Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006AE0586

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pramonės permainų pasienio regionuose valdymo po Europos Sąjungos plėtros

    OL C 185, 2006 8 8, p. 24–30 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    8.8.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 185/24


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pramonės permainų pasienio regionuose valdymo po Europos Sąjungos plėtros

    (2006/C 185/05)

    Austrija, rengdamasi perimti pirmininkavimą ES Tarybai, vadovaudamasi Europos bendrijos sutarties 262 straipsniu, 2005 m. liepos 20 d. nusprendė prašyti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateikti savo nuomonę dėl Pramonės permainų pasienio regionuose valdymo po Europos Sąjungos plėtros

    Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. kovo 22 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Marian Krzaklewski.

    426-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. balandžio 20–21 d. (balandžio 21 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 69 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 5 susilaikius.

    1 dalis. EESRK išvadų ir rekomendacijų santrauka

    Austrijos vyriausybė oficialiai paprašė Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) parengti tiriamąją nuomonę tema „Pramonės permainos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje: perspektyvos ir pasekmės pasienio regionuose“.

    Komiteto nuomone, kitai valstybei perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, turi būti tiksliai apibrėžta „regiono“ sąvoka tarpvalstybiniame ir pramoniniame kontekste. Turi būti išskiriami su ES nepriklausančiomis šalimis besiribojantys regionai, taip pat atsižvelgta į tai, ar kaimyninė valstybė yra kandidatė į ES nares, ar ne.

    Taip pat reikia atsakyti į klausimą, kur yra riba, skirianti paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šiuose regionuose įvykusių permainų pasekmes ir su stojimu į ES bei plėtra susijusių pokyčių pasekmes. Be to, būtina įvertinti šiuose regionuose panaudotų Bendrijos metodų veiksmingumą, šalims rengiantis stoti ir įstojus į ES, ir atsilikimą, lyginant su kitais regionais.

    Komitetas mano, kad formuojant ir įgyvendinant pramonės politiką išsiplėtusios ES pasienio regionuose svarbus ir netgi lemiamas veiksnys buvo ir yra tai, kad šiose teritorijose galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Šiuose regionuose būtina didinti skiriamų struktūrinių lėšų dalį. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas „Dėl Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) sukūrimo“ numato naujas galimybes šioje srityje. Komitetas ypač pabrėžia būtinybę įtraukti į ETBG steigėjų gretas verslo ir visuomenės atstovus bei kitas suinteresuotas pilietinės visuomenės organizacijas, ypač iš švietimo įstaigų. Tokių juridinių subjektų steigimas galėtų prisidėti stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, aktyvinant šių regionų vaidmenį ir spartinant teisės aktų derinimą.

    Komitetas pastebi, kad darbo rinkų vystymas tuose regionuose yra veiksnys, turintis poveikio pramonei, kurio negalima menkinti. Šiuo metu darbuotojai, persikeliantys iš vienos ES šalies į kitą, susiduria su laikinomis procedūrinėmis kliūtimis. Komitetas ragina valstybes nares rimtai apsvarstyti, ar nevertėtų sutrumpinti pereinamuosius laikotarpius. Šiems sprendimams priimti reikia pasitelkti socialinius partnerius ir su jais konsultuotis visais atitinkamais lygiais. Greta kitų pramonės politikai poveikio turinčių priemonių, Komitetas išskirtinai pabrėžia galimos bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės taikymo (Common Corporate Consolidated Tax Base - CCCTB) juridiniams asmenims reikšmę.

    Pateikdamas savo nuomonę, Komitetas dar kartą pabrėžė, kad formuojant pramonės politiką ypač svarbus vaidmuo šiuose regionuose tenka socialiniam dialogui ir pilietinės visuomenės dalyvavimui, tiek įgyvendinant dinamiškas pramonės politikos priemones, tiek ir įveikiant tam tikras problemas, kurios kyla bendraujant ir yra susijusios su skirtingomis tautybėmis ir etninėmis grupėmis bei jų kultūra.

