias direktyvas, pvz., miesto nuotekų valymo direktyvą, netrukdant pagrindų direktyvą taisyti ateityje;

15.

palankiai vertina geresnio reguliavimo principą. Komisijos pasiūlymas septynias direktyvas sujungti į vieną, atrodytų, atitinka šį principą. Tam tikru mastu naujoji direktyva supaprastina leidimų išdavimo tvarką. Tačiau Komitetas mano, kad skirtingos direktyvos dalys nebuvo visiškai konsoliduotos ir kadangi vis dar esama didelių skirtumų tarp direktyvos ir GPGB pamatinių dokumentų, nebus galima išspręsti visų praktinių sunkumų;

16.

Komitetas abejoja, ar dabartinis apibrėžčių nesuderinamumas ir neaiškumai pašalinami šiuo pasiūlymu. Pavyzdžiui, neaišku, koks bus naujosios GPT (perėjimas nuo geriausios prieinamos technologijos prie geriausio prieinamo gamybos būdo) apibrėžties poveikis. Atsižvelgiant į platesnę technologijos, o ne tik gamybos būdo, perspektyvą, atsiras geresnė sąsaja su verslo investicijomis, bus sudarytos vienodesnės verslo sąlygos ir tokiu būdu bus priimti kūrybiškesni aplinkosaugos klausimų sprendimai;

17.

Komitetas labai susirūpinęs dėl galimų konsolidacijos pasekmių ateityje persvarstant direktyvą. Pasiūlymas šiuo metu apima kelias įvairias skirtingų specializuotų technikos žinių sritis. Dėl direktyvos apimties, ypač dėl jos sudėtingumo ateityje bus labai sunku, o gal net neįmanoma jos persvarstyti ir pritaikyti ją poreikiams ateityje ir technologiniams pokyčiams nustatant griežtesnius veiklos reikalavimus, pvz., išmetamųjų teršalų ribines vertes;

18.

supranta, kad Komisija siūlo spręsti sunkią problemą, susijusią su būsimais direktyvos pakeitimais, susiedama direktyvą su GPGB pamatiniais dokumentais. Direktyva nustatomi būtiniausi standartai, kurių reikia laikytis, o GPGB pamatiniai dokumentai, kuriuos galima lengvai pakeisti, užtikrins sistemos atnaujinimą atsižvelgiant į technologijų vystymąsi ir griežtesnes išmetamųjų teršalų ribines vertes (GPGB-ITK, žr. 1 priedą). Komitetas rimtai susirūpinęs dėl to, kad ateityje atsiras skirtumai tarp GPGB-ITK (persvarstytinuose GPGB dokumentuose) ir išmetamųjų teršalų ribinių verčių (direktyvoje). Yra didelė rizika, kad sistema gali pasenti ir dėl to tik labai nežymiai prisidėti prie būsimo aplinkos apsaugos vystimosi;

19.

primygtinai rekomenduoja įtraukti praktinę persvarstymo sistemą, leidžiančią iš dalies persvarstyti direktyvą (pvz., techninius skyrius ir išmetamųjų teršalų ribines vertes) taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą. Be to, jis susirūpinęs dėl to, kad teisės aktai ateityje bus derinami laikantis Sevilijos proceso (žr. 1 priedą), o tai nėra Sutartyje numatyta teisinė procedūra ir jai netaikoma demokratinė kontrolė.

20.

Komitetas patenkintas naujausiais GPGB dokumentų pataisymais ir vertina juos kaip naudingus pamatinius dokumentus. Tačiau dauguma GPGB pamatinių dokumentų yra prieinami tik anglų kalba, dėl to gali kilti sunkumų vietos ir regionų įstaigoms, vykdančioms priežiūrą ir išduodančioms leidimus. Tad Komitetas reikalauja išversti į visas oficialias ES kalbas svarbiausius GPGB pamatinių dokumentų skyrius (pvz., tuos, kuriuose apibūdinamos geriausias galimos priemonės (GPGB), žr. 1 priedą, konkrečiai pramonės šakai);

21.

todėl mano, kad yra neteisinga, jog GPGB pamatiniai dokumentai nėra dažniau naudojami ES ir rekomenduoja pagerinti jų naudojimą; pritaria naujam GPGB pamatinių dokumentų statusui ir būsimam įpareigojimui naudoti juos leidimų procedūroje. Komitetas aiškina naują GPGB pamatinių dokumentų statusą kaip labiau privalomą, nes šie dokumentai (kurie šiuo metu yra tik pamatiniai dokumentai, į kuriuos būtina atsižvelgti, tačiau nėra privalomi) dabar bus praktikoje privalomi;

