Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006IE0594

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Vartotojų politikos teisinio pagrindo

    OL C 185, 2006 8 8, p. 71–79 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    8.8.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 185/71


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Vartotojų politikos teisinio pagrindo

    (2006/C 185/13)

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2005 m. vasario 10 d. nusprendė parengti nuomonę dėl Vartotojų politikos teisinio pagrindo

    Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šia tema organizavimą, 2006 m. kovo 28 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Jorge Pegado Liz.

    426-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. balandžio 20–21 d. (balandžio 20 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 45 nariams balsavus už, 26-prieš ir 2 susilaikius.

    1.   Santrauka

    1.1

    Kiekvienoje teisinėje bendrijoje politika, kurią ši bendrija siekia vykdyti, turi remtis teisiniu pagrindu, nustatančiu šios bendrijos galias ir jos kompetencijos sritis. Europos Sąjunga yra teisinė bendrija, privalanti laikytis šio reikalavimo.

    1.2

    Kad teisinis pagrindas būtų adekvatus, veikiantis ir veiksmingas, jis privalo būti aiškus, tikslus ir savarankiškas. Jame turi būti išdėstyti politikos, kurią siekia vykdyti ši teisinė bendrija, tikslai, pagrindiniai principai ir įgyvendinimo kriterijai. Jis turi apimti visas politikos, kuriai jis buvo skirtas, sritis.

    1.3

    Priėmus Mastrichto sutartį, Europos Sąjungoje naujuoju vartotojų teisių gynimo politikos teisiniu pagrindu tapo jos 129-A straipsnis. Netrukus prieita prie nuomonės, kad jis nepakankamai išsamus šios srities politikai vystyti.

    1.4

    Metams bėgant pasitvirtino, kad šis teisinis pagrindas netaikomas praktikoje dėl gausių spragų ir kad jis nėra nei tinkamas, nei veiksmingas siekiant skatinti tikros vartotojų apsaugos politikos plėtojimą Bendrijos lygiu.

    1.5

    Naujuoju Amsterdamo sutarties 153-uoju straipsniu padaryti pakeitimai nepajėgė pašalinti nurodytų spragų, o su Konstitucijos Europai priėmimu susiję siūlomi teisės aktai taip pat nesprendė šių klausimų.

    1.6

    Akivaizdu, kad vartotojų politika yra viena artimiausių Europos piliečiams politikos krypčių. Ji gali turėti lemiamos įtakos skatinant juos siekti tokio europietiškojo idealo, kuris geriausiai atitinka jų poreikius ir lūkesčius, tačiau iki šiol ne visuomet tai pavykdavo pasiekti (1).

    1.7

    Komisijos gairėse dėl vartotojų apsaugos politikos (2) patvirtinama, kad kelia nerimą blogėjanti vartotojų apsauga ir jų interesų rėmimas. Dėl šių trūkumų būtina skubiai persvarstyti teisinį pagrindą, kurį sudaro Sutartis.

    1.8

    Būtent tokie klausimai nagrinėjami šioje nuomonėje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas konstatuoja, kad būtina ne vien tik tvirta politinė valia vystyti vartotojų interesų apsaugos politiką ir remti juos, aktyviai joje dalyvaujant, ginti savo interesus visose Bendrijos politikos srityse, reikia dar ir nuodugniai ištirti, kaip pakeisti teisinį pagrindą, kad juo galėtų būti grindžiama vartotojų interesų apsaugos politika.

    1.9

    Daugelio Europos teisininkų, visuotinai pripažintų savo srities ekspertų, padedamas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gali pasiūlyti naują vartotojų politikos teisinį pagrindą. Jis turėtų iš esmės prisidėti tobulinant teisės aktus, juos supaprastinant ar net sumažinant jų skaičių, o Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms rekomenduojama atsižvelgti į šį pasiūlymą ateityje peržiūrint Sutarties tekstą.

    2.   Įžanga. Nuomonės savo iniciatyva tikslas

    2.1

    EESRK priėmė šią nuomonę savo iniciatyva siekdamas Europos lygiu skatinti išsamų vartotojų politikos teisinio pagrindo persvarstymą, atsižvelgiant į Sutarties 153 straipsnį ir jį susiejant su valstybėms narėms pateiktos tvirtinti Konstitucijos Europai tekstu ir su antrinės teisės aktais. Jis taip pat pasirūpino, kad svarstyme dalyvautų šiuo klausimu suinteresuoti atstovai ir Bendrijos vartotojų teisės srities specialistai.