    2 dalis. Nuomonės argumentai

    1.   Įvadas

    1.1

    Prieš perimdama pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Austrijos vyriausybė formaliai paprašė Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) parengti tiriamąją nuomonę dėl „Pramonės permainų išsiplėtusioje Europoje: perspektyvos ir pasekmės pasienio regionuose“. Tiriamoji nuomonė bus pateikta per definitionem, iki atitinkama ES institucija pateiks pasiūlymą arba priims politinį sprendimą.

    1.2

    Perėjimas prie rinkos ekonomikos ir vidaus rinką bei konkurenciją reglamentuojančių ES teisės aktų įgyvendinimas suteikė daugeliui Vidurio ir Rytų Europos regionų naują pagreitį. Naujų valstybių narių priėmimas į ES suartino pasienio regionus ir daugeliu atvejų pagyvino anksčiau užmegztus prekybos ir verslo ryšius. Bet nauja dinamika lėmė visų pirma darbo rinkos politines problemas ir išryškino tarpusavyje bendradarbiaujančių pasienio regionų infrastruktūros trūkumus.

    1.3

    Siekiant konkrečiau apžvelgti išsiplėtusios ES pasienio regionų pramonės politikos permainas ir surinkti informaciją, reikalingą šiai nuomonei parengti, Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI) ir Europos permainų stebėsenos centras (EPSC) 2005 m. spalio 17–18 d. Bratislavoje, pasienio regione „CENTROPE“ surengė seminarą, kuriame dalyvavo CCMI nariai, socialinių partnerių atstovai iš Austrijos, Slovakijos ir Vengrijos bei ekspertai.

    2.   Bendrosios pastabos apie padėtį išsiplėtusios Europos pasienio regionuose

    2.1

    Pasienio regionuose, kurie šiuo metu užima maždaug 40 proc. bendro Europos ploto, gyvena apie 33 proc. ES gyventojų (1).

    2.2

    Pasirašius Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartį, ES sienos nuolatos kito ir ilgainiui jos dar keisis. Atsižvelgdama į su tuo susijusius procesus, ES privalo atnaujinti pasienio regionų politiką.

    2.2.1

    Šalių kandidačių pasienio regionai pradeda bendradarbiauti su kaimyniniais ES regionais ruošdamiesi stojimui į ES ir derindami teisės aktus.

    2.2.2

    Ypatingas valstybės sienų atvejis buvo „geležinė uždanga“. Didžioji šios sienos dalis šiandien jau tapo 25 ES valstybių vidaus siena. Kai 1989 m., praėjus devyneriems metams nuo 1980 m. Solidarumo revoliucijos, griuvo Berlyno siena, Bendrijos ir buvusių Rytų bloko šalių pasienio regionuose, ypač vadinamojoje „niekieno žemėje“, praktiškai nebuvo jokios infrastruktūros. Nepaisant didelės pažangos šalinant politinių sprendimų, lėmusių tokią padėtį, pasekmes, ši problema toli gražu dar neišspręsta.

    2.2.3

    Kitas ypatingas ES sienos atvejis yra Viduržemio jūra. Nors ES ir Viduržemio jūros regiono šalys jau daugelį metų vykdo bendradarbiavimo politiką, pastaruoju metu, atsižvelgiant į tarptautinės padėties raidą, Europa neteikė jai svarbios reikšmės.

    2.3

    Dar prieš įstojant į ES naujoms valstybėms, jų pasienio regionai pasirašė kaimynystės sutartis ir užmezgė glaudžius tarpvalstybinius ryšius (pvz., vadinamieji euroregionai), tapusius nauja tarpvalstybinio bendradarbiavimo forma. Euroregionų funkcionavimui nereikėjo jokių tarpvyriausybinių susitarimų. Jie rėmėsi laisvo vietos valdžios institucijų bei kitų suinteresuotųjų šalių apsisprendimo principu. Euroregionų bendradarbiavimo tikslas buvo bendras, nuo politinių valstybių sienų nepriklausantis problemų sprendimas ir ekonominis bendradarbiavimas transporto ir aplinkos srityse.

