19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/1

—

visiškai pritaria nuomonei, kad pasaulinė terorizmo grėsmė kelia didelį pavojų demokratijai, žmogaus teisėms ir ekonominiam bei socialiniam vystymuisi visoje tarptautinėje bendruomenėje,

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms teks svarbiausias vaidmuo įgyvendinant ES kovos su terorizmu strategiją. Būtent šios institucijos bus „prevencijos“ ramsčio ir kovos su terorizmu ir radikalėjimu iniciatyvų įgyvendinimo valstybėse narėse varomoji jėga,

—

pripažįsta ES kovos su radikalėjimu strategijos, įgyvendinamos kartu su ES kovos su terorizmu strategija, svarbą, tačiau pabrėžia, kad šiose strategijose turi būti numatytos galimybės jas įgyvendinti vietos lygiu, remiantis vietos patirtimi ir žiniomis, sukuriant aiškias struktūras bendruomenėms rinkti informaciją, teikiant paramą ir skiriant išteklius vietos valdžios institucijoms kovos su smurtiniu radikalėjimu projektams, kur tai būtina, įgyvendinti; pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios administracijų vaidmuo siekiant užkirsti kelią terorizmui ir smurtinio radikalėjimo plitimui turėtų būti stiprinamas bendradarbiaujant kartu su ES ir valstybių narių vyriausybėmis,

—

rekomenduoja valstybėse narėse rengti viešas konsultacijas vietos lygiu, kad būtų kuo įvairiapusiškiau suvokta su terorizmu susijusi vietos lygio patirtis, terorizmo koncepcija ir motyvai, dėl kurių linkstama į ekstremizmą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konsultacijos ir dalyvavimas atvertų galimybes tiems asmenims, kurie paprastai nedalyvauja vietos demokratijoje,

—

pritaria antrajam krizės valdymo planų tarpusavio vertinimui, kurį šiuo metu atlieka Komisija; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visapusiškai ir aktyviai dalyvautų vertinime,

—

ragina Sąjungą užtikrinti, kad visoje kovos su terorizmu politikoje būtų tiesiogiai atsižvelgta į lygybę ir žmogaus teises ir būtų užtikrinta, kad intervencinės priemonės tam tikrose bendruomenėse nesukeltų neigiamų išgyvenimų ir nepastūmėtų susvetimėjimo ir ekstremizmo link.

Pranešėjas

:

Lordas Graham TOPE (UK/LDAE) Londono Satono tarybos ir Londono miesto policijos priežiūros valdybos (Metropolitan Police Authority) narys

1.

visiškai pritaria nuomonei, kad pasaulinė terorizmo grėsmė kelia didelį pavojų demokratijai, žmogaus teisėms ir ekonominei bei socialinei plėtrai visoje tarptautinėje bendruomenėje;

2.

pripažįsta, kad dėmesys neišvengiamai bus nukreiptas į Al-Qaeda kurstomą terorizmą ir mūsų bendruomenėse pastebimą radikalėjimą, vedantį į smurtinį ekstremizmą, tačiau primena, kad daug pastarojo laikotarpio teroro aktų įvykdė žmonės, gimę ir užaugę šalyje, kurioje aktas buvo įvykdytas, arba kitoje ES valstybėje, dažnai reaguodami į šalies, kurioje įvyko išpuolis, vidaus padėtį ir nebūtinai visų pirma vadovaudamiesi religiniais motyvais. Nepaisant to, RK pripažįsta, kad Al-Qaeda kurstomo terorizmo grėsmė yra svarbus saugumo klausimas, su kuriuo šiandien susiduria ES;

3.

mano, kad ES kovojant su terorizmu daugiausiai dėmesio turi būti skirta dviems aspektams: pirma, tiesioginei kovai su teroristine veikla, ir, antra, prevencijos priemonėms. Kuo anksčiau bus nustatytos ir pašalintos smurtinius išpuolius lemiančios priežastys, tuo geriau. Labai naudinga būtų išsamiau išanalizuoti priežastis ir motyvus, skatinančius asmenis remti ir finansuoti teroristinę veiklą bei joje dalyvauti;

4.

pripažįsta, kad kalbant apie terorizmą negalima neatsižvelgti į religinį aspektą. Reikėtų plačiau skelbti, kad jokiomis aplinkybėmis negalima pateisinti teroristinių veiksmų;