    2.1.1

    Gerai suvokdami, kad dabartinė 153 straipsnio redakcija turi trūkumų, daugelis dalyvaujančiųjų svarstyme vieningai pritarė nuomonei, kad būtent dėl šių trūkumų šis straipsnis nebuvo taikomas praktikoje kaip teisinis antrinės teisės pagrindas vartotojų teisių ir interesų gynimo politikai Europos Sąjungoje plėtoti. Būtų labai naudinga vartotojų politiką grįsti tinkamu, veiksmingu ir efektyviu teisiniu pagrindu.

    2.2

    Patobulinus Sutartyje nustatytą vartotojų politikos teisinį pagrindą, teigiamą poveikį pirmiausia pajustų visos Europos institucijos, o ypač pilietinės visuomenės organizacijos, vartotojų organizacijos ir socialinių interesų gynėjai.

    2.2.1

    Buvo nuspręsta, kad EESRK, kaip organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujanti institucija, gali geriausiai įgyvendinti šį tikslą, plėtodama dialogą su socialinių interesų gynėjais ir užsitikrindama šios srities ekspertų iš universitetų paramą.

    2.2.2

    EESRK mano, kad vartotojų politika tikrai yra viena artimiausių Europos piliečiams politikų. Ji gali ir privalo daryti lemiamą įtaką skatindama juos siekti tokio europietiškojo idealo, kuris geriausiai atitinka jų poreikius ir lūkesčius.

    2.2.3

    2005 m. spalio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete buvo išklausyti gausaus atstovų būrio atsakymai į šiam tikslui parengtos anketos klausimus. Jų nuomonės ir pasiūlymai leido geriau pagrįsti šią nuomonę. EESRK labai dėkoja visiems padėjusiems rengti šį dokumentą. (3)

    3.   Svarstomas klausimas — vartotojų politikos teisinis pagrindas

    3.1

    Dabartinis vartotojų apsaugos politikos teisinis pagrindas yra Sutarties XIV antraštinės dalies, pavadintos Vartotojų apsauga, 153 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodoma:

    1.

    „Siekdama remti vartotojų interesus ir užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą, Bendrija padeda užtikrinti vartotojų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, taip pat skatinti jų teisę į informaciją, šviečiamąją veiklą ir burtis į organizacijas savo interesams ginti.

    2.

    Į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis.

    3.

    Bendrija šio straipsnio I dalyje nurodytų tikslų padeda siekti:

    a)

    priemonėmis, kurios pagal 95 straipsnį priimamos vidaus rinkos sukūrimui užbaigti;

    b)

    priemonėmis, kuriomis remiama, papildoma ir stebima valstybių narių vykdoma politika.

    4.

    Taryba, spręsdama 251 straipsnyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų priemonių.

    5.

    Priemonės, kurių buvo imtasi pagal 4 dalį, jokiai valstybei narei nekliudo ir toliau laikytis apsaugos priemonių arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių. Tokios priemonės turi atitikti šią Sutartį. Apie jas pranešama Komisijai.“ (4)

    3.2

    Kad vartotojų apsauga būtų priskirta Europos Sąjungos kompetencijai, jai, vadovaujantis tos pačios Sutarties 5 straipsniu, būtinai turi būti taikoma speciali Sutarties nuostata, kuri konsoliduotoje versijoje suformuluota taip:

    „Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai savo įgaliojimus vykdo laikydamiesi sąlygų ir siekdami tikslų, numatytų, viena, Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir paskesnių jas iš dalies keičiančių bei papildančių sutarčių ir aktų nuostatose ir, antra, kitose šios Sutarties nuostatose.“

    3.3

    Reikėtų pabrėžti šios taisyklės, pagal kurią valstybės pačios gali nustatyti savo kompetencijos sritį, reikšmę, kadangi dokumente esančios spragos, teksto netikslumai ar prieštaringas jo teiginių pobūdis gali būti paskesnių taisyklių, kurias, laikydamosi šios Sutarties, priims Europos institucijos, paskelbimo negaliojančiomis priežastimi.

    3.4

    Reikėtų pabrėžti, kad Teisingumo Teismas savo 2005 m. spalio 5 d. sprendimu atkreipė dėmesį į tai, kad akto, priimto vadovaujantis 100A straipsniu (dabar 95 str.) tikrasis tikslas yra nustatyti geresnes vidaus rinkos kūrimo ir veikimo sąlygas. Teismas priminė, kad jei 100 A straipsnis teisiniu pagrindu galėjo būti pasirinktas vien tik konstatavus, kad nacionalinių teisės aktų nuostatose yra skirtumų, ir ėmus baimintis dėl abstraktaus pavojaus, kad gali būti pažeistos pagrindinės laisvės ar konkurencijos taisyklės, tai teisminė teisinio pagrindo pasirinkimo priežiūra tikrai nebūtų veiksminga. (5)