22.

supranta, kad yra galimybių patobulinti GPGB pamatinius dokumentus. Kartais, atsižvelgiant į gamybos procesą, trūksta inovacijų ir patobulinimų. Pavyzdžiui, nukrypimų nuo duomenų rinkimo stebėsena šiuo metu naudojama nustatyti bendrovėms nuobaudas, nors galima būtų panaudoti priemonėms pagerinti. Kitas pavyzdys — neatitikimas tarp direktyvos skyriaus dėl lakiųjų organinių junginių ir atitinkamo GPGB pamatinio dokumento. Todėl Komitetas baiminasi, kad ne visuomet švariausiam būdui gali būti teikiama pirmenybė. Jeigu yra galimybių, vietos valdžios institucijos visuomet turėtų skatinti inovacijas vietos aplinkai pagerinti, o GPGB pamatinių dokumentų kokybė turėtų būti tokia, kad padėtų kompetentingoms valdžios institucijoms;

23.

mano, kad naujasis pamatinių GPGB pamatinių dokumentų statusas padidins politikos nuoseklumą išduodant taršos leidimus ir padės konkuruojančioms Europos įmonėms sukurti vienodas sąlygas;

24.

mano, kad Sevilijos procesas (žr. 1 priedą) yra būtinas ir tinkamas. GPGB pamatiniai dokumentai rengiami ir atnaujinami Sevilijoje remiantis Europos Komisijos pareigūnų ir ekspertų iš valstybių narių, pramonės įmonių ir NVO posėdžių rezultatais. Šių suinteresuotų subjektų bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus nustatant naujus geriausius prieinamus gamybos būdus ir rengiant naujus ar pakeistus GPGB pamatinius dokumentus. Todėl direktyvoje šis procesas turėtų būti išplėstas, o būtent tai šiuo metu ir daroma;

25.

atkreipė dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nedalyvauja Sevilijos procese ir prašo įtraukti jų atstovus į šį procesą. Vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip leidimus išduodančios institucijos ir už tikrinimus atsakingi organai turi svarbių žinių apie geriausius prieinamus gamybos būdus, todėl Sevilijos procesui būtų naudinga, jei jame dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis GPGB pamatinių dokumentų statusas galbūt galėtų turėti neigiamos įtakos Sevilijos procesui (žr. 1 priedą). Pasiekti sutarimą dėl GPGB bus dar sudėtingiau atsižvelgiant į naują privalomą GPGB pamatinių dokumentų pobūdį, nes valstybės narės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos galėtų pasirinkti labiau strateginį požiūrį jiems apibrėžti. Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, pramonei būtų naudinga, jei GPGB pamatiniuose dokumentuose būtų numatyti mažiau novatoriški standartai. Tokiu atveju Sevilijos procesas galėtų virsti lėtu ir neskaidriu politiniu procesu, užuot siekdamas geriausių techninių sprendimų paieškos;

27.

mano, kad ši padėtis gali lemti blogiau parengtus dokumentus. Galiausiai gali taip nutikti, kad turėsime pasenusią, silpną priemonę, kuri neskatina inovacijų ir negerina aplinkos kokybės, o iš tiesų silpnina naujosios pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos įgyvendinimą.

28.

pritaria naujosios pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos tikslui pagerinti politikos nuoseklumą išduodant taršos leidimus;

29.

norėtų pabrėžti, kad įvairiose ES valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimai išduoti leidimus skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje tiek vietos ir regionų valdžios institucijos, tiek šalies valdžia yra atsakingos už išduodamus leidimus. Nyderlanduose su taršos susijusios veiklos vykdytojams leidimus išduoda savivaldybės ir regionai, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje pagrindiniai oro taršos šaltinių subjektai yra centrinės valdžios kompetencijos sritis. Vyraujanti visoje ES vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo šioje politikoje tendencija yra ta, kad nacionaliniu lygiu nustatyti standartai įgyvendinami vietos arba regionų lygiu;

30.

nurodo, kad vietos bendruomenėse atsiranda švaresnės gamybos būdų inovacijų. Švaresnės gamybos būdus vysto keletas šalių, pvz., NVO, bendrovės ir kompetentingos institucijos. Šiuo metu vietos valdžios institucijos dažniausiai atlieka tik stebėseną. Direktyva turėtų sudaryti ir galimybes įvairioms šalims (vietos administracijoms ir bendrovėms) tarpusavyje bendradarbiauti, kad jos galėtų skatinti inovacijas. Tinkamų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių galima rasti Nyderlanduose ir Danijoje bei Rytų Europos šalyse, pvz., Rumunijoje;