    2.4

    Nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio iki šiol praktinis regionų bendradarbiavimas Europos Sąjungoje susijęs su įvairių INTERREG programų įgyvendinimu. EESRK analizavo kai kuriuos šio bendradarbiavimo aspektus ir parengė nuomones dėl regionų bendradarbiavimo, remdamasis Viduržemio jūros ir Baltijos jūros regionų patirtimi (2)  (3)  (4).

    2.4.1

    Remiantis šiomis EESRK nuomonėmis, buvo apibrėžti šie regioninų bendradarbiavimo Bendrijos skatinimo kriterijai:

    a)

    tikslinis regiono pobūdis: regionas, didmiestis, žemesnė nei regiono lygio vietos valdžios institucija;

    b)

    teritorinė kategorija: tarpusavyje besiribojančios ar nesiribojančios teritorijos (tarpvalstybinis ar tarptautinis bendradarbiavimas);

    c)

    geografinė padėtis: bendradarbiavimas ES teritorijoje, tarp ES regionų ir kaimyninių, Bendrijai nepriklausančių šalių regionų;

    d)

    bendradarbiavimo lygis, būtent:

    bendros patirties kaupimas, gamybinės, prekybinės ir mokslinės patirties perdavimo tinklo sukūrimas,

    teritorijų planavimas,

    bendri investicijų pritraukimo į infrastruktūrą ir kitas sritis projektai.

    2.4.2

    Komitetas, rengdamas savo nuomones INTERREG tema, pastebėjo, kad 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įvairių bendradarbiavimo lygių ryšiai buvo nepakankamai plėtojami. Pavyzdžiui, buvo bendradarbiaujama tik tam tikrais anksčiau išvardytais lygiais ir apsiribojama teritoriniu ir geografiniu principu.

    2.4.3

    Atsižvelgiant į Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Liuksemburgo pasienio regionus, kuriuose vyko intensyvios struktūrinės permainos, ES labai pagelbėjo metodų, pristabdančių gyventojų emigraciją iš šių regionų ir „poindustrinių plynių“ susidarymą šioje teritorijoje, taikymas. Lemiamą įtaką restruktūrizavimo eigai turėjo ištekliai ir veiksmai laikantis EAPB steigimo sutarties nuostatų.

    2.5

    Šiuo metu Europoje yra maždaug 180 tarpvalstybinių partnerysčių. Dauguma jų padeda mažinti pasienio regionui būdingas problemas. Naujųjų valstybių narių teritorijoje yra 32 euroregionai. Tai rodo didelį naujųjų valstybių narių aktyvumą skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

    2.6

    Daugelyje šių 32 pasienio regionų, besiribojančių su ES senbuvėmis, iki šiol nebuvo imtasi pramonės politikai tiesioginę įtaką turinčių iniciatyvų, nors nemažai bendrų veiksmų netiesiogiai sietini su šia politika.

    2.7

    Naujos pramonės politikos iniciatyvos paprastai pasireiškia netoli metropolių regionų esančiuose pasienio regionuose (pvz., trikampyje: Viena — Budapeštas — Bratislava) arba ten, kur įsikūrę pramonės centrai ar yra daug prie metropolių regionų nepriskiriamų didmiesčių (Katovicų ir Ostravos regionai, besidriekiantys palei Čekijos ir Lenkijos sieną).

    2.7.1

    Įdomus naujas pramonės permainų pavyzdys yra Friulio-Venecijos-Džiulijos regionas, esantis prie Italijos ir Slovėnijos sienos, kuriame prieš pat ES plėtrą ir po jos sparčiai augo gamyba, ypač baldų pramonė.

    3.   Specialiosios pastabos

    3.1   Pagrindiniai pasienio regionų požymiai išsiplėtusioje ES

    3.1.1

    Šioje nuomonėje pasienio regionų, kuriems būdinga išplėtota pramonės politika, ypatumai analizuojami daugiausia remiantis regionu „CENTROPE“ (5).