    3.5

    Todėl reikalavimą priimti aiškų teisinį pagrindą, kurį galima kontroliuoti tarptautiniu lygiu, būtina įtraukti į politikos planus kaip konstitucinį signalą, kad vartotojų apsaugos politika tikrai yra reikalinga. Čia reikėtų priminti, kaip, priėmus 1986 m. vasario 17 ir 28 d. Suvestinį Europos aktą, buvo iš dalies užpildyta Romos sutarties spraga, papildžius šią sutartį tik aplinkos sričiai skirta antraštine dalimi, kurią sudaro 130 R — 130 T straipsniai (dabar 174 — 176 straipsniai). 175 straipsnyje nustatyti tikslai ir kriterijai, skirti Bendrijos veiklai aplinkos srityje apibrėžti, neabejotinai paskatino veiksmingų šią sritį reguliuojančių normų rinkinio sukūrimą.

    3.5.1

    Todėl lyginant dabartinės Sutarties redakcijos 175 ir 153 straipsnius aiškiai matyti, kad teisinio pagrindo kokybė yra lemiamas tolesnės veiklos sėkmės faktorius. Aplinkos srityje tikslai yra aiškiai ir tiksliai apibrėžti.

    Be to, 175 straipsnyje apibrėžiami Bendrijos dalyvavimo šioje srityje pagrindiniai principai.

    Galiausiai, 175 straipsnio 3 dalyje apibrėžti techniniai parametrai užtikrina racionalų ir naudingą aplinkos politikos įgyvendinimą.

    3.5.2

    Akivaizdu, kad jei Bendrijos teisėkūros institucija yra įgaliota vertinti numatomų priemonių tinkamumą, tai tik gera teisinio pagrindo kokybė leis sumažinti vertinimo klaidų, piktnaudžiavimo valdžia arba akivaizdaus vertinimo įgaliojimų viršijimo tikimybę. (6)

    4.   Ar 153 straipsnį galima laikyti priimtinu Europos vartotojų politikos teisiniu pagrindu?

    4.1

    Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus teiginius, reikia pripažinti, kad dabartinės redakcijos Sutarties 153 straipsnio jau negalima laikyti tinkamu teisinio pagrindu, užtikrinančiu visus vartotojų apsaugos tikslus.

    4.2

    Reikėtų priminti, kad Europos lygiu vartotojų apsaugos teisė iš esmės buvo plėtojama remiantis Sutarties 95 straipsniu ir jos plėtojimui didelės reikšmės turėjo vidaus rinkos kūrimas. Kadangi vartotojų apsaugos politika siejasi su daugeliu sričių, tai ir kitose Sutarties nuostatose galima rasti aiškių nuorodų į būtinybę atsižvelgti į vartotojų apsaugą. Vis dėlto vyrauja nuomonė, kad dabartinė 153 straipsnio redakcija yra nepakankamai išsami.

    4.3

    Taip pat buvo pažymėta, kad vartotojų apsaugos ir interesų gynimo priemonės priimtos vadovaujantis tik 153 straipsniu (anksčiau — 129-A straipsniu).

    4.4

    Prie kritikos, kad vartotojų apsaugos politika yra tik pagalbinė vidaus rinkos kūrimo priemonė, be to, toliau minimas 2000 m. spalio 5 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo (7) pasekmes. Dėl su šio teismo sprendimu susijusio netikrumo, ypač nagrinėjant prejudicinius klausimus, gali kilti abejonių dėl tam tikrų vartotojų apsaugos srityje priimtų direktyvų (dėl garantijų, dėl prekių pardavimo pristatant į namus) teisinio pagrindo.

    4.5

    Be to, dabartinėje teksto redakcijoje pateikta aukšto vartotojų apsaugos lygio kriterijaus apibrėžtis. Toks aukštas vartotojų apsaugos lygis, kuris apibrėžiamas 153 straipsnyje, nereiškia, kad tarp valstybių narių teisinių sistemų bus ieškoma daugiausiai garantijų suteikiančios sistemos. 153 straipsnio 5 dalis nustato, kad tokiais atvejais valstybės narės galitaikyti griežtesnes apsaugos priemones, jei jos neprieštarauja Sutarties nuostatoms.

    4.5.1

    Be to, nelengva apibrėžti, ką reiškia aukštas apsaugos lygis. Parametrai, į kuriuos būtina atsižvelgti, 153 straipsnyje neminimi, todėl gali kilti su apibrėžtimi susijusių sunkumų.

    4.6

    Todėl atrodo, kad teisinį pagrindą reikėtų persvarstyti, atsižvelgiant į toliau pateikiamus teiginius.

    4.6.1

    Vartotojų apsaugos politika turi būti priskirta Bendrijos kompetencijai, o ne papildyti valstybių narių vykdomą politiką. Iš tikrųjų, paradoksalu, kad vartotojų apsauga, kuri laikoma vidaus rinkos tobulinimo veiksniu, galėtų būti priskirta valstybių narių kompetencijai.

