This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C2005/106/30
Case C-75/05 P: Appeal brought on 16 February 2005 (by fax/email on 11 February 2005) by the Federal Republic of Germany against the judgment delivered on 1 December 2004 by the Court of First Instance of the European Communities (Fourth Chamber, Extended Composition) in Case T-27/02 between Kronofrance SA and the Commission of the European Communities, supported by Glunz AG and OSB Deutschland GmbH
Byla C-75/05 P Vokietijos Federacinės Respublikos 2005 m. vasario 16 d. (faksu/el. paštu — 2005 m. vasario 11 d.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2004 m. gruodžio 1 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-27/02 Kronofrance S.A. prieš Europos Bendrijų Komisiją, palaikomą Glunz AG ir OSB Deutschland GmbH
Byla C-75/05 P Vokietijos Federacinės Respublikos 2005 m. vasario 16 d. (faksu/el. paštu — 2005 m. vasario 11 d.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2004 m. gruodžio 1 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-27/02 Kronofrance S.A. prieš Europos Bendrijų Komisiją, palaikomą Glunz AG ir OSB Deutschland GmbH
OL C 106, 2005 4 30, p. 15–16
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
|
30.4.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 106/15 |
Vokietijos Federacinės Respublikos 2005 m. vasario 16 d. (faksu/el. paštu — 2005 m. vasario 11 d.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2004 m. gruodžio 1 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-27/02 Kronofrance S.A. prieš Europos Bendrijų Komisiją, palaikomą Glunz AG ir OSB Deutschland GmbH
(Byla C-75/05 P)
(2005/C 106/30)
Proceso kalba: vokiečių
2005 m. vasario 16 d. (faksu/el. paštu — 2005 m. vasario 11 d.) Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos Wolf-Dieter Plessing ir Clarissa Schulze-Bahr, Federalinė Finansų Ministerija, Berlynas, Vokietija, bei advokato Dr. Marco Núñez Müller, Hamburgas, Vokietija, apeliacinis skundas dėl 2004 m. gruodžio 1 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-27/02 Kronofrance S.A. prieš Europos Bendrijų Komisiją, palaikomą Glunz AG ir OSB Deutschland GmbH.
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
|
1) |
panaikinti 2004 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimą byloje T-27/02 (1); |
|
2) |
priimti galutinį sprendimą byloje ir atmesti ieškinį kaip nepriimtiną arba kaip nepagrįstą; |
|
3) |
sujungti šią bylą su paraleline apeliacine byla, pradėta Glunz AG apeliaciniu skundu, kad būtų bendrai vykdomas bylų nagrinėjimas ir priimtas galutinis sprendimas; |
|
4) |
priteisti iš ieškovės pagrindinėje byloje tiek apeliaciniame procese, tiek nagrinėjant bylą T-27/02 pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
Skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Skundžiamas sprendimas, inter alia, pažeidžia EB sutarties 230 straipsnio 4 dalį, 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 64 straipsnį.
Pirmiausia ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinį. Individuali sąsaja pagal EB sutarties 230 straipsnio 4 dalį neišplaukia tiesiogiai iš suinteresuotos šalies statuso pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą. Veikiau reikia vadovautis ginčijamo teisės akto turiniu ir ieškovės konkurencine pozicija. Pagalbos patvirtinimą ikiteisminėje procedūroje skundžiantis konkurentas turi nurodyti ir reikalui esant įrodyti, kad patvirtinta pagalba daro jam „žymų“ neigiamą poveikį; net jei manoma, jog pakanka „paprasto“ neigiamo poveikio, bet kuriuo atveju jį reikia nurodyti detaliai. Atsižvelgiant į tai, ieškinys pirmojoje instancijoje turėjo būti atmestas kaip nepriimtinas, kadangi ieškovė neįrodė nei paprasto, nei juo labiau žymaus poveikio.
Skundžiamas sprendimas taip pat pažeidžia 1998 m. Daugiašakio susitarimo 3.3, 3.4, 3.10 ir 3.10.1 punktus, kadangi Pirmosios instancijos teismas net ir esant pakankamai duomenų apie nagrinėjamų pajėgumų panaudojimo koeficientą, nurodo Komisijai visada išnagrinėti vartojimą ir galimą atitinkamos rinkos nuosmukį. Taip Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, nes pateikė savo nuomonę, pakeisdamas vien Komisijos kompetencijai priklausančius vertinimus.
Galiausiai skundžiamas sprendimas taip pat pažeidžia Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 64 straipsnį, kadangi Pirmosios instancijos teismas nesurinko sprendimo priėmimui svarbių ir ex officio nagrinėtinų duomenų, kurių tyrimas buvo reikalingas teisei pareikšti ieškinį nustatyti. Tai pirmiausia pasakytina apie konkurencinių santykių tarp ieškovės ir pagalbos gavėjo intensyvumą.