    3.1.1.1

    Regionas apima trijų naujų ir vienos iš penkiolikos senųjų valstybių narių teritorijas (Austrijoje - Vienos, Žemutinės Austrijos ir Burgenlando federalines žemes, Čekijoje - Pietų Moraviją, Slovakijoje - Bratislavą ir Trnavą, Vengrijoje - Györ-Mozon-Sopron ir Vas apygardas. Visam regionui būdingos sritys, pasižyminčios pakraščiams įprastomis problemomis, ir kaimynystėje esantys urbanizuoti centriniai regionai, kuriuose ekonomika vystosi dinamiškai.

    3.1.1.2

    Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jame vyko intensyvios struktūrinės permainos, lėmusios investicijų srautus į kai kurias šio regiono dalis. Tai nulėmė poslinkius darbo rinkose, kur nemaža dalis darbuotojų, ypač vyresnio amžiaus, pasitraukė iš darbinės veiklos, o vėliau, daugėjant investicijų, atsirado darbo jėgos poreikis, tik nebūtinai toje pačioje vietoje.

    3.1.1.3

    ES plėtra keturių valstybių - Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos - sandūroje suartino įvairiapuses regionines darbo rinkas, kurių integracija tampa didžiuliu iššūkiu. Įmonių ir darbo jėgos perkėlimas miestų link, taip pat bloga (transporto) infrastruktūros būklė, kaip ir ankstesniais laikais, didžiulis darbo užmokesčio skirtumas Austrijoje ir kitose naujosiose ES valstybėse ir prognozuojamas kvalifikuotų specialistų trūkumas slegia darbo rinką.

    3.1.1.4

    Išryškėjo tarpvalstybinių gamybos tinklų formavimosi požymiai. Tą lėmė transporto infrastruktūros plėtra, kuriai buvo būtinos didelės investicijos. Tai paskatino užpildyti esamas spragas ir atkurti ankstesnius ryšius.

    3.1.2

    Pagrindiniai pramonės permainų impulsai šiuose regionuose anksčiau ir dabar sietini su užsienio ir vietinėmis investicijomis, tarp jų į mažas ir vidutines įmones. Daugiausia investicijų teko šalims, kuriose iki joms įstojant į ES buvo įkurtos vadinamosios „ypatingosios ekonominės zonos“ ar „pramoninės zonos“. Šios teritorijos retai sutapdavo su pasienio regionais (žr. EESRK nuomonę CCMI/025). Todėl tik nedaugeliui pasienio regionų būdinga nauja pramonės politika.

    3.1.2.1

    Svarbiausia varomoji jėga buvo investicijos į esamą infrastruktūrą („neplyno lauko investicijos“) ir į naujus statinius bei įmonių perkėlimą („plyno laiko investicijos“). Naujų rinkų įsisavinimas, įmonių apmokestinimo skirtumai, milžiniški darbo užmokesčio skirtumai ir valstybės subsidijos buvo šių investicijų varomoji jėga. Šie veiksniai lėmė struktūrines permainas ir prisidėjo prie ekonomikos augimo.

    3.1.2.2

    Jie padėjo pritraukti aukštos ir vidutinės kvalifikacijos specialistus ir mažinti darbo sąnaudas bei su personalu nesusijusias išlaidas. Ypač išaugo mašinas aptarnaujančio personalo, montuotojų, metalo apdirbimo specialistų, suvirintojų, mašinų gamybos inžinierių ir informatikos specialistų poreikis, beje, tai būdinga visoms ES gamybos sritims.

    3.1.2.3

    Šios priemonės lėmė geresnį valdymą ir tinkamesnę personalo politiką, padėjo gerinti darbdavių ir darbuotojų santykius. Jos taip pat padėjo rasti finansinių lėšų investicijoms ir atkurti ryšius su tiekimo rinkomis ir klientais.