    4.6.2

    Sveikata, sauga ir ekonominiai vartotojų interesai laikomi sritimis, kuriomis turi rūpintis ir Europos Sąjunga. Iš tikrųjų, į šiuos interesus reikėtų žiūrėti kaip į platesnio pobūdžio tikslus. Pavyzdžiui, ar pakanka atsižvelgti vien tik į ekonominius vartotojų interesus? Tarp šių interesų rėmimo ir priemonių, kurių imamasi jų apsaugai, yra akivaizdus nesuderinamumas.

    4.6.3

    Vartotojų teisė į informaciją, į šviečiamąją veiklą ir teisė burtis į organizacijas siekiant apsaugoti savo interesus yra principai, kuriuos reikėtų pripažinti pagrindiniais Europos Sąjungos politikos kriterijais.

    4.6.4

    Kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas aukštas apsaugos lygis, nėra nustatyti, todėl juos reikia apibrėžti pačioje Sutartyje.

    4.6.5

    Svarstant apie savarankišką vartotojų apsaugos politikos teisinį pagrindą pirmenybę reikia teikti tiek Bendrijos politikos turiniui, tiek jos formai Žinoma, dvigubo subsidiarumo principas yra kliūtis, stabdanti vartotojų apsaugos politikos tobulinimą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu. Todėl akivaizdu, kad šiomis aplinkybėmis reikia atsisakyti 153 straipsnyje esančio dvigubo subsidiarumo principo.

    4.6.6

    Remiantis Sutartimi nustatytu teisiniu pagrindu turi būti siekiama ne tik apginti ar apsaugoti vartotoją,, bet ir jam pačiam sudaryti galimybę aktyviai dalyvauti ginant savo interesus. Vartotojas yra pilietis, kuriam greta kitų visuomenės teikiamų galimybių turi būti suteikta tvirta teisė pareikšti savo nuomonę ir būti išklausytam.

    4.6.7

    Reikia pasvarstyti, ar atitinkamos Sutarties nuostatos neturėtų numatyti vartotojų asociacijų, kurios atstovauja jų interesams ir yra suinteresuotos Europos Sąjungos veikla, teisės tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą.

    4.6.8

    Be to, vartotojų apsaugos koncepcija, kuria grindžiama dabartinė teksto redakcija, praktiškai apsiriboja tik informavimo naudingumu.

    5.   Tikslai, principai ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas vartotojų apsaugos politikos teisinis pagrindas

    5.1

    Kokie bendrieji kriterijai turi lemti sutartimi nustatomo teisinio pagrindo kokybę?

    Atsižvelgiant į pirmiau išsakytas mintis, teisinis pagrindas privalo:

    būti aiškus ir tikslus,

    nurodyti tikslus, kurių siekiama vykdant konkrečiai apibrėžtą politiką, pagrindinius šios politikos principus ir jos įgyvendinimo kriterijus,

    būti savarankiškas.

    Visi šie veiksniai vaidina svarbiausią vaidmenį siekiant išspręsti pirmiau minėtas problemas.

    5.2

    Be to, siekiant toliau tobulinti teisinį pagrindą, galima įtraukti ir kitus susijusius klausimus. Todėl, pvz., reikia pagalvoti, koks turėtų būti teisės aktų suderinimo lygis. Komisija pasisako kiek įmanoma didesnį arba visišką suderinimą. Tačiau reikia, kad pasirinktas apsaugos lygis iš tikrųjų būtų aukštas, priešingu atveju kyla pavojus, kad kiek įmanoma didesnis arba visiškas suderinimas pakenks vartotojų interesams.

    5.3

    Siūlomu tekstu siekiama iš dalies pakeisti Sutarties 3 straipsnio 1 dalies t punktą, aiškiai nurodant, kad vartotojų interesų rėmimo ir gynimo politika būtų vienas iš institucijų užsibrėžtų tikslų.