5.

todėl mano, kad ES privalo imtis iniciatyvos ir remti priemones, kuriomis siekiama sumažinti terorizmą pasitelkiant religijų ir kultūrų dialogą;

6.

mano, kad terorizmo prevencijos srityje ypač svarbus ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Turėtų būti remiamos šio išorės bendradarbiavimo strategijos, tiek keičiantis informacija, tiek plėtojant labiau praktinį policijos ar muitinių bendradarbiavimą;

7.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms teks svarbiausias vaidmuo įgyvendinant ES kovos su terorizmu strategiją. Būtent šios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionaliniais ir regionų teisėsaugos organais, atsakingais už asmenų ir nuosavybės apsaugą, sieks įgyvendinti „prevencijos“ ramstį ir būsimas kovos su terorizmu ir radikalėjimu iniciatyvas valstybėse narėse;

8.

atkreipia dėmesį į didelę pažangą, pasiektą valstybėse narėse nuo 2002 m., kai buvo parengti pagrindų teisės aktai įgyvendinant kitus tris ramsčius: apsaugos, persekiojimo ir reagavimo. Be to, pritaria dabartinės iniciatyvos pasiūlymams sustiprinti kovą su terorizmu: sukurti kovos su terorizmu strategijos teisinę bazę, įskaitant baudžiamąją atsakomybę už teroristų rengimą, verbavimą ir viešą kurstymą įvykdyti teroristinius nusikaltimus, užkirsti kelią teroristams naudoti sprogmenis, naudoti oro linijų keleivius duomenis atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyti terorizmo finansavimo veikos baudžiamumą ir vykdyti prevenciją šioje srityje, pripažinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros būtinybę ir taip padėti policijai visoje Sąjungoje apsaugoti gyventojus nuo teroristinių išpuolių;

9.

vis dėlto teigia, kad ES, stiprindama kovą su terorizmu, kartu su valstybėmis narėmis, teisėsaugos organais, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir joms pavaldžiomis saugumo pajėgomis turėtų daugiau investuoti į „prevencijos“ ramstį. Terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos negalima pasiekti tik teisinėmis priemonėmis ir privalomu įstatymų vykdymu. Be to, vien represinės priemonės nebus veiksmingos ir net gali turėti skaudžių pasekmių, jei nebus imtasi veiksmų siekiant užtikrinti palankias perspektyvas ir vietą visuomenėje asmenims, kuriems radikalėjimas ir teroristų verbavimas gali daryti ypač stiprų poveikį;

10.

mano, kad siekiant užkirsti kelią terorizmui, būtina vykdyti prevenciją šalinant glaudžiai su juo susijusius veiksnius, kurie sudaro palankias sąlygas radikalėjimui ir gali lemti teroristinius veiksmus;

11.

pripažįsta, kad terorizmo prigimtis ir jį įkvepiančios idėjos dažnai būna pasaulinio masto. Tačiau Komitetas teigia, kad tiesioginį terorizmo poveikį realiai ir asmeniškai patiria kiekvienas pilietis ir bendruomenė. Asmenys, kurie planuoja ir remia smurtinio ekstremizmo veiksmus, gyvena ir veikia nevaržomai kaip Europos piliečiai ir mūsų bendruomenių nariai, naudojasi vietos paslaugomis ir vietos demokratija, bendrauja su vietos gyventojais. Todėl valstybės narės, remdamosi visoje ES sukaupta patirtimi, pripažįsta būtinybę iš esmės išanalizuoti priežastis ir įvykius, pastūmėjusius Europos piliečius smurtinio ekstremizmo ir Al-Qaeda judėjimo link, siekiant juos suprasti ir užkirsti jiems kelią;

12.

mano, kad siekiant kovoti su smurtiniu radikalėjimu būtina parengti tikslines priemones vietos lygiu. Vietos ir regionų valdžios institucijos, esančios arčiausiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių, atlieka ypač svarbų vaidmenį užtikrinant ES piliečiams kuo visapusiškesnę socialinę įtrauktį vengiant bet kokios diskriminacijos bei vykstančios taikioje ir demokratiškoje aplinkoje;

13.

primena, kad 2003 m. Europos Tarybos kongresas patvirtino konkrečias rekomendacijas dėl vietos valdžios institucijų vaidmens sprendžiant terorizmo klausimą.