    3.1.2.4

    Investicinėje veikloje dalyvavo ne tik didžiosios ES įmonės, bet ir mažos bei vidutinės įmonės, taip pat trečiųjų šalių firmos. Šios įmonės investicijas sutelkė vadinamosiose „verslo sankaupose“, išplėtojo multiplikacinį efektą ir užmezgė ryšius su vietinėmis verslo įmonėmis ir užsienio šalių dukterinėmis įmonėmis.

    3.1.3

    Struktūrinių pramonės permainų pasienio regionuose analizė rodo, kad ten dažniausiai taikomas vadinamasis „žingsnis po žingsnio“ metodas.

    3.1.3.1

    Pirmajame etape gamintojai pradeda daug darbo sąnaudų reikalaujančią gamybą, į darbą priimdami gan žemos kvalifikacijos darbuotojus. Kitame etape jie įdarbina labiau kvalifikuotus darbuotojus ir teikia kompleksiškesnes paslaugas. Pavykus pirmajam žingsniui, gamyba iš dalies perkeliama į kitas to regiono pakraštyje esančias įmones, siekiant sumažinti darbo išlaidas.

    3.1.3.2

    Esminę reikšmę struktūriniams klausimams, susijusiems su pramonės permainomis, turėjo struktūriniai junginiai dviem kryptim: aukštyn (užsienio bendrovės regione ir už jo ribų) ir žemyn (vietos lygiu). Jais siekiama padidinti tinklo ar regiono konkurencingumą.

    3.1.3.3

    Buvo įgyvendinamos ir su didesne rizika susijusios koncepcijos („sniego gniūžtės“ principas), kurios, kaip paaiškėjo, nulėmė glaudesnius ryšius. Šiame procese besiplečiančios firmos „atžalas“ galima lengvai perkelti į kitas naujas įmones.

    3.1.3.4

    Pastebima, kad pasienio regionuose, tarp jų ir naujose ES valstybėse, naujas dukterines įmones arba filialus steigia veiklūs investuotojai, kurie regione pereina prie antrojo raidos etapo. Taip pat pastebima, kad pramonės politiką šiuose regionuose remia įmonių, kurios dažnai būna tarptautinės, tinklai, pvz., sąveikaujančios tarpvalstybinės personalo vadybos srityje.

    3.2   Su pramonės permainomis susiję augimo ir integracijos veiksniai pasienio regionuose

    3.2.1

    Pramonės politikoje naudojamos tiesioginio skatinimo ir asimetrijos taikymo tarp įmonių priemonės. Taikyti asimetriją yra sunkiau toms bendrovėms, kurios įtraukia į tinklą mažas ir vidutines įmones.

    3.2.1.1

    Kaip nurodė R.Pedersini savo pranešime (žr. 4 išnašą), netrukus gali pasirodyti efektyvu sutrumpinti įmonės veiklą iki vidutinės trukmės laikotarpio. Tai, be abejo, sukels socialinių pasekmių ir turėtų vykti taikant tinkamas, dialogo su socialiniais ir verslo partneriais metu aptartas priemones.

    3.2.2

    Labai didelis iššūkis visos ES raidai ir Bendrijos pramonės politikos ateičiai, ypač pasienio regionams, yra įmonių apmokestinimo skirtumai, susiję visų pirma su juridinių asmenų pelno mokesčiu (6).

    3.2.2.1

    Nepaprastai svarbu nuspręsti, ar reikia suderinti juridinių asmenų pelno mokestį ir kaip nustatyti bendrą apmokestinimo pagrindą: ar atsižvelgiant į šalyje, kurioje įregistruota pagrindinė įmonės buveinė, taikomus mokesčius (Home State Taxation - HST), ar bus sukurta bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (Common Corporate Consolidated Tax Base - CCCTB).

    3.2.2.2

    Apmokestinant remiantis HST principu, ES pasienio regionuose nebereikės taikyti skirtingų, bendrą konsoliduotą mokesčio bazę reglamentuojančių teisės aktų, tačiau tai susiję su didesne rizika (7).