    5.4

    Siūlomas 153 straipsnis suskirstomas į tris dalis:

    5.4.1

    Jame išvardijami įprastiniai Europos Sąjungos vartojimo srityje vykdomos politikos tikslai. Vis dėlto, reikia pabrėžti kai kuriuos jų ypatumus:

    naujovė yra tai, kad, remiama vartotojų teisė į informaciją, šviečiamąją veiklą, dalyvavimą ir burtis į organizacijas savo interesams ginti ir jiems atstovauti, svarbiausia pripažįstant jų asmenines ir kolektyvines teises šioje srityje. Tai ne tik aiškiai parodo, kad turi būti sukurtas mechanizmas, palengvinantis kolektyvinius veiksmus, bet taip pat, kad turi būti imamasi priemonių kolektyviai įtraukti vartotojus į su jų teisėmis susijusių taisyklių kūrimą.

    vartotojų sveikata ir jų sauga yra tradiciškai aktualūs klausimai ir todėl turi būti įtraukti į Sutarties tikslus.

    kita naujovė yra ir vartotojų teisinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių interesų rėmimas. Tuo pripažįstama, kad vartotojas nėra tik paprastas gaminių ir paslaugų naudotojas, jam tenka ir aktyvaus visuomenės dalyvio vaidmuo. Šių interesų rėmimo pripažinimas sudarys galimybę plėtoti kitas politikos kryptis, ypač tvaraus vystymosi politiką. Tas pats pasakytina ir apie politiką, kurioje bus glaudžiai susietas vartotojų interesų rėmimas ir reikiama pagarba aplinkai.

    5.4.2

    Formuluojant 153 straipsnį gali būti išreikšti šie principai:

    prevencinės veiklos principas;

    veiksmingo žalos atlyginimo principas;

    tausaus vartojimo skatinimo principas;

    principas „rizikos sukėlėjas moka“;

    dalyvavimo principas.

    Šie penki principai būtini siekiant sėkmingai įgyvendinti pirmiau išdėstytą politiką.

    5.4.3

    Siūlomame tekste įprastiniu būdu primenama, kad į šio savarankiško teisinio pagrindo reikalavimus būtinai reikės atsižvelgti vystant kitas Europos Sąjungos politikos kryptis.

    5.4.4

    Į kai kuriuos parametrus reikia atsižvelgti jau kuriant šias priemones. Aukšto apsaugos lygio sąvoka be kitų dalykų atspindės turimus socialinius ir ekonominius duomenis, kuries leis tiksliai nustatyti vartotojo elgseną įsigyjant rinkoje siūlomas prekes ir paslaugas bei jomis naudojantis. Taip pat turi būti aiškiai įtvirtintas kolektyvinių veiksmų pripažinimas.

    5.4.5

    Siūlomoje 153 straipsnio a punkto redakcijoje nustatyta politika, kurią turi vykdyti Taryba.

    Vienas klausimų, dėl kurių vyksta diskusijos, yra tiesioginis direktyvų poveikis. Tekste siūloma teikti pirmenybę reglamentams kaip techninei derinimo priemonei. Jei jam bus pritarta, neteks prasmės dabar vykstantys debatai dėl tikslaus direktyvų poveikio. Yra numatyta lankstus metodas, pagal kurį valstybės narės galės išsakyti savo poziciją, kai nuspręs išsaugoti arba priimti savas apsaugos priemones.

    Šiuo pasiūlymu remiamas maksimalus teisės aktų suderinimas, tačiau su sąlyga, kad bus svarstomas kiekvienas atvejis atskirai.

    5.4.6

    Galiausiai, 153 straipsnio redakcijos naujumas pasireiškia tuo, kad jis suteikia vartotojų asociacijoms aukštesnį statusą, nei Sutarties 230 straipsnio nuostatos. Kitaip tariant, asociacijos galės tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą dėl Bendrijos teisės aktų, pažeidžiančių šios Sutarties nuostatas.

    6.   Išvada: pasiūlymas priimti naują teisinį pagrindą

    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, siūloma 153 straipsnį išdėstyti taip:

    153 straipsnis

    1.   Bendrija savo politika vartojimo srityje siekia užtikrinti šiuos tikslus:

    pripažįstant vartotojų individualias ir kolektyvines teises šioje srityje, skatinti jų teisę į informaciją, šviečiamąją veiklą, dalyvavimą ir burtis į organizacijas savo interesams ginti ir tinkamai atstovauti;

    užtikrinti vartotojų sveikatą ir saugą;

    skatinti vartotojų teisinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius interesus.

    2.   Vartotojų teisių apsaugos srityje Bendrijos politika siekia užtikrinti aukščiausią apsaugos lygį. Ji grindžiama šiais principais:

    prevencinės veiklos principu;

    veiksmingo žalos atlyginimo, pažeidus individualias ir kolektyvines vartotojų teises ir interesus, principu;

    principu „rizikos sukėlėjas moka“;

    tausaus vartojimo ir apsaugos politikos plėtojimo principu;

    vartotojų dalyvavimo kuriant ir taikant taisykles per jų interesams atstovaujančias organizacijas principu.

    3.   Nustatant ir įgyvendinant kitas Bendrijos politikos kryptis atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus.