14.

pritaria Europos Komisijos pastangoms dėmesį sutelkti į kovos su terorizmu strategijos prevencijos ramstį ir pritaria planams 2008 m. paskelbti komunikatą dėl kovos su smurtiniu radikalėjimu. Tačiau Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad antiteroristinėms žinyboms prevencija yra svarbus organizacinis posūkis, kuriam reikia vietos ir regionų valdžios institucijų žinių, patirties ir bendradarbiavimo;

15.

pritaria Europos Sąjungos iniciatyvai paskelbti 2008 m. Kultūrų dialogo metais, kadangi tai yra išskirtinė priemonė skatinti veiksmingą dialogą, toleranciją ir skirtingų kultūrų bei tikėjimų tarpusavio supratimą;

16.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios administracijų vaidmuo siekiant užkirsti kelią terorizmui ir smurtinio radikalėjimo plitimui turėtų būti stiprinamas bendradarbiaujant kartu su ES ir valstybių narių vyriausybėmis. Todėl rekomenduoja kiekvienoje valstybėje narėje, bendradarbiaujant su nacionalinėmis vyriausybėmis, policija ir vietos bendruomenėmis, sukurti vietos ir regionų valdžios institucijų tinklų sistemą (dalyvaujant regionų pajėgoms, turinčioms išimtinę kompetenciją asmenų ir turto apsaugos srityje), kad būtų galima lengviau keistis gera praktika socialinės įtraukties srityje ir profesionaliai išnagrinėti, kaip atsiranda smurtinis ekstremizmas rajonuose ir seniūnijose ir padėti suprasti šį reiškinį;

17.

rekomenduoja valstybėse narėse rengti viešas konsultacijas vietos lygiu, kad būtų kuo įvairiapusiškiau suvokta su terorizmu susijusi vietos lygio patirtis, terorizmo koncepcija ir motyvai, dėl kurių linkstama į ekstremizmą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konsultacijos ir dalyvavimas atvertų galimybes tiems asmenims, kurie paprastai nedalyvauja vietos demokratijoje;

18.

ketina šią nuomonę papildyti ir suteikti paramą Komisijai ir kovos su terorizmu koordinatoriui rengiant praktines gaires, kuriose būtų išdėstyta geriausia įvairių sričių dalyvavimo ir partnerystės projektų, skirtų kovai su radikalėjimu, vykdymo praktika;

19.

rekomenduoja, kad pats RK kiekvienais metais organizuotų renginį, skatinantį strateginį mokymąsi, vietos ir regionų valdžios institucijoms keičiantis patirtimi visos Europos lygiu, ir remiantį tolesnį vietos lygio intervencijos iniciatyvų vystymą siekiant užkirsti kelią terorizmui ir smurtiniam ekstremizmui.

20.

pripažįsta ES kovos su radikalėjimu strategijos, įgyvendinamos kartu su ES kovos su terorizmu strategija, svarbą, tačiau pabrėžia, kad abiejose šiose strategijose turi būti numatytos galimybės jas įgyvendinti vietos lygiu, remiantis vietos patirtimi ir žiniomis, sukuriant aiškų pagrindą bendruomenėms rinkti informaciją, teikiant paramą ir skiriant išteklius vietos valdžios institucijoms kovos su smurtiniu radikalėjimu projektams, kur tai būtina, įgyvendinti;

21.

rekomenduoja priimti Priumo konvencijos nuostatas dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo kovojant su terorizmu.

22.

ragina valstybes nares ir policiją sukurti aiškią ir saugią sistemą vietos ir regionų partneriams (įskaitant vietos ir regionų policijos padalinius) keistis informacija su kovos su terorizmu ir smurtiniu radikalėjimu prevencijos padaliniais;

23.

pabrėžia, kad įdiegtoje sistemoje, skirtoje bendruomenės lygiu rinkti operatyvinius duomenis, turėtų būtų atsižvelgtą į saugumo aspektą, pagrindines piliečių teises ir duomenų apsaugą, susijusią su vietos partnerių ir policijos informacijos keitimusi tarpusavyje. Būtina sudaryti galimybes piliečiams anonimiškai teikti informaciją vietos valdžios institucijoms ir policijai apie galimus terorizmo aktus;

24.

taip pat mano, jog labai svarbu, kad renkant informaciją apie bendruomenes būtų aiškios ribos tarp policijos, policijos įstaigų ir vietos valdžios institucijų; sistemos turi būti sukurtos taip, kad vietos ir regionų partneriai būtų užtikrinti, jog toks dalyvavimas nepakenks santykiams su bendruomenėmis, kad informacijos šaltiniai būtų apsaugoti, o policijai nepriklausantys partneriai padėtų savanoriškai;

25.

rekomenduoja Europos Sąjungai parengti gaires, padėsiančias sukurti informacijos keitimosi sistemas, ir užtikrinti, kad jos būtų stabilios, teisingos ir saugios.