    3.2.2.3

    Taikant CCCTB, visoms tarpvalstybinėms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kokioje šalyje įsikūrusi jų pagrindinė buveinė, taikomi vienodi pajamų apmokestinimo principai (8). Be to, taikant CCCTB, nereikia keisti galiojančių nacionalinių teisės aktų; tereikia susitarti dėl naujų, papildomų teisės aktų, taikomų keliose šalyse veikiančioms įmonėms, priėmimo.

    3.2.2.4

    Bendros konsoliduotos juridinių asmenų pelno mokesčio trūkumas yra susijęs su rizika, kad dvi toje pačioje šalyje įsikūrusios įmonės, turinčios panašius gamybinius pajėgumus bei užimančios panašią vidaus rinkos dalį, apskaičiuos apmokestinamas pajamas pagal skirtingus kriterijus.

    3.2.3

    Vienas svarbiausių pramonės politikos raidą šiuose regionuose lemiančių veiksnių yra regiono transporto infrastruktūros išsivystymo ir į jį vedančių koridorių lygis bei plėtros tempai. Dėl to reikia ne tik aktyviai investuoti į regionų transporto tinklo kūrimą ir modernizavimą, bet ir inicijuoti bendrus transporto projektus, kurie turi būti valdomi ir įgyvendinami šiuolaikiškai, diegiant naujoves ir mokslo pažangą.

    4.   Išvados ir rekomendacijos

    4.1

    Pasienio regionų, taikančių naująją pramonės politiką, koncepcija tiek bendrąja prasme, tiek ir atsižvelgiant į konkrečius atvejus ir gamybos vietas, yra labai sudėtinga. Todėl Komitetas mano, kad, naujai valstybei perėmus pirmininkavimą Tarybai, reikia labai tiksliai apibrėžti „regiono“ sąvoką atsižvelgiant į tarpvalstybinius ir pramonės aspektus. Turi būti atskiriami su ES nepriklausančiomis šalimis besiribojantys regionai, taip pat atsižvelgiama į tai, ar kaimyninė valstybė yra ar nėra kandidatė į ES.

    4.1.1

    Šiuose ir naujųjų valstybių narių, ir su senosiomis ES valstybėmis besiribojančiuose regionuose turi būti atsakyta į klausimą, kur yra riba, skirianti 10-ajame dešimtmetyje šiuose regionuose įvykusių permainų pasekmes nuo permainų, sietinų su stojimu į ES ir plėtra, pasekmių. Be to, būtina įvertinti šiuose regionuose panaudotų Bendrijos metodų veiksmingumą, šalims rengiantis stoti ir įstojus į ES.

    4.1.2

    Naujai valstybei perėmus pirmininkavimą Tarybai ir bendradarbiaujant su EESRK, reikia atsakyti į šiuos klausimus:

    Ar ne per vėlai, atsižvelgiant į šių regionų ir visos ES poreikius, buvo pradėtos taikyti tiesioginės ir netiesioginės Bendrijos priemonės pasienio regionuose?

    Kaip būtų galima optimaliai išnaudoti gerus darbdavių ir profesinių sąjungų santykius, būdingus pasienio regionams, įgyvendinant daugelį ekonominių projektų ?

    Kokių veiksmų reikėtų imtis užkertant kelią gresiančiam pavojui perkelti pasienio regionų įmones į Rytų Europos šalis ir į Aziją?

    Ar nereikėtų, atsižvelgiant į priemones, skirtas įveikti pavėluotos politikos padarinius daugelyje pasienio regionų (atsiradusius istoriškai arba dėl Bendrijos politikos nesugebėjimo patenkinti šių regionų poreikius), šiuose regionuose iš anksto taikyti atitinkamų Bendrijos priemonių, kurios galėtų būti šios politikos matas ir turės būti įgyvendinamos kaip bandomieji projektai?.