    4.   Rengdama savo veiklos programą vartotojų apsaugos srityje, Bendrija atsižvelgia į:

    į aukštą vartotojų apsaugos lygį valstybėse narėse;

    sukauptus socialinius ir ekonominius duomenis apie rinkoje siūlomų produktų ir paslaugų pirkimą ir naudojimą;

    veiksmingą žalos atlyginimą vartotojų teisių ar interesų pažeidimo atvejais, įskaitant per kolektyvinių veiksmų pripažinimą.

    153-A straipsnis

    1.   Taryba, spręsdama 251 straipsnyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių, būtinų 153 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams įgyvendinti; šios priemonės reguliariai persvarstomos, siekiant nuolat užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

    2.   Pagal 1 dalį taikomos derinimo priemonės negali drausti valstybei narei ir toliau taikyti arba numatyti griežtesnes apsaugos priemones. Tokios priemonės turi atitikti šią Sutartį ir apie jas pranešama Komisijai.

    3.   Komisija, nutarusi, kad tokia priemonė kliudo tinkamai funkcionuoti vidaus rinkai, per šešis mėnesius nuo 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo priima sprendimą dėl jos atmetimo. Nepriėmus sprendimo per šį terminą, priemonė laikoma priimta, išskyrus atvejus, kai klausimas sudėtingas ir terminą reikia pratęsti, ilgiausiai iki vienerių metų; apie tai valstybei narei pranešama per pirmuosius šešis mėnesius.

    4.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina veiksmingą priemonių, kurių imtasi siekiant remti vartotojų teises ir interesus, taikymą. Ypač svarbu, kad valstybės narės imtųsi reikiamų veiksmų, siekdamos:

    a)

    nustatyti ir taikyti veiksmingo pobūdžio, proporcingas ir atgrasančios sankcijas už priemonių, kurios nustato privalomus reikalavimus ar draudimus vartotojų apsaugos srityje, pažeidimus;

    b)

    imtis priemonių, kad tokie pažeidimai nesikartotų;

    c)

    numatyti supaprastintą teisminę ir neteisminę tvarką, kurios laikantis būtų įgyvendinama vartotojų teisių ir interesų pažeidimų prevencija ir jų atstatymas bei teisingas patirtos žalos atlyginimas.

    5.   Priemonės, kurių imamasi pagal šį straipsnį ir pagal 153 straipsnį, atsižvelgiant į Sutarties 230 straipsnio nuostatas, yra skirtos vartotojų asociacijoms, kurias pripažįsta valstybių narių vidaus teisė arba Europos Komisija.

    2006 m. balandžio 20 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

    pirmininkė

    Anne-Marie SIGMUND


    (1)  Kaip EESRK yra pabrėžęs savo nuomonėje dėl Vartotojų politikos po ES plėtros, OL C 221, 2005 9 8, o Europos Parlamentas yra pripažinęs savo pranešime dėl vartotojų teisių naujosiose ES valstybėse narėse rėmimo ir apsaugos. (Pranešėjas Henrik Dam Kristensen, PE 259. 904/02-00). Šį siekį dar labiau paskatintų kartu plėtojami pagalbiniai savireguliavimo ir bendro reglamentavimo metodai bei alternatyvūs ginčų sprendimo būdai.

    (2)  Aiškiai išdėstyta naujojoje 2005 m. gegužės 11 d. direktyvoje 2005/29/EB (OL L 149, 2005 6 11) dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos, Bendrijos veiksmų programoje sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje 2007–2013 m. ir sprendime atšaukti pasiūlymą dėl reglamento dėl prekybos skatinimo vidaus rinkoje [COM(2005) 462 final, 2005 9 27].

    (3)  2005 m. spalio 14 d. apklausoje dalyvavo: Carlos Almaraz, (UNICE), profesorius Thierry Bourgoignie, (Kvebeko universitetas, Monrealis), Nuria Rodrķguez, (Europos vartotojų sąjungos biuras), Denis Labatut ir Kalliopi Spyridaki, (UGAL – Europos nepriklausomų mažmeninės prekybos organizacijų sąjunga), Jon-Andreas Lange, (Forbrukerradet – Norvegijos vartotojų taryba), William Vidonja, (CEA), Patrick von Braunmühl, (Verbraucherzentrale Bundesverband – vzbv) ir Hubert J. J. van Breemen, (VNO NVW).