26.

ragina valstybes nares remti vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiančias užmegzti glaudesnius darbo santykius su policija (tiek pavaldžia valstybei, tiek regionų lygmens) ir baudžiamojo teisingumo institucijomis kovos su radikalėjimu projektams parengti. Projektai turėtų būtų rengiami ir skirti sritims, nustatytoms remiantis turimais operatyviniais duomenimis, naudojantis naujausiais policijos duomenis kartu su vietos ir regionų žiniomis ir patirtimi;

27.

siūlo remti kultūrų dialogo idėją ir socialinės integracijos plano įgyvendinimą vietos lygiu siekiant užkirsti kelią radikalėjimui ir smurtui;

28.

pripažįsta, kad valstybių narių skiriamų išteklių dydis svyruos atsižvelgiant į surinktus operatyvinius duomenis. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad ir toliau būtina nuolat veikti išvien su bendruomenėmis siekiant ištirti dabartinių projektų veiksmingumą, užmegzti ilgalaikius piliečių, teisėsaugos organų ir vyriausybių tarpusavio ryšius kovojant su terorizmu, ir atsižvelgti į nuomonių ir demografinių procesų raidą. Atitinkamai turėtų būti pakoreguoti projektų ištekliai ir tikslai;

29.

rekomenduoja valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms su bendruomenėmis parengti projektus smurtinio ekstremizmo ideologijai pakirsti, o tradicinei mąstysenai — paremti. Tokie projektai turėtų būti pagrįsti tvirtomis profesinėmis gairėmis, o jų veiksmingumą turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Todėl RK siūlo valstybėms narėms bei vietos ir regionų valdžios institucijoms bendrai surasti tradicinius bendruomenės lyderius smurtiniams radikalams diskredituoti ir remti įtikinamas alternatyvias idėjas, paneigiančias ekstremistų idėjas;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausios žinomos terorizmo priežastys yra nepasitenkinimas visuomene, bejėgiškumo jausmas ir atskirtis. Gerai veikiančioje demokratinėje visuomenėje pavojus, kad įsitvirtins ir išplis teroristinės idėjos ir teroristiniai tinklai, yra mažesnis; todėl mano, kad ypač svarbu, jog demokratijos skleidimas ir pilietinių ir politinių teisių gerbimas būtų svarbi kovos su terorizmu priemonių dalis;

31.

pripažįsta, kad terminologija yra sudėtingas ir opus klausimas, todėl asmenys, vadovaujantys kovos su radikalėjimu iniciatyvoms, turi turėti nemažai žinių ir atlikti daug tyrimų;

32.

rekomenduoja valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms remti pažeidžiamas vietos įstaigas, pavyzdžiui, mokyklas, tęstinio švietimo centrus, universitetus, mečetes ir religines institucijas, kad būtų nustatyta smurtinio radikalėjimo veikla mokyklų ir universitetų teritorijose, sužlugdyti radikalių veikėjų veiklą ir skleidžiant teigiamas ir įdomias alternatyvias idėjas remti tuos asmenis, kurie neapsaugoti nuo smurtinio radikalėjimo, kad jie atsispirtų ekstremistų propagandai;

33.

rekomenduoja valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiauti su kalėjimais, probacijos ir pataisos įstaigomis, kad būtų išaiškinta, sužlugdyta ir sustabdyta sulaikymo įstaigose atsidūrusių smurtinio radikalizmo šalininkų veikla;

34.

mano, kad tokių projektų įgyvendinimas turėtų būti koordinuojamas regionų mastu su policija ir policijos agentūromis, o ją prižiūrėti turėtų vietos ir regionų valdžios institucijos ar panašios įstaigos ir teikti informaciją nacionalinei vyriausybei, kad ji įvertintų veiksmų raidą;

35.

mano, kad, norint remti šiuos projektus, Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir policijai labai svarbu sukurti ES tinklus, apimančius regionams pavaldžias policijos tarnybas, atsakingas už asmenų ir turto apsaugą, bei antiteroristinius padalinius, geriausiai praktikai, gairėms, paramai nustatyti ir parengti specialistus, atsakingus už įgyvendinimą vietos lygiu.