31.

pabrėžia, kad reikia tam tikro lankstumo. Vietos aplinkybės skiriasi, o pramoniniai įrenginiai, net gaminantys panašius produktus, veikia nevienodai visoje ES dėl skirtingų vietos sąlygų. Vietos ir regionų valdžios institucijos kuria savo geografinei sričiai pritaikytus sprendimus. Vietos ir regionų lygiu visada reikia rūpintis, kaip išlaikyti tinkamą aplinkos apsaugos ir ekonominių veiksnių pusiausvyrą. Net jei nors aplinkos gerinimas yra bendras politinis tikslas, kasdieniame gyvenime regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka pasirinkti skirtingus aplinkos parametrus ir dažnai daryti kompromisus keičiant vienas priemones kitomis priemones dėl jų poveikio aplinkai. Išduodant leidimus galimybė daryti išimtis dėl teršalų ribinių verčių, susijusių su geriausiomis galimomis priemonėmis (GPGB — ITK), ypač svarbi regionams tose valstybėse narėse, kur tradiciškai egzistuoja savanoriški susitarimai su įmonėmis ir kur administracijos sprendimų galimybių drastiškai neriboja teisės aktai;

32.

tačiau tvirtai įsitikinęs, kad lankstumą būtina riboti; turėtų būti vienodų konkurencijos sąlygų ir sprendimų priėmimo vietos lygiu pusiausvyra. Todėl komitetas džiaugiasi, kad į pačią direktyvą įtraukti išmetamųjų teršalų ribines vertes, tai padės gerinti aplinkos apsaugą visoje ES. Lankstumas gali lemti piktnaudžiavimą, todėl Komitetas labai džiaugiasi tuo kad vietinės leidimų išdavimo procedūros yra pakankama garantija norint užkirsti tam kelią, kadangi leidimus išduodančios institucijos gali nukrypti nuo direktyvos tik remdamosi poveikio įvertinimu (16 straipsnio 3 dalis), ir privalo visuomenei argumentuoti savo sprendimą (26 straipsnio 3 dalies f punktas);

33.

Regionų komitetas visiškai nesutinka su Komisijos pasiūlymu suteikti leidžiančių nukrypti nuostatų kriterijus, kurie būtų taikomi atsižvelgiant į vietos aplinkos sąlygas pagal komitologijos procedūrą (16 straipsnio 3 dalis) dėl šių priežasčių:

34.

palankiai vertina mintį skatinti inovacijas, tačiau abejoja, ar direktyva tikrai suteikia tam reikalingą tvirtą pamatą;

35.

pritaria tam, kad leidimai būtų dažnai peržiūrimi. Jei reikalavimai leidimams gauti bus nuolat atnaujinami, bus naudojama vis daugiau švaresnių technologijų, taigi pramonės emisija darys mažesnį poveikį aplinkai. Kad naujovės iš tiesų būtų diegiamos, būtina įvykdyti dvi sąlygas. Pirmoji iš jų — teisinis tikrumas, kurio reikia investiciniam kapitalui gauti. Reikės atsižvelgti į verslo ciklus ir į valstybėse narėse nusistovėjusią praktiką tas pačias leidimų sąlygas taikyti aštuonerius metus. Visa tai turi atsispindėti nuostatose dėl leidimo sąlygų pritaikymo prie naujų ar atnaujintų GPGB pamatinių dokumentų (žr. 22 straipsnio 3 dalį). Antroji sąlyga — sudarytos galimybės taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kurios leistų tinkamai išbandyti ką tik pasirodžiusias arba naujas technologijas. Komiteto nuomone, 16 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas kai kuriais atvejais gali būti per griežtas, bent jau pirmuosius ketverius metus nuo naujo GPGB pamatinio dokumento paskelbimo;

36.

išreiškia susirūpinimą dėl naujojo GPGB pamatinių dokumentų statuso, galinčio suvaržyti inovacijas pramonėje, nes numatytas per menkas atpildas už tvarumą. Europos pramonė nebus skatinama tapti ar išlikti lydere pasaulyje naujų, švarių technologijų srityje; bus sunkiau spręsti išliekančias aplinkos problemas Europos Sąjungoje;

37.

pageidautų, kad direktyva būtų įgyvendinama taip, kad pramonės įmonės nebūtų netiesiogiai skatinamos dideliu mastu perkelti savo veiklą į „taršos rojų“ užsienyje;

38.

norėtų nurodyti, kad nors didelių žemesnės kategorijos deginimo įrenginių, nuo 20 iki 50 megavatų (MW), įtraukimas yra svarbus naujos direktyvos aspektas, kalbant apie ūkius, abejotina, ar daugiau smulkių gyvulininkystės ūkių įtraukimas atneš didesnę naudą aplinkai, kad būtų pateisinta administracinė našta.