    4.2

    Atsižvelgdamas į išsiplėtusios ES pasienio regionų ypatumus

    pastangas mažinti darbo sąnaudas,

    dinamišką įmonių gamybos vietos kaitą,

    bandymus sutrumpinti planuojamą įmonės veiklą iki „vidutinės trukmės laikotarpio“,

    dinamiškus užimtumo struktūros pokyčius taikant laipsniško perėjimo metodą

    EESRK mano, kad pirmiausia būtina užtikrinti socialinę sanglaudą ir siekti išvengti visų pirma tokios konkurencijos, kuri nulemtų su darbo teise susijusių standartų ir socialinių normų mažinimą. Todėl yra būtina, kad šių procesų metu ES būtų pasitelkiamos darbdavių ir darbuotojų santykiams įtakos turinčios šiuolaikinės konsoliduotos priemonės, ypač socialinis arba suinteresuotų subjektų dialogas.

    4.2.1

    Atsižvelgdamas į pasienio regionams būdingas darbo rinkos problemas, kurias lėmė tradiciškai nepakankamas dėmesys šiems klausimams, struktūrinės permainos bei dinamiški, su specifinės pramonės politikos šiuose regionuose įgyvendinimu susiję pokyčiai, EESRK siūlo skatinti darbo vietų kūrimą bei kvalifikacijos kėlimą ir laikinai taikyti jau anksčiau ES dažnai naudotas rėmimo priemones, t.y. teikti paramą įmonėms, kuriančioms nuolatines darbo vietas.

    4.2.2

    Įgyvendinant šią koncepciją, būtina taikyti tinkamas apsaugos priemones, užkertančias kelią piktnaudžiavimui viešosiomis lėšomis ir užtikrinančiomis, kad bus kuriamos iš tiesų naujos ir nuolatinės darbo vietos. Techniniai tokių saugos priemonių aspektai analizuojami keičiant atitinkamas viešųjų pirkimų direktyvas.

    4.2.3

    Įmonė neturi teisės gauti valstybės paramos arba struktūrinių fondų dotacijų tuo atveju, jei gavusi ankstesnę paramą ji perkėlė darbo vietas arba perkėlusi gamybą sumažino darbo vietų skaičių savo pirminėje įmonėje, nepaisydama nacionalinių ir tarptautinių teisės normų.

    4.3

    Komiteto nuomone, vystant ir įgyvendinant pramonės politiką išsiplėtusios ES pasienio regionuose svarbus ir netgi lemiamas veiksnys buvo ir yra galimybė panaudoti šiuose regionuose ES struktūrinių fondų lėšas. Būtina didinti šių struktūrinių lėšų dalį minėtuose regionuose ir sušvelninti intensyvių pereinamųjų procesų eigą bei prisitaikyti prie įgyvendinamos politikos dinamikos.

    4.3.1

    Dėl to Komitetas, atsižvelgdamas į savo nuomonę (9) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) sukūrimo, ypač pabrėžia būtinybę išplėsti reglamento nuostatas dėl ETBG tikslų bei sudėties ir į tekstą įterpti: „suinteresuoti ekonominiai ir socialiniai subjektai bei kitos susijusios pilietinės visuomenės organizacijos…“

    4.3.1.1

    ETBG ir kitų struktūrinių fondų pagrindu įsteigtos bendrovės galėtų koordinuoti įvairius finansinius srautus ir šių fondų lėšomis parengti bei įgyvendinti projektus, skatinančius pramonės politikos rėmimą regione. Lėšos turėtų būti prieinamos visiems regiono suinteresuotų šalių atstovams. Tokių juridinio asmens teises turinčių bendrovių steigimas galėtų paskatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, padidinti regionų aktyvumą ir paspartinti teisės aktų derinimą.

    4.3.2

    Plėtodami ir vėliau įgyvendindami šių struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, privatūs investuotojai turėtų pasinaudoti mišraus finansavimo galimybe ir naudoti viešąsias lėšas, kurių dalis negali būti laikoma neleistina parama. Reikia siekti, kad tai būtų naudinga ne pavieniui ūkio subjektui, bet visam regionui - kurti darbo vietas, plėtoti infrastruktūrą ir didinti ekonomikos našumą.