36.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vadovaujantis vaidmuo yra labai svarbus įgyvendinant terorizmo prevencijos strategiją visose valstybėse narėse;

37.

rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms tvirtu vadovavimu padidinti gyventojų gebėjimą atsispirti smurtinių ekstremistų propagandai. Todėl rekomenduoja valdžios institucijoms:

38.

mano, kad skaidri ir atskaitinga policija yra pamatinis veiksnys visuomenės pasitikėjimui ugdyti, kad galima sutramdyti terorizmą skatinant visuomenę remti antiteroristines operacijas ir nacionalines bei vietos intervencines priemones, skirtas duoti atkirtį smurtiniam ekstremizmui. Todėl RK siūlo tiek valstybėms narėms, tiek ir už saugumą bei asmenų bei turto apsaugą atsakingoms regionų lygio struktūroms, turinčioms antiteroristinius padalinius arba rinktines, apsvarstyti būdus, kaip sustiprinti pasitikėjimą policija vietos lygiu, kai reikia, prašant paramos ir mokantis iš Europos ir tarptautinių partnerių;

39.

ragina Komisiją siūlyti būdus, kaip ji galėtų paremti valstybes nares svarstant kovos su terorizmu integravimo į tradicinę policijos veiklą klausimą, prireikus padedant valstybėms narėms ir policijai mokytis vienos iš kitų;

40.

pripažįsta, jog labai svarbu, kad policijos sudėtis atspindėtų bendruomenės, kuriai ji tarnauja, įvairovę, nes taip ugdomas pasitikėjimas ir kuriami konstruktyvūs policijos ir visuomenės bendravimo būdai. Todėl RK mano, kad visose valstybėse narėse vietos lygiu turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos konstruktyvioms diskusijoms, skatinančiomis policijos tarnybų įvairovę ir vienodas galimybes.

41.

pritaria antrajam krizės valdymo planų tarpusavio vertinimui, kurį šiuo metu atlieka Komisija;

42.

vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visapusiškai ir aktyviai dalyvautų vertinime. Pasimokiusi iš 2005 m. liepos mėn. Londone įvykdytų sprogdinimų tyrimo, ji turėtų užtikrinti aiškų atsakomybės pasidalijimą ir pavaldumo tvarką tarp įvairių agentūrų ir įstaigų, kurios buvo įpareigotos parengti nepaprastosios padėties planus bei teikti skubios pagalbos paslaugas;

43.

tvirtai remia nuostatą dėl asociacijų, teikiančių paramą teroristinių išpuolių aukoms, tinklų sukūrimo ir pripažįsta RK vaidmenį padedant skleisti patirtį visose valstybėse narėse;

44.

pritaria planams teikti paramą moksliniams tyrimams ir parengti techninius sprendimus, padėsiančius policijai dirbti visoje Sąjungoje, kad piliečiai būtų apsaugoti nuo teroristinių išpuolių. Komitetas ragina Sąjungą remti techninius sprendimus visuose keturiuose ramsčiuose, tarp jų apsunkinti ekstremistams galimybes naudoti savo veiklai internetą, ir užtikrinti, kad už tai būtų atsakingi ne tik teisėsaugos organai. Todėl RK ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių tokiems vystomiems projektams;

45.

ragina valstybes nares sukurti saugumo srityje koordinavimo mechanizmus atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimus, kad šios institucijos galėtų užtikrinti visuomenės saugumą žmonių susibūrimo vietose, pirmiausia rengti planus taip, kad būtų užkirstas kelias teroristiniams išpuoliams;

46.

ragina Sąjungą užtikrinti, kad visoje kovos su terorizmu politikoje būtų tiesiogiai atsižvelgta į lygybę ir žmogaus teises ir būtų užtikrinta, kad intervencinės priemonės tam tikrose bendruomenėse nesukeltų neigiamų išgyvenimų ir nepastūmėtų susvetimėjimo ir ekstremizmo link.