39.

laikosi nuomonės, kad geresnis reguliavimas yra ne tik neatsiejamas nuo teisės aktų supaprastinamo, bet ir reikalauja racionaliai tvarkyti išlaidas bei mažinti administracinę naštą. Komitetas abejoja, ar pasiūlyme tikrai atsižvelgiama į šiuos reikalavimus;

40.

išreiškia susirūpinimą dėl daugybės reikalavimų, kurie turi būti taikomi tikrinimams, stebėsenai, leidimų išdavimo sąlygų peržiūrai ir atitikties ataskaitų teikimui;

41.

tikrinimus vertina kaip svarbią tinkamo direktyvos įgyvendinimo sąlygą, todėl džiaugiasi, kad šis aspektas direktyvoje yra numatytas. Vis dėlto Komitetas abejoja, ar ne geriau būtų šį klausimą išsamiai reglamentuoti ne direktyvoje, o Rekomendacijose dėl būtiniausių aplinkosauginių tikrinimų kriterijų (RBATK). Taip būtų galima išvengti ir galimų neatitikimų tarp direktyvos ir (šiuo metu peržiūrimų) RBATK;

42.

mano, kad, laikantis pasiūlymo, kasmet pateikiant atitikties leidimo sąlygoms ataskaitą (8 straipsnis) turėtų būti pateikiamas ir palyginimas su geriausiomis galimomis priemonėmis (24 straipsnis). Tokia praktika užkrautų bereikalingą administracinę naštą. Kadangi visi leidimams keliami reikalavimai turi būti pagrįsti geriausiomis galimomis priemonėmis, turėtų pakakti to, kad yra laikomasi leidimams gauti nustatytų reikalavimų. Dauguma stebėsenos duomenų yra netikslūs; todėl pranešus šiuos duomenis taikomos priemonės nepagerės; ir nežinia, ar prisidėtų prie geresnio reglamentavimo;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės kas treji metai teikia direktyvos vykdymo ataskaitą. Nors ataskaita teikiama tik kartą per trejus metus, šis darbas užkrauna didelę administracinę naštą vietos ir regionų valdžios institucijoms. Todėl primygtinai siūlytume, kad valstybės narės visą laiką savo bylose saugotų visus su savo valstybe susijusius duomenis, su kuriais Komisija galėtų bet kada susipažinti. Tai turėti pakeisti dabartinę atsiskaitymo sistemą, be to, prisidėtų prie geresnio reguliavimo;

44.

pažymi, kad veiklos vykdytojas, galutinai nutraukdamas veiklą, turi atkurti pirminę eksploatavimo vietos būklę, kuri yra apibūdinta pagrindinėje ataskaitoje (23 straipsnis). Komitetas šią nuostatą supranta taip, kad dirvožemis turi būti švaresnis už tą, kuris buvo prieš pradedant veiklą. Komiteto nuomone, dirvožemio užterštumas turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į tai, kokia bus tolesnė šios eksploatacijos vietos paskirtis. Toks požiūris daug labiau atitinka principą „teršėjas moka“;

45.

mano, kad pasiūlymu reikalaujama reguliarios dirvožemio ir požeminių vandenų stebėsenos prieš pradedant įrenginio veiklą ir tokios veiklos metu. Tačiau jau pats leidimas užtikrina pakankamą dirvožemio ir požeminių vandenų apsaugą. Tam tikrais atvejais galima būtų (ir derėtų) pagalvoti apie papildomą stebėseną, tačiau tokia tvarka neturėtų būti privaloma visais atvejais;

46.

sutinka su tuo, kad visuomenei turėtų būti suteikta pakankamai informacijos apie TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) įrenginius. Komitetas pabrėžia, kad visuomenei, specialiai to paprašius, turėtų būti sudarytos sąlygos bet kada susipažinti su šia informacija;

47.

nepritaria pasiūlymui taikyti komitologijos procedūrą nustatant keletą kriterijų, pavyzdžiui, dirvožemio stebėsenos ir rizikos analizės. Komiteto nuomone, šiuos kriterijus reikėtų numatyti jau direktyvoje ir dėl jų reikėtų diskutuoti nuolat vykstančio teisėkūros proceso fone.