    Be to, išsiuntus anketą keliasdešimčiai Europos teisininkų ir akademinio pasaulio atstovų, buvo gauti šių asmenų atsakymai raštu: profesoriaus Thierry Bourgoignie, (Kvebeko universitetas, Monrealis), profesoriaus Jean Calais-Auloy, (Montpellier teisės ir ekonomikos mokslų fakultetas), Stephen Crampton, (Which), profesoriaus Mįrio Frota, (APDC – Portugalijos vartotojų asociacija), Cornelia Kutterer, (Europos vartotojų sąjungos biuras), Jon-Andreas Lange, (Forbrukerradet – Norvegijos vartotojų taryba), René-Claude Mäder, (CLCV – Vartojimas, būstas, gyvenamoji aplinka), profesoriaus Stephen Weatherill (ECLG), profesoriaus Hans Micklitz, (Institut für Europäisches Wirtschafts-und Verbraucherrecht e.V.Universität Bamberg), Gaėlle Patetta, (UFC–Que Choisir), profesoriaus Norbert Reich, (Universität Bremen Fachbereich Rechtswissenschaften), taip pat UNICE ir Euro Commerce.

    (4)  Be pirmiau minėto straipsnio, vartotojų politikos pagrindas apibrėžiamas ir kai kuriose kitose ES Sutarties nuostatose, tarp kurių pirmąja galima paminėti preambulėje esantį raginimą valstybėms narėms užtikrinti „ekonominės ir socialinės savo šalių pažangos skatinimą, laikantis tvarios plėtros principo ir siekiant galutinai suformuoti vidaus rinką“, ir nustatant „vieną bendrą visų jų šalių piliečių pilietybę“, ir kitos minėtos sutarties 2 ir 6 straipsnių nuostatos, o taip pat ES Sutarties Nicos sutarties redakcijos 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies t punkto, 17 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 1 dalies e punkto, 34 straipsnio 2 dalies II punkto, 75 straipsnio 3 dalies II punkto, 81 straipsnio 3 dalies ir 87 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos.

    (5)  EBTT, 2000 m. spalio 5 d., Vokietijos Federacinė Respublika prieš Parlamentą ir Tarybą, byla Nr. C-376/98, Rec., I-8149; žr. 76 – 89 motyvus

    (6)  Šiuo klausimu žr. EBTT, 1977 m. spalio 20 d., S.A. ROQUETTE FRERES, byla Nr. 29/77, Rec. 1835 p.

    (7)  C-376/98, Rec., 1/8498, Vokietija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą.


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

    PRIEDAS

    Šie pakeitimai, už kuriuos balsavo daugiau nei ketvirtadalis balsavusių narių, buvo atmesti:

    1.3 punktas

    Išbraukti punktą.

    Paaiškinimas

    1.3 punkte griežtai teigiama, kad „Netrukus prieita prie nuomonės, kad jis (Mastrichto sutarties 129-A straipsnis) nepakankamai išsamus šios srities politikai vystyti.“ Šis kritiškas teiginys neparemtas jokiais įrodymais.

    Balsavimo rezultatai

    Už 23

    Prieš 39

    Susilaikė 5

    1.4 punktas

    Išbraukti visą punktą.

    Paaiškinimas

    1.4 punkte yra griežtas teiginys, kad tai, kad šis teisinis pagrindas nebuvo taikomas daugelį metų, rodo, jog jis yra netinkamas ir neveiksmingas tikrai vartotojų apsaugos politikai skatinti Bendrijos lygiu. Tokia rimta kritika neparemta jokiu įrodymu.

    Balsavimo rezultatai

    Už 23

    Prieš 39

    Susilaikė 5

    1.5 punktas

    Išbraukti punktą.

    Paaiškinimas

    1.5 punkte griežtai teigiama, kad „Naujuoju Amsterdamo sutarties 153-uoju straipsniu padaryti pakeitimai nepajėgė pašalinti nurodytų spragų, o su Konstitucijos Europai priėmimu susiję siūlomi teisės aktai taip pat nesprendė šių klausimų“. Šis kritiškas teiginys neparemtas jokiais įrodymais.

    Balsavimo rezultatai

    Už 23

    Prieš 39

    Susilaikė 5

    4.6.1 punktas

    Išbraukti visą punktą.

    Paaiškinimas

    Dėl tokio punkto redakcijos, pagal kurią vartotojų politika priklauso ES kompetencijai, nebus įmanoma parengti geresnių taisyklių vartotojams valstybėje narėje.

    Balsavimo rezultatai

    Už 26

    Prieš 35

    Susilaikė 8

    4.6.7 punktas

    Išbraukti punktą.

    Paaiškinimas

    Nereikėtų, kad vartotojų asociacijos galėtų tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą. Tuomet visos interesus ginančios asociacijos galėtų to reikalauti savo narių vardu. Tokia teisė galėtų sukelti nepriimtinų situacijų (Jungtinėse Amerikos Valstijose — class actions pavyzdys).