    4.4

    Komitetas laikosi nuomonės, kad darbo rinkų vystymasis tokiuose regionuose yra svarbus pramonės permainų veiksnys. Šiuo metu, kaip ir anksčiau, vis dar esama laikinų judumo kliūčių darbuotojams, kurie norėtų laisvai pasirinkti darbo vietą ES teritorijoje. Komitetas ragina valstybes nares rimtai apsvarstyti, ar nevertėtų anksčiau panaikinti pereinamuosius laikotarpius. Šiam tikslui reikia pasitelkti socialinius partnerius ir su jais konsultuotis visuose susijusiuose lygmenyse.

    4.4.1

    Gerinant darbuotojų judumą pasienio regionuose, negalima neatsižvelgti į galimą įtampą tarp skirtingų tautybių arba etninių bendrijų. Regionų, kuriuose nuo seno gyvena įvairių kultūrų ir etninių grupių atstovai, ypatumai ir patirtis turėtų padėti veiksmingiau nei bet kur kitur sušvelninti ir išspręsti šį sudėtingą klausimą. Socialiniam dialogui ir pilietinės visuomenės dalyvavimui tenka ypatingas vaidmuo, sprendžiant tarp įvairių tautybių ir etninių grupių bei jų kultūrų kylančias problemas (10).

    4.5

    Vis naujoms valstybėms perimant pirmininkavimą ES, ekspertai privalo reguliariai įvertinti ir moksliškai išanalizuoti su dinamiškomis struktūrinėmis permainomis pasienio regionuose susijusias priemones, nes spontaniškos iniciatyvos yra neveiksmingos ir netgi gali veikti destabilizuojančiai.

    2006 m. balandžio 21 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

    pirmininkė

    Anne-Marie SIGMUND


    (1)  A. Zölner: Pasisakymas 216-ajame Lenkijos Respublikos Senato Užsienio reikalų komisijos posėdyje; 2004 10 26, Varšuva.

    (2)  OL C 133, 1995 5 31.

    (3)  OL C 39, 1996 2 12.

    (4)  OL C 39, 1996 2 12.

    (5)  Bendras CCMI/EMCC seminaras, Bratislava, 2005 m. spalio 17–18 d.; Roberto Pedersini ir Klára Fóti (ir kitų) pasisakymai.

    (6)  COM(2005) 532

    (7)  Rafał Lipniewicz: „Jeden system dla wszystkich przedsiębiorców“, Rzeczpospolita, 27.7.04, Nr 174.

    (8)  Žr. aukščiau

    (9)  OL C 234, 2005 9 22.

    (10)  Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo pranešimas apie socialinį Europos regionų kapitalą, 2005 m.


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

    PRIEDAS

    Šie pakeitimai, už kuriuos balsavo daugiau nei ketvirtadalis balsavusių narių, buvo atmesti:

    3.2.2.1 punktas

    Iš dalies pakeisti taip:

    Nepaprastai svarbu nuspręsti, ar reikia suderinti juridinių asmenų pelno mokestį ir kaip nustatyti bendrą apmokestinimo pagrindą: ar atsi žvelgiant į šalyje, kurioje įregistruota pagrindinė įmonės būstinė, taikomus mokesčius (Home State Taxation - HST), ar bus sukurta bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (Common Corporate Consolidated Tax Base - CCCTB)

    3.2.2.2 punktas

    Punktą išbraukti.

    3.2.2.3 punktas

    Punktą išbraukti.

    3.2.2.4 punktas

    Punktą išbraukti.

    Paaiškinimas

    Šiame dokumente nebūtina nagrinėti galimus mokesčių politikos sprendimus. Tai nėra nuomonės tikslas.

    Balsavimo rezultatai

    Už 20

    Prieš 50

    Susilaikė 3


    Top