    Balsavimo rezultatai

    Už 30

    Prieš 38

    Susilaikė 4

    5.4.1 punktas

    Iš dalie spakeisti taip:

    naujovė yra tai, kad, remiama vartotojų teisė į informaciją, šviečiamąją veiklą, dalyvavimą ir burtis į organizacijas savo interesams ginti ir jiems atstovauti, svarbiausia pripažįstant jų asmenines ir kolektyvines teises šioje srityje. Tai ne tik aiškiai parodo, kad turi būti sukurtas mechanizmas, palengvinantis kolektyvinius veiksmus, bet taip pat, kad turi būti imamasi priemonių kolektyviai įtraukti vartotojus į su jų teisėmis susijusių taisyklių kūrimą.

    Paaiškinimas

    Nereikėtų, kad vartotojų asociacijos galėtų tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą. Tuomet visos interesus ginančios asociacijos galėtų to reikalauti savo narių vardu. Tokia teisė galėtų sukelti nepriimtinų situacijų (Jungtinėse Amerikos Valstijose — class actions pavyzdys).

    Balsavimo rezultatai

    Už 30

    Prieš 40

    Susilaikė 3

    5.4.4 punktas

    Išbraukti paskutinį sakinį:

    5.4.4

    Į kai kuriuos parametrus reikia atsižvelgti jau kuriant šias priemones. Aukšto apsaugos lygio sąvoka be kitų dalykų atspindės turimus socialinius ir ekonominius duomenis, kuries leis tiksliai nustatyti vartotojo elgseną įsigyjant rinkoje siūlomas prekes ir paslaugas bei jomis naudojantis. Taip pat turi būti aiškiai įtvirtintas kolektyvinių veiksmų pripažinimas.

    Paaiškinimas

    Nereikėtų, kad vartotojų asociacijos galėtų tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą. Tuomet visos interesus ginančios asociacijos galėtų to reikalauti savo narių vardu. Tokia teisė galėtų sukelti nepriimtinų situacijų (Jungtinėse Amerikos Valstijose — class actions pavyzdys).

    Balsavimo rezultatai

    Už 27

    Prieš 42

    Susilaikė 4

    5.4.6 punktas

    Išbraukti punktą.

    Paaiškinimas

    Nereikėtų, kad vartotojų asociacijos galėtų tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą. Tuomet visos interesus ginančios asociacijos galėtų to reikalauti savo narių vardu. Tokia teisė galėtų sukelti nepriimtinų situacijų (Jungtinėse Amerikos Valstijose — class actions pavyzdys).

    Balsavimo rezultatai

    Už 26

    Prieš 44

    Susilaikė 2

    6 punktas

    Išbraukti visą punktą.

    Paaiškinimas

    6 punkte pateikiamas plataus užmojo pasiūlymas dėl vartotojų apsaugos politikos teisinio pagrindo. Kaip jau tapo aišku ankstesnių 1.3, 1.4, 1.5 punktų atveju, nuomonės tekste trūksta nemažai įrodymų, kad tokie pakeitimai yra reikalingi ar būtini. Vietoj to, kad būtų inicijuotas išsamus pakeitimas dėl dabartinio vartotojų apsaugos politikos teisinio pagrindo, nuomonėje dėmesys turėtų būti sutelktas į faktinius argumentus, kodėl naujasis teisinis pagrindas turėtų būti laikomas prioritetu, kai vėl bus peržiūrimas Sutarties tekstas.

    Balsavimo rezultatai

    Už 23

    Prieš 39

    Susilaikė 5

    153 straipsnis

    Išbraukti 4 punkto paskutinę pastraipą.

    veiksmingą žalos atlyginimą vartotojų teisių ar interesų pažeidimo atvejais, įskaitant per kolektyvinių veiksmų pripažinimą.

    Paaiškinimas

    Nereikėtų, kad vartotojų asociacijos galėtų tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą. Tuomet visos interesus ginančios asociacijos galėtų to reikalauti savo narių vardu. Tokia teisė galėtų sukelti nepriimtinų situacijų (Jungtinėse Amerikos Valstijose — class actions pavyzdys).

    Balsavimo rezultatai

    Už 27

    Prieš 44

    Susilaikė 2

    153A straipsnis

    Išbraukti 4 punktą.

    Paaiškinimas

    Palikus tokį punktą, vartotojų politika priklausys nuo vidaus rinkos taisyklių. Tokia tvarka neatitinka likusių nuomonės nuostatų.

    Balsavimo rezultatai

    Už 27

    Prieš 34

    Susilaikė 14


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

    II PRIEDAS

    Šis skyriaus nuomonės tekstas buvo atmestas kito pakeitimo naudai, tačiau už jį balsavo daugiau nei ketvirtadalis balsavusių Komiteto narių.

    6 punktas, 153 A straipsnis

    2.

    Suderinimo priemonės pateikiamos išskirtinai reglamento forma.

    Balsavimo rezultatai

    Už šio punkto išbraukimą 31

    Prieš 24

    Susilaikė 14